sveksnos_dvaras by Skraiduolis

VIEWS: 16 PAGES: 5

									8                  Þ EMAITIJOS       DVARAI




        ÐVËKÐNOS
        DVARAS
      ISTORIJA IR DABARTIS
       P A R E N G Ë O N A NORKUTË, D A N U T Ë MUKIENË

      Ðvëkðnos dvaro parko tvenkinys. Saloje – skulptûra „Diana“.
      Danutës Mukienës nuotrauka, 2008 m.




        Pliateriai – didelæ átakà Lietuvos politiniame ir kultûriniame gy-        Nuo 1766 m. Ðvëkðnos dvaro ðeimininkais tapo grafai Broel
    venime turëjusi giminë, kuri save kildino ið Ðveicarijos Broel apy-       Pliateriai ir valdë já iki 1944 metø. Pirmasis ðios giminës atstovas,
    linkiø ir pasiraðinëjo Broel Pliateriais. Þinoma, kad Livonijoje ðios     pradëjæs ðeimininkauti Ðvëkðnoje, buvo Livonijos grafas Vilhel-
    giminës atstovai ásikûrë XIII amþiuje. Na o XVI a., kai dalis Livonijos   mas Jonas Broel Pliateris (1715–1769). Ið jo dvarà 1769 m. pavel-
    þemiø atiteko Þeèpospolitai, Pliateriai atsidûrë Lietuvos Didþiojoje      dëjo Jurgis Broel Pliateris (apie 1750 – prieð 1825). Jis Ðvëkðnos
    Kunigaikðtystëje. Tais laikais jie turëjo dvarø Þemaitijoje ir Rytø       dvarà paliko Steponui Emerykui Leonardui Broel Pliateriui (1799–
    Lietuvoje. Ðios giminës kilmingumà patvirtina jos herbas: per auk-        1864). Vëliau ðis dvaras atiteko jo sûnui Adomui Alfredui Gustavui
    so spalvos skydà skersai eina trys raudonos juostos. Tokia juosta         Broel Pliateriui (1836–1909), o ðiam mirus, dvaro ðeimininku tapo
    eina ir nuo deðiniojo skydo kraðto iki kairiojo apaèios.                  jo sûnus Jurgis Felicijonas Broel Pliateris (1875–1943). 1912 m.
        Ðvëkðnos dvaras raðytiniuose ðaltiniuose pradëtas minëti XV a.        Ðvëkðnos grafas Jurgis Broel Pliateris vedë Vilkëno dvaro grafaitæ –
    viduryje. Jis tada priklausë Þemaièiø seniûnui Mikalojui Kæsgailai.       savo pusseseræ Janinà. Tada Vilkëno ir Ðvëkðnos dvarai buvo
    Teritorija buvo didþiulë, ribojosi su karaliðkàja Gardamo þeme, Prû-      sujungti. 1941 m. grafà Jurgá Felicijonà Broel Pliaterá sovietams
    sija, Rietavo, Pajûrio tijûnijomis.                                       iðtrëmus á Sibirà, Ðvëkðnos dvarà perëmë jo sûnus Aleksandras
        1569 m. Trakø vaivados Kæsgailos duktë iðtekëjo uþ Vitebsko           Adomas Broel Pliateris (1913–1997). Lietuvai atkûrus nepriklauso-
    vaivados Jono Zaviðos ir pastarajam Ðvëkðna atiteko kaip þmonos           mybæ, Ðvëkðnos ir Vilkëno dvarai paveldëjimo teise 1993 m. buvo
    kraitis. Jam valdant buvo uþtvenkti Ðvëkðnos ir Ðalnos upeliai.           sugràþinti grafo Aleksandro Adomo Broel Pliaterio þmonai Felicijai
        1624–1644 m. dvaras priklausë Jeronimui Kriðpinui Kirðenðtei-         Laimei Broel Pliaterienei.
    nui. Jo valdymo laikotarpiu dvare pradëjo veikti nedidelës pramo-             Þinomas advokatas ir didelis dailës mëgëjas Zigmas Toliuðis
    nës ámonës: popieriaus, stiklo, parako dirbtuvës, vilnø karðykla,         taip prisimena savo apsilankymà Broel Pliateriø ðeimos dvare
    plytinë, lentpjûvë. 1644–1694 m. Ðvëkðnos ðeimininkai buvo didi-
    kai Denhofai, vëliau – Grotusai, Oginskiai.                               Ðvëkðnos parko vartai. Danutës Mukienës nuotrauka, 2008 m.
                                                                                                       Þ EMAITIJOS      DVARAI                       9




   Ðvëkðnos dvaro parko parteris, saulës laikrodis ir vila „Genowefa“. Danutës Mukienës nuotrauka, 2008 m.




