_________________________________ Daugiakalbystės reikalų aukšto lygio grupė GALUTINĖ ATASKAITA Santrauka Visapusiškos Europos Sąjungos daugiakalbystės strategijos link Nuo Romos sutarties sudarymo daugiakalbystė yra Bendrijos politikos, teisėkūros ir praktinės veiklos dalis. Pradžioje daugiakalbystė buvo susijusi tik su Europos institucijoms taikoma kalbų vartojimo tvarka, apimančia šių institucijų bendravimą su valstybių narių valdžios institucijomis ir piliečiais. Pačiu pirmuoju Europos ekonominės bendrijos Tarybos priimtu reglamentu (1958 m. balandžio 15 d.) buvo patvirtinta valstybių narių kalbų, kurios yra Europos institucijų oficialiosios ir darbo kalbos, lygybė ir statusas. Šio principo laikytasi visais plėtros etapais; jį galima pakeisti tik vienbalsiu Tarybos sprendimu. 1992 m. pasirašius Mastrichto sutartį, kertiniu ES švietimo politikos akmeniu tapo kalbų mokymosi ir atskirų asmenų daugiakalbystės skatinimas, kartu pabrėžiant kalbų įvairovę; dešimtajame dešimtmetyje Bendrijos parama buvo nukreipta į oficialiųjų kalbų mokymąsi, o pirmajame naujojo amžiaus dešimtmetyje buvo pradėta įgyvendinti visas kalbas apimanti švietimo politika, kuria siekiama skatinti mokytis visų kalbų, įskaitant regionų arba mažumų, migrantų ir pagrindines pasaulio kalbas. Daugelį metų ES neturėjo parengusi nuoseklios ir išsamios sistemos, apimančios įvairias jos reguliavimo, politikos ir praktikos priemones bei iniciatyvas, susijusias su daugiakalbyste. Pirmininkas José Manuelis Barroso nusprendė įpareigoti vieną iš Komisijos narių nagrinėti daugiakalbystės klausimus ir būti atsakingą už minėtus klausimus švietimo, kultūros, vertimo žodžiu ir raštu srityse, taip pat už leidinius, kuriais inicijuojamas nuoseklios ir išsamios ES kalbų politikos kūrimas. Tokios politikos kūrimo sparta gerokai padidėjo 2007 m. sausio 1 d. daugiakalbystės klausimus atskyrus nuo kitų ir pavedus jais rūpintis vienam iš naujų Komisijos narių – Leonardui Orbanui. Tai, kad daugiakalbystė tapo savarankiška ES politikos sritimi, aiškiai rodo, jog Komisija geriau suvokia didėjančią daugiakalbystės svarbą Europos projektui. Dėl plėtros, bendros rinkos ir didesnio judumo Europos Sąjungoje, regionų atgimimo, žinių visuomenės atsiradimo, migracijos į ES ir globalizacijos daugiakalbystės klausimas apimties, sudėtingumo ir politinės svarbos požiūriu įgijo visiškai naują mastą. Tai ypač akivaizdu įvairiakalbio įvairių kultūrų bendravimo srityje. Anksčiau tai buvo suprantama kaip skirtingose valstybėse narėse gyvenančių asmenų tarpusavio bendravimas, o dabar beveik visos ES valstybės narės pačios tapo daugiakalbėmis ir daugiakultūrėmis visuomenėmis, kurioms būtina turėti vietos, regionų arba valstybių narių lygmens strategiją, padedančią bendrauti skirtingų kalbų ir kultūrų žmonėms. Šiandien valstybių narių teritorijose kalbama ne mažiau kaip 450 skirtingų kalbų. Grupės nuomone, daugiakalbystės portfelio sukūrimas – tai ne tik visų Komisijos tarnybų, vienaip ar kitaip dirbančių daugiakalbystės srityje, veiklos sujungimas vadovaujant vienam Komisijos nariui, bet ir įvairių šios srities veiklos rūšių tarpusavio priklausomybės pripažinimas. Galiausiai tai pabrėžia daugiakalbystės klausimo horizontalumą, t. y. jo svarbą įvairiausiose, ypač pagrindinėse Lisabonos darbotvarkės politikos srityse. Daugiakalbystės reikalų aukšto lygio grupės (DRALG) kompetencija 2006 m. rugsėjo 20 d. Komisijos sprendimu sudaryta DRALG, jos sudarymo priežastis ir kompetencija yra tiesiogiai susijusios su Komisijos siekiu