PUBLIC CONSULTATION ON A FUTURE SINGLE MARKET POLICY - SUMMARY OF RESPONSES - PDF by EuropeanUnion

VIEWS: 29 PAGES: 2

									         KONSULTACIJOS SU VISUOMENE DĖL BŪSIMOS
          BENDROSIOS RINKOS POLITIKOS. ATSAKYMŲ
                       SANTRAUKA

                                           SANTRAUKA

Konsultacijos su visuomene, kuriomis siekta skatinti platesnes diskusijas, buvo numatytos kaip atviras
forumas visų suinteresuotųjų šalių komentarams. Šios konsultacijos prisidės prie diskusijų dėl
bendrosios rinkos XXI amžiuje ir prie bendrosios rinkos peržiūros, kurią Komisiją turi atlikti iki 2007 m.
birželio mėn. Ataskaitoje siekiama atsižvelgti į visus pateiktus atsakymus, tačiau tai nėra statistiškai
reprezentatyvus tyrimas. 1272 iš 1514 atsakymų buvo vienodi („standartiniai“) profesinių sąjungų ir
piliečių atsakymai. Likusieji 242 atsakymai buvo skirtingi, juos daugiausiai atsiuntė įvairiems verslo ir
ne verslo interesams atstovaujančios organizacijos. Atsakymus pateikė visos valstybės narės.
Apskritai konsultacijos susilaukė gerų atsiliepimų, nors jose dalyvavo nedaug suinteresuotųjų šalių iš
naujųjų valstybių narių ir mažai regioninių ar vietos valdžios institucijų.

Suinteresuotosios šalys iš esmės sutinka, kad bendroji rinka suteikė daug naudos, nors kai kas (pvz.,
vartotojų organizacijos, MVĮ) abejoja, ar ji atnešė tiesioginės naudos vartotojams ir smulkiajam verslui.
Respondentai apskritai remia bendrąją rinką, tačiau daugelis iš jų, ypač verslo atstovai, pabrėžia, kad
bendroji rinka dar nebaigta kurti ir kad būtina imtis neišspręstų klausimų tokiose srityse kaip
paslaugos, mažmeninės finansinės paslaugos, draudimas, transportas, energetika, mokesčiai, laisvas
darbuotojų judėjimas ir intelektinė nuosavybė. Daugelis respondentų atkreipia dėmesį į problemas,
susijusias su įgyvendinimu ir vykdymo priežiūra, o kai kurie iš jų pabrėžia poreikį plėtoti bendrosios
rinkos socialinę dimensiją.

Respondentai labai pritaria šiems konsultacijose su visuomene pasiūlytiems prioritetams,
susijusiems su tolesniu bendrosios rinkos įgyvendinimu: skatinti rinkos dinamiškumą ir naujovių
diegimą, užtikrinti geresnį reglamentavimą, užtikrinti geresnį įgyvendinimą ir vykdymo priežiūrą, geriau
atsižvelgti į pasaulinį kontekstą, daugiau investuoti į komunikaciją ir informaciją. Jie ragina Komisiją
parengti aiškesnę ir išsamesnę bendrosios rinkos viziją, įskaitant konkrečius pasiūlymus,
motyvuotas ekonomines analizes ir gerą komunikacijos strategiją reikiamai paramai užtikrinti. Kaip
pavyzdį kai kurie respondentai pateikė 1992 m. programos komunikacijos metodą. Verslo atstovai
ypač pabrėžė vadovaujančio Komisijos vaidmens reikšmę kuriant bendrąją rinką.

Respondentai akcentuoja, kad ES verslo aplinka nepakankamai skatina naujovių diegimą; be to,
daugelis teigia, kad bendrosios rinkos politika labiausiai prisidėtų gerinant situaciją, jei dėmesys būtų
sutelktas į jos pagrindinį tikslą – sukurti rinką be kliūčių. Kiti gi ragina daugiau dėmesio skirti mažoms
ir vidutinėms įmonėms, kaip pagrindiniam ES ekonomikos varikliui. Respondentai pateikia ir
konkrečius pasiūlymus dėl geresnio bendrosios rinkos panaudojimo diegiant naujoves ir remiant MVĮ
(pvz., mažinti biurokratizmą, užtikrinti geresnę bendrosios rinkos ir konkurencijos politikos sąveiką
arba geriau įvertinti pasiūlymų dėl politikos krypčių poveikį verslui), kadangi ir viena, ir kita yra būtina
sėkmingai ES ekonomikos plėtrai.

