viagra online pharmacy no prescription - Online With Pay Pal by wuyunyi

VIEWS: 20 PAGES: 8

									    SPECIALIOSIOS PEDAGOGIKOS STUDIJŲ PROGRAMOS MODULIŲ UGDOMŲ
    KOMPETENCIJŲ ANALIZĖ: MOKYTOJO PROFESIJOS APRAŠO KONTEKSTE



                                                                    Daiva Alifanovienė, Asta Vaitkevičienė,

                                                                                             Šiaulių universitetas
                                                                            P. Višinskio g. 25, LT-76351 Šiauliai


Studijų kokybės vertinimo centro vykdomas studijų programų auditas skatina mokslininkų bendruomenės diskusijas
apie studijų kokybę. Vienas iš reikalavimų studijų kokybei – studijų procese ugdomų profesinių kompetencijų
turinio atitiktis suteikiamai absolvento kvalifikacijai.Taipogi, studijų programos kvalifikaciją apibrėžiančios
kompetencijos turi derėti mokytojo profesijos aprašą sudarančioms kompetencijoms. Šiame straipsnyje tiriama kaip
specialiosios pedagogikos studijų programos kvalifikaciją apibrėžiančios kompetencijos yra realizuojamos
atskiruose moduliuose pagal mokytojo profesijos aprašo gebėjimus, koks studijuojančiųjų požiūris į šios programos
ugdomas kompetencijas.

                  Esminiai žodžiai: Specialiosios pedagogikos studijų programa, profesinės kompetencijos,
           studijų kokybė, mokytojo profesijos kompetencijos aprašas, Europos Sąjungos kvalifikacijų
           sąranga.

Įvadas

     Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programos yra studijų kokybės vertinimo procese. Šuo metu
kuriama kokybės užtikrinimo politika, kurios kontūrus brėžia įvairių priemonių paketas: priimti
vyriausybiniai dokumentai (Aukštojo mokslo įstatymas, 2000; LR ŠMM įsakymai „Dėl nuosekliųjų
studijų programų nuostatų patvirtinimo“, 2000; „Dėl studijų krypčių reglamento patvirtinimo“, 2004;
„Dėl bendrųjų reikalavimų studijų programoms, 2005), tarpvalstybiniai komunikatai (Bolonijos
deklaracija, 1999, Prahos komunikatas, 2001, Berlyno komunikatas, 2003, Bergeno komunikatas, 2005)
iki projektinių studijų. Mokslinių tyrimų rezultatai taip pat skatina studijų kokybės proceso tobulinimą:
Laužackas ?? Žibienė (2006, p. 186) atskleidė studijų kokybės vertinimo koncepciją veikiančių veiksnių
gausą bei iškėlė idėją, kad studijų programos vertinimo modelio parinkimas ar kelių modelių sintezė yra
tolesnė mokslinė diskusija. Liukinevičienė, Vaičaitienė (???) pagrindė idėją apie universitetuose
kaupiamų duomenų bazių panaudojimą studijų kokybės vertinimo procese. Alifanovietnė, ??? (???),
Vaitkevičienė (2007) bandė atskleisti studijų programos formuojamų gebėjimų atitiktį
     Vertinimo procese neišvengiamai tiriamas studijų turinys (curriculum), kuris Lietuvoje suprantamas
kaip „cikinis procesas, orientuotas į tikslus ir nuolatinį tobulinimą; mokymo / studijų turinys, susietas
mokymo proceso parametrais, kai kiekvienas elementas orientuotas į tikslą“ (Žibienė, 2006, p.182).
SKVC vykdomas aukštųjų mokyklų studijų programų vertinimas atlieka šio ciklinio proceso monitoringą,
vykdomą dviem kryptimis: 1) formuojamąja, kai ekspertai iš dalies akredituoją programą ir suteikia
laikotarpį trūkumų ištaisymui; 2) apibendrinamąja, kai programa akredituojama ir aukštajai mokyklai
suteikiama teisė vykdyti programą 6 metams arba kai programa neakredituojama ir uždaroma.
     Lietuvoje vykdomą pedagoginių studijų programų turinio pertvarkymą ir vertinimą palengvina
Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas (2007); Pedagogų rengimo reglamentas (2008; 2010). Abu šie
dokumentai, vertinant studijų programos turinį, gali būti atskaitos taškai nepertraukiamame studijų turinio
atnaujinimo procese.
     Projektiniuose tyrimuose (Saulėnienė, Žydžiūnaitė, Katiliūtė (2006) parengė Lietuvos pedagogo
profesijos aprašą (LPPA), kuris yra suderintas su Europos kvalifikacijų sąrangos (LKS) kompetencijų
grupėmis1) bei valstybiniuose dokumentuose (Pedagogų rengimo koncepcijoje ir Pedagogų rengimo
reglamento projekte) buvo pabrėžiama, kad socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų rengimas gali būti
tik iš dalies grįstas šių dokumentų rekalavimais. Naujojoje Pedagogų rengimo reglamento versijoje bei
Mokytojų profesijos kompetencijos apraše šios išlygos nebėra. Taigi, iškyla būtinybė tirti, kiek ir kaip
1
  Šis aprašas – tai bandymas sukurti vieningus pedagogų rengimo kokybės kriterijus, kuriais remiantis bus vertinamos
edukologinės studijų programos aukštosiose mokyklose. 2007 m. sausio 15 d. ŠM ministras patvirtino mokytojo profesijos
kompetencijos aprašą, parengtą Lietuvos pedagogo profesijos aprašo pagrindu.