parengti išsamią daugiakalbystės 1
_________________________________ strategiją. Pirmą kartą apie šios grupės sudarymą užsiminta 2005 m. lapkričio mėn. Komisijos komunikate „Nauja daugiakalbystės pagrindų strategija“. Grupė įpareigota „remti bei patarti kuriant iniciatyvas, teikti naujus įvairiapusio daugiakalbystės klausimų Europos Sąjungoje sprendimo pasiūlymus ir idėjas“. Išskirtinė jos užduotis – „užtikrinti keitimąsi idėjomis bei patirtimi ir teikti Komisijai rekomendacijas daugiakalbystės srityje“. Atsižvelgdama į savo bendrąją ir išskirtinę kompetenciją, Grupė siekė plėtoti idėjas, susijusias su Europos Sąjungos politikos kryptimis ir praktinėmis priemonėmis, taip pat Bendrijos lygiu teikti rekomendacijas dėl konkrečių veiksmų. Šioje ataskaitoje Grupės veiklos rezultatai lyginami su Komisijos nario L. Orbano politine darbotvarke, kurioje išskiriami šie trys tikslai: i) ekonomikos konkurencingumas, augimas ir geresnių darbo vietų kūrimas; ii) mokymasis visą gyvenimą ir kultūrų dialogas; iii) Europos politinio dialogo erdvės kūrimas ir bendravimas su piliečiais. Iš šios santraukos matyti, kad trys tarpusavyje glaudžiai susiję tikslai yra persipynę su dviem plačiai Grupės nagrinėjamų daugiakalbystės klausimų grupėmis – kalbų mokymusi arba kelių kalbų mokėjimu ir tarpininkavimu šioje srityje (t. y. įvairių formų vertimu raštu ir žodžiu). Daugiakalbystės klausimas Europoje susilaukė įvairių atgarsių ir prieštaringų nuomonių bei elgsenos tendencijų. Daugelį jų galima paaiškinti įvairia kalbos paskirtimi ir skirtingomis funkcijomis. Kalba yra ne tik bendravimo priemonė, bet ir svarbus asmeninio, socialinio bei kultūrinio tapatumo aspektas – įvairūs žmonės bei grupės suteikia didesnę reikšmę kuriai nors vienai funkcijai išskirdamos ją labiau už kitas. Skirtingos funkcijos yra tarpusavyje susijusios, tačiau svarbu jų nepainioti sprendžiant konkrečius politikos klausimus. Mokymasis visą gyvenimą – supratimo ir motyvacijos didinimas Supratimo apie kalbų mokymosi bei kelių kalbų mokėjimo teikiamą naudą didinimas 2006 m. gruodžio mėn. paskelbtoje Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų „bendravimas užsienio kalbomis“ įvardytas kaip vienas iš aštuonių „žmonių asmeniniam pasitenkinimui, aktyviam pilietiškumui, socialinei sanglaudai ir įsidarbinimui žinių visuomenėje būtinų“ bendrųjų gebėjimų. Be to, DRALG norėtų atkreipti dėmesį į kalbų mokymosi naudą kultūrų sąsajos ir pažintiniu požiūriu. Kalbų mokymasis lavina dėmesį, įžvalgumą, atmintį, moko susikaupti, kurti idėjas, kritiškai mąstyti, spręsti problemas ir dirbti komandoje. Be to, ši asmeninė nauda yra labai svarbus visų visuomenės sluoksnių gerovės veiksnys. Nors šie argumentai kalbų mokymosi naudai nėra nauji, tėvai, jaunimas, švietimo ir kultūros srityje dirbančios organizacijos, sprendimus priimančios institucijos ir politikai apie juos žino per mažai. Tad labai svarbu pradėti įgyvendinti šioms grupėms skirtas informacines kampanijas, pirmiausia vietos, regionų ir valstybių narių lygiu. Komisija turėtų imtis iniciatyvos ir visais lygiais konsultuotis su valstybėmis narėmis bei suinteresuotosiomis šalimis dėl geriausių būdų pažangai pasiekti. Kalbant apie kalbų mokymą formalioje švietimo aplinkoje, svarbu, kad valstybių narių švietimo sistemos be pagrindinės mokomos kalbos užtikrintų dar dviejų kalbų mokymą, trunkantį nuo pradinės iki vidurinės išsilavinimo pakopos pabaigos, įskaitant profesinį mokymą, ir kad būtų skatinama mokytis kalbų trečiojoje ir suaugusiųjų švietimo pakopose.
2
_________________________________ Motyvacijos skatinimas Motyvacija yra svarbus (o gal net pats svarbiausias) sėkmingo kalbų mokymosi veiksnys. Motyvacijos mokytis skatinimas – lemiamas pageidaujamos kalbų mokymosi Europoje pažangos elementas. Čia pagrindinis vaidmuo tenka mokykloms ir mokytojams. Sėkminga kalbų mokymosi mokykloje patirtis gali paskatinti žmones pradėti mokytis kalbų ir tęsti šį mokymąsi tolesnėje pakopoje. Tačiau formalaus švietimo galimybės yra ribotos, todėl turėtų būti sudarytos ir teikiamos papildomos mokymosi galimybės. • Kalbų mokymasis turėtų tapti laisvalaikio, pvz., sporto užsiėmimų, dalimi. • Mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunimo kalbų mokymasis turėtų tapti papildomų užsiėmimų ir nemokyklinės veiklos objektu. Mokyklų partnerystės, susirašinėjimas e. paštu ir kalbos mokymosi savaitgaliai – tai tik keletas priemonių, kurios šiuo požiūriu galėtų būti veiksmingos. Be to, tokiu būdu gali būti siūloma mokytis ir daugiau kalbų. Reikėtų geriau ištirti virtualių tarptautinių bendruomenių („pokalbių“, angl. chats) teikiamas kalbų mokymosi galimybes. • Būtina kreipti pastangas į suaugusiuosius, ypač į plačiąją visuomenę. Tai labai svarbu, nes šeima, įskaitant senelius, yra svarbus veiksnys, skatinantis vaikus mokytis kalbų. • Suomijos patirtis rodo, kad plačiu mastu paskatinti žmones mokytis kalbų, siūlant kitokius nei pagal formalią švietimo sistemą taikomus metodus, gali žiniasklaida (mokomosios pramoginės laidos). Be to, ši patirtis rodo, kokias įvairias funkcijas, mokantis kalbų neformalioje švietimo aplinkoje, gali atlikti įvairios žiniasklaidos priemonės. Televizijos programos ir serialai gali paskatinti domėtis kitomis kultūromis ir mokytis naujų kalbų arba toliau tobulinti anksčiau išmoktas kalbas, o internetas gali padėti mokytis kalbų tinklavietėse, kuriose pateikiama mokymo medžiaga, interneto informacijos tyrimai, darbo knygos, mokymo portalai ir kt. • Veiksmingos kalbos mokymosi priemonės gali būti televizijos programos su subtitrais, nes tai gali padėti ugdyti praktinį raštingumą ir imliąją daugiakalbystę, ypač jei žiūrovai girdi veikėjų kalbą ekrane. Todėl televizijos bendrovės, kurios paprastai verčia ir įgarsina programas, turėtų būti skatinamos ne tik įgarsinti, bet ir naudoti subtitrus, kad žiūrovai galėtų rinktis. • Ženklus regioninių kalbų Europoje vartojimo pagyvėjimas rodo, kad žmonės nori mokytis kalbų, jei yra aiškiai motyvuoti. Tokiuose regionuose turėtų būti atliktas kalbų mokymosi tyrimas ir išsiaiškinti būdai, kaip sėkmingą šių regionų patirtį galėtų būtų pritaikyti kitoje mokymo aplinkoje. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti dviem besimokančiojo motyvacijos aspektams: i) pradinė motyvacija turėtų būti atskirta nuo ilgalaikės, nes pastaroji yra ypač svarbi visą gyvenimo trunkančio mokymosi sistemai; ii) ypač svarbu motyvuoti žmones mokytis suprasti daugiau nei vieną kalbą ir skatinti juos ugdyti asmeninius kalbinius gebėjimus. Rekomendacijos 1) Siekiant plėtoti sąsajas su kitomis kalbomis ir skatinant jų mokymą papildomų užsiėmimų metu, turėtų būti toliau plėtojamos tokios Bendrijos veiksmų programos, kaip „Veiklus jaunimas“ (angl. Youth in Action Programme), „Europa piliečiams“ (angl. Europe for Citizens), „Kultūra“ (angl. Culture Programme) ir bendradarbiavimas pagal „Mokymosi visą gyvenimą programą“ (angl. Lifelong Learning Programme). 2) Komisija turėtų skatinti vietos ir regioninių kalbų mokymo tinklų, kuriuos sudarytų įvairūs mokymo paslaugų teikėjai, kūrimą valstybėse narėse ir paramą šių tinklų bendradarbiavimui Europos lygiu.
3
_________________________________ 3) 4) Komisija turėtų remti visos Europos suinteresuotųjų šalių supažindinimo su sėkmingomis mokinių pradinės ir ilgalaikės motyvacijos skatinimo strategijomis ir naujų strategijų kūrimo projektus. Komisija ir valstybės narės turėtų išnagrinėti galimybę taikyti domėjimąsi kitomis kalbomis ir kultūromis didinančių mokomųjų pramoginių laidų kūrimo skatinimo priemones. Viena iš tokių galimybių būtų metiniai kino arba žiniasklaidos studentų apdovanojimai už daugiakalbystės reikšmės supratimo stiprinimą.
Kalbų reikšmė kultūrų dialogui ir socialinei sanglaudai Kalbų mokymasis yra kultūros vertybė. Kalbų mokymasis ne tik leidžia susipažinti su kitų tautų kultūra ir pažiūromis, bet ir gali padėti geriau suprasti savo kultūrą ir vertybes bei paskatinti norą ir padidinti galimybę bendrauti ir bendradarbiauti su kitų kultūrų žmonėmis. Grupė apsvarstė skirtingus uždavinius ir galimybes, susijusias su įvairių kalbų kiekvienoje valstybėje narėje skaičiaus didėjimu. Kalbų mokymasis migracijos požiūriu Suomijos patirtis mokomųjų pramoginių laidų srityje paaiškina, kodėl žiniasklaida galėtų ir turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį, griaudama sienas tarp įvairių mūsų visuomenėje gyvenančių bendruomenių, ir tai turėtų būti daroma abipusiškai. Nesimokantys migrantai galėtų būti skatinami atsisakyti stereotipų ir išmokti šalies, į kurią jie atvyko, kalbą, o priimančiosios šalies piliečius reikėtų skatinti gerbti tam tikros migrantų bendruomenės kultūrą, kad būtų motyvuojami išmokti tos bendruomenės kalbą. Apskritai migrantai pernelyg dažnai vertinami kaip rūpestis, nes jų vaikai prastai mokosi mokykloje, o patys suaugusieji tik menkai moka šalies, į kurią atvyksta, kalbą. Dažnai nepastebima, kad migrantai yra vertingas kalbos šaltinis. Vertindami migrantų kalbą, galime puikiai paskatinti juos pačius mokytis priimančios bendruomenės kalbos ir netgi kitų kalbų, taip pat suteikti jiems galimybę tapti kompetentingais skirtingų kultūrų tarpininkais. Labai dažnai jauni antrosios ar trečiosios kartos migrantai gerai supranta ar moka kalbėti gimtąja arba bendruomenės kalba, tačiau nemoka ja skaityti ir rašyti. Daugelis jų yra labai motyvuoti išmokti rašyti ir skaityti šiomis kalbomis. Mokyklos, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo institucijos turėtų rūpintis, kad šioms žmonių grupėms būtų suteiktos specialios mokymosi galimybės. Tai būtų svari investicija, nes šie žmonės galėtų padėti užmegzti ekonominius ryšius su jų kilmės šalimis ir aktyviai dalyvauti kultūrų dialoge bei naujai atvykusiems migrantams skirtose integracijos programose. Bendruomenė ir teisiniai arba teismo vertimai raštu ir žodžiu Padidėjus judumui Europoje ir migracijai į Europos Sąjungą, smarkiai išaugo teisinių ir teismo vertimų žodžiu ir raštu poreikis, taip pat bendruomenės arba viešųjų tarnybų vertimų žodžiu ir raštu poreikis, pirmiausia vietos ir regioniniu lygiu. Valstybės narės ir vietos bei regioninio lygio valdžios institucijos turi laikytis savo įsipareigojimų šioje srityje. Literatūros vertimas Įgyvendinant Europos projektą labai svarbu, kad piliečiai brangintų Europos kultūros lobius, jos įvairovę ir bendrumą. Grupė teigiamai įvertino Europos Komisijos sprendimą toliau finansuoti Europos literatūros kūrinių vertimą pagal programą „Kultūra 2007“. Grupė ragina viešąsias, nevyriausybines ir privačias organizacijas įgyvendinti daugiau iniciatyvų. 4