Ðvëkðnoje (èia jis buvo atvykæs XIX a. 4 deðimtmetyje): „Grafas                Prisiminimø apie XX a. pradþios dvarà yra palikæs mokytojas
Jurgis Felicijonas Broel Pliateris gyveno erdviame mediniame na-           A. Klumbys (1901–1981). Jis raðo: „Ðvëkðnos dvaras susilieja su
me, apsuptame ûksmingo parko su skulptûromis. Aukðtas, grakð-              miesteliu. Per já tekëjo Ðalna, kurià uþtvenkus susidarë Kalës tvenki-
tus, maloniø manierø aristokratas mokëjo lietuviðkai (ðnekëjo ryð-         nys. Prie uþtvankos stovëjo dvaro malûnas. Uþ malûno buvo perka-
kia þemaièiø tarme). Rûpinosi Ðvëkðnos reikalais. Ðveicarijoje bu-         sas ir padarytas apskritas tvenkinys su sala. Tame tvenkinyje va-
vo nupirkæs ir baþnyèios bokðte átaisæs laikrodá, pastatæs ðv. Flori-      sarà plaukiodavo gulbiø pora, o þiemà jas laikydavo arklidëse.“
jono statulà, paaukojæs parko sklypà gimnazijos rûmams statyti.                Pagal A. Klumbá, visi dvaro ûkiniai pastatai buvo á pietus nuo
    Ðeimininkas aprodë namus ir gausius rinkinius. Þvëriø ragais           Ðalnos upelio: pieninë, dvaro administracijos pastatas, kur buvo
nukabinëtame prieðkambaryje pasitiko tarp ðvëkðniðkiø garsus gra-          raðtinë, virtuvë, dvaro valdytojo, raðtininko, urëdo ir kitø dvariðkiø
fo tëvo medþioklës trofëjus – meðkos iðkamða. Kambariuose buvo             gyvenamosios patalpos, akmeninis tvartas, malkinë, ledainë, di-
daug vokiðkø raiþiniø. Valgomàjá puoðë mëlynai dekoruotos Delfo            delis raudonø plytø kumetynas, kiaulidë, pakinktø sandëlis, pasta-
fajanso lëkðtës bei J. K. Vilèinskio „Vilniaus albumo“ portretai. Ant      tas transportui ir padargams (rogëms, veþimams, karietoms, akë-
salono ir kabineto sienø kabëjo paveikslai ir graviûros. Ásiminë           èioms, plûgams), dvaro kiaulininkas, kumeèiø karviø tvartas, kal-
didelio formato J. Oleðkevièiaus tapytas J. Broel Pliaterio senelio        vë, „staliarnë“ ir kt. Uþ visø tø pastatø – didelis sodas, aptvertas
atvaizdas, Jono Rustemo drobë, I. Aivazovskio peizaþas, prancûzø           mûro tvora. Netoli kumetyno – darbiniø arkliø tvartas su svirnu
dailininkø kompozicijos. Kabinete traukë aká daugybë Peterburgo ir         antrame aukðte. Toliau – staininiø arkliø tvartas ir patalpa karie-
