Docstoc

sm3._ii dalis_indd

Document Sample
sm3._ii dalis_indd Powered By Docstoc
					2006 m.                                         “Sveikatos mokslai” Nr.3                                              37

pacientø be depresijos simptomø priklausomø nuo kitø           miegojo blogiau (p<0,05) nei vyrai: daugiau nei dviem
asmenø buvo 12,7 proc.                                         treèdaliams (73,0 proc.) persirgusiø GSI vyrø ir 86,1 proc.
    Priklausomai nuo depresijos simptomø stiprumo blo-         moterø buvo nustatyti miego sutrikimai (5 pav.).
gëjo paþinimo funkcija – pacientø su labai iðryðkëjusiais          Miego sutrikimai buvo nustatyti apie pusei (48,5
depresijos simptomais MMSE skalës vidurkis (20,2±8,6)          proc.) sirgusiø GSI, kuriems nebuvo pasireiðkæ nerimo
reikðmingai skyrësi ir nuo pacientø su vidutiniðkai ið-        ir depresijos simptomai. Nerimas ir depresija didino
ryðkëjusiais depresijos simptomais ir nuo pacientø be          blogai mieganèiø skaièiø (atitinkamai 60 ir 80 proc.), o
depresijos simptomø. Beveik visi (96,6 proc.) pacientai        su abiejø, nerimo ir depresijos, simptomø pasireiðkimu
su labai iðryðkëjusiais depresijos simptomais pasiþymëjo       beveik visi pacientai (94,9 proc.) skundësi blogu miegu
blogu miegu.                                                   (6 pav.).
    Apibendrinant bûtina paþymëti, kad beveik pusei
galvos smegenø insultà persirgusiø pacientø vëlesniu               REZULTATØ APTARIMAS
laikotarpiu nustatyti labai iðryðkëjæ depresijos ir ne-            Pastaruosius 10 metø poinsultine depresija (PD)
rimo simptomai. Ðiems pacientams bûdinga blogesnë              plaèiai domimasi visame pasaulyje. Daugumos studijø
funkcinë bûklë, didesnis paþintiniø funkcijø ir miego          duomenimis, depresija yra viena daþniausiø bûkliø po
sutrikimas.                                                    persirgto GSI, patvirtinama ir didþiosios (major) ir maþo-
    Emocinës bûklës ir su sveikata susijusios gyvenimo         sios (minor) depresijos pasireiðkimas iðgyvenusiems po
kokybës ryðys. Tiriamøjø gyvenimo kokybës rodikliai            GSI ir pabrëþiama, kad depresija yra pagrindinë kliûtis
nepriklausë nuo laikotarpio trukmës (1, 2, 3 ar 4 m.)          visiðkam fiziniam ir protiniam atsistatymui. Persirgusiø
po ûmaus GSI. Nustatyta gyvenimo kokybës rodikliø              GSI gyvenimo kokybës pagerinimas taip pat sulaukë
sàsaja su lytimi. Visi SF-36 skaliø rodmenys, iðskyrus         padidinto dëmesio kaip terapeutiniø strategijø iðvysty-
skausmo skalës (S) rodmená, moterø buvo þemesni nei            mo dalis [7, 8, 9]. Persirgusiø GSI pacientø gyvenimo
vyrø (p<0,05) (3 pav.).                                        kokybë daþnai nurodoma kaip blogesnë nei to paties
    Visos gyvenimo kokybës SF-36 skalës stipriai kore-         amþiaus kontrolinës grupës asmenø, taèiau prieðingai
liavo su sirgusiø GSI funkcine bûkle. Blogesnis savaran-       ðiam teiginiui yra nuomonë, kad persirgusiø GSI pacientø
kiðkumas pagal MRS stipriausiai (r=0,75, p<0,01) veikë         nuotaikø sutrikimai yra daþnas, bet modifikuojamas GSI
fiziná aktyvumà (FA), neþymiai silpniau (r=0,62-0,66,          palydovas, ir kad pacientai gana gerai prisitaiko (adap-
p<0,01) fizinës veiklos apribojimà (VF), socialinæ funk-       tuojasi) prie paþeistø funkcijø [1-3, 7].
cijà (SF) ir energingumà/gyvybingumà (EG) (4 lentelë).             Ðiuo metu nëra standartizuotø poinsultinës depresijos
    Visos gyvenimo kokybës SF-36 skalës stipriai kore-         diagnostikos kriterijø. Literatûros duomenimis, kitø spe-
liavo su HAD skalës nerimo ir depresijos subskalëmis.          cialybiø gydytojai, o ne psichiatrai, klinikinëje praktikoje
Taèiau depresijos pasireiðkimas labiausiai (r=0,60-0,67,       diagnozuoja nuo 50 iki 80 proc. egzistuojanèios depresi-
p<0,01) veikë fiziná aktyvumà (FA), socialinæ funkcijà         jos atvejø [4]. Depresijos epidemiologiniø tyrimø, atliktø
(SF), emocinæ bûsenà (EB) ir energingumà/gyvybingumà           ávairioje pacientø gyvenamoje aplinkoje (ligoninë, slau-
(EG), o nerimas labiausiai veikë (r=0,60-0,68, p<0,01)         gos namai, namai), rezultatai yra nevienodi. Amerikos
– emocinæ bûsenà (EB) ir energingumà/gyvybingumà               ðirdies asociacijos (The American Heart Association
(EG) (4 lentelë).                                              Stroke Outcome Classification 1998 m.) duomenimis,
    Pacientø, patirianèiø kartu ir depresijos ir nerimo        depresijos pasireiðkimo daþnis svyruoja nuo 11 iki 68
simptomus, visi SF36 skalës rodikliai statistiðkai reikð-      proc. ir treèdalis ið jø yra klasifikuojami kaip didþioji
mingai skiriasi nuo nepatirianèiø depresijos ar nerimo ir      depresija. Kitø studijø duomenimis, depresijos pasireið-
nuo patirianèiø tik nerimà. Ypaè blogesni buvo FA, VF,         kimo daþnis svyruoja nuo 10 iki 60 proc. Toks skirtingas
VE, BSV skaliø rodmenys pacientø su abiem, nerimo ir           paplitimo daþnis neretai priklauso nuo pacientø atrankos
depresijos, simptomais (4 pav.). Jø FA, VF, VE, EB, S skaliø   kriterijø, psichiatriniø tyrimø ir diagnozavimo metodø,
rodmenys reikðmingai (p<0,05) skiriasi nuo atitinkamø          nuo laikotarpio po GSI trukmës [10-12].
rodmenø pacientø, nepatirianèiø ar patirianèiø tik ne-             Mûsø darbe buvo tiriamas persirgusiø GSI pacientø
rimà, ar tik depresijà. Patirianèiø depresijà gyvenimo         depresijos paplitimas vëlyvesniu laikotarpiu po GSI.
kokybës FA, VF skaliø rodmenys reikðmingai (p<0,05)            Buvo nustatyta, kad apie 50 proc. pacientø patiria labai
skiriasi nuo patirianèiø tik nerimà.                           iðryðkëjusius depresijos simptomus, o 20 proc. – viduti-
    Emocinës bûklës ir miego kokybës ryðys. Sirgusiøjø         niðkai iðryðkëjusius. Literatûros duomenimis, daugumoje
GSI ligoniø miego kokybë priklausë nuo lyties, moterys         atvejø depresijos pasireiðkimas siejamas su ûmiu periodu
38                                             “Sveikatos mokslai” Nr.3                                       2006 m.


iðtikus GSI, bet teigiama, kad yra atvejai, kai depresija         Suomijoje atliktame prospektyviniame tyrime depre-
pasireiðkia ir vëlesniuose laikotarpiuose po GSI. Apie 50     sija pagal DSM III-R (American Psychiatric Association
proc. sirgusiø GSI depresija gali pasireikðti bet kuriuo      1987) kriterijus buvo diagnozuota 53 proc. pacientø
laikotarpiu per pirmuosius dvejus metus nuo ligos pra-        praëjus 3 mën. po GSI ir 42 proc. – po 12 mën. Buvo
dþios [8]. Daugumai pacientø (apie 40 proc.) depresija        nustatytos PD sàsajos su paþintinës funkcijos sutrikimu
gali iðsivystyti per pirmuosius 2 mënesius po GSI, kitiems    ir gyvenimo kokybe. Gyvenimo kokybës (RAND-36)
(10-20 proc.) – per 1-2 metus [13]. Yra duomenø, kad          rodmenys po 3 mënesiø buvo þemi ir jie nepagerëjo
priklausomai nuo diagnostiniø kriterijø PD paplitimas         per laikotarpá iki metø. Pabrëþiama, kad GSI átakoja
svyruoja nuo 20 iki 65 proc., iðlikdamas gana aukðtas ir      visas gyvenimo kokybës dimensijas, taèiau PD ypaè
praëjus 2 metams po ûmaus GSI. [10-12].                       paveikë gyvenimo kokybës FA, VF, EG skaliø rodmenis
    Literatûros apþvalgoje, kurios tikslas buvo susiste-      [13]. Mûsø darbe nustatytos analogiðkos PD sàsajos su
minti visas publikuotas (iki 2004 m.) neeksperimentines,      paþinimo funkcijos sutrikimu ir su gyvenimo kokybës
prospektyviai tirianèias nuosekliai á tyrimà átraukia-        dimensijomis, taèiau be minëtø fizinio aktyvumo, fizinës
mus pacientus ir nustatanèias depresijos pasireiðkimo         veiklos apribojimo ir energingumo/gyvybingumo skaliø,
simptomus ar ligà studijas, pateikiami 51 studijos (96        nustatytas PD poveikis ir socialinei funkcijai (SF). Tai
publikacijos), vykdytos 1977-2002 m., duomenys.               galëtø bûti paaiðkinama kai kuriais sveikatos koncepcijos
Neþiûrint þymaus svyravimo tarp studijø rezultatø,            kultûriniais skirtumais.
bendras rezultatas buvo - 33 proc. (95 proc. PI 29-36             Mûsø darbe nustatyta, kad 54,6 proc. pacientø turëjo
proc.) visø iðgyvenusiø ûmø GSI patiria depresijà. Ðios       kartu ir depresijos, ir nerimo simptomus, 8,6 proc. – tik
apþvalgos duomenimis, depresija pasireiðkia staiga per        nerimo, 14,7 proc. – tik depresijos simptomus, o 22,2
keletà mënesiø nuo GSI pradþios daugumai persirgusiø          proc. – nenustatyta nei depresijos, nei nerimo simpto-
GSI ir tik nedaugelis bûna gydomi. Iðvadose teigiama,         mø. Mûsø tyrime depresijos simptomø pasireiðkimas
kad poinsultinë depresija pasireiðkia daþnai ir kad dep-      sirgusiems GSI nepriklausë nuo lyties, taèiau nustatyta
resijos pasireiðkimo rizika yra panaði tiek ankstyvajame,     silpna nerimo simptomø pasireiðkimo koreliacija su
tiek vidutiniame ir vëlyvajame perioduose po GSI. Ak-         lytimi. Moterims, persirgusioms GSI, beveik dvigubai
centuojama moksliniø tyrinëjimø bûtinumas klinikinës          daþniau nei vyrams pasireiðkë tik nerimo simptomai
praktikos tobulinimui ðioje poinsultinës prieþiûros srityje   (atitinkamai 11,6 ir 4,7 proc.) ir daþniau nei vyrams
[3, 14, 15] Vienoje didþiausiø pastarojo meto insulto stu-    kartu su depresijos simptomais pasireiðkë ir nerimo
dijø FINSTROKE, atliktoje Suomijoje, buvo analizuotas         simptomai (atitinkamai 51,2 ir 57,1 proc.). Vien tik
depresijos paplitimas tarp insultu persirgusiø pacientø       depresijos simptomø pasireiðkimo daþnis nepriklausë
ir jø slaugytojø. Tyrimui naudotas Beck‘o depresijos          nuo lyties (vyrams – 14 proc., moterims – 15,2 proc.).
klausimynas. Nustatyta, kad depresija paplitusi ne tik        Burvill su bendraautoriais, tyræ PD paplitimà Perth’e,
tarp treèdalio insultà persirgusiø pacientø, bet ir juos      nerado PD ryðio su lytimi, su insulto pasikartojimu,
slauganèiø artimøjø [8].                                      taèiau jie nustatë, kad 26 proc. vyrø ir 39 proc. moterø
    Mûsø darbe buvo nustatytos PD sàsajos su bloges-          su depresijos simptomais lygiagreèiai turi ir nerimo
ne persirgusiø GSI pacientø funkcinë bûkle pagal BI           simptomø [16]. Schultz ir bendraautoriai, prospektyviai
ir MRS, didesniu paþintiniø funkcijø (pagal MMSE) ir          tyræ 142 pacientus (3, 6, 12, ir 24 mën. po GSI), nustatë,
miego sutrikimu, su visomis gyvenimo kokybës (SF-36)          kad nerimas susijæs su depresijos simptomø pasireiðki-
dimensijomis. Panaðios sàsajos nustatytos ir Italijoje        mu, o tai savo ruoþtu buvo susijæ su blogesne funkcine
pradëto ilgalaikio daugiacentrio tyrimo (DESTRO) tar-         bûkle stebëjimo eigoje [18]. Nerimo ir funkcinës bûklës
piniø rezultatø duomenimis. PD paplitimas pirmuosius          ryðys nustatytas tik moterims, ir joms taip pat daþniau
6 mënesius po insulto sudarë 36,6 proc. Ðioje studijoje       pasireiðkë kartu ir nerimo, ir depresijos simptomai per
nuotaikos tyrimams, siekiant ávertinti depresijos simpto-     2 metus po GSI. Ðios studijos duomenimis, jaunesniems
mø pasireiðkimà, naudota DSM IV klasifikacija ir Beck‘o       pacientams daþniau buvo nustatomi nerimo simptomai,
depresijos inventorius (BDI). Pacientai su depresijos         bet nerasta depresijos simptomø pasireiðkimo skirtumo
simptomais dar buvo vertinami ir Montgomery-Asberg            tarp amþiaus grupiø [17-20]. Ðitie duomenys atitinka
depresijos skale. Depresijos skaliø rodmenys koreliavo        mûsø darbo rezultatus.
su funkcine bûkle (pagal BI ir MRS), su paþinimo funkcija         Nemaþa studijø pateikia duomenø, kad iðgyvenæ
(pagal MMSE), gyvenimo kokybe (SF-36) ir klinikiniais         ûmø GSI pacientai turi daugiau miego sutrikimø nei
duomenimis [9, 12, 16, 17].                                   asmenys, nesirgæ GSI. Miego sutrikimai nurodomi kaip
2006 m.                                                  “Sveikatos mokslai” Nr.3                                                               39

vieni ið PD simptomø (bûdingas sunkus uþmigimas arba                            12. Berg A, Palomäki H, Lehtihalmes M, Lönnqvist J, Kaste M,.
                                                                           Post-stroke Depression: An 18-Month Follow-Up. Stroke 2003;34:138-
uþmigimas ir prabudimas vidury nakties ir po to sunkus
                                                                           42.
uþmigimas) [21].                                                                13. Kauhanen ML. Quality of Life After Stroke. Clinical, func-
    Apibendrinant gautus duomenis galima teigti, kad                       tional, psychosocial and cognitive correlates. Oulu, Finland. Acta
poinsultinë depresija nepalankiai veikia persirgusiø GSI                   Univ. Oul. D 559, 1999.
                                                                                14. Hackett ML, Yapa CH, Parag V, Anderson C, Frequency of
funkcinæ baigtá ir kad yra stiprus ryðys tarp depresijos ið-
                                                                           Depression after Stroke. A Systematic Review of Observational Studies.
sivystymo, socialinës funkcijos ir su sveikata susijusios                  Stroke 2005;36:1330-42.
gyvenimo kokybës. Problemos sprendimà komplikuoja                               15. Angelelli P, Paolucci S, Bivona U et al. Development of
tai, kad depresija gali bûti blogos funkcinës bûklës ir                    neuropsychiatric symptoms in poststroke patients: a cross-sectional
                                                                           study. Acta Psychiatr Scand 2004;110(1):55-63.
prieþastis, ir pasekmë. Daþnai paciento po GSI emo-
                                                                                16. Schultz SK, Castillo CS, Kosier JT and Robinson RG. Gen-
cinë bûsena priklauso nuo asmenybës savybiø, nuo já                        eralized anxiety and depression. Assessment over 2 years after stroke.
supanèios aplinkos, nuo savarankiðkumo netekimo, nuo                       Stroke 2005;36:1342-50.
psichosocialiniø veiksniø, todël reabilituojant ligoná                          17. Dennisa M, O‘Rourkea S, Lewisa S, Sharpeb M, Warlowa C.
                                                                           Emotional outcomes after stroke: factors associated with poor outcome.
bûtina spræsti ne tik medicinines, bet ir psichologines
                                                                           J Neurol Neurosurg Psychiatry 2000;68:47-52
bei socialines problemas.                                                       18. Burvill PW, Johnson GA, Jamrozik KD, Anderson CS, Stew-
                                                                           art-Wynne EG, Chakera TM. Prevalence of depression after stroke:
    IÐVADA                                                                 the Perth Community Stroke Study. The British Journal of Psychiatry
                                                                           1995;166:320-27.
    Beveik pusei galvos smegenø insultà persirgusiø
                                                                                19. Burvill P, Johnson G, Jamrozik K et al. Risk factors for post-
pacientø vëlesniu laikotarpiu nustatyti labai iðryðkëjæ                    stroke depression. Int J Geriatr Psychiatry 1997;12(2):219-26.
depresijos ir nerimo simptomai. Ðiems pacientams                                20. Bourgeois JA, Hilty DM, Chang CH et al. Post-stroke neuro-
bûdinga blogesnë funkcinë bûklë, didesnis paþintiniø                       psychiatric illness: an integrated approach to diagnosis and manage-
                                                                           ment. Curr Treat Options Neurol 2004;6(5):403-20.
funkcijø ir miego sutrikimas, blogesnë su sveikata susi-
                                                                                21. Hermann D, Bassetti A. Sleep Apnea and Other Sleep-Wake
jusi gyvenimo kokybë.                                                      Disorders in Stroke. Curr Treat Options Neurol 2003 May;5(3):241-
                                                                           249.
     Literatûra
     1.      Astrom M, Adofsson R, Asplund K. Major depression in               POSTSTROKE DEPRESSION CORRELATES WITH FUNCTIONAL
stroke patients. A 3-year longitudinal study. Stroke 1993;24:976-          IMPAIRMENT AND QUALITY OF LIFE
982.                                                                            J.Asadauskienë, N.Raðkauskienë, G.Varoneckas, V.Januðonis
     2.      Astrom M. Generalized anxiety disorder in stroke patients.         Summary
A 3-year longitudinal study. Stroke 1996;27:270-275.                            Key words: stroke, depression, anxiety, ADL, QOL, sleep distur-
     3.      Astrom M, Asplund K, Astrom T. Psychosocial function and      bances.
life satisfaction after stroke. Stroke 1992;23:527-531.                         A cross-sectional, descriptive correlational design was used.
     4.      Pohjasvaara T, Leppävuori A, Siira I, Vatuoja R, Kaste M,     Subjects were identified from records of consecutive discharges of
Erkinjuntti T. Frequency and Clinical Determinants of Poststroke De-       stroke survivors during 2000-2003 year period from Klaipeda hospital.
pression. Stroke 1998;29:2311-17.                                          Subjects were 119 stroke survivors who were interviewed 1 to 4 years
     5.      Zigmond AS, Snaith RP. The hospital anxiety and depression    after stroke. Depressive symptoms were assessed at November 2004
scale. Acta Psychiatr Scand 1983;67:361-70.                                with the HAD (Hospital Anxiety and Depression) scale. Depression
     6.      Mahoney F, Barthel D. Functional evaluation: the Barthel      was diagnosed in 138 (69.4%) (20.1%, middle expressed and 49.3%
index. Maryland State Medical Journal 1965;14:61-5.                        strongly expressed) patients, anxiety was diagnosed in 125 (64.8%)
     7.      King RB. Quality of Life After Stroke. Stroke 1996;27:1467-   (21.8% middle expressed and 43.0% strongly expressed) patients. In
72.                                                                        conclusion, the depressive patients were more dependent in activities
     8.      Kotila M, Numminen H, Waltimo O, et al: Depression after      of daily living (ADL) function and had more severe impairment and
stroke: Results of the FINNSTROKE study. Stroke 1998;29:368-72             handicap evaluated by the BI, the MMSE and the Rankin Scale than the
     9.      Toso V, Gandolfo C, Paolucci S, Provinciali L, Torta R,       non-depressive patients. There is a strong correlation between depres-
Grassivaro N. Post-stroke depression: research methodology of a large      sion, social functioning, and overall quality of life for stroke survivors.
multicentre observational study (DESTRO). Neurological Sciences            These findings call for multidimensional evaluation of stroke patients
2004;25(3):138-44.                                                         and provide new challenges for stroke rehabilitation.
     10. Robinson RG. Neuropsychiatric consequences of stroke.
Annu Rev Med 1997;48:217-218.
     11. Robinson RG, Bolduc PL, Price TR. A two-year longitudinal                                                 Gauta 2006-01-25
study of post-stroke mood disorders: diagnosis and outcome at one
and two years. Stroke 1987;18:837-43.
                                                                                                                                          
40                                            “Sveikatos mokslai” Nr.3                                        2006 m.


            VIDEOTORAKOSKOPINË STEMPLËS REZEKCIJA
                   A.BAGAJEVAS, G.KUNIGËLIS, V.PETRAUSKAS, L.JASULAITIS
                                    Klaipëdos ligoninë
Raktaþodþiai: stemplës vëþys, videotorakoskopija, stem-      rurgija, chemoterapija, radioterapija, lazeroterapija,
plës rezekcija, stemplës karcinoma.                          fotodinaminë terapija ir elektrokoaguliacija. Chirurginis
                                                             gydymas indikuotinas esant T1-3, N0-1, Nx ligai. SV
      Santrauka                                              gydymo, taip pat ir chirurginio, rezultatai iki ðiol nëra
      Klaipëdos ligoninës Krûtinës chirurgijos skyriuje      patenkinami. Mirðtamumas siekia 2-23%, 5-eriø metø
      2005 metais pirmà kartà Lietuvoje atliktos dvi         iðgyvenamumas po R0 rezekcijos yra 15-20%, vidutinë
      videotorakoskopinës vienmomentinës stemplës            gyvenimo trukmë po R0 rezekcijos yra apie 18 mënesiø.
      rezekcijos ir plastikos operacijos. Abu pacientai      Nenustatytas gyvenimo trukmës skirtumas ligoniams,
      – vyrai, kuriems diagnozuota stemplës vidurinio        kurie buvo gydomi vien chirurgija arba papildomai
      treèdalio plokðèialàstelinë karcinoma.                 indukcine terapija po chirurginës operacijos [9,10].
      Operacija atlikta trimis etapais. Pirmas etapas        Naviko rezektabilumas yra 40-66% [11]. SV chirurgi-
      – videotorakoskopinë stemplës disekcija ir intrato-    nio gydymo rezultatus galima pagerinti optimizuojant
      rakalinë limfadenektomija, antras – transplantato      ligonio prieðoperaciná paruoðimà, tobulinant chirurginæ
      suformavimas ið skrandþio didþiosios kreivës per       technikà ir pooperacinæ slaugà, o didelës rizikos ligonius
      laparotomijà ir treèias etapas – anastomozë kakle      gydant tik konservatyviai.
      tarp stemplës galo ir skrandþio transplantato.             Daugelis pacientø, serganèiø SV, yra daug rûkantys
      Ankstyvøjø pooperaciniø komplikacijø nebuvo,           ir vartojantys alkoholinius gërimus, turintys nemaþai
      abu pacientai pasveiko. Straipsnyje pateikiama         gretutiniø ligø. Rizikos laipsná didina vyresnis amþius,
      pirma tokio pobûdþio operacijø patirtis, medici-       lëtinës plauèiø ir ðirdies ligos, diabetas, kepenø ligos,
      niniai–techniniai aspektai.                            svorio deficitas. SV chirurgija yra viena sudëtingiausiø,
                                                             kadangi tenka darbuotis dviejose arba trijose anatominë-
    ÁVADAS                                                   se zonose, o tai sukelia didelá operaciná stresà. Siekiant
    Stemplës vëþys (SV) pagal daþná yra 9-oje vietoje        sumaþinti operaciná stresà nuo 90-ø metø pasirodë
tarp visø piktybiniø ligø pasaulyje. SV yra endeminë         pirmieji praneðimai apie maþai invazine chirurgine
liga daugelyje ðaliø, ypaè besivystanèiose ðalyse [1].       technika atliekamas intratorakalines stemplës disekcijas.
Didelis sergamumas SV yra Azijoje, Pietø ir Rytø Af-             Vienas ið svarbiausiø tikslø SV chirurgijoje yra iki
rikoje, Ðiaurës Prancûzijoje. JAV SV yra nedaþna liga,       minimumo sumaþinti mirðtamumà ir komplikacijø
sudaranti 1% visø piktybiniø navikø ir 6% serganèiøjø        skaièiø. Operacija be torakotomijos, ypaè nusilpusiems
gastrointestinaliniu vëþiu. 2004 metais uþregistruota 14     ligoniams, tai pirmas þingsnis siekiant ðio tikslo.
250 naujø susirgimø ir 13 300 mirèiø nuo SV [2].                 Minimaliai invazinë chirurgija gydant SV taikoma
    Lietuvoje kasmet uþregistruojama per 150 ligoniø,        ávairiais bûdais: torakoskopinë stemplës mobilizacija [4],
kuriems pirmà kartà diagnozuota piktybinë stemplës           vaizdo transmediastinalinë stemplës mobilizacija naudo-
liga. Sergamumas stemplës vëþiu (SV) Lietuvoje – 6,2/        jant laparoskopà, ákiðtà per diafragmos stemplinæ angà
100 000 gyv. vyrams ir 0,9/100 000 moterims, mirðtamu-       [5], laparaskopinë skrandþio mobilizacija po atliktos
mas – 5,9/100 000 vyrams ir 0,7/100 000 moterims. Tik        torakotomijos [6], laparaskopinë skrandþio ir stemplës
30% ðiø ligoniø atliekamos radikalios stemplës plastinës     mobilizacija [7] ir mediastinoskopinë disekcija [8].
operacijos. Kiti gydomi paliatyviai [3].                         Darbo tikslas – pateikti pirmas Lietuvoje atliktas sub-
    Morfologiðkai iðskiriamos dvi pagrindinës stemplës       totalines stemplës rezekcijas naudojant videotorakosko-
vëþio formos: plokðèialàstelinis ir liaukinis. Tik 2-2,5%    pinæ chirurginæ technikà, pasidalinti pirmais áspûdþiais
sudaro retos formos, tokios kaip smulkialàstelinis, karci-   atlikus ðias operacijas.
noidas, piktybinë melanoma, karcinosarkoma, sarkoma,
lejomiosarkoma, adenocistinë karcinoma, piktybinës              TYRIMØ OBJEKTAS IR METODAI
limfoproliferacinës ligos ir kt.                                2005 m. spalio mën. Klaipëdos ligoninës Krûtinës
    Pagrindiniai stemplës vëþio gydymo bûdai yra chi-        chirurgijos skyriuje buvo atliktos pirmosios videotorakos-
2006 m.                                        “Sveikatos mokslai” Nr.3                                              41

                                                             limfadenektomija, antras – transplantato suformavimas
                                                             ið skrandþio didþiosios kreivës per laparatomijà, treèias
                                                             etapas – anastomozë kakle tarp kaklinës stemplës galo
                                                             ir skrandþio transplantato, iðvesto á kaklà per uþpakaliná
                                                             tarpuplautá. Operacijos atliktos bendrinëje nejautroje,
                                                             intubuojant per trachëjà á atskirus bronchus ir atjungiant
                                                             deðiná plautá. Viena ið pagrindiniø sàlygø – iðjungti deði-
                                                             nio plauèio ventiliacijà ir maksimaliai sumaþinti plau-
                                                             èio apimtá, sudarant geras sàlygas preparuoti stemplæ.
                                                             Ligonio padëtis ant operacinio stalo – ant kairio ðono,
                                                             kaip deðinës ðoninës torakotomijos atveju. Operacijos
                                                             pradëtos nuo videotorakoskopinës stemplës disekcijos:
                                                             10 mm kameros portas septintame tarpðonkauliniame
                                                             tarpe pagal vidurinæ paþasties linijà, du 10 mm portai
                                                             – disekcinëms þirklëms ir „krokodiliniam“ laikikliui




1 pav. Paciento K. stemplës rentgenogramos. Stemplës vidu-
rinio treèdalio karcinoma.