_________________________________ Rekomendacijos (1) Europos kultūrų dialogo skatinimo projektuose, jei įmanoma, daug dėmesio turėtų būti skiriama daugiakalbystės aspektams. (2) Europos Komisija turėtų skatinti pradėti įgyvendinti Europos projektus, skirtus bendrai plėtoti aukštojo mokslo programas teisinių ir (arba) teismų vertimų raštu ir (arba) žodžiu bei bendruomenės vertimų raštu ir (arba) žodžiu srityje. Daugiausia dėmesio šiuose projektuose turėtų būti kreipiama į atitinkamų profesijų darbe reikalingos kompetencijos nustatymą. (3) Europos Taryba migrantų – moksleivių ir suaugusiųjų – integracijos klausimą pavertė prioritetiniu savo veiklos tikslu kalbų mokymo srityje. Remdamasi esamomis konsultacijomis ir ryšiais su Europos Taryba, Komisija turėtų ištirti galimybę imtis bendros iniciatyvos, kurios tikslas – gerinti politikų ir sprendimus priimančių institucijų sutarimą klausimais, susijusiais su kalbine migrantų integracija. (4) ES turėtų įsteigti apdovanojimą už ypatingus laimėjimus literatūrinių ir neliteratūrinių vertimų srityje. (5) Vadovaudamasi atviro koordinavimo metodu, Europos Komisija turėtų paraginti valstybių narių valdžios institucijas ir kitas suinteresuotąsias šalis įvardyti sėkmingos integravimo ir kultūrų dialogo, kuriuos lėmė tai, kad priimančioji visuomenė išmoko ir vartojo migrantų kalbas, patirties pavyzdžius ir šia patirtimi keistis. (6) Turėtų būti atliktas mokslinis tyrimas, kokį poveikį integracijai ir kultūrų dialogui daro tai, kad pirmosios kartos migrantai mokosi priimančios visuomenės kalbos, tai, kad antrosios bei trečiosios kartos migrantai mokosi savo gimtosios kalbos, ir tai, kad priimančiosios visuomenės nariai mokosi migrantų kalbų. Kalbų reikšmė ekonominiam konkurencingumui, augimui ir geresnėms darbo vietoms Svarstymai atsižvelgiant į ELAN tyrimo aptarimą 2005 m. paskelbtame komunikate Komisija, atsižvelgdama į Lisabonos strategiją, patvirtino savo įsitikinimą, kad kelių kalbų mokėjimas yra svarbus visos ES ekonomikos veiksmingumo, atskirų bendrovių konkurencingumo ir atskirų darbuotojų užimtumo perspektyvų veiksnys. Be to, 2005 m. pabaigoje Komisija pavedė atlikti tyrimą, kokį poveikį Europos ekonomikai daro kalbinių gebėjimų trūkumas – ELAN: užsienio kalbų įgūdžių trūkumo bendrovėje poveikis Europos ekonomikai. Remiantis visą Europą apimančiu tyrimu, kurio rezultatai patvirtino kalbinių ir kultūrinių įgūdžių svarbą eksporto sėkmei, buvo pradėtos Grupės diskusijos dėl kalbų reikšmės verslui. Nuspręsta, kad ateities politikos kūrimui ir įgyvendinimui ypač svarbūs šie aspektai: • ELAN tyrimas turėtų būti papildytas konkretesniais nacionalinio ir regioninio lygio tyrimais, kuriuos atlikus būtų pateikti faktai ir skaičiai, galintys paveikti ir įtikinti verslo asociacijas ir valdžios institucijas. • Daugelyje ES dalių švietimo institucijos šiuo metu dalyvauja nuolatiniame struktūriniame dialoge su įmonėmis ir verslo organizacijomis. Šis dialogas turėtų apimti kalbinių ir kultūrų bendravimo gebėjimų klausimą, kad švietimo institucijos galėtų pritaikyti savo pasiūlymus įmonių poreikiams ir kartu padėtų įmonėms geriau suprasti savo poreikius. Vertinant įmonių kalbinius poreikius, reikėtų nagrinėti ne tik klausimą, kokių kalbų reikia, bet ir kokiomis bendravimo aplinkybėmis toji kalba paprastai vartojama.