Paryþiaus laikø fotografijø, vaizdavusiø jø savininkà, rusø karið-         toms. Þvëryno link, atokiau – dvaro magazinas (nugriautas apie
kius, carà bei carienæ. Spintos buvo pilnos knygø, tarp jø ir retø         1910 m., statybinë medþiaga, atiduota seneliø prieglaudai Veivirþë-
leidiniø. Gablotëje, uþ stiklo, eksponuoti ðeimininko ordinai bei kiti     nø gatvëje statyti). Ðiaurinëje upelio pusëje – parkas ir reprezenta-
pasiþymëjimo þenklai.“                                                     ciniai bei gyvenamieji pastatai: keliø ðimtø metø senumo medinis
    Ðvëkðnos dvaras buvo vienas ið tø, kuriame sukauptomis kultû-          „palocius“, oficina, virtuvë ir skalbykla, sodininko namelis, ðuni-
ros ir istorijos vertybëmis galëjo didþiuotis visa Lietuva. Taèiau jo,     ninkas, kur buvo laikomi medþiokliniai ðunys, vila „Genowefa.“
kaip ir kitø panaðiø kultûros centrø, neaplenkë kraðtà alinusios               Grafø laikais parkas bûdavo labai gerai priþiûrimas: lapai nu-
okupacijos, karai, pokario metø suirutës. Sovietai sudegino didþiulá       grëbstomi, takai ir þolynai gerai sutvarkyti. Alëjos apsodintos liepo-
Ðvëkðnos dvaro archyvà, bibliotekà, o daugelá meno vertybiø iðve-          mis, kurias karpydavo. Vasaros metu á centriná gazonà iðneðdavo
þë – dalis jø pateko á Þemaièiø muziejø „Alka“ (Telðiai), kur buvo         þiemà ðildomoje patalpoje laikytas gëles, palmes bei vazonus, ku-
iðsaugoti ir ðiandien su jais gali susipaþinti visuomenë, kitø liki-       riuose bûdavo pasodinta dekoratyviniø augalø. Parkà papuoðdavo
mas neþinomas.                                                             ir skulptûros, vaizduojanèios nykðtukus ir þvëris.
    Mediná dvaro gyvenamàjá namà, vietiniø vadinamà „palociumi“,               Pagrindinis dvaro akcentas buvo ir iðlieka vila „Genowefa“. Ðie
nugriovë ir po lentà iðneðiojo apie 1952-uosius metus.                     nedideli rûmai yra dviejø aukðtø, taisyklingos simetriðkos kompo-
    Kadangi archyvas buvo sunaikintas, Ðvëkðnoje neiðliko doku-            zicijos. Pirmajame aukðte – salë su 4 kolonomis, papuoðta mar-
mentø apie buvusius ðio dvaro statinius, nëra èia ir jø projektø.
Istorija atkuriama pagal uþraðytus senøjø gyventojø atsiminimus.                                                                (Nukelta á 10 p.)