                                                             3 pav. Atlikta stemplës vidurinës ir virðutinës dalies su na-
                                                             viku disekcija.




2 pav. Portø ástûmimo vietos atliekant VTSR.

kopinës stemplës rezekcijos (VTSR) dviem pacientams
dël SV. Abu ligoniai sirgo stemplës vidurinio treèdalio
plokðèialàsteline karcinoma. Prieð operacijà ligoniams
buvo atlikta: apþvalginë krûtinës làstos rentgenograma,
rentgenologinis stemplës iðtyrimas su kontrastu, fib-
roezofagogastroduodenoskopija, fibrobronchoskopija,
krûtinës làstos ir pilvo KT, vidaus organø echoskopija,
bendri ir biocheminiai kraujo tyrimai. Ávertintas Karnovs-
kio indeksas. Iðtyrus ligonius, abiem nustatyta T3N1 liga
be atokaus iðplitimo (1 pav.).
   Operacija atliekama trimis etapais. Pirmas etapas –
videotorakoskopinë stemplës disekcija ir intratorakalinë     4 pav. Atlikta stemplës apatinës dalies disekcija.
42                                            “Sveikatos mokslai” Nr.3                                      2006 m.


aðtuntame tarpðonkauliniame tarpe pagal uþpakalinæ
paþasties linijà ir kiek þemiau mentës kampo. Papildomi
du portai ketvirtame ir septintame tarpðonkauliniuose
tarpuose pagal priekinæ paþasties linijà plauèio retrak-
toriui ástumti (2 pav.).
    Pirmas etapas baigiasi pilna stemplës disekcija
nuo pleuros ertmës kupolo iki diafragmos, v.azygos
perriðimu ir paraezofaginiø bei trachëjos bifurkacijos
limfmazgiø paðalinimu (2, 3, 4 pav.). Stemplës disek-
cijai ir limfadenektomijai naudojame ultragarsiná peilá.
Ákiðami du drenai, atliekama hemostazë tarpuplautyje,
plautis torakoskopijos kontrolëje iðpuèiamas, þaizdos
uþsiuvamos.
    Ligonis paguldomas ant nugaros, per vidurinæ lapa-
ratomijà iðpreparuojama stemplës abdominalinë dalis,
atliekama sagitalinë diafragmotomija ir stemplë atjungia-
ma nuo skrandþio kardialinës dalies. Toliau áprastu bûdu
preparuojamas skrandis, suformuojamas transplantatas ið
didþiosios kreivës, atliekama limfadenektomija, dvylika-
pirðtës þarnos mobilizacija pagal Kocherá ir maitinamoji
                                                             5 pav. Paða-
jejunostomija.
                                                             lintos stem-
    Per pjûvá kakle, kairëje pusëje iðpreparuojama stem-     plës prepa-
plës kaklinë dalis ir ið tarpuplauèio paðalinama disekuota   ratas. Vidu-
stemplë (5 pav.). Per uþpakaliná tarpuplautá á kaklà ið-     rinëje dalyje
                                                             tumoras su
vedamas transplantatas ir atliekama anastomozë „galas
                                                             irimo poþy-
á galà“. Drenuojamas pilvas ir kaklas. Kaklo ir pilvo        miais.
þaizdos uþsiuvamos, operacija baigiama.
                                                             dël disekuotos stemplës trukdymo. Ateityje, turëdami
    TYRIMØ REZULTATAI IR JØ APTARIMAS                        daugiau galimybiø ásigyti linijinius staplerius, manome,
    Pateikdami ðià kuklià medþiagà, mes neturëjome           kad geriau bûtø stemplæ atjungti pleuros ertmës kupole
tikslo ðiuo metu iðanalizuoti atokius videotorakoskopinës    ir paðalinti jà per laparatominá pjûvá, tuo pagerinant
stemplës rezekcijos rezultatus. Mes norime pasidalinti       tarpuplauèio apþvalgà bei limfodisekcijà.
áspûdþiais atliekant pirmas tokias operacijas. Stemplës          Pooperaciniu periodu pastebëjome, kad þymiai su-
disekcijos trukmë buvo 1 val. 25 min. ir 1 val. 35 min.      maþëjo (apie 25-30%) narkotiniø analgetikø poreikis, li-
Manome, kad ágijus daugiau patirties, organø ir krau-        goniai buvo aktyvesni. Manome, kad tam turëjo reikðmës
jagysliø siuvimo aparatus, operacijos trukmë þymiai          tai, kad nebuvo daroma torakotomija bei nenaudojami
sutrumpës ir maþai skirsis, o galbût net sumaþës, paly-      þaizdos retraktoriai.
ginus su atvira operacija. Kraujo netekimas sudarë 450
ml ir 500 ml. Þymus amerikieèiø chirurgas Orringer,              IÐVADOS
propaguojantis transhiatinæ stemplës rezekcijà, praneðë,         1. VTSR yra saugi, palyginus „sausa“, radikali
kad vidutinis kraujo netekimas atliekant transhiatines       operacija, kurios metu galima efektyviai kontroliuoti
rezekcijas sudarë 900 ml [12]. Labai patogi stemplës         stemplës disekcijà.
disekcija, kadangi galima gerai pamatyti maþas krau-             2. VTSR metu galima galutinai nustatyti naviko
jagysles, iðeinanèias nuo aortos ir saugiai jas klipsuoti,   iðplitimà ir iðvengti nereikalingos diagnostinës torako-
be to, patogi ir efektyvi kraujavimo kontrolë, aiðkiai ma-   tomijos.
tomos naviko ribos. Videotorakoskopijos metu galimas             3. Atliekant VTSR galima sisteminë limfadenekto-
galutinis tikslus naviko iðplitimo nustatymas, o esant       mija.
neoperabiliam navikui iðvengti diagnostinës torakoto-            4. VTSR ryðkiai sumaþina operaciná traumatiðku-
mijos. Kiek sudëtingiau buvo atlikti limfadenektomijà,       mà, palengvina ligoniui pooperaciná periodà bei suma-
ypaè trachëjos bifurkacijos ir paratrachëjiniame tarpe       þina narkotiniø analgetikø poreiká ðiuo laikotarpiu.
2006 m.                                                  “Sveikatos mokslai” Nr.3                                                         43

     Literatûra                                                            by surgery compared with surgery alone for localized esophageal
     1.     Day NE, Varghese C. Oesophageal cancer. Cancer Surv            cancer. N Engl J Med 1998; 339:1979-1984.
1994;19-20:43-54.                                                              10. Urba SG, Orringer MB, Turrisi A, et al. Randomized trial of
     2.     Jemal A, Tiwari RC, Murray T. Cancer statistics, 2004. CA      preoperative chemoradiation versus surgery alone in patients with lo-
Cancer J Clin 2004;54:8-29.                                                coregional esophageal carcinoma. J Clin Oncol 2001; 19:305-313.
     3.     Cicënas S., Bagajevas A., Tyrina T., Ambrozaitis R. Stemplës       11. Watson A: Operable esophageal cancer: Current results from
stentavimas. Medicina 2000, vol 36, p.1639-1643.                           the West. World J Surg 18:361,1994.
     4.     Peracchia A, Rozati R, Fumagalli U, et al. Thoraco-                12. Orringer MB, Oringer JS. Esophagectomy without thoracotomy:
scopic esophagectomy: Are there benefits? Semin Surg Oncol                 A dangeruous operation? J Thorac Cardiovasc Surg 85:72-80,1983.
13:259,1997.
     5.     Sadanaga N, Kuwano H, Watanabe M, et al. Laparascopy-              VIDEO-ASSISTED THORACOSCOPIC ESOPHAGEAL RESEC-
assisted surgery: A new technique for transhiatal esophageal dissection.   TION
Am J Surg 168:355,1994.                                                        A.Bagajevas, G.Kunigëlis, V.Petrauskas, L.Jasulaitis
     6. Perniceni T, Boudet MJ, Le Guillou JL, et al. Laparoscopic gas-        Summary
trolysis and esogastric resection for esophageal cancer: A prospective         Key words: esophageal cancer, video-assisted thoracoscopy,
study in 27 patients. O.E.S.O. Fifth World Polydisciplinary Congress,      esophageal resection, esophageal karcinoma.
The Esophagogastric Junction, Paris, Abstract book: V30, 1996.                 We represent two cases of video-assisted thoracoscopic subtotal
     7. DePaula AL, Hashiba K, Ferreira EA, et al. Laparoscopic tran-      esophageal resection operations due to esophageal cancer first in
shiatal esophagectomy with esophagogastroplasty. Surg Laparosc             Lithuania.
Endosc 5:1, 1995.
     8. Bumm R, Holscher AH, Feussner H, et al. Endodissection of                                               Gauta 2006-01-25
the thoracic esophagus: Technique and clinical results in transhiatal
esophagectomy. Ann Surg 218:97, 1993.
     9. Kelsen DP, Ginsberg R, Pajak TF, et al. Chemotherapy followed                                                                



        MEDICINOS DARBUOTOJØ KAITA
DAUGIAPROFILINËSE SVEIKATOS PRIEÞIÛROS ÁSTAIGOSE
                                              G.GUTAUSKAITË, V.JANUÐONIS
                                                   Klaipëdos ligoninë

Raktaþodþiai: darbuotojai, darbuotojø kaita.                               saugumas, naujos technologijos, aukðtesnë gyvenimo
                                                                           kokybë. Viena ðiø tikslø siekimo bûtinøjø sàlygø, be siste-
        Santrauka                                                          mos (ðalies) ir organizacijos valdymo organizavimo, yra
        Remiantis didþiøjø Lietuvos miestø daugiapro-                      þmoniø iðtekliø valdymas plaèiàja prasme ir personalo
        filiniø sveikatos prieþiûros ástaigø Klaipëdos,                    valdymas siauresne prasme [3]. Ðiø bûtinø sàlygø iðraiðka
        Ðiauliø ir Panevëþio ligoniniø duomenimis, buvo                    – laisvas kapitalo, prekiø ir þmoniø judëjimas.
        analizuojama ðiø ástaigø medicinos personalo                           Bet kokia organizacija negali egzistuoti be personalo.
        sudëtis, jø kaita bei jos tendencijos ir prieþastys                Sparèiai tobulëjant technologijoms, kartais manoma, kad
        2000–2005 metais. Iðanalizuota darbuotojø kaita                    þmoniø darbo galima atsisakyti [5]. Daugiau nei versle,
        pagal darbo staþà bei pagal bendrà specialybës                     sveikatos prieþiûroje rezultatai priklauso nuo viso per-
        darbo staþà ligoninëse.                                            sonalo darbo, gydytojø kvalifikacijos, vadybos bei kitø
        Gautø duomenø analizë parodë, kad medicinos                        þmogiðkøjø veiksniø.
        darbuotojø kaita turi tendencijà didëti. Taip pat                      Lietuvai tapus Europos Sàjungos nare medicinos dar-
        iðanalizuota teigiama gydytojø kaitos ir neigiama                  buotojø emigravimas á kitas Europos ðalis tapo aktualia
        slaugytojø kaitos tendencija.                                      problema.
                                                                               Personalo pokyèius sveikatos prieþiûros organi-
   ÁVADAS                                                                  zacijose lëmë paèios sveikatos apsaugos sistemos
   Pasaulyje vyksta ðaliø politinë, ekonominë, kultûrinë,                  konceptualinë ir struktûrinë reforma, kuri neámanoma
psichologinë ir socialinë integracija (JAV, Europos Sà-                    be struktûros ir procesø pokyèiø bei juos lydinèios per-
junga, NVS). Pagrindiniai tokios integracijos tikslai yra                  sonalo kaitos [3].
44                                               “Sveikatos mokslai” Nr.3                                          2006 m.


   Darbo tikslas – iðanalizuoti didþiøjø Lietuvos miestø         duomenys: jø kaitos prieþastys ir tendencijos, iðvykusiø
daugiaprofiliniø sveikatos prieþiûros ástaigø medicinos          darbuotojø specialybës ir darbo staþas sveikatos prie-
darbuotojø kaità 2000–2005 metais ir ávertinti jos ten-          þiûros ástaigose ir pan.
dencijas.                                                            Medicinos darbuotojø kaita 2000–2001 metais buvo
                                                                 teigiama, nes daugiau atvykdavo nei iðvykdavo. Taèiau
    TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI                                   nuo 2002 metø iðvykusiø medicinos darbuotojø skaièius
    Tyrimo objektas – didþiøjø Lietuvos miestø dau-              didëja sparèiau negu atvykusiø medicinos darbuotojø
giaprofiliniø sveikatos prieþiûros ástaigø medicinos             skaièius. Darbuotojø kaita suaktyvëjo 2004 metais, kai
personalas.                                                      Lietuva tapo Europos Sàjungos nare. Medicinos darbuo-
    Visose tirtose sveikatos prieþiûros ástaigose bendras        tojø atvyko 123 (3,6%) ir iðvyko 138 (4%). 2005 metais
metinis personalo skaièius analizuojamu laikotarpiu              iðvykusiø darbuotojø skaièius augo iki 144 (4,2%).
svyravo nuo 5522 iki 5751 visø darbuotojø, ið jø buvo                Gauti sveikatos prieþiûros ástaigø medicinos dar-
analizuota nuo 792 iki 860 gydytojø ir nuo 2509 iki              buotojø kaitos duomenys 2002–2005 metais iðlieka
2623 slaugos personalo.                                          neigiami, nes daugiau darbuotojø iðvyksta nei atvyksta
    Tirta Klaipëdos, Ðiauliø ir Panevëþio ligoniniø medi-        (1 pav.).
cinos personalo pokyèiai 2000–2005 metais.                           Analizuojant gydytojø kaità 2000–2005 metais,
    Autoriø sudarytus klausimynus uþpildë tirtø sveikatos        pastebima, kad daugiau gydytojø atvyko nei iðvyko, ið-
prieþiûros ástaigø personalo skyriø darbuotojai, remda-          skyrus 2002 metus. Galima teigti, kad nuo 2003 metø
miesi statistinëmis ataskaitomis ir darbuotojø raðytiniais       didëjant iðvykusiø gydytojø skaièiui, atvykusiø gydytojø
praðymais. Medicinos personalo kaita nagrinëta darbo             skaièius augo sparèiau (2 pav.).
ligoninëse ir specialybës darbo staþo aspektais. Anali-              Bendra slaugos personalo kaita yra maþesnë nei
zuotos kaitos prieþastys ir tendencijos.                         gydytojø. Slaugos personalo daugiausia buvo priimta
    Tyrimo metodai: mokslinës literatûros, statistiniø ir        2000 metais – 81 (3,2%) ir 2001 metais – 66 (2,5%).
klausimynø duomenø analizës.                                     2002–2005 metais slaugos darbuotojø kaita yra neigia-

   REZULTATAI
   Analizuoti 2000-2005 metø medicinos personalo




                                                                 3 pav. Daugiaprofiliniø sveikatos prieþiûros ástaigø slaugos
                                                                 personalo kaita 2000–2005 metais.

1 pav. Daugiaprofiliniø sveikatos prieþiûros ástaigø medicinos
darbuotojø kaita 2000–2005 metais.
                                                                 1 lentelë. Medicinos darbuotojø kaitos prieþastys 2000–2005
                                                                 metais.




2 pav. Daugiaprofiliniø sveikatos prieþiûros ástaigø gydytojø
kaita 2000–2005 metais.
2006 m.                                            “Sveikatos mokslai” Nr.3                                                45
2 lentelë. Daugiaprofiliniø sveikatos prieþiûros ástaigø gydy-     5 lentelë. Iðvykusio slaugos personalo staþas sveikatos prie-
tojø kaitos prieþastys 2000–2005 metais.                           þiûros ástaigose 2000–2005 metais.




                                                                   6 lentelë. Iðvykusiø gydytojø specialybës darbo staþas 2000–
                                                                   2005 metais.

3 lentelë. Daugiaprofiliniø sveikatos prieþiûros ástaigø slau-
gos personalo kaitos prieþastys 2000–2005 metais.




                                                                   7 lentelë. Iðvykusio slaugos personalo specialybës darbo sta-
                                                                   þas 2000–2005 metais.




4 lentelë. Iðvykusiø gydytojø staþas sveikatos prieþiûros ástai-
gose 2000–2005 metais.


                                                                   þastis, nustatyta, kad didþiausia gydytojø kaita vyko dël
                                                                   jø darbø pakeitimø tuose paèiuose miestuose. Daugiau-
                                                                   sia gydytojø keitë darbovietes 2001 metais – 15 (46,9%)
                                                                   ir 2004 metais – 19 (41,3%). Gyvenamàjà vietà gydytojai
                                                                   daþniausiai keitë 2003 metais – 11 (4%). Dauguma
                                                                   gydytojø nenurodë iðvykimo prieþasèiø. Galima daryti
ma, nes slaugytojø iðvyko daugiau nei atvyko (3 pav.).             prielaidà, kad tam tikra jø dalis iðvyko á kitas ðalis. Maþai
     Aktyviausia slaugos personalo kaita, taip pat kaip            gydytojø keièia savo specialybes, 2005 metais jas pakeitë
ir gydytojø, buvo 2004 metais, nes 72 (2,8%) atvyko                3 (6,5%) gydytojai.
ir iðvyko – 92 (3,6%). 2005 metais daugiau slaugytojø                   Jaunø, turinèiø iki 5 metø darbo staþà, gydytojø
buvo priimta – 79 (3,1%) ir maþiau iðvyko – 88 (3,4%)              kaita turi tam tikrà tendencijà didëti dël darbovieèiø
lyginant su 2004 metais.                                           keitimo iðvykus á kitus miestus ar á kitas uþsienio ðalis
     Galima iðskirti tris pagrindines daugiaprofiliniø             (2 lentelë).
sveikatos prieþiûros ástaigø medicinos personalo kaitos                 Analizuojant slaugos personalo kaitos prieþastis,
prieþastis:                                                        galima teigti, kad daugiausia slaugytojø keièia darbà
     -    nenurodytos prieþastys;                                  tuose paèiuose miestuose. Pastebima slaugos personalo
     -    darbo keitimas tame paèiame mieste;                      iðvykimo á uþsienio ðalis augimo tendencija (3 lentelë).
     -    gyvenamosios vietos keitimas.                                 Dauguma gydytojø keitë darbovietæ, turëdami iki 5
     Vertinant kaitos tendencijas, galima teigti, kad iðlieka      metø arba daugiau kaip 10 metø darbo staþà ligoninëse.
aukðtas skaièius dirbanèiøjø, kurie keièia darbus tuose            Tikëtina, kad iðvykstantiems didesnio specialybës darbo
paèiuose miestuose ir daugiau vyksta á uþsiená. Nemaþà             staþo gydytojams yra siûlomas didesnis darbo uþmokes-
darbuotojø kaità lemia ávairios kitos neávardintos prie-           tis arba aukðtesnës darbo pareigos. Tarp gydytojø stebima
þastys (1 lentelë).                                                tendencija iðvykti su vis maþëjanèiu specialybës darbo
     Analizuojant 2000–2005 metø gydytojø kaitos prie-             staþu (4 lentelë).
46                                           “Sveikatos mokslai” Nr.3                                                        2006 m.


    Iðvykusio slaugos personalo darbo staþas ligoninëse     daugiau gydytojø keièia darbus, kai jie jauni, dràsûs, yra
yra prieðingas nei gydytojø: jeigu gydytojø kaita daþna     labiau linkæ keisti darbovietes. Didesnë patyrusio slaugos
iki 5 metø ar daugiau kaip 10 metø staþo, tai slaugos       personalo kaita, kai darbo ástaigoje ir specialybës staþas
personalas daþniau keièia darbovietæ, kai jø darbo staþas   yra daugiau nei 10 metø.
ástaigose yra per 10 metø (5 lentelë).
    Iðvykusiø gydytojø specialybës darbo staþas daþ-            IÐVADOS
niausiai buvo iki 5 metø arba per 10 metø. Pastebima            1. Daugiaprofilinëse sveikatos prieþiûros ástaigo-
tendencija, kad iðvyksta vis daugiau jaunø gydytojø         se Klaipëdos, Panevëþio ir Ðiauliø ligoninëse bendra
(2003 m. iðvyko 12 (44,4%); 2004 m. iðvyko 14 (30,4%),      medicinos darbuotojø kaita nuolat kinta: daugiausia
2005 m. iðvyko 23 (41,1%) jaunø specialistø), turinèiø      darbuotojø atvyko 2000–2002 metais, o 2003–2005
iki 5 metø darbo staþo (6 lentelë).                         metais daugiau medicinos darbuotojø iðvyko. Medicinos
    Daugiau iðvykusio slaugos personalo specialybës         darbuotojø kaita turi tendencijà didëti.
darbo staþas yra daugiau nei 10 metø. Duomenys apie ið-         2. Didþiausia medicinos darbuotojø kaita vyko
vykusio slaugos personalo darbo staþà yra 7 lentelëje.      2004 metais, Lietuvai tapus Europos Sàjungos nare.
                                                                3. Stebima teigiama gydytojø kaitos ir neigiama
    REZULTATØ APTARIMAS                                     slaugytojø kaitos tendencija.
    Daugiaprofiliniø ðalies sveikatos prieþiûros ástaigø        4. Daugiau keièia darbovietes (iðvyksta) jaunø
medicinos darbuotojø kaita 2000–2005 metais nevirðijo       gydytojø ir patyrusiø slaugytojø.
5%. Medicinos darbuotojø kaita nuolat svyruoja, taèiau          5. Medicinos darbuotojø kaita turi tam tikrà ten-
daugiausia 140 (4,1%) atvyko ir 144 (4,2%) iðvyko 2005      dencijà didëti. Medicinos personalo judëjimas vyksta
metais. Galima áþvelgti sveikatos prieþiûros ástaigø me-    tiek ðalies viduje, tiek jam iðvykstant dirbti á uþsienio
dicinos darbuotojø kaitos augimo tendencijà.                ðalis.
    Gydytojø kaita 2000–2005 metais buvo teigiama,
iðskyrus 2002 metus, kai 44 (5,1%) atvyko ir 47 (5,5%)          Literatûra
                                                                1.     Dessler G. Personalo valdymo pagrindai. Poligrafija ir
iðvyko. Didëjant iðvykusiø gydytojø skaièiui, taip pat      informatika. 2001.
sparèiai augo ir atvykusiø gydytojø skaièius. Apiben-           2.     Inavovic A., Collin P.H. Dictionary of human & personnel
drinant galima teigti, kad gydytojø kaita yra teigiama ir   management. 1997.
galima tam tikra tendencija, kad gydytojø kaita didës,          3.     Januðonis V. Sveikatos apsaugos sistemos organizacijø
                                                            valdymas. Klaipëda: Klaipëdos rytas. 2000.
taèiau iðliks iðvykusiø ir atvykusiø gydytojø balansas.         4.     Russell J. E. A. Personnel management. New York. 1991.
    Dauguma gydytojø darbovietæ keièia bûdami jauni,            5.     Seilius A. Organizacijø tobulinimosi vadyba. Kaunas: Tech-
turintys iki 5 metø darbo staþà arba vyresni, turintys      nologija, 1998.
daugiau nei 10 metø darbo staþà. Pagrindinës gydytojø
kaitos prieþastys yra darbovieèiø keitimas tame paèiame          PERSONNEL FLUCTUATION IN THE MULTI-PROFILE MEDICAL
                                                            INSTITUTIONS
mieste, gyvenamøjø vietø pakeitimai ar kitos neávardin-          G.Gutauskaitë, V.Januðonis
tos prieþastys.                                                  Summary
    Slaugos personalo kaita 2000–2001 metais buvo                Key words: personnel, fluctuation.
teigiama, taèiau nuo 2002 metø slaugos personalo                 In accordance with the data from the multi-profile medical insti-
                                                            tutions in the major Lithuanian cities Klaipëda, Ðiauliai, Panevëþys,
kaita buvo neigiama. 2005 metais slaugos personalo          the analyses of the period 2000 and 2005 is made about personnel
kaita sumaþëjo, todël galima tam tikra kaitos maþëjimo      fluctuation, trends and reasons in those cities’ hospitals. The article
tendencija.                                                 describes personnel fluctuation depending on personnel experience
    Didþiausia slaugos personalo kaita buvo 2004 m.         in the hospital and total speciality experience.
                                                                 Referring to the results of the survey, it is proved that the fluctuation
– 92 (3,6%). Pagrindinës slaugos personalo kaitos prie-     of medical personnel increases. The analyses of positive doctors’ fluc-
þastys – darbø keitimai tuose paèiuose miestuose, ið-       tuation and negative nursing fluctuation is described in the article.
vykimas á uþsienio ðalis bei kitos prieþastys.
    Analizuojant slaugos personalo kaità, galima teigti,                                             Gauta 2006-01-27
kad yra slaugytojø iðvykimo á uþsienio ðalis didëjimo
tendencija.
    Analizuojant iðvykusiø medicinos darbuotojø darbo
staþà sveikatos prieþiûros ástaigose, galima teigti, kad                                                                      
2006 m.                                       “Sveikatos mokslai” Nr.3                                              47

  GALVOS SMEGENØ PROFILAKTIKOS IR KONTROLËS
PROGRAMOS VYKDYMO KLAIPËDOS MIESTE REZULTATAI
              1995-2003 METAIS
          D.ÞEMAITYTË1, G.VARONECKAS1, N.RAÐKAUSKIENË1, H.KAZLAUSKAS1,2,
                           R.RADÞIUVIENË1, V.JANUÐONIS2
           1
            Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas,
                                     2
                                      Klaipëdos ligoninë
Raktaþodþiai: galvos smegenø insultas, programa,                  Darbo tikslas – iðanalizuoti GSI profilaktikos ir kon-
mirðtamumas.                                                  trolës programos ádiegimo bei vykdymo 1995-2003 metø
                                                              laikotarpiu rezultatus.
      Santrauka
      Darbo tikslas buvo iðanalizuoti GSI profilaktikos ir         TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI
      kontrolës programos ádiegimo bei vykdymo 1995-               GSI profilaktikos ir kontrolës projektas Klaipëdos
      2003 metø laikotarpiu rezultatus. Per minëtà            mieste pradëtas ádiegti 1995 metais [1,7,8]. Programa
      laikotarpá Klaipëdos ligoninës stacionare buvo gy-      apima ûmaus insulto gydymo, antrinës profilaktikos
      dyti 3732 ligoniai, sirgæ ûmiu GSI, moterø – 2061       ir reabilitacijos aspektus, ligonio bûklës stebëjimà bei
      (55,2 proc.), kuriems vëliau buvo taikyta ilgalaikë     duomenø banko sudarymà ûmioje stadijoje ir posta-
      reabilitacija namuose ir kitose institucijose. Pradë-   cionariniuose stebëjimo etapuose [9]. Ûmaus insulto
      jus vykdyti programà, laipsniðkai maþëjo palieka-       gydymo palatos organizuotos neurologijos skyriuje
      mø namuose (10,6 proc.) ir didëjo stacionarizuotø       bei persirgusiø GSI stacionarinës reabilitacijos skyriuje
      ligoniø skaièius, sutrumpëjo laikas nuo susirgimo       Klaipëdos ligoninëje. Ûmaus insulto palatose prade-
      pradþios iki ligonio stacionarizavimo – apie pusë       dama ankstyva reabilitacija, kuri vëliau buvo tæsiama
      ligoniø stacionarizuojama per 2 val. po GSI simp-       reabilitacijos skyriuje, poliklinikoje ir namuose. Esminiu
      tomatikos pasireiðkimo. Vidutinë stacionarinio          momentu laikytinas specialistø darbas „komandos prin-
      gydymo trukmë siekë 13,4 dienø. Mirðtamumas             cipu“. Vykdomos individualios reabilitacijos programos,
      per 28 dienas visà programos vykdymo laikotarpá         atkreipiant dëmesá á ligoniø ir jo ðeimos nariø mokymà,
      laipsniðkai maþëjo: nuo 32,4 proc. jos pradþioje        apmokyti apylinkës (ðeimos) gydytojai ir specialistai,
      iki 15,9 proc. pabaigoje. Ilgalaikis vieneriø metø      dirbantys pirminëse sveikatos prieþiûros grandyse. Ðiems
      mirðtamumas sudarë 30,6 proc. (vyrø – 27,3 proc.,       tikslams adaptuota ir iðleista lietuviðka metodinë medþia-
      moterø – 35,0 proc.), o po 4,5 metø – 36,8 proc.        ga ligoniams [2,6] ir medicinos personalui [3,4].
      (vyrø – 32,7 proc., moterø – 40,2 proc.).                    Serganèiøjø GSI funkcinës bûklës ir jos pokyèiø
                                                              vertinimui buvo naudojama speciali anketa. GSI pro-
   ÁVADAS                                                     gramos duomenø banke prospektyviai buvo kaupiami
   Sergamumas ir mirtingumas nuo galvos smegenø               duomenys, atspindintys ligoniø stacionarizavimo greitá
insulto (GSI) Lietuvoje, kaip ir Rytø Europos kraðtuose,      bei pobûdá, ligoniø klinikinæ bûklæ, pagrindinæ stacio-
tebëra didelis ir yra viena daþniausiø invalidumo prie-       narizavimo prieþastá bei komplikacijas ûmioje stadijoje,
þasèiø [6,10]. Daugumoje Europos ðaliø pradëta vykdyti        gydymo bei reabilitacijos apimtis, mirèiø kieká bei jø
GSI projektus siekiant sumaþinti serganèiøjø ûmiu GSI         prieþastis, invalidumo apimtis bei dinamikà, darbingumo
mirðtamumà, optimizuoti gydymà, uþbëgti uþ akiø               atsistatymà ir kitus duomenis visuose stebëjimo etapuose
komplikacijø vystymuisi, sumaþinti neágalumà ir pa-           (hospitalizavimo metu, iðraðant po stacionarinio gydymo
gerinti gyvenimo kokybæ. Kadangi GSI programa Klai-           ir reabilitacijos perioduose po 3, 6, 12, 18 ir 24 mënesiø,
pëdos mieste buvo pradëta 1995 metais, todël aktualiu         mirtys registruojamos iki 5 metø).
klausimu tampa ðios programos vykdymo efektyvumo                   Per 1995-2003 metø laikotarpá Klaipëdos ligoninëje
analizë.                                                      buvo gydyti 3732 ligoniai, sirgæ ûmiu GSI, moterø – 2061
48                                              “Sveikatos mokslai” Nr.3                                      2006 m.


(55,2 proc.), jiems iðsiraðius ið stacionaro buvo tæsiama    – 2,0%). Pakartotinis insultas stebëtas 21,1 proc. ligoniø.
ilgalaikë reabilitacija. Amþiaus vidurkis 69,4 (95 proc.         Buvo analizuojami: parametrø aritmetinis vidurkis,
PI 69,0-69,7) (nuo 21 iki 95 m.) metø. Vyresniø nei 65       standartinis nuokrypis (SD), 95 proc. pasikliautinumo
metai amþiaus buvo 2608 asmenys (69,9 proc.), per 70         intervalas (PI). Kriterijus χ2 buvo taikomas analizuojant
metø amþiaus – 52,1 proc. Ligoniø pasiskirstymas pa-         diskretiniø poþymiø poras, taip pat tikrinant hipotezæ
gal amþiø ir lytá pateiktas 1 paveiksle. Tarp GSI ligoniø    apie kokybiniø poþymiø pasiskirstymà grupëse. Ávertinti
dominavo 60-79 metø amþiaus asmenys. Kiekviename             iðgyvenimo tikimybæ ir palyginti kreives buvo naudo-
amþiaus deðimtmetyje iki 69 metø dominavo vyrai, o           jamas Kaplan-Meier metodas. Reikðmingumo lygmuo
nuo 70 metø – moterys. Jauno (20-29 metø) ir seno            nustatytas naudojant Log-rank testà. Dydþiai p<0,05
amþiaus ligoniø (daugiau kaip 84 metø) buvo nedaug           buvo vertinami kaip statistiðkai reikðmingi, o 0,05<p≤0,1
(0,2 proc.).                                                 laikoma tendencija. Duomenys buvo apdorojami nau-
                                                             dojant SPSS 11.5.

                                                                  REZULTATAI
                                                                  Sirgusiøjø ûmiu GSI amþiaus vidurkis kiekvienais
                                                             metais didëjo. Jei programos pradþioje 1995 metais vyrø,
                                                             sirgusiø GSI, amþiaus vidurkis buvo 64,5±10,5 m., mote-
                                                             rø – 69,6±11,7 m., tai 2003 metais vyrø – 68,0±10,1 m.,
                                                             moterø – 73,6±9,5 m. (p<0,05, lyginant su 1995 m.).
                                                                  Stacionare gydytø ligoniø procentas keitësi pro-
                                                             gramos vykdymo eigoje. Prieð pradedant ðià programà
                                                             1994 m. buvo stacionarizuota tik 70 proc. (219 ligoniø)
                                                             visø susirgusiøjø insultu, o 30 proc. asmenø buvo palikti
                                                             gydyti namuose. Pradëjus vykdyti programà, laipsniðkai
                                                             maþëjo paliekamø namuose ligoniø procentas. Per visà
                                                             programos vykdymo laikotarpá stacionare gydyti 3336
                                                             (89,4 proc.), o namuose – 396 (10,6 proc.) ligoniai.
                                                             Dauguma (80 proc.) namuose gydytø ligoniø buvo vy-
                                                             resniojo (≥65 m.) amþiaus pacientai.
                                                                  Programos vykdymo eigoje sutrumpëjo laikas nuo
                                                             susirgimo pradþios (ûmaus insulto poþymiø atsiradimo)
                                                             iki ligonio stacionarizavimo (2 pav.): jeigu 1995 m.,
                                                             t.y. tik pradëjus vykdyti programà, per 2 val. po ûmaus
                                                             GSI pradþios buvo paguldoma á stacionarà tik 6,6 proc.
                                                             ligoniø, o per 6 val. – 35,0 proc., tai 2003 metais ðie
                                                             rodmenys pakito atitinkamai iki 46,3 proc. ir 15,2 proc.,
                                                             tai rodo, kad beveik pusë ligoniø stacionarizuojama per
                                                             2 val. nuo susirgimo pradþios.




1 pav. Kontingento pasiskirstymas pagal amþiø ir lytá.


    Sirgusiøjø GSI pasiskirstymas pagal insulto kategorijà
ið esmës nekito kiekvienais programos vykdymo metais:
vyravo iðeminis insultas – 78,3%, o kitos kategorijos
buvo þymiai retesnës (hemoraginis insultas – 12,4%, ið-
eminis embolinis – 6,9%, subarachnoidinë hemoragija          2 pav. Ligoniø stacionarizavimo trukmë.
2006 m.                                        “Sveikatos mokslai” Nr.3                                            49

    Tarp ástaigø, pasiuntusiø á stacionarà serganèiuosius   konsultuojama reabilitologo ir svarstomas klausimas apie
ûmiu GSI, akivaizdþiai vyrauja greitosios medicinos         paciento siuntimà á stacionarinæ reabilitacijà.
pagalbos (GMP) grandis – 71,3 proc., tuo tarpu visoms            Mirðtamumas. Per visà GSI programos vykdymo lai-
kitoms medicinos ástaigoms lieka 26,1 proc., o 2,6 proc.    kotarpá 28 dienø mirðtamumas (3 pav.) laipsniðkai maþë-
atvejø kreipësi patys ligoniai.                             jo nuo 32,4 proc. jos pradþioje iki 15,9 proc. pabaigoje
    Ligoniø, kuriø tyrimui buvo naudotas galvos smegenø     (kasmet per 1995-2003 m. laikotarpá atitinkamai – 32,4
kompiuterinës tomografijos metodas, skaièius iðaugo nuo     proc., 29,1 proc., 24,8 proc., 24,2 proc., 19,7 proc., 18,3
27,4 proc. 1995 metais iki 92,1 proc. – 2003 m. Brachio-    proc., 20,0 proc., 19,0 proc., 15,9 proc.). Taèiau viso
cefaliniø arterijø ultragarsinis tyrimas 1995 m. atliktas   periodo vidurkis iðliko pakankamai didelis – 23,7 proc.
3,5 proc., o 2002 m. – 17,5 proc. visø tirtø ligoniø.       Programos vykdymo pirmaisiais metais (1995 m.) sta-
    Vidutinë stacionarinio gydymo trukmë prieð pra-         cionarinis mirðtamumas buvo net padidëjæs dël daugiau
dedant programà buvo 25,5 d. Ji þymiai sutrumpëjo           stacionare gydomø senø þmoniø, kurie iki pradedant
programos vykdymo metu – iki 13,4 (95 proc. PI 13,0-        vykdyti programà bûdavo paliekami namuose.
13,7) d.                                                         Iðnagrinëjus ligoniø po ûmaus GSI, gydytø stacio-
    Ligoniø, iðraðomø ið stacionaro tiesiai á namus,        nare 1995-2003 metais, ilgalaiká mirðtamumà 4,5 metø
skaièius turëjo tendencijà maþëti. Programos pradþioje      laikotarpiu po ûmaus insulto, nustatyta, kad per visà
1995-1997 metais á namus buvo iðraðoma apie pusë            stebëjimo laikotarpá mirë 1233 stacionare gydyti ligoniai,
pacientø (51,6 proc.), o 1998-2003 metø laikotarpiu         ið jø stacionare mirë 791 (23,7 proc.), o po iðraðymo mirë
– apie treèdalis (32,4 proc.). Po gydymo insulto skyriu-    442 (13,2 proc.) pacientai (4 pav.).
je ligoniai buvo perkeliami á stacionariná reabilitacijos        Ilgalaikis mirðtamumas stacionarizuotø ligoniø gru-
skyriø Klaipëdos ligoninëje (12,8 proc.), slaugos ligoninæ  pëje (bei suskirsèius juos pagal lytá), stebëtu periodu pa-
(11,6 proc.), Palangos reabilitacijos ligoninæ (7,0 proc.), teiktas 4 paveiksle. Pirmøjø dviejø parø laikotarpiu mirð-
Ðventosios reabilitacijos centrà (2,8 proc.) ar siunèiami   tamumo skirtumo tarp lyèiø nebuvo, jis iðryðkëjo po 10
ambulatorinei reabilitacijai (13,0 proc.). Iðraðytiems      d., ir po 1 mënesio skirtumas padidëjo iki 6 proc., vëliau
tiesiai á namus (39,3 proc.) buvo taikomos individualios    liko pastovus per visà 4,5 metø stebëjimo laikotarpá (Log-
reabilitacijos programos, o bûklei pagerëjus pakartotinai   Rank 4,60 p<0,001). Apie ketvirtadalis visø mirusiøjø
                                                                                              stacionare mirë per dvi
                                                                                              pirmàsias paras (mirð-
                                                                                              tamumas – 7,8 proc.)
                                                                                              dël gyvybiniø funkcijø
                                                                                              sutrikimo, susijusio su
                                                                                              smegenø kraujotakos
                                                                                              sutrikimu (smegenø
                                                                                              edemos bei progresuo-
                                                                                              janèio insulto). Kita tiek
                                                                                              ligoniø mirë iki pirmøjø
                                                                                              10-ties parø (16,7 proc.)
                                                                                              ir dar 6 proc. ligoniø
                                                                                              – iki 28 d. (23,7 proc.).
                                                                                              Ðiuo laikotarpiu tarp
                                                                                              mirties prieþasèiø buvo
                                                                                              daugiau plauèiø kom-
                                                                                              plikacijø, t.y. plauèiø
                                                                                              uþdegimas ir jø funkci-
                                                                                              jos nepakankamumas.
                                                                                              Ilgalaikis vieneriø metø
                                                                                              mirðtamumas sudarë
                                                                                              30,6 proc. (vyrø – 27,3
3 pav. GSI ligoniø iðgyvenamumas 28 dienø laikotarpiu 1995-2003 m.                            proc., moterø – 35,0
(χ2=47,23 df=8 p<0,001).                                                                      proc.), o po 4,5 metø
50                                              “Sveikatos mokslai” Nr.3                                       2006 m.




                                                               5 pav. Ilgalaikio mirðtamumo priklausomybë nuo ligoniø
4 pav. Ilgalaikis mirðtamumas po GSI.
                                                               amþiaus.
– 36,8 proc. (vyrø – 32,7 proc., moterø – 40,2 proc.).
    Didesnæ dalá besigydanèiø nuo GSI sudarë vyresni
nei 65 m. asmenys (2272 ligoniai), ið kuriø mirë 955 ir
maþesnæ – jaunesni nei 65 m. amþiaus (1023 ligoniai),
ið kuriø mirë 259 ligoniai. Mirðtamumà, priklausomai
nuo ligoniø amþiaus, iliustruoja 5 paveikslas. Per 4,5 m.
stebëjimo laikotarpá po GSI vyresniøjø grupëje (≥65 m.)
mirë 42,0 proc. ligoniø, tuo tarpu jaunesniøjø grupëje
(<65 m.) – tik 25,3 proc. (Log-Rank 9,20 p<0,001). Tokio       6 pav. Ilgalaikis mirðtamumas priklausomai nuo insulto
didelio skirtumo tarp grupiø nebuvo pirmomis paromis po        tipo.
GSI. Ðis skirtumas pradeda ryðkëti po 10 d. ir toliau didëja
iki 6 mën. Jaunesniø nei 65 m. amþiaus ligoniø 28 dienø            Mirðtamumas stacionarinëje grandyje nuo 1999 m.
mirðtamumas buvo 17,8 proc., vyresniø – 26,0 proc.             sudarë maþiau kaip 20 proc., taigi pasiekë lygá, siûlomà
    Ryðkiausios átakos mirðtamumui, ypaè ankstyvuoju           Helsingborgo Deklaracijoje [6] (maþiau 20 proc. miru-
periodu po ûmaus GSI, turëjo hemoraginis insultas (6           siøjø per 28 d.). Todël bûtina ankstinti ligoniø stacio-
pav.). Per 28 paras mirë apie pusë (47,7 proc.) hemora-        narizavimà, gerinti slaugà pirmosiomis valandomis po
giniu insultu sirgusiøjø (iðeminiu – 18,6 proc., subarach-     insulto bei kuo anksèiau pradëti individualià reabilitaci-
noidine hemoragija – 29,6 proc.). Mirðtamumo kreivës           jos programà, uþbëgti uþ akiø insulto progresavimui bei
reikðmingai skyrësi skirtingose insulto kategorijose           plauèiø komplikacijoms (pirmosios savaitës) bei gerinti
(χ2=129,54 df=3 p<0,001). Serganèiøjø galvos smege-            jø gydymà. Pagrindinës galimos prieþastys, dël kuriø
nø infarktu ilgalaikis mirðtamumas (4,5 m.) sudarë 31,1        nepakankamai atsistato motorinë funkcija bei paðalina-
proc., serganèiøjø intracerebrine hemoragija – 56,8 proc.      mos kitos negalios prieþastys, yra didelis sunkiø insulto
ir subarachnoidine hemoragija – 37,6 proc.                     klinikiniø formø skaièius, nepakankama ankstyvosios
                                                               reabilitacijos apimtis ir trukmë visuose etapuose, ypaè
    REZULTATØ APTARIMAS                                        namuose. Bûtinas ilgalaikiø individualiø reabilitacijos
    Ádiegus GSI profilaktikos ir kontrolës projektà Klaipë-    programø kokybës bei jø vykdymo kontrolës gerinimas
dos mieste, pagerëjo ligoniø ankstyvoji hospitalizacija ir     bei korekcija. Ðis klausimas ypaè aktualus ið stacionaro
sumaþëjo mirðtamumas. Ilgalaikis mirðtamumas vieneriø          iðraðomiems ir namiðkiø prieþiûrai paliekamiems ligo-
metø laikotarpiu sumaþëjo nuo 49 proc. (prieð pradedant        niams.
programà) iki 30,6 proc. 2003 metais. Ðie rezultatai rodo,         Daugiau dëmesio bûtina skirti serganèiøjø hemoragi-
kad norint pasiekti geresniø gydymo rezultatø, bûtina ne       niu insultu gydymui, nes mirðtamumas ankstyvuoju per-
tik sukurti atskiras tarnybas, bet ir uþtikrinti ryðius tarp   iodu po ûmaus GSI ðioje grupëje yra þymiai didesnis nei
ðiø tarnybø, sudaryti sklandþià persirgusiø GSI gydymo,        serganèiøjø iðeminiu insultu, ypaè tarp jaunø asmenø: po
ilgalaikës reabilitacijos (stacionarinës, ambulatorinës        6 mën. nebelieka iðgyvenusiøjø ið ðios grupës. Negalios
ir namuose) bei pastovaus ligoniø atokiøjø rezultatø           progresavimas ligoniams, kuriø reabilitacija po staciona-
stebëjimo sistemà. Vykdant individualià reabilitacijà,         ro vykdoma namuose, priklauso nuo ðeimos ekonominiø
bûtina átraukti ligonio ir jo ðeimos nariø apmokymo            sàlygø bei nepakankamos pirminës sveikatos prieþiûros
klausimus.                                                     reabilitacinës tarnybos aktyvaus poveikio insulto ið-
2006 m.                                                  “Sveikatos mokslai” Nr.3                                                              51

tiktajam, taip pat ligoniø ðeimos nariø bei visuomenës,                    Health Service, Agency for Health Care Policy and Research, Rockville,
                                                                           1995.
aplamai medicininio ðvietimo ðioje srityje. Pastebëtina,
                                                                                5.     Kazlauskas H. Serganèiøjø galvos smegenø insultu slaugos
kad motorinës funkcijos bei judrumo atsistatymo lygis                      teoriniai ir praktiniai aspektai. Klaipëda, 2005, 4-24.
labai menkai koreliuoja su darbingumo atsistatymu. Ðiø                          6.     Report on Pan-European Consensus Meeting on Stroke
neatitikimø prieþastys glûdi socialinës bendruomenës                       Management. Helsingborg, Sweden, November 8-10, 1995, 44.
                                                                                7.     Sveikimas po galvos smegenø insulto. Vertë: Duonëlienë
situacijos bei socialinës globos ástatymø spragose.
                                                                           I., Bukauskas G., Klaipëda, 1997, 22
    Mirðtamumà po galvos smegenø insulto padëjo                                 8.     Þemaitytë D. Proposal for a National Stroke Prevention and
sumaþinti stacionarizavimo laiko (nuo susirgimo pra-                       Control Project for Lithuanian. World Health Organization. Regional
dþios) sutrumpinimas, darbo organizavimas specialistø                      Office for Europe, Copenhagen, 1993, 73.
                                                                                9.     Þemaitytë D. Regional Programme for Stroke Prevention
komandos principu, ankstyva ir intensyvi ligoniø slauga
                                                                           and Control: Pilot study. Working Document, 1994, 1-49.
bei reabilitacija ir ilgalaikë ligoniø reabilitacijos pro-                      10. Þemaitytë D., Varoneckas G., Raðkauskienë N. et al. Stroke
grama.                                                                     prevention and control programme for Lithuania: Pilot study. Pan-
                                                                           European Consensus meeting on stroke management, Helsingborg,
                                                                           Sweden, November 8-10, 1995, 44.
    IÐVADOS
    1. Mirðtamumas po GSI sumaþëjo programos
                                                                                RESULTS OF STROKE PREVENTION AND CONTROL PROGRAM
vykdymo eigoje ávedus keletà organizaciniø patvarkymø                      IN KLAIPËDA DURING 1995-2003
bei sutvarkius ryðius tarp medicinos pagalbos grandþiø.                         D.Þemaitytë, G.Varoneckas, N.Raðkauskienë, H.Kazlauskas,
Mirðtamumas per 28 dienas visà programos vykdymo                           R.Radþiuvienë, V.Januðonis
                                                                                Summary
laikotarpá laipsniðkai maþëjo: nuo 32,4 proc. jos pra-
                                                                                Key words: stroke, program, mortality rate.
dþioje iki 15,9 proc. 2003 metais. Ilgalaikis vieneriø                          The purpose of the present study was to evaluate the effective-
metø mirðtamumas sudarë 30,6 proc., o po 4,5 metø                          ness of Stroke Prevention and Control Programme in Klaipëda using
– 36,8 proc.                                                               a hospital-based, prospective registration study of all stroke patients
                                                                           admitted to Klaipëda Hospital between January 1995 and December
    2. Ambulatorinës reabilitacijos programa þymiai
                                                                           2003. In acute stroke unit of Klaipëda Hospital 3732 patients, includ-
pagerina tolimesnæ ligos eigà, o namø globai paliktø                       ing 2061 women (55.2%) were admitted. After the discharge the long
ligoniø padëtis priklauso nuo socialiniø sàlygø, todël                     term rehabilitation was continued at different rehabilitation institutions
bûtina tobulinti reabilitacijos programà ðiai grupei ligo-                 and continued at home. The number of acute stroke patients leaved
                                                                           for home treatment gradually decreased (10.6% of patients in 2003) as
niø.
                                                                           well as increased a number of hospitalized patients in acute stroke unit.
                                                                           The time of early hospitalization was decreased; about half of patients
    Literatûra                                                             were hospitalized during the first 2 hours from stroke onset in 2003.
    1.     Management and rehabilitation of stroke. Report on a WHO.       The mean duration of hospital stay was 13.4 days. The 28-day mortality
Copenhagen, Denmark, 1993, 14.                                             rate during all the period was gradually decreased: from 32.4 proc. in
    2.     Post-Stroke Rehabilitation: Assessment, Referral, and Patient   1995 till 15.9 % in 2003. The overall 4.5-year follow-up mortality rate
Management. Post-Stroke Rehabilitation. Clinical Practice Guideline.       was 36.8% (for men– 32.7%. and women – 40.2 %.).
Quick Reference Guide for Clinicians Number 16. U.S. Department of
Health and Human servines, Public Health Service. Agency for Health                                               Gauta 2006-01-26
Care Policy and Research, Rockville, 1995.
    3.     Reabilitacija po insulto: ávertinimas, priemonës, paciento
gydymas. Vertë Duonëlienë I., Bukauskas G., Klaipëda, 1997, 31.
    4.     Recovering after stroke. Post-Stroke rehabilitation. Patient
and Family Guide. Consumer Version. Clinical Practice Guideline
Number 16. U.S. Department of Health and Human services, Public                                                                           
52                                              “Sveikatos mokslai” Nr.3                                            2006 m.


           PLEUROS EMPIEMOS CHIRURGINIS GYDYMAS
                   L.JASULAITIS, A.BAGAJEVAS, G.KUNIGËLIS, V.PETRAUSKAS
                                      Klaipëdos ligoninë
Raktaþodþiai: pleuros empiema, pleurektomija, plauèio           plautá ið ðarvo, kad jis galëtø iðsiskleisti ir priartëti prie
dekortikacija, plauèio rezekcija, pleurostomija.                krûtinës sienos, nepalikdamas liekamosios ertmës ir tuo
                                                                sudarydamas sàlygas greitai pasveikti ir plauèio audinio
      Santrauka                                                 funkcijai atsistatyti.
      2002-2005 metais operuoti 36 ligoniai dël pleuros            Darbo tikslas – ávertinti pleuros empiemos (PE)
      empiemos (PE). Daugiausia buvo popneumoniniø              chirurginio gydymo principus bei bûdus ir naujas ga-
      PE (22 lig. – 61,1%) ir pooperaciniø PE (11 lig.          limybes.
      – 30,5%), o kitos – tik pavienës (2 potrauminës
      ir 1 tuberkuliozinë PE).                                      OBJEKTAS IR TYRIMO METODAI
      Po 27 radikaliø PE operacijø (pleurektomija, plau-            Per paskutiniuosius trejus metus (2002-2005) ope-
      èio dekortikacija, plauèio rezekcija) visi pacientai      ruoti 36 ligoniai, ið kuriø 31 vyras ir 5 moterys. Jø
      iðvyko ið stacionaro pasveikæ arba bebaigiantys           amþius – nuo 21 iki 74 metø (vidurkis – 53,2 metø). Iki
      sveikti vidutiniðkai po 9,6 dienos. Po 9 pleurosto-       operacijos jie sirgo ávairø laikà (dauguma – nuo 14 iki
      mijos dël komplikuotos PE mirë 2 ligoniai (vieno          60 dienø) ir didþioji jø dalis buvo gydomi Pulmono-
      mirties prieþastis buvo pneumonija, o kito – po-          logijos skyriuje. PE kilmë (1 lentelë) daþniausiai buvo
      liorganinis iðsekimas ir sepsis).                         popneumoninë (22 lig. – 61,1%), ið kuriø 6 atvejais buvo
      Savalaikis ir ankstyvas PE radikalus chirurginis          abscesinë pneumonija ir 5 atvejais – PE su broncho-
      gydymas – pleurektomija ir plauèio dekortikacija          pleurine fistule. Pooperaciniø PE buvo 11 (30,5%), tarp
      – duoda gerà efektà pasveikimo ir kvëpavimo               jø – 4 su bronchopleurinëmis fistulëmis. Dviem atvejais
      funkcijos atstatymo prasme, padeda iðvengti ligos         PE buvo potrauminës ir vienu atveju – tuberkuliozinës
      progresavimo, bronchiniø fistuliø, plauèio des-           kilmës (1 lentelë).
      trukcijos bei ilgalaikio gydymo bûtinybës atliekant           Prieð operacijà buvo taikytas PE drenaþinis ir prieð-
      pleurostomijà, o pooperacinës hospitalizacijos            pneumoninis gydymas. Ðio gydymo metu nepasiekus
      trukmë prilygsta gydymo laikui kaip po aseptiniø          rentgenologinio, kompiuterinio tomografinio ir klinikinio
      operacijø. Tuo tarpu panaudojant videotorakosko-          sveikimo vaizdo ar esant ligos recidyvui, pacientai buvo
      pinæ technikà yra galimybë plauèio dekortikacijà          ruoðiami ir operuojami (2 lentelë). Daþniausia opera-
      atlikti dar ankstyvesnëje, fibrininëje, PE stadijoje ir   cija buvo pleurektomija ir plauèio dekortikacija – 21
      taip iðvengti torakotomijos vëlesniu laikotarpiu.         (58,3%). Ðeðiems (16,6%) pacientams be pleurektomijos
                                                                ir/ar dekortikacijos atlikta dar ir plauèio rezekcija (4
    ÁVADAS                                                      1 lentelë. Pleuros empiemø kilmë.
    Jau Hipokrato laikais per krûtinës sienà besiverþianti
á iðoræ pleuros empiema (PE) – empyema necessitatis
– buvo atveriama rezekuojant ðonkaulius, kaip ðian-
dieninës pleurostomijos prototipas. Pirmojo pasaulinio
karo metu PE buvo daþna komplikacija po ðautiniø ir
durtiniø–pjautiniø krûtinës suþalojimø ir lëmë didelá
mirðtamumà, todël JAV buvo sukurta Empiemos komisija,
kuri rekomendavo PE gydyti drenuojant pleuros ertmæ.            2 lentelë. Operacijos gydant PE.
Ðis gydymo metodas iki ðiol tebetaikomas ir tobulini-
mas, taèiau drenaþinio gydymo rezultatai daþnai bûna
nepatenkinami, todël vëlesnëse PE stadijose daþnai tai-
komas radikalus chirurginis gydymas – pleurektomija ir
plauèio dekortikacija. Ðià operacijà dar 1893 m. pasiûlë
prancûzas Delorme. Ðios operacijos esmë – iðlaisvinti
2006 m.                                        “Sveikatos mokslai” Nr.3                                               53

lobektomijos, 1 bilobektomija ir 1 segmentektomija).          racinës komplikacijos ir trauma (25%), mediastinumo
Plauèio rezekcija atlikta dël bronchopleurinës fistulës (2    ir podiafragminës srities infekcija (10%). Svarbiausias
atvejai) ar dël infiltraciniø–destrukciniø plauèiø pakitimø   veiksnys pasirenkant gydymo taktikà yra ligos stadija [3].
(4 atvejai). Devyniems (25%) ligoniams, nesant galimy-        Skiriama eksudacinë, fibrinopûlinë ir fibrozinë stadijos.
biø operuoti radikaliai, atlikta pleurostomijos operacija,    Ligos pradþioje (eksudacinëje fazëje) gydoma tik antibio-
7 ið jø buvo PE su bronchopleurine fistule. Po radikaliø      tikais ir pleuros ertmës drenaþu [5]. Chirurginio gydymo
operacijø pleuros ertmë buvo drenuota dviem drenais,          problemos prasideda fibrinopurulentinëje ir fibrozinëje
o plauèiui nepakankamai pleèiantis pirmomis paromis           stadijoje. Perëjimas ið eksudacinës á fibrinopûlinæ sta-
buvo taikytas ir aktyvus dozuotas siurbimas. Tuo tarpu        dijà gali ávykti greitai, daþnai per 24-48 valandas [2].
po pleurostomijos pacientai buvo gydomi daþnais (1-2          Kai prasideda transformacija á fibrinopûlinæ stadijà,
kartus per dienà) perriðimais, tamponuojant per pleuro-       padidëja turinio klampa, gali susidaryti kelios ribotos
stomà pleuros ertmæ setonais su betadino tirpalu.             infekuoto turinio sankaupos. Pleuros ertmës drenavimas
                                                              yra sëkmingas, jeigu skystis pleuros ertmëje yra laisvas
    REZULTATAI                                                [4]. Pleuros ertmæ rekomenduojama drenuoti 28-32
    Ið 36 ligoniø, operuotø dël PE, mirë 2 (5,5%). Abu        Fr skersmens drenu, bet dreno storis lemiamos átakos
ligoniai operuoti sunkios bûklës ir jiems buvo atlikta tik    ligos baigèiai neturi. Labai svarbi tinkama dreno padëtis
pleurostomija. Vienas 51 m. vyras mirë dël operuotos          pleuros ertmëje [1]. Pleuros ertmës irigacinis–aspiracinis
pusës plauèio destrukcijos (su bronchine fistule) ir kitos    drenaþas gali palengvinti tirðtø pûliø pasiðalinimà, taèiau
pusës pneumonijos, o antras 61 m. vyras – dël sepsio ir       daþniausiai tik padeda iðvengti dreno uþsikimðimo. Taip
poliorganinio iðsekimo. Abu ligoniai operuoti pavëluotai      pat ir intrapleurinë trombolizë neapsaugo nuo tolesniø
dël uþleistos ligos.                                          chirurginiø intervencijø bûtinumo [1,4].
    Po radikaliø PE operacijø (27 ligoniai) komplikacijos         Jeigu pûlinis skystis pleuros ertmëje inkapsuliuotas,
buvo 5 (18,5%) ligoniams: uþsitæsæs pûlinis endobron-         tiriant kompiuterine tomografija nustatomos kelios san-
chitas (3 ligoniai), pneumonija (1 ligonis) ir vienas PE      kaupos, reikalinga radikali operacija [2]. Ilgalaikis ir
recidyvas, iðgydytas pakartotinai drenuojant ir sanuojant     neefektyvus pleuros drenavimas padidina ligoniø mirð-
pleuros ertmæ. Po radikaliø PE operacijø visi pacientai       tamumà arba ávyksta fibrininiø pertvarø ir fibrino masiø
iðvyko ið stacionaro pasveikæ arba bebaigiantys pa-           organizacija á fibroziná ðarvà. Vaizdo torakoskopija su-
sveikti.                                                      teikia alternatyvà atvirai torakotomijai ir yra efektyvi, kol
    Ligoniams, kuriems buvo atlikta pleurektomija ir          nëra susidariusio storo fibrininio ðarvo ant visceralinës
plauèio dekortikacija, prieð operacijà jautë dusulá, spiro-   pleuros [9]. Ðioje stadijoje torakotomija ir plauèio de-
metrijos duomenimis jiems nustatyti ávairûs plauèiø res-      kortikacija padeda plauèiui iðsiskleisti ir normalizuoti jo
trikcijos sunkumo laipsniai. Po operacijos, iðvykdami ið      funkcijà [4,6,7,8]. Literatûros ðaltiniai rekomenduoja, jei
stacionaro, jie nejautë dusulio ar jis buvo palengvëjæs.      nëra klinikinio ir rentgenologinio pagerëjimo, radikaliai
    Po 36 operacijø dël PE visi ligoniai buvo gydyti Krû-     operacijai apsispræsti per 72 valandas.
tinës chirurgijos stacionare nuo 1 iki 25 dienø (vidurkis         Klaipëdos ligoninëje racionali PE gydymo organi-
– 9,9 dienos). Po pleurektomijos ir plauèio dekortikacijos    zacija ir taktika leido pasiekti maþiausià Lietuvoje po-
– nuo 6 iki 25 dienø (vidurkis – 9,2), po plauèio rezek-      operacinio gydymo trukmæ po radikaliø PE operacijø
cijos su pleurektomija ir/ar dekortikacija – nuo 7 iki 14     (vidurkis – 9,6 lovadieniai), o turëdami modernià VATS
dienø (vidurkis – 10,9), o po visø radikaliø PE operacijø     technikà, ruoðiamës 2006 m. jà panaudoti pleuros ertmës
– nuo 6 iki 25 (vidurkis – 9,6) dienø.                        radikaliai sanacijai ankstyvose fibrininëse PE stadijose ir
    Tuo tarpu po pleurostomijos gydymas paprastai uþ-         tuo sumaþinti atvirø operacijø poreiká.
trunka ilgai, taèiau specializuotame skyriuje mes gydëme
nuo 1 iki 22 dienø (vidurkis – 11,0), kadangi tolimesniam         IÐVADOS
pleurostomos sanavimui ir bendram gydymui galëjome                1. Savalaikis PE radikalus chirurginis gydymas
pacientus siøsti pagal gyvenamàjà vietà á kitø ligoniniø      – pleurektomija ir plauèio dekortikacija – leidþia pasiekti
bendrosios chirurgijos skyrius.                               gerà pasveikimo ir kvëpavimo funkcijos atstatymo efektà,
                                                              padeda iðvengti ligos progresavimo, bronchiniø fistuliø,
   REZULTATØ APTARIMAS                                        plauèio destrukcijos bei ilgalaikio gydymo bûtinybës
   Literatûros duomenimis [4,5,6], pleuros empiemos           atliekant pleurostomijà.
(PE) prieþastis yra pneumonija (65%), chirurginës poope-          2. Po radikaliø ir savalaikiø PE chirurginiø operaci-
54                                                        “Sveikatos mokslai” Nr.3                                                       2006 m.


jø hospitalizacijos laikas prilygsta stacionarinio gydymo                        8.    Renner H., Gabor S., Pinter H., Maier A., Friehs G., Smolle-
                                                                            Juettner F.M.. Is aggressive surgery in pleural empyema justifield? Eur
trukmei po aseptiniø operacijø.
                                                                            J. Cardio Thorac Surg. 1998;14:117-122.
    3. Panaudojant videotorakoskopinæ technikà                                   9.    Pothula V., Krellenstein FJ. Early aggressive surgical manage-
yra galimybë plauèio dekortikacijà atlikti ankstyvoje                       ment of parapneumonic empyemas. Chest 1994;105:832-6.
fibrininëje PE stadijoje ir taip iðvengti traumatiðkesniø
operacijø vëlesniu laikotarpiu.                                                  SURGICAL TREATMENT OF PLEURAL EMPYEMA
                                                                                 L.Jasulaitis, A.Bagajevas, G.Kunigëlis, V.Petrauskas
                                                                                 Summary
     Literatûra
                                                                                 Key words: pleural empyema, pleurectomy, decortication of the
     1.     Hsu-Chia Huang, Chang-Weng Chen, Tzuen-Ren Hsiue,
                                                                            lung, lung resection, pleurostomy.
Predicting factors for outcome of tube thoracostomy in complicated
                                                                                 We analysed 36 surgically treated pleural empyema cases from
parapneumonic effusion empyema. Chest 1999;115:751-6.
                                                                            2002 till 2005 at Thoracic Surgery department of Klaipëda Hospital.
     2.     Almerindo de Souza, Patric J. Offner, Ernest E. Moore, Walter
                                                                            Twenty two pts (61,1 percent) suffered from parapneumonic, 11 pts
L. et al. Optimal management of complicated empyema. Am J Surg.
                                                                            (30,5 percent) from postoperative pleural empyema. Two pts died after
2000;180:507-511.
                                                                            delayed disease process. Twenty seven pts underwent radical pleural
     3.     Anthony PC Yim. Paradigm shift in empyema managment.
                                                                            empyema operations (pleurectomy, resection and decortication of
Chest 1999;115:611-2.
                                                                            the lung). We achieved hospital staying of pts after radical pleural
     4.     Tomas Angelillo-Mackinlay, Gustavo A. Lyons, Miguel
                                                                            empyema operations as well to compare with duration after aseptic
Barboza Piedras, Diego Angelillo-Mackinlay. Surgical treatment of
                                                                            elective thoracic surgery (9,6 days). Our results proved using radical
postpneumonic empyema. Wold J. Surg. 1999;23:1110-1113.
                                                                            and well-timed pleural empyema operations as the best method for
     5.     Ashis K. Mandal, Haragopal Thadepalli, Aloke K. Mandal,
                                                                            pts recovering and severe complications preventing way in all cases
Uli Chettipally. Outcome of primary empyema thoracis: therapeutic
                                                                            of this thoracic surgery pathology.
and microbiologic aspects. Ann Thorac Surg 1998;66:1782-6.
     6.     Rubikas R. Ûminë pleuros empiema. Urgent thoracic sur-
gery, Kaunas, 2000, 126-130.                                                                                       Gauta 2006-02-02
     7.     Richard J. Thurer. Decortication in thoracic empyema.
Indications and surgical technique. Chest Surg Clin N Am 1996;6:461-
490.                                                                                                                                     




                                 PERINATALINË INFEKCIJA –
                              AKTUALI PROBLEMA AKUÐERIJOJE
                                          A.BULAUKIENË, D.KERÐYTË, V.RAUBA
                                                  Klaipëdos ligoninë

Raktaþodþiai: perinatalinë infekcija, naujagimiø serga-                             didina naujagimiø sergamumà, o tuo paèiu ir
mumas.                                                                              tolimesná vaiko vystymàsi. Straipsnyje analizuo-
                                                                                    jami perinatalinës infekcijos atvejai, nustatyti
        Santrauka                                                                   Klaipëdos ligoninës Akuðerijos ir ginekologijos
        Straipsnyje nagrinëjame perinatalinës infekcijos                            departamente 2003-2005 metais. Naujagimiø
        problemas. Pastaruoju metu vis didesnæ reikðmæ                              sergamumas perinataline infekcija sudarë didelæ
        perinatologijoje ágauna ávairios motinos, vaisiaus                          bendro naujagimiø sergamumo dalá. Perinatalinës
        ir naujagimio infekcinës ligos. Motinø tyrimas dël                          infekcijos prieþastys buvo: nëðèiøjø lyties organø
        ávairiø, ypaè bakteriniø, infekcijø iki nëðtumo,                            uþdegiminës ligos, kvëpavimo takø uþdegimai,
        nëðtumo ir gimdymo metu yra nepakankamas.                                   inkstø ir ðlapimo takø uþdegiminës ligos.
        Perinatalinë infekcija yra viena ið daþniausiø                              Gimdymo metu esant perinatalinei infekcijai
        prieðlaikiniø gimdymø prieþasèiø. Neretai dël                               daþnesni vaisiaus hipoksijos poþymiai ir dël vai-
        perinatalinës infekcijos vystosi vaisiaus sme-                              siaus hipoksijos gimdymas daþniau uþbaigiamas
        genø ir kitø organø paþeidimas, o tai nulemia                               cezario pjûviu.
        vaisiaus hipoksijà, augimo sulëtëjimà. Visa tai                             Tik glaudus pirminës akuðerinës grandies, stacio-
2006 m.                                         “Sveikatos mokslai” Nr.3                                             55

       naro akuðeriø-ginekologø ir neonatologø ryðys ir        sifilis; R – raudonukë; C – citomegalo viruso sukelta
       dëmesys ðiai problemai leis sumaþinti perinatali-       infekcija; H – paprastos pûslelinës (herpes simplex), A,
       nës infekcijos sukeliamas neigiamas pasekmes.           B, C ir kt. hepatitø, þmogaus papilomos viruso, þmogaus
                                                               imunodeficito viruso sukeltos infekcijos.
    ÁVADAS                                                          Siûloma, kad nëðèiosios bûtø laiku iðtirtos ir gydytos
    Perinatalinë infekcija yra viena pagrindiniø nepa-         dël TORCH. Manoma, kad tik taip bûtø galima suma-
lankiø veiksniø motinai, vaisiui, naujagimiui [1,5].           þinti neigiamas infekcijos pasekmes motinai, vaisiui ir
Infekcijos reikðmë ypaè aktuali prieðlaikiniø gimdymø          naujagimiui.
etiologijoje, vaisiaus hipoksijos nëðtumo ir gimdymo                Pagrindinë problema: kad neávertinama perinatalinës
metu, naujagimiø sergamumui – ypaè kvëpavimo, cen-             infekcijos reikðmë, maþai analizuojamos moters infek-
trinës nervø sistemos paþeidimui [8,9].                        cinës ligos iki nëðtumo, nëðtumo bei gimdymo metu.
    Perinatalinës infekcijos poveikis nëðèiajai ir vaisiui     Diagnostikà apsunkina ir tai, kad neretai net sunkios
nulemtas dël ðiø veiksniø: fiziologinës imunosupresinës        infekcijos pradþioje klinika bûna neþymi, pvz., þmogaus
nëðèiosios bûklës, infekcijos sukëlëjø agresyvumo, uþ-         papilomos viruso, B, C hepatitø, B grupës streptokoko,
krato kiekio, uþkrato patekimo keliø, placentos barjeri-       besimptomës bakteriurijos atvejais. Todël svarbiausia
nës funkcijos. Infekcijos vystymuisi tai pat reikðmës turi     iðaiðkinti rizikos grupes ir laiku tirti iki pastojimo ir
nëðèiosios ligos, maþinanèios organizmo atsparumà,             nëðtumo metu. Tai leistø laiku diagnozuoti, laiku pra-
pavyzdþiui, maþakraujystë [2,3,10].                            dëti gydymà ir taip sumaþintø motinos ir naujagimio
    Infekcijos poveikis gali bûti:                             sergamumà.
    • Tiesioginis – kai infekcijos sukëlëjai tiesiogiai pa-         Naujagimiui perinatalinë infekcija pasireiðkia per
kenkia motinai ir vaisiui.                                     pirmas gyvenimo paras. Gali bûti ávairios klinikinës ligos
    • Netiesioginis – nulemtas infekcijos sukelto oksi-        formos: sepsis, pneumonija, meningitas ir kt. Perinata-
genacijos sutrikimo, dël to vystosi audiniø hipoksija,         linës infekcijos eiga gali bûti ir besimptomë. Diagnozei
sutrinka placentos funkcija, o tai nulemia vaisiaus hi-        nustatyti ávertinama anamnezë, nëðtumo ir gimdymo
poksijà. Deguonies trûkumas sàlygoja vaisiaus organø           metu atlikti motinos tyrimai, gimdymo eiga. Naujagimiui
paþeidimà, ypaè jautriausio – smegenø. Tai savo ruoþtu         atliekami kraujo, CRB, bakteriologiniai ir serologiniai
sutrikdo vaisiaus adaptacijà nepalankiems veiksniams,          tyrimai. Diagnozei patikslinti atliekami echoskopinis,
ypaè hipoksijai. Taip susidaro vadinamieji ydingi ratai,       radiologiniai tyrimai. Diferencinei diagnostikai padeda
kai infekcija pakenkia adaptacinëms–apsauginëms mo-            interleukino–6 koncentracijos tyrimas, prokalcitonino
tinos ir vaisiaus sistemoms ir organizmas pasidaro dar         nustatymas [1,10].
imlesnis kitoms, antrinëms, infekcijoms.                            Vëlyvoji perinatalinë infekcija pasireiðkia nuo 2-3
    Dël ðiø veiksniø vystosi ávairios komplikacijos [5,6,7].   savaièiø iki 3 mënesiø. Todël diagnozuojant ir gydant
Ankstyvo nëðtumo metu gali ávykti persileidimas, intrau-       perinatalines infekcijas bûtinas akuðeriø-ginekologø,
terininë vaisiaus þûtis, vaisiaus organø paþeidimas. Vë-       neonatologø ir bendrosios praktikos gydytojø ryðys.
lesnio nëðtumo metu – prieðlaikinis gimdymas, vaisiaus              Darbo tikslas – iðnagrinëti perinatalinës infekcijos
infekcija, prieðlaikinis vaisiaus vandenø nutekëjimas,         atvejus, nustatytus Klaipëdos ligoninës Akuðerijos ir gine-
chorionamnionitas. Galima ûminë ar lëtinë naujagimio           kologijos departamente 2003-2005 metais, iðanalizuoti
infekcija, kûdikystëje – ávairûs liekamieji paþeidimø          infekcijø prieþastis, pasekmes ir jø iðvengimo bûdus.
poþymiai, vëliau augant vaikui pasireiðkianèios ligos ir
vystymosi sutrikimai.                                              TYRIMO MEDÞIAGA IR METODIKA
    Perinatalinës infekcijos sukëlëjai labai ávairûs – tai         Iðnagrinëtos 2003-2005 metais Klaipëdos ligoninës
virusai, bakterijos, pirmuonys ir kiti mikroorganizmai.        Akuðerijos-ginekologijos departamento naujagimiø rea-
Neretai pastebima ávairiø infekcijos sukëlëjø asociaci-        nimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje gydytø nauja-
ja. Pirminë infekcija, pavyzdþiui, virusinë, gali atverti      gimiø, kuriems buvo diagnozuota ágimta infekcija, ligos
kelià antrinei – mikrobinei infekcijai. Perinatologijoje,      istorijos. Vertinta, kuo sirgo moteris nëðtumo ir gimdymo
siekiant pabrëþti pagrindinius perinatalinës infekcijos        metu, infekcijos pasekmës vaisiui ir naujagimiui.
sukëlëjus, tikslingai nukreipti pastangas ir lëðas ðiai
problemai spræsti yra plaèiai naudojama anglø kalbos              REZULTATAI
sàvoka TORCH: T – toksoplazmozë; O – kitos ligos, t. y.           Klaipëdos ligoninës Akuðerijos ir ginekologijos de-
B grupës streptokoko (BGS) sukelta infekcija, listeriozë,      partamente 2003-2005 metais gimë 8695 naujagimiai.
56                                           “Sveikatos mokslai” Nr.3                                       2006 m.