5
_________________________________ • • Aukštojo mokslo institucijos ir kitos organizacijos, atliekančios karjeros stebėsenos tyrimus, į savo klausimynus turėtų įtraukti klausimus apie kalbas ir kalbinius gebėjimus. Didėja pagrindinių pasaulio kalbų, pvz., arabų, kinų, hindi, japonų ir rusų, poreikis, tačiau šių kalbų mokymo paslaugų pasiūla esamo poreikio pastaruoju metu nepatenkina. Tad reikia imtis dvejopų veiksmų: i) švietimo sistemos ir institucijos turi išplėtoti savo pasiūlą; ii) būtina specializuoti šių kalbų mokymą ir išplėsti Europos lyginamuosius standartus. Kitomis kalbomis valstybių narių visuomenėse kalbančių žmonių gausėjimas teikia didelių ekonominių galimybių, jas visas reikia išnaudoti ir toliau plėtoti. Daugelis migrantų priklauso tarptautiniams tinklams ir gali užmegzti verslo ryšius užsienyje. Kalbinių gebėjimų reikšmė ekonomikai ir atskiriems darbuotojams įpareigoja deramai taikyti tokias ataskaitų teikimo priemones, kaip Europasas ir diplomų priedai. Norint skatinti žmones mokytis kalbų profesinėje aplinkoje, profesinio lavinimo institucijose reikia plėtoti profesinėms reikmėms pritaikytus įvairių kalbų mokymosi išteklius. Didinant užimtumo galimybes, turi būti plėtojami ištekliai, skirti karjeros konsultantams, pabrėžiantiems pridėtinę kalbinių gebėjimų vertę. Sparčiai besiplėtojanti ir įvairesnė kalbų „pramonė“ – pagrindinis Europos ekonomikos, kuriai būdingos naujoviškos darbo vietos ir naujos užimtumo galimybės, veiksnys. Svarbu, kad aukštojo mokslo institucijos ir kitos mokymo organizacijos rengtų studentus šiam naujam darbo rinkos sektoriui.
• • • • •
Rekomendacijos 1) Europos Komisija turėtų skatinti regioninių švietimo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimo tinklų bei programų kūrimą ir jų tarpusavio ryšius Europos lygiu. Todėl turėtų būti pradėtas (-i) įgyvendinti projektas (-ai), apimantis (-ys) tokius klausimus, kaip regioninių tinklų tikslai ir uždaviniai, šių tinklų steigimo būdai, narystė ir darbo metodai. Ypač daug dėmesio būtina skirti pridėtinei bendradarbiavimo, įskaitant tikslų nustatymą ir veiklos rūšis, Europos lygiu vertei. 2) Europos Komisija turėtų paremti mokslinį tyrimą arba studiją apie migrantų bendruomenių kalbinių išteklių naudojimą ir tolesnę plėtrą, siekiant konkretaus tikslo – padėti įmonei eksporto veikloje. 3) Europos Komisija turėtų ištirti papildomas Europos socialinio fondo ir struktūrinių bei sanglaudos fondų panaudojimo, siekiant paremti kalbų mokymąsi dėl geresnio užimtumo ir ekonomikos veiksmingumo, galimybes. 4) Europos Komisija, prireikus bendradarbiaudama su Parlamentu ir Taryba, turėtų parengti Europos ženklą, kuriuo būtų apdovanojamos gerų rezultatų eksporto veikloje pasiekusios mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) už pavyzdinę kalbų ir kultūrų vadybą, įskaitant veiksmingą darbuotojų rengimą. 5) Turėtų būti atliktas mokslinis tyrimas, nagrinėjantis kelių kalbų mokėjimo ir kūrybingumo sąryšį. Europos politinio dialogo ir bendravimo su piliečiais erdvės kūrimas Bendrijos steigėjams nustačius kalbų vartojimo tvarką, buvo įsteigtos vertimo raštu ir žodžiu tarnybos, neturinčios sau lygių dydžio ir kokybės požiūriu. Dėl Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje vykstančių plėtros procesų šios tarnybos šiuo metu susiduria su precedento neturinčiais uždaviniais.
6
_________________________________ Nauji laimėjimai Komisijos ir piliečių bendravimo srityje Grupė išnagrinėjo naujausius Komisijos veiksmus pasitelkiant naujas bendravimo su piliečiais priemones, pvz., daugiakalbes interneto pokalbių svetaines, daugiakalbes interneto transliacijas apie įvykius Europoje ir vertimus internete. Be to, ji apsvarstė Vertimo žodžiu generalinio direktorato ir Vertimo raštu generalinio direktorato strategijas, taikomas siekiant patenkinti dėl naujausios plėtros padidėjusią jų paslaugų paklausą. Nustatytos šios prioritetinės sritys: • Dėl vertimo raštu ir žodžiu vadybos pokyčių, atsiradusių padidėjus oficialiųjų kalbų skaičiui (didesnio vertimo per tarpinę kalbą ir atgalinio vertimo poreikio, išaugusio laisvai samdomų vertėjų skaičiaus, nuotolinio vertimo ir kt.), kokybė neturi nukentėti . Visi susiję asmenys turi aiškiai suvokti, kad kokybė turi savo kainą. • Absoliutus prioritetas turi būti suteiktas ES teisės aktų vertimui raštu į visas oficialiąsias kalbas. • Teigiami poslinkiai bendravimo su piliečiais srityje yra susiję ne tik su sėkmingu daugiakalbystės arba naujų komunikacijų technologijų formų taikymo klausimų sprendimu, bet ir su kalbėjimu piliečiams ta kalba, kurią jie supranta. Tam greičiausiai reikės pasitelkti daugiakalbio bendravimo specialistus. • Nepaisant to, kad vertimai raštu ir žodžiu daugiausia yra ir bus žmogaus veikla, ES kalbų tarnybos turėtų ir toliau vadovauti naujų technologinių priemonių plėtrai. • Nors ilgą laiką politinis vertimo raštu ir žodžiu aspektas visų pirma buvo susijęs su bendravimu Bendrijos ir tarptautiniu lygiu, per paskutiniuosius dešimt metų buvo plačiai pripažinta vertimo raštu ir žodžiu reikšmė daugiakalbių visuomenių funkcionavimui valstybių narių, regionų ir vietos lygiais, taigi ir tolesnei Europos projekto pažangai (plg. Komisijos nario L. Orbano kreipimąsi 11-oje Vertimo žodžiu GD ir universitetų konferencijoje 2007 m. gegužės 5 d.). Rekomendacijos 1) Sėkmingai įdiegus Europos magistro studijų konferencijų vertimo žodžiu kursą, Europos Komisija turėtų skatinti ir remti Europos ir (arba) tarptautines vertimo žodžiu ir raštu mokslo laipsnio programas, kurios padėtų pašalinti dabartinius ir numatomus tam tikrų kalbų derinių trūkumus. Europos vertimo raštu magistro studijų (angl. European Master in Translation – EMT) projektas yra geras veiklos pavyzdys. Galima tikėtis, kad, įgyvendinant šias tarptautines programas, bus išnaudotos nuotolinio mokymosi galimybės. 2) Europos Komisija turėtų apsvarstyti galimybę remti Europos projektą (-us), skirtą (us) bendrai aukštojo mokslo programų, skirtų daugiakalbio bendravimo specialistams rengti, plėtrai. Panašiai Komisija turėtų inicijuoti projektą (-us), skirtą (-us) bendrai tęstinio mokymo dalykų ar kursų, skirtų naujiems profesiniams gebėjimams ir žinioms įgyti, plėtrai (plg. technologinių priemonių taikymas). 