                                                                                                                Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë   2008 / 4
10   Þ EMAITIJOS   DVARAI




                            Ðvëkðnos parko skulptûra „Diana“, parko saulës laikrodis, ðunelio skulptûra ir gëlës dvaro
                            sodyboje. Danutës Mukienës nuotraukos, 2008 m.


                              (Atkelta ið 9 p.)                                9,5 hektarø plotà uþimantis parkas. Miestelá
                                                                               puoðia ir parko prieigose, tarp gimnazijos
                            muro imitacija, lipdiniais, iðtapyta. Sijas tarp   pastato ir baþnyèios, – 1928 m. Lietuvos
                            kolonø ir lubas puoðia 30 skulptûriniø gal-        pavasarininkø pastatyta, Lietuvos atgimimo
                            vuèiø, kuriose pavaizduoti moterø veidai. Lu-      metais atstatytas Lietuvos Nepriklausomy-
                            bø centre nutapyta antikinës deivës Floros         bës 10-meèiui skirtas paminklas, daugelio
                            figûra, o ðoniniuose plafonuose – amûrai, þai-     Laisvës paminklu vadinamas. Garbingà
                            dþiantys su balandþiais ir barstantys gëles.       Ðvëkðnos praeitá liudija ir 1928 m. statyti
                                Lietuvoje atkûrus nepriklausomybæ, iðli-       gimnazijos rûmai, kuriuose dabar mokosi
                            kæ dvaro pastatai, miestelá puoðiantis par-        Ðvëkðnos „Saulës“ vidurinës mokyklos
                            kas gràþinti ðiuo metu Lietuvoje ir JAV gy-        pradinukai.
                            venanèiai Aleksandro Adomo Broel Pliaterio
                            þmonai Felicijai Laimei Broel Pliaterienei.
                                                                                  IÐSAMIAU APIE DVARO
                                Ðvëkðnos parkas – vienas ið graþiausiø
                            Lietuvoje. Dabartinis jo planas suformuotas           SODYBÀ
                            XIX a. viduryje, valdant Broel Pliateriams.            Kultûros vertybiø apsaugos departamen-
                            Apie 1880 m. parkas buvo perplanuotas ir           to parengtoje Ðvëkðnos parko dosjë (autorë
                            papuoðtas naujais árengimais bei pastatais.        architektë Irena Staniûnienë), kurio prieiga
                                Parke augo daug vietiniø ir áveþtiniø me-      internete http://www.heritage.lt/dvarai/dos-
                            dþiø: dviskiautis ginkmedis (jis parkà puo-        je/sveksnos_dosje.doc (þr. 2008-11-10)
                            ðia ir ðiandien), kukmedþiai, Veimuto puðis,       raðoma, kad dvaro sodybos vystymesi
                            karpytalapë liepa, bukai ir kt. XX a. pradþio-     iðskiriami ðie etapai:
                            je Ðvëkðnos parkà papuoðë skulptûra „Dia-              „Pirmasis – XV a. II p. – XIX a. pr., kurio
                            na“, dekoratyvinës vazos, buvo árengtas sau-       metu dvaro sodyba uþëmë didþiulæ teritori-
                            lës laikrodis. Prie Ðvëkðnos, 70 ha aptver-        jà. Jos valdose ties Ðvëkðna buvo supilti
                            tame miðko plote, buvo áveistas Þvërynas.          pylimai ir uþtvenktas upelis, susidarë dirb-
                            Èia laikydavo briedþius, stirnas, kitus þvë-       tinis tvenkinys. Taip pat buvo kuriamas ûki-
                            ris, fazanus. XX a. pradþioje sugriuvo jo          nis gamybinis sektorius, ásteigta stiklo ga-
                            tvora, þvërys iðbëgiojo. Þvëryno po to niekas      mykla („Huta szklana“) ir popieriaus dirbtu-
                            nebeatnaujino.                                     vë. Buvo vystomas pagrindiniø keliø tinklas.
                                Ðvëkðnos parkà kerta upelis, yra kele-             Antrasis etapas – XIX a. pr. – XIX a. vid.,
                            tas dirbtiniø tvenkiniø. Dauguma Pliateriø         kurio metu ávyko esminiai pokyèiai dvaro
                            laikais parkà puoðusiø meniðkø skulptûrø,          sodybos vystymesi: didþiulë dvaro teritori-
                            vazø ðiandien jau atstatyta. Vël aká traukia       ja liko padalinta á keturias dalis. 200 metø
                            restauruoti parko vartai, graþiai tvarkomas        egzistavæs tvenkinys ties Ðvëkðna buvo nu-
                                                                                                          Þ EMAITIJOS        DVARAI                        11


leistas, performuotas reljefas, o sodybos kompozicija pradëjo ágauti        lizdø, medþiø ir krûmø eilës, ávairiarûðiø medþiø alëjos, vieniðiai.
dabartinius bruoþus: upeliø santakoje ant kalvos formavosi gyve-                Vandenys
namoji-reprezentacinë zona, o Ðalnos upelio slënyje ir kairiajame               Natûralûs: Ðalnos upës iðtiesinta vaga. Ðvëkðnalës ir Ðalnos
ðlaite – ûkinis bei aptarnavimo sektorius. Ðiuo laikotarpiu centrinë-       upiø vagos, jø santaka (á dabartinæ sodybos teritorijà nepatenka).
je sodybos dalyje buvo pastatytas medinis gyvenamasis namas                     Dirbtiniai: du tvenkiniai þemutinëje sodybos dalyje, protakos,
(yra iðlikusios tik neryðkios jo pamatø þymës), virtuvë-skalbykla,          jungianèios tvenkinius su Ðalnos upeliu ir tarp savæs. [...]
ledainë su rytø-vakarø kryptimi nusitæsusia kompozicine aðimi par-              Keliai ir takai
terio atþvilgiu. Ûkiniame sektoriuje – kumetynai, ûkiniai statiniai (ne-        Pagrindiniø privaþiavimo keliø ir parko takø tinklas, kurá ap-
iðlikæ). Ðiose zonose susiformavo pagrindinës privaþiavimø trasos.          sprendë sodybos padëtis Ðvëkðnos miestelio atþvilgiu, sodybos
    Treèiasis etapas – XIX a. pab. – XX a. pr. Tuo laikotarpiu galutinai    kompozicinis sprendimas, funkcinis zonavimas, reljefas, iðliko ne-
susiformavo mûsø laikus pasiekusi dvaro sodybos kompozicija.                pakitæs. Tai kelias palei Ðalnos vagà á ûkinæ zonà ir á buvusá þvërynà
Buvo pastatyta mûrinë ampyro stiliaus vila, pertvarkyta centrinës           vakarinëje dalyje. Ðio kelio atðaka, prasidedanti tarp dviejø tvenki-
sodybos dalies kompozicija, transformuojant kompozicinæ aðá ðiau-           niø (yra iðlikæ akmenimis grástos dangos fragmentai), kuri juosia
rës-pietø kryptimi. Ðia kryptimi iðsidësèiusios centrinës alëjos ðiau-      centrinæ sodybos dalá pakalnëje ið pietø ir vakarø pusiø, o po to
riniame gale pastatyti puoðnûs neoklasicistinio stiliaus vartai. 70 ha      ásijungia á kelià, vedantá link Saugø. Parko takø tinklas iðlikæs,
plote vakariniame sodybos kraðte buvo uþveistas aukðta tvora ap-            neseniai neblogai sutvarkytas. Pagrindinë alëja veda nuo rûmø link
juostas þvërynas.                                                           pagrindiniø dvaro sodybos vartø ir tilto, kuriuo galima petekti á baþ-
    Ansamblio kompozicija papildyta aptarnaujanèiam personalui              nyèià. Ði alëja ir dar keturios maþesnës spinduliais sueina á nedide-
gyventi skirtais pastatais – sodininko ir ðunininko (?) namais. Buvo        læ apvalià aikðtelæ – ovaliná parterá, kurá juosia apvaþiavimo kelias.
vystomas ir gamybinis sektorius – pastatyta pieninë, malûnas.               Peizaþinio parko takai yra lenktø linijø. Akmenimis grásti privaþiavi-
Tarpukaryje ðiaurinëje sodybos dalyje iðkilo naujojo neoklasiciz-           mo takø, vedanèiø prie kumetyno pastato, esanèio pietinëje sody-
mo stiliaus gimnazija ir keletas pastatø, skirtø jos personalui (gy-        bos dalyje, fragmentai. Dëmesá patraukia ir á kalvà link sodo vartø
venamieji namai, ûkinis pastatas).                                          vingiuojantis kelias.
    Ðiandien jau apnykusios dvaro sodybos pastatø architektûra at-              Maþosios architektûros formos
spindi beveik ðimtmeèio vystymosi raidà. Pastatø ansamblyje do-                 Centriniai parko vartai su tvoros segmentais, sodo vartai su
minuoja istorizmo laikotarpyje statyti ampyro stiliaus rûmai (vila          akmenø tvoros liekanomis, deivës Dianos statula didesniojo tven-
„Genowefa“), neoklasicistiniai vartai.                                      kinio saloje, akmenø mûro tvoros.
    Kità pastatø grupæ sudaro taip pat pavieniai XIX a. pr. pastatai –          Atnaujinta Ðvè. Mergelës Marijos skulptûra, atkurtas sunykæs sau-
kumetynai, esantys pietinëje sodybos dalyje, ir oficina-virtuvë cen-        lës laikrodis, vaza ant pjedestalo, apvali apþvalgos aikðtelë su baliust-
trinëje dalyje. Jà papildo XIX a. pab. – XX a. pr. statiniai – svirnas ir   rada, laiptai su vazomis, Nepriklausomybës paminklas, liepteliai.
kumetynas, priskirtini „plytø stiliaus“ architektûrai.                          Sodybos suplanavimo struktûra, kompozicija
    Sodybos þeldynai                                                            Sodybos uþstatymo struktûros tipas – sudëtinis (juostinis – ketu-
    Miðrios kompozicijos parkas: geometrinio planavimo – cen-                                                                       (Nukelta á 12 p.)
trinëje dalyje, peizaþinio planavimo – ðlaituose bei pietinëje da-
lyje. Masyvai (giraitës), retmës, medþiø grupës, keletas medþiø             Ðvëkðnos dvaro dabartinë ðeimininkë grafienë Felicija Laimë Broel
                                                                            Pliaterienë ir parko pagrindinë alëja. Danutës Mukienës nuotraukos, 2008 m.