Perinatalinis mirtingumas 2003 metais buvo 24 atvejai,      vëms, kuriø naujagimiai sirgo ágimta infekcija. Gimdymo
t. y. 6,4 promilës, 2004 metais – 28 atvejai, t.y. 8,6      metu þymiai daþniau buvo vaisiaus hipoksijos poþymiø.
promilës, 2005 metais – 18 atvejø, t. y. 5,5 promilës.      Vaisiaus hipoksija nustatyta 82 (18,3%) gimdyvëms,
Sirgo naujagimiø: 2003 metais – 699 (23,7%), 2004           gimdþiusioms naujagimius, serganèius perinataline in-
metais – 697 (24,1%), 2005 metais – 684 (22,3%).            fekcija. Tai pagrindinë prieþastis, dël kurios gimdymas
Bendras naujagimiø sergamumas 2003-2005 metais              daþniau buvo uþbaigiamas cezario pjûvio operacija. 116
239,0 promilës. Pagrindinës naujagimiø sergamumo            (26%) naujagimiø, sirgusiø ágimta infekcija, gimë cezario
prieþastys buvo:                                            pjûvio operacijos pagalba, o 5 (1,1%) dël ûmios vaisiaus
     •    Ágimta perinatalinio periodo infekcija – 448      hipoksijos gimë vakuumo ekstrakcijos pagalba.
(21,5%).
     •    Hipoksija gimdymo metu – 331 (15,5%).                 REZULTATØ APTARIMAS
     •    Ágimtos hipotrofijos – 262 (12,6%).                   Naujagimiø ágimta perinatalinë infekcija yra labai
     Ágimta infekcija sirgo: 2003 metais – 183 (6,2%)       svarbi problema. Sumaþëjus perinataliniam mirtingu-
naujagimiø, 2004 metais – 125 (4,3%), 2005 metais           mui naujagimiø sergamumas iðlieka didelis. Didþiausià
– 140 (4,6%). Ágimtos infekcijos diagnozë buvo nusta-       naujagimiø sergamumo dalá sudaro ágimta infekcija ir
toma remiantis: motinos anamneze (kuo sirgo nëðtumo         hipoksija. Savo ruoþtu perinatalinë infekcija daþnai
ir gimdymo metu), naujagimio klinikiniais simptomais,       nulemia prieðlaikiná gimdymà, þymiai daþnesnës nëð-
laboratoriniais tyrimais, t. y. kraujo tyrimu, CRB, bak-    tumo ir gimdymo komplikacijos. Neretai klinikinis per-
teriologiniais kraujo ir likvoro tyrimais, liumbalinës      inatalinës infekcijos poþymis bûna vaisiaus hipoksija.
punkcijos rezultatais. Pagal klinikines formas 2003-2005    Dël to gimdymà daþniau reikia uþbaigti cezario pjûvio
metais nustatytos ðios pagrindinës ágimtos perinatalinës    operacija, o tai didina rizikà motinai. Aiðkinantis fakto-
infekcijos ligos:                                           rius, nulemianèius perinatalinæ infekcijà, atkreipiamas
     •    Infekcijos bûdingos perinataliniam periodui,      dëmesys á daþnesná nëðèiøjø sergamumà lyties organø
nepatikslintos (kodas ligos pagal TLK-10 P 39.9) – 416      ligomis, ðlapimo takø ir inkstø uþdegiminëmis ligomis.
atvejø.                                                     Pagal mûsø analizës duomenis, tenka paþymëti, kad
     •    Naujagimiø bakterinis sepsis, sukeltas B grupës   akuðerijos stacionare jau bûna tik pasekmës ankstesnës
streptokokø (P 36.0) – 14 atvejø.                           motinos infekcijos iki nëðtumo ar nëðtumo metu. Todël
     •    Naujagimiø sepsis, sukeltas kitø streptokokø (P   didþiausias vaidmuo ágimtai perinatalinei infekcijai
36.1) – 1 atvejis.                                          maþinti turëtø bûti pirminëje ambulatorinëje grandy-
     •    Naujagimiø bakterinis sepsis, sukeltas þarnyno    je. Visø pirma tai nepavëluota ekstragenitaliniø ligø
lazdelës (P 36.4) – 1 atvejis.                              diagnostika ir adekvatus gydymas. Tyrimo rezultatai
     •    Naujagimiø bakterinis sepsis, sukeltas auksinio   rodo, kad reikia pradëti visuotinæ nëðèiøjø patikrà dël
stafilokoko (P 36.2) – 1 atvejis.                           B grupës hemolizinio streptokoko neðiojimo pirminëje
     •    Ágimta pneumonija (P 23.9) – 10 atvejø.           ambulatorinëje grandyje. Tik taikant tinkamà nëðèiøjø
     •    Nekrotizuojantis enterokolitas (P 77) – 3 atve-   prieþiûrà galima tikëtis ágimtos naujagimiø perinatalinës
jai.                                                        infekcijos maþëjimo.
     •    Ágimtas meningitas (P 27.8) – 2 atvejai.
     Analizavome faktorius, kurie galëjo nulemti ágimtà         IÐVADOS
naujagimiø perinatalinæ infekcijà. Lyties organø uþ-            1. Ágimta naujagimiø perinatalinë infekcija yra
degiminëmis ligomis nëðtumo metu sirgo 100 (27,3%)          rimta medicininë ir socialinë problema.
moterø, kvëpavimo takø – 70 (15,6%), inkstø ir ðlapimo          2. Moterims, kurioms nustatyta infekcija, daþniau
takø infekcinës ligos buvo diagnozuotos 63 (14%) nëð-       nëðtumas baigiasi prieð laikà, daþniau diagnozuojama
èiosioms. Svarbu tai, kad net 49 (11%) nëðèios moterys,     vaisiaus hipoksija, dël to daþniau gimdymas uþbaigiamas
kuriø naujagimiai sirgo ágimta infekcija, nelankë nëðtu-    cezario pjûvio operacija.
mo metu moterø konsultacijos. Paþymëtina, kad þymiai            3. Siekiant sumaþinti perinatalinës infekcijos pavo-
daugiau ágimta perinataline infekcija serga neiðneðioti     jø labai svarbu, kad pirminëje ambulatorinëje grandyje
naujagimiai. Intrauterininë infekcija diagnozuota 129       bûtø tinkamai priþiûrimos nëðèiosios, laiku diagnozuo-
(29%) neiðneðiotiems naujagimiams, tai sudaro beveik ¼      jama ir gydoma nëðèiøjø infekcija.
dalá viso neiðneðiotø naujagimiø sergamumo. Gimdymo             4. Bûtina pradëti visuotinæ nëðèiøjø patikrà dël B
metu chorionamnionitas diagnozuotas 38 (8,4%) gimdy-        grupës streptokoko.
2006 m.                                                 “Sveikatos mokslai” Nr.3                                                         57

    Literatûra                                                                 PRENATAL INFECTION – IS ONE OF THE KEY PROBLEMS IN
    1.      Nadiðauskienë R., Balill Stray-Pedersen (2005). Geros         OBSTETRICS
akuðerinës praktikos gairës; 24-42.                                            A.Bulaukienë, D.Kerðytë, V.Rauba
    2.      Nadiðauskienë R. ir bendraautoriai (2003). Nëðtumo pa-             Summary
tologija; 69-82.                                                               Key words: pregnancy, prenatal infection, newborns.
    3.      Dràsutienë G. ir bendraautoriai (2003). Akuðerijos ir              The purpose of our investigation was to define the frequency
ginekologijos praktikos vadovas; 89-100.                                  of occurrences of prenatal infections, to find out the most common
    4.      Erez O, Espinosa J. Intrauterine infection, Praeterm labor    infections diseases with pregnant women and newborns to discover
and cytocynus. Jounal of the Society for Gynecologic investigation        the possible ways of prevention.
(2005) Nr 12;463-465.                                                          The medical histories of the newborns with whom prenatal infec-
    5.      Huleihel M., Solane H. Intrauterine infection. Reproductive   tion was diagnosed was analyzed by the authors. All of those newborns
Biology and Endocrinology. (2004) Nr 2;17-21.                             were treated at intensive care wards of the Klaipëda hospital during
    6.      Numazaki K. Chlamydia trachomalis infection in early          the period of 2003-2005.
neonatal period. BMC Infection diseases. (2003) Nr 3; 2-6.                     The authors managed to find out the most common infections
    7.      Lanari I. Congenital infection with human herpesvirus.        diseases of mothers and newborns. As a conclusion they would like
Journal of Medical virology. (2003) Nr 70;628-632.                        to point out the importance of early diagnostics and efficient treat-
    8.      Kendall S., Peebles D. Acute fetal hypoxia: the modularity    ment of infections diseases with pregnant women as well as obligatory
effect of infection Early Human Development. (2005) Nr. 81;27-34.         check-ups on possible streptococcus B carriers.
    9.      Gomez R., Romero N. A short cervix in women with pre-
term labor and intact menbrams: a risk factor for microbial invarior of                                        Gauta 2006-02-02
amniotic cavity. American Journal of Obstetric and gynecology. (2005)
Nr 192;678-689.
    10. Menson E., Lyall H. Clinical presentation of congenital
infections. Current paediatrics. (2005) Nr. 26;163-170.                                                                             



                       VIDEOTORAKOSKOPINË LOBEKTOMIJA
                             GYDANT PLAUÈIØ VËÞÁ
                        A.BAGAJEVAS, G.KUNIGËLIS, V.PETRAUSKAS, L.JASULAITIS
                                         Klaipëdos ligoninë
Raktaþodþiai: plauèiø vëþys, minimaliai invazinë chi-                     vyrams nei moterims. Paskutiniais metais pastebimai
rurgija, videotorakoskopija, plauèiø rezekcija.                           auga moterø sergamumas PV, o jø mirðtamumas sudaro
                                                                          24% visø mirèiø nuo vëþio, o tarp vyrø – 33%.
        Santrauka                                                             Indikacijos chirurginiam PV gydymui priklauso nuo
        Klaipëdos ligoninëje 2005 metais atliktos pir-                    proceso morfologijos, ligos stadijos ir bendros ligonio
        mosios Lietuvoje aðtuonios videotorakoskopinës                    bûklës. Chirurginis gydymas indikuotinas I, II, IIIA sta-
        lobektomijos (VTL), ið kuriø trys – plauèiø vëþiu                 dijos nesmulkialàstelinio PV (NSLPV) atvejais, kai yra
        sergantiems pacientams. Operacijø apimtis su-                     kompensuota ligonio bendra bûklë. Priimta, kad smul-
        darë: deðinës pusës virðutinë bei apatinë lobek-                  kialàstelinis PV (SLPV) negydomas chirurgiðkai. Taèiau
        tomijos ir apatinë bilobektomija.                                 paskutiniais metais pritariama nuomonei, kad, esant
        Visi operuoti pacientai pasveiko, ankstyvøjø po-                  T1-2 N0 ir kai nëra prieðoperacinës morfologinës naviko
        operaciniø komplikacijø nebuvo.                                   diagnozës, galimas chirurginis gydymas kombinuojant
        Straipsnyje pateikiami ðiø operacijø vertinimai                   su chemoterapija.
        ir rezultatai.                                                        Standartinis chirurginis plauèiø vëþio (PV) gydymas
                                                                          lieka lobektomija ir pulmonektomija. Ideali radikali
   ÁVADAS                                                                 chirurginë operacija yra lobektomija su sistemine lim-
   Nustatyta, kad plauèiø vëþys sudaro 14% visø naujø                     fadenektomija, kadangi pooperacinis mirðtamumas ir
vëþio atvejø tarp vyrø ir 13% tarp moterø. 70% visø                       komplikacijø skaièius yra dvigubai maþesnis palyginus
mirèiø nuo plauèiø vëþio (PV) pasitaiko ligoniams nuo                     su pulmonektomija (6,7). Kai kuriais atvejais pateisinama
55 iki 74 metø. Vyrø sergamumas PV >70 ið 100 000, o                      maþesnës apimties plauèiø rezekcija – kraðtinë plauèiø
moterø >20 ið 100 000. PV pasitaiko tris kartus daþniau                   rezekcija arba segmentektomija. Tai leistina, kai yra
58                                             “Sveikatos mokslai” Nr.3                                          2006 m.


vyresnio amþiaus pacientai pradinëje ligos stadijoje           þymiai maþesnë uþdegiminë reakcija ir analgezijos
(be iðplitimo N2 lygio limfmazgiuose), su gretutinëmis         poreikis. Antony P.C.Yim ir kt. tai paaiðkina maþesniu
ligomis ir ribotais plauèiø funkciniais rodikliais, kuriems    citokinø iðsiskyrimu po videotorakoskopiniø operacijø
lobektomija yra per sunki operacija (1). Taèiau jau vien       [10]. Robert J. McKenna Jr. paskelbë savo duomenis: per
torakotomija yra didelë trauma, kuri padidina pooperaci-       12 metø atliktos 1100 videotorakoskopinës operacijos
niø pneumonijø, atelektazës ir kitø komplikacijø skaièiø.      (lobektomijos, pulmonektomijos, segmentektomijos).
Be to, kliniðkai árodyta, kad 15-20% padidëja vietiniø         Vidutinë hospitalizacijos trukmë – 4,78 dienos, mirð-
recidyvø skaièius (1, 2). Dël to, atsiradus videotorakos-      tamumas – 0,8%, pooperaciniø komplikacijø nebuvo
kopinei chirurginei technikai, ir ðiai ligoniø grupei tapo     84,7% pacientø. Ðie rezultatai geresni nei po atvirø
ámanoma taikyti radikalø PV gydymà – lobektomijà.              lobektomijø [9].
Pirmà kartà videotorakoskopinë lobektomija buvo atlikta            Indikacijos VTL yra pradinës stadijos (T1-2, N0-1) PV
1992 metais (9). Pati VTL definicija prieðtaringa. Ginèø       bei gerybiniai plauèiø dariniai ir ligos (bronchektazës,
objektà sudaro: anatominë plauèio elementø disekcija           buliozinë emfizema ir kt.). Tipinës kontraindikacijos:
ar „ad mass“ perriðimas arba persiuvimas aparatu, pa-          naviko skersmuo per 6 cm, centrinë naviko lokalizacija
galbinio torakotominio pjûvio ilgis, ðonkauliø retrakto-       (T3), randiniai pakitimai plauèiuose (po chemospinduli-
riaus, endoskopiniø ar áprastø instrumentø naudojimas,         nio gydymo), þymus sàauginis procesas pleuros ertmëje,
vizualizacija per pagalbinæ torakotomijà ar monitoriø.         invazija á gretimus organus (T3,4), proceso iðplitimas N2
Daþniausiai videotorakoskopinës lobektomijos atlieka-          lygio limfmazgiuose.
mos per keletà 1 cm pjûviø ir 3-5 cm panaudojamàjá                 Vienas ið VTL pranaðumø yra galimybë operacijos
pjûvá be ðonkauliø retraktoriaus.                              metu tiksliai nustatyti ligos stadijà ir operabilumà, su-
    VTL iki ðiol yra gana reta operacija. Taèiau publika-      maþinant diagnostiniø torakotomijø skaièiø arba esant
cijos ir praneðimai ðia tema tarptautinëse konferencijose      reikalui konvertuoti torakoskopijà á atvirà operacijà.
rodo didëjantá chirurgø susidomëjimà ir pritarimà VTL.             Darbo tikslas – iðanalizuoti rezultatus atlikus pirmas
Ðiuo metu videotorakoskopiðkai atliekama maþiau negu           Lietuvoje anatomines videotorakoskopines plauèiø re-
10% visø lobektomijø, kadangi dauguma chirurgø dar             zekcijas (lobektomijas) ligoniams, sergantiems plauèiø
neávaldæ ðios technikos [9]. Didþiojoje Britanijoje VTL        vëþiu.
sudaro tik 2% visø lobektomijø dël PV [3]. Taèiau kai
kurie chirurgai, propaguojantys maþai invazinæ technikà,           TYRIMØ OBJEKTAS IR METODAI
pacientams pradinëse PV stadijose atlieka iki 80-89%               Klaipëdos ligoninës Krûtinës chirurgijos skyriuje 2005
lobektomijø videotorakoskopiðkai [8,9]. Ið nedaugelio          metø spalio ir lapkrièio mën. buvo atliktos 8 VTL, ið
tyrimø, kuriuose lyginami atvirø ir videtorakoskopiniø         kuriø trys – dël PV: deðinë virðutinë lobektomija, deðinë
PV gydymo metodø rezultatai, matoma, kad atokûs                apatinë lobektomija ir deðinë apatinë bilobektomija.
gydymo rezultatai yra panaðûs [4,5], taèiau po VTL             Pacientai VTL buvo atrenkami pagal ðiuos kriterijus:
                                                               periferinis darinys, atitinkantis T1-2, be padidëjusiø limf-
                                                               mazgiø tarpuplautyje ir atokaus iðplitimo. Taèiau viena
                                                               pacientë operuota dël IV stadijos PV (deðinës apatinës
                                                               skilties plokðèialàsteline karcinoma) ir buvusios metas-
                                                               tazës galvos smegenyse, kuri po aktinoterapijos, atliktos
                                                               kompiuterinës tomografijos duomenimis, vertinta kaip
                                                               iðnykusi. Visiems ligoniams buvo atliktos fibrobronchos-
                                                               kopijos, krûtinës ir virðutinio pilvo aukðto KT, vidaus
                                                               organø echoskopija, bendri klinikiniai tyrimai.
                                                                   Operacijos atliktos bendroje nejautroje su intubacija
                                                               á atskirus bronchus. Ligonio padëtis ant operacinio stalo
                                                               kaip priekinës ðoninës torakotomijos atveju. Kameros
                                                               10 mm portas – VII tarpðonkauliniame tarpe pagal Lina
                                                               axillaris media (operuojant deðiná plautá) arba linea
                                                               axillaris anterior (operuojant kairá plautá), papildomas 5
1 pav. Operacinës þaizdos vaizdas po deðinës apatinës video-   mm portas VI-VII tarpðonkauliniame tarpe pagal linea
torakoskopinës lobektomijos.                                   axillaris posterior ir 3-5 cm panaudojamasis pjûvis
2006 m.                                             “Sveikatos mokslai” Nr.3                                                           59

                                                                                               2. Naudojant videotorakos-
                                                                                           kopinæ chirurginæ technikà galimas
                                                                                           galutinis tikslus PV stadijos nustatymas
                                                                                           ir radikalus ankstyvø stadijø plauèiø
                                                                                           vëþio gydymas.

                                                                                            Literatûra
                                                                                            1.     Landreneau RJ, Sugabaker DJ, Mack
                                                                                       MJ, et al. Wedge resection versus lobectomy
                                                                                       for stage I (T1N0M0) non-small cell lung cancer.
                                                                                       J Thorac Cardiovasc Surg 1997;113:691-700.
                                                                                            2.     Ginsberg RJ, Rubinstein LV. Random-
                                                                                       ized trial of lobectomy versus limited resection
                                                                                       for T1N0 non-small cell lung cancer. Lung Cancer
                                                                                       Study Group. Ann Thorac Surg 1995;60:615-
2 pav. Paðalintas plauèio preparatas (deðinë apatinë skiltis) su naviku.               623.
                                                                                            3.     Society of Cardiothoracic Surgical
                                                                                       Register. 1994/95/96.
                                                                      4.    Mackinlay TA, VATS lobectomy. An International Survey.
IV tarpðonkaulyje (1 pav.). Visos lobektomijos atliktos IVth International Symposium on Thoracoscopy and Video Assisted
anatomiðkai, t.y. atskirai perriðant arterijà, venà ir per- Thoracic Surgery. San Paolo, 1997.
siuvant bronchà siuvimo aparatu bei paðalinant visus                  5.    Lewis RJ, Caccavale RJ, Sisler G, et al. One hundred video-
priklausanèius limfmazgius. Atliekant deðinæ virðutinæ assisted thoracic surgical simultaneously stapled lobectomies without
                                                                 rib spreading. Ann Thorac Surg 1997;63:1415-22.
lobektomijà – 4 ir 7 R, apatinæ lobektomijà – 7 ir 9R.                6.    Ginsberg RJ, et al: Modern 30-day operative mortal-
Atliekant kairæ apatinæ lobektomijà – 7 ir 9L. Rezekuotos ity for surgical resections in lung cancer. J Thorac Cardiovasc Surg
skiltys paðalintos maiðelyje per panaudojamàjá pjûvá.            86:654,1983.
                                                                      7.    Wada H, et al: Thirty-day operative mortality for thora-
                                                                 cotomy in lung cancer. J Thorac Cardiovasc Surg 115:70,1998.
    TYRIMØ REZULTATAI IR JØ APTARIMAS                                 8.    Yim APC. VATS major pulmonary resection revisited -
    Vidutinë operacijos trukmë buvo 130 min., kraujo controversies, techniques and results. Ann Thorac Surg 2002;74:615-
netekimas – 540 ml, pooperacinis lovadienis – 6,6 paros. 23.
Patologohistologinë naviko struktûra – plokðèialàstelinë              9.    Robert J. McKenna Jr. New Approaches to Minimally Inva-
                                                                 sive Treatment of Lung Cancer. Curr Opin Pulm Med. 2005;11(4):282-
karcinoma G2 T2N0M0 ir du adenokarcinomos atvejai (G3 286.
T2N1M1 ir G1 T3N0M0).                                                 10. Yim APC, et al: VATS lobectomy reduces cytokine responses
    Operacijos metu plauèio kraujagyslës buvo perriða- compared with conventional surgery. Ann Thorac Surg 2000;70:243-
mos, skiltinis bronchas persiuvamas mechaninës siûlës 247.
aparatu. Manome, kad ásigijus ir naudojant ðiuolaikinius
                                                                         VIDEO-ASSISTED THORACOSCOPIC LOBECTOMY FOR LUNG
linijinius staplerius operacijos laikà galima sutrumpinti            CANCER TREATMENT
20-25%. Ásitikinome, kad VTL metu, ágavus patirties,                     A.Bagajevas, G.Kunigëlis, V.Petrauskas, L.Jasulaitis
nukraujavimas gali taip pat sumaþëti, lyginant su at-                    Summary
viromis operacijomis. Pooperacinio gydymo trukmë                         Key words: lung cancer, minimally invasive surgery, video-assisted
                                                                     thoracoscopy, pulmonary resection.
sumaþëjo 32% (po VTL – 6,6, po atviros lobektomijos                      Authors represent eight cases of video-assisted thoracoscopic lo-
– 9,7 paros).                                                        bectomy operations due to non-small cell lung cancer first in Lithuania.
                                                                     Eight patients underwent VATS lobectomies (right superior and inferior
   IÐVADOS                                                           lobectomy and inferior bilobectomy) at Thoracic Surgery Department
                                                                     of Klaipeda Hospital at the end of 2005. All patients survived.
   1. Videotorakoskopinës operacijos atliekamos per                      We analysed techniques, results and advantages of VATS lobec-
nedidelius pjûvius, nenaudojami ðonkauliø retraktoriai,              tomy versus conventional surgery in this article.
todël þymiai maþesni pooperaciniai skausmai, maþesnis
analgetikø poreikis, trumpesnis hospitalizacijos laikas,                                                   Gauta 2006-02-03
greièiau atsistato darbingumas, geresnis kosmetinis
efektas.                                                                                                                          
60                                             “Sveikatos mokslai” Nr.3                                         2006 m.


  PIRMINË JUNGTIS GYDANT OBSTRUKCINÁ STORØJØ IR
              TIESIOSIOS ÞARNOS VËÞÁ
                                                   P.ÐNIUOLIS
                                                Klaipëdos ligoninë
Raktaþodþiai: obstrukcinis þarnos vëþys.                      gydyti konservatyviomis priemonëmis, klizmomis, en-
                                                              doskopiniu zondo ástûmimu pro navikà, nesant efekto
      Santrauka                                               – operuota. Taikyta tik bendrinë nejautra, visiems ákiðti
      Straipsnyje pateikiama Klaipëdos ligoninës Chi-         zondai á skrandá, atlikta dekompresija, taikyta skysèiø ir
      rurginio skyriaus Nr.2 1994-2004 metø patirtis          elektrolitø balanso korekcija, skirta profilaktinë antibio-
      gydant obstrukciná storøjø ir tiesiosios þarnos vëþá.   tikoterapija cefalosporinais derinant su metronidazoliu,
      Per 10 metø ið viso buvo iðoperuoti 107 pacientai,      prieðávadine anestezija.
      kuriø amþius nuo 35-85 metø.                                 40 pacientø buvo operuota dël deðinës pusës stor-
                                                              þarnës vëþio, 31 ið jø buvo atlikta radikali operacija
   ÁVADAS                                                     – deðinë hemikolektomija, suformuojant pirminæ jungtá
   Problemos aktualumas: Europoje per metus nuo               ir tik 8 pacientams buvo atlikta obstrukcinë rezekcija,
kolorektalinio vëþio mirðta per 300 000 pacientø [3].         suformuojant ileostomà ir cekostomà nepaðalinus naviko
Treèdalis pirmà kartà nustatytø serganèiøjø á ligonines       1 pacientui.
atvyksta skubos tvarka dël obstrukcinio kolorektalinio             25 pacientai buvo operuoti dël skersinës storþarnës
vëþio.                                                        vëþio atliekant iðplëstinæ rezekcijà ar subtotalinæ ko-
   Darbo tikslas – apibendrinti Klaipëdos ligoninës sku-      lektomijà esant iðplitusiam storþarnës paþeidimui, 31
biø operacijø rezultatus gydant obstrukcija komplikuotà       – dël nusileidþianèios ir riestinës þarnos vëþio ir 11 – dël
kolorektaliná vëþá.                                           tiesiosios þarnos vëþio. Pirminë jungtis buvo atlikta tik
                                                              21-am ligoniui, likusiems – obstrukcinio tipo operacija,
    TYRIMO METODAI                                            suformuojant kolostomà.
    Iðnagrinëti operaciniai rezultatai nuo 1994 iki 2004           Komplikacijos iðsivystë 10% ligoniø su deðinës pusës
metø, gydant obstrukcija komplikuotà storøjø ir tiesio-       storþarnës vëþiu, 2 pacientai mirë nuo kardiopulmoninio
sios þarnos vëþá, ávairaus amþius nuo 35 iki 85 metø ir       nepakankamumo, siûliø nelaikymo atvejø nebuvo.
abiejø lyèiø grupëse.                                              12% pacientø, operuotø dël skersinës storþarnës
    Prieðoperacinë diagnostika                                navikø, iðsivystë komplikacijos, dviem iðsivystë jungties
    Kolorektalinis vëþys, komplikuotas þarnø nepraei-         siûliø nelaikymas ir abu mirë. 15% pacientø, operuotø
namumu (obstrukcija), buvo diagnozuojamas remiantis           dël kairës pusës storþarnës ir tiesiosios þarnos vëþio,
klinikine simptomatika, endoskopiniu tyrimu, jo metu          iðsivystë ávairios komplikacijos, 5 pacientai mirë, 2 ið
stebëtas obturavæs þarnos spindá vëþys; navikas su ob-        jø dël siûliø nepakankamumo, kiti dël poliorganinio
turacija stebëtas atliktose apþvalginëse ar retrogradinio     nepakankamumo.
tyrimo rentgenogramose arba kompiuterinio tyrimo                   Paskutiniu metu pacientams, kuriems buvo deðinës
tomogramose. Tiksliausias neinvazyvus tyrimo metodas          pusës storþarnës vëþys, nebuvo atliekama intraoperacinë
diagnozuojant kolorektaliná vëþio iðplitimà – kompiu-         irigacija [5], o dekompresija buvo atliekama visiems:
terinë tomografija. Visiems operuotiems pacientams            zondo pagalba ar atviru bûdu prieð formuojant jungtá. Pa-
ikioperacinë diagnozë sutapo ðimtu procentø, tai leidþia      staroji buvo formuota dviejø aukðtø siûle rankiniu bûdu,
minëtà tyrimo metodà parenkant operacijos apimtá ir           ir tik 5-iems pacientams vieno aukðto siûle. Anastomozës
baigtá rekomenduoti visiems pacientams ne tik Klaipëdos       nelaikymo atvejø nebuvo.
ligoninëje, bet ir visoje Lietuvoje.                               Pacientai operuoti dël skersines storþarnës obstruk-
                                                              cinio vëþio buvo ávairiai ruoðiami þarnyno jungèiai
   REZULTATAI                                                 – pusei ið jø buvo atliekama irigacija pro apendikosto-
   Skubos tvarka operuoti 107 pacientai su ûmiu obs-          mà, kitiems atliekama retrogradinë irigacija ar „milking
trukciniu þarnø nepraeinamumu. Visi pacientai buvo            procedure“ [1-4], siûliø nelaikymas buvo 2 pacientams,
2006 m.                                       “Sveikatos mokslai” Nr.3                                                          61

vienam pacientui, sirgusiam diabetu, nelaikë uþdarytas       nëra nulemiantis siûliø nelaikymo faktorius [4]. Pirmi-
skersinës þarnos galas dël iðemijos, kitam dël trombozës     nës anastomozës suformavimo privalumai lyginant su
nekrotizavo visa storþarnë, abu pacientai mirë.              kolostomos formavimo operacijomis:
    Pacientai operuoti dël nusileidþianèios storþarnës           1. Operacijos laikas trumpesnis, ypaè jei panau-
ir riestinës ar tiesiosios þarnos vëþio operacijos metu      dojami þarnø siuvimo aparatai, trumpesnis paciento
buvo ruoðiami atliekant retrogradinæ adekvaèià irigacijà     gulëjimo laikas.
– atlikus kolotomijà proksimaliau naviko – iðkëlus þarnà         2. Iðvengiama antros operacijos ir su ja susijusiø
uþ operacinio lauko, dël to visiems pacientams buvo          rizikos faktoriø.
visiðkai mobilizuota riestinë, nusileidþianèioji, skersinë       3. Iðvengiama su ileostoma ar kolostoma susijusiø
þarnos, mobilizuotas lienalinis kampas; þarna iðdalin-       psichologiniø ir prieþiûros problemø.
ta distaliau naviko [1-4]. Pirminë jungtis buvo atlikta          4. Geresnis gyvenimo kokybës uþtikrinimas pa-
dviejø aukðtø siûle rankiniu bûdu. O keturiems pacien-       cientams su uþleistu storþarnës vëþiu (atliekant paliaty-
tams þarnø jungtis buvo suformuota siuvimo aparatu.          vias operacijas).
Operuotiems pacientams atlikus jungtá rankiniu bûdu
siûliø nelaikymas iðsivystë aðtuntà parà po operacijos;           Literatûra
                                                                  1.     Dudley HA, Radelffe AG, McGeehan D. Intraoperative
jie turëjo gretutiniø ligø, buvo su didelio laipsnio nu-     irrigation of colon to permit primary anastomosis.Br J Surg 1980;67;80-
tukimu.                                                      1.
                                                                  2.     Thow GB. Emergency left colon resection with primary
    REZULTATØ APTARIMAS                                      anastomosis. Dis Colon Rectum 1980;23;17-24.
                                                                  3.     Smothers L, Hynan L, Fleming et al. Emergency surgery for
    Ið visø operuotø pacientø pûlingos komplikacijos         colon carcinoma. Dis Colon Rectum 2003;46;24-30.
iðsivystë 21-am, ðirdies ir kvëpavimo nepakankamumo               4.     Forloni B, Reduzzi R, Paludenti A, et al. Intraoperative
poþymiø turëjo 32 pacientai, miokardo infarktas iðsi-        colonic lavage in emergency surgical treatment of left-sided colonic
vystë 2-iem, tromboembolija 2-iem pacientams. Masy-          obstruction.Dis Colon Rectum 1998;41;23-7.
                                                                  5.     Singh KK, Aitken RJ. Outcome in patients with colorectal
vus kraujavimas ið skrandþio stresiniø opø buvo 2-iem        cancer managed by surgical trainees.Br J Surg 1999,86; 1332-1336.
pacientams, sëkmingai sustabdytas endoskopiðkai. Ið
visø operuotø pacientø siûliø nelaikymas buvo 4-iems             PRIMARY ANASTOMOSIS FOR URGENT TREATMENT OB-
pacientams, kuriems buvo suformuota pirminë jungtis          STRUCTIVE COLORECTAL CANCER
– 7,5%, ið jø mirë 2 pacientai, likusieji po pakartotinës        P.Ðniuolis
                                                                 Summary
operacijos ir stomos suformavimo pasveiko.                       Key word: obstructive colorectal cancer.
                                                                 The aim: to analyze operation results with urgent one stage resec-
    IÐVADOS                                                  tion and anastomosis for patients operated with obstructive colonic
    Pacientams, sergantiems deðinës pusës storþarnës         and rectal cancer in Klaipëda hospital.
                                                                 Objective - to analyze results of urgent operative treatment patients
vëþiu su obstrukcija, radikali operacija su pirminës         with obstructive colorectal cancer in Klaipëda Hospital during period
anastomozës suformavimu yra saugus bûdas uþbaigti            1994 to 2004 years when were treated 107 patients from 35 to 85
operacijà, apsaugant pacientà nuo antro ar treèio eta-       year. One stage procedure-resection and anastomosis was done for
po intervencijø ir, mûsø nuomone, turi bûti atliekama        52 patients anastomosis leakages was for 4 patients with concurrent
                                                             diseases. Actuality of problem: in Europe from colorectal cancer are
visiems pacientams.                                          300.000 deaths per year. One third of patients hospitalization was
    Pacientai, sergantys skersinës, nusileidþianèios ir      urgent. Preferable treatment one stage operation –resection with
tiesiosios þarnos vëþiu su obstrukcija, turi bûti labai      primary anastomosis.
atsargiai parenkami pirminës anastomozës suforma-                Conclusion – one stage colonic resection and anastomosis is
                                                             safe for right colonic obstructive cancer, and for left-must be a good
vimui – turi bûti gera þarnos kraujotaka, pakankamai         blood supply, a tension free, and better stapler used anastomosis
mobilizuota, be tempimo, be gretimø dekompensuotø            formation.
ligø: diabeto, nutukimo, kardiopulmoninio ar kraujota-
kos nepakankamumo [1-5]. Saugi yra aparatinë jungtis                                                Gauta 2006-01-26
– nebuvo siûliø nelaikymo atvejø. Dekompresijos bûdas                                                                      
62                                             “Sveikatos mokslai” Nr.3                                         2006 m.


      SERGANÈIØJØ KORONARINE LIGA ÐIRDIES RITMO
      AUTONOMINIO REGULIAVIMO YPATUMAI ESANT
       MIEGO APNËJAI IR METABOLINIAM SINDROMUI
              G.VARONECKAS, A.ALONDERIS, A.PODLIPSKYTË, D.ÞEMAITYTË
            Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas

Raktaþodþiai: koronarinë ðirdies liga, miego apnëja,               ÁVADAS
metabolinis sindromas.                                             Miego ir sveikatos ryðys tampa vis aktualesne tyri-
                                                               mø tema, todël daugëja darbø [1], tyrinëjanèiø ávairiø
      Santrauka                                                organizmo funkcijø reguliavimo ypatumus [2] bei jø
      Sergantiesiems miego apnëja daþniau iðsivysto            sutrikimø átakà ðirdies ir kraujagysliø sistemos patologi-
      ðirdies ligos, tokios kaip miokardo infarktas, ðir-      jai. Kai kurios miego ligos, pvz., miego apnëja sutrikdo
                                                               miegà, jo struktûrà ir sukelia arterinæ hipertenzijà [3].
      dies nepakankamumas, hipertenzinë liga, taèiau
                                                               Esant kvëpavimo sutrikimams miego metu nebeatsigauna
      ne visiðkai aiðkûs patogenetiniai mechanizmai
                                                               parasimpatinis reguliavimas [4], o vyraujant simpatiniam
      ir rizikos faktoriai, tokie kaip kraujagysliø sie-
                                                               reguliavimui miego metu periferiniø kraujagysliø tonusas
      neliø uþdegimas, oksidacinis stresas, endotelio
                                                               iðlieka padidëjæs ir susidaro sàlygos arterinei hiperten-
      disfunkcija, metabolizmo procesø sutrikimai ir
                                                               zijai reikðtis dienà [3].
      autonominio reguliavimo pokyèiai dël miego ap-
                                                                   Sergantiesiems miego apnëja daþniau iðsivysto
      nëjos, ypaè esant ryðkiai hipoksijai. Metabolinio
                                                               ðirdies ligos, tokios kaip miokardo infarktas, ðirdies
      sindromo komponentai, tokie kaip dislipidemija,
                                                               nepakankamumas, hipertenzinë liga, taèiau nevisiðkai
      nutukimas, mikroalbuminurija, rezistentiðkumas
                                                               aiðkûs patogenetiniai mechanizmai ir rizikos faktoriai,
      insulinui, yra kliniðkai svarbûs, nes, veikdami
                                                               tokie kaip kraujagysliø sieneliø uþdegimas, oksidacinis
      drauge tikriausiai per autonominio reguliavimo           stresas, endotelio disfunkcija, metabolizmo procesø su-
      grandá, padidina kardiovaskulinæ bei staigios            trikimai ir autonominio reguliavimo pokyèiai dël miego
      mirties rizikà.                                          apnëjos, ypaè esant ryðkiai hipoksijai [5,6]. Metabolinis
      Pastebëta, kad autonominis ÐR reguliavimas               sindromas – tai medþiagø apykaitos sutrikimai, tokie kaip
      sergantiesiems koronarine liga maþëja esant me-          dislipidemija, nutukimas, mikroalbuminurija, kuriuos
      taboliniam sindromui, o miego apnëja dar labiau          vienija bendras patofiziologinis veiksnys – rezistentið-
      já sumaþina. Labiausiai sumaþëja parasimpatinis          kumas insulinui. Ðis sindromas kliniðkai svarbus todël,
      ir simpatinis reguliavimas, o termometabolinio ÐR        kad visi jo komponentai, veikdami drauge, gerokai pa-
      reguliavimo átaka santykinai padidëja.                   didina kardiovaskulinæ bei staigios mirties rizikà, taip
      Serganèiøjø grupëje su metaboliniu sindromu ir           pat II tipo cukrinio diabeto iðsivystymà. Rastas ryðys tarp
      miego apnëja bendro cholesterolio, trigliceridø          miego apnëjos ir hipertenzijos bei nutukimo, o ðie savo
      ir maþo tankio lipoproteinø padidëjimas leidþia          ruoþtu glaudþiai susijæ su metaboliniu sindromu. Todël
      manyti, kad minëti faktoriai neigiamai veikia            autonominio reguliavimo mechanizmø átakos nagrinë-
      cholesterolio ir jo frakcijø apykaità, kas turi átakos   jimas esant metaboliniam sindromui padës iðaiðkinti,
      kardiovaskulinës patologijos vystymuisi. Daþniau         kaip miego apnëja sàlygoja kardiovaskuliniø ligø ir jø
      kardiovaskulinë patologija (arterinë hipertenzija,       komplikacijø rizikos didëjimà.
      persirgtas miokardo infarktas ir ðirdies nepakanka-          Darbo tikslas – iðnagrinëti autonominio ðirdies ritmo
      mumas) stebëta sergantiesiems su miego apnëja            reguliavimo bei kardiovaskulinës patologijos ypatumus
      ir metaboliniu sindromu.                                 sergantiems koronarine ðirdies liga esant miego apnëjai
      Sumaþëjæs autonominis ÐR reguliavimas, sutrikusi         ir metaboliniam sindromui.
      gliukozës tolerancija ir cholesterolio bei jo frakci-
      jø apykaita yra vieni ið faktoriø, neigiamai veikian-       KONTINGENTAS IR METODIKA
      tys kardiovaskulinës patologijos vystymàsi.                 Buvo iðtirta 130 pacientø, serganèiø KÐL, ið kuriø
2006 m.                                                “Sveikatos mokslai” Nr.3                                                 63

99 vyrai (76,2%) ir 31 moteris (23,8%). Tiriamieji buvo                dika, vizualiai [3,7]. Kvëpavimo iðnykimas ilgiau nei 10
suskirstyti á keturias grupes: 1 grupæ sudarë 41 sergan-               sek. buvo vertinamas kaip apnëja, o didesnis kaip 50 %
tysis koronarine liga be metabolinio sindromo ir miego                 kvëpuojamojo oro srovës susilpnëjimas, trunkantis ilgiau
apnëjos (30 vyrø ir 11 moterø, amþius nuo 42 iki 78                    nei 10 sekundþiø, – kaip hipopnojë.
m., amþiaus vidurkis 61,1±1,48 m.); 2 grupæ sudarë 27                      Kompiuterizuotos ÐR analizës sistemos pagalba
sergantieji koronarine liga be metabolinio sindromo ir su              analizuotas ÐR daþnis (RR) ir ÐR variabilumas (σRR), ÐR
miego apnëja (24 vyrai ir 3 moterys, amþius nuo 48 iki 74              spektro dedamosios: labai lëtø daþnumø komponentë
m., amþiaus vidurkis 63,4±1,22 m.); 3 grupæ sudarë 28                  (LLDK), lëtø daþnumø komponentë (LDK), aukðtø daþ-
sergantieji koronarine liga su metaboliniu sindromu ir be              numø komponentë (ADK). Aktyvus ortostatinis mëginys
miego apnëjos (18 vyrø ir 10 moterø, amþius nuo 43 iki                 buvo atliktas pagal standartinæ metodikà [8], pacientui
73 m., amþiaus vidurkis 58,5±1,48 m.); 4 grupæ sudarë                  ramiai gulint 5 min., atsistojus ir stovint 5 min., atsigulant
34 sergantieji koronarine liga su metaboliniu sindromu ir              ir gulint 5 min. Pereinamojo proceso metu (stojantis)
su miego apnëja (27 vyrai ir 7 moterys, amþius nuo 46 iki              pagal sinusiná ÐR daþná gulint (RR), maksimalø jo padaþ-
78 m., amþiaus vidurkis 59,3±1,28 m.). Medikamentai,                   nëjimà stojant (RRB), maksimalø ÐR daþná stovint (RRC)
kuriuos vartojo tiriamieji, grupëse nebuvo statistiðkai                buvo vertinamas maksimalus ÐR pokytis (∆RRB) stojantis,
patikimai skirtingi. Klinikiniai poþymiai tiriamøjø gru-               iðreikðtas santykiniais vienetais (∆RRB, proc.).
pëse, suskirstytose pagal metabolinio sindromo ir miego                    Metaboliniam sindromui diagnozuoti atliekami ðie
apnëjos buvimà, pateikti 1 lentelëje.                                  tyrimai: (1) klinikinis-antropometrinis iðtyrimas ir (2)
    Vertinant kardiovaskulinæ bûklæ, kiekvienas ligonis                laboratoriniai kraujo tyrimai: gliukozës kiekis veninia-
buvo iðtirtas klinikiniais ir instrumentiniais metodais:               me kraujyje nevalgius, bendras cholesterolis, didelio
polisomnografinis ir ÐR tyrimas aktyvaus ortostatinio                  tankio lipoproteinai, maþo tankio lipoproteinai, trigli-
mëgino ir miego metu.                                                  ceridai. Metabolinis sindromas buvo diagnozuojamas
    Polisomnografinis tyrimas buvo atliktas stacionaro                 pagal Nacionalinës cholesterolio mokymo programos
sàlygomis, specialiai tam árengtoje palatoje, visà naktá,              suaugusiøjø gydymo grupës NCEP ATP III (National
nuo 22-23 valandos vakaro iki savaiminio paciento                      Cholesterol Education Program Adult Treatment Panel,
prabudimo 6-7 valandà ryte. Fiziologiniai parametrai                   JAV) [6] siûlomus kriterijus.
buvo registruojami "Alice 4" aparatûra. Miego stadijos,                    Statistinei duomenø analizei buvo naudojami pro-
kvëpavimo sutrikimai buvo vertinami standartine meto-                  gramø paketai “Statistika” ir “SPSS”. Buvo skaièiuojami:
                                                                       parametrø aritmetinis vidurkis, paklaida, vidutinis kvad-
                                                                       ratinis nukrypimas (SD), dispersija; dviejø nepriklau-
1 lentelë. Klinikiniai poþymiai ávairiose serganèiøjø korona-
rine liga grupëse priklausomai nuo metabolinio sindromo ir             somø grupiø parametrø aritmetiniø vidurkiø skirtumø
miego apnëjos.                                                         patikimumas buvo nustatomas pagal Stjudento kriterijø.
                                                                       Skirtumai tarp jø laikyti patikimais, kai p ≤ 0,05, skirtumø
                                                                       tendencija nustatyta, kai 0,05 ≤ p < 0,1.

                                                                           REZULTATAI IR JØ APTARIMAS
                                                                           Iðanalizavus autonominio reguliavimo ypatumus
                                                                       pagal ÐR charakteristikas aktyvaus ortostatinio mëginio
                                                                       metu ávairiose ligoniø grupëse pastebëta, kad sergantie-
                                                                       siems koronarine liga be metabolinio sindromo ÐR daþ-
                                                                       nis iðeityje patikimai nesiskyrë grupëse su miego apnëja
                                                                       ir be jos (1 pav.). Taèiau esant metaboliniam sindromui
                                                                       ÐR padaþnëja tiek esant miego apnëjai, tiek jai nesant.
klinikiniai poþymiai 1 grupëje skiriasi   tarp tiriamøjø grupiø 1:3;   Daþniausias ÐR iðeityje stebëtas serganèiøjø koronarine
1:4; 2:4; 3:4 p<0,05; 2:3 p<0,1                                        liga grupëje su miego apnëja. ÐR dispersija, atspindinti
klinikiniai poþymiai 2 grupëje skiriasi   tarp tiriamøjø grupiø 1:3;   autonominio reguliavimo dydá, patikimai maþiausia
1:4; 2:3; 2:4 p<0,05                                                   ligoniø grupëje su metaboliniu sindromu ir miego ap-
klinikiniai poþymiai 3 grupëje skiriasi   tarp tiriamøjø grupiø 1:2;
2:3p<0,05; 2:4 p<0,1                                                   nëja. Ligoniø grupëje su metaboliniu sindromu be miego
klinikiniai poþymiai 4 grupëje skiriasi   tarp tiriamøjø grupiø 1:4;   apnëjos ÐR dispersijos sumaþëjimas, lyginant su ligoniø
1:3; 2:4 p<0,1                                                         grupëmis be metabolinio sindromo tiek su miego apnëja,
64                                               “Sveikatos mokslai” Nr.3                                                2006 m.




1 pav. Ðirdies ritmo parametrai sergantiesiems koronarine liga   2 pav. Ðirdies ritmo parametrai aktyvaus ortostatinio mëginio
ávairiose grupëse priklausomai nuo metabolinio sindromo ir       metu sergantiesiems koronarine liga ávairiose grupëse, priklau-
miego apnëjos buvimo.                                            somai nuo metabolinio sindromo ir miego apnëjos buvimo.

RR, RR intervalo dydis (ms); σRR, RR intervalø dispersija        ∆R R B, R R i n t e r v a l ø p o k y t i s A O M m e t u ( m s ) ;
(ms).                                                            ∆R R B% , R R i n t e r v a l ø p o k y t i s A O M m e t u ( % ) .
Met- Apn-, grupë be metabolinio sindromo ir miego apnëjos sin-   Met- Apn-, grupë be metabolinio sindromo ir miego apnëjos sindro-
dromo; Met- Apn+, grupë be metabolinio sindromo ir su miego      mo; Met Apn+, grupë be metabolinio sindromo ir su miego apnëja;
apnëja; Met+ Apn-, esant metaboliniam sindromui ir nesant mie-   Met Apn-, esant metaboliniam sindromui ir nesant miego apnëjos,
go apnëjos, Met+ Apn+, esant metaboliniam sindromui ir mie-      Met+ Apn+, esant metaboliniam sindromui ir miego apnëjai.
go apnëjai.

tiek be jos, yra statistiðkai nepatikimas. Todël galima
teigti, kad ÐR daþnio padidëjimas ir jo dispersijos su-
maþëjimas ligoniams su metaboliniu sindromu stebimas
dël sumaþëjusio autonominio reguliavimo átakos. Taèiau
ryðkiausiai autonominá ÐR reguliavimà sumaþina miego
apnëja esant metaboliniam sindromui.
    ÐR reakcijos pokytis aktyvaus ortostatinio mëginio
metu (∆RRB) yra parametras, kuris daugiausia atspindi
parasimpatinio reguliavimo lygá. Maksimali ÐR reakcija
(tiek absoliutinëmis reikðmëmis, tiek santykinëmis) ma-
þëja ligoniø grupëse su metaboliniu sindromu lyginant
su ligoniais be metabolinio sindromo, taèiau maþiausia           3 pav. Ðirdies ritmo spektrinës analizës parametrai sergan-
                                                                 tiesiems koronarine liga ávairiose grupëse priklausomai nuo
maksimali ÐR reakcija stebima serganèiøjø koronarine
                                                                 metabolinio sindromo ir miego apnëjos buvimo.
liga grupëje su metaboliniu sindromu ir miego apnëja
(2 pav.). Tai patvirtina ankstesnius duomenis, kad auto-         LLDK labai lëto daþnio komponentë (ms); LDK lëto daþnio
nominis ÐR reguliavimas maþëja esant metaboliniam                komponentë (ms); ADK aukðto daþnio komponentë (ms).
                                                                 Met- Apn-, grupë be metabolinio sindromo ir miego apnëjos
sindromui, taèiau ðitame fone prisidëjusi miego apnëja
                                                                 sindromo; Met- Apn+, grupë be metabolinio sindromo ir su
dar labiau já sumaþina.                                          miego apnëja; Met+ Apn-, esant metaboliniam sindromui ir
    Simpatinës ir parasimpatinës nervø sistemø átakos            nesant miego apnëjos), Met+ Apn+, esant metaboliniam sin-
ÐR reguliavimui buvo iðnagrinëta remiantis spektrinës            dromui ir miego apnëjai.
ÐR analizës [9] duomenimis (3 pav.). Aukðtø daþnumø
komponentë (ADK) yra statistiðkai patikimai maþiausia            statistiðkai patikimai maþiausia serganèiøjø koronarine
serganèiøjø koronarine liga su metaboliniu sindromu ir           liga su metaboliniu sindromu ir miego apnëja grupëje,
miego apnëja grupëje. Todël galima teigti, kad miego             lyginant su kitomis ligoniø grupëmis. Tai atspindi ter-
apnëjos atveju, esant metaboliniam sindromui, stebimas           mometabolinio reguliavimo átakos sumaþëjimà esant
parasimpatinio ÐR reguliavimo sumaþëjimas. Nes ADK               metaboliniam sindromui ir miego apnëjai.
tarp ligoniø grupiø be metabolinio sindromo ir miego                 Gauti duomenys rodo, kad autonominis ÐR regulia-
apnëjos, be metabolinio sindromo, bet su miego apnëja,           vimas maþëja esant metaboliniam sindromui, o miego
ir su metaboliniu sindromu, bet be miego apnëjos pa-             apnëjos buvimas dar já sumaþina. Tai atitiktø literatûros
tikimai nesiskiria.                                              duomenis [10] ir mûsø ankstesnius duomenis [11,12],
    Labai lëtø daþnumø komponentë (LLDK), kaip ir LDK,           nurodanèius neigiamà diabeto ir miego apnëjos átakà
2006 m.                                         “Sveikatos mokslai” Nr.3                                                           65

autonominiam ÐR reguliavimui. Sveikiems asmenims                    Bendro cholesterolio (p<0,05), trigliceridø (p<0,05)
visos trys ÐR spektro komponentës, atspindinèios ÐR             ir maþo tankio lipoproteinø (p<0,05) kiekio padidëjimas
reguliavimà, yra maþdaug vienodai ryðkios, t.y. santykis        serganèiøjø koronarine liga grupëje su metaboliniu
parasimpatinio, simpatinio ir termometabolinio regulia-         sindromu ir miego apnëja, lyginant su ligoniais be me-
vimo yra maþdaug vienodas [13]. Tuo tarpu dabartiniai           tabolinio sindromo ir miego apnëja, bei su ligoniais be
duomenys rodo, kad sergantiesiems koronarine liga su            metabolinio sindromo ir su miego apnëja, leidþia manyti,
metaboliniu sindromu ir miego apnëja didþiausia yra             kad cholesterolio ir jo frakcijø apykaita sutrinka labiau-
LLDK, o maþiausia ADK. Tai leidþia galvoti, kad ðiems           siai esant miego apnëjai ir metaboliniam sindromui.
ligoniams labiausiai yra sumaþëjæs simpatinis (LDK)
reguliavimas ir ypaè parasimpatinis (ADK) bei santyki-              IÐVADOS
nai padidëjæs termometabolinis reguliavimas (LLDK).                 1. Autonominis ÐR reguliavimas sergantiesiems
Koronarinë liga maþina parasimpatiná ir dalinai simpa-          koronarine liga maþëja esant metaboliniam sindromui,
tiná reguliavimà dël atitinkamø receptoriø sumaþëjimo           o miego apnëja dar labiau já sumaþina. Labiausiai su-
[4,14], taèiau metabolinis sindromas ir miego apnëja            maþëja parasimpatinis ir simpatinis reguliavimas, o
dar labiau neigiamai veikia ði procesà.                         termometabolinio ÐR reguliavimo átaka santykinai pa-
    Biocheminiai rodikliai serganèiøjø koronarine liga          didëja.
grupëse, suskirstytose priklausomai nuo metabolinio                 2. Sumaþëjæs autonominis ÐR reguliavimas, su-
sindromo ir miego apnëjos, pateikti 2 lentelëje. Statistið-     trikusi gliukozës tolerancija ir cholesterolio bei jo frak-
kai patikimai didesni gliukozës ir bendro cholesterolio         cijø apykaita yra vieni ið faktoriø, neigiamai veikiantys
kiekiai ligoniams su metaboliniu sindromu.                      kardiovaskulinës patologijos vystymàsi.
    Sergantiesiems koronarine liga be metabolinio sin-
dromo grupëse su ir be miego apnëjos pastebëta, kad                  Literatûra
esant miego apnëjai statistiðkai nepatikimai sumaþëja                1.     Þemaitytë D. Ðirdies ritmo autonominis reguliavimas:
                                                                mechanizmai, vertinimas, klinikinë reikðmë. Palanga 1997.
gliukozës kiekis kraujyje ir padidëja bendro choleste-               2.     Mancia G. Autonomic modulation of the cardiovascular
rolio, trigliceridø ir maþo tankio lipoproteidø kiekiai.        system during sleep. N. Engl. J. Med. 1993;328:347-349.
Lyginant serganèiøjø koronarine liga su metaboliniu                  3.     Roth T, Roehrs T. Sleep organization and regulation. Neurol-
sindromu grupes su miego apnëja ir be jos pastebëta,            ogy 2000;54(5):S2-S7.
                                                                     4.     Varoneckas G, Daukðys R, Zakarevièius L, et al. The resto-
kad esant miego apnëjai taip pat statistiðkai nepatikimai       ration of the cardiovascular function during sleep in healthy subjects
padidëja gliukozës kiekis kraujyje ir sumaþëja bendro           and ischemic heart disease patients. Heart Rate Variability and Car-
cholesterolio, trigliceridø ir maþo tankio lipoproteidø         diovascular Pathology. Palanga, 1999;192.
kiekiai, bet tai statistiðkai nepatikimi skirtumai.                  5.     Gami A. S., Sommers V. K. Obstructive sleep apnoea,
                                                                metabolic syndrome, and cardiovascular outcomes. European Heart
    Taèiau sergantiesiems koronarine liga su metaboliniu        Journal, 2004; 25: 709-711.
sindromu ir miego apnëja stebime statistiðkai patiki-                6.     Coughlin S., Mawdsley L., Mugarza J. A. et al. Obstructive
mai didþiausià gliukozës kieká, lyginant su likusiomis          sleep apnoea is independently associated with increased prevalence of
grupëmis. Tai rodo, kad miego apnëja ir metabolinis             metabolic syndrome. European Heart Journal, 2004; 25: 735-741.
                                                                     7.     Rechtschaffen A, Kales A. (Eds). A manual for standartiza-
sindromas kombinacijoje labiausiai sutrikdo gliukozës           tion terminology, techniques and scoring system for sleep stages of
tolerancijà.                                                    human subjects. NIH Publication 204. US Government printing Office,
2 lentelë. Biocheminiai rodikliai serganèiøjø koronarine liga   Bethesda, MD, 1968.
grupëse, suskirstytose priklausomai nuo metabolinio sindro-          8.     Жемайтите Д. Ритмограмма как отражение особенностей
mo ir miego apnëjos.                                            регуляции сердечного ритма. Ритм сердца в норме и патологии. Матер.
                                                                симп. 6-12 сент., 1970, Паланга. Под. ред. А.И. Лукошявичюте, В.А.
                                                                Мешка, Д.И. Жемайтите. Вильнюс, 1970:99-111. (45).
                                                                     9.     Жемайтите Д, Варонецкас Г, Соколов Е. Взаимодействие
                                                                парасимпатического и симпатического отделов вегетативной
                                                                нервной системы в регуляции сердечного ритма. Физиология чело-
                                                                века, 1985;11:3:448-456. (50).
                                                                     10. Takase B, Kurita A, Noritake M, et al. Heart rate variability in
                                                                patients with diabetes mellitus, ischemic heart disease, and congestive
                                                                heart failure. J Electrocardiol, 1992;25:79-88.(51).
                                                                     11. Þemaitytë D. Ðirdies ritmo ir kraujotakos reguliavimo
                                                                mechanizmai. Kardiologijos seminarai, 1996; 2.(2):12-21.(52).
                                                                     12. Жемайтите Д, Варонецкас Г, Брожайтене Ю, и др.
                                                                Возможность оценки вегетативной регуляции сердечной деятельности
66                                                      “Sveikatos mokslai” Nr.3                                                  2006 m.

у больных ишемической болезнью сердца с использованием неинва-               The goal was an investigation of autonomic heart rate control,
зивных методов исследования. Кардиология, 1988;4:35-40.(53).             cholesterol and glucose tolerance as well as cardiovascular abnor-
    13. Þemaitytë D., Varoneckas G., Sokolov E. Heart rhythm             malities and pathology in coronary artery disease (CAD) patients
control during sleep Psychophysiology, 1984;1(3):279-289.(54).           with sleep apnea.
    14. Varoneckas G, Daukðys R, Martinkënas A, et al. The car-              Autonomic heart rate control was reduced in CAD patients with
diovascular function during sleep in IHD patients with a sleep apnoea    metabolic syndrome, especially in these patients with concomitant
syndrome. Heart Rate Variability and Cardiovascular Pathology.           sleep apnea. A reduction of parasympathetic and sympathetic control
Palanga, 1999;187.(35).                                                  with relative increase of thermometabolic one was characteristic for
                                                                         those patients.
    AUTONOMIC HEART RATE CONTROL IN CORONARY AR-                             Increased levels of cholesterol, triglycerides and low density of
TERY DISEASE PATIENTS WITH SLEEP APNEA AND METABOLIC                     lipoproteins in CAD patients with metabolic syndrome and sleep
SYNDROME                                                                 apnea demonstrate a negative influence of cholesterol and glucose
    G.Varoneckas, A.Alonderis, A.Podlipskytë, D.Þemaitytë                metabolism on the development of cardiovascular pathology. Arterial
    Summary                                                              hypertension, myocardial infarction and heart failure were observed
    Key words: coronary artery disease; sleep apnea; metabolic           more frequent in CAD patients with sleep apnea and metabolic
syndrome.                                                                syndrome.
    Cardiovascular diseases as myocardial infraction, heart failure          Reduced autonomic control, glucose intolerance and impaired
and arterial hypertension frequently occur in patients with sleep        cholesterol metabolism might be risk factors for development of car-
apnea, however the role of the markers of cardiovascular risk such as    diovascular pathology.
vascular inflammation, oxidative stress, endothelial function, meta-
bolic derangements, and altered autonomic control associated with                                             Gauta 2006-01-27
exposure to intermittent hypoxia as well as pathogenesis are not clear
completely. From other hand, obesity, dislipidemia, microalbuminuria
and insulin resistance, having direct influence on autonomic control,
are important factors responsible for increased cardiovascular and                                                                 
sudden death risk.




           SEPSINIO ARTRITO ETIOLOGINIØ IR KLINIKINIØ
                       YPATUMØ TYRIMAS
                                      E.EVILTIS, A.BARANAUSKAITË
                              Kauno medicinos universiteto Reumatologijos klinika
Raktaþodþiai: sepsinis artritas, artrocentezë, sànarinis                         informatyvûs. Tiriant iðeitis, per 1 metus 20,8%
skystis, reumatoidinis artritas.                                                 pacientø pasveiko, 50,0% iðsivystë antrinë os-
                                                                                 teoartrozë, 16,7% – lëtinis osteomielitas, 12,5%
        Santrauka                                                                – sepsis. Kuo anksèiau buvo nustatyta diagnozë
        Kauno medicinos universiteto Reumatologijos                              ir pradëtas antibakterinis gydymas, tuo geresnës
        klinikoje iðtyrëme 48 pacientus, kuriems sepsinio                        buvo iðeitys. Klinikiniai ir laboratoriniai sepsinio
        artrito diagnozë patvirtinta ið sànarinio skysèio ið-                    artrito poþymiai buvo maþiau ryðkûs pacientams,
        skyrus sukëlëjà. Kiekvienam pacientui ávertinome                         kurie sirgo ir reumatoidiniu artritu tuo paèiu metu.
        klinikinius ir laboratorinius uþdegimo simptomus,                        Todël esant maþiausiam sepsinio artrito átarimui,
        sepsiná artrità sukëlusá mikroorganizmà ir jo pa-                        ligoniams, sergantiems reumatoidiniu artritu, tu-
        tekimo vartus, atlikome paþeistø sànariø rentge-                         rëtø bûti atliekama artrocentezë ir mikrobiologinis
        nologiná ir echoskopiná tyrimus, nustatëme iðeitis.                      sànarinio skysèio tyrimas.
        Vieno, daþniausiai kelio sànario, sepsinis paþei-
        dimas nustatytas 93,5% atvejø. Infekcijos ðaltinis                   ÁVADAS
        56,3% pacientø buvo infekcijos þidinys odoje                         Sergamumas sepsiniu artritu (SA) yra nuo 2 iki 10
        ar poodþio audiniuose, o ið sànarinio skysèio ið-                naujø atvejø per metus 100 000 gyventojø [1,2,3]. SA
        skirtas sukëlëjas 81,2% atvejø buvo oksacilinui                  greièiau uþ kitas sànariø ligas sukelia sànariø destrukcijà
        jautrus auksinis stafilokokas. Rentgenologinis ir                ir iki ðiol yra svarbi mirtingumo, invalidumo ir nedar-
        echoskopinis tyrimai diagnostikai buvo maþai                     bingumo prieþastis [4]. Uþdelstas ligos nustatymas labai
2006 m.                                              “Sveikatos mokslai” Nr.3                                               67

pablogina gydymo rezultatus, todël savalaikë diagnostika             sànarius ir jø skaièiø, SA sukëlusá mikroorganizmà sàna-
ir ankstyvas gydymas antibiotikais yra labai svarbûs [5].            riniame skystyje, kraujyje ir infekcijos patekimo vartuose,
Literatûroje apraðomi etiologiniai veiksniai ir klinikiniai          leukocitø bei neutrofilø skaièiø kraujyje ir sànariniame
SA poþymiai, padedantys anksti diagnozuoti ðià ligà,                 skystyje, C reaktyvø baltymà (CRB) ir eritrocitø nusëdi-
skiriasi priklausomai nuo klinikos ir ðalies, kur buvo at-           mo greitá (ENG) Vestergreno metodu, atlikome paþeistø
liekami tyrimai [6,7]. Lietuvoje ði patologija pastaraisiais         sànariø rentgenologiná tyrimà ir echoskopijà, nustatëme
metais nebuvo tyrinëta. Kita vertus, iðaugæs pacientø,               iðeitis po 1 metø. Be to, atlikome analizæ pagal anksèiau
vartojanèiø imunosupresinius vaistus, skaièius keièia                minëtus poþymius 18 pacientø, sirgusiø ir SA ir reuma-
SA klinikiná vaizdà, todël svarbu þinoti ðios ligos ðiuo-            toidiniu artritu (RA) vienu metu.
laikinius ypatumus mûsø sàlygomis, laiku diagnozuoti                     Visi laboratoriniai kraujo ir sànarinio skysèio tyri-
ir pagerinti gydymo rezultatus.                                      mai standartizuotai buvo atlikti KMU klinikø (KMUK)
    Darbo tikslas – iðtirti ðiuolaikinius SA etiologinius ir         Klinikinëje ir Mikrobiologinëje laboratorijose, o rent-
klinikinius bruoþus ir diagnostinius ypatumus sergantie-             genologinis tyrimas ir sànariø echoskopija – KMUK
siems reumatoidiniu artritu.                                         Radiologijos klinikoje.
                                                                         Statistiniai skaièiavimai atlikti naudojant “Excel” ir
    TIRTØJØ KONTINGENTAS IR TYRIMO METODAI                           “Statistica” statistinius paketus.
    KMU Reumatologijos klinikoje iðtyrëme 48 pacientus
(27 vyrus ir 21 moterá, vidutinis amþius 62 metai (nuo                    REZULTATAI
34 iki 75 metø)), sirgusius SA. Ið jø 18 pacientø sirgo ir                SA vienà sànará paþeidë 45 pacientams (93,8%),
reumatoidiniu artritu (RA). SA diagnozë nustatyta pagal              2-4 sànarius – 3 pacientams (6,2%). Daþniausiai buvo
Newman A kriterijø – kai sukëlëjas buvo iðskirtas mikro-             paþeistas kelio sànarys, kiti – þymiai reèiau (1 lentelë).
biologinëje laboratorijoje ið sànarinio skysèio, paimto              Daugumai ligoniø infekcija pateko ið odos (56,3% atve-
artrocentezës metu. RA diagnozuotas pagal Amerikos                   jø) arba burnos ertmës (12,5% atvejø), pavieniais atvejais
reumatologø asociacijos 1987 metø kriterijus.                        infekcija pateko ið kaulo (trims ligoniams diagnozuotas
    Kiekvienam pacientui nustatëme ðiuos poþymius:                   pirminis osteomielitas), vienam ligoniui – atliekant sàna-
sepsinio artrito diagnozës nustatymo datà, kûno tem-                 rio punkcijà, trims – po sànario protezavimo operacijos,
peratûrà (C°), SA sukëlëjo patekimo vartus, paþeistus                o 14,6% atvejø – infekcijos vartai liko neaiðkûs (2 lente-
                                                                     lë). Ið infekcijos þidinio nustatytas sukëlëjas 82,4% atvejø
                                          1 lentelë. Sepsinio ar-    sutapo su nustatytu sànariniame skystyje. Daþniausias ið
                                          trito paþeisti sànariai.   sànarinio skysèio iðskirtas sukëlëjas buvo auksinis stafi-
                                                                     lokokas (2 lentelë). Visais atvejais auksinis stafilokokas
                                          * p < 0,05 palyginus su
                                          kitø sànariø paþeidimo     buvo atsparus penicilinui, taèiau jautrus oksacilinui.
                                          daþniu.                    31,3% atvejø sukëlëjas buvo iðskirtas ir ið kraujo. Visais
                                                                     atvejais mikroorganizmas, iðskirtas ið kraujo, sutapo su
2 lentelë. Infekcijos vartai ir sepsinio artrito sukëlëjai.
                                                                     iðskirtu ið sànarinio skysèio.
                                                                          Leukocitø skaièiaus kraujyje vidutinë reikðmë buvo
                                                                     11,1 ± 4,2 × 109/l, o sànariniame skystyje 53,8 ± 9,3
                                                                     × 109/l, neutrofilø skaièiaus – atitinkamai 8,9 ± 3,8 ×
                                                                     109/l ir 37,4 ± 9,8 ×109/l. ENG buvo padidëjæs visiems
                                                                     pacientams, jo vidutinë reikðmë 60,5 ± 21,3 mm/val.,
                                                                     CRB – 61,5 ± 14,4 mg/l.
                                                                          SA paþeisto sànario rentgenologiniai ir echoskopi-
                                                                     niai pakitimai vertinti tiems 30 pacientø, kurie nesirgo
                                                                     gretutinëmis sànariø ligomis. Praëjus > 15 dienø nuo
                                                                     susirgimo pradþios áprastinis rentgenologinis tyrimas tik
                                                                     43,3% pacientø nustatë sànarinio tarpo susiaurëjimà ir
                                                                     erozinius pakitimus, o echoskopuojant eroziniø–des-
                                                                     trukciniø sànariø pakitimø nebuvo nustatyta.
* p < 0,05 lyginant su kitais infekcijos þidiniais                         Trisdeðimt atvejø mûsø tirtiems pacientams sepsinis
** p < 0,05 lyginant su kitais sukëlëjais                            artritas atsirado iki tol sveikame sànaryje, o 18 pacientø
68                                                 “Sveikatos mokslai” Nr.3                                             2006 m.

3 lentelë. Serganèiø sepsiniu artritu iðeitys po 1 metø, pri-       4 lentelë. Serganèiø sepsiniu artritu ir sepsiniu bei reumatoi-
klausomai nuo gydymo antibiotikais pradþios.                        diniu artritu palyginamasis apibûdinimas.




* vidutinis dienø skaièius nuo susirgimo pirmøjø simptomø atsira-
dimo iki gydymo antibiotikais pradþios.

sirgo reumatoidiniu artritu ir sepsinis artritas iðsivystë
ðios ligos jau paþeistame sànaryje. Reumatoidinio artri-            * vidutinë reikðmë
to trukmë buvo 11 ± 4,5 metø, visi pacientai sepsinio
artrito atsiradimo laikotarpiu vartojo gliukokortikoidus            simptomus sukelia RA paûmëjimas, ar prisidëjæs SA. Bet
(ne maþiau kaip 5 mg prednizolono per dienà, vidutinë               kuriuo atveju, esant maþiausiam SA átarimui, pacientui,
vartojimo trukmë 8 ± 3,4 metø), o 11 ið jø – ir citostati-          serganèiam RA ar kita sistemine jungiamojo audinio
nius imunosupresantus metotreksatà arba azatioprinà.                liga ir vartojanèiam imunosupresinius vaistus, turëtø
Sepsinio artrito klinikiniø ir laboratoriniø poþymiø                bûti atlikta artrocentezë ir mikrobiologinis sànarinio
palyginimas sveikiems ir sergantiesiems reumatoidiniu               skysèio tyrimas.
artritu pateiktas 4 lentelëje – sergantiesiems reumatoi-                 Kita vertus, reumatoidinis artritas ir ilgalaikis gliuko-
diniu artritu sepsinio artrito klinikiniai ir laboratoriniai        kortikoidø bei imunosupresiniø vaistø vartojimas turëtø
pakitimai buvo maþiau ryðkûs.                                       bûti traktuojamas kaip sepsinio artrito rizikos veiksnys.
    Serganèiø SA iðeitys vertintos po 1 metø (3 lentelë).           Savo tirtiems pacientams mes nenustatëme kitø lite-
Iðeitis buvo tuo geresnë, kuo anksèiau pradëtas gydymas             ratûroje nurodomø sepsiná artrità predisponuojanèiø
antibiotikais. Pacientams, kuriems etiologinis antibakte-           rizikos veiksniø: amþiaus >80 metø, cukrinio diabeto,
rinis gydymas nebuvo pradëtas per pirmàjà savaitæ nuo               osteoartrito, sunkiø kepenø ar inkstø ligø, alkoholizmo
sepsinio artrito klinikiniø simptomø atsiradimo, iðsivystë          ar narkotikø vartojimo.
sunkios bendrinës (sepsis) ar lokalios (lëtinis osteomie-               Infekcijos ðaltinis daþniausiai buvo odos ir poodþio
litas) sepsinës komplikacijos.                                      infekcija, todël bûtina atlikti ne tik sànarinio skysèio
                                                                    pasëlius, bet ir pasëlius ið átariamø odos ar poodþio
    REZULTATØ APTARIMAS                                             infekcijos þidiniø. Literatûros duomenimis, 10–20%
    SA daþniausiai paþeidë vienà kelio sànará, o tai vi-            SA serganèiø pacientø sànarinio skysèio pasëliai bûna
siðkai atitinka literatûros duomenis [9,10]. Todël ûmus             neigiami [11]. Tuomet, kai sànarinio skysèio pasëlis nei-
monoartritas (ypaè kelio sànario) turëtø bûti traktuojamas          giamas, bet mikroorganizmas iðskiriamas ið infekcijos
kaip sepsinis, kol neatliktas mikrobiologinis sànarinio             patekimo vartø, bûtø galima daryti prielaidà, kad tas
skysèio iðtyrimas.                                                  pats mikroorganizmas sukëlë SA ir atsiþvelgti parenkant
     Tai ypaè aktualu sergantiesiems reumatoidiniu ar-              antibiotikus. Mûsø duomenimis, sukëlëjas, iðskirtas ið
tritu, nes jiems sepsinis artritas nepasiþymëjo bûdingais           sànarinio skysèio ir infekcijos patekimo vartø, sutapo
klasikiniais infekcinio artrito poþymiais – karðèiavimu,            82,4% atvejø.
sànario paraudimu, patinimu, lokaliu skausmingumu.                       Leukocitø skaièiaus, CRB ir ENG padidëjimas, þymûs
Literatûros duomenimis, net 20-40% serganèiø SA gali                sànarinio skysèio uþdegiminiai pakitimai bûna daugu-
nekarðèiuoti [13]. Mûsø tirti pacientai, sergantys SA               mai pacientø ir mûsø gauti rezultatai atitinka literatûros
ir RA bei vartojantys citostatikus ar gliukokortikoidus,            duomenis [11].
ne tik 4 kartus reèiau karðèiavo, bet net 38,8% atvejø                  Pirmomis susirgimo dienomis ir savaitëmis negalima
jiems nebuvo lokaliø artrito poþymiø (sànario patinimo,             pervertinti paprasto rentgenologinio sànariø tyrimo reikð-
paraudimo), jø ENG, CRB, leukocitø skaièius kraujyje                mës, nes, mûsø duomenimis, jis nerodë sepsiniam artritui
ir sànariniame skystyje buvo maþesni negu serganèiø                 bûdingø sànariø destrukcijos poþymiø. Echoskopuojant
tik SA.                                                             eroziniø pakitimø sànariuose anksti nustatyti nepavyko,
     Todël SA diagnostika sergantiesiems reumatoidi-                o konstatuotas sànarinio skysèio kiekio padidëjimas ne-
niu artritu yra sunkesnë. Bûna sunku atskirti, ar artrito           turi diagnostinës reikðmës, tai patvirtina ir kiti autoriai
2006 m.                                                      “Sveikatos mokslai” Nr.3                                                                69

[12]. Patikimiausias sepsinio artrito poþymis – sànarinio                            6.     Ross J.J., Saltzman C.L., Carling P., Shapiro D.S. Pneumo-
                                                                                coccal septic arthritis: review of 190 cases. Clin Infect Dis, 2003, 36
punktato tyrimas.
                                                                                (3), 319-327.
     Iðeitys akivaizdþiai buvo geresnës tø pacientø, ku-                             7.     Smith J., Hasan M. Infectious arthritis. In: Mandell GL, Dolin
riems, ávertinus bakteriologiná sànarinio skysèio tyrimà,                       R, eds. Principles and practice of infectious disease. Philadelphia:
anksti buvo nustatyta etiologinë diagnozë, ir anksti pa-                        Churcyhhill Livingstone, 2000, 1175-1200.
                                                                                     8.     Tarkowski A., Collins L.V., Gjertsson J., et al. Model systems:
skirti antibiotikai. Tai dar kartà árodo, kad esant mono-
                                                                                modelling human staphylococcal arthritis and sepsis in the mouse.
artritui (ypaè kelio sànario), visada turi bûti atliekama                       Trends Microbiol, 2001, 9 (7), 321-326.
artrocentezë ir sànarinio skysèio mikrobiologinis tyrimas.                           9.     Garcia-De La Torre I. Advances in the management of septic
Daþniausias sepsinio artrito sukëlëjas buvo auksinis sta-                       arthritis. Rheum Dis Clin North Am, 2003, 29 (1), 61-75.
                                                                                     10. Dubost J.J., Soubrier M., Saquvezie B. Pyogenic arthritis in
filokokas, jautrus oksacilinui, todël, mûsø duomenimis,
                                                                                adults. Joint Bone Spine, 2000, 67 (1), 11-21.
empirinis gydymas oksacilinu iki gaunant antibiotikog-                               11. Jalana J., Skwuik M., Toivanen A., et al. Bacterial PCR in the
ramos rezultatus yra pagrástas.                                                 diagnosis of joint infection. Ann Rheum Dis, 2001, 60 (3), 287-289.
                                                                                     12. Greenspan A., Tehranzadeh J. Imaging of infections arthritis.
                                                                                Radiol Clin North Am, 2001, 39 (4), 653-671.
    IÐVADOS
                                                                                     13. Stengel D., Bauwens K., Sehouli J., et al. Systematic review
    1. SA daþniausiai pasireiðkë kaip kelio monoartri-                          and meta-analysis of antibiotic therapy for bone and joint infections.
tas.                                                                            Lancet Infect Dis, 2001, 1(3), 175-188.
    2. Bûdingas sepsinio artrito sukëlëjas – oksacilinui
jautrus auksinis stafilokokas, o jo patekimo vartai – odos                           INVESTIGATION OF ETIOLOGY AND CLINICAL FEATURES OF
                                                                                SEPTIC ARTHRITIS
ar poodþio infekcijos þidinys.
                                                                                     E.Eviltis, A.Baranauskaitë
    3. Rentgenologinis tyrimas ir sànariø echoskopija                                Summary
buvo neinformatyvûs ankstyvai sepsinio artrito diagnos-                              Key words: septic arthritis, arthrocentesis, synovial fluid, rheu-
tikai.                                                                          matoid arthritis.
                                                                                     Objective. To investigate contemporary etiological and clinical
    4. Sepsinio artrito klinikiniai ir laboratoriniai
                                                                                features of septic arthritis in previously healthy persons and in rheu-
poþymiai maþiau ryðkûs sergantiems RA pacientams,                               matoid arthritis patients.
vartojantiems gliukokortikoidus ar citostatikus.                                     Material and methods. Forty eighth cases of septic arthritis were
    5. Sergantiems RA, paûmëjus artritui, rekomen-                              analysed. Diagnosis of septic arthritis was based on positive culture
                                                                                of synovial fluid. For each case we evaluated clinical symptoms and
duotina atlikti artrocentezæ ir mikrobiologiná sànarinio
                                                                                signs, laboratory markers of inflammation, source of the infection,
skysèio tyrimà, esant maþiausiam prisidëjusio SA átari-                         data of conventional radiography and ultrasound examination of the
mui.                                                                            affected joints and outcome.
                                                                                     Results and conclusions. Typical presentation of septic arthritis was
     Literatûra                                                                 monoarthritis of knee joint. Source of infection in 56,3% was skin and
     1.     Gupta M.N., Sturrock R.D., Field M. Prospective compara-            subcutaneous tissue. Staphylococcus aureus was isolated from synovial
tive study of patients with culture proven and high suspicion of adult          fluid in 81,2%. Conventional radiography and echoscopy were of
onset septic arthritis. Ann Rheum Dis, 2003, 62 (4), 327-331.                   the little diagnostic value. At the outcome line after 1 year 20,8% of
     2.     Gupta M.N., Sturrock R,D,, Field M. A prospective 2-year            patients recovered, 50,0% developed secondary osteoarthritis, 16,7%
study of 75 patients with adult onset septic arthritis. Rheumatology,           - chronic osteomyelitis, 12,5% - sepsis. The earlier diagnosis was made
2001, 40 (1), 24-30.                                                            and antimicrobial treatment started, the better was outcome.
     3.     Dubost J.J., Soubrier M., De Champs C. et al. No changes                 Clinical signs of septic arthritis as well as laboratory findings were
in the distribution of organisms responsible for septic arthritis over a        less evident in patients with rheumatoid arthritis. So in this group of
20 year period. Ann Rheum Dis, 2002, 61 (3), 267-269.                           patients diagnosis of septic arthritis rests on a high index of suspition
     4.     Shirtliff M.E., Mader J.T. Acute septic arthritis. Clin Microbiol   and joint fluid specimens should routinely be sent to the microbio-
Rev, 2002, 15 (4), 527-544.                                                     logical laboratory.
     5.     Diekema D.J., Pfaller M.A., Schmitz F.J. et al. Survey of
infections due to staphylococcus species: frequency of occurrence and                                                   Gauta 2006-01-25
antimicrobial susceptibility of isolates collected in the United States,
Canada, Latin America, Europe, and the Western Pacific region for
the Sentry Antimicrobial Surveillance Program, 1997-1999. Clin Infect
Dis, 2001, 32 (suppl 2), 114-132.                                                                                                              
   70                                      “Sveikatos mokslai” Nr.3                              2006 m.


                                 Viešoji įstaiga
                             KLAIPĖDOS LIGONINĖ
                                                        priežiūros paslaugos. Šiemet ligoninė švenčia 30
                                                        metų veiklos sukaktį. Įdiegtos ir įsisavintos naujau-
                                                        sios diagnostikos, gydymo, slaugos ir reabilitacijos
                                                        technologijos, šiuolaikinė vadyba, profesionalus
                                                        ir patyręs personalas – aukštos paslaugų kokybės
                                                        garantas.

                                                            2005 METAIS
Vieðoji ástaiga Klaipëdos ligoninë                          Ligoninėje pastoviai augo stacionarinių bei
Vyriausiasis gydytojas: profesorius, habilituotas       ambulatorinių pacientų srautai ne tik iš Klaipė-
mokslø dr. Vinsas Januðonis, tel. (8~46) 396501         dos apskrities miestų bei rajonų, iš kitų Lietuvos
Adresas: Liepojos g. 41, LT–92288 Klaipëda,             apskričių, bet ir kitų šalių; daugėjo paslaugų, rei-
                                                        kalaujančių sudėtingų diagnostikos bei gydymo
Lietuva, tel. (8~46) 396502
                                                        metodų panaudojimo; įgyvendinta daug organi-
Informacija visà parà: (8~46) 396500, 396600            zacinių pertvarkymų (atskirti planiškai ir skubos
Faksas: (8~46) 396625                                   tvarka stacionarizuojamų pacientų srautai, įkurtas
Elektroninis paðtas:                                    dermatologijos dienos stacionaras, užbaigta patolo-
bendras@klaipedosligonine.lt                            gijos skyriaus pastato priestato statyba ir įrengimas
Interneto adresas:                                      bei kt.); įsisavinti bei įgyvendinti nauji gydymo
http://www.klaipedosligonine.lt                         metodai bei paslaugos (pirmosios Lietuvoje video-
                                                        torakoskopinės operacijos, pirmos laparoskopinės
   LIGONINĖS VIZIJA                                     gimdos pašalinimo operacijos, peties sąnario en-
   Akredituota, viena geriausių Baltijos šalyse,        doprotezavimo operacijos, galvos smegenų navikų
Lietuvos ir Europos Sąjungos reikalavimus ati-          operacijos, dienos chirurgijos artroskopinės opera-
tinkanti ligoninė, pranašumo siekianti gerindama        cijos, dermatologijos dienos stacionaro paslaugos,
paslaugų kokybę ir sudarydama geriausias sąlygas        ambulatorinės reabilitacijos paslaugos, perstem-
pacientams bei personalui.                              plinė kardiografija bei kardioechoskopija, šviesos
                                                        terapija ir kt.); įgyvendinta daug pokyčių, užtikri-
   LIGONINĖS MISIJA                                     nančių pacientų bei personalo saugumą; plėtėsi bei
   Teikti pacientams mokslu ir pažangiausiomis          buvo pastoviai atnaujinama materialinė bazė, augo
technologijomis pagrįstas, saugias, kokybiškas,         personalo darbo našumas, gerėjo paslaugų kokybė;
atitinkančias pacientų poreikius ir interesus, virši-   įsigyta daug modernios įrangos (pirmasis Baltijos
jančias jų lūkesčius sveikatos priežiūros paslaugas,    šalyse klinikinės chemijos analizatorius, kuriuo ga-
naudojantis turimais ištekliais, užtikrinti pacientų    lima atlikti iki 800 daugiau nei 80 rūšių tyrimų per
privačios informacijos saugumą, žmogiškąją pa-          valandą; pirmieji Lietuvoje automatinis glikuoto
garbą ir orumą, prisiimti visišką atsakomybę už         hemoglobino analizatorius bei imunofermentinis
žmones, kuriems ligoninė teikia paslaugas.              analizatorius, tiriantis širdies raumens pažeidimo
                                                        žymenis miokardo infarkto ankstyvai diagnostikai,
   TRUMPAI APIE LIGONINĘ                                angiografas kraujagyslių radiologiniams tyrimams
   Klaipėdos ligoninės veiklos pradžia – 1976           ir gydomosioms endovaskulinėms procedūroms,
metai. Šiuo metu ligoninės stacionare – 998 lovos.      monobipoliarinis elektropeilis su argono koagu-
Įstaiga licencijuota asmens sveikatos priežiūros        liatoriumi operacijoms atlikti, naujausi gyvybinių
veiklai. Teikiamos II bei III lygio ambulatorinės-      funkcijų sekimo monitoriai reanimacijos skyriuje,
konsultacinės bei stacionarinės asmens sveikatos        fluorescencinis bronchoskopas ankstyvai plaučių
   2006 m.                                 “Sveikatos mokslai” Nr.3                                    71

vėžio diagnostikai bei intubacinis bronchoskopas            Naujausių technologijų dėka pastaruoju metu
operacijoms atlikti, moderniausia hemodializės           ypač išsiplėtė laboratorinių (serologinių, imunolo-
įranga pacientams su inkstų funkcijos sutrikimu          ginių, mikrobiologinių ir kt.) bei patologijos (his-
gydyti, šiuolaikiniai rentgenodiagnostikos apara-        tologinių, citologinių ir kt.) tyrimų spektras; didėjo
tai radiologijos skyriuje, šviesos terapijos įranga      poreikis kompiuterinės tomografijos ir magnetinio
odos ligoms gydyti, modernūs dirbtinės plaučių           rezonanso tyrimams; išsiplėtė galimybės suteikti
ventiliacijos ir narkozės aparatai operacijoms at-       pagalbą sunkiausiems pacientams (dirbtinė plaučių
likti bei kt.); plėtėsi informacinių technologijų        ventiliacija, hemodializė, monitoravimas); įdiegti
panaudojimas bei elektroninės paslaugos (regis-          inkstų biopsijos bei transbronchinės plaučių biop-
tracija internetu); organizuotos 34 tarptautinės,        sijos tyrimų metodai. Moderniausios technologijos
respublikinės ir ligoninės konferencijos. Per metus      sudaro galimybes aukšto lygio paslaugų teikimui,
ligoninės gydytojai specialistai konsultavo pacien-      užtikrina šių paslaugų, kurios anksčiau buvo teikia-
tus ambulatoriškai per 244 tūkst. kartų, ligoninės       mos tik Kaune ir Vilniuje, prieinamumą Klaipėdoje
stacionare gydėsi per 39 tūkst. pacientų, atlikta per    viso Vakarų regiono gyventojams.
15 tūkst. operacijų.
                                                            PRIEINAMUMAS – SVARBIAUSIAS KOKY-
   PACIENTŲ GYDYMO, DIAGNOSTIKOS,                        BĖS ELEMENTAS, AUKŠČIAUSIAI VERTINA-
SLAUGOS IR REABILITACIJOS PASLAUGAS                      MAS PACIENTŲ
TEIKIA TAM PASIRUOŠĘS PERSONALAS                            Ligoninė teikia ambulatorines konsultacines
   Klaipėdos ligoninėje dirba daugiau kaip 1600          bei stacionarines specializuotas asmens sveikatos
darbuotojų, iš jų apie 300 gydytojų (tarp jų 11          priežiūros paslaugas profiliuotuose padaliniuose –
medicinos mokslų dr. ar habil. dr.), 700 slaugytojų.     departamentuose: Hospitalizacijos, Diagnostikos,
Gydytojai ir slaugos specialistai nuolat stažuojasi      Vidaus ligų, Chirurgijos, Traumatologijos, Galvos
geriausiose Švedijos, Vokietijos, JAV, Izraelio, Pran-   ir kaklo chirurgijos, Akušerijos ir ginekologijos,
cūzijos ir kitų šalių klinikose. 4 gydytojai ruošia      Onkologijos, Nervų ligų ir reabilitacijos, Infekcinių
disertacijas. 2005 metais apginta daktaro disertacija    ligų. Apie paslaugų teikimo tvarką galima sužinoti
Švedijoje Liundo universitete. Nemažai slaugos           iš gydančio gydytojo, ligoninės informacijoje (te-
personalo tęsia studijas aukštosiose mokyklose bei       lefonais (8~46)396500, 396600 (visą parą)), am-
universitetuose.                                         bulatoriniame-konsultaciniame skyriuje (telefonu
   Kadangi ligoninės personalo daugumą sudaro            (8~46) 396677), perskaityti internete.
moterys (87%), jos daugelyje sričių ir yra inovacijų        Ligoninėje atliekamos kraujagyslių, endokrini-
autorės. Beveik dešimtadalis personalo ligoninėje        nės, pilvo, kepenų bei krūtinės organų operacijos,
dirba nuo įkūrimo datos. Vidutinis personalo             operacijos endoskopu, artroskopu, rekonstrukcinės
amžius sudaro apie 43 metus. Tokia pakankamai            klubo, kelio, peties sąnarių, plaštakos operacijos
jauna, bet kartu ir brandi, darni bei pastovi ligoni-    su dirbtinių sąnarių implantacija, dirbtinio akies
nės personalo sudėtis rodo, jog sudarytos sąlygos        lęšiuko įsodinimo operacijos, teikiama akušerinė
tobulėti, o darbuotojai čia jaučiasi saugūs.             ir ginekologinė, onkologinė medicinos pagalba,
                                                         gydomi pacientai, sergantys infekcinėmis, odos ir
   NAUJAUSIOS TECHNOLOGIJOS                              venerinėmis ligomis, akių, ausų, nosies, gerklės,
   Klaipėdos ligoninėje didžiulis dėmesys skiria-        nervų, kvėpavimo, virškinimo organų, širdies ir
mas naujausioms technologijoms. Įsisavinta ir            kraujagyslių bei kitomis vidaus organų ligomis.
sėkmingai naudojama naujausia medicininė įranga             Ambulatorinis–konsultacinis skyrius bei jo po-
– magnetinis branduolinis rezonansas, 2 spirali-         skyriai veikia Liepojos g. 43, Liepojos g. 49, Taikos
niai daugiapjūviai kompiuteriniai tomografai su          pr. 76 (5 aukštas). Pas daugelį specialistų galima
angiografinėmis ir virtualios endoskopijos funk-          patekti tą pačią dieną arba 1-2 dienų laikotarpiu.
cijomis, angiografas, litotriptorius, echoskopai (su        Ligoninėje – universali ir moderni diagnostikos
dopleriu), endoskopai, artroskopai, moderniausia         tarnyba. Operatyviai, taupant pacientų brangų
lazerinė akių ligų gydymo įranga, šiuolaikinė kli-       laiką, atliekami visi reikalingi tyrimai. Pacientų pa-
nikinės diagnostinės laboratorijos įranga ir kt.         slaugoms klinikinė, biocheminė, mikrobiologijos,
   72                                      “Sveikatos mokslai” Nr.3                               2006 m.

citologijos laboratorijos, plataus spektro radiolo-     ypatingiems šeimyniniams atvejams, kvalifikacijos
giniai, ultragarsiniai bei kiti tyrimai.                tobulinimo kursų apmokėjimas ir kt.).

    LIGONINĖS KULTŪRA                                      PACIENTAI KLAIPĖDOS LIGONINĖJE
    Kiekvienos organizacijos matomiausias ir aki-       GALI:
vaizdžiausias kultūros lygis yra jos sukurta fizinė ir      Pasirinkti gydytoją bei slaugytoją; gauti infor-
socialinė aplinka. Pirmo įspūdžio galinga jėga ilgai    maciją apie savo sveikatos būklę, tyrimo rezultatus,
išlieka žmonių atmintyje. Tai veikia ne tik pacientą,   gydymo prognozę; rinktis siūlomų tyrimų, gydymo
bet ir medicinos darbuotoją. Todėl ligoninėje deda-     metodus; sužinoti kito specialisto nuomonę apie
mos visos pastangos kurti kuo geresnį įvaizdį.          sveikatos būklės ir tyrimų vertinimus; už papildo-
    Klaipėdos ligoninės teritorijoje žydi gėlės, pri-   mą mokestį gydytis vienvietėje palatoje, papildomai
žiūrimi žolynai gerai nuteikia žmogų. Pacientai         užsisakyti maitinimą ir pasirinkti pageidaujamus
vasarą gali ilsėtis pavėsinėse, grožėtis tvenkinyje     patiekalus iš pateikto meniu; naudotis biblioteka,
žydinčiomis lelijomis.                                  spaudos kiosku, kirpykla, koplytėle, svetainėmis,
    Patalpose aplinka, nepažeidžiant higienos rei-      žiūrėti televizorių; pasivaikščioti ligoninės rek-
kalavimų, artima namų aplinkai: paveikslai, vesti-      reacinėje zonoje; iškilus problemoms, kreiptis į
biuliuose gėlės, televizoriai, minkšti baldai padeda    ligoninės vyriausiąjį gydytoją, jo pavaduotojus,
pacientui atsipalaiduoti, palikti nors trumpam          departamentų vadovus. Pacientų artimieji gali ap-
pabodusią palatos lovą.                                 sistoti ligoninės viešbutyje.
    Pogimdyminiame skyriuje ypač populiarios
šeimos palatos. Jeigu kviečiame vyrą dalyvauti             JŪS GALITE KREIPTIS:
gimdyme, tai juo ir pasirūpiname. Įsikūręs šeimos          Į ambulatorinį konsultacinį skyrių bei jo po-
palatoje, jis kaip namuose kartu su žmona džiau-        skyrius su siuntimu gydytojo-specialisto konsul-
giasi gimusiu kūdikėliu. Šeimas sušildo vyriausiojo     tacijai arba be siuntimo (dėl būtinosios pagalbos,
gydytojo sveikinimai kiekvienai gimdyvei kūdikio        pas odos-venerinių ligų specialistą) nemokamai.
gimimo proga.                                           Kitais atvejais teikiamos mokamos II ar III lygio
    Nepamirštas maisto serviravimas, pasirinkimo        konsultacijos. Diagnostiniai tyrimai atliekami
galimybės, savi asmeniniai drabužiai ir kitos deta-     nemokamai tada, kada turite ligoninės gydytojo
lės, kurios padeda priartinti žmogų prie įprastos       specialisto siuntimą arba siunčiančioji įstaiga yra
namų aplinkos. Lankymo laikas ligoninėje taip pat       sudariusi sutartį su ligonine. Kitais atvejais tyrimai
praktiškai neribojamas – patys pacientai gali susi-     atliekami sumokėjus nustatyto dydžio mokestį.
tarti su artimaisiais, kada gali juos lankyti.             Registratūroje būtina pateikti pasą ar kitą as-
                                                        mens tapatybę liudijantį pažymėjimą ir vieną
   DARBUOTOJAMS                                         dokumentų, liudijančių draustumą. Siekiant regu-
   Ligoninėje daug dėmesio skiriama darbuoto-           liuoti pacientų srautą, išvengti eilių bei pagreitinti
jams, sudaromos ne tik geros darbo sąlygos, bet         ištyrimą, pacientų patogumui vykdoma išankstinė
ir tenkinami žmogiškieji poreikiai. Darbuotojai         registracija darbo dienomis telefonais (46) 396523,
gali nebrangiai pavalgyti ligoninės darbuotojų          396568. Ligoninės interneto svetainėje galima su-
valgykloje, užsisakyti priešpiečius, naudotis sve-      sipažinti su gydytojų specialistų darbo grafiku,
tainėmis, esančiomis atskiruose korpusuose. Li-         planuojama įdiegti išankstinę registraciją internetu.
goninės darbuotojai nemokamai naudojasi banko           Būtinoji pagalba teikiama be eilės.
kortelėmis, nemokamai konsultuojami ir ištiriami           Planinė stacionarizacija vykdoma paskirtą dieną
ambulatoriniame-konsultaciniame skyriuje, gydo-         nuo 9 iki 16 valandos. Pacientai, atvykstantys plani-
mi su 50% nuolaida vienvietėje palatoje stacionare.     nei stacionarizacijai, turi turėti siuntimą, aukščiau
Kiekvienam skyriui nemokamai skiriamas “Vakarų          minėtus dokumentus, asmens higienos reikmenis
ekspreso” dienraštis. Darbuotojai naudojasi medi-       bei kitus tik ligoninėje būtinus daiktus.
cinine biblioteka, interneto paslaugomis. Be to, ko-       Hospitalizacija dėl būtinosios pagalbos vykdo-
lektyvinėje sutartyje numatytos ir kai kurios kitos     ma visą parą be išankstinių apribojimų.
lengvatos (apmokamoms atostogoms mokymuisi,
2006 m.                                                           “Sveikatos mokslai” Nr.3                                                                              73


                                                       SVEIKATOS
                                                           2006’      3 MOKSLAI
                                                              HEALTH SCIENCES


                                    TURINYS                                                                              CONTENTS

V.Januðonis, J.Asadauskienë. Kokybës gerinimas sveika-                                V.Januðonis, J.Asadauskienë. Quality improvement in the
tos prieþiûros organizacijose: ðeðiø sigma metodologija 4                             health care organizations: six sigma methodology ..............4
A.Èesas, E.Aleknavièius, B.Aleknavièienë. Anemijos paplitimas                         A.Èesas, E.Aleknavièius, B.Aleknavièienë. The aspects and
tarp onkologiniø ligoniø ir jos ypatumai .............................9               frequency of anaemia among the oncological patients .......9
H.Kazlauskas, N.Raðkauskienë, R.Radþiuvienë, G.Varoneckas,                            H.Kazlauskas, N.Raðkauskienë, R.Radþiuvienë, G.Varoneckas,
V.Januðonis. Iðeminio galvos smegenø insulto iðsivystymo pra-                         V.Januðonis. Weekday and weekend variation in the onset of
dþios sàsajos su darbo ir poilsio dienomis Klaipëdos mieste 14                        ischemic stroke in Klaipëda city .......................................14
A.Ðlepavièius, A.Navickas, J.Bernotaitë, S.Gailiûnienë, R.Jur-                        A.Ðlepavièius, A.Navickas, J.Bernotaitë, S.Gailiûnienë, R.Jur-
gutytë, S.Pavilionytë, M.Ðulskienë. Baigiamoji tiroidektomija 17                      gutytë, S.Pavilionytë, M.Ðulskienë. Completion thyroidecto-
N.Kaupaitë, A.Fabijonavièius, T.Karpavièiûtë. Cezario pjûvio                          my.....................................................................................17
operacijø indikacijos Klaipëdos ligoninëje 2000-2005 m. 20                            N.Kaupaitë, A.Fabijonavièius, T.Karpavièiûtë. Indications of
V.Petrauskas, A.Bagajevas, G.Kunigëlis, L.Jasulaitis. Video-                          cesarean section in Klaipëda Hospital ..............................20
mediastinoskopijos vieta krûtinës chirurgijoje ...................22                  V.Petrauskas, A.Bagajevas, G.Kunigëlis, L.Jasulaitis. The role
V. Pivrikas. Sinusoidinio kalorinio testo reikðmë diagnozuojant                       of video-assisted mediastinoscopy in thoracic surgery ..........22
galvos svaigimà sukelianèias ligas ....................................25             V. Pivrikas. The significance of the sinusoidal caloric test for
E.Pagojus. Saugus gastrektomijos variantas: 100 operacijø 31                          diagnosing vertigo-causing diseases ..................................25
J.Asadauskienë, N.Raðkauskienë, G.Varoneckas, V.Januðonis.                            E.Pagojus. Safe model of gastrectomy. 100 operations 31
Poinsultinës depresijos paplitimas ir sàsajos su persirgusiø gal-                     J.Asadauskienë, N.Raðkauskienë, G.Varoneckas, V.Januðonis.
vos smegenø insultu funkcine bûkle ir gyvenimo kokybe ..33                            Poststroke depression correlates with functional impairment
A.Bagajevas, G.Kunigëlis, V.Petrauskas, L.Jasulaitis. Videoto-                        and quality of life .............................................................33
rakoskopinë stemplës rezekcija ...........................................40          A.Bagajevas, G.Kunigëlis, V.Petrauskas, L.Jasulaitis. Video-
G.Gutauskaitë, V.Januðonis. Medicinos darbuotojø kaita dau-                           assisted thoracoscopic esophageal resection ....................40
giaprofilinëse sveikatos prieþiûros ástaigose ......................43                G.Gutauskaitë, V.Januðonis. Personnel fluctuation in the multi-
D.Þemaitytë, G.Varoneckas, N.Raðkauskienë, H.Kazlauskas,                              profile medical institutions ...............................................43
R.Radþiuvienë, V.Januðonis. Galvos smegenø profilaktikos                              D.Þemaitytë, G.Varoneckas, N.Raðkauskienë, H.Kazlauskas,
ir kontrolës programos vykdymo Klaipëdos mieste rezultatai                            R.Radþiuvienë, V.Januðonis. Results of stroke prevention and
1995-2003 metais ............................................................47       control program in Klaipëda during 1995-2003 ................47
L.Jasulaitis, A.Bagajevas, G.Kunigëlis, V.Petrauskas. Pleuros                         L.Jasulaitis, A.Bagajevas, G.Kunigëlis, V.Petrauskas. Surgical
empiemos chirurginis gydymas .........................................52              treatment of pleural empyema ..........................................52
A.Bulaukienë, D.Kerðytë, V.Rauba. Perinatalinë infekcija – ak-                        A.Bulaukienë, D.Kerðytë, V.Rauba. Prenatal infection – is one
tuali problema akuðerijoje ................................................54         of the key problems in obstetrics ......................................54
A.Bagajevas, G.Kunigëlis, V.Petrauskas, L.Jasulaitis. Videoto-                        A.Bagajevas, G.Kunigëlis, V.Petrauskas, L.Jasulaitis. Video-
rakoskopinë lobektomija gydant plauèiø vëþá ......................57                  assisted thoracoscopic lobectomy for lung cancer treatment 57
P.Ðniuolis. Pirminë jungtis gydant obstrukciná storøjø ir tiesio-                     P.Ðniuolis. Primary anastomosis for urgent treatment obstructive
sios þarnos vëþá ................................................................60   colorectal cancer ..............................................................60
G.Varoneckas, A.Alonderis, A.Podlipskytë, D.Þemaitytë. Ser-                           G.Varoneckas, A.Alonderis, A.Podlipskytë, D.Þemaitytë. Au-
ganèiøjø koronarine liga ðirdies ritmo autonominio reguliavimo                        tonomic heart rate control in coronary artery disease patients
ypatumai esant miego apnëjai ir metaboliniam sindromui 62                             with sleep apnea and metabolic syndrome ......................62
E.Eviltis, A.Baranauskaitë. Sepsinio artrito etiologiniø ir klini-                    E.Eviltis, A.Baranauskaitë. Investigation of etiology and clinical
kiniø ypatumø tyrimas .........................................................66     features of septic arthritis ..................................................66
Vieðoji ástaiga Klaipëdos ligoninë ......................................70

				
DOCUMENT INFO
Shared By:
Categories:
Tags:
Stats:
views:87
posted:8/3/2011
language:Lithuanian
pages:37