3) Europos Komisija turėtų surengti aukščiausio lygio ekspertų, atstovaujančių aukštojo mokslo, taip pat susijusioms institucijoms ir organizacijoms bei valstybių narių valdžios institucijoms, susitikimą, kuriame apsvarstytų, kokius vertimo raštu ir žodžiu bei daugiakalbio bendravimo klausimus reikia spręsti Europos lygiu ir kaip tai geriausia padaryti. Europos viešosios erdvės kūrimas Komisijos ir Europos Parlamento narių nuomonė, kad valstybėse narėse sunku kontroliuoti visuomenės dėmesį, daugiausia pagrįsta tuo, kad Europoje nuomonės formuojamos atsižvelgiant pagal atskiras nacionalines sistemas. Tiesą sakant, europiečiai mažai žino apie ES ir jos valstybių narių politines darbotvarkes. Pagrindinės tolesnės Europos projekto 7
_________________________________ pažangos kliūtys yra „demokratijos deficitas“ ir europietiško tapatumo trūkumas. Tarp Grupės svarstytų priemonių, skirtų dabartinei padėčiai pakeisti, buvo šios: Europos leidinių, kurie priklausytų Europos bendrovėms ir kuriuos leistų Europos redaktoriai, steigimas; daugiakalbių tinklaviečių, kuriose būtų pateikiama straipsnių iš įvairiose valstybėse narėse leidžiamų žurnalų ir laikraščių, kūrimas; daugiakalbio televizijos kanalo, transliuojančio programas, kurios galėtų sudominti didelę gyventojų dalį visose valstybėse narėse, įskaitant programas, kurios galėtų paskatinti domėtis Europos Sąjungos veikla ir politika, sukūrimas. Žinoma, šie ir panašūs pasiūlymai nėra greitai įgyvendinami; siekiant šio tikslo Europos institucijose ir ne tik jose reikės parengti ir pradėti įgyvendinti naujas iniciatyvas. Baigiamosios pastabos Grupė mano, kad sugebėjo smarkiai pasistūmėti pirmyn, nustatydama ir apibrėždama gana naujus Sąjungai kilusio daugiakalbystės uždavinio aspektus, ir iškelti įvairių idėjų šiems uždaviniams įgyvendinti. Grupė tikisi, kad Komisija ir kitos suinteresuotosios šalys pasinaudos šiomis idėjomis. Be to, Grupė suprato, kad kai kuriose srityse trūksta naujų žinių, ir nustatė daug sričių, kuriose reikėtų atlikti Europos masto mokslinius tyrimus, pvz., pagal Septintąją bendrąją programą. Nustatytos sritys yra susijusios su tokiais klausimais, kaip dėl judumo Europoje ir migracijos į Europos Sąjungą kintantis vaikų ir jaunimo daugiakalbystės pobūdis, neprofesionaliems kitų kalbų vartotojams skirtos kalbų technologijos galimybės, visuotinio anglų kalbos vartojimo galimybės ir apribojimai, Europos kalbų įvairovė ir jos poveikis žinių kaupimui, perdavimui ir taikymui, kelių kalbų mokėjimo ryšys su Europos darbuotojų užimtumo galimybėmis ir judumu, nauji tarpininkavimo kalbų srityje poreikiai, sėkmingo kalbų mokymosi neformalioje švietimo aplinkoje veiksniai, vyresnio amžiaus žmonių kalbų mokymasis bei daugiakalbystė kaip įvairiapusės integracijos priemonė. DRALG nariai tikisi, kad jų svarstymai ir išvados pravers ateities planus kuriantiems politikams ir sprendimus priimančioms institucijoms. Visų pirma Grupė tikisi, kad jos svarstymų rezultatai bus panaudoti 2008 m. pradžioje numatytoje ministrų konferencijoje ir rengiant Komisijos komunikatą dėl naujos daugiakalbystės strategijos, kuri turi būti pristatyta antrąjį 2008 m. pusmetį.
8