Kalbėdami apie konkrečių politikos sričių poveikį naujovių diegimui ir įėjimui į rinką, kai kurie
respondentai mano esant naudinga nustatyti standartus konkrečiuose paslaugų sektoriuose, jei tai
pagrįsta rinkos principais ir kiekvienu konkrečiu atveju diegiama atskirai. Tačiau kiti respondentai dėl
to abejoja. Daugelis teigia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama intelektinės nuosavybės sistemai
gerinti, ypač patentų ir autorių teisių srityje. Taip pat daugelis mano, kad naujovių diegimui galima
pasitelkti viešųjų pirkimų taisykles (įskaitant mažoms ir vidutinėms įmonėms taikomas taisykles) ir
pabrėžia poreikį didinti valstybinių įstaigų bei MVĮ sąmoningumą ir užtikrinti geresnį įgyvendinimą bei
vykdymo priežiūrą.

Apskritai respondentai remia Komisijos pastangas, susijusias su geresnio reglamentavimo
darbotvarkės įgyvendinimu (pvz., dažnesnį konsultacijų rengimą). Jie siūlo, kad konsultacijos būtų
labiau prieinamos, o kai kurie ragina teikti išsamesnę grįžtamąją informaciją, nurodant, kaip atsižvelgta
į suinteresuotųjų šalių nuomonę. Profesinės sąjungos ir vartotojų organizacijos nori aktyviau dalyvauti
bendrosios rinkos politikos rengimo procese. Respondentai taip pat siūlo, kaip konkrečiai patobulinti
poveikio nustatymą ir vertinimą. Daugelis pabrėžia būtinybę apsvarstyti alternatyvias teisės aktų
formas ir alternatyvas patiems teisės aktams. Plačiai sutariama, kad geresnio reglamentavimo
pastangos būtinos ir ES, ir nacionaliniu lygiu, taip pat remiama iniciatyva tikrinti nacionalines taisykles.

Daugelis respondentų pripažįsta, kad geresnis įgyvendinimas ir vykdymo priežiūra yra vienas iš
svarbiausių ateities prioritetų, už kurį bendra atsakomybė tenka Komisijai ir valstybėms narėms.
Tačiau verslo atstovai pasisako už tai, kad šioje srityje Komisija aktyviau veiktų ir teiktų patarimus.
Daugiau dėmesio būtina skirti poreikiui stiprinti bendradarbiavimą tarp valstybių narių bei pačiose
valstybėse narėse ir apibrėžti aiškesnę bei geriau suderintą atsakomybę už bendrąją rinką
nacionaliniu lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad ES teisės perkėlimas į nacionalinę teisę dažnai
vykdomas neteisingai, Komisija raginama anksčiau ir aktyviau konsultuoti nacionalines administracijas
apie teisingą ES teisės perkėlimą į nacionalinę teisę (pvz., rengiant seminarus, skirtus ES teisės
perkėlimui į nacionalinę teisę). Kai kurie verslo atstovai reiškia susirūpinimą dėl nacionalinės vykdymo
priežiūros veiksmingumo ir pasisako už aktyvesnį Komisijos dalyvavimą bei jos paramą šioje srityje ir
už spartesnį teisės aktų pažeidimo proceso taikymą. Daugelis respondentų pritaria papildomam
SOLVIT tinklo finansavimui ir informavimui apie jį.

Visi respondentai akcentuoja bendrosios rinkos pasaulinio aspekto svarbą, nors konkretūs aspektai
nėra aktyviai aptariami. Jie pabrėžia, kad ES teisės normos neturėtų sudaryti ES verslui nepalankių
konkurencijos sąlygų pasaulyje ir apskritai pasisako už tolesnę su ES reglamentavimu susijusio
dialogo plėtrą. Reiškiamos įvairios nuomonės apie ES dalyvavimą tarptautinių standartų organizacijų
veikloje.

Daugelis respondentų pabrėžia poreikį aktyviau informuoti piliečius ir MVĮ apie bendrosios rinkos
teikiamas galimybes ir jos potencialą. Manoma, kad bendravimas yra veiksmingiausias
nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygiu ir, pageidautina, – nacionalinėmis kalbomis; šiame kontekste
suinteresuotosios šalys ragina Komisiją apsvarstyti, kaip geriau pasiekti piliečius ir verslą. Pavyzdžiui,
svarbesnį vaidmenį galėtų vaidinti Komisijos atstovybės ir informavimo bei paramos tinklai, kuriuos
būtina racionalizuoti ir geriau finansuoti.

								
To top