                                                                                                                    Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë     2008 / 4
12                 Þ EMAITIJOS        DVARAI




                                                                                   (Atkelta ið 11 p.)

                                                                                riø juostø) ir koncentruotas grupinis; planinës – teritorinis linijinis
                                                                                daugiaaðis nesusikertanèiø aðiø; tûrinës – teritorinis juostinis; erd-
                                                                                vinës – daugiaerdvis su keliomis centrinëmis erdvëmis; sodybos
                                                                                siluetas ið vakarø pusës – plokðèias.
                                                                                    Dvaro sodybos kompozicijà sudaro 3 kompozicinës aðys. Pa-
                                                                                grindinë eina ðiaurës-pietø kryptimi ir jungia rûmus su Ðvëkðnos
                                                                                baþnyèia; ji susiformavo XIX a. II p., istorizmo laikotarpyje, pasta-
                                                                                èius rûmus (vilà „Genowefa“) ir visà kompozicijà pajungus jai ið-
                                                                                ryðkinti (suformavus 12 m ploèio alëjà, kuri prasideda uþ centriniø
                                                                                vartø ir baigiasi ovaliniu parteriu prieðais rûmus). Antroji – plastið-
                                                                                kai iðlenkta pailgø tvenkiniø linija, pabrëþta lygiagreèia Ðalnos upe-
                                                                                lio vaga pietø pusëje, skirianti gyvenamàjà-reprezentacinæ zonà su
                                                                                parku nuo ûkinio sektoriaus. Treèioji – formuojama kelio, esanèio
                                                                                sodybos pietinëje dalyje, su ûkiniais pastatais kalvos papëdëje ir
     Ðvëkðnos grafø Broel Pliateriø vila „Genowefa“ sovietmeèiu (apie XX a.     jos ðlaite. Ji iðsidësèiusi ta paèia kryptimi, kaip ir tvenkiniø linija.
     7–8 deðimtmeèius), kai èia veikë „Saulës“ kino teatras ir buvo                 Ðvëkðnos dvaro sodyba iðsivystë kaip sudëtinë miestelio urba-
     pastatytas mûrinis priestatas. Nuotrauka ið Onos Norkutës archyvo          nistinës struktûros dalis. Ji yra vertingas vëlyvojo klasicizmo ir
                                                                                istorizmo stiliø ansamblis (yra pagrindo manyti, kad vilà „Genowefa“
                                                                                dekoravo architektas Meyeris, dirbæs Klaipëdos kraðte, ir skulptorius
                                                                                V. Brandenburgeris – red. p.). Ðio ansamblio didþiausià vertæ sudaro
                                                                                gyvenamoji-reprezentacinë jo dalis, atspindinti XIX a. pabaigos Lie-
                                                                                tuvos didikø gyvenimo bûdà, jø estetines nuostatas vasaros rezi-
                                                                                dencijø kûrimo mene. [...]
                                                                                    Vertingais sodybos elementais reikëtø laikyti jos planinæ struk-
                                                                                tûrà, kuri galutinai susiformavo XX a. pr. Jà sudaro miðraus iðplana-
                                                                                vimo parkas, pavieniai pastatai ir jø grupës, susisiekimo áranga.
                                                                                Ypaè organiðkai á Ðvëkðnos miestelio kompozicijà ásijungia dvaro
                                                                                sodybos parkas, formuodamas vertingà istorizmo laikotarpio urba-
                                                                                nistiná ansamblá.“


     Ðvëkðnos parko ðiaurës vakarinëje dalyje, prie pagrindinës parko alëjos,   Apaèioje – parko ðiaurës vakarinëje dalyje, prie pagrindinës parko alëjos,
     XIX a. pab. – XX a. pr. statytas namas (dvaro virtuvë, skalbykla,          stovintys XIX a. pab. – XX a. pr. iðkilæ dvaro sodybos pastatai (priekyje –
     mokykla) 1990 m., prieð já gràþintant grafienei Felicijai Laimei Broel     restauruota oficina, gilumoje – ðunininko namelis) ir parko tvenkinio
     Pliaterienei. Nuotrauka ið Onos Norkutës archyvo                           fragmentas. Danutës Mukienës nuotraukos, 2008 m.

								
To top