VYKDOMU STUDIJU PROGRAMU VERTINIMO EIGOS APRA�AS IR METODINIAI

Document Sample
VYKDOMU STUDIJU PROGRAMU VERTINIMO EIGOS APRA�AS IR METODINIAI Powered By Docstoc
					                   STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRO DIREKTORIUS

                                    ĮSAKYMAS
              DĖL VYKDOMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ VERTINIMO EIGOS APRAŠO IR
                        METODINIŲ NURODYMŲ PATVIRTINIMO


                                    2009 m. spalio 30 d. Nr. 1-94
                                              Vilnius


       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140)
42 straipsnio 1 dalimi, Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo, patvirtinto
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. ISAK-1652 „Dėl
Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 96-
4083), 7 punktu,
       t v i r t i n u Vykdomų studijų programų vertinimo eigos aprašą ir metodinius nurodymus
(pridedama).



Direktorius                                                                    Eugenijus Stumbrys
                                                              PATVIRTINTA
                                                              Studijų kokybės vertinimo centro
                                                              direktoriaus 2009 m. spalio 30 d.
                                                              įsakymu Nr. 1-94


     VYKDOMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ VERTINIMO EIGOS APRAŠAS IR METODINIAI
                             NURODYMAI

                                            I SKYRIUS
                                       BENDROSIOS NUOSTATOS

        1. Vykdomų studijų programų vertinimo eigos aprašas ir metodiniai nurodymai (toliau
vadinama – Metodiniai nurodymai) reglamentuoja Studijų kokybės vertinimo centro (toliau vadinama –
Centras) atliekamo išorinio vykdomų studijų programų vertinimo (toliau vadinama – vertinimas)
procedūras, studijų programų savianalizės suvestinės rengimą bei išorinio vertinimo kriterijus.
        2. Šie nurodymai parengti įgyvendinant Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo
tvarkos aprašo, patvirtinto 2009 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
įsakymu Nr. ISAK-1652 ,,Dėl studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo
patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 96-4083), nuostatas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir
studijų įstatymu (Žin., 2009, Nr. 54-2140), Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatomis
ir gairėmis, kitais studijų programų vykdymą ir vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais.
        3. Šių nurodymų antrasis skyrius nustato vertinimo eigą, visų proceso dalyvių vaidmenis bei
bendruosius vertinimo principus.
        4. Trečiajame skyriuje pateikiama studijų programos savianalizės rengimo metodika, kuria
aukštoji mokykla vadovaujasi rengdama savianalizės suvestinę.
        5. Ketvirtajame skyriuje vertinimą atliekantiems ekspertams pateikiamos rekomendacijos,
kuriomis jie vadovaujasi atlikdami išorinį vertinimą
        6. