SVP ataskaita uz 2011 galutinis by 9oiuwiRH

VIEWS: 14 PAGES: 49

									   Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos


2011 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

          2012 m. vasario 29 d.
                 Vilnius
                                                                   2


                              I. STRATEGINIŲ POKYČIŲ ĮGYVENDINIMAS
      Įgyvendinant 2011 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ūkio ministerijos veiklos
prioritetus, pasiekėme svarbiausių rezultatų:

                         1.          VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SISTEMOS TOBULINIMAS IR PLĖTRA

       Įgyvendinome projektą „Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos tobulinimas“, kuriuo
identifikavome svarbiausias priežastis, lemiančias užsitęsiantį viešųjų pirkimų ginčų
nagrinėjimą. Išvadas ir pasiūlymus pateikėme Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
       Išnagrinėjome centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymo praktiką (įvykdėme perkančiųjų
organizacijų apklausą, apibendrinome jos rezultatus ir padarėme išvadas, kaip reikėtų skatinti
perkančiąsias organizacijas vykdyti centralizuotus viešuosius pirkimus).
       Laiku ir tinkamai perkėlėme 2009/81/EB direktyvą dėl gynybos srities viešųjų pirkimų
(Lietuva pirmoji iš Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių įgyvendino šios direktyvos
nuostatas).
       Europos Komisijai pateikėme Lietuvos pasiūlymus dėl viešųjų pirkimų modernizavimo.

                                2.        VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ PERTVARKA*

       Parengėme Valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimo koncepcijai įgyvendinti skirtą
Valstybės valdomų įmonių pertvarkos 2011–2012 metų programą, kurią Lietuvos Respublikos
Vyriausybė patvirtino 2011 m. vasario 9 d. Šia programa:
              siekiame nustatyta valstybės valdomų įmonių veiklos tikslus ir siektinus finansinius
             rodiklius;
              įsipareigojome parengti komercinių ir nekomercinių valstybės valdomų įmonių ir (ar)
             funkcijų atskyrimo, nekomercinių funkcijų apibrėžimo, jų kainos nustatymo
             rekomendacijas;
              įsipareigojome parengti nuosavybės teisių įgyvendinimo gaires;
              iškėlėme užduotį užtikrinti įmonių veiklos skaidrumą.
    Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Ūkio ministerija paskirta gero
valdymo politikos įgyvendinimą koordinuojančia institucija. 2011 m. parengėme 4 apibendrintas
ataskaitas apie valstybės valdomų įmonių veiklą ir veiklos rezultatus. Taigi, kiekvieną ketvirtį
visuomenei pateikiame bendrąją valstybinio sektoriaus veiklos apžvalgą. Informuodamos apie savo
veiklą ir rezultatus, valstybės valdomos įmonės visuomenei atsiskaito viešai. Reguliariai viešai
teikiami įmonių finansinių ataskaitų rinkiniai padeda stebėti pokyčius valstybės valdomų įmonių
portfelyje ir tinkamai bei laiku į juos reaguoti.
    Pasiekėme, kad valstybės valdomų įmonių pervedami dividendai į šalies biudžetą didėtų. 2010
metais įmonės valstybei sumokėjo 42 milijonus litų, 2011 m. įmonės valstybei sumokėjo dvigubai
daugiau nei 2010m. – 86 milijonus litų, o 2012 metų biudžetą tikimasi papildyti jau 600 milijonų litų.
2012 metais valstybės valdomų įmonių pervedami dividendai į šalies biudžetą sieks 2,4 proc. viso
biudžeto, kai 2010 m. šis rodiklis sudarė vos 0,2 procento.

                                           3.        VERSLO SĄLYGŲ GERINIMAS*

       2011 m. sudarėme galimybes elektroniniu būdu steigti pačią populiariausią verslui
teisinę formą – uždarąją akcinę bendrovę (UAB), kai ją steigia du ar daugiau steigėjų.
       Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. gruodžio 15 d. priėmė Ūkio ministerijos parengtus ir
verslo efektyvumą bei konkurencingumą padidinsiančius Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus. Jais
nustatėme, kad nuo 2012 m. kovo 1 d. dividendus bus galima mokėti keletą kartų per metus.


    2011 m. birželio 15 d. ūkio ministro įsakymu patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2011 metų prioritetas.
                                                                   3


       Parengėme Mažųjų bendrijų įstatymo projektą ir su juo susijusių 16 įstatymų pakeitimų
projektus, kurie pateikti Lietuvos Respublikos Seimui. Pasiūlėme naują teisinę formą verslui, nes
siekiame supaprastinti įmonės steigimo tvarką, valdymo struktūrą ir veiklos sąlygas. Steigiant Mažąją
bendriją bus numatyta ribota civilinė atsakomybė ir nereikės turėti įstatinio kapitalo.
       Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. gruodžio 7 d. pritarė Ūkinių bendrijų įstatymo
pakeitimo projektui ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų projektams. Šiais pakeitimais sukursime verslui
palankią konkurencingesnę teisinę aplinką ūkinių bendrijų teisinio reguliavimo srityje, padarant ją
palankesnę investicinei veiklai. Šių teisės aktų projektai pateikti Lietuvos Respublikos Seimui.
       2011 m. rugsėjo 14 d. 43 verslo priežiūros institucijos pasirašė deklaraciją „Dėl pirmųjų
verslo metų“. Ja įsipareigojama kiekvienai naują veiklą pradėjusiai įmonei netaikyti baudų ar
veiklos ribojimų, o identifikavus pažeidimus, pirmiausia nustatyti terminą jiems ištaisyti. Taip pat
mūsų iniciatyva verslo priežiūrą atliekančios institucijos įsipareigojo skirti išteklių pirmųjų veiklos
metų statusą turinčių įmonių konsultacijoms, teikti joms metodinę pagalbą.
       Siekiant įdiegti pažangius veiklos metodus verslo priežiūros srityje ir optimizuoti verslą
kontroliuojančių institucijų veiklą, 2011 m. rudenį parengti 5 kontroliniai klausimynai – baigtiniai
svarbiausių reikalavimų sąrašai, kuriais vadovaujasi verslo subjektai ir inspektoriai planinių
patikrinimų metu.
       Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ duomenimis, Lietuva pagal sudarytas verslo sąlygas
bendrame pasaulio šalių reitinge užima 27 poziciją iš 183 (dėl skaičiavimo pokyčių ir Lietuvos
Respublikos Seime priėmimo laukiančių teisės aktų Lietuvos reitingas sumažintas 2 vietomis, t. y.
vietoj anksčiau skelbtos 23 vietos praėjusių metų reitinge užimame 25 vietą).
       Pasaulio ekonomikos forumo (angl. World Economic Forum) 2011–2012 metų
konkurencingumo ataskaitoje Lietuva paskelbta 44 tarp 142 pasaulio valstybių. Ataskaitiniu
laikotarpiu Lietuva pakilo 3, o per pastaruosius 2 metus net 9 pozicijomis.

                                             4.        INVESTICIJŲ SKATINIMAS

       Pagal www.FDiMarkets.com. per 2011 m., į Lietuvą pritraukėme 39 tiesioginių užsienio
investicijų projektus. Visų tiesioginių užsienio investicijų projektų Lietuvoje bendra vertė – 18,9
mlrd. litų, sukurtos 3399 darbo vietos. Įgyvendinant ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamą
priemonę „Invest LT+“, 2011 metais į valstybės planuojamų projektų sąrašą įtraukėme 9 naujus
investicijų projektus, kuriuos įgyvendinus į Lietuvą bus pritraukta 65 mln. litų privačių investicijų ir
sukurta per 1000 naujų darbo vietų.
       2011 m. parengėme 10 viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų galimybių studijų ir
partnerystės projektų. Iš jų:
              6 socialinės infrastruktūros srities projektai: Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir
             Panevėžio tardymo izoliatorių-pataisos namų statyba bei paslaugų teikimas, Lietuvos
             policijos pastatų statyba ir rekonstrukcija bei paslaugų teikimas, socialinio būsto plėtra
             Marijampolėje;
              4 transporto srities projektai: „Via Baltica“ kelio atkarpos „Mauručiai–Puskelniai“,
             kelio Vilnius–Utena, Vilniaus miesto gatvių dangos ištisinio atnaujinimo ir Vilniaus miesto
             gatvių apšvietimo tinklų renovacijos, eksploatavimo ir administravimo investicijų
             projektai.

                                     5.        EKSPORTO IR TURIZMO SKATINIMAS*

       ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamą eksporto skatinimo priemonę ,,Naujos
galimybės“ papildėme paslaugų sertifikavimo remiama veikla. Pagal šią priemonę buvo paskelbti
3 kvietimai teikti paraiškas finansavimui gauti. Iš viso pagal priemonę „Naujos galimybės“ iki 2011 m.



    2011 m. birželio 15 d. ūkio ministro įsakymu patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2011 metų prioritetas.
                                                                   4


pabaigos su įmonėmis sudarėme 458 sutartis už 80,18 mln. Lt sumą ir išmokėjome 46,3 mln. Lt.
Įgyvendinant pagal šią priemonę finansuotus projektus, iki 2011 m. pabaigos:
              buvo atlikta daugiau kaip 530 užsienio rinkų tyrimų,
              parengta per 540 įmonių įvaizdžio gerinimo priemonių,
              parengta 160 produkcijos eksporto plėtros strategijų,
              12 įmonių pradėjo eksportuoti savo produkciją į naujas rinkas,
              10 įmonių išplėtė savo esamos eksporto rinkas.
       Tobulinant ekonominio atstovavimo užsienyje tinklą įsteigėme Lietuvos Respublikos
komercijos atašė pareigybę Izraelyje. 2011 m. atstovai užsienyje atsakė į 1184 Lietuvos verslininkų
bei į 585 užsienio verslininkų paklausimus.
       Organizuojant ūkio subjektų dalyvavimą su eksporto skatinimu susijusiuosiuose renginiuose,
Ūkio ministerijai pavaldi viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ surengė 10 verslo misijų, 8 kontaktų muges,
suorganizavo Lietuvos įmonių dalyvavimą 46 parodose. Vykdomos eksporto skatinimo priemonės
padėjo Lietuvos ūkio subjektams surasti 919 naujų verslo partnerių užsienyje.
              Daugiau dėmesio skyrėme sveikatos turizmo paslaugų plėtrai:
              2011-ieji buvo paskelbti Sveikatos turizmo metais,
              Lietuvoje surengta Šiaurės ir Baltijos jūrų šalių reabilitologų konferencija,
              pasirašytas Ūkio ministerijos ir Sveikatos turizmo asociacijos susitarimo
             memorandumas dėl bendradarbiavimo medicinos turizmo srityje,
              parengta Lietuvos medicinos turizmo plėtros ir medicinos paslaugų eksporto skatinimo
             galimybių analizė ir rekomendacijos.
       Parengėme ir įgyvendinome Lietuvos Pasiekiamumo oro transportu gerinimo veiksmų planą.
Juo pritraukėme 40 naujų maršrutų ir planuojame pritraukti 20 naujų 2012 m.
       Sukūrėme Nacionalinio konferencijų biuro modelį ir su 5 savivaldybėmis pasirašėme
memorandumą dėl minėto biuro steigimo 2012 m.
       Parengėme ir baigiame įgyvendinti bandomąjį kompleksinės turizmo infrastruktūros
projektą „Platelių ežero zonos kompleksinės turizmo infrastruktūros plėtra“.
       Pradėjome įgyvendinti Lietuvos turizmo informacijos centrų užsienyje reformą, siekiant
optimizuoti Lietuvos turizmo atstovavimo užsienyje modelį.
   Tobulinome turizmo sektoriaus teisinę bazę – 2011 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimas
priėmė Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo pakeitimo įstatymą.

                                     6.        INOVATYVIOS EKONOMIKOS PLĖTRA

       Skatinant inovacijų diegimą versle, pagal inovacinių čekių schemą 2011 m. pasirašėme
88 sutartis (panaudoti 85 inovaciniai čekiai), skyrėme ir išmokėjome 1 mln. Lt. Įgyvendinant klasterių
kompetencijos tinklo projektą ir kitas klasterizacijos skatinimo priemones, pritraukėme 26 klasterių
narius 3 naujuose klasteriuose. Pagal pasirašytas sutartis iki projektų įgyvendinimo pabaigos į
klasterius numatome pritraukti 18,99 mln. Lt privačių investicijų.
       Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) veiklai vykdyti sukūrėme 44
ilgalaikių tyrėjų ir pagalbinio personalo darbo vietas („Intelektas LT“ ir „Intelektas LT+“). Taip pat
parėmėme 105 MTEP veiklą vykdančias įmones, t. y. 106 proc. daugiau, palyginti su 2010 m.
(paremta 51 įmonė).

                                    ŪKIO MINISTERIJOS VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMAS

      Prisidėdama prie 2011 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioriteto „Modernus valstybės
valdymas siekiant naujos paslaugų kokybės“ vykdymo, Ūkio ministerija daug dėmesio skyrė veiklos
efektyvumo didinimui:



    2011 m. birželio 15 d. ūkio ministro įsakymu patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2011 metų prioritetas.
                                                     5


        2011 m. ūkio ministrui priskyrus papildomas valdymo sritis: standartizaciją ir akreditaciją –
atlikome teisinius, administracinius, procedūrinius, sistemos valdymo pakeitimus pavedant
Nacionalinio akreditacijos biuro prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos bei Lietuvos
standartizacijos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos savininko teises ir
pareigas įgyvendinti Ūkio ministerijai.
        Parengėme Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurį
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 1147 nutarta pateikti Lietuvos
Respublikos Seimui. Šiuo projektu pasiūlėme Valstybinės metrologijos tarnybos funkcijas pavesti
atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai ministerijai, o Lietuvos metrologijos inspekcijos
atliekamas funkcijas, susijusias su teisine metrologine priežiūra, perduoti Valstybinei ne maisto
produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos.
        Ūkio ministerijos Centralizuotas vidaus audito skyrius atliko Ūkio ministerijos administracijos
padalinių, atliekančių bendrąsias funkcijas, vertinimo auditą. Remiantis šio audito išvadomis, 2012 m.
planuojame priimti sprendimus dėl bendrųjų funkcijų atlikimo optimizavimo, bendrąsias funkcijas
atliekančių padalinių pertvarkymo, bendrųjų funkcijų centralizavimo ir kt.

           II. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
        Ūkio ministerija, vykdydama savo misiją – kurti palankią teisinę ir ekonominę aplinką ūkio
plėtrai ir taip užtikrinti visuomenės gerovę bei užimtumą – 2011 metais siekė vieno strateginio
tikslo.

  STRATEGINIS TIKSLAS – skatinti Lietuvos ūkio plėtrą ir didinti konkurencingumą (kodas 01).

      Strateginis tikslo pasiekimas vertinamas šiais efekto kriterijais:
      Žinių ekonomikos indeksas; Pasaulio bankas (2011 m. planuota 30 vieta).
      Indeksas skaičiuojamas kas kelerius metus ir šiuo metu nėra atnaujintas. Remiantis 2009 m.
duomenimis, Lietuva 31 vietoje iš 145 pasaulio valstybių (indeksas 7,77). 2009 m. paskelbti
duomenys atspindi 2006 m. aktualijas (prieš tai duomenys skelbti 2000 m. ir 1995 m.). Remiantis
Pasaulio banko atstovų informacija, 2012 m. turėtų būti paskelbti atnaujinti šio indekso duomenys,
atspindėsiantys 2011 m. aktualijas.




                      *Prognozė, duomenis planuojama atnaujinti 2012 metais.


          Pasaulio konkurencingumo indeksas; Pasaulio ekonomikos forumas (2011 m. planuota 41
vieta).
       Lietuva įtvirtina konkurencingos šalies pozicijas paskelbtoje Pasaulio ekonomikos forumo
(angl. World Economic Forum) 2011–2012 metų konkurencingumo ataskaitoje. Šiemet Lietuva
                                                          6


paskelbta 44 konkurencingiausia šalimi tarp 142 pasaulio valstybių. Rodiklis pasiektas iš dalies,
nes nebuvo vykdomi pakankamai sistemingi veiksmai dėl Pasaulio konkurencingumo indekso ir jo
subindeksų pagerinimo (išskyrus tyrimą „Doing Business“), o siekis suformuluotas pernelyg
ambicingai.




                *Prognozė, išsamesnė analizė bus atlikta 2012 metais (rodikliai gali būti tikslinami).

          Verslo aplinkos indeksas; Pasaulio banko tyrimas „Doing Business“ (2011 m. planuota 20
vieta).
       Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2012“ duomenimis, Lietuva bendrame pasaulio šalių
reitinge užima 27 poziciją iš 183. Pasiektas per mažas rodiklis dėl šių priežasčių: Pasaulio bankas
pripažino ne visas Lietuvoje įvykdytas reformas (nepakako laiko įvertinti jų įgyvendinimo arba,
Pasaulio banko vertinimu, šios reformos realiai neveikia); Lietuvos reitingas nusmuko ir dėl
pasikeitusios Pasaulio banko tyrimo ,,Doing Business“ vertinimo metodikos (buvo perskaičiuotas ir
ankstesnių metų rodiklis); su institucijomis nesuderintų veiksmų įgyvendinimas perkeltas 2012
metams arba atsisakyta jų įgyvendinimo; kai kurios kitos valstybės įgyvendino ambicingas reformas ir
aplenkė Lietuvą.




                *Prognozė, išsamesnė analizė bus atlikta 2012 metais (rodikliai gali būti tikslinami).

      Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas; Europos Komisija (2011 m. planuota 0,23).
      Remiantis Europos komisijos parengtu Inovacijų sąjungos švieslentės vertinimu, Lietuvos
suminis inovatyvumo indeksas 2011 m. išaugo iki 0,255. Pagal šį vertinimą Lietuva priskirta
nuosaikiųjų inovatorių (angl. Modest innovators) šalių grupei. Pažymėtina, kad Lietuvoje inovacijų
augimas buvo šiek tiek didesnis nei ES vidurkis. Plg. ES šalių vidutinis suminis inovatyvumo indeksas
2011 m. siekė 0,539.
                                                      7


       Lietuvos stiprioji pusė – žmogiškųjų išteklių, finansų ir paramos sritys. Lietuva lenkia daugumą
ES šalių pagal išlaidų inovacijoms, sukurtoms be mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, lygį;
gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, skaičių ir jaunimo, turinčio vidurinį išsilavinimą, lygį. Lietuvos
atsilikimą inovacijų srityje daugiausia lemia šios sritys: mokslinių tyrimų sistemos nepakankamas
atvirumas ir patrauklumas, verslo ryšiai ir verslumas, silpni intelektiniai ištekliai (patentinės paraiškos
pagal Patentinės kooperacijos sutartį, Bendrijos prekių ženklai, dizainas).




                         Šaltinis: Innovation Union Scoreboard 2011, Pro Inno Europe.

      Tiesioginių užsienio investicijų didinimas; Lietuvos statistikos departamentas (2011 m.
planuota 10 proc.).
      Remiantis oficialiais išankstiniais Lietuvos statistikos departamento ir Lietuvos banko
duomenimis, 2011 m. rugsėjo 30 d. sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (toliau – TUI)
Lietuvoje sudarė 37 063,8 mln. litų. Per metus, palyginti su 2010 m. rugsėjo 30 d. duomenimis (34
190,2 mln. litų), sukauptosios TUI Lietuvoje padidėjo 8,4 procento. Galutiniai duomenys apie 2011
metus bus paskelbti 2012 metų balandžio mėnesį.

       Verslumo Eurobarometras (vieta).
       Ūkio ministerijai gavus atsakymą iš Europos Komisijos, kad Verslumo Eurobarometrui nebus
atliekamos šalių atvejo analizės, grįžta prie 2011 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetų
dokumente numatyto Globalus verslumo ir vystymo indekso (angl. Global Entrepreneurship and
Development Index) skaičiavimo. 2011 metų rugsėjo mėnesį, naudodama Global Entrepreneurship
Monitor (toliau – GEM) konsorciumo suaugusiųjų gyventojų apklausos metodiką, VšĮ Vilniaus
universiteto Tarptautinio verslo mokyklos tyrėjų grupė, bendradarbiaudama su VšĮ „Versli Lietuva“
atstovais, atliko verslumo tyrimą (papildomai tyrimo metu buvo vertinamas Lietuvos verslininko
įvaizdis). 2011 m. spalio mėnesį surinkti tyrimo duomenys pateikti GEM centrinei būstinei. 2012 m.
sausio 24 d. San Franciske buvo paskelbta metinė ataskaita apie visų tyrime dalyvavusių šalių
rezultatus. Lietuva buvo įvertinta pagal 18 rodiklių, atsižvelgiant į 54 šalių aplinkybes, t. y. atskiros
šalies pozicija ar vieta nebuvo nustatoma. Globalus verslumo ir vystymo indeksas bus paskaičiuotas
2012 m. viduryje – tada paaiškės, kokią vietą Lietuva užima tarp tyrimą atlikusių šalių. Pagal atskirus
rodiklius Lietuvos rezultatai artimi šalių vidurkiui, tačiau Lietuva buvo tarp pirmaujančiųjų, pagal
asmenų, pradedančių verslą 18–25 metų, skaičių.

      STRATEGINĮ TIKSLĄ ĮGYVENDINANČIOS PROGRAMOS

             ŪKIO PLĖTROS IR KONKURENCINGUMO DIDINIMO PROGRAMA (KODAS 01-05)

      Programos tikslai:
      1. Didinti šalies ūkio konkurencingumą, verslo produktyvumą ir aukštos pridėtinės vertės verslo
lyginamąją dalį.
      2. Didinti žinomumą ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo klausimais.
                                                   8


      3. Užtikrinti Lietuvos ūkio plėtros politikos formavimą, funkcionavimą ir valdymą.

      Pasiekti pokyčiai ir atlikti svarbūs darbai

      INOVACIJOS

      Didelis dėmesys skirtas vienai iš prioritetinių modernios ekonomikos kūrimo krypčių – stiprinti
mokslo, studijų ir verslo sąveiką.
      Didinant inovacinę veiklą vykdančių įmonių skaičių, 2011 m. suteikti 85 inovaciniai čekiai už
1 mln. Lt. Skatinant technologines ir į vartotojų poreikius orientuotas inovacijas per pramoninės
nuosavybės teisių apsaugos skatinimo schemą skirta 231 tūkst. Lt parama 14 (9 išradimų
patentavimo, 5 dizainų registravimo) pramoninės nuosavybės teisių apsaugos tarptautiniu mastu
projektų (bendra projektų vertė – 359 tūkst. Lt). Įgyvendinant „BSR Stars“ programą ir „Inoklaster“ bei
kitas klasterizacijos skatinimo priemones, susikūrė 8 nauji klasteriai, iš kurių 5 tarptautiniai.
Pasirašytos 6 Slėnių infrastruktūros plėtros projektų finansavimo sutartys (už 80,3 mln. Lt sumą).
      Įgyvendinant Ūkio ministerijos kartu su Švietimo ir mokslo ministerija pasirašytą sutartį su
„IBM Research GmbH“ Ekonomikos augimo veiksmų programa buvo papildyta nauja priemone „PRO
LT“, kuria UAB Lietuvos tyrimų centrui skirta 40 mln. Lt priemonėje numatytoms veikloms įgyvendinti
2011–2012 metams. Atsižvelgiant į projektų įgyvendinimo laikotarpį priemonė „PRO LT“ buvo
performuota visam 2011–2015 m. projektų įgyvendinimo laikotarpiui, skiriant 90 mln. Lt paramos.
Kartu su Švietimo ir mokslo ministerija koordinuojant UAB Lietuvos tyrimų centro veiklą, buvo
pradėti įgyvendinti 6 mokslinių tyrimų projektai, numatyti pagal Ūkio ministerijos kartu su Švietimo ir
mokslo ministerija pasirašytą sutartį su „IBM Research GmbH“. Siekiant partnerystės su IBM sąlygas
suderinti su ES valstybės pagalbos reikalavimais, pradėtos derybos su IBM dėl bendradarbiavimo
sutarties pakeitimų.
      2011 m. lapkričio 15 d. Ūkio ministerijos teikimu ratifikuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės
ir Europos kosmoso agentūros susitarimas dėl bendradarbiavimo taikiais tikslais kosmoso srityje.
2011 m. lapkričio 16–18 dienomis dalyvauta organizuojant Lietuvos kosmoso asociacijos
organizuojamą tarptautinę konferenciją „Kosmoso ekonomika daugiapoliame pasaulyje (angl. Space
Economy in the Multipolar World – SEMWO 2011)“.
      2011 m. lapkričio 10 dieną surengta tarptautinė inovacijų konferencija „Klasterizacija –
pagrindas tarptautiniam konkurencingumui“, kurioje dalyvavo daugiau kaip 200 dalyvių.
Suorganizuotas Europos palydovinės navigacijos konkurso Lietuvos regiono konkursas, kuriam
pateikta 17 paraiškų. Konkurso laimėtoju tapo jaunas mokslininkas dr. Vytautas Šiožinys iš Kauno
technologijos universiteto, pateikęs idėją elektros tinklo gedimus nustatyti panaudojant visuotinę
padėties nustatymo sistemą (angl. Global Positioning System, GPS). Pirmą kartą buvo suorganizuotas
verslo ir mokslo partnerystės konkursas. Laimėtoju tapo UAB „BIOK laboratorija“.
      Kad galėtume skirti 9,4 mln. eurų paramos verslo projektams, vystomiems Žaliosios pramonės
inovacijų srityje, parengtas Norvegijos finansinio mechanizmo 2009–2014 m. Žaliosios pramonės
inovacijų programos pasiūlymas ir pateiktas vertinti ir patvirtinti Norvegijos užsienio reikalų
ministerijai bei Finansinių mechanizmų valdybai. Pateikti pirminiai pasiūlymai dėl naujojo finansinio
laikotarpio (2014–2020 m.) ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamą priemonių, skirtų MTEP ir
inovacijoms, parengimo.
      Siekiant suformuoti inovacijoms palankią aplinką, iki 2011 m. pabaigos pagal Ūkio ministerijos
administruojamas ES struktūrinės paramos priemones, skirtas mokslinių tyrimų ir technologinei
plėtrai (toliau – MTTP), buvo sudarytos 437 sutartys, pagal kurias paskirstyta 434,1 mln. Lt (47,0 proc.
visam 2007–2013 m. laikotarpiui skirto finansavimo), o išmokėjimai sudarė 151,2 mln. Lt (16,4 proc.
viso skirto finansavimo). Įgyvendinant šiuos MTTP srities projektus, iki 2011 m. pabaigos buvo
sukurta 110 ilgalaikių tyrėjų ir pagalbinio personalo darbo vietų (iš jų 2011 m. – 44 darbo vietos),
sukurta 110 gaminių (paslaugų, procesų) prototipų, sukurtos 45 naujos technologinės įmonės, 2029
tyrėjai ir pagalbinis personalas atliko MTTP darbus, numatytus projektų planuose.

    Inovacijos skaičiais
          suteikėme 85 inovacinius čekius už 1 mln. Lt. mokslui ir verslui;
                                                   9


             skyrėme 231 tūkst. lt. paramos pramoninės nuosavybės teisių apsaugai;
             padėjome susikurti 8 naujiems klasteriams;
             pasirašėme 6 naujas Slėnių infrastruktūros plėtros projektų finansavimo sutartis už
            80,3 mln. Lt;
             sudarėme 437 sutartis, pagal kurias paskirstyta daugiau kaip 434 mln. Lt ES paramos
            įmonėms;
             sukurta 110 ilgalaikių tyrėjų ir pagalbinio personalo darbo vietų;
             sukurta 110 gaminių (paslaugų, procesų) prototipų;
             sukurtos 45 naujos technologinės įmonės;
             daugiau kaip 2000 tyrėjų atliko mokslinių tyrimų ir technologinei plėtros darbus,
            numatytus projektuose.

      INVESTICIJOS

       Siekiant pritraukti tiesioginių vidaus ir užsienio investicijų, sukurta nauja ES struktūrinės
paramos priemonė „Invest LT-2“, skirta mažinti socialinę atskirtį ir naikinti regionines problemas bei
skatinti naujų darbo vietų kūrimą. 2011 m. įsteigtos naujos Akmenės, Marijampolės ir Šiaulių
laisvosios ekonominės zonos. Patvirtintos specialiosios taisyklės, kuriose sutrumpintas teritorijų
planavimo pramoniniuose parkuose, laisvosiose ekonominėse zonose ir valstybinių jūrų uostų
teritorijose procesas (terminas nuo investuotojo dokumentų pateikimo iki sklypo suformavimo
sumažintas 3 mėnesiais).
       Gerinant investicinę aplinką, surinkta ir apibendrinta informacija apie investicijų projektus,
kuriuos vykdant susiduriama su teisinėmis problemomis ir problemomis, susijusiomis su teritorijų
planavimo klausimais, sugeneruoti hipotetiniai problemų sprendimo būdai. Informacija perduota VšĮ
„Investuok Lietuvoje“, kuri sprendžia šias problemas pasinaudodama įdiegtu vieno langelio principu.
Be to, įgyvendinant vieno langelio sistemą buvo teikiamos konsultacijos ir padedama užsienio
investuotojams, ketinantiems pradėti veiklą Lietuvoje, bei šalyje jau veikiančioms didelėms ir vidutinio
dydžio įmonėms, kuriose daugiau nei 51 proc. kapitalo valdo užsienio investuotojai, spręsti
probleminius klausimus.
       Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vieną iš strateginių tikslų – iki 2015 metų
tapti Šiaurės Europos paslaugų centru – ir siekdama pagerinti investicinę aplinką potencialiems
Šiaurės Europos šalių investuotojams ir investuotojams, teikiantiems paslaugas Šiaurės Europos
šalyse, Ūkio ministerija parengė, o 2011 m. rugpjūčio 23 d. ūkio, socialinės apsaugos ir darbo, švietimo
ir mokslo bei užsienio reikalų ministrai pasirašė memorandumą dėl Šiaurės šalių kalbų.
Memorandumo tikslų įgyvendinimas užtikrintų tiesioginių investicijų kiekio bei investuotojų skaičiaus
iš Šiaurės Europos šalių ir šalių, teikiančių paslaugas Šiaurės Europos šalims, augimą, mažintų
jaunimo, turinčio universitetinį informacinių technologijų, ekonomikos bei vadybos krypčių
išsilavinimą, nedarbo lygį.

       Investicijos skaičiais
         pritraukėme 39 tiesioginius užsienio investicijų projektus;
         sukūrėme naują ES struktūrinės paramos priemonę „Invest LT-2“ vietos investuotojams;
         įsteigėme 3 naujas laisvosios ekonominės zonas Akmenėje, Marijampolėje ir Šiauliuose;
         perpus (nuo 6 iki 3 mėn.) sutrumpinome teritorijų planavimo pramoniniuose parkuose,
        laisvosiose ekonominėse zonose ir valstybinių jūrų uostų teritorijose procesą.


      EKSPORTAS

      Skatinant eksportą, 2011 m. liepos 13 d. buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 788 patvirtintas Ekonomikos augimo veiksmų programos priedas,
kuriame ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojama priemonė „Naujos galimybės“ buvo papildyta
paslaugų sertifikavimo remiama veikla. Pagal šią priemonę buvo paskelbti 3 kvietimai teikti paraiškas
                                                 10


finansavimui gauti. Iš viso pagal priemonę iki 2011 m. pabaigos buvo sudarytos 458 sutartys už 80,18
mln. Lt sumą ir išmokėta 46,3 mln. Lt. Įgyvendinant pagal šią priemonę finansuotus projektus, iki 2011
m. pabaigos buvo atlikta daugiau kaip 530 užsienio rinkų tyrimų, parengta per 540 įmonių įvaizdžio
gerinimo priemonių, parengta 160 produkcijos eksporto plėtros strategijų, 12 įmonių pradėjo
eksportuoti savo produkciją į naujas rinkas, 10 įmonių išplėtė turimas eksporto rinkas.
      Tobulinant ekonominio atstovavimo užsienyje tinklą įsteigta Lietuvos Respublikos komercijos
atašė pareigybė Izraelyje. 2011 m. atstovai užsienyje atsakė į 1184 Lietuvos verslininkų ir 585
užsienio verslininkų paklausimus.
      VšĮ „Versli Lietuva“ įgyvendino įvairias eksporto skatinimui skirtas priemones:
       vykdant priemonę „Lietuva – patraukli verslo partnerė“ suorganizuoti 39 renginiai (10
parodų, 7 verslo misijos, 8 kontaktų mugės, 11 seminarų, verslo forumų ir konferencijų), kuriuose
dalyvavo 1813 dalyvių.
       vykdant priemonę „Eksporto Akademija“ suorganizuoti 8 renginiai, kuriuose dalyvavo 1027,
o internetu stebėjo 1917 dalyvių („Eksporto Akademija“ – atviri teminiai įmonių mokymai, kiekvienas
renginys apima vieną specifinę eksportuojančių įmonių mokymų temą. Per metus mokymai apima
visas eksportuojančioms įmonėms aktualias temas).
       užbaigtas I-asis projekto „Konkurencingumo centras“ etapas. Projekto tikslas – palyginti
vienodo dydžio to paties sektoriaus įmones ir paruošti joms konkurencingumo didinimo planus. Daliai
įmonių finansuojamas konkurencingumo didinimo plano įgyvendinimas (75 proc. intensyvumu). 2011
metais parengtos 182 įmonių lyginamosios analizės (iš viso 300 įmonių, planuota 200 įmonių);
suformuluoti 68 individualūs įmonių konkurencingumo didinimo planai; 60 įmonių įsisavino paramą
(suma – 2,8 mln. Lt). 9 įmonės sertifikuotos EMAS (angl. Eco Management and Audit Scheme –
aplinkosaugos vadybos ir audito sistema) ir 1 įmonėje įdiegta EMAS sistema.
       vykdant grupinių iniciatyvų priemonę IGEI suorganizuoti 42 renginiai (36 parodos, 3 verslo
misijos ir 3 informaciniai renginiai), kuriuose dalyvavo 368 dalyviai. Grupinių iniciatyvų priemonė
leidžia įmonėms savarankiškai organizuoti šiuos renginius. Priemonė taikoma įmonių grupėms,
sudarytoms iš ne mažiau kaip 5 dalyvių.

      Eksportas skaičiais
        pagal eksportui skirtą ES paramos priemonę su įmonėmis sudarėme 458 sutartis už 80,18
       mln. Lt;
        eksportui skirtą priemonę „Naujos galimybės“ papildėme paslaugų sertifikavimo remiama
       veikla;
        įsteigėme Lietuvos Respublikos komercijos atašė pareigybę Izraelyje;
        surengėme dešimtis verslui skirtų kontraktų mugių, verslo forumų, parodų, seminarų apie
       užsienio rinkas.


     VERSLUMO SKATINIMAS

       Nuo 2008 metų veikianti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (toliau – Taryba), kurios
veiklą administruoja Ūkio ministerija, prisideda prie verslo sąlygų gerinimo, sudarydama galimybes
verslo subjektams išsakyti savo nuomonę ir nusiskundimus bei pateikti pasiūlymų. 2011 metais
Taryba Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Seimo komitetams ir kitoms valstybės
institucijoms pateikė daugiau kaip 10 pasiūlymų: dėl Mažųjų bendrijų įstatymo projekto, dėl Verslo
liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių pakeitimo, dėl atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės
aktų projektų, dėl Bankų įstatymo papildymo ir kt.
       Ūkio ministerija kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ 2011 m. kovo–gegužės mėnesiais suorganizavo
10 verslumo skatinimo renginių „Versli Lietuva“ šiuose Lietuvos miestuose: Rietave, Šiauliuose,
Panevėžyje, Utenoje, Šakiuose, Kaune, Palangoje, Alytuje, Ukmergėje ir Tauragėje. Renginiuose
dalyvavo beveik 6000 dalyvių, ketinančių pradėti savo verslą, esamų verslininkų, studentų, vyresniųjų
klasių moksleivių ir bedarbių. 2011 m. spalio 7–8 dienomis Vilniuje vyko baigiamasis „Europos
verslininkystės savaitės 2011“ renginys „Versli Lietuva“, kuris sulaukė apie 4300 dalyvių. Minėtais
                                                  11


renginiais buvo siekiama skatinti verslumą ir savarankišką užimtumą, pristatant ir paaiškinant
dalyviams smulkiojo verslo kūrimo sąlygas Lietuvoje bei įkvepiančias verslo sėkmės istorijas,
koncentruotai pateikiant visą reikiamą informaciją, susijusią su verslo pradžia ir jo plėtra.
       Šių bei kitų verslumą skatinančių renginių metu buvo dalijami Pirmųjų verslo metų krepšeliai.
Asmenys, gavę verslo krepšelius ir per 6 mėnesius įkūrę įmonę, gali pasinaudoti įvairiomis
paslaugomis, skirtomis verslo pradžiai. Verslo krepšelį sudaro tikslinė parama įmonėms pirmaisiais
verslo metais, t. y. biuro paslaugos, konsultavimas ir mokymai verslo pradžios klausimais: dokumentų
tvarkymo ir apskaitos, darbo teisės, sutarčių sudarymo, buhalterinės apskaitos, licencijų, leidimų
gavimo, verslo finansavimo, paramos verslui, verslo planų rengimo, pareiginių nuostatų rengimo,
tinkamo įmonės pristatymo, reklamos, komercinių pasiūlymų rengimo, pardavimo organizavimo ir
eksporto pagrindų, informacinių technologijų naudojimo. 2011 m. išdalyti 1486 verslo krepšeliai
(paskutinis renginys vyko 2011 m. lapkričio mėn.) ir, siekiant jais pasinaudoti, jau įkurtos 286 įmonės
(tai sudaro 19 proc. nuo išdalytų verslo krepšelių kiekio).
       Ūkio ministerija 2011 metais atstovavo valstybei 25 viešosiose įstaigose (verslo informacijos
centruose, turizmo ir verslo informacijos centruose ir verslo inkubatoriuose). Šių įstaigų pagrindinis
veiklos tikslas – skatinti verslumą regione, teikti informavimo, konsultavimo ir mokymo paslaugas
pradedantiesiems verslininkams. Nuo 2009 metų vykdoma verslo informacijos centrų ir verslo
inkubatorių tinklo pertvarka, kurios tikslas – optimizuoti paramos verslui sistemą Lietuvoje ir vienoje
struktūroje sutelkti kompleksą paslaugų, kurios reikalingos tiek pradedančiajam, tiek augančiam
verslui. Siekdama įgyvendinti verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių tinklo pertvarkos
uždavinius, 2011 metais Ūkio ministerija savo, kaip viešosios įstaigos dalininkės, teises ir pareigas
perdavė savivaldybėms trijose viešosiose įstaigose, viena viešoji įstaiga buvo likviduota.
       Siekdama skatinti įvairių tikslinių grupių verslumą, Ūkio ministerija 2011 metais inicijavo ir
vykdė projektą „Konsultavimo paslaugos neįgaliesiems“. Įgyvendinus šį projektą, neįgaliesiems,
norintiems pradėti savo verslą arba jau vykdantiems veiklą, nemokamai buvo suteikta 150 val.
konsultacijų (34 neįgaliesiems asmenims ir 2 neįgaliųjų socialinėms įmonėms). Skatindama neįgaliųjų
verslumą ir užimtumą, Ūkio ministerija dalyvauja tarpinstitucinėje darbo grupėje, kuri rengia
Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 m. programos projektą ir priemonių plano
projektą.
       2011 m. Ūkio ministerija tęsė finansų inžinerijos ir su ja susijusių priemonių, skirtų pagerinti
smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų priėjimą prie finansavimo šaltinių ir tokiu būdu skatinti verslo
plėtrą Lietuvoje, įgyvendinimą.

      Smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo priemonės skaičiais (nuo priemonių
 įgyvendinimo pradžios iki 2011 m. gruodžio 31 d. (kaupiamuoju būdu):
        pagal priemonę „Mikrokreditai“ suteikėme 279 mikrokreditus už 19,3 mln. Lt;
        pagal priemonę „Mažų kreditų teikimas“ (I etapas) suteikėme 251 paskolą už 26,7 mln.
       Lt;
        pagal priemonę „Mažų kreditų teikimas“ (II etapas) suteikėme 748 paskolas už 155 mln.
       Lt;
        pagal priemonę „Atviras kreditų fondas“ suteikėme 190 paskolų už 107 mln. Lt;
        pagal priemonę „Dalinis palūkanų kompensavimas“ 2 276 SVV subjektams
       kompensavome palūkanų už 30,9 mln. Lt;
        pagal priemonę „Garantijų fondas“ suteikėme 1 635 garantijas už 30,9 mln. Lt;
        pagal priemonę „Bendrai investuojantis fonas (verslo angelai)“ investuota į 7 įmonių
       kapitalą už 5,7 mln. Lt;
        pagal priemonę „Rizikos kapitalo fondai“ investuota į 6 įmonių kapitalą už 19,7 mln. Lt;
        pagal priemonę „Pasidalintos rizikos paskolos (FRSP)“ suteikta 330 paskolų už 128,86
       mln. Lt;
        pagal priemonę „Portfelinės garantijos“ suteiktos 8 garantijos už 1,49 mln. Lt.
                                                  12


      Taip pat 2011 m. buvo atrinktas priemonės „Pradinės stadijos ir rizikos kapitalo fondai“
valdytojas. Priemonė apima atskirus Pradinės stadijos rizikos kapitalo ir Rizikos kapitalo fondus.
Pradinės stadijos rizikos kapitalo fondas teiks smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams išimtinai
pradinės stadijos rizikos kapitalą (iki 690 560 Lt per 3 m.), o Rizikos kapitalo fondas – pradinės
stadijos, pradinį ir plėtros kapitalą (iki 5 179 200 Lt per 12 mėn.). Šiuo metu vyksta sutarties
pasirašymo procesas su atrinktu fondo valdytoju.

      TURIZMAS

      2011 metais tobulinti turizmo sektoriaus teisės aktai. 2011 m. birželio 22 d. Lietuvos
Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo pakeitimo įstatymą, priimti 7
įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.
      Siekiant optimizuoti Lietuvos turizmo atstovavimo užsienyje modelį, pradėta įgyvendinti
Lietuvos turizmo informacijos centrų užsienyje reforma.
      Atsižvelgiant į Nacionalinėje turizmo plėtros 2010–2013 metų programoje, patvirtintoje
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 944, išskirtus turizmo plėtros
prioritetus, daug dėmesio skirta sveikatos, kultūriniam, konferencijų bei aktyvaus poilsio turizmui,
konkurencingų turizmo produktų ir maršrutų kūrimui:
       2011-ieji metai paskelbti Sveikatos turizmo metais, Lietuvoje surengta Šiaurės ir Baltijos jūrų
šalių reabilitologų konferencija, pasirašytas Ūkio ministerijos ir Sveikatos turizmo asociacijos
susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo medicinos turizmo srityje, parengta Lietuvos
medicinos turizmo plėtros ir medicinos paslaugų eksporto skatinimo galimybių analizė ir
rekomendacijos;
       sudaryta tarpžinybinė darbo grupė kultūrinio turizmo klausimams nagrinėti, parengtas ir
pristatytas maršrutas „UNESCO pasaulio paveldas Lietuvoje“;
       sukurtas nacionalinio konferencijų biuro modelis;
       įgyvendinta Lietuvos parodų centro LITEXPO plėtra, rengiantis pirmininkavimui ESBO.
      Atvykstamajam turizmui oro transportu skatinti sudaryta darbo grupė inicijavo naujus
skrydžius turizmui svarbiomis kryptimis – iš Paryžiaus ir Maskvos. Plėtojant aktyvųjį turizmą,
įgyvendintas bandomasis Platelių ežero zonos kompleksinės turizmo infrastruktūros plėtros
projektas, sudaryti aktyvaus poilsio turizmo (dviračių, pėsčiųjų, vandens, automobilių) maršrutai.
Sudaryti valstybės planuojamų turizmo projektų sąrašai pagal ES struktūrinės paramos turizmui
priemones: pagal VP3-1.3-ŪM-01-V priemonę „Ekologinio (pažintinio) turizmo, aktyvaus poilsio ir
sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimas ir plėtra“ sudarytas 1 valstybės planuojamų turizmo
projektų sąrašas (65,1 mln. Lt); pagal VP3-1.3-ŪM-02-V priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros
paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“ sudaryti 2 valstybės planuojamų
turizmo projektų sąrašai (69,85 mln. Lt); pagal VP3-1.3-ŪM-04-V priemonę „Turizmo informacinių
paslaugų ir infrastruktūros plėtra ir turizmo rinkodaros skatinimas“ sudaryti 3 valstybės planuojamų
turizmo projektų sąrašai (16,8 mln. Lt).
      Kuriant palankią aplinką konkurencingų turizmo produktų plėtrai, iki 2011 metų pabaigos pagal
Ūkio ministerijos administruojamas ES struktūrinės paramos priemones, skirtas turizmo skatinimui,
buvo sudarytos 193 sutartys, pagal kurias paskirstyta 671,1 mln. Lt (77,4 proc. visam 2007–2013 m.
laikotarpiui skirto finansavimo), o išmokėjimai sudarė 412,7 mln. Lt (47,6 proc. viso skirto
finansavimo). Įgyvendinant šiuos turizmo srities projektus, iki 2011 metų pabaigos buvo sukurtos 184
darbo vietos (iš viso pagal pasirašytas sutartis numatyta sukurti 1 734 darbo vietas), sukurti
(sutvarkyti) 98 turizmo traukos objektai iš pagal sutartis numatytų 245, įgyvendintos 173 rinkodaros
priemonės iš numatytų 353.
        Lietuvoje lankėsi Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos vadovai, pasirašytas ir
įgyvendinamas veiksmų planas dėl bendradarbiavimo su Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo
organizacija, pasirašyta Europos Komisijos inicijuota Prancūzijos Respublikos ekonomikos, finansų ir
pramonės ministerijos, Italijos Respublikos turizmo ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio
ministerijos, Ispanijos pramonės, turizmo ir prekybos ministerijos sutartis „Dėl bandomojo turistų
srautų tarp Pietų Amerikos ir Europos didinimo projekto „50 000 turistų“. Surengti turizmo darbo
                                                  13


grupių posėdžiai su Izraelio Valstybės, Kazachstano Respublikos, Baltarusijos Respublikos atstovais.
Dalyvauta Europos Komisijos Turizmo patariamojo komiteto posėdžiuose.

       Turizmas skaičiais
           pradėta įgyvendinti Lietuvos turizmo informacijos centrų užsienyje reforma;
           sukurtas nacionalinio konferencijų biuro modelis;
           inicijuoti nauji skrydžiai turizmui svarbiomis kryptimis – iš Paryžiaus ir Maskvos.



       VERSLO APLINKA

         Mažinant administracinę naštą verslui, koordinuojant Ūkio ministerijai, prioritetinėse srityse
įgyvendintos šios priemonės: įgyvendintas vieno langelio principas ūkio subjektą registruojant
muitinės tarpininku; atsisakyta reikalavimo pasibaigus civilinės atsakomybės draudimo poliso
galiojimo laikui pateikti naują polisą; atsisakyta orlaivių palydovų licencijavimo (pakeisti Lietuvos
Respublikos civilinės aviacijos specialistų licencijavimo nuostatai); atsisakyta prievolės ženklinti
banderolėmis alkoholinius gėrimus, skirtus keleiviams vartoti orlaiviuose; atsisakyta prievolės visoms
įmonėms, vykdančioms statybos darbus, rengti darbų technologijos (vykdymo) projektą; pakeista
paraiškos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti ir Taršos integruotos prevencijos
ir kontrolės leidimo projekto rengimo tvarka, supaprastinta leidimo forma daliai veiklų; panaikintas
reikalavimas turėti leidimą iš žemės gelmių išgaunamam grunto, žvyro, molio, lauko akmenų,
dolomitų, kreidos, mergelio, klinčių, smėlio, sapropelio, opokos, anhidrito ir organinės kilmės iškasenų
– durpių, naftos gavybai, taip pat kietuoju kuru kūrenamiems katilams, kurių kūryklos šiluminis
našumas yra 0,5 MW ir daugiau; panaikintas reikalavimas pavojingųjų atliekų naudotojams ir
šalintojams registruoti visus pavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo darbo etapus atskirame
pavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo darbo žurnale ir kt. Taip pat panaikintos Vėliavų gamybos
licencijavimo taisyklės ir atitinkamai rinkliavos už licencijų išdavimą.
         2011 metais buvo parengėme, pateikėme Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir perdavėme
svarstyti Seimui šiuos įstatymų projektus: Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas,
Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projektas, Administracinių teisės pažeidimų kodekso
pakeitimo įstatymo projektas, Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
       Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. birželio 21 d. priėmė Akcinių bendrovių įstatymo ir
Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo pakeitimus,
kuriais, įgyvendinant ES iniciatyvas mažinti administracinę naštą bendrovių teisės srityje,
supaprastintos bendrovių jungimo ir skaidymo procedūros ir sumažinta bendrovėms tenkanti
administracinė našta, susijusi su minėtuose įstatymuose nustatytais reikalavimais ataskaitų ir
dokumentų teikimui.
       Tobulinant nemokumo teisinį reguliavimą, pakeistas Įmonių bankroto įstatymas, įsigaliosiantis
2012 m. kovo 1 dieną. Įstatymo pakeitimai palengvins bankroto pradžią ir paspartins bankroto
procedūras, geriau apsaugos kreditorių interesus ir suteiks galimybę geriau išspręsti praktikoje
išryškėjusią tyčinių bankrotų problemą, suteiks kreditoriams didesnes galimybes vykdyti bankroto
procedūras ne teismo tvarka. Įstatymo lygiu sureguliuoti teisės teikti įmonių bankroto administravimo
paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims ir teisės dirbti administratoriaus padėjėju suteikimo ir
netekimo pagrindai bei tvarka. Pakeistas Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, kurio pakeitimai
įsigaliojo 2011 m. spalio mėn., suteikia galimybę palengvinti teismų darbą įmonių restruktūrizavimo
bylose.
       Siekiant išvengti netarifinių barjerų ES valstybių narių prekyboje nesuderintose srityse, Ūkio
ministerija pradėjo diegti netarifinių kliūčių ex-ante stebėsenos sistemą prioritetinėms Lietuvos
eksporto rinkoms. Per 2011 m. buvo parengta ir ekonominiams ir socialiniams partneriams išsiųsta 10
paketų dėl kitų ES valstybių narių notifikuojamų techninių reglamentų projektų. Taip pat parengtos
Reglamento dėl prekių abipusio pripažinimo įgyvendinimo gairės, surengtas seminaras apie abipusio
pripažinimo principą.
                                                  14


       Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, įgyvendindamas valstybės
politiką nemokumo srityje, siekdamas palengvinti įmonių restruktūrizavimo, bankroto sąlygas ir
užtikrinti, kad administratorių priežiūros funkcijos būtų atliekamos efektyviai, koordinuotai,
mažiausiomis sąnaudomis, kuo mažiau trikdant prižiūrimų administratorių veiklą, parengė Garantinio
fondo administratoriui teikiamų paraiškų nagrinėjimo metodiką, įdiegė informacines technologijas,
sudarančias galimybę bankroto administratoriams paraiškas lėšoms iš Garantinio fondo gauti rengti ir
teikti elektroniniu būdu. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių duomenys apie turto pardavimą iš
varžytynių pradėti skelbti Įmonių bankroto valdymo departamento interneto svetainėje, atsisakant
skelbimų leidinyje „Informaciniai pranešimai“, įteisinta galimybė bankroto ir restruktūrizavimo
ataskaitas Įmonių bankroto valdymo departamentui teikti elektroninėmis priemonėmis, nustatyti
restruktūrizavimo administratorių veiklos planinių patikrinimų kriterijai, patikrinimų atlikimo tvarka,
sudaryti planuojamų tikrinti restruktūrizavimo administratorių sąrašai.

       Verslo aplinka skaičiais
        Sudarėme galimybes elektroniniu būdu steigti pačią populiariausią verslui teisinę formą –
  uždarąją akcinę bendrovę (UAB), kai ją steigia du ar daugiau steigėjų;
        Akcinių bendrovių įstatyme nustatėme, kad nuo 2012 m. kovo 1 d. dividendus bus galima
  mokėti keletą kartų per metus;
        Parengėme Mažųjų bendrijų įstatymo projektą ir su juo susijusių 16 įstatymų pakeitimų
  projektus, kuriais pasiūlėme naują teisinę formą verslui;
        Verslo priežiūros institucijos pasirašė deklaraciją „Dėl pirmųjų verslo metų“ ir įsipareigojo
  kiekvienai naują veiklą pradėjusiai įmonei netaikyti baudų ar veiklos ribojimų, o identifikavus
  pažeidimus, pirmiausia nustatyti terminą jiems ištaisyti.
        Parengėme 5 kontrolinius klausimynus, kuriais vadovaujasi verslo subjektai ir inspektoriai
  planinių patikrinimų metu.
        Įmonių bankroto įstatyme atlikti pakeitimai palengvins bankroto pradžią ir paspartins
  bankroto procedūras.
        Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikėme 87 pasiūlymus dėl skubių veiksmų mažinant
  administracinę naštą verslui, iš kurių įgyvendinta 80.


       VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ REFORMA

        Siekiant vieno iš valstybės valdomų įmonių reformos tikslų, 2011 metais pradėtos rengti
Nuosavybės teisės įgyvendinimo gairės, kuriose pateiktos valstybės turtinių ir neturtinių teisių
įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse nuostatos – nustatyti reguliavimo ir nuosavybės funkcijų
atskyrimo principai, valstybės valdomų įmonių valdymo organų formavimo principai, reikalavimai dėl
valdymo organų sudėties, šių organų narių atrankos kriterijai, atlygio valdymo organų nariams
apskaičiavimo tvarka. Parengtą dokumentą 2012 metais numatoma pateikti Lietuvos Respublikos
Vyriausybei.
        Diegiant gero valdymo principus – užtikrinti valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumą,
didinti veiklos efektyvumą ir objektyviai įvertinti veiklos rezultatus – numatoma apibrėžti ir atskirti
įmonių komercines ir nekomercines funkcijas. 2011 metais buvo rengiamos rekomendacijos dėl
nekomercinių funkcijų apibrėžimo, jų kainos nustatymo, šių funkcijų apskaitos ir galimų finansavimo
schemų. Šias rekomendacijas kartu su komercinių ir nekomercinių valstybės valdomų įmonių ir (ar)
funkcijų atskyrimo planais 2012 metais numatoma pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
        Tęsdama valstybės valdomų įmonių pertvarką, Ūkio ministerija inicijavo klausimų, susijusių su
valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimu valstybės valdomose įmonėse, svarstymą:
strateginių planų įgyvendinimo rezultatų aptarimas, finansinių ataskaitų rinkiniuose pateiktų pajamų,
sąnaudų duomenų atitikties tikrovei analizė, dividendų ir atskaitymų iš valstybės įmonių pelno
išmokėjimo plano vykdymo priežiūra, audito įmonės parinkimo procesų tobulinimas. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė pritarė šių klausimų aktualumui ir svarbai, todėl 2012 metais bus tęsiamas
sprendimų, susijusių su valstybės valdomų įmonių pertvarka, įgyvendinimas.
                                                   15


        Valstybės valdomų įmonių reforma skaičiais
         Parengėme Valstybės valdomų įmonių pertvarkos 2011–2012 metų programą;
         Pradėtos rengti Nuosavybės teisės įgyvendinimo gairės;
         Parengėme 4 apibendrintas ataskaitas apie valstybės valdomų įmonių veiklą ir veiklos
          rezultatus.
         Parengėme valstybės valdomoms įmonėms strateginio planavimo ir strateginio valdymo
          gaires.


         VIEŠIEJI PIRKIMAI

        Priimtas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje,
įstatymas, kuriuo sudarytos palankesnės sąlygos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams dalyvauti
gynybos ir saugumo srities viešuosiuose pirkimuose, plėtoti inovacijas, sustiprinti karinę pramonę ir
taip skatinti teikėjų tarpusavio konkurenciją.
        2011 m., palyginti su 2010 m., išaugo vidutinis pateiktų pasiūlymų skaičius – 2011 m.
vidutiniškai pateikta 2,6 pasiūlymo tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus, o 2010 m. – 2,3.

         PRAMONĖ

         2011 m. liepos 7 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-472 patvirtintas Gabenamųjų slėginių
įrenginių techninis reglamentas, įgyvendinantis 2010 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvą dėl gabenamųjų slėginių įrenginių. Reglamentu nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama
padidinti gabenamųjų slėginių įrenginių, skirtų pavojingiesiems kroviniams vežti, saugą ir užtikrinti
laisvą įrenginių judėjimą, įskaitant tokių įrenginių pateikimą į rinką, tiekimą rinkai ir naudojimą ES.
       Siekiant įsigilinti į atskirų sričių problematiką ir spręsti susidariusias problemas, 2011 m. buvo
atlikta Lietuvos ūkio aprūpinimo svarbiausiomis žaliavomis esamos ir prognozuojamos ateityje
situacijos ir šios situacijos poveikio Lietuvos konkurencingumui analizės studija.
         2011 metais buvo tęsiamas projekto „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ įgyvendinimas.
Pavojingų atliekų deginimo įrenginys pastatytas, tačiau iki šiol neįvertinti paskutiniojo įrenginio
bandymo rezultatai. Pavojingų atliekų sąvartyno statybą planuojama pradėti 2012–2013 metais.
         Ūkio ministerija ir Kokybės taryba organizavo keturioliktąjį Nacionalinio kokybės prizo
konkursą. Nacionalinis kokybės prizas verslo įmonėms įteikiamas nuo 1998 m. Juo įvertinama įmonės
valdymo kokybė pagal vadovo, kaip lyderio, veiklą, įmonės politiką ir strategiją, procesų ir išteklių
valdymą, klientų, vartotojų ir darbuotojų poreikių tenkinimą ir kitas sritis. Įmonės veikla vertinama
atsižvelgiant į Europos kokybės vadybos fondo tobulumo modelio nuostatas. Prizas įteikiamas pagal
didelių (daugiau kaip 250 darbuotojų), vidutinių (mažiau kaip 250 darbuotojų) ir mažų (mažiau kaip
50 darbuotojų) įmonių kategorijas. Savo įmonių kategorijose 2011 m. laimėjo: AB „Warta Glass
Panevėžys“ (didelių įmonių), UAB „Arginta“ (vidutinių įmonių) ir UAB „Veikmė“ (mažų įmonių).
Nacionaliniai kokybės prizai nugalėtojams buvo įteikti 2011 m. gruodžio 12 d. Ūkio ministerijos
organizuotame Verslo dienos renginyje. Prizus įteikė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.
         Ūkio ministerija parengė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Jungtinių Tautų pramonės plėtros
organizacijos (toliau – UNIDO) konstitucijos denonsavimo projektą. Lietuvos dalyvavimas UNIDO
traktuojamas kaip ES narės indėlis, orientuotas į paramos teikimą trečiosioms šalims, ypač Afrikos
valstybėms. Siekiant koncentruoti pastangas, įgyvendinant valstybės politiką vystomojo
bendradarbiavimo srityje, buvo priimtas sprendimas išstoti iš UNIDO ir įmokos lėšas nukreipti
vystomajam bendradarbiavimui stiprinti. 2011 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seime priimtas
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Jungtinių Tautų pramonės plėtros organizacijos konstitucijos
denonsavimo. 2012 m. sausio 4 d. gautas Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus pranešimas apie tai,
kad 2011 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos vardu buvo deponuotas UNIDO konstitucijos
denonsavimo dokumentas. Pagal UNIDO konstitucijos 6 straipsnio 2 dalį denonsavimas įsigalios 2012
m. gruodžio 31 d.
                                                   16




       METROLOGIJA

       2011 m. parengta Lietuvos metrologijos sistemos reorganizacijos studija, kuri įvertino esamą
metrologijos sistemos būklę, lyginant su kitomis ES šalimis, apžvelgtas teisinis reglamentavimas
metrologijos srityje ir pateiktos rekomendacijos.
         Siekiant padidinti konkurenciją fiksuotojo ir mobiliojo ryšio paslaugų teikimo srityje, užkirsti
kelią galimam paslaugų pirkėjų apgaudinėjimui, suvienodinti sąlygas ūkio subjektams dalyvauti
viešųjų pirkimų konkursuose, Valstybinė metrologijos tarnyba 2011 m. įteisino 7 mobiliojo ir
fiksuotojo ryšio operatorių pokalbių laiko ir perduodamų duomenų kiekio matavimų sistemas pagal
teisinėje metrologijoje priimtus reikalavimus. Tobulinant ir vystant Valstybinių matavimo vienetų
etalonų sistemą pateiktos 4 naujos etalonų matavimo ir kalibravimo galimybės, perduotos Europos
nacionalinių metrologijos institutų asociacijai EURAMET įvertinti, patvirtinti ir paskelbti Tarptautinio
svorių ir matų biuro BIPM duomenų bazėje, šios matavimo sritys akredituotos. Siekiant valstybės
etalonų pripažinimo tarptautiniu lygiu ir galimybės prekėms laisvai judėti, dalyvauta 9 tarptautiniuose
tarplaboratoriniuose etalonų palyginimuose, organizuoti 5 tarplaboratoriniai etalonų palyginimai
Lietuvoje.
       Lietuvos metrologijos inspekcija (toliau – LMI) 2011 m. diegė verslą kontroliuojančių institucijų
veiklos optimizavimo priemones, planavo ir atliko bendrus patikrinimus su Produktų saugos grupėmis
ir kitomis priežiūros institucijomis, teikė informaciją Priežiūros grupės institucijų vadovų komitetui,
skelbė bendrų patikrinimų planus interneto svetainėje, vykdė ūkio subjektų konsultacinę veiklą, teikė
metodinę pagalbą veiklą pradedantiems verslininkams, diegė kitas pažangias ūkio subjektų veiklos
priežiūros priemones, mažinančias priežiūros naštą ūkio subjektams. Siekiant mažiau trikdyti ūkio
subjektų veiklą dėl juose atliekamų patikrinimų, LMI įdiegta planinių patikrinimų praktika, prieš 10
darbo dienų įspėjant ūkio subjektus apie planuojamus atlikti patikrinimus, atlikta daug susietų
patikrinimų su kitomis priežiūros institucijomis. 2011 m. 90 proc. atliktų patikrinimų buvo planiniai,
išskyrus atvejus, kai patikrinimai buvo atliekami pagal vartotojų skundus bei kitų suinteresuotų
institucijų prašymus. Atliktas 631 bendras patikrinimas su kitomis Produktų saugos grupės
institucijomis ir 187 patikrinimai su Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės energetikos
inspekcijos, Valstybinės darbo inspekcijos, savivaldybių atstovais, policijos pareigūnais.
       Teikdama metodinę pagalbą verslininkams LMI apskrityse organizavo 79 ūkio subjektų
konsultavimo renginius ir suteikė metodinę pagalbą 155 veiklą pradedantiems verslininkams. Be to,
veiklą pradedantys verslininkai pirmiausia buvo konsultuojami, supažindinami su teisinės
metrologijos reikalavimais, o ne tikrinami, nenubaustas nei vienas veiklą pradedantis verslininkas.
Pagal LMI 2011 m. veiklos planą planuota atlikti 4 410 patikrinimų (atlikta 4 478). Matavimo
priemonių būklės ir naudojimo srityje buvo planuota atlikti 3 710 patikrinimų (atlikta 3 734), fasuotų
prekių kiekio patikrinimų ir bandinių tyrimų srityje 700 (atlikta 744). 1095 atvejais (24,5 proc. nuo
atliktų patikrinimų) nustatyta teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimų. 484 atsakingiems
asmenims skirta 63 900 Lt baudų.

      STANDARTIZACIJA

      Tarptautinių ir Europos standartų perėmimas, į kurį orientavosi Lietuvos standartizacijos
departamentas, toliau šalino kliūtis prekyboje, atvėrė naujas rinkas. Parengti 1 772 (planuota –
1 500 projektai) Lietuvos standartų projektai, išleisti 3 originalieji Lietuvos standartai, atgaminimo
būdu 1 634 Europos ir tarptautiniai standartai, 142 lietuviškosios Europos ir tarptautinių standartų
versijos, skirtos Lietuvos ūkio subjektams ir kitiems asmenims. Parengtas 21 Eurokodų nacionalinis
priedas lietuvių kalba ir 14 anglų kalba, kurie buvo notifikuoti Europos Komisijos nustatyta tvarka.
Lietuvos ūkio subjektams ir kitiems asmenims išplatinti 8 222 Lietuvos standartai, 281 tarptautinis ir
25 užsienio valstybių standartai bei kiti leidiniai. Sėkmingai dalyvaujama Dvynių projekte Gruzijai
(GE10/ENP/PCA/TR/05), kuris prasidėjo 2011 m. rugsėjo mėn. ir tęsis 2 metus. Sudarius naują
nacionalinį Lietuvos standartizacijos departamento technikos komitetą LST TK 83 „Cheminių ir
biologinių veiksnių darbo vietoje vertinimas“, 2011 metais koordinuota 83 technikos komitetų veikla.
                                                   17


      NE MAISTO PRODUKTŲ KONTROLĖ

       Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau – Inspekcija) per 2011
m. vykdė prevencinius verslo subjektų patikrinimus ir tikslines produktų saugos kontrolės programas.
Inspekcija, pagal kompetenciją vykdydama rinkos priežiūrą, atliko 5 855 ne maisto produktų
patikrinimus mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonėse, paslaugų teikimo ir gamybos įmonėse,
prekyvietėse. Teisės aktų, reglamentuojančių ne maisto produktų rinkos priežiūrą, vartotojų teisių
gynimą, ir kitų reikalavimų pažeidimai nustatyti 44 proc. visų patikrinimų. Nuo 2011 m. IV ketvirčio
įvesta nauja ūkio subjektų priežiūros forma – vertinamieji vizitai, išplečiantys ūkio subjektų rizikos
vertinimo galimybes ir leidžiantys plačiau naudoti ūkio subjektų priežiūros priemones, atsižvelgiant į
jų rizikos lygį. Inspekcijos specialistai 2011 m. atliko 202 vertinamuosius vizitus, kurių metu 54 proc.
buvo nustatyti pažeidimai. Siekiant įgyvendinti bendrą patikrinimų praktiką ir suvienodinti
patikrinimų procedūras, nuo 2011 m. pradėta diegti kontrolinių klausimynų praktika.
       Siekiant mažinti kontroliuojančių institucijų administracinę naštą verslui, Inspekcija per 2011 m.
atliko 424 planinius verslo subjektų patikrinimus kartu su kitomis institucijomis. Daugiausia
patikrinimų atlikta su Lietuvos metrologijos inspekcija – 244, Valstybine maisto ir veterinarijos
tarnyba ir Lietuvos metrologijos inspekcija – 94, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba – 43.
Nustatyti ir iš rinkos pašalinti 64 tipų pavojingi gaminiai, 8 tipų gaminiai, skirti liestis su maistu,
papildomai iš rinkos pašalinti pagal gautus RASF (angl. Rapid Alert System For Food And Feed)
pranešimus. Per 2011 m. Inspekcija gavo ir išnagrinėjo 1 937 vartotojų skundus, iš kurių 62 proc.
pagrįsti. Patikrinimai pagal skundus sudarė 33 proc. visų Inspekcijos atliktų patikrinimų.
Laboratorijose išbandyti 793 gaminių bandiniai: iš 446 bandymams atrinktų naftos produktų bandinių
6 proc. neatitiko nustatytų reikalavimų, iš kitų 347 bandymams atrinktų gaminių bandinių 44 proc.
neatitiko nustatytų reikalavimų.

       NACIONALINĖ REFORMŲ DARBOTVARKĖ

         Įgyvendindama strategiją „Europa 2020“ Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 balandžio
27 d. patvirtino Ūkio ministerijos parengtą Nacionalinę reformų darbotvarkę (toliau – NRD). NRD
apibendrina pagrindines struktūrines reformas šalinant Lietuvos ekonomikos augimui trukdančias
kliūtis ir siekiant kiekybinių strategijos „Europa 2020“ tikslų.
         Atsižvelgiant į strategijoje „Europa 2020“, Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“
iškeltus prioritetus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 metų veiklos prioritetus, trumpuoju
laikotarpiu (iki 2012 metų) politiniu sprendimu išskirtos svarbiausios Lietuvos ekonomikos augimą
skatinančios reformos: aukštojo mokslo ir švietimo, verslo aplinkos gerinimo ir reglamentavimo,
valstybės valdomų įmonių, sveikatos apsaugos tinklo optimizavimo ir elektros bei dujų rinkų
sukūrimo. Ilgesniu laikotarpiu (po 2012 metų) bus svarbu įgyvendinti socialinio draudimo ir tęsti
energetikos sektoriaus, sveikatos apsaugos reformas. Šių reformų įgyvendinimui itin svarbią reikšmę
turės ES struktūrinių fondų parama. Tolesnei NRD įgyvendinimo stebėsenai vykdyti ūkio ministro
įsakymu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė iš ministerijų, Lietuvos banko ir Statistikos
departamento atstovų.

       PASIRENGIMAS PIRMININKAUTI EUROPOS SĄJUNGOS TARYBAI

        Vadovaudamasi 2010 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime
patvirtintomis Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai (toliau – EST) 2013 m.
gairėmis ir įgyvendindama Ūkio ministerijos patvirtintą projektą „Ūkio ministerijos pasirengimas
pirmininkavimui ES Taryboje 2013 m.“, ministerija, kaip ir kitos valstybės institucijos, 2011 m.
dalyvavo Lietuvos pasirengimo pirmininkauti EST procese. Rengiant Lietuvos pirmininkavimo EST
2013 metais tarpinstitucinį veiklos planą, buvo identifikuoti Ūkio ministerijos pasirengimo
pirmininkauti 2012–2014 m. poreikiai. Parengti preliminarūs pasiūlymai dėl Lietuvos pirmininkavimo
EST prioritetų pagal Ūkio ministerijos kompetenciją. Sudaryti neformalių renginių, vyksiančių
Lietuvoje pirmininkavimo metu, sąrašas ir preliminarūs aprašai. Atnaujintos EST darbo grupių
pirmininkavimo komandos, sudarytas detalus asmenų, vykdysiančių su pirmininkavimu susijusias
                                                         18


funkcijas, sąrašas (Lobynas). Užtikrinta 4 Ūkio ministerijos specialiųjų atašė Lietuvos nuolatinėje
atstovybėje ES (toliau – NA) rotacija ir veikla. 2011 m. būsimi EST darbo grupių pirmininkai –
specialieji atašė buvo paskirti į NA ir dirbo ruošdamiesi 2013 m. pirmininkauti EST darbo grupėms
pagal centralizuotai pasirinktą „Brussels based“ modelį. 2011 m. trys Ūkio ministerijos darbuotojai
stažavosi NA. EST darbo grupių pirmininkai, jų pavaduotojai ir kiti komandų nariai dalyvavo
centralizuotuose derybinių įgūdžių ir ES procedūrų mokymuose, organizuotuose Užsienio reikalų
ministerijos, kuri įgyvendina projektą „Lietuvos valstybės tarnautojų, atstovaujančių Lietuvos
interesams ES, kvalifikacijos tobulinimas“.


                                PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

     Vertinimo                                                                  Vertinimo kriterijų reikšmės
 kriterijaus kodas     Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų
                               pavadinimai ir mato vienetai                   metinis               įvykdymo
                                                                                        įvykdyta
                                                                              planas                procentas
                     1 tikslas – didinti šalies ūkio konkurencingumą,
                     verslo produktyvumą ir aukštos pridėtinės
                     vertės verslo lyginamąją dalį
R-01-05-01-01        Aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų               26         *       Nepalyginami
                     sektoriaus sukurta pridėtinė vertė sudarys X proc.                             duomenys
                     apdirbamosios gamybos sukurtos pridėtinės vertės
R-01-05-01-02        Paremtų įmonių darbo našumo didėjimas per                  10       11,88         118,8
                     3 metus po projekto įgyvendinimo, kaup. proc.
R-01-05-01-03        Vidutinis metinis atvykstamojo turizmo pajamų              3          *       Nepalyginami
                     padidėjimas, proc.                                                             duomenys
R-01-05-01-04        Paremtų įmonių MTTP veiklos išlaidų didėjimas per          10        9,55         95,5
                     3 metus po projekto įgyvendinimo, kaup. proc.
R-01-05-01-05        Paremtų įmonių eksporto didėjimas, kaup. proc.             5         8,85         177
R-01-05-01-06        Išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei          0,85        *       Nepalyginami
                     plėtrai BVP                                                                    duomenys
R-01-05-01-07        MTTP veiklai vykdyti sukurtų ilgalaikių tyrėjų ir          70         44          62,9
                     pagalbinio personalo darbo vietų skaičius
R-01-05-01-08        Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skaičius 1000       60         *       Nepalyginami
                     gyv.                                                                           duomenys
R-01-05-01-09        Pritrauktų TUI projektų dalis nuo bendro TUI               35        64,1         183
                     projektų skaičiaus, proc.
                     1 tikslo 1 uždavinys – sustiprinti ūkio
                     konkurencingumą lemiančius veiksnius ir
                     pagerinti aplinką verslui
P-01-05-01-01-01     Įdiegtų naujų ar modernizuotų technologinių linijų         50         32           64
                     skaičius
P-01-05-01-01-02     Paremtų eksporto projektus vykdančių įmonių               200        113          56,5
                     skaičius
                     1 tikslo 2 uždavinys – suformuoti inovacijoms
                     palankią aplinką
P-01-05-01-02-01     Į klasterius pritraukta privačių investicijų (mln. Lt)     2         0,37         18,5
P-01-05-01-02-02     Įgyvendinant klasterių kompetencijos tinklo projektą       8          26          325
                     ir kitas klasterizacijos skatinimo priemones,
                     pritraukta naujų klasterių narių (skaičius)
P-01-05-01-02-03     Pasirašytų slėnių projektų sutarčių skaičius               6          6           100
P-01-05-01-02-04     Projektams įgyvendinti skirta lėšų suma iš ES              82        80,3          98
                     struktūrinių fondų („Inogeb LT 2“, mln. Lt)
                                                        19


     Vertinimo                                                                  Vertinimo kriterijų reikšmės
 kriterijaus kodas     Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų
                               pavadinimai ir mato vienetai                   metinis               įvykdymo
                                                                                        įvykdyta
                                                                              planas                procentas
P-01-05-01-02-05     Pagal inovacinių čekių schemą per metus pasirašyta
                     sutarčių (skaičius) /                                     85/        88/          104/
                     skirta lėšų (mln. Lt),                                     1/         1/          100/
                     išmokėta lėšų (mln. Lt)                                  0,994        1           101
P-01-05-01-02-06     Paremtų MTTP veiklą vykdančių įmonių skaičius              35        105          300
P-01-05-01-02-07     Per metus paduotų paraiškų registruoti pramonės           150        162          108
                     nuosavybės objektus (išradimų patentus ir
                     registruotus pramoninius dizainus)
                     1 tikslo 3 uždavinys – pritraukti tiesioginių
                     užsienio ir vietinių investicijų
P-01-05-01-03-01     Įgyvendinant priemonę „INVEST LT+“, per metus             5/60      9/65        180/108
                     inicijuotų investicijų projektų (skaičius) /
                     įgyvendinus projektus, pritraukta privačių investicijų
                     suma (mln. Lt)
P-01-05-01-03-02     Parengtų ilgalaikių investicijų viešojo ir privataus      10/2      10/1         100/50
                     sektoriaus partnerystės projektų (skaičius) /
                     įgyvendinamų viešojo ir privataus sektorių
                     partnerystės investicijų ir socialinės infrastruktūros
                     modernizavimo projektų skaičius
P-01-05-01-03-03     Dėl pritrauktų investicijų sukurtų naujų darbo vietų      3500      3399          97,1
                     skaičius
P-01-05-01-03-04     Dalyvaujant užsienio šalių atstovybėms, per metus          1          2           200
                     pritrauktų investuotojų skaičius
                     1 tikslo 4 uždavinys – vykdyti veiksmingą ir
                     kryptingą prekių ir paslaugų eksporto plėtros ir
                     skatinimo politiką
P-01-05-01-04-01     Verslo misijų / parodų ir mugių skaičius                  5/5       7/18        140/360
P-01-05-01-04-02     Lietuvos įmonėms surastų naujų užsienio prekybos          700        919          131
                     partnerių skaičius
                     1 tikslo 5 uždavinys – sustiprinti smulkiojo ir
                     vidutinio verslo finansinės paramos sistemą,
                     tobulinti ekonominę ir informacinę aplinką
P-01-05-01-05-01     Parengtų / įgyvendintų pasiūlymų dėl šeimos verslų        5/5        5/4         100/80
                     skatinimo priemonių skaičius
P-01-05-01-05-02     Ūkio subjektams suteiktų informacinių,                     0,2       0,2          100
                     konsultacinių, mokymo paslaugų valandų skaičius
                     (tūkst.)
P-01-05-01-05-03     Finansinę paramą gavusių smulkiojo ir vidutinio           1280      1432          111,9
                     verslo subjektų skaičius (skaičiuojami visi
                     finansavimo suteikimo kartai)
P-01-05-01-05-04     Įmonių, kurioms suteikta iki 6 000 Lt vertės pirmųjų      500        286           57
                     verslo metų krepšelio viešoji paslauga, skaičius
                     1 tikslo 8 uždavinys – sukurti palankią aplinką
                     konkurencingų turizmo produktų plėtrai
P-01-05-01-08-01     Pritrauktų turistų per 3 metus po projekto                300        22,6          7,5
                     įgyvendinimo skaičius (tūkst.)
P-01-05-01-08-02     Sukurtų naujų tiesioginių darbo vietų turizmo             100         67           67
                     sektoriuje skaičius
                     2 tikslas – didinti žinomumą ekonomikos augimo
                     ir konkurencingumo didinimo klausimais
                                                        20


     Vertinimo                                                                  Vertinimo kriterijų reikšmės
 kriterijaus kodas     Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų
                               pavadinimai ir mato vienetai                   metinis                įvykdymo
                                                                                        įvykdyta
                                                                              planas                 procentas
R-01-05-02-01        Visuomenės žinomumo apie ekonomikos augimo ir              15         16          107
                     konkurencingumo didinimo politiką pokytis, proc.
                     2 tikslo 1 uždavinys – informuoti visuomenę Ūkio
                     ministerijos administruojamų sričių klausimais
P-01-05-02-01-01     Ūkio ministerijos interneto svetainės lankytojų           350         380         109
                     skaičius per metus (tūkst.)
P-01-05-02-01-02     Įgyvendintų viešinimo priemonių (pranešimų               205/6       223/9      109/150
                     spaudai / spaudos konferencijų) skaičius
                     3 tikslas – užtikrinti Lietuvos ūkio plėtros
                     politikos formavimą, funkcionavimą ir valdymą
R-01-05-03-01        Padaryta pažanga X srityse iš 9 „Doing Business“          5/9         4/9          80
                     tyrime
R-01-05-03-02        Sumažinta nacionalinė administracinė našta verslui         30       Teritorijų Nepalyginami
                     patvirtintose prioritetinėse srityse, proc.                        planavimo duomenys
                                                                                        ir statybos
                                                                                           srityje
                                                                                            apie
                                                                                         11 proc.;
                                                                                        statistikos
                                                                                           srityje
                                                                                            apie
                                                                                         10 proc.;
                                                                                        transporto
                                                                                           srityje
                                                                                            apie
                                                                                           8 proc.
                     3 tikslo 1 uždavinys – įgyvendinant nustatytas
                     atskirų veiklų prioritetines kryptis, sudaryti
                     prielaidas ūkio plėtrai
P-01-05-03-01-01     Pažanga Ūkio ministerijos kompetencijos srityse     4/12/0,67 6/22/2,8 -50/-83/-318
                     pagal tyrimą „Doing Business“:
                     verslo pradžios procedūros (skaičius) / laikas
                     (dienos) / sąnaudos (proc. nuo pajamų 1 gyventojui)
P-01-05-03-01-02     Investuotojų apsaugos indekso gerinimas (indeksą           8          5,7          71
                     sudaro informacijos atskleidimo apimties, vadovo
                     atsakomybės ribų, akcininkų teisės teisminiuose
                     ginčuose balų vidurkis)
P-01-05-03-01-03     Verslą kontroliuojančių institucijų grupių, pradėjusių     9           0            0
                     koordinuotai kontroliuoti verslą, skaičius
P-01-05-03-01-04      Parengtų Ūkio ministerijos reguliavimo srities            4           7          175
                      institucijų priežiūros reikalavimų vadovų (sąvadų),
                      kuriais galės vadovautis verslo subjektai ir
                      inspektuotojai, skaičius
* Oficialūs metiniai duomenys dar nežinomi.

      Nepasiektų arba viršytų vertinimo kriterijų reikšmių priežastys

     R-01-05-01-02 vertinimo kriterijaus „Paremtų įmonių darbo našumo didėjimas per 3 metus
po projekto įgyvendinimo, kaup. proc.“ reikšmė viršyta, kadangi atskirų projektų vykdytojų pagal
priemonę „Lyderis LT“ projektinės veiklos rezultatai buvo geresni, nei tikėtasi.
                                                 21


       R-01-05-01-05 vertinimo kriterijaus „Paremtų įmonių eksporto didėjimas, kaup. proc.“
reikšmė viršyta, atsižvelgiant į didesnį, nei buvo planuota, projektų veiklų poveikį eksportuojančių
įmonių veiklos rezultatams.
       R-01-05-01-07 vertinimo kriterijaus „MTTP veiklai vykdyti sukurtų ilgalaikių tyrėjų ir
pagalbinio personalo darbo vietų skaičius“ reikšmė pasiekta iš dalies, kadangi didžioji dalis MTTP
srities paraiškų buvo vertinama ilgiau, nei buvo planuota, dėl nepakankamų VšĮ Lietuvos verslo
paramos agentūros (toliau – LVPA) žmogiškųjų išteklių, o tai lėmė vėlesnę projektų įgyvendinimo
pradžią ir vėlesnį rezultatų pasiekimą.
       R-01-05-01-09 vertinimo kriterijaus „Pritrauktų TUI projektų dalis nuo bendro TUI
projektų skaičiaus“ reikšmė viršyta. Geresni rezultatai pasiekti dėl aktyvesnės VšĮ ,,Investuok
Lietuvoje“ veiklos – įvyko specialistų susitikimai su 300 užsienio bendrovių ir asocijuotų verslo
struktūrų vadovais ir atstovais, taip pat reguliariai organizuoti investuotojams skirti renginiai
perspektyviausiose užsienio rinkose.
       P-01-05-01-01-01 vertinimo kriterijaus „Įdiegtų naujų ar modernizuotų technologinių linijų
skaičius“ reikšmė pasiekta iš dalies dėl nepakankamo didžiosios dalies projektų vykdytojų aktyvumo
įgyvendinant finansavimą gavusius projektus pagal numatytus planus. Atsilikimą nuo planų lėmė
ekonominės situacijos, veiklos kreditavimo galimybių pasikeitimai, vykdomų pirkimų procedūros,
kurios truko ilgiau, nei buvo tikimasi.
       P-01-05-01-01-02 vertinimo kriterijaus „Paremtų eksporto projektus vykdančių įmonių
skaičius“ reikšmė pasiekta iš dalies dėl nepakankamo pareiškėjų aktyvumo teikiant paraiškas pagal
trečiąjį priemonės „Naujos galimybės“ tęstinį kvietimą. Didžioji dalis paraiškų gauta paskutinėmis
kvietimo galiojimo dienomis, tai lėmė vėlesnę vertinimo ir projektų įgyvendinimo pradžią.
       P-01-05-01-02-01 vertinimo kriterijaus „Į klasterius pritraukta privačių investicijų (mln.
Lt)“ reikšmė nepasiekta. Pagal priemonę „Inoklaster LT+“ buvo pateiktos 32 paraiškos, tačiau per
2011 metus, užsitęsus vertinimo procedūroms, pasirašytos tik 2 sutartys.
       P-01-05-01-02-02 vertinimo kriterijaus „Įgyvendinant klasterių kompetencijos tinklo
projektą ir kitas klasterizacijos skatinimo priemones, pritraukta naujų klasterių narių
(skaičius)“ reikšmė viršyta. Per 2011 metus klasterizavosi 26 subjektai į 3 naujus klasterius. Viršyto
vertinimo kriterijaus priežastis – nepakankamai ambicingai suplanuota kriterijaus reikšmė.
       P-01-05-01-02-06 vertinimo kriterijaus „Paremtų MTTP veiklą vykdančių įmonių skaičius“
reikšmė viršyta, kadangi 2011 metais buvo sudaromos sutartys su įmonėmis, kurioms buvo numatyta
skirti finansavimą 2010 metais, tačiau dėl vertinimo vėlavimo, atsiradusio dėl nepakankamų LVPA
žmogiškųjų išteklių ir ribotų nešališko vertinimo galimybių MTTP srityje, sutartys buvo pasirašomos
didžiąja dalimi 2011 metais.
       P-01-05-01-03-01 vertinimo kriterijaus „Įgyvendinant priemonę „INVEST LT+“, per metus
inicijuotų investicijų projektų (skaičius) / įgyvendinus projektus, pritraukta privačių
investicijų suma (mln. Lt)“ reikšmė viršyta, kadangi informacija apie „Invest LT+“ schemą ir paramos
galimybes buvo plačiau paskleista ir tapo žinomesnė naujiems užsienio investuotojams (JAV, Jungtinės
Karalystės, Vokietijos, Kinijos).
       P-01-05-01-03-02 vertinimo kriterijaus „Įgyvendinamų viešojo ir privataus sektorių
partnerystės investicijų ir socialinės infrastruktūros modernizavimo projektų skaičius“
reikšmė įgyvendinta iš dalies, nes viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus įgyvendina
projektų savininkai: Lietuvos automobilių ir kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Policijos
departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos,
Vilniaus miesto savivaldybė. Projektas laikomas įgyvendinamu, kai paskelbiami viešųjų pirkimų
konkursai. Konkursai nepaskelbti dėl projekto derinimo procedūrų su projekto savininkais ir
suinteresuotomis šalimis. Konkursų organizavimas numatomas 2012 m. I ketv.
       P-01-05-01-03-04 vertinimo kriterijaus „Dalyvaujant užsienio šalių atstovybėms, per metus
pritrauktų investuotojų skaičius“ reikšmė viršyta, kadangi ypač aktyviai bendradarbiauta
organizuojant investuotojams skirtus renginius užsienyje – vien Jungtinėje Karalystėje per 2011 metus
skirtinguose miestuose įvyko 9 tokio pobūdžio seminarai (dalyvavo 130 bendrovių vadovai ar
atstovai).
       P-01-05-01-04-01 vertinimo kriterijaus „Verslo misijų / parodų ir mugių skaičius“ reikšmė
viršyta, kadangi buvo organizuojamos neplanuotos verslo misijos ir dalyvauta parodose, orientuotose į
                                                  22


aukštesnę pridėtinę vertę (pvz., lazerių ir optoelektronikos parodos Miunchene, mobilių aplikacijų
paroda CTIA JAV, prekių ženklų tekstilės paroda „Pure London“ JK, biotechnologijų paroda Hanoveryje,
kūrybinių industrijų (kino ir muzikos) parodos).
       P-01-05-01-04-02 vertinimo kriterijaus „Lietuvos įmonėms surastų naujų užsienio prekybos
partnerių skaičius“ reikšmė viršyta dėl didesnio nei planuota atstovų užsienyje (tiek Ūkio
ministerijos komercijos atašė, tiek VšĮ „Versli Lietuva“ kontraktinių atstovų) indėlio.
       P-01-05-01-05-04 vertinimo kriterijaus „Įmonių, kurioms suteikta iki 6 000 Lt vertės
pirmųjų verslo metų krepšelio viešoji paslauga, skaičius“ reikšmė pasiekta iš dalies, nes verslo
krepšeliai yra dalijami tik verslumą skatinančių renginių metu, be to, nėra aišku, kiek iš 2011 m. IV
ketv. verslo krepšelius pasiėmusių asmenų jais dar pasinaudos, kadangi pasinaudojimo terminas yra
iki 6 mėnesių nuo verslo krepšelio gavimo.
       P-01-05-01-08-01 vertinimo kriterijaus „Pritrauktų turistų per 3 metus po projekto
įgyvendinimo skaičius (tūkst.)“ reikšmė bei P-01-05-01-08-02 vertinimo kriterijaus „Sukurtų
naujų tiesioginių darbo vietų turizmo sektoriuje skaičius“ reikšmė pasiektos iš dalies dėl ilgesnio,
nei buvo planuota paraiškų vertinimo, projektų vykdytojų delsimo pasirašyti projektų finansavimo ir
administravimo sutartis ir (ar) pateikti sutarties pasirašymui būtinus dokumentus. Projektų
vykdytojai nepateikia šių dokumentų tiek dėl to, kad kredito įstaigos nesutinka patvirtinti anksčiau
duotų sutikimų bendrai finansuoti projektų įgyvendinimą, tiek dėl to, kad, esant neaiškiai ekonominei
situacijai, nėra skubama priimti galutinį sprendimą dėl numatomų investicijų, įgyvendinant projektą.
Reikšmės pasiektos iš dalies ir dėl nepakankamos projektų įgyvendinimo spartos (projektų vykdytojų
teikiami mokėjimo prašymai mažesnėms, nei buvo planuojama pradiniuose mokėjimo prašymų
pateikimo grafikuose, finansavimo sumoms), o tai lėmė vėlesnį projektų lygmens rezultatų atsiradimą.
       P-01-05-02-01-02 vertinimo kriterijaus „Įgyvendintų viešinimo priemonių (pranešimų
spaudai / spaudos konferencijų) skaičius“ reikšmė viršyta, nes 2011 m. pradžioje pasikeitus ūkio
ministrui buvo pasitelkta daugiau viešinimo priemonių siekiant visuomenei paaiškinti vykstančius
pokyčius ir Ūkio ministerijos poziciją minėtu klausimu.
       R-01-05-03-02 vertinimo kriterijaus „Sumažinta nacionalinė administracinė našta verslui
patvirtintose prioritetinėse srityse, 30 proc.“ reikšmė pasiekta iš dalies. Ūkio ministerijos
užsakymu UAB „Deloitte Lietuva“ 2011 m. III ketv. atliktas administracinės naštos verslui vertinimo
pinigine išraiška tyrimas parodė, kad per vertinamą laikotarpį (2011 m. spalio mėn. galiojusių teisės
aktų našta lyginta su 2009 m. sausio 1 d. nustatytu administracinės naštos dydžiu) administracinė
našta teritorijų planavimo ir statybos srityje sumažėjo beveik 11 proc., statistikos srityje – apie
10 proc., o transporto – apie 8 proc. Šie duomenys atspindi tik dalį įmonėms tenkančios
administracinės naštos, nes vertinimo metu skaičiuota tik 7 prioritetinių sričių sukeliama našta, todėl
vertinimo rezultatai nėra sumuojami, o pateikiami pagal atskiras sritis. Taip pat tyrime neįvertinti
administracinės naštos mažinimo darbai, atlikti iki 2009 metų (pavyzdžiui, mokesčių administravimo
srityje esminiai naštos sumažinimo darbai atlikti iki 2009 m.). Ūkio ministerijos užsakymu „BLS
Lietuva“ 2011 m. IV ketv. parengė administracinės naštos mažinimo siūlymus 7 prioritetinėse srityse,
kuriuos visiškai įgyvendinus administracinė našta potencialiai sumažėtų apie 35 proc. 2012 m. vasario
13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino administracinės naštos mažinimo veiksmų planą
2012 metams, apimantį 24 priemones, kurias įgyvendinus našta preliminariais vertinimais turėtų
sumažėti apie 26,5 proc. (apie 36 mln. Lt kasmet), dėl likusių pasiūlymų vyksta konsultacijos su
valstybės institucijomis.
       P-01-05-03-01-01 vertinimo kriterijaus „Pažanga Ūkio ministerijos kompetencijos srityse
pagal tyrimą „Doing Business“: verslo pradžios procedūros (skaičius) / laikas (dienos) /
sąnaudos (proc. nuo pajamų 1 gyventojui)“ reikšmė nepasiekta, nes Pasaulio bankas pagal savo
tyrimo ,,Doing Business“ vertinimo metodiką įvertino tik 2011 metų I pusmetį įvykdytas reformas ir
neatsižvelgė į 2011 m. II pusmetį atliktus darbus. Be to, Ūkio ministerijos parengtas veiksmų planas
nesulaukė kitų institucijų palaikymo.
       P-01-05-03-01-02 vertinimo kriterijaus „Investuotojų apsaugos indekso gerinimas (indeksą
sudaro: informacijos atskleidimo apimties, vadovo atsakomybės ribų, akcininkų teisės
teisminiuose ginčuose balų vidurkis)“ reikšmė pasiekta iš dalies. Pasaulio banko tyrimo „Doing
Business“ duomenimis, Lietuva bendrame pasaulio šalių reitinge pagal investuotojų apsaugą užima 65
vietą (pakilo 28 vietomis). Pažanga pasiekta Vertybinių popierių komisijai nustačius aukštesnius
                                                       23


skaidrumo reikalavimus emitento sudaromiems sandoriams, kai galimi interesų konfliktai ar žala
akcininkams. Lietuvos investuotojų apsaugos indeksas pagal naujausią Pasaulio banko tyrimo ,,Doing
Business 2012“ ataskaitą pakilo nuo 5 iki 5,7. Tolesni veiksmai gerinant investuotojų apsaugą
daugiausia susiję su Civilinio kodekso pakeitimais (Teisingumo ministerijos kompetencija).
       P-01-05-03-01-03 vertinimo kriterijaus „Verslą kontroliuojančių institucijų grupių,
pradėjusių koordinuotai kontroliuoti verslą, skaičius“ reikšmė pasiekta iš dalies. 2011 m. pradėjus
koordinuotai vykdyti patikrinimus, praktika nepasiteisino. Viena vertus, kontrolės institucijos negali
atlikti patikrinimų už kitas institucijas, nes tada yra peržengiamos jų kompetencijos ribos, kita vertus,
tuo pačiu metu kelioms priežiūros institucijoms atliekant patikrinimus įmonėse, tų įmonių veikla
smarkiai trikdoma. Dėl šių priežasčių priemonės įgyvendinimas sustabdytas. Tačiau atskirais atvejais
institucijų bendradarbiavimas vyksta sėkmingai (pavyzdžiui, Mokesčių inspekcija ir Muitinės
departamentas).
       P-01-05-03-01-04 vertinimo kriterijaus „Parengtų Ūkio ministerijos reguliavimo srities
institucijų priežiūros reikalavimų vadovų (sąvadų), kuriais galės vadovautis verslo subjektai ir
inspektuotojai, skaičius“ reikšmė viršyta. 2011 m. priežiūros reikalavimų vadovų (sąvadų) (kitaip –
kontrolinių klausimynų) rengimas buvo įvardytas kaip vienas iš reformos prioritetų, todėl buvo
perskirstyti ištekliai ir didesnis dėmesys skirtas šių sąvadų rengimui.

                                PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS

                             Asignavimai                                Patvirtinti   Panaudoti    Asignavimų
                                                                       (patikslinti) asignavimai, panaudojimo
                                                                       asignavimai, tūkst. litų     procentas
                                                                        tūkst. litų
Iš viso asignavimų programai (1+2)                                       869.216,5    596.361,7          68,6
Iš jų pagal finansavimo šaltinius:
1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas                              827.771,0    560.698,5          67,7
iš jo:                                                                                 23.714,8          93,8
1.1. bendrojo finansavimo lėšos                                           25.270,0
1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos     721.917,0    458.830,4          63,6
1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos                          16.866,0     16.162,6          95,8
2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams           41.445,5     35.663,2          86,0
įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

       Mažą asignavimų panaudojimą labiausiai lėmė užsitęsęs ES struktūrinių fondų lėšomis
finansuojamų projektų vertinimas, mažas pareiškėjų aktyvumas, nepakankama paraiškų kokybė,
mažesnės garantijų išmokos. Dalį sutaupytų lėšų sudarė lėšos, skirtos darbo užmokesčiui ir socialinio
draudimo įmokoms dėl darbuotojų kaitos, neužimtų pareigybių ir nedarbingumo.
       Mažą ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo asignavimų
panaudojimą lėmė:
       1. ilgiau, nei nustatyta teisės aktuose, trukęs paraiškų, gautų antrojo kvietimo galiojimo metu
pagal priemones „Idėja LT“, „Intelektas LT“ ir „Intelektas LT+“, vertinimas, lėmęs vėlesnę projektų
įgyvendinimo pradžią. Vertinimas truko ilgiau dėl LVPA nepakankamų žmogiškųjų išteklių ir MTTP
srities projektų specifikos, reikalaujančios papildomo ekspertinio vertinimo;
       2. mažas pareiškėjų aktyvumas, teikiant paraiškas pagal priemones „Inoklaster LT“ ir
„Inoklaster LT+“. Didžioji dalis paraiškų pateikta paskutinėmis kvietimų galiojimo dienomis, tai lėmė
ir vėlesnę šių projektų įgyvendinimo ir išlaidų patyrimo pradžią. Mažą pareiškėjų aktyvumą lėmė
rizikingas pagal nurodytas priemones remiamų projektų pobūdis bei pareiškėjų atsargus požiūris į
klasterizaciją skatinančias investicijas dar neatsigavus rinkoms ir nesant aiškioms perspektyvoms dėl
ekonominės plėtros galimybių;
       3. nepakankama paraiškų kokybė dėl kurios didžioji dalis paraiškų buvo atmesta. Paraiškos
neatitiko keliamų tinkamumo bei naudos ir kokybės reikalavimų. Ūkio ministerija negali daryti įtakos
                                                   24


gaunamų paraiškų kokybei, o nepakankamą kokybę lėmė nepakankami pareiškėjų administraciniai
gebėjimai, rengiant paraiškas;
       4. atskirų projektų vykdytojų delsimas pateikti savo indėlį pagrindžiančius dokumentus ar šių
dokumentų nepateikimas. Projektų vykdytojai nepateikia šių dokumentų tiek dėl to, kad kredito
įstaigos nesutinka patvirtinti anksčiau duotų sutikimų bendrai finansuoti projektų įgyvendinimą, tiek
dėl to, kad, esant neaiškiai ekonominei situacijai, nėra skubama priimti galutinį sprendimą dėl
numatomų investicijų, įgyvendinant projektą;
       5. projektų vykdytojų teikiami mokėjimo prašymai mažesnėms, nei buvo planuojama
pradiniuose mokėjimo prašymų pateikimo grafikuose, finansavimo sumoms;
       6. priemonės „Dalinis palūkanų kompensavimas“ vykdymas (vykdoma per INVEGĄ)“
planuota ES lėšų suma nebuvo visa pervesta priemonės vykdytojui UAB „Investicijų ir verslo
garantijos“, kadangi didžioji dalis faktinio lėšų poreikio priemonei vykdyti buvo finansuota iš
priemonės vykdymui gautų avansinių 2010 m. lėšų. Pažymėtina, kad lėšų poreikis priemonei vykdyti
buvo mažesnis, nei prognozuota dėl rinkoje sumažėjusių palūkanų normų (kompensuojama norma
sumažėjo nuo prognozuojamų 5 proc. iki faktinių 2,3 proc.) ir dalies paskolas gavusių SVV subjektų
nemokumo, o tai lėmė mažesnes kompensuojamų palūkanų sumas.
       Projektų įgyvendinimas yra finansuojamas ES struktūrinės paramos lėšomis, todėl ataskaitiniais
metais neatlikti išmokėjimai bus vykdomi einamaisiais ir kitais metais (ES struktūrinės paramos
2007–2013 m. laikotarpio išlaidų patyrimo laikotarpis yra nuo 2007 m. iki 2015 m. gruodžio 31 d.).
       7. Techninės paramos lėšos panaudotos nevisiškai, nes užsitęsė Ūkio ministerijos vykdomos
informacijos apie ES struktūrinės paramos administravimą inovacijų srityje viešinimo paslaugų
viešojo pirkimo procedūros (pirkime dalyvaujantys teikėjai teikė papildomus reikiamus dokumentus,
nes nebuvo pateikę visų pirkimo sąlygose nurodytų dokumentų, taip pat buvo gauta pretenzija). Taip
pat siekiant taupyti lėšas buvo perkamos tik pačios būtiniausios paslaugos, įsigytų paslaugų įkainiai
buvo mažesni, nei planuota. Vyko didelė darbuotojų kaita dėl išėjusių darbuotojų ir valstybės
tarnautojų motinystės arba tėvystės atostogų, nedarbingumo, dėl to nepanaudota dalis darbo
užmokesčio fondo ir susijusių mokesčių.

      Valstybės biudžeto asignavimų (be ES, bendrojo finansavimo ir pajamų įmokų į biudžetą)
panaudota mažiau, nei planuota, kadangi Ūkio ministerija ir įstaigos prie ministerijos, atsižvelgdamos į
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos nuostatas, vykdė taupymo politiką, iki
būtino minimumo sumažino išlaidas, atsisakydamos nebūtiniausių prekių ir paslaugų pirkimo,
efektyviai vykdydamos viešuosius pirkimus. Dalį sutaupytų lėšų sudarė lėšos, skirtos darbo
užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms (taip pat ir ministerijos specialiesiems ir komercijos
atašė išlaikyti) dėl darbuotojų kaitos, neužimtų pareigybių ir nedarbingumo.
      Didelė dalis lėšų sutaupyta dėl 2011 m. sausio mėnesį įvykdytos Viešųjų pirkimų tarnybos
reorganizacijos - atsirado laisvų pareigybių, į kurias faktiškai dirbti priimti darbuotojai tik 2011 m.
pabaigoje. Mažiau panaudota lėšų informacinių technologijų plėtrai. Centrinės viešųjų pirkimų
informacinės sistemos viešinimo priemonių, ataskaitų ir skelbimų posistemių plėtros ir tobulinimo
paslaugų sutartis dar vykdoma. Tai yra tęstinis projektas, dalis 2011 m. numatytų tobulinimo paslaugų
perkelta į vėlesnius projekto etapus.

       Faktiškai išmokėtos mažesnės garantijų išmokos. Paprastai bankai dėl garantijos išmokos
dalies mokėjimo kreipiasi po paskolos sutarties nutraukimo ar bankroto bylos iškėlimo, o visus
dokumentus ir informaciją, reikalingą garantijos išmokai ir garantijos sąlygų įvykdymui pagrįsti,
pateikia vėliau. INVEGA garantijos išmoką ar jos dalį išmoka tik bankui pateikus visus dokumentus ir
informaciją, reikalingą garantijos išmokai ir garantijos sąlygų įvykdymui pagrįsti. Dėl šios priežasties
faktinis garantijos išmokų mokėjimo momentas nusikelia atitinkamam terminui, kuris priklauso nuo
to, kaip operatyviai bankas pašalina nurodytus papildomos informacijos ar įrodymų trūkumus, todėl
tikslinės paskirties lėšų ir pajamų įmokų į biudžetą didžioji dalis, įskaitant ir viršplanines lėšas (kiti
šaltiniai), buvo panaudota nevisiškai.

      Žaliosios pramonės inovacijų programai parengti 2011 m. buvo skirta 95,0 tūkst. Lt
viršplaninių lėšų (kiti šaltiniai), kurios buvo numatytos darbo užmokesčiui, socialinio draudimo
                                                       25


įmokoms, komandiruotėms ir vertimo raštu paslaugoms. Atsižvelgiant į tai, kad programos rengimas
prasidėjo 2011 m. rugpjūčio mėn., o viršplaniniai asignavimai programai rengti buvo gauti tik 2011 m.
spalio viduryje, panaudoti visus numatytus asignavimus nebuvo galimybių. Vadovaujantis Finansų
ministerijos išaiškinimais, nepanaudotos Norvegijos finansinio mechanizmo lėšos bus perkeltos į
 vėlesnius metus ir naudojamos šios programos partnerystės projektų priemonėje.

      ŪKIO MINISTERIJOS REORGANIZAVIMO LAIKOTARPIO ENERGETIKOS SRITIES EUROPOS
 SĄJUNGOS IR BENDROJO FINANSAVIMO LĖŠOMIS FINANSUOJAMŲ PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS
                                 (KODAS 01-02)

      Programos tikslas – užtikrinti energetikos projektų, finansuojamų ES ir bendrojo finansavimo
lėšomis, vykdymo tęstinumą.

      Programos tikslų įgyvendinimas, pasiekti pokyčiai ir atlikti svarbūs darbai

       2011 metais buvo tęsiamas Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programų
priemonės pagal VP2-4 prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra“ 1 priemonių grupę „Energijos
tiekimo tinklai“ ir VP3-3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ 4 priemonių grupę „Energijos
gamybos ir vartojimo efektyvumo bei atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo didinimas“
įgyvendinimas.
       Įgyvendinant VP2-4 prioritetą, per 2011 m. pasirašytos 45 sutartys už 179,52 mln. Lt (iš viso
iki 2011 m. pabaigos pasirašytos 103 sutartys, pagal kurias paskirstyta 401,52 mln. Lt), išmokėtų lėšų
suma per 2011 m. sudarė 60,48 mln. Lt (iš viso iki 2011 m. pabaigos išmokėta 110,38 mln. Lt).
       Įgyvendinant VP3-3 prioritetą, per 2011 m. pasirašytos 65 sutartys už 59,9 mln. Lt (iš viso iki
2011 m. pabaigos pasirašyta 513 sutarčių, pagal kurias paskirstyta 1 127,8 mln. Lt), išmokėtų lėšų
suma per 2011 m. sudarė 302,55 mln. Lt (iš viso iki 2011 m. pabaigos išmokėta 854,78 mln. Lt).
       Įgyvendinant projektus pagal nurodytas priemones, energijos gamybos pajėgumų, naudojančių
biomasę, galia 2011 m. pabaigoje padidėjo iki 60,89 MWh (per 2011 m. padidėjimas sudarė 34,39
MWh), šilumos vartotojų, kuriems šiluma tiekiama patikimiau ir pagerėjo tiekimo kokybė , skaičius
2011 m. pabaigoje padidėjo iki 422,6 tūkst. (per 2011 metus padidėjimas sudarė 177,9 tūkst.
vartotojų).

                               PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

     Vertinimo                                                                Vertinimo kriterijų reikšmės
 kriterijaus kodas      Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų
                                pavadinimai ir mato vienetai                metinis               įvykdymo
                                                                                      įvykdyta
                                                                            planas                procentas
                     1 tikslas – užtikrinti energetikos projektų,
                     finansuojamų ES ir bendrojo finansavimo lėšomis,
                     vykdymo tęstinumą
R-01-02-01-01        Kaupiamojo sutaupytos energijos kiekio ir 2008 m.        1          0,7          70
                     sunaudotos šilumos energijos paslaugų sektoriuje
                     santykis, proc.
                     1 tikslo 1 uždavinys – finansuoti projektus, kuriuos
                     įgyvendinus taupomi energijos ištekliai ir energija
P-01-02-01-01-01     Energijos taupymo požiūriu atnaujintų viešosios         100        191          191
                     paskirties pastatų skaičius

      Nepasiektų arba viršytų vertinimo kriterijų reikšmių priežastys

      R-01-02-01-01 vertinimo kriterijaus „Kaupiamojo sutaupytos energijos kiekio ir 2008 m.
sunaudotos šilumos energijos paslaugų sektoriuje santykis, proc.“ reikšmė pasiekta iš dalies dėl
informacijos apie sutaupytos energijos dydžius vėlavimo, kadangi sutaupymas gali būti fiksuojami tik
                                                      26


pasibaigus šildymo sezonui po projekto įgyvendinimo pabaigos, taip pat dėl energetinių auditų
netikslumų identifikuojant potencialų sutaupymą po energijos taupymo priemonių įdiegimo.
      P-01-02-01-01-01 vertinimo kriterijaus „Energijos taupymo požiūriu atnaujintų viešosios
paskirties pastatų skaičius“ reikšmė viršyta. Daugiau nei buvo planuota atnaujinta viešosios
paskirties pastatų (darželių, ligoninių, mokyklų, globos namų, pensionų ir pan.). Tai buvo galima
padaryti, nes įgyvendinant kitus projektus buvo sutaupyta lėšų, dėl vertinimo metu koreguotų
projektų biudžetų ir projektų įgyvendinimo metu faktiškai patirtų mažesnių išlaidų.

                                PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS
                                                                   Patvirtinti
                                                                                   Panaudoti    Asignavimų
                                                                  (patikslinti)
                           Asignavimai                                            asignavimai, panaudojimo
                                                                  asignavimai,
                                                                                   tūkst. litų   procentas
                                                                   tūkst. litų
Iš viso asignavimų programai (1+2)                                    536625,0       366338,1         68,3
Iš jų pagal finansavimo šaltinius:
1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas                           518000,0       351170,4         67,8
iš jo:                                                                                12698,4         66,5
1.1. bendrojo finansavimo lėšos                                        19093,0
1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos        497918,0       337484,7         67,8
lėšos
1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos
2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams        18625,0        15167,7         81,4
įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

      Asignavimų panaudota mažiau, nei buvo planuota, nes:
      1. Privačių juridinių asmenų planuojamų projektų biudžetai buvo koreguojami (mažinami),
įvertinus vyraujančias rinkos kainas bei atsižvelgiant į išlaidų tinkamumo reikalavimus. Projektų
įgyvendinimo metu faktinis išmokėjimų poreikis taip pat buvo mažesnis, atsižvelgiant į vykdomų
viešųjų pirkimų rezultatus.
      2. Projektų vykdytojų teikiami mokėjimo prašymai mažesnėms, nei buvo planuojama
pradiniuose mokėjimo prašymų pateikimo grafikuose, finansavimo sumoms dėl projektų metu
numatytų veiklų įgyvendinimo vėlavimo.
      Projektų įgyvendinimas yra finansuojamas ES struktūrinės paramos lėšomis, todėl ataskaitiniais
metais neatlikti išmokėjimai bus vykdomi einamaisiais ir ateinančiais metais (ES struktūrinės paramos
2007–2013 m. laikotarpio išlaidų patyrimo laikotarpis yra nuo 2007 m. iki 2015 m. gruodžio 31 d.).
      Bendrojo finansavimo lėšų panaudojimas yra tiesiogiai susijęs su ES lėšų panaudojimu, kadangi
bendrojo finansavimo lėšos naudojamos kartu su ES lėšomis tų pačių projektų finansavimui užtikrinti
(ES reikalaujamas bendras finansavimas iš valstybės narės).

     III. KOORDINUOJAMŲ TARPINSTITUCINIŲ VEIKLOS PLANŲ, PLĖTROS
                PROGRAMŲ IR STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS
       LIETUVOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SISTEMOS TOBULINIMO IR PLĖTROS 2009–2013 METŲ
                         STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

      Strategijos tikslas – pasiekti, kad Lietuvos viešųjų pirkimų sistema funkcionuotų skaidriai ir
efektyviai, leistų perkančiosioms organizacijoms mažiausiomis sąnaudomis įsigyti labiausiai jų
poreikius atitinkančias prekes, paslaugas ar darbus (angl. best value for money), taip pat užtikrintų
konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, galimybes viešuosius pirkimus vykdyti elektroninėmis
priemonėmis, palankios aplinkos viešųjų pirkimų dalyviams konstruktyviai bendradarbiauti sukūrimą,
viešųjų pirkimų politikos, suderintos su kitomis ES politikos kryptimis (darnaus vystymosi, inovacijų,
                                                    27


smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros ir kitomis), įgyvendinimą, konkurencingos ir inovacijomis
pagrįstos ekonomikos kūrimo skatinimą.

      Strategijos įgyvendinimo rezultatai

       1. Kiek procentų padaugėjo skelbiamų pirkimų iš visų viešųjų pirkimų; dabartinė reikšmė (2009
m. sausio 1 d.) – 62,51 procento, siektina reikšmė – (2013 metai) – 80 procentų.
       2011 m. sausio 1 d. skelbiamų pirkimų skaičius sudarė 75,2 proc. bendro 2011 m.
įvykusių viešųjų pirkimų skaičiaus (informacija preliminari, oficialiai bus paskelbta iki 2012 m.
kovo        1      d.     Viešųjų      pirkimų       tarnybos      interneto      svetainėje        adresu
http://www.vpt.lt/rtmp8/dtd/index.php?pid=121189211065 &lan=LT).
       2. Kiek procentų visos viešųjų pirkimų vertės sudaro elektroniniai viešieji pirkimai; dabartinė
reikšmė (2009 m. balandžio 1 d.) – 0,03 procento, siektina reikšmė (2013 metai) – 70 procentų.
       2011 m. skelbtų elektroninių viešųjų pirkimų vertės dalis sudarė 75,7 proc. bendros per
šį laikotarpį įvykdytų skelbtų viešųjų pirkimų vertės.
       3. Kiek procentų padidėjo centralizuotų viešųjų pirkimų vertė iš visų viešųjų pirkimų vertės;
dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 5,8 procento, siektina reikšmė (2013 metai) – 30 procentų.
       2011 m. centralizuotai vykdytų viešųjų pirkimų vertė siekė 1 354,1 mln. Lt ir sudarė 12,6
proc. bendros 2011 m. vykdytų viešųjų pirkimų vertės (10 736,9 mln. Lt).
       4. Kiek padidėjo centrinių perkančiųjų organizacijų sutaupytų Lietuvos Respublikos valstybės
biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų vertė; dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 5,1 mln. litų
(per Centrinę projektų valdymo agentūrą įvykdytų centralizuotų viešųjų pirkimų duomenys), siektina
reikšmė (2013 metai) – 20 mln. litų.
       2011 m. rodiklis bus apskaičiuotas 2012 m. balandžio mėn., kai bus parengta metinė Centrinės
perkančiosios organizacijos veiklos ataskaita.
       5. Ar efektyvesnis tapo viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimas; dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1
d.) – pirmosios instancijos teismuose – 120 dienų, aukštesniosios instancijos teismuose – 83 dienos,
siektina reikšmė (2013 metai) – 45 dienos (vidutinis laiko tarpas, per kurį viešųjų pirkimų ginčas
išnagrinėjamas atskirai pirmosios ir aukštesniosios instancijos teismuose).
       2011 m. rodiklis bus apskaičiuotas 2012 m. gegužės mėn., gavus informaciją iš Nacionalinės
teismų administracijos.
       6. Kiek padaugėjo oficialiuose patvirtintų tiekėjų sąrašuose įrašytų tiekėjų; dabartinė reikšmė
(2009 m. birželio 1 d.) – 253, siektina reikšmė (2013 metai) – 1000.
       2011 m. – 695 tiekėjai.
       7. Kiek procentų pagerėjo viešųjų pirkimų dalyvių žinių lygis, įvertinamas pagal Viešųjų pirkimų
tarnybos rengiamus testus žinioms patikrinti; dabartinė reikšmė (2009 m. birželio 1 d.) – 65 procentai,
siektina reikšmė (2013 metai) – 75 procentai.
       2011 m. – 65,63 proc.
       8. Kiek padaugėjo teisėjų, dalyvavusių jiems organizuotame viešųjų pirkimų mokyme; dabartinė
reikšmė (2009 m. birželio 1 d.) – 42 teisėjai, siektina reikšmė (2013 metai) – kasmet (nuo 2010 metų)
po 60 teisėjų.
       2011 m. – 67 teisėjai.
       9. Kiek procentų padaugėjo smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų, dalyvavusių viešuosiuose
pirkimuose; dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 76,1 procento, siektina reikšmė (2013 metai) –
80 procentų.
       2011 m. rodiklis bus apskaičiuotas 2012 m. birželio mėn., gavus informaciją iš Lietuvos
statistikos departamento.
       10. Kiek procentų visų viešųjų pirkimų sudaro darnieji viešieji pirkimai: žalieji viešieji pirkimai,
viešieji pirkimai, kuriems taikomi energijos efektyvumo reikalavimai, viešieji pirkimai, kuriems
taikomi socialinės apsaugos reikalavimai, ir viešieji pirkimai iš socialinių ir kitų įmonių, nurodytų
Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnyje; dabartinė reikšmė (2009 m. rugsėjo 1 d.): žalieji viešieji
pirkimai – 8,3 procento, viešieji pirkimai, kuriems taikomi energijos efektyvumo reikalavimai, – 2,75
procento, viešieji pirkimai, kuriems taikomi socialinės apsaugos reikalavimai, ir viešieji pirkimai iš
socialinių ir kitų įmonių, nurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnyje, – 0,22 procento; siektina
                                                  28


reikšmė (2013 metai): žalieji viešieji pirkimai – 25 procentai, viešieji pirkimai, kuriems taikomi
energijos efektyvumo reikalavimai, – 10 procentų, viešieji pirkimai, kuriems taikomi socialinės
apsaugos reikalavimai, ir viešieji pirkimai iš socialinių ir kitų įmonių, nurodytų Viešųjų pirkimų
įstatymo 91 straipsnyje, – 5 procentai.
       2011 m. informacija iki 2012 m. kovo 1 d. bus paskelbta Viešųjų pirkimų tarnybos interneto
svetainėje adresu http://www.vpt.lt/rtmp8/dtd/index.php?pid=121189211080&lan=LT.
       11. Kiek procentų visų viešųjų pirkimų sudaro inovatyvūs viešieji pirkimai; dabartinė reikšmė
(2009 m. sausio 1 d.) – nėra duomenų, siektina reikšmė (2013 metai) – 5 procentai.
       Informacijos apie 2011 m. rodiklio reikšmę pateikti negalima, nes pakeitimai viešųjų pirkimų
procedūrų ataskaitose, leidžiantys kaupti informaciją apie inovatyvius viešuosius pirkimus, galioja nuo
2012 m. sausio 1 d.
       12. Kiek procentų padaugėjo Lietuvoje atliekamų viešųjų pirkimų procedūrų palankių (teigiamų)
vertinimų; dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 25 procentai, siektina reikšmė (2013 metai) – 50
procentų.
       2011 m. palankių (teigiamų) vertinimų dalis sudarė 27 proc. nuo bendro atliktų
įvertinimų skaičiaus.
       13. Kiek atlikta tyrimų, susijusių su Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos tobulinimu ir plėtra;
dabartinė reikšmė (2009 m. sausio 1 d.) – 0, siektina reikšmė (2013 metai) – kasmet (nuo 2010 metų)
po 2 tyrimus.
       2011 m. – 3 tyrimai (inovatyvių (išskyrus ikiprekybinius) viešųjų pirkimų rinkos tyrimas;
perkančiųjų organizacijų, perkančių per centrinę perkančiąją organizaciją, apklausa ir apklausos
duomenų tyrimas; tyrimas dėl rizikingiausių viešųjų pirkimų procesų sričių, kuriose didžiausia
piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi tikimybė).
       14. Kiek padidėjo santykinis dydis, apskaičiuotas atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos visų
atliktų viešųjų pirkimų vertinimų skaičių ir vertinimų, atliktų iki sutarties sudarymo, skaičių;
dabartinė reikšmė (2009 m. liepos 1 d.) – 59 procentai (2009 metų I–II ketvirčiais atlikti
252 vertinimai, 150 vertinimų – iki sutarties sudarymo), siektina reikšmė (2013 metai) – 70 procentų.
       2011 m. Viešųjų pirkimų tarnybos atliktų įvertinimų iki sutarties sudarymo skaičiaus
dalis sudarė 53,8 proc. bendro atliktų įvertinimų skaičiaus.

      2011 metais strategijai įgyvendinti buvo numatyti skirti 15 tūkst. Lt, iš jų panaudota 12,5 tūkst.
Lt (priemonei „Atlikti inovatyvių (išskyrus ikiprekybinius) viešųjų pirkimų rinkos tyrimus“ įgyvendinti
buvo vykdomas viešasis pirkimas rinkos tyrimo atlikimo paslaugoms įsigyti).

     LIETUVOS RESPUBLIKOS 2009–2013 METŲ EKSPORTO PLĖTROS STRATEGIJOS IR JOS
             ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

      Strategijos tikslas – vykdyti veiksmingą ir kryptingą prekių ir paslaugų eksporto plėtros ir
skatinimo politiką, didinti įmonių konkurencingumą ir nustatyti priemones, kurių įgyvendinimas
skatins aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų diegimą ir kokybiškų paslaugų teikimą, sudarys
sąlygas su mažiausiomis sąnaudomis efektyviai prekiauti su užsienio partneriais ir siekti teigiamo
užsienio prekybos balanso. Eksportas turi tapti šalies ilgalaikiu ekonomikos augimo varikliu.

      Strategijos įgyvendinimo rezultatai

      Strategijos įgyvendinimo rezultatų planuojamos reikšmės nėra nustatytos, tačiau įgyvendinant
strategijos priemones 2011 m. pasiektas gana stabilus eksporto augimas. Lietuvos statistikos
departamento duomenimis, 2011 m. prekių eksportas 29 proc. viršijo 2010 m. eksportą.
Lietuviškos kilmės prekių eksportas, kuris sudaro apie 70 proc. viso eksporto, palyginti su
2010 m., išaugo 25 proc.
      2011 m. prekių eksportas viršijo prieškrizinį lygį:
                                                  29




       Prekių eksportas į Eksporto plėtros strategijoje išskirtas prioritetines (Baltijos jūros regiono,
Europos Sąjungos, tradicinės Rytų krypties) rinkas 2011 m. buvo keliais procentiniais punktais
spartesnis nei bendras eksporto augimas. Lietuvos banko duomenimis, paslaugų eksportas per pirmus
tris 2011 m. ketvirčius buvo 21 proc. didesnis, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu.
       Remiantis minėtų institucijų 2011 m. trijų ketvirčių duomenimis, prekių ir paslaugų eksporto
santykis su BVP buvo 77,3 proc. (to paties 2010 m. laikotarpio duomenimis, šis santykis buvo 65,1
proc.).
       ES struktūrinės paramos lėšomis skatinant eksportuojančių įmonių konkurencingumo didinimą
ir pasirengimą eksportuoti, 2011 m. vasario mėn. paskelbtas trečias kvietimas pagal priemonę „Naujos
galimybės“. Šios priemonės tikslas – skatinti įmones aktyviau ieškoti užsienio partnerių ir didinti
pardavimą užsienio rinkose. Trečio kvietimo galiojimo metu gautos 99 paraiškos už 11,65 mln. Lt
sumą, 43 projektams patvirtintas 4,91 mln. Lt finansavimas. Įgyvendinant pagal šią priemonę
finansuojamus projektus, iki 2011 m. pabaigos buvo atlikta per 530 užsienio rinkų tyrimų,
parengta daugiau kaip 540 įmonių įvaizdžio gerinimo priemonių, parengta 160 produkcijos
eksporto plėtros strategijų, 12 įmonių pradėjo eksportuoti savo produkciją į naujas rinkas, 10
įmonių išplėtė esamas eksporto rinkas.
       Organizuojant ūkio subjektų dalyvavimą su eksporto skatinimu susijusiuosiuose renginiuose,
VšĮ „Versli Lietuva“ surengė 10 verslo misijų, 8 kontaktų muges, suorganizavo Lietuvos įmonių
dalyvavimą 46 parodose. Vykdomos eksporto skatinimo priemonės padėjo Lietuvos ūkio
subjektams surasti 919 naujų verslo partnerių užsienyje. VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto
produktų rinkos reguliavimo agentūra suorganizavo Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių
ir jų grupių dalyvavimą 6 specializuotose tarptautinėse pareigose.
       Teikiant ūkio subjektams tarptautinio verslo plėtrai svarbią informaciją, Lietuvos įmonių
atstovams surengti 6 seminarai apie verslo galimybes Japonijoje, Norvegijoje, Danijoje,
Artimuosiuose Rytuose, Šveicarijoje, Azerbaidžane ir Turkmėnistane. Seminaruose dalyvavo 472
įmonių atstovai, internetu stebėjo 439 dalyviai. Taip pat surengti 6 seminarai maisto ir žemės ūkio
sektorių atstovams 4 kalbomis (lietuvių, rusų, anglų ir vokiečių) išleistas katalogas „Lietuvos žemės
ūkio ir maisto produktų eksportas“.
       Siekiant tobulinti ekonominį atstovavimą užsienyje, persvarstyta atstovavimo struktūra ir
tinkamas geografinis išsidėstymas – 2011 m. įsteigta komercijos atašė pareigybė Izraelyje,
nuspręsta steigti komercijos atašė pareigybę JAV ir naikinti Kazachstane. VšĮ „Versli Lietuva“
pasirašė atstovavimo sutartis su atstovais JAV, Kazachstane, Lenkijoje, Vokietijoje ir Danijoje.
Šiuo metu komercijos atstovų užsienyje tinklas, įskaitant VšĮ „Versli Lietuva“ sutartinius atstovus,
apima 15 pasaulio valstybių.
                                                  30



     INVESTICIJŲ SKATINIMO 2008–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

       Programos tikslas – gerinti Lietuvos investicinę aplinką ir kurti efektyvią tiesioginių vidaus ir
užsienio investicijų skatinimo sistemą, visų pirma orientuotą į ilgalaikę šalies ūkio plėtrą, ekonomikos
augimą ir visuomenės gerovės didinimą.

       Programos įgyvendinimo rezultatai




      1. Sukaupta tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui (planuotas padidėjimas – ne
mažiau kaip 5 procentais).
      2011 metų duomenys bus skelbiami balandžio 1 dieną.
      2. BVP dalis (procentais), kurią sudaro sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (planuotas
padidėjimas – ne mažiau kaip 1,5 procento).
      2011 metų duomenys bus skelbiami balandžio 1 dieną.
      3. Vidutinis metinis tiesioginių užsienio investicijų srautas (padidėjimas – ne mažiau kaip
5 procentais).
      2011 metų duomenys bus skelbiami balandžio 1 dieną;
      4. Pritraukta didelių – ne mažesnių kaip 20 mln. litų – plynojo lauko tiesioginių užsienio
investicijų projektų (planuota ne mažiau kaip 2 per metus).
      2011 metais – 3.
      5. Sukurta ilgalaikių – ne mažiau kaip 3 metams – geros kokybės darbo vietų (planuota ne
mažiau kaip 50 per metus).
      2011 metais – 1086.
      Atliekant kasmetinį vertinimą, lyginami ankstesnių dvejų kalendorinių metų oficialūs Statistikos
departamento skelbiami duomenys ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ informacija apie pritrauktas
tiesiogines investicijas.

VIEŠOJO IR PRIVATAUS SEKTORIŲ PARTNERYSTĖS SKATINIMO 2010–2012 METŲ PROGRAMOS
                 IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO REZULTATAI

      Programos tikslas – skatinti šioje programoje nurodytų sričių partnerystę. Šis tikslas
įgyvendinamas organizuojant partnerystės skatinimo veiksmus dviem kryptimis: viešojo sektoriaus
skatinimas ir privataus sektoriaus skatinimas dalyvauti įgyvendinant partnerystės projektus.

      Programos įgyvendinimo rezultatai
                                                 31


       1. Kokią dalį ataskaitiniais metais Valstybės investicijų programoje numatytiems investicijų
projektams vykdyti skirtų lėšų sudaro privataus sektoriaus į partnerystės projektų įgyvendinimą
investuotos lėšos.
       Interneto svetainės www.ppplietuva.lt duomenimis, per 2010 m. atliktų pagal koncesijų ir
valdžios ir privataus sektorių partnerystės sutartis investicijų suma siekė 89 741,18 tūkst. litų.
Tai sudarė 1,8 proc. Valstybės investicijų 2010 m. programoje numatytiems investicijų
projektams vykdyti skirtų lėšų (4 992 448 tūkst. litų). 2011 metų duomenys bus paskelbti 2012 m.
kovo mėn.
       2. Ar padidėjo viešojo sektoriaus partnerystės srities gebėjimai.
       2011 metais valstybės ir savivaldybių institucijoms buvo organizuoti mokymai ir
informaciniai seminarai (iš viso 23,5 mokymo dienų), kuriuose dalyvavo 657 dalyviai (2010 m.
atitinkamai 2,5 mokymo dienos ir 182 dalyviai).
       3. Ar padidėjo informacijos apie partnerystės galimybes sklaida.
       2010 metų pabaigoje sukurta viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektams
viešinti skirta interneto svetainė lietuvių kalba www.ppplietuva.eu, o 2011 m. ir
www.ppplietuva.lt.

         NACIONALINĖS TURIZMO PLĖTROS 2010–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO
                                   REZULTATAI

     Programos tikslai:
     1. sukurti konkurencingų turizmo produktų plėtrai palankią aplinką;
     2. užtikrinti nuolatinį turistų srautų didėjimą.

     Programos įgyvendinimo rezultatai

      1. Stabilizuojamos atvykstamojo turizmo pajamos.
      Preliminariais Lietuvos banko duomenimis, atvykstamojo turizmo pajamos (kelionių kreditas)
2011 m., palyginti su 2010 metais, padidėjo 17,6 procento ir sudarys 3,4 mlrd. Lt.
      2. Stabilizuojamas turistų skaičius apgyvendinimo įmonėse ir lankytinuose objektuose.
      Preliminariais Lietuvos statistikos departamento duomenimis Lietuvos apgyvendinimo įstaigose
2011 m. apsistojo 985 tūkst. užsienio turistų, arba 17,3 proc. daugiau nei 2010 m.
      3. Kultūrinio turizmo reikmėms pritaikytų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų skaičius.
      2011 m. – 15 (planuota reikšmė 30).
      4. Vidutiniškai per metus įgyvendinta 10 viešosios turizmo infrastruktūros projektų (planuota
reikšmė).
      2011 m. įgyvendinti 27 viešosios turizmo infrastruktūros projektai: baigtas įgyvendinti
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos projektas „Užutrakio dvaro sodybos muziejinės-
reprezentacinės ir memorialinės dalių pritaikymas viešiesiems turizmo poreikiams“, Žemaitijos
nacionalinio parko direkcijos projektas „Buvusios Platelių dvaro sodybos atstatymas, restauravimas ir
pritaikymas vešiesiems turizmo poreikiams“, Lietuvos dailės muziejaus projektas „Palangos gintaro
muziejaus reprezentacinių rūmų restauracija ir jų pritaikymas šiuolaikiniams kultūrinio turizmo
poreikiams“, VšĮ Marijampolės kultūros ir istorinio paveldo turizmo centro projektas „Marijampolės
Šv. Arkangelo Mykolo bazilikos ir Marijonų vienuolyno pritaikymas turizmo reikmėms“ ir kt.
      5. Vidutiniškai per metus pagal turizmo kvalifikacijos tobulinimo priemones apmokyta
200 žmonių (planuota reikšmė).
      2011 m. surengtos 2 kvalifikacijos kėlimo priemonės, kurių metu patobulinta 56
savivaldybių turizmo informacijos centrų darbuotojų ir 160 gidų kvalifikacija.
      6. Kasmet atliekama po 3 turizmo sektoriaus stebėsenos tyrimus ir parengiamos ataskaitos
(planuota reikšmė).
      Rezultatas nepasiektas, stebėsenos tyrimai nebuvo vykdomi dėl lėšų stokos.
      7. Vidutiniškai per metus turizmo sektoriuje darbo vietų daugėja 2 procentais (planuota
reikšmė). Lietuvos statistikos departamentas 2011 m. duomenų dar neskelbia. 2010 m. turizmo
                                                   32


sektoriuje dirbo 41,8 tūkst. asmenų, t. y. 4,4 proc. visų privataus sektoriaus darbuotojų (2009
m. – 4,2 proc.).
      8. Vidutiniškai per metus įgyvendinama 10 turizmo paslaugų infrastruktūros projektų (planuota
reikšmė).
      Įgyvendinti 5 turizmo paslaugų infrastruktūros projektai: baigtas įgyvendinti UAB „ESKOM“
projektas „Konferencijų centro viešbutyje „Vanagupė“ sukūrimas“, UAB „TOUREX“ projektas
„Bistrampolio dvaro rūmų pritaikymas turizmo reikmėms“, UAB „Draugystės sanatorija“ projektas
„UAB „Draugystės sanatorija“ modernizavimas ir vilos „Kolonada“ rekonstrukcija ir kt.
      9. Vidutiniškai į turizmo sektorių per metus pritraukiama 80 mln. litų privačių investicijų
(planuota reikšmė).
      2011 m. pritraukta 72,4 mln. Lt privačių investicijų.
      Skatinant atvykstamąjį ir vietinį turizmą įgyvendinti 5, pradėti įgyvendinti 7 turizmo rinkodaros
projektai, finansuojami pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto
„Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“
VP3-1.3-ŪM-04-V priemonę „Turizmo informacinių paslaugų ir infrastruktūros plėtra ir turizmo
rinkodaros skatinimas“.

   JONO PAULIAUS II PILIGRIMŲ KELIO KŪRIMO IR JO OBJEKTŲ PRITAIKYMO PILIGRIMŲ IR
     TURIZMO REIKMĖMS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

      Programos tikslas – sukurti Jono Pauliaus II piligrimų kelią, jo objektus pritaikyti piligrimų ir
turizmo reikmėms, kad atvykę piligrimai ir turistai galėtų juos lankyti ir rasti reikiamą viešąją
infrastruktūrą. Programos įgyvendinimo rezultatai vertinami pagal įvykdytų programos priemonių
skaičių.

      Programos įgyvendinimo rezultatai

      1. Kiek gausėja piligrimų ir turistų, lankančių Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektus (planuota
reikšmė per metus vidutiniškai 5 procentais).
      Lietuvos statistikos departamentas 2011 m. duomenų dar neskelbia.
      2. Kiek sutvarkyta ar įrengta viešosios infrastruktūros objektų.
      Pastatyti 2 stendai prie dviejų piligrimų kelio objektų; pastatyti informaciniai kelio
ženklai prie 7 piligrimų kelio objektų.
      3. Kiek Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektuose atlikta tvarkybos, statybos darbų.
      Pagal 2011 m. Ūkio ministerijos ir atsakingų institucijų pasirašytas sutartis įgyvendintos šios
Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007–
2013 metų programos priemonės:
       Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacija įgyvendino priemonę „Atlikti viešųjų tualetų
įrengimo Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansambliui priklausančiame pastate darbus“.
Priemonei įgyvendinti skirta 197 tūkst. Lt, lėšos panaudotos.
       Šiaulių rajono savivaldybės administracija įgyvendino priemonę „Atlikti archeologijos
tyrimus ir įrengti apšvietimą Kryžių kalno teritorijoje“. Priemonei įgyvendinti skirta 502 tūkst. Lt,
Šiaulių rajono savivaldybės administracija priemonei įgyvendinti panaudojo 470,4 tūkst. Lt.
       Šiaulių rajono savivaldybės administracija įgyvendino priemonę „Atlikti Kryžių kalno
detaliojo plano tikslinimo darbus, kurių reikia žemės sklypui padalyti, statybos ir teritorijos
tvarkymo reglamentams, skirtiems bažnyčios prie Kryžių kalno statybai, nustatyti“. Priemonei
įgyvendinti skirta 59 tūkst. Lt, lėšos panaudotos.
       Vilniaus arkivyskupijos kurija įgyvendino priemonę „Atlikti Šv. Teresės bažnyčios, Aušros
Vartų koplyčios ir galerijos išorės tvarkybos (remonto, restauravimo) darbus“. Priemonei
įgyvendinti skirta 600 tūkst. Lt, lėšos panaudotos.
       Valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ įgyvendino priemonę „Atlikti Trakų parapinės
bažnyčios ir tvoros tvarkybos darbus“. Priemonei įgyvendinti skirta 300 tūkst. Lt, lėšos panaudotos.
       Valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ įgyvendino priemonę „Atlikti Kauno arkikatedros
bazilikos vidaus tvarkybos darbus“. Priemonei įgyvendinti skirta 171 tūkst. Lt, lėšos panaudotos.
                                                  33


        Valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ įgyvendino priemonę „Atlikti Šiluvos bazilikos
Apsireiškimo koplyčios išorės tvarkybos (remonto) darbus“. Priemonei įgyvendinti skirta 477
tūkst. Lt., lėšos panaudotos.
        Valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ įgyvendino priemonę „Atlikti Šiluvos bazilikos
Apsireiškimo koplyčios išorės tvarkybos (remonto) darbus“. Priemonei įgyvendinti skirta 477
tūkst. Lt, lėšos panaudotos.
        Valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ įgyvendino priemonę „Atlikti Tytuvėnų bažnyčios ir
vienuolyno ansamblio stogų tvarkybos darbus“. Priemonei įgyvendinti skirta 1 041 tūkst. Lt, lėšos
panaudotos.
        Valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ įgyvendino priemonę „Atlikti Marijampolės bazilikos
vidaus tvarkybos darbus“. Priemonei įgyvendinti skirta 150 tūkst. Lt, lėšos panaudotos.
        Valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ įgyvendino priemonę „Atlikti Žemaičių Kalvarijos
bazilikos bokštų tvarkybos darbus“. Priemonei įgyvendinti skirta 851 tūkst. Lt, lėšos panaudotos.
       Šiaulių rajono savivaldybės administracija neįgyvendino Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo
ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007–2013 metų programos priemonės
„Atlikti laikinosios koplyčios nukėlimo darbus“. Priemonė neįgyvendinta atsižvelgiant į Šiaulių rajono
savivaldybės tarybos sprendimą.
       4. Kiek parengta ir įgyvendinta rinkodaros bei informacijos priemonių.
       Sukurta ir parodyta 1 televizijos laida per LTV; išleistas video filmas CD ir DVD formatu,
išleistas lankstinukas lenkų, vokiečių, italų ir ispanų kalbomis bendru 60 000 egz. tiražu (po
15 000 vnt. kiekviena kalba).

          LIETUVOS INOVACIJŲ 2010–2020 METŲ STRATEGIJOS IR JOS ĮGYVENDINIMO
                     2010–2013 METŲ PRIEMONIŲ PLANO REZULTATAI

      Strategijos tikslas – kurti kūrybingą visuomenę, sudaryti sąlygas plėtoti verslumą ir inovacijas.
Siekiama, kad 2020 metais Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas (pagal suminę visų rodiklių vertę)
pasiektų ES vidurkį (2011 m. Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas – 0,255, o ES šalių vidutinis
suminis inovatyvumo indeksas – 0,539).

            Strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių plano įgyvendinimo rezultatai
                                    pagal atsakingas institucijas

      Aplinkos ministerija
        Atlikta Ignalinos AE ir gretimų BEO teritorijos interferometrijos (InSAR) duomenų analizė,
nustatyti lokalių vertikalių judesių greičiai ir priežastys.
        Vykdyti tarptautiniai projektai „Grimzdimo sukeliamų pavojų Europos krantų žemumose
monitoringas ir prognozavimas (SubCoast)“ ir „Urbanizuotų teritorijų geopavojų atlasas (PanGeo)“.

      Energetikos ministerija
     2011 metais vyko parengiamieji Išmaniųjų matavimo sistemų ekonominio vertinimo darbai
(parengti atliekamo vertinimo reikalavimai, jie derinti su suinteresuotomis šalimis, paskelbtas
konkursas) ir parengiamieji bandomojo pažangiųjų elektros tinklų įdiegimo projekto darbai (derintos
sąlygos ir apimtys, ieškota finansavimo šaltinių).

      Kultūros ministerija
     2011 metais buvo tęsiami 6 stambūs skaitmeninimo projektai: Virtuali elektroninių
paslaugų informacijos sistema (projektą įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo
biblioteka), Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) diegimas Lietuvos muziejuose
(projektą įgyvendina Lietuvos dailės muziejus), Virtuali aklųjų biblioteka (projektą įgyvendina
Lietuvos aklųjų biblioteka), Virtualus Lietuvos dokumentinio kino archyvas (projektą įgyvendina
Lietuvos centrinis valstybės archyvas), Lietuvos valstybingumo istorinis paveldas elektroninėje
erdvėje (projektą įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija), Virtuali istorinė Lietuva
                                                 34


(projektą įgyvendina Vilniaus universitetas), Lietuvos radijo virtuali audiobiblioteka (projektą
įgyvendina Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija).

      Susisiekimo ministerija
     Sukurta Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinė sistema, įrengtas Eismo informacijos
centras.
     Atlikta Intelektinių transporto sistemų diegimo Lietuvoje galimybių studija, įgyvendinami
siūlomi projektai.
     Užbaigtos projektų atrankos procedūros dėl Ekologiško viešojo transporto projektų,
panaudojant ES Sanglaudos fondo paramą, įgyvendinimo Lietuvos didžiuosiuose miestuose (projektų
įgyvendinimo pradžia – 2012 m. I ketv.).

      Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
     Siekiant tobulinti darbuotojų ir vadovų kvalifikaciją, žinias ir gebėjimus įmonėse,
pritraukiančiose tiesiogines užsienio investicijas į didelės pridėtinės vertės gamybos ir (ar) didelės
pridėtinės vertės paslaugų verslo pradžią ar plėtrą, skirtas 0,8 mln. Lt finansavimas pagal
priemonę „Žmogiškieji ištekliai INVEST LT+“.
     Skirtas 36,2 mln. Lt finansavimas 22 į kompiuterinio raštingumo įgūdžių ugdymą
orientuotiems projektams, kuriuose dalyvavo 33,3 tūkst. asmenų.
     Skatinant ekonominės veiklos įvairinimą kaimo vietovėse, į mokymus įtraukta 11 200 tikslinės
grupės atstovų (šios srities mokymus ir įvairias konsultacines veikas taip pat vykdė ir Žemės ūkio
ministerija). Siekiant sudaryti palankias sąlygas darbingo amžiaus ekonomiškai aktyviems asmenims
derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, per 2011 metus projektų veikloms panaudota 12,8 mln. Lt.
     Vykdytos įvairios iniciatyvos, orientuotos į sąlygų pradėti verslą sudarymą, įskaitant
mokymų veiklas ir mikrokreditų teikimą.

      Sveikatos apsaugos ministerija
     Siekiant pastatyti ir įrengti, aprūpinti aparatūra Atviros prieigos vaizdinimo ir branduolinės
medicinos tyrimų centrą, suplanuotas projektas „Pozitronų emisijos tomografijos komplekso
įrengimas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose“. Projekto veiklų įgyvendinimo
trukmė – 32 mėnesiai. Projekte numatyta suprojektuoti, pastatyti ir įrengti pozitronų emisijos
tomografijos (PET) skeneriui (PET/CT) skirtas specialiąsias ir bendrąsias patalpas, įsigyti PET
skenerio (PET/CT) komplekso įrangą ir ją instaliuoti.
     Dalyvaujant Baltijos jūros regiono programos projekte „ImPrim“ buvo rengiamas savivaldybės ir
(arba) regiono vystymo plano rengimo ir įgyvendinimo modelis, integruojantis pirminės sveikatos
priežiūros vystymo komponentą, įgyvendinamas bandomasis projektas „Sveikatos sinergija“.

      Švietimo ir mokslo ministerija
     2011 metais buvo įgyvendinami visi 14 slėnių projektų, iš kurių vienas – Vilniaus
universiteto „Informacinių technologijų atviros prieigos centro sukūrimas“ – baigtas. Tai pirmas
baigtas SANTAROS slėnio projektas; įsigytas superkompiuteris, įkurtas Informacinių technologijų
atviros prieigos centras. Šis centras yra sudėtinė SANTAROS slėnio informatikos ir komunikacijų
technologijų komponentė. Sukurtas integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) ir jungtinių
tyrimų programų valdymo ir koordinavimo modelis. Teikta pagalba MTEP infrastruktūros projektus
valdančioms ir įgyvendinančioms organizacijoms.
     Parengtas MTEP infrastruktūros valdymo modelis, sukurtas MTEP infrastruktūros
plėtros projektų veiklos ir investicijų pritraukimo modelis, toliau plėtotas bendradarbiavimas
MTEP srityje (pasirašyti susitarimai su Ukraina, Slovakija, Kazachstanu).
     Buvo atnaujinamos I ir II pakopų studijų programos, organizuojami mokymai ir stažuotės
aukštojo mokslo studijų dėstytojams ir studentams, vykdytos įvairios mokslo populiarinimo veiklos,
įskaitant renginių organizavimą, leidinių išleidimą ir kt.
                                                 35


    Skirtas 467 277 Lt finansavimas priemonės „Pramoninės nuosavybės teisių apsauga“
schemai įgyvendinti, finansuota 14 mokslo ir studijų institucijų bei įmonių vykdomų
pramoninės nuosavybės teisių apsaugos projektų.

       Teisingumo ministerija ir Valstybinis patentų biuras
      Buvo modernizuojamos prekių ženklų paieškos duomenų bazės. Įdiegtas „TMview“ modulis,
kuris integruoja Lietuvos Respublikoje registruotų prekių ženklų duomenis į bendrą ES valstybių narių
duomenų bazę, o pareiškėjas „vieno langelio“ principu gali gauti visą informaciją apie registruotus
prekių ženklus visos ES mastu.
      Praplėsta Valstybinio patentų biuro prekių ženklų duomenų bazės programinė įranga, leidžianti
įkelti į prekių ženklų duomenų bazę duomenis apie pirmenybę Lietuvos teritorijos atžvilgiu turinčius
Bendrijos prekių ženklus.
      Populiarinant pramoninės nuosavybės apsaugos priemones organizuoti seminarai,
konferencijos, teiktos konsultacijos, dalyvauta parodose, leisti informaciniai leidiniai.
Vykdant šias veiklas, glaudžiai bendradarbiauta su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis.

       Ūkio ministerija
      2011 metais įgyvendinant BSR Stars programą ir „Inoklaster“ bei kitas klasterizacijos skatinimo
priemones, susikūrė 8 nauji klasteriai, iš kurių 5 – tarptautiniai.
      Skatinant verslo ir mokslo bendradarbiavimą bei mokslo rezultatų taikymą versle, atnaujinta
inovacinių čekių schema. Už inovacinius čekius teikiama de minimis pagalba pasinaudojo 85
įmonės, kurioms valstybės lėšų skirta už 1 mln. Lt.
      Skatinant intelektinės nuosavybės apsaugą, buvo atnaujinta paramos pramoninės nuosavybės
teisių apsaugai tarptautiniu mastu schema, pagal kurią skirta 231 tūkst. Lt parama 14 išradimų
patentavimo ir pramoninio dizaino registravimo tarptautiniu mastu projektų, kuriuos
įgyvendina mokslo ir studijų institucijos bei įmonės.
      Įgyvendintas nacionalinės reikšmės bandomasis projektas, parodantis verslo investicijų į
MTEP plėtrą pranašumus ir veiklos šioje rinkoje galimybes; pradėti įgyvendinti 6 mokslinių tyrimų
projektai, numatyti pagal Ūkio ministerijos kartu su Švietimo ir mokslo ministerija pasirašytą sutartį
su „IBM Research GmbH“; siekiant partnerystės su IBM sąlygas suderinti su ES valstybės pagalbos
reikalavimais pradėtos derybos su IBM dėl bendradarbiavimo sutarties pakeitimų. Pasirašytos 6
slėnių projektų įgyvendinimo sutartys už 80,3 mln. Lt sumą.
      Atlikta Mokslo ir technologijų parkų veiklos vertinimo ir plėtros galimybių studija (2011–
2016 m.). Pagal šią studiją parengtas Mokslo ir technologijų parkų veiklos skatinimo 2012–2013 metų
priemonių plano projektas.
      Organizuota ir dalyvauta organizuojant įvairius inovacijų populiarinimo renginius ir kitas
informacines iniciatyvas: suorganizuota tarptautinė konferencija „Klasterizacija – pagrindas
tarptautiniam konkurencingumui“; išleistas penktasis inovacijų žurnalo numeris lietuvių ir
anglų kalbomis; skleista informacija apie inovatyvius viešuosius pirkimus, intelektinės nuosavybės
apsaugą; viešintos galimybės dalyvauti įvairiose tarptautinėse iniciatyvose, tokiose kaip ES
Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa (CIP), „BSR Stars“ programa, „StarDust“
projektas ir kt. Pirmą kartą suorganizuotas verslo ir mokslo bendradarbiavimo konkursas
„Verslo ir mokslo partnerystė 2011“.
      Aktyviai įgyvendintos Kosmoso politikos srities iniciatyvos: 2011 m. lapkričio 15 d.
ratifikuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros susitarimas dėl
bendradarbiavimo taikiais tikslais kosmoso srityje; atlikta Lietuvos verslo ir mokslo potencialo,
gebančio įsijungti į Europos kosmoso agentūros veiklą ir Europos kosmoso programos vykdymą,
įvertinimo studija; su partneriais suorganizuota tarptautinė konferencija „Kosmoso ekonomika
daugiapoliame pasaulyje“; suorganizuotas Europos palydovinės navigacijos Lietuvos regiono
konkursas.
      Vykdytos įvairios su verslumo skatinimu susijusios iniciatyvos: išdalyti 1486 pirmųjų
verslo metų krepšeliai (vaučeriai); kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ suorganizuota 10 verslumo skatinimo
renginių, kuriuose dalyvavo beveik 6000 dalyvių, ketinančių pradėti savo verslą, esamų verslininkų,
                                                  36


studentų, vyresniųjų klasių moksleivių bei bedarbių; vyko baigiamasis „Europos verslininkystės
savaitės 2011“ renginys „Versli Lietuva“.

      Vidaus reikalų ministerija
     2011 metais Vidaus reikalų ministerija kartu su VĮ „Infostruktūra“ atstovavo Lietuvai ES
dideliame bandomajame projekte STORK (angl. Secure idenTity acrOss boRders linKed; www.eid-
stork.eu), kuriame dalyvauja 17 valstybių, ir sėkmingai pritaikė ir išbandė asmenų tarpvalstybinio
identifikavimo sprendimus.
     Sukurti ir išbandyti apjungimo bandomieji sprendimai su VšĮ „Versli Lietuva“ įkurtu
paslaugų ir gaminių kontaktiniu centru („Supaprastintos interneto procedūros tarpvalstybiniam
paslaugų teikimui (SPOCS)“ projektas) ir Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų
interoperabilumo (sąveikumo) sistema (VAIISIS).

       Žemės ūkio ministerija
      2011 metais Žemės ūkio ministerija skyrė paramą Lietuvos mokslininkų dalyvavimui
tarptautinių mokslinių projektų įgyvendinime pagal projektų „ERA-ARD“ ir „CORE-Organic II“
šaukimus.
      Finansuotas įmonių ir jų produkcijos pristatymas tarptautinėse parodose („PRODEXPO 2011“,
Rusija; „PRODEXPO 2012“, Rusija; „ANUGA 2011“, Vokietija; „SIAL 2012“, Prancūzija, ir kt.),
organizuoti mokymai daugiau kaip 14 tūkst. žemės ir miškų ūkio veikla užsiimančių asmenų
kvalifikacijai kelti.

     Biotechnologijos institutas
    Įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategijos inovacijų ir mokslinių tyrimų prioritetinę sritį,
buvo tęsiamas projektas „HealthPort“. Projekte dalyvauja 9 valstybių, esančių Baltijos jūros regione,
partneriai.


       Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
      Skatinant Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, įmonių ir kitų institucijų dalyvavimą ES
bendrosiose mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos ir kitose tarptautinėse
mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacinės veiklos programose, finansuoti „Eureka“,
„Eurostars“, ES 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės
veiklos programos projektai, sukurta ir įgyvendinta skatinimo priemonė mažoms ir vidutinėms
įmonėms (kompensuotos paraiškų parengimo išlaidos).
      Siekiant parengti ir įgyvendinti priemonę, stiprinančią inovacijų sistemą, skatinančią smulkiojo
ir vidutinio verslo įmones aktyviau plėtoti MTEP ir inovacijų veiklą, parengtos ir VšĮ Lietuvos verslo
paramos agentūrai pateiktos projektų „Technologijos ir mokslas inovatyviam verslui“ ir
„Verslo ir mokslo partnerystės tarptautiškumo skatinimas“ paraiškos.

      Viešųjų pirkimų tarnyba
     Prisidėjo prie informacijos apie inovatyvių viešųjų pirkimų teisinę aplinką ir vykdymo
patirtį Lietuvoje ir kitose valstybėse skleidimo, savo interneto svetainėje skelbdama dažniausiai
užduodamus klausimus ir atsakymus apie inovatyvius viešuosius pirkimus.

NACIONALINIO MOKSLINIŲ TYRIMŲ, TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ PLĖTROS KOSMOSO SRITYJE
 2010–2015 METŲ PROGRAMOS IR JOS ĮGYVENDINIMO 2010–2011 METŲ PRIEMONIŲ PLANO
                                  REZULTATAI

      Programos tikslas – sudaryti Lietuvoje palankias sąlygas moksliniams tyrimams, pažangiųjų
technologijų kūrimui ir inovacijoms kosmoso srityje, plėtoti konkurencingą Lietuvos kosmoso
sektorių, kurti susijusius naujus produktus bei paslaugas ir taip paskatinti šalies konkurencingumo
augimą bei padidinti viešųjų paslaugų efektyvumą ir pagerinti Lietuvos piliečių gyvenimo kokybę.
                                                    37



      Programos ir jos įgyvendinimo plano įgyvendinimo rezultatai

      1. Tikslo įgyvendinimo (rezultato) vertinimo kriterijams rodiklių reikšmės nebuvo nustatytos.
2011 metų duomenys bus paskelbti šių metų viduryje, todėl pateikiami 2010 metų rezultatai, kurie
bus naudojami analizei ateityje:
      1.1. Išlaidų MTTP dalis, tenkanti kosminės erdvės tyrinėjimams (procentais) (be verslo
sektoriaus), 2010 metais – 0,02 proc.
      1.2. Pažangiųjų ir vidutiniškai pažangiųjų technologijų įmonių dalis pramonės ir paslaugų
struktūroje (procentais), 2010 metais – 4,4 proc.
      1.3. Pažangiųjų ir vidutiniškai pažangiųjų technologijų gamybos sektoriaus sukurtos
pridėtinės vertės dalis apdirbamosios gamybos sukurtoje pridėtinėje vertėje (procentais),
2010 metais – 22,8 procento.
      1.4. Užimtumas pažangiųjų ir vidutiniškai pažangiųjų technologijų įmonių gamyboje, 2010
metais – 2,3 procento.

      2. Uždavinių įgyvendinimo (produkto) vertinimo kriterijai ir pasiekti rezultatai:

Nr.    Vertinimo kriterijai             Pasiekti rezultatai
1      Sudarytas            Lietuvos    2011 m. lapkričio 15 d. Ūkio ministerijos teikimu ratifikuotas
       bendradarbiavimo           su    Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos kosmoso
       Europos              kosmoso     agentūros susitarimas dėl bendradarbiavimo taikiais tikslais
       agentūros (toliau – EKA)         kosmoso srityje.
       susitarimas.
2.     Atlikta Lietuvos verslo ir       2011 m. gruodžio mėn. Mokslo, inovacijų ir technologijų
       mokslo             potencialo,   agentūros (toliau – MITA), įgyvendinančios Nacionalinės
       gebančio įsijungti į EKA         mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų plėtros kosmoso
       veiklą ir į Europos kosmoso      srityje 2010–2015 metų programos priemones, užsakymu
       programos           vykdymą,     Lietuvos kosmoso asociacijos Kosmoso mokslo ir technologijų
       analizė ir įvertinimas.          institutas atliko Lietuvos verslo ir mokslo potencialo, gebančio
                                        įsijungti į EKA veiklą ir Europos kosmoso programos vykdymą,
                                        analizę bei įvertinimą ir parengė duomenų apie Lietuvos
                                        kosmoso srities verslo ir mokslo subjektus bazę. Šią duomenų
                                        bazę Ūkio ministerija planuoja panaudoti įgyvendindama
                                        Lietuvos ir EKA bendradarbiavimo susitarimą, t. y. nustatydama
                                        konkrečias tolimesnio bendradarbiavimo sritis.
3.     Surinkta informacija apie        2011      m.    valstybės    institucijų, verslo    ir   piliečių
       valstybės institucijų ir         suinteresuotumas bei poreikis naudotis pagal kosmines
       įstaigų suinteresuotumą bei      technologijas ir duomenis iš kosmoso sukurtais produktais ir
       poreikį            naudotis      paslaugomis buvo nustatytas rengiant bendras su valstybės
       produktais ir paslaugomis,       institucijomis (Švietimo ir mokslo, Susisiekimo, Aplinkos,
       kuriamomis         kosminių      Krašto apsaugos ministerijomis, Nacionaline žemės tarnyba,
       technologijų pagrindu ar         Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos
       naudojantis duomenimis ir        apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos ir kt.) ir Lietuvos
       žiniomis apie kosmosą.           kosmoso asociacija konferencijas (surengtos 2 konferencijos),
                                        seminarus (5), pasitarimus (7) ir diskusijas. Gauta informacija
                                        panaudota rengiant pasiūlymus dėl Lietuvos kosmoso veiklos
                                        prioritetų ir Nacionalinės mokslinių tyrimų, technologijų ir
                                        inovacijų plėtros kosmoso srityje 2010–2015 metų programos
                                        įgyvendinimo priemonių plano.
4.     Parengti ir priimti teisės       2011 m. parengti pasiūlymai dėl Lietuvos kosmoso veiklos
       aktai, sudarantys palankią       prioritetų ir Nacionalinės mokslinių tyrimų, technologijų ir
       aplinką Lietuvos kosmoso         inovacijų plėtros kosmoso srityje 2010–2015 metų programos
       sektoriaus konsolidavimui        įgyvendinimo priemonių plano, kurie pateikti svarstyti ūkio
                                                  38


       ir plėtrai.                ministro 2010 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 4-901 sudarytai
                                  darbo grupei Nacionalinės mokslinių tyrimų, technologijų ir
                                  inovacijų plėtros kosmoso srityje 2010–2015 metų programos
                                  įgyvendinimo klausimams spręsti.
5.     Lietuva prisijungė prie Užsienio reikalų ministerija, kuri buvo atsakinga už Lietuvos
       pagrindinių      kosminės prisijungimą prie pagrindinių Jungtinių Tautų tarptautinių
       erdvės        tarptautinių sutarčių kosminės erdvės panaudojimo srityje, 2011 m.
       sutarčių.                  pabaigoje šią atsakomybę perdavė Ūkio ministerijai kaip
                                  institucijai, atsakingai už kosmoso politikos formavimą
                                  valstybėje. Teikimą dėl minėtų sutarčių ratifikavimo Ūkio
                                  ministerija planuoja parengti 2012 m. pradžioje.

     PRAMONINĖS BIOTECHNOLOGIJOS PLĖTROS LIETUVOJE 2011–2013 METŲ PROGRAMOS
                           ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

        Programos tikslas – spartinti biotechnologijos srities pramonės plėtrą Lietuvoje. Programą
įgyvendina Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra.
        Planuotiems rodikliams – sukurtų, paruoštų diegti ar įdiegtų naujų technologijų skaičius;
sukurtų naujų gaminių skaičius; pateiktų tarptautinių patentinių paraiškų pagal Patentinės
kooperacijos sutartį ir Europos patentų konvenciją skaičius; pateiktų nacionalinių patentinių paraiškų
skaičius; programos priemonių įgyvendinimo projektuose numatytas veiklas vykdančių doktorantų ir
jaunųjų mokslininkų skaičius; sukurtų naujų darbo vietų pramonės įmonėse skaičius; sukurtų naujų
darbo vietų mokslininkams ir tyrėjams verslo įmonėse skaičius – reikšmės nėra nustatytos. Rodiklių
vertes bus galima matuoti tik programos įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje.
        Įgyvendinant programą, 2011 metais buvo paskelbti 2 kvietimai teikti paraiškas. Paraiškos
buvo vertintos pasitelkiant užsienio ekspertus.

                Pateiktų      Paraiškų       Ekspertinio Patvirtintų       Sėkmės         Projektų
                paraiškų      bendra         vertinimo      projektų       rodiklis,      bendra
                skaičius      vertė, Lt      suma, Lt       skaičius       proc.          vertė, Lt
1 kvietimas     7             3 760 818      7 290          4              57             1 898 398
2 kvietimas     11            8 118 696      Rezultatai bus 2012 m.

                Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros veiklos rodikliai programoje
                Suteiktų konsultacijų skaičius                                  249
                Renginių, kuriuose buvo vykdoma sklaida, skaičius               3
                Sudarytų finansavimo sutarčių skaičius                          4
                Gautų ekspertinių išvadų skaičius                               17


      AUKŠTŲJŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO
                                  REZULTATAI

        Programos tikslas – padėti plėtoti Lietuvoje jau esamas aukštųjų technologijų kryptis,
perspektyvias pasaulio mastu ir turinčias mokslinį potencialą, kuris leidžia gaminti produktus,
konkurencingus pasaulinėje rinkoje.
        Planuotiems rodikliams – įdiegtų naujų technologijų skaičius; naujų gaminių skaičius; įgytų
patentų skaičius; publikacijų žurnaluose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto sąrašą,
skaičius; šios programos projektus vykdančių doktorantų skaičius; apgintų disertacijų skaičius; naujų
darbo vietų skaičius; šios programos projektams įgyvendinti panaudotų ūkio subjektų ir Lietuvos
Respublikos valstybės biudžeto lėšų santykis (procentais) ir jo kitimo dinamika – reikšmės nėra
nustatytos. Rodiklių vertes bus galima matuoti tik programos įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje.
                                                  39


       Įgyvendinant programą, 2011 metais buvo paskelbti 2 kvietimai teikti paraiškas. Paraiškos
buvo vertintos pasitelkiant užsienio ekspertus.

                Pateiktų      Paraiškų        Ekspertinio      Patvirtintų     Sėkmės        Projektų
                paraiškų      bendra vertė,   vertinimo        projektų        rodiklis,     bendra
                skaičius      Lt              suma, Lt         skaičius        proc.         vertė, Lt
1 kvietimas     26            12 205 550      26 970           15              57,69         5 997 504
2 kvietimas     72            48 724 859      Rezultatai bus 2012 m.

    Pateiktų paraiškų pasiskirstymas pagal temines sritis:




       2011 metais MITA perėmė iš Lietuvos mokslo tarybos administravo 6 projektus, vykdytus
pagal Aukštųjų technologijų plėtros 2007–2013 metų programą.

      Programos įgyvendinimo rezultatai

        3 naujos technologijos:
                nauja aukšto rizikos laipsnio žmogaus papilomos viruso polimerazinė grandininė
       reakcija (HR_HPV PGR sistema) žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijai nustatyti;
                optimizuota multipleksinė polimerazinė grandininė reakcija (PGR sistema) ŽPV
       genotipui nustatyti;
                nauja tikro laiko PGR sistema kiekybiškai nustatyti ŽPV-16; 4 nauji gaminiai
       (rekombinantiniai ŽPV-16, ŽPV-18, ŽPV-33-L 1 antigenai, monokloniniai antikūnai prieš p16
       INK4A antigeną), kurie pateikti kompanijai „Abcam“ (Didžioji Britanija) (Vilniaus universiteto
       Biotechnologijos institutas).
        Sukurti ir pagaminti PIN diodų ir šviestukų prototipai (Valstybinis mokslinių tyrimų
institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras).

       Sukurtos 4 naujos lazerių technologijos ir 3 nauji gaminiai, tyrimai leidžia pasiūlyti naują
inovacinių aukštųjų technologijų įrenginių klasę – labai aukšto tikslumo mechatronines lazerio
spinduliuotės perdavimo ir daugiamačio skenavimo sistemą; pateikta 1 tarptautinė patentinė paraiška
ir 5 nacionalinės patentinės paraiškos (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos
mokslų centras, Kauno technologijos universitetas). Sukurta judančio objekto metafora leidžianti
kuo tiksliau atkartoti judėjimo trajektorijas ir judančio objekto savybes, sukurti 6 nauji gaminiai
(tam tikslui (lot. Ad-Hoc) decentralizuotos struktūros savaiminis belaidis duomenų perdavimo
(proginis) tinklas) tinklų įrangos eksperimentinio tikrinimo stendas; NS-3 (angl. Network Simulator 3)
modeliavimo įrankio patobulinimas Ad-Hoc tinklams modeliuoti; Ad-Hoc tinklų maršrutų paieškos
protokolai:
                                                   40


               LRZR (angl. Limited Response Zone Routing – apribotos atsako zonos MP
      algoritmas, atliekantis atsako zonos apribojimus vidiniu spinduliu ir įvertindamas paskirties
      mazgo vietos informaciją);
               DRZR (angl. Dynamic Response Zone Routing – dinaminės atsako zonos MP
      algoritmas, atliekantis atsako zonos apribojimus pagal priimtų signalų stiprumo lygius ir
      paskirties mazgo vietos koordinates);
               SRF (angl. Signal level Restricted Flooding – signalo stiprumo lygiais apriboto
      užliejimo MP algoritmas ir protokolas, atliekantis užklausos zonos apribojimus pagal priimtų
      signalų stiprumo lygius);
               LSRF (angl. Location-based Signal level Restricted Flooding – vietos informacija
      pagrįstas signalo stiprumo lygiais apriboto užliejimo MP algoritmas, atliekantis užklausos zonos
      apribojimus pagal priimtų signalų stiprumo lygius ir įvertindamas paskirties mazgo vietos
      koordinates) (Kauno technologijos universitetas).

               Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros veiklos rodikliai programoje
             Suteiktų konsultacijų skaičius                                       528
             Renginių, kuriuose buvo vykdoma sklaida, skaičius                    3
             Sudarytų finansavimo sutarčių skaičius                               15
             Gautų ekspertinių išvadų skaičius                                    57

                   IV. VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

                                       Verslas, inovacijos, investicijos

       Pasaulio ekonomikos forumo (angl. World Economic Forum) 2011–2012 metų konkurencingumo
ataskaitoje Lietuva paskelbta 44 tarp 142 pasaulio valstybių. Ataskaitiniu laikotarpiu Lietuva pakilo
trimis pozicijomis, o per pastaruosius 2 metus net 9 pozicijomis.
       Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ duomenimis, Lietuva bendrame pasaulio šalių reitinge
užima 27 poziciją iš 183. Dėl skaičiavimo pokyčių ir Lietuvos Respublikos Seime priėmimo laukiančių
teisės aktų Lietuvos reitingas sumažintas 2 vietomis (vietoj anksčiau skelbtos 23 vietos praėjusių metų
reitinge užimame 25 vietą).

      Ūkinių bendrijų teisinio reguliavimo reforma
      Ūkio ministerija, didindama Lietuvos konkurencingumą, atsižvelgdama į kitų ES valstybių narių
partnerystės teisinio reguliavimo aplinkybes, kartu su Lietuvos kapitalo rinkos dalyviais ėmėsi
esminės ūkinių bendrijų teisinio reguliavimo reformos. Vyriausybė 2011 m. gruodžio 7 d. pritarė
Ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų įstatymų pakeitimams, dėl kurių
būtų sukurta verslui palanki itin konkurencinga ir patraukli investicinei veiklai vykdyti teisinė aplinka
ūkinių bendrijų teisinio reguliavimo srityje. Šie teisės aktų projektai pateikti Lietuvos Respublikos
Seimui.

       Uždarųjų akcinių bendrovių steigimas elektroniniu būdu
       Siekiant supaprastinti juridinių asmenų steigimo procedūras, 2011 metais išplėstos uždarųjų
akcinių bendrovių steigimo elektroniniu būdu galimybės, taip pat sudarytos galimybės viešąsias
įstaigas steigti elektroniniu būdu. Nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. uždarąją akcinę bendrovę, kai ją steigia 2
ar daugiau steigėjų, o nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. viešąją įstaigą galima steigti elektroniniu būdu, jeigu
jos steigiamos naudojantis ūkio ministro įsakymu patvirtintais pavyzdiniais steigimo dokumentais ir
laikomasi kitų Juridinių asmenų registro nuostatuose įtvirtintų reikalavimų. Steigiant uždarąją akcinę
bendrovę ir viešąją įstaigą elektroniniu būdu steigimo dokumentų nereikia tvirtinti pas notarą, todėl
sutrumpėja steigimo trukmė ir sumažėja išlaidos.
                                                   41


      Įmonių jungimo ir skaidymo procedūros supaprastinimas
      Nuo 2011 m. liepos 5 d., įsigaliojus Ūkio ministerijos parengtiems Akcinių bendrovių įstatymo ir
Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo
pakeitimams, supaprastintos bendrovių jungimo ir skaidymo procedūros ir sumažinta bendrovėms
tenkanti administracinė našta, susijusi su minėtuose įstatymuose nustatytais ataskaitų ir dokumentų
teikimo reikalavimais.

       Fizinių asmenų bankroto įstatymas
       Nemokumo srityje vienas reikšmingiausių rezultatų ataskaitiniais metais yra parengtas ir
pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas, kuriuo
suformuotos pagrindinės fizinių asmenų (taip pat ir ūkininkų bei kitų fizinių asmenų, besiverčiančių
ūkine komercine veikla) bankroto teisinio reguliavimo nuostatos, siekiant sukurti optimalią skolininko
– fizinio asmens – ir jo kreditorių interesų apsaugos teisinę sistemą. Siekiant užtikrinti šio įstatymo
inkorporavimą į teisės sistemą, taip pat parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymui
įgyvendinti reikalingi kitų įstatymų projektai.
       Siekiant modernizuoti nemokumo klausimų sprendimą ir kodifikuoti teisinį reguliavimą šioje
srityje, pradėtas rengti Nemokumo įstatymo koncepcijos projektas, apimantis visas su fizinių ir
juridinių asmenų nemokumu susijusias teisinio reguliavimo nuostatas.

      Administracinės naštos verslui mažinimas
      Siekiant užtikrinti, kad rengiant ir priimant teisės aktus nebūtų nepagrįstai didinama
administracinė našta verslui, Ūkio ministerijos parengtame ir 2012 m. sausio 11 d. priimtame Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 4 „Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo
metodikos patvirtinimo“ atnaujinti ir patobulinti ankstesnėje Administracinės naštos verslui
nustatymo ir įvertinimo metodikoje (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. gegužės 2 d.
įsakymas Nr. 4-152) numatyti reikalavimai, administracinės naštos ūkio subjektams vertinimas
suderintas su tarptautine plačiai vartojama metodika – standartinių išlaidų modeliu.
      Nutarime numatyta, kad turi būti vertinama visų teisės aktų projektų (t. y. neapsiribojant teisės
aktais, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1244), numatančių naujus ar keičiančių
galiojančius informacinius įpareigojimus, administracinė našta ūkio subjektams. Tokie teisės aktų
projektai turės būti teikiami Ūkio ministerijai išvadoms gauti.
      Taip bus sudarytos sąlygos kontroliuoti naujai atsirandančią administracinę naštą ūkio
subjektams visų lygių teisės aktuose, nes praktika rodo, kad didelė dalis naštos kyla būtent iš ministrų
įsakymų, detalizuojančių aukštesnės teisinės galios teisės aktus. Šis nutarimas įsigalioja 2012 m. kovo
1 d.
      Siekiant sustiprinti administracinės naštos prevenciją vykdančių valstybės tarnautojų
gebėjimus, Europos socialinio fondo ir Vidaus reikalų ministerijos lėšomis finansuojamo projekto
„Administracinės naštos vertinimas, teisinio reguliavimo kokybės ir efektyvumo tobulinimas ir
administracinių gebėjimų stiprinimas geresnio reglamentavimo kontekste“ metu 60 valstybės
tarnautojų:
       buvo apmokyti vertinti administracinę naštą pinigine išraiška ir įtraukti ją į elektroninės
duomenų bazės apskaitą;
       buvo parengtas ir išleistas leidinys ir lankstinukai apie naštos verslui mažinimą, kurie padalyti
valstybės institucijoms ir įstaigoms;
       išspausdinti 2 informaciniai stendai.

      Siekiant pradėti sprendimų projektų ex-ante poveikio verslo sąlygoms vertinimo bandomąjį
projektą (kurio rezultatas būtų parengta pavyzdinė poveikio vertinimo pažyma), pateikta paraiška
Europos socialinio fondo agentūrai ir Vidaus reikalų ministerijai ES struktūrinei paramai gauti.
      Peržiūrėjus Geresnio reglamentavimo programos nuostatas, parengti ir pateikti pasiūlymai dėl
šių nuostatų pakeitimų ir geresnio reglamentavimo principų, geresnio reglamentavimo politikos
                                                   42


įgyvendinimo strateginių problemų, krypčių ir uždavinių įtvirtinimo Vidaus reikalų ministerijos
rengiamoje Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 m. programoje.

         Karinės įrangos siuntimo į ES valstybes tvarkos supaprastinimas
         Įgyvendintos Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1334/2000,
nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo objektų ir technologijų eksporto kontrolės režimą, nuostatos
ir, perkeliant pagrindines Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2009/43/EB dėl su gynyba
susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo nuostatas, parengtas Lietuvos
Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, priimtas Lietuvos
Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d.
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2012 m. birželio 30 d.
         Karinės įrangos kontrolė pagal šiuo metu galiojančią tvarką vykdoma vienodai, tiek išvežant
karinę įrangą į ES valstybes, tiek į trečiąsias šalis arba įvežant iš jų. Įsigaliojus įstatymui, Lietuvos
įmonėms supaprastės karinės įrangos siuntimo į ES valstybes tvarka, nes individualios licencijos bus
pakeistos bendrosiomis siuntimo licencijomis, kuriomis galės naudotis visi eksportuotojai,
atitinkantys nurodytas sąlygas. Taip pat įstatyme nustatyti atvejai, kai, siunčiant karinę įrangą į ES
valstybes, pervežant arba įvežant iš jų, licencijos nebus reikalaujama.
         Įstatymas taip pat užtikrina Reglamento nuostatų, susijusių su dvejopo naudojimo prekių
eksporto kontrolės veiksmingumo stiprinimu ir tranzito bei tarpininkavimo kontrolės įvedimu,
įgyvendinimą. Tai prisidės prie ES ir tarptautinio saugumo stiprinimo, suteiks garantijų modernias
technologijas ir inovacijas kuriančioms ir eksportuojančioms įmonėms, kartu bus įvertinta
atsakomybė ir užtikrintas įsipareigojimų dėl neplatinimo vykdymas.

        Verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių tinklo pertvarka
        Nuo 2009 metų Ūkio ministerija vykdo viešųjų verslo paslaugų infrastruktūros (verslo
informacijos centrų ir verslo inkubatorių) pertvarką, kurios tikslas – optimizuoti paramos verslui
sistemą Lietuvoje ir vienoje struktūroje sutelkti kompleksą paslaugų, kurios reikalingos tiek
pradedančiajam, tiek augančiam verslui. Siekiant įgyvendinti verslo informacijos centrų ir verslo
inkubatorių tinklo pertvarkos uždavinius, 2011 metais Ūkio ministerija savo, kaip viešosios įstaigos
dalininkės, teises ir pareigas perdavė savivaldybėms trijose viešosiose įstaigose, viena viešoji įstaiga
buvo likviduota.

        Verslo plėtros skatinimas
        Ūkio ministerija tęsė finansų inžinerijos ir su ja susijusių priemonių, skirtų pagerinti smulkiojo
ir vidutinio verslo subjektų priėjimą prie finansavimo šaltinių ir taip skatinti verslo plėtrą Lietuvoje,
įgyvendinimą. 2011 metais buvo atrinktas priemonės „Pradinės stadijos ir rizikos kapitalo fondai“
valdytojas. Priemonė apima atskirus Pradinės stadijos rizikos kapitalo ir Rizikos kapitalo fondus.
Pradinės stadijos rizikos kapitalo fondas teiks smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams išimtinai
pradinės stadijos rizikos kapitalą (iki 690 560 Lt per 3 m.), o Rizikos kapitalo fondas – pradinės
stadijos, pradinį ir plėtros kapitalą (iki 5 179 200 Lt per 12 mėn.).

        Inovacijų, klasterių ir įmonių plėtros skatinimas
        Lietuva, atstovaujama Ūkio ministerijos, kartu su Švedija koordinuoja ir įgyvendina pavyzdinį
projektą, skirtą Baltijos jūros regiono (BSR) programai inovacijų, klasterių ir mažų ir vidutinių įmonių
tinklų plėtrai. Įgyvendinant „BSR Stars“ programą ir „Inoklaster“ bei kitas klasterizacijos skatinimo
priemones, susikūrė 8 nauji klasteriai, iš kurių 5 tarptautiniai. Už inovacinius čekius teikiama de
minimis pagalba pasinaudojo 85 įmonės, kurioms valstybės lėšų skirta už 1 mln. Lt. Per pramoninės
nuosavybės teisių apsaugos skatinimo schemą skirta 231 tūkst. Lt parama 14 (9 – išradimų
patentavimo, 5 – dizainų registravimo) pramoninės nuosavybės teisių apsaugos tarptautiniu mastu
projektų. Bendra projektų vertė – 359 tūkst. Lt.
        2011 m. lapkričio 10 d. suorganizuota tarptautinė inovacijų konferencija „Klasterizacija –
pagrindas tarptautiniam konkurencingumui“ (iš 10 pranešėjų 6 buvo užsienio svečiai – Europos
klasterių politikos grupės ekspertė, Lenkijos Respublikos ekonomikos ministerijos patarėjas, Jungtinės
Karalystės įmonės „Warwick Enterprise“ generalinis direktorius, ACME kūrybinio ir skaitmeninio
                                                   43


klasterio vadovas ir kt.; konferencijoje dalyvavo per 200 dalyvių). Išleistas penktasis inovacijų žurnalo
„Inovacijos Nr. 5 2011 ruduo–2012 žiema“ numeris lietuvių ir anglų kalbomis. Pirmą kartą
suorganizuotas verslo ir mokslo partnerystės konkursas.
        Atliktas viešasis pirkimas inovatyvių (išskyrus ikiprekybinius) viešųjų pirkimų rinkos tyrimų
atlikimo paslaugoms įsigyti. 2011 m. gruodžio 13 d. buvo suorganizuotas šio rinkos tyrimo
pristatymas Viešųjų pirkimų tarnybos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir Ūkio ministerijos
Viešųjų pirkimų politikos skyriaus atstovams. Vadovaudamasi rinkos tyrimo rezultatais, Viešųjų
pirkimų tarnyba 2012 m. turėtų parengti rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms dėl
inovatyvių viešųjų pirkimų vykdymo.
        2011 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-265 „Dėl darbo
grupės sudarymo“ buvo sudaryta elektromobilių darbo grupė iš Susisiekimo, Ūkio, Energetikos ir
Aplinkos ministerijų deleguotų atstovų, kelių Lietuvos savivaldybių ir kitų suinteresuotų organizacijų
atstovų. 2011 m. lapkričio 25 d. buvo paskelbtas viešasis pirkimas „Kompleksinės elektromobilių
transporto plėtros galimybių studijos atlikimas“.

        MTTP ir inovacijų plėtros skatinimas
        Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigta MITA koordinuoja ir administruoja
tarptautinių MTEP ir inovacijų programų įgyvendinimą. 2011 m. liepos 11 d. ūkio ministro įsakymu
Nr. 4-479 pagal VP2-1.4-ŪM-05-V priemonę „Inogeb LT-3“ MITA skirta iki 10,4 mln. Lt lėšų valstybės
projektams įgyvendinti (tikslas – stiprinti Lietuvos inovacijų sistemą, siekiant sukurti veiksmingą žinių
ir technologijų sklaidos terpę, kuri skatintų šalies įmones aktyviau plėtoti MTTP ir inovacijų veiklą).
2011 m. pabaigoje MITA pasirinkta visuotinės dotacijos valdytoja priemonei „InoČekiai“ įgyvendinti,
pradėtos MITA akreditavimo procedūros. 2011 m. gruodžio mėnesį MITA prisijungė prie TAFTIE –
Europos inovacijų agentūras vienijančios asociacijos.
        Formuojant inovacijoms palankią aplinką, iki 2011 m. pabaigos pagal Ūkio ministerijos
administruojamas ES struktūrinės paramos priemones, skirtas MTTP plėtrai, buvo sudarytos 437
sutartys, pagal kurias paskirstyta 434,1 mln. Lt (47,0 proc. visam 2007–2013 m. laikotarpiui skirto
finansavimo), o išmokėjimai sudarė 151,2 mln. Lt (16,4 proc. viso skirto finansavimo). Įgyvendinant
šiuos MTTP srities projektus, iki 2011 m. pabaigos buvo sukurta 110 ilgalaikių tyrėjų ir pagalbinio
personalo darbo vietų (iš jų 2011 m. – 44 darbo vietos), sukurta 110 gaminių (paslaugų, procesų)
prototipų, sukurtos 45 naujos technologinės įmonės, 2029 tyrėjai ir pagalbinis personalas atliko MTTP
darbus, numatytus projektų planuose.

         Tiesioginių vidaus ir užsienio investicijų skatinimas
         Per 2011 metus, interneto svetainės www.FDiMarkets.com duomenimis, į Lietuvą pritraukti 39
tiesioginių užsienio investicijų projektai. Visų tiesioginių užsienio investicijų projektų Lietuvoje
bendra vertė 18,9 mlrd. Lt. Įgyvendinant ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamą priemonę
„Invest LT+“, 2011 metais į valstybės planuojamų projektų sąrašą įtraukti 9 nauji investicijų projektai,
kuriuos įgyvendinus į Lietuvą bus pritraukta 65 mln. Lt privačių investicijų ir sukurta virš tūkstančio
naujų darbo vietų.
         Siekiant pritraukti tiesioginių vidaus ir užsienio investicijų, gerinant Lietuvos investicinę
aplinką sukurta nauja ES struktūrinės paramos priemonė „Invest LT-2“, skirta mažinti socialinę
atskirtį, naikinti regionines problemas ir skatinti naujų darbo vietų kūrimą.
         Įsteigtos Akmenės, Marijampolės ir Šiaulių laisvosios ekonominės zonos, patvirtintos
specialiosios taisyklės, kuriose sutrumpintas teritorijų planavimo pramoniniuose parkuose,
laisvosiose ekonominėse zonose ir valstybinių jūrų uostų teritorijose procesas (terminas nuo
investuotojo dokumentų pateikimo iki sklypo suformavimo sumažintas 3 mėnesiais).
         Alytaus, Kėdainių, Marijampolės, Naujosios Akmenės, Panevėžio ir Šiaulių pramoninių parkų
teritorijose pasiūlyta steigti laisvąsias ekonomines zonas. Laisvųjų ekonominių zonų steigimas
skirtinguose Lietuvos regionuose sudaro galimybę investuotojams pasiūlyti daugiau patrauklių
teritorijų su įrengta infrastruktūra, taip pat suteikiamos palankesnės verslo sąlygos, kadangi
sudaromos galimybės pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis.
       Viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ nuolat informuoja pramoninių parkų administratorius
apie galimybes investuotojams pasinaudoti nacionalinės ir ES struktūrinių fondų finansinės paramos
                                                    44


priemonėmis, skirtomis investicijoms, inovacijoms ir technologinei plėtrai skatinti, taip pat 2011
metais suorganizavo rinkodaros ir komunikacijos seminarą, teikė pagalbą Kėdainių pramoniniam
parkui rengiant rinkodaros projektus. 2011 metais VšĮ „Investuok Lietuvoje“ pritraukė:
     8 projektus į gamybos sritį. Gamybos srities projektai globalėjančiame pasaulyje padeda
Lietuvai aktyviau integruotis į tarptautines gamybos ir tiekimo grandines. Šios investicijos yra
stabilesnės ir šalies regionuose kuria ilgalaikes darbo vietas. Bendra pritrauktų gamybos srities
projektų vertė – 151,2 mln. Lt.
     2 projektus į MTEP sritį. Tokio tipo investicijos paprastai vykdomos su mokslo institucijomis,
kurios orientuotos į realią paklausą ir išradimų taikymą versle, tai suteikia prielaidas šaliai išlikti
konkurencingai, tobulėja švietimo programos, ugdomi gabūs specialistai. Šalis tampa patraukli į
inovacijas orientuotoms pasaulio korporacijoms. Bendra pritrauktų MTEP srities projektų vertė –
96 mln. Lt.
     11 tiesioginių užsienio investicijų projektų į paslaugų sritį. Tai verslo paslaugų, klientų,
technologinio ir edukacinio aptarnavimo centrai. Centruose toliau optimizuojama veikla, diegiamos
pažangios technologijos, padedančios mažinti produktų ir (ar) paslaugų savikainą ir taip stiprinti
konkurencinius verslo pranašumus. Bendra pritrauktų paslaugų srities projektų vertė 229,2 mln. Lt.

                                               Turizmo politika

       Europos kelionių komisijos (angl. European Travel Commission, ETC), vienijančios 33 Europos
šalių nacionalines turizmo organizacijas, paskelbtais turizmo Europoje 2011 m. duomenimis, Lietuva –
viena iš lyderių Europoje tarp didžiausią užsienio turistų skaičiaus ir nakvynių apgyvendinimo
įstaigose skaičiaus augimą pasiekusių valstybių. ETC ataskaitos duomenimis, Baltijos šalyse užsienio
turistų skaičius augo sparčiausiai: Lietuvoje – 20,3 proc., Latvijoje – 20,8 proc., Estijoje – 15,6 proc.
       2011 m. I–III ketv. Lietuvos kelionių kreditas – pajamos, gautos iš atvykstamojo turizmo –
sudarė 2,5 mlrd. Lt (+23,8 proc.), arba 26,4 proc. viso paslaugų eksporto. Prognozuojama, kad 2011 m.
Lietuvos kelionių kreditas viršijo 2008 m. lygį ir turėtų siekti apie 3,4 mlrd. Lt, arba 4,4 proc., bendrojo
vidaus produkto.
       Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per devynis 2011 metų mėnesius Lietuvą
aplankė 1,4 mln. užsienio turistų, kai tuo tarpu per visus 2010 metus sulaukėme 1,5 mln. užsienio
turistų. Prognozuojama, kad 2011 metais Lietuvą aplankiusių turistų skaičius turėjo priartėti prie 1,75
mln. ir viršyti rekordinį lygį, pasiektą 2008 metais. Tai didžiausias iki šiol Lietuvoje pasiektas turistų
skaičius ir augimo tempas.




* Prie Lietuvos banko pateikto kelionių kredito pridėtos tarptautinių keleivių pervežimo pajamos.
** Valstybinio turizmo departamento prognozė 2011 m., paskaičiuota remiantis 2011 m. I–III ketv. duomenimis.
Šaltinis: Lietuvos bankas.
                                                   45



      Sveikatos turizmo paslaugų eksporto skatinimas
      Populiarinant sveikatos turizmą bei skatinant sveikatos turizmo paslaugų eksportą, 2011-ieji
paskelbti Sveikatos turizmo metais. Pasirašytas Ūkio ministerijos ir Medicinos turizmo asociacijos
susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo medicinos turizmo srityje, parengta Lietuvos
medicinos turizmo plėtros ir medicinos paslaugų eksporto skatinimo galimybių analizė ir
rekomendacijos, Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme įteisintos sveikatos turizmo paslaugos,
sudarytos galimybės gauti ES paramą sveikatos turizmo paslaugų sertifikavimui.

      Nacionalinio konferencijų biuro steigimas
      Didindami Lietuvos turizmo sektoriaus konkurencingumą bei siekdami sumažinti sezoniškumo
įtaką, sukūrėme nacionalinio konferencijų biuro modelį ir su 5 savivaldybėmis pasirašėme
memorandumą dėl minėto biuro steigimo 2012 m.

      Tarptautinis bendradarbiavimas ir turizmo projektų įgyvendinimas
      Pritaikėme Lietuvos parodų centrą LITEXPO pirmininkavimui ESBO,                   aktyviai
bendradarbiavome su tarptautinėmis organizacijomis. Kartu su Lietuvos turizmo verslo atstovais
dalyvaujame įgyvendinant Europos Komisijos projektą „Dėl bandomojo turistų srautų tarp Pietų
Amerikos ir Europos didinimo projekto „50 000 turistų“ ir skatinsime turizmo srautus tarp Pietų
Amerikos ir Europos, sudarydami palankesnes sąlygas keliauti ne turistinio sezono metu.

       Pasiekiamumo oro transportu skatinimas
       Spręsdami Lietuvos pasiekiamumo oro transportu problemas, parengėme veiksmų planą ir
inicijavome naujus skrydžius turizmui svarbiomis kryptimis – iš Paryžiaus ir Maskvos. Susisiekimo
ministerijos duomenimis, 2011 m. Lietuvos tarptautiniams oro uostams buvo patys sėkmingiausi per
visą veiklos istoriją, pralenkę ir 2008 m. rezultatus. Praėjusiais metais Vilniaus, Kauno ir Palangos oro
uostuose iš viso aptarnauta beveik 2,7 mln. keleivių – 18,1 proc. daugiau nei 2010 m. ir 5,7 proc.
daugiau nei 2008 m.



      Investicijos ir ES parama turizmo sektoriuje
      Plėtojant viešąją turizmo infrastruktūrą, pritraukta 72,35 mln. Lt privačių investicijų į turizmo
sektorių. 2011 metais efektyviai panaudota 175,63 mln. Lt ES paramos ir bendrojo finansavimo lėšų ir
papildomai paskirstyta 134,95 mln. Lt ES paramos 31 valstybės planuojamam turizmo projektui.


        Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo įgyvendinimas
        Įgyvendinant Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir
turizmo reikmėms 2007–2013 metų programą, buvo pastatyti 2 stendai prie 2 piligrimų kelio objektų
ir informaciniai kelio ženklai prie 7 piligrimų kelio objektų. Sukurta ir parodyta 1 televizijos laida per
LTV, išleistas vaizdo filmas CD ir DVD formatu, išleistas lankstinukas lenkų, vokiečių, italų ir ispanų
kalbomis bendru 60 000 egz. tiražu (po 15 000 vnt. kiekviena kalba).

               V. PLANUOJAMI ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI

      1. Viešųjų pirkimų proceso skaidrumo didinimas ir korupcijos prielaidų mažinimas
                      (V. Skaidrumas ir atsakomybė viešajame sektoriuje)

            Priimsime organizacinius sprendimus dėl centralizuotai vykdomų viešųjų pirkimų plėtros:
išplėsime centralizuotai perkamų prekių, paslaugų ir darbų sąrašą (2012 m. III ketv.), priimsime
sprendimus dėl šiuo metu centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančios organizacijos
plėtros ir naujų centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo (2012 m. IV ketv.).
                                                       46


           Parengsime Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą,
kuriame bus įtvirtinta pareiga visoms perkančiosioms organizacijoms viešai skelbti sudarytas viešųjų
pirkimų sutartis, kai tam panaudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai (2012 m. I
ketv.).
           Parengsime Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo su gerosios patirties
pavyzdžiais komentarą, kuris viešųjų pirkimų dalyviams bus laisvai prieinamas elektroniniu būdu
(2012 m. III ketv.).

Prioriteto įgyvendinimo rezultatas
Eil.        Vertinimo kriterijaus               Faktiniai         Prioriteto įgyvendinimo rezultatas
Nr.             pavadinimas                    duomenys                         2012 m.
                                                2011 m.       metų I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
1.    Centralizuotai vykdytų viešųjų             12,6*         8                                     8
      pirkimų vertės dalis nuo bendros
      viešųjų pirkimų vertės (proc.)
* 2011 metais buvo planuota 6 proc., tačiau centralizuotų pirkimų vertę labai padidino vienas AB „Lietuvos
geležinkelių“ pirkimas, kurio vertė – apie 515 mln. Lt (centralizuotai pirktas dyzelinis kuras pavaldžioms įstaigoms).

                                 2. Valstybės valdomų įmonių pertvarka
                       (III. Naujos kokybės viešosios paslaugos mūsų žmonėms)

            Sukursime valstybės valdomų įmonių (toliau – VVĮ) ambicingų tikslų nustatymo
mechanizmą (2012 m. I ketv.).
            Įdiegsime VVĮ finansinių duomenų agregavimo sistemą (2012 m. II ketv.).
            Įdiegsime VVĮ vadovų atlygio sistemą, skatinančią siekti geresnių rezultatų (2012 m.
I ketv.).
            Parengsime gaires vidaus audito funkcijai VVĮ stiprinti (2012 m. III ketv.).
            Įgyvendinsime VVĮ nuosavybės teisės įgyvendinimo gairių nuostatas. Tarp svarbiausių
aspektų nuosavybės gairėse bus valdybos narių skyrimo tvarkos nustatymas, valdybų sudarymo
principai, priežiūros funkcijos stiprinimas valdybose ir kt.) (2012 m. I–IV ketv.).
            Gerindami strateginio planavimo kokybę VVĮ, peržiūrėsime šių įmonių strateginius planus
(2012 m. I–IV ketv.) ir parengsime strateginio planavimo gaires (2012 m. I ketv.).
            Parengsime ir viešai paskelbsime VVĮ veiklos ir rezultatų ataskaitas (ketvirtines ir
metinę), nurodydami atitiktį VVĮ veiklos skaidrumo užtikrinimo gairėms. Į šią ataskaitą įtrauksime
duomenis apie savivaldybių įmones (šilumos, vandens ir komunalinių paslaugų) (2012 m. I–IV ketv.).

Prioriteto įgyvendinimo rezultatas
Eil.        Vertinimo kriterijaus               Faktiniai         Prioriteto įgyvendinimo rezultatas
Nr.             pavadinimas                    duomenys                         2012 m.
                                                2011 m.       metų I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
1.    Įdiegta valstybės valdomų įmonių              -          1       -         1         -         -
      finansinių duomenų agregavimo
      sistema (vnt.)

                                         3. Verslo sąlygų gerinimas
                       (I. Palankesnė aplinka verslui – naujoms darbo vietoms kurti)

           Siekdami nustatyti nepagrįstus, neproporcingus ir perteklinius leidimus (licencijas) ir
supaprastinti jų išdavimo sąlygas bei reikalavimus, sukursime mechanizmą, užtikrinantį nuolatinę
sistemingą leidimų (licencijų) peržiūrą (2012 m. III ketv.).
           Inicijuosime Aplinkos ministerijos, Kultūros ministerijos, Energetikos ministerijos,
Finansų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Susisiekimo
                                                      47


ministerijos teisės aktuose įtvirtintų ūkinės komercinės veiklos leidimų (licencijų) peržiūrą, jų
išdavimo sąlygų analizę (nustatyti nepagrįsti, neproporcingi ir pertekliniai leidimai (licencijos), jų
išdavimo sąlygos ir reikalavimai) ir parengsime išvadas ir pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimų, už
kurių įgyvendinimą atsakingos Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Energetikos ministerija ir
Finansų ministerija (2012 m. I–III ketv.).
            Parengsime ir įdiegsime praktikoje baigtinių tikrinamų aspektų klausimynus verslo
atstovams (apimančius ne mažiau kaip 20 ekonominės veiklos sričių) (2012 m. I–III ketv.).
            Įtrauksime Saulėtekio komisiją į valdžios iniciatyvų dėl verslo sąlygų gerinimo vertinimą ir
taip užtikrinsime rezultatyvesnį Saulėtekio komisijos pasiūlymų įgyvendinimą. (2012 m. I–IV ketv.).
            Sudarysime palankias sąlygas pradėti verslą: verslo priežiūros institucijos teiks
konsultavimo paslaugas pirmuosius metus veiklą vykdantiems ūkio subjektams; nebus taikomos
poveikio priemonės (baudos, veiklos ribojimas ir kitos), nustačius pažeidimų, bet pirmiausia
nustatomas tinkamas terminas ištaisyti pažeidimus ir teikiama metodinė pagalba, vykdoma gerosios
praktikos sklaida (2012 m. III ketv.).
            Teisės aktų taikymo srityje įgyvendinsime dviejų datų taisyklę (2012 m. I–III ketv.).
            Padidinsime finansinių išteklių prieinamumą smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams,
toliau vykdydami finansų inžinerijos priemones (garantijos kredito įstaigoms už smulkiojo ir vidutinio
verslo subjektų paskolas, lengvatinės paskolos, investuojamas rizikos kapitalas į smulkiojo ir vidutinio
verslo subjektų akcinį kapitalą), įgyvendinant naujas priemones (garantijos už smulkiojo ir vidutinio
verslo subjektų finansinės nuomos (lizingo) sandorius, naujos rizikos kapitalo priemonės investicijos
veiklos pradžiai) (2012 m. I–IV ketv.).

Prioriteto įgyvendinimo rezultatai
Eil.        Vertinimo kriterijaus           Faktiniai          Prioriteto įgyvendinimo rezultatas
Nr.             pavadinimas                duomenys                          2012 m.
                                            2011 m.        metų I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
1.   Administracinės naštos verslui            23           30                                    30
     sumažėjimas (kaup. proc.)
2.   Verslo      aplinkos     indeksas;        27           17                                    17
     Pasaulio banko „Doing Business“
     tyrimas (vieta)
 
3.   Teisės aktų, kuriais nustatomas          n. d.         95                                    95
     naujas arba keičiamas esamas
     ūkio subjektų priežiūros teisinis
     reguliavimas,        įsigaliojančių
     laikantis dviejų datų principo,
     dalis (proc.)
4.   Finansine parama pasinaudojusių         5 854         6 862   5 992   6 282     6 572      6 862
     smulkiojo ir vidutinio verslo
     subjektų skaičius (skaičiuojami
     visi finansavimo suteikimo kartai;
     kaup. vnt.)

                                       4. Investicijų skatinimas
        (I. Palankesnė aplinka verslui – naujoms darbo vietoms kurti, VIII. Vilniaus apskrities
                           savivaldybių socialinė–ekonominė plėtra)

        Skatinsime investicijų pritraukimą į Lietuvą, paskirstydami visą ES struktūrinių fondų
priemonių „Invest LT+“ ir „Invest LT-2“ finansavimą (76 mln. litų) (2012 m. I–IV ketv.).
        Skatinsime tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą per ES struktūrinių fondų priemonę
„Asistentas-3“, įgyvendindami rinkodaros priemones (parodos, konferencijos ir kita), organizuodami
tikslinius susitikimus su potencialiais investuotojais ir įgyvendindami projektus įmonių
konkurencingumui didinti ir eksportui skatinti (2012 m. III ketv.).
                                                      48


       Siūlysime teisės aktų pakeitimus, lemiančius investicinės aplinkos patrauklumą. Stebėsime ir
teiksime nuomonę apie kitų institucijų parengtus teisės aktus, darančius įtaką investicinei aplinkai
(2012 m. I–IV ketv.).
       Gerinsime investicinę aplinką parengdami teisės aktų projektus, reglamentuojančius naujų
laisvųjų ekonominių zonų veiklą (2012 m. II ketv.).
       Išnagrinėsime galimybes ir pateiksime pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl
pramoninio parko ir (arba) pramoninės teritorijos steigimo vienoje iš Vilniaus apskrities savivaldybių
(2012 m. II ketv.).

Prioriteto įgyvendinimo rezultatai
Eil.        Vertinimo kriterijaus             Faktiniai        Prioriteto įgyvendinimo rezultatas
Nr.             pavadinimas                  duomenys                        2012 m.
                                              2011 m.      metų I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
1.    Tiesioginių užsienio investicijų          10*         12                                    12
      padidėjimas (proc.)
2.    Dėl pritrauktų investicijų sukurtų       3 399       3 700    900       1 000       600      1 200
      naujų darbo vietų skaičius (vnt.)
* Kadangi faktiniai duomenys šiuo metu nežinomi, pateikiami prognozuojami duomenys, kurie bus patikslinti.

                                     5. Eksporto ir turizmo skatinimas
                   (VIII. Vilniaus apskrities savivaldybių socialinė–ekonominė plėtra)

            Įsteigsime Nacionalinį konferencijų biurą, kuris padidins dalykinių kelionių pajamas
(2012 m. III ketv.).
            Sudarysime palankias sąlygas plėtoti sveikatos turizmo paslaugas, remdami įmones,
siekiančias pasaulyje pripažintų kokybės standartų sveikatos turizmo srityje ir įgyvendinsime
kryptingas rinkodaros priemones (2012 m. I–IV ketv.).
            Skatinsime medicinos turizmo sektoriaus klasterizaciją (2012 m. I–IV ketv.).
            Panaudodami Lietuvos kultūrinių išteklių potencialą, kursime ir populiarinsime naujus
kultūrinio turizmo maršrutus bei sieksime prisijungti prie tarptautinės Europos kultūros kelių
sistemos (2012 m. I–IV ketv.).
            Išlaikysime eksporto augimą išskirtose prioritetinėse rinkose ir stiprinsime eksporto
pozicijas potencialiose eksporto rinkose: Skandinavijoje, Kazachstane, Turkmėnistane, Azerbaidžane,
Kinijoje, Izraelyje (turizmo paslaugų) ir kt., vykdydami eksporto skatinimo veiklas, plėsdami paslaugas
verslui ir gerindami jų kokybę (2012 m. I–IV ketv.).
            Skatinsime turizmą Vilniaus apskrityje, pritaikydami kultūros paveldo objektus
Medininkuose turizmo ir kultūros reikmėms (bus atlikti Medininkų pilies donžono, gynybinės sienos ir
vartų bei teritorijos, ekspozicijų tvarkymo darbai) (2012 m. III ketv.).

Prioriteto įgyvendinimo rezultatai
Eil.        Vertinimo kriterijaus             Faktiniai        Prioriteto įgyvendinimo rezultatas
Nr.             pavadinimas                  duomenys                        2012 m.
                                              2011 m.      metų I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
1.    Paslaugų       dalis       eksporto       20*         25                                    25
      struktūroje (proc.)
2.    Eksporto augimas išskirtose               10*         10                                       10
      prioritetinėse rinkose didesnis už
      metinį eksporto augimo vidurkį
      (proc.)
3.    Pajamų iš turizmo pokytis (proc.)          9*        8,1*                                     8,1*
4.    Sveikatinimo tikslais atvykusių           70*         76                                       76
      turistų skaičius (tūkst. vnt.)
* Kadangi faktiniai duomenys šiuo metu nežinomi, pateikiami prognozuojami duomenys, kurie bus patikslinti.
                                                    49


                                    6. Inovatyvios ekonomikos plėtra

            Spartinsime klasterizacijos procesus, įgyvendindami klasterizacijos priemones „Inoklaster
LT“, „Inoklaster LT+“ ir „Inogeb LT3“, 9 slėnių infrastruktūros plėtros projektus, programą „BSR Stars“
ir projektą „StarDust“ (2012 m. I–IV ketv.).
            Skatinsime įmonių inovacinę veiklą, įgyvendindami Norvegijos finansinio mechanizmo
2009–2014 m. Žaliosios pramonės inovacijų programą, priemonę „Inočekiai LT“ ir pramoninės
nuosavybės teisių apsaugos (patentų, pramoninio dizaino) priemones (2012 m. I–IV ketv.).
            Skatinsime spartesnį projektų įgyvendinimą Lietuvai svarbiose MTTP) srityse ir privačių
juridinių asmenų investicijas į MTTP projektų įgyvendinimą (2012 m. I–IV ketv.).

Prioriteto įgyvendinimo rezultatai
Eil.        Vertinimo kriterijaus           Faktiniai         Prioriteto įgyvendinimo rezultatas
Nr.             pavadinimas                duomenys                         2012 m.
                                            2011 m.       metų I ketv. II ketv. III ketv.        IV
                                                                                                ketv.
1.   Susikūrusių klasterių skaičius,           8           10                                    10
     įskaitant tarptautinius klasterius
     (vnt.)
2.   Suteiktų inovacinių čekių skaičius        85         150                           35       115
     (vnt.)
3.   Paremtų pramoninės nuosavybės             14          80                                    80
     objektų skaičius per metus (vnt.)




Ūkio ministras                                                                 Rimantas Žylius

								
To top