Europos Komisijos viešosios konsultacijos daugiakalbystės tema rezultatų santrauka 2007 m. rugsėjo 14 d. – lapkričio 15 d.
Santrauka Aplinkybės Dėl didėjančio ES gyventojų judumo, migracijos srautų iš trečiųjų šalių ir globalizacijos piliečiams ir bendrovėms kasdieniame gyvenime tenka vartoti vis daugiau kalbų. Laikydamasi pamatinių Europos Sąjungos principų Europos Komisija įsipareigojo skatinti kalbų mokymąsi ir kalbų įvairovę. Norėdama sužinoti piliečių nuomonę apie kalbos politiką ir išgirsti jų lūkesčius, 2007 m. rugsėjo 14 d. – lapkričio 15 d. ji surengė viešąją konsultaciją. Remiantis šios apklausos, kuri yra plataus masto konsultacijų dalis, rezultatais, bus parengtas ir 2008 m. pabaigoje paskelbtas naujas Komisijos komunikatas. Tuo dokumentu bus siekiama spręsti kalbų padėties ir vaidmens Europoje, kurioje kalbų įvairovė vis didėja, klausimą. Metodika Klausimyne pateikti šešių skirtingų sričių klausimai, kuriais norėta išsiaiškinti, kaip ir kokiu mastu ES vartojamos kalbos ir skatinama jų įvairovė. Tai klausimai, susiję su kalbų mokymusi, socialiniais, kultūriniais ir ekonominiais aspektais, ES institucijų veikla. Respondentams pateikta šešiolika klausimų, į kuriuos reikėjo parašyti atsakymą patiems arba pasirinkti vieną iš pateiktų atsakymų. Kai kuriais atvejais reikėjo padaryti ir viena, ir kita. Šiame dokumente pateikiami pagrindiniai konsultacijos rezultatai. Remiantis atsakymais į uždaruosius klausimus parengti statistiniai duomenys, o atsakymai į atviruosius klausimus išsamiai išnagrinėti ir sugrupuoti pagal besikartojančias temas, kad būtų galima nustatyti tendencijas ir sąsajas. Be to, šie pačių respondentų parašyti komentarai leido suprasti priežastis, dėl kurių jie pasirinko vieną ar kitą iš pateiktųjų atsakymų. Dalyvavimas Dalyvauti konsultacijoje galėjo visos Europos Sąjungos ir kitų valstybių suinteresuotosios šalys. Gauta 2 419 patvirtintų atsakymų visomis ES oficialiosiomis kalbomis. Kad apie apklausą sužinotų visuomenė, įvairiuose „Europos“ svetainės puslapiuose skelbti pranešimai, apie ją rašyta spaudoje, ji minėta viešosiose kalbose, o daug asmenų, organizacijų ir tinklų, nuo seniau besidominčių Europos politika, apie apklausą sužinojo iš jiems skirtų tiesioginių pranešimų. Kadangi nebuvo renkama informacija apie tai, iš kur dalyviai sužinojo apie konsultaciją, sunku įvertinti, kokia respondentų dalis sužinojo apie apklausą apsilankę „Europos“ svetainėje arba iš Europos spaudos, palyginti su ta dalimi respondentų, į kuriuos buvo kreiptasi tiesiogiai. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad į klausimus atsakę asmenys ir organizacijos domisi visa Europos Sąjungos politika, ypač kalbų padėties ir vaidmens ES klausimu. Todėl šios konsultacijos rezultatai, nepaisant gana didelio dalyvių skaičiaus, jokiu būdu neturėtų būti laikomi viešosios nuomonės apklausos rezultatais. Tai veikiau piliečių, kurie nusprendė dalyvauti dialoge su Europos Komisija apie tai, kokią Europos Sąjungą jie norėtų matyti ateityje, nuomonė.
1
Puikus dalyvavimo lygis 2 419 patvirtintų atsakymų, gautų per apklausą daugiakalbystės tema, – puikus dalyvavimo viešojoje konsultacijoje Europos Sąjungos politikos tema lygis. Paprastai per tokio pobūdžio apklausas gaunama 200–500 atsakymų. Kitas į akis krentantis dalykas – savo pačių vardu dalyvavusių respondentų buvo daugiau negu asmenų, pateikusių atsakymus organizacijų vardu. Nėra nė vienos ES, ELPA šalies ar šalies kandidatės, kuriai nebūtų buvę atstovauta apklausoje. Be to, daug atsakymų gauta iš kitų žemynų. Konsultacija vyko 22 oficialiosiomis ES kalbomis, tačiau jų dalyviai – 57 kalbų, kurios jiems yra gimtosios, atstovai. Tarp šių kalbų daug regionų ir mažumų kalbų bei kalbų, kuriomis kalbama ES nepriklausančiose šalyse. Toks didelis dalyvių iš tokios didelės geografinės srities ir pateikusių atsakymus daugiausia savo vardu skaičius aiškiai rodo, kad žmonėms itin svarbu, kaip Europoje mokoma kalbų, kokios sąlygos joms sudaromos ir kaip jomis kalbama. Be to, tai, kad didelės dalies respondentų gimtoji kalba nėra viena iš oficialiųjų ES kalbų, yra aiškus įrodymas, kad šiandienos Europoje daugiakalbystė yra labai sudėtingas reiškinys, kurio aprėptis daug didesnė nei 23 oficialiųjų kalbų valdymas. Daugiakalbystės aplinkybėmis kyla klausimų, į kuriuos reikia ieškoti kitų lygmenų, ne vien tik praktinio lygmens, atsakymų, ji apima daug daugiau kalbų nei oficialiųjų kalbų statusą turinčios kalbos. Keliais žodžiais apie tai, ką konsultacijų dalyviai mano apie kalbas • Daugiau nei 96 % respondentų sutinka, kad dėl ES kalbų įvairovės Europos politikai turėtų skirti kalboms ypatingą dėmesį, ir patvirtina kalbos įgūdžių svarbą tiek kasdieniame, tiek profesiniame savo gyvenime. • Pasak respondentų, svarbiausi kalbos mokymosi sėkmę lemiantys veiksniai – pradėti mokytis kalbos kuo jaunesniam ir semtis tiesioginės patirties toje šalyje, kurios kalbos mokomasi. • Daugumos žmonių nuomone, ES kalbų įvairovė yra brangintinas turtas ir jie pageidauja, kad jis būtų vertinamas ne tik ekonominiu ir praktiniu aspektu, bet būtų pripažįstama, kad kalbos išreiškia tapatumą ir atstovauja kultūroms. • Regionų ir mažumų kalbų teises ginančių asmenų manymu, šioms kalboms turėtų būti skiriama daugiau dėmesio, visų pirma švietimo įstaigose ir viešosiose tarnybose, jie norėtų, kad ES šias kalbas labiau globotų. • Dauguma respondentų pageidautų, kad žiniasklaida puoselėtų daugiakultūrės visuomenės modelį, skatintų branginti kalbinį ir kultūrinį tapatumą ir dėmesį sutelktų į toleranciją, o ne į nesutarimus. • Didžioji dauguma respondentų laikosi nuomonės, kad įmonėms veikti užsienyje lengviau, jei jų darbuotojai moka vietos kalbą, todėl joms naudinga investuoti į darbuotojų kalbos įgūdžių lavinimą. • Dauguma laikosi nuomonės, kad migrantai turėtų išsaugoti savo gimtąją kalbą, o savo kalbinį ir kultūrinį tapatumą laikyti būtinu integracijos į skirtingą kalbinę ir kultūrinę bendruomenę pagrindu. • Daugumos nuomone, darbo 23 oficialiosiomis kalbomis išlaidos yra pateisinamos arba net turėtų būti padidintos.
2