                                                                                                                    1
Specialiosios pedagogikos studijų programos turinys atitinka Mokytojo profesijos kompetencijos aprašo
gebėjimus. Be to būtina analizuoti, kaip besimokantys studentai vertina studijų programos formuojamus
gebėjimus.
    Taigi, specialiosios pedagogikos studijų programoje įgyjamų kompetencijų palyginimas su Mokytojo
profesijos kompetencijos aprašo gebėjimais bei studentų nuomonės apie studijų programos formuojamų
gebėjimų analizė, leistų įvertinti studijų programos kokybę pagal studijų turinio modelį (Laužasckas
2000, Jucevičienė, Lepaitė 2000). Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto
(SGNS) akademinė bendruomenė yra pradėjusi šios krypties tyrimus (Alifanovienė irk t. 2007,
Vaitkevičienė 2007)

     Tyrimo tikslas – nustatyti specialiosios pedagogikos studijų programos modulių galimybes ir jų
atitiktį Mokytojo profesijos kompetencijos aprašo gebėjimams bei studentų požiūrį į programoje ugdomus
gebėjimus.

     Tyrimo objektas – specialiosios pedagogikos studijų programos modulių formuojamų kompetencijų
atitiktis Mokytojo profesijos kompetencijos aprašo gebėjimams bei šių gebėjimų vertinimas
studijuojančiųjų požiūriu.

     Tyrimo metodologija. Europos Sąjungos šalių švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose
kompetencija suprantama kaip bendra, sujungianti koncepcija, o gebėjimai ir kvalifikacija yra šios
sąvokos sudėtiniai elementai. Sąvoka kompetencija siejasi su holistiškai suprantamu asmeniniu potencialu
ir galimybėmis pritaikyti kintamus ir tikslingus gebėjimus, remiantis žiniomis, patirtimi, vertybinėmis
nuostatomis. Taip pat ji sudaryta iš kognityvinės ir metakognityvinės dimensijos. Autoriai, plėtojantys
kvalifikacijos ir kompetencijos sampratų santykį, pabrėžia, kad būtent kompetencija, o ne kvalifikacija ar
tik gebėjimai įgalina žmogų veikti skirtingomis, nuolat besikeičiančiomis veiklos sąlygomis.
Kompetencijos sąvoka labiau atitinka veiklos pasaulio interesus ir ji vartotina kalbant apie žmogiškųjų
išteklių vadybą, kai asmens kompetencijų plėtotė tampa studijų programų tikslu (Lepaitė, 2001;
Jucevičienė, Lepaitė, 2000). Taigi kompetencija yra apibrėžiama kaip perteikiamas, daugiafunkcinis
žinių, gebėjimų ir nuostatų derinys, kurio reikia visiems asmenims, kad jie galėtų siekti individualaus
profesinio pasitenkinimo, įsitraukimo, profesinės ir asmeninės raidos.
     Naujausiuose Lietuvos švietimo dokumentuose2 kompetencijos samprata pateikiama remiantis
Europos Sąjungos dokumentais. Kompetencija apibūdinama kaip žinių, gebėjimų bei nuostatų visuma,
įgalinanti kelti prasmingus tikslus bei jų siekti, mokytis visą gyvenimą, būti aktyviu piliečiu ir dalyvauti
visuomenės gyvenime, susirasti tinkamą darbą. Kompetencijos samprata nusako svarbiausius šiuolaikinio
švietimo uždavinius – rengti būsimus specialistus tikslingai pritaikyti įgytus gebėjimus, žinias bei patirtį
profesinėje veikloje ir nuolat mokytis (Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, 2003, p. 8.).
     Europos Sąjungos dokumentai pateikia unifikuotus sąvokų ir reiškinių apibrėžimus, tačiau
kompetencijų struktūra, turinys, grupavimas yra susiję su visuomenėje egzistuojančiomis visuomenės
raidos ir švietimo vizijomis, tradicijomis, vertybėmis, kitais socialiniais kultūriniais veiksniais. Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-54 patvirtintas
Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas atspindi Europos Sąjungos kvalifikacijų sąrangos
kompetencijas, tačiau pateikiamas kitokia struktūra: bendrakultūrinė kompetencija, profesinės
kompetencijos, bendrosios kompetencijos, specialiosios kompetencijos. Įsakyme specialiosios
kompetencijos nėra apibrėžtos
     Atliekant tyrimą buvo naudotasi literatūros analizės, dokumentų analizės, metodais, content analizės,
aprašomosios matematinės statistikos ir neparametrinių testų metodais. Kokybiniu tyrimu buvo siekiama
nustatyti, kaip specialiosios pedagogikos studijų programos formuojami gebėjimai dera su Mokytojo
profesijos kompetencijos aprašo gebėjimais. Kiekybiniu tyrimu buvo siekiama nustatyti, kaip būsimi
pedagogai vertina savo įgyjamas profesines kompetencijas studijų procese. Duomenys kokybiniam
tyrimui buvo imami iš Šiaulių universiteto akademinės informacinės sistemos (e-adresas:
https://uais.cr.ktu.lt/suis/stp_prisijungimas), apdorojami turinio (content) analizės metodu. Taikant šį
metodą modulyje įvardinti gebėjimai buvo priskiriami Mokytojo profesijos kompetencijos aprašo
atitinkamoms kompetencijų grupėms, vėliau skaičiuojamas šių gebėjimų dažnis. Paveiksluose


2
 Švietimo įstatymas, 2003; Aukštojo mokslo įstatymas, 2000; Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos, 2003;
Lietuvos mokslo ir studijų įstatymas, 2001; Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, 2003, p. 8.

                                                                                                                        2
demonstruojamas Mokytojo profesijos kompetencijos aprašo gebėjimų skaičius ir specialiosios
pedagogikos moduliuose rastas gebėjimų skaičius.
     Studentų (N=116) vertinimams nustatyti taikyta apklausa raštu, naudojant anketą. Anketą sudaro
pusiau uždaro tipo klausimų blokai, atskleidžiantys studentų vertinimus, susijusius su specialiosios
pedagogikos studijų programos ugdomomis kompetencijomis. Kiekybiniame tyrime dalyvavusiems
studentams buvo pateiktas sąrašas specialiojo pedagogo kompetencijų, kurias reikėjo įvertinti, remiantis
savianalize. Prieš pradedant vertinti savo kompetencijų kokybę, su studentais buvo aptarta kompetencijos
sąvoka.
     Įgyjamų kompetencijų vertinimai buvo analizuojami lyties, pažangumo studijų metų atžvilgiu.
Empiriniams duomenims apdoroti buvo pasitelkta Excel 2003 ir SPSS-PC 11.0 programos, taikyta
aprašomoji matematinė statistika bei neparametriniai statistinės analizės metodai (Kruskal-Walis
kriterijus).

Specialiosios pedagogikos studijų programos moduliuose formuojamų gebėjimų atitiktis Mokytojo
               profesijos kompetencijos aprašo gebėjimams: tyrimo rezultatų analizė

     Mokytojo profesijos kompetencijos apraše bendrakultūrinė kompetencija apibrėžiama per tokius
gebėjimus ir mokėjimus: 1) saugoti ir plėtoti daugialypę, tautinių mažumų patirtimi praturtintą Lietuvos
kultūrą; 2) dalyvauti kuriant pilietinę visuomenę: suvokti švietimo demokratizavimo, decentralizavimo
procesus, paaiškinti šalies konstitucinės demokratijos teoriją ir praktiką, skatinti ir palaikyti teisinių
normų laikymąsi; 3) gerbti ugdytinių socialinį, kultūrinį, kalbinį ir etninį tapatumą; 4) vadovautis
šiuolaikine švietimo paskirties samprata: kurti informacinę ir žinių visuomenę; 5) integruoti pasaulio
istorijos, geografijos, kultūros žinias vertinant Europos Sąjungos šalių kultūrų įvairovės poveikį Lietuvai;
6) dalyvauti visuomenės ir švietimo kaitos procesuose, naudojant socialinių, gamtos mokslų, naujausių
technologijų pasiekimus ir atliepti modernėjančios visuomenės iššūkius; 7) vertinti namų, aplinkos
vaidmenį ir šeimos vertybių skirtumus bendraujant su mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais); 8)
mokyti mokinius vadovaujantis bendražmogiškomis vertybėmis.
     Dauguma šių gebėjimų neturi atitikmens specialiosios pedagogikos studijų programos modulių
gebėjimuose (žr.1 pav.).




              Mokyti mokinius vadovaujantis bendražmogiškomis
                                    vertybėmis
    Vertinti namų aplinkos vaidmenį ir šeimos vertybių skirtumus
     bendraujant su mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais);
            Dalyvauti visuomenės ir švietimo kaitos procesuose,
          naudojant socialinių, gamtos mokslų, naujų technologijų
         Integruoti pasaulio istorijos, geografijos, kultūros žinias
       vertinant Europos Sąjungos šalių kultūrų įvairovės poveikį
        Vadovautis šiuolaikine švietimo paskirties samprata: kurti
                     informacinę ir žinių visuomenę
     Gerbti ugdytinių socialinį, kultūrinį, kalbinį ir etninį tapatumą
       Dalyvauti kuriant pilietinę visuomenę: suvokti švietimo
    demokratizavimo, decentralizavimo procesus, paaiškinti šalies
          Saugoti irt plėtoti daugialypę, tautinių mažumų patirtimi
                         praturtintą Lietuvos kultūrą
                                                                         0                   1                 2

                             MPKA gebėjimų skaičius                  SPL moduliuose ugdomų gebėjimų skaičius




    1 pav. Bendrakultūrinės kompetencijos struktūra ir jos atitiktis specialiosios pedagogikos programos
                                               moduliuose



                                                                                                                   3
     Specialiosios pedagogikos studijų programos moduliai, ugdantys tiriamosios veikos kompetenciją,
yra numatyti šioje programoje (bakalauro baigiamasis darbas, magistro baigiamasis darbas), tiesiogiai su
komunikacinės ir informacijos valdymo kompetencija susiję informacinės-komunikacinės kultūros
įgūdžiai, kurie lavinami Informacinės technologijos specialiajame ugdyme modulyje. Taipogi specialusis
pedagogas turi gebėti komunikuoti tiek su ugdytiniais, tiek su jų tėvais, tiek su kolegomis. Jis taip pat turi
valdyti savo komunikacijos partneriams pateikiamą informaciją, gebėti pateikti ją aiškiai, suprantamai ir
gebėti reflektuoti apie patiriamus trukdžius komunikacijos procese. Šios kompetencijos Specialiosios
pedagogikos studijų programos moduliuose ugdomos nepakankamai.
     Profesinės kompetencijos turinį sudaro: 1) informacinių technologijų naudojimo; 2) ugdymo/si
aplinkų kūrimo; 3) dalyko turinio planavimo ir tobulinimo; 4) mokymo/si proceso valdymo; 5) mokinių
pasiekimo ir pažangos vertinimo; 6) mokinių motyvavimo ir paramos jiems teikimo; 7) mokinio pažinimo
ir jo pažangos pripažinimo; 8) profesinio tobulėjimo kompetencijos. Kiekvienos iš šių kompetencijų turinį
sudaro keli gebėjimai, kurie dėl vietos stokos čia nėra įvardijami.
     Profesinės kompetencijos turi savo atitikmenis specialiosios pedagogikos studijų programos
moduliuose (žr. 2 pav.).




                        Profesinio tobulėjimo kompetencija

  Mokinio pažinimo ir jo pažangos pripažinimo kompetencija

 Mokinių motyvavimo ir paramos jiems teikimo kompetencija

     Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo kompetencija

       Mokymo / mokymosi proceso valdymo kompetencija

       Dalyko turinio planavimo ir tobulinimo kompetencija

                   Ugdymo/si aplinkų kūrimo kompetencija

          Informacinių technologijų naudojimo kompetencija

                                                             0   5      10     15    20     25    30     35    40   45       50


                        MPKA gebėjimų skaičius                       SPL moduliuose ugdomų gebėjimų skaičius


  2 pav. Profesinės kompetencijos struktūra ir jos atitiktis specialiosios pedagogikos programos moduliuose
     Grafiko duomenys atskleidžia, kad specialiosios pedagogikos studijų programoje dėmesys
profesinėms kompetencijoms nėra tolygus. Stipriausiai išreikšta dalyko turinio planavimo ir tobulinimo
kompetencija studijų programoje sudaro prielaidas manyti, kad specialusis pedagogas yra puikiai
mokytojo profesiją išmanantis specialistas, tačiau visiškai neišreikšta mokinių motyvavimo ir paramos
jiems teikimo kompetencija gali būti šaukštas deguto specialiojo pedagogo medaus statinėje. Šios
kompetencijos apleistumas studijų programoje liudija, kad specialiosios pedagogikos studijų programa
nepakankamai išreiškia socialinės interakcinės paradigmos specialiajame ugdyme turinį. Gana neblogai
išreikštos mokinių pažinimo ir jo pažangos pripažinimo bei mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo
kompetencijos yra nuoroda, kad šių kompetencijų turinyje mokinių motyvavimo kompetencija yra
latentinio pobūdžio. Tačiau toks mokinių motyvavimo ir paramos jiems teikimo kompetencijos pobūdis
negali būti rimtas pasiteisinimas, kodėl studijų programoje nėra ją vystančių gebėjimų. Tyrimo rezultatai
įpareigotų specialiosios pedagogikos studijų programos priežiūros komitetą artimiausiu programos turinio
pertvarkymo metu šią stoką užpildyti.
     Mokytojo profesijos kompetencijos aprašo bendrąsias kompetencijas sudaro: 1) komunikacinė ir
informacijos valdymo; 2) bendravimo ir bendradarbiavimo; 3) tiriamosios veiklos; 4) reflektavimo ir
mokymosi; 5) organizacijos tobulinimo bei pokyčių valdymo kompetencijos. Kiekviena šių kompetencijų
pasireiškia per tam tikrų gebėjimų grupes (3 pav.). Specialiosios pedagogikos studijų programos
moduliuose kiekviena iš šių grupių turi savus gebėjimų atitikmenis. Pavyzdžiui, tiriamosios veiklos
kompetencijai, komunikacinei ir informacijos valdymo kompetencijai, bendravimo ir bendradarbiavimo
kompetencijai skiriama labai daug dėmesio specialiosios pedagogikos studijų programos moduliuose, nes
gebėjimai moduliuose išreikšti po keliolika kartų.

                                                                                                                         4
           Organizacijos tobulinimo bei
          pokyčių valdymo kompetencija
                  Bendravimo ir
           bendradarbiavimo kmpetencija
              Reflektavimo ir mokymosi
                mokytis kompetencija
                      Tiriamosios veiklos
                         kompetencija
           Komunikacinė ir informacijos
             valdymo kompetencija

                                            0        5         10            15            20           25      30
                            MPKA gebėjimų skaičius                  SPL moduliuose ugdomų gebėjimų skaičius




   3 pav. Bendrosios kompetencijos struktūra ir jos atitiktis specialiosios pedagogikos programos moduliuose
     Didžioji dalis jų labai stipriai išreikštos modulių formuojamais gebėjimais. Šiek tiek mažiau, nei
kitoms kompetencijoms Specialiosios pedagogikos studijų programos moduliuose skiriama dėmesio
organizacijos tobulinimo bei pokyčių valdymo kompetencijai. Geriausiai programos moduliuose išreikšta
tiriamosios veiklos bei komunikacinė ir informacijos valdymo kompetencija. Pagal 3 paveikslo duomenis,
galima būtų teigti, kad specialiosios pedagogikos studijų programos absolventai turėtų pasižymėti puikiai
išlavintomis bendrosiomis kompetencijomis. Tačiau skaitinė moduliuose ugdomų gebėjimų išraiška
liudija tik specialiosios pedagogikos studijų programą realizuojančių dėstytojų nuomonę apie tai, kokias
kompetencijas programa suteikia. Kompetencijų skaitinė išraiška dar nereiškia, kad studentai gebėjimus
įsisavina.
     Mokytojo profesijos kompetencijos apraše nėra nurodytos specialiosios kompetencijos. Čia palikta
daug laisvės aukštųjų mokyklų edukologinių studijų programų rengėjams ir kuratoriams. Šiame tyrime į
specialiosios kompetencijos turinį pateko visos specialiosios pedagogikos studijų programos
formuojamos kompetencijos, kurios pagal prasmę negalėjo būti priskirtos kitoms aprašo kompetencijoms.
1 lentelėje atskleista šių gebėjimų struktūra ir turinys:
                                                                                                              1 lentelė
        Specialiosios pedagogikos programos moduliuose formuojamos specialiosios kompetencijos
 Gebėjimų grupė                                  Gebėjimo pavadinimas                               N          Viso
                         Reflektuoti analizuojant asmenų, turinčių fizinių ir judėjimo
                                                                                                    1
                         sutrikimų, gyvenimo kokybės klausimus
                         Reflektuoti savo išankstines nuostatas į fizinę ir judėjimo negalę         1
                         Išmanyti reflektyviosios praktikos pagrindus                               1
    Refleksijos
                         Nuostatų susidarymas socialinėms ir gamtinėms vertybėms                                 6
    gebėjimai                                                                                       1
                         išskirti ir siekti jų pasaulio pažinimo mokymo procese
                         Suvokti sutrikusios klausos vaikų kalbos ugdymo ypatumus                   1
                         Išmanyti bendradarbiavimo santykių kūrimo komandoje
                                                                                                    1
                         teorinius, metodologinius ir empirinius pagrindus
                         Gebėjimas išmokti skirti įvairias dizartrijas                              1
Sutrikimo vertinimo
                         Diferencijuoti alalijas                                                    1            3
     gebėjimai
                         Išmokti skirti įvairias dislalijos ir disgrafijos rūšis                    1
    Pagalbinių           Gebėti naudotis gestų žodynais                                             1
    priemonių
                                                                                                                 2
    naudojimo            Išmokti ir gebėti naudotis kurčiųjų pirštų ženklų abėcėle                  1
    gebėjimai
                         Gebėjimas rašyti išvadas tarties ir kalbos įvertinimo kortelėse            1
                         Gebėjimas apibūdinti bendrojo ir specialiojo ugdymo raidos
                                                                                                    1
                         ypatumus Lietuvoje
    Analitiniai
                         Gebėjimas apibūdinti bendrojo ir specialiojo ugdymo raidos                              5
    gebėjimai                                                                                       1
                         ypatumus rytų Europos šalyse
                         Gebėti tvarkyti mokomąją ir metodinę dokumentaciją                         1
                         Atpažinti ir įvertinti ankstyvosios intervencijos prioritetus              1

                                                                                                                      5
                         Gebėti organizuoti specialiųjų poreikių vaikų kūrybinės veiklos
                                                                                               2
                                                  prezentacijas
  Organizaciniai         Gebėti rengti pamokų planus ir vesti užsiėmimus su specialiųjų
                                                                                               1            5
    gebėjimai                                  poreikių mokiniais
                             Gebėti planuoti ir organizuoti įvairių tipų pamokas bei
                                                                                               2
                          popamokinius renginius (popietes, konkursus, išvykas ir t. t.)
                                       Gebėti operuoti dalykine medžiaga                       4
                                       Gebėti mokyti dailės SUP mokinius                       1
Mokymo gebėjimai             Gebėti pasirengti pamokoms ir profesionaliai jas vesti            2            8
                            susiformuoti praktinius moksleivių, turinčių specialiųjų
                                                                                               1
                               ugdymo(si) poreikių, kalbinio ugdymo gebėjimus
 Raiškos gebėjimai        Gebėti rišliai, aiškiai, vaizdžiai perteikti mokomąją medžiagą       2            2

    Specialiosios pedagogikos programos moduliuose yra 31 gebėjimas, sudarantis specialiųjų
kompetencijų grupę. Mokytojo profesijos kompetencijos apraše specialiosios kompetencijos nėra
įvardijamos. Todėl galima teigti, kad specialiosios pedagogikos studijų programos moduliuose ugdomos
specialiosios kompetencijos atskleidžia Specialiosios pedagogikos studijų programos unikalumą nuo kitų
edukologinės krypties studijų programų.
Specialiosios pedagogikos studijų programos formuojamų gebėjimų vertinimas studentų požiūriu:
                                     tyrimo rezultatų analizė
    Studentų apklausos duomenys (žr. 2 lentelę) liudija, kad tiek vaikinai, tiek merginos panašiai vertina
studijų programų galimybes, leidžiančias įgyti kompetencijas. Studentų vertinimu, vaikinai labiau
studijuodami ugdosi gebėjimus reikšti savo mintis ir jausmus nei merginos. Mokinių motyvavimo ir
paramos jiems kompetencijos ugdymą daugiau akcentuoja vaikinai, nei merginos. Statistikai reikšmingas
skirtumas nenustatytas, tačiau akivaizdi tendencija artėja prie statistikai patikimos ribos (p=0,06). Ryškūs
vertinimų skirtumai tarp vaikinų ir merginų bendrųjų kultūrinių, gebėjimų taikyti kompensacines
priemones, teikti profesionalias konsultacijas. Merginos minėtas kompetencija vertina menkiau nei
vaikinai, teigdamos, kad studijų programos moduliai menkiau prisideda prie šių kompetencijų ugdymo.
                                                                                                         2 lentelė
                                  Įgyjamų kompetencijų vertinimas pagal lytį
                                                      Moterys                   Vyrai          P reikšmės pagal
                Kompetencijos
                                                   M        SD            M             SD      Kruskal-Wallis
Bendroji kultūrinė                                2,17     0,58          2,38           0,65         0,19
Socialinė                                         266      0,50          2,50           0,63         0,58
Mokymosi mokytis                                  2,35     0,60          2,60           0,52         0,57
Komunikacinė                                      2,45     0,57          2,57           0,38         0,01
Informacinė                                       2,38     0,66          2,66           0,66         0,37
Veiklos                                           2,40     0,59          2,08           0,65         0,87
Technologinė                                      2,02     0,59          2,08           0,76         0,74
Edukacinė                                         1,83     0,60          1,77           0,60         0,76
Pažinimo                                          2,50     0,54          2,46           0,52         0,73
Vertinimo                                         2,29     0,54          2,31           0,63         0,85
Motyvacinė                                        2,47     0,68          2,77           0,44         0.06
Nuostata                                          2,17     0,65          2,08           0,76         0,65
Specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimas         2,09     0,63          2,23           0,59         0,44
Specialiojo ugdymo didaktika                      2,25     0,62          2,15           0,38         0,46
Programų adaptacija                               1,90     0,74          2,15           0,38         0,40
Kompensacinės priemonės                           2,01     0,60          2,23           0,73         0,21
Konsultacijos                                     2,05     0,69          2,31           0,75         0,19

         Įgyjamų kompetencijų vertinimo skirtumai pagal studentų pažangumą atskleidė, kad statistiškai
reikšmingai (p < 0,01) skiriasi edukacinės aplinkos kūrimo, mokinių pažinimo ir vertinimo kompetencijos
(žr. 3 lentelę). Silpnai besimokantys studentai labiau linkę manyti, kad studijų programa ugdo mokinių
vertinimo, pažinimo kompetenciją. Menkiausiai šios kompetencijos ugdymo svarbą įvertino vidutiniškai
besimokantys studentai. Gerai besimokantieji įgyjamas kompetencijas vertina vidutiniškai. Jie labiausiai
linkę pritarti edukacinės aplinkos kūrimo kompetencijų ugdymuisi, o vidutiniškai ir silpnai besimokantieji
mano, kad kaip tik šios kompetencijos ugdomos menkiau.



                                                                                                                  6
                                                                                                   3 lentelė
                            Įgyjamų kompetencijų vertinimas pagal pažangumą
                                      Gerai         Vidutiniškai                               p reikšmės
                                                                    Silpnai besimokantieji
        Kompetencijos            besimokantieji   besimokantieji                             pagal Kruskal-
                                  M         SD     M         SD        M           SD            Wallis
Bendroji kultūrinė               2,18      0,56   2,20       0,61     2,17         0,58            0,41
Socialinė                        2,72      0,46   2,62       0,52     2,67         0,65            0,68
Mokymosi mokytis                 2,28      0,60   2,32       0,57     2,67         0,49            0,80
Komunikacinė                     2,62      0,54   2,40       0,59     2,50         0,52            0,22
Informacinė                      2,28      0,69   2,45       0,65     2,58         0,51            0,08
Veiklos                          2,10      0,55   2,10       0,68     2,08         0,29            0,56
Technologinė                     2,05      0,60   1,95       0,62     2,33         0,49            0,43
Edukacinė                        2,00      0,51   1,70       0,65     1,75         0,62            0,01
Pažinimo                         2,54      0,55   2,42       0,53     2,67         0,49            0,04
Vertinimo                        2,36      0,58   2,17       0,49     2,58         0,51           0,003
Motyvacinė                       2,54      0,68   2,44       0,57     2,55         0,52            0.34
Nuostata                         2,15      0,70   2,18       0,65     2,08         0,66            0,89
Specialiųjų ugdymosi poreikių
                                 2,00     0,68    2,13      0,59      2,25         0,62           0,42
įvertinimas
Specialiojo ugdymo didaktika     2,23     0,67    2,21      0,58      2,25         0,45           0,96
Programų adaptacija              1,94     0,72    2,05      0,72      1,83         0,71           0,57
Kompensacinės priemonės          1,97     0,66    2,05      0,59      2,16         0,57           0,62
Konsultacijos                    1,97     0,70    2,15      0,68      2,16         0,71           0,43

    Mokinių pažinimo kompetenciją aukščiausiai vertina silpnai besimokantys studentai, menkiau šią
kompetenciją vertina gerai besimokantys, o menkiausiai vertina vidutiniškai besimokantys studentai.
Ryškus, nors statistiškai nereikšmingas skirtumas (p > 0,05) pastebimas vertinant komunikacines
kompetencijas (gebėjimą reikšti savo mintis, jausmus). Gerai besimokantieji šios kompetencijos ugdymą
Specialiosios pedagogikos studijų programoje vertina aukščiau nei vidutiniškai ir silpnai besimokantys
studentai. Menkiausiai šios kompetencijos ugdymą vertina vidutiniškai besimokantys studentai, o silpnai
besimokantys studentai vertindami šią kompetenciją užima tarpinę poziciją. Pastebėta, kad gerai ir silpnai
besimokančių studentų vertinimų skirtumai yra ryškiausi: studentai Specialiosios pedagogikos studijų
programos teikiamas galimybes ugdyti vieną ar kitą kompetenciją vertina arba aukščiausiai, arba
menkiausiai. Vidutiniškai besimokantys studentai dažniausiai kompetencijas vertina indiferentiškai.

Apibendrinimas ir diskusija

    Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas yra šiuo metu egzistuojantis standartas, leidžiantis
patikrinti ir įvertinti studijų programos ugdomų gebėjimų kryptis. Mokytojo profesijos kompetencijos
apraše nurodytos kompetencijos apibrėžia mokytojo bendrakultūrinius gebėjimus, mokytojo profesines
kompetencijas ir mokytojo bendrąsias kompetencijas. Specialiosios kompetencijos Mokytojo profesijos
kompetencijos apraše nėra nurodytos ir sudaro sąlygas atskleisti edukokologinių studijų programų
unikalias ypatybes.
    Atliekant kokybinį tyrimą, specialiosios pedagogikos studijų programos moduliuose buvo rasta
gebėjimų, kurių nebuvo galima priskirti MPKA nurodytoms kompetencijų grupėms. Todėl šie gebėjimai
apjungti į Mokytojo profesijos kompetencijos apraše neapibrėžtą specialiųjų kompetencijų grupę, kurios
struktūra atskleidžia specialiosios studijų programos unikalumą. Be to buvo nustatyta, kai kelios
Specialiosios pedagogikos studijų programos kompetencijos ugdomos labiau, nei kitos. Taip pat buvo
išskirti MPKA gebėjimai, kurie neugdomi arba labai menkai ugdomi specialiosios pedagogikos studijų
programos moduliuose. Apibendrinant šiuo faktus, tenka konstatuoti, kad tarp MPKA ir Specialiosios
pedagogikos studijų programos gebėjimų egzistuoja slinktis. Viena vertus, ši slinktis rodo, kad
specialiosios pedagogikos studijų programa tam tikrus gebėjimus, ypač profesijos pagrindų, plėtoja
labiau, nei to reikalauja Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas. Kita vertus, tai reiškia, kad
specialiosios pedagogikos studijų programos gebėjimai ne visai atitinka MPKA keliamus reikalavimus.
Kurie gebėjimai labiau reikalingi specialiesiems pedagogams praktikoje? Ar tikrai specialiosios
pedagogikos studijų programa turi orientuotis į Mokytojo profesijos kompetencijos apraše pateikiamus
gebėjimus? Šie probleminiai klausimai galėtų inspiruoti naują tyrimą ir diskusiją.
    Išanalizavus, kaip studentai vertina Specialiosios pedagogikos studijų programoje numatytas
mokytojo kompetencijas, galima pateikti keletą apibendrinimų. Specialiosios pedagogikos studijų


                                                                                                          7
programoje numatytų kompetencijų vertinimai, atsižvelgiant į vertintojų lytį, nevienodi. Bendrąsias,
bendrakultūrines ir profesines kompetencijas, kaip labiau ugdomas studijų programoje, vertina vyrai.
Bendrąsias ir specialiąsias pedagogines kompetencijas šiek tiek aukščiau vertina moterys. Studentų (vyrų)
vertinimu, Specialiosios pedagogikos programos studijose labiau ugdomos bendrojo lavinimo dalykų bei
studijų krypties pagrindų kompetencijos. Studenčių vertinimu, studijų programoje labiau akcentuojamas
edukacinių idėjų bei technologijų taikymas, edukacinės aplinkos kūrimas, mokinių pažinimas, specialiojo
ugdymo didaktinių sistemų ir technologijų išmanymas.
    Kompetencijų vertinimų ir studentų pažangumo santykis parodė, kad vidutiniškai besimokantys
studentai yra abejingiausi studijų programos ugdomoms bendrosioms ir profesinėms kompetencijoms.
Panaši tendencija išryškėjo ir vertinant kitų rūšių kompetencijas. Apie tai, kaip motyvuoti ir skatinti
vidutiniškai besimokančius studentus aktyviau dalyvauti profesinio rengimosi procese, turėtų diskutuoti
fakulteto bendruomenė, įtraukdama į šias diskusijas ir studentus.
    Lyginant kokybinio ir kiekybinio tyrimo rezultatus tarpusavyje buvo pastebėta, kad nors specialiosios
pedagogikos studijų programos moduliuose mokinių motyvavimo ir paramos jiems kompetencija ir
bendrakultūrinė kompetencija beveik neišreikštos, studentai jas atpažįsta ir mano, kad šių kompetencijų
gebėjimų įgyja. Tačiau mokinių motyvavimo ir paramos jiems teikimo kompetencijos vertinimas
susilaukė pakankamai prieštaringo studentų vertinimo.
    Remiantis vienkartiniu studentų nuomonės tyrimu, galutinių išvadų apie tam tikrus studijų kokybės
aspektus, ugdomas kompetencijas daryti nederėtų. Studijų programos kompetencijų vertinimai yra tik
konstatuojamojo pobūdžio, todėl šiuos vertinimus reikėtų pagrįsti aiškiais studentų argumentais. Kita
vertus, pateikta studentų vertinimų analizė parodo tam tikras tendencijas ir todėl gali būti vertinga studijų
programos kuratoriams, dėstytojams, taip pat ir studentams. Tai, kaip pati akademinė bendruomenė,
įskaitant studentus, vertina vienus ar kitus studijų proceso aspektus, leidžia geriau suprasti esamą
situaciją, ieškoti galimybių ir išteklių, skatinančių Specialiosios pedagogikos studijų programos
modernizavimą. Tyrimo analizė leidžia akademinei bendruomenei įvertinti esamą situaciją ieškoti studijų
kokybės gerinimo krypčių ir būdų.

Literatūra:
    1.   Liukinevičienė, L., Vaičaitienė, E. (???) Studijų duomenų bazių panaudojimas studentų adaptacijai
         aukštojoje mokykloje tirti.
    2.   Sirtautienė, D. (2006). Studijų universitete kokybės vertinimo aspektai: studentų požiūrio tyrimas.
         Pedagogika, 83, p.117–121.
    3.   Žilėnienė, G. (2006). Studijų programų kokybės vertinimo koncepcija ir ją veikiantys veiksniai. Acta
         Paedagogica Vilnensia, 16, p.177–189.
    4.   Vaitkevičienė, A. (2007). Specialiosios pedagogikos studijų programos modulių formuojamų gebėjimų
         atitiktis Lietuvos pedagogo profesijos aprašo gebėjimams. Specialusis ugdymas.




                                                                                                           8

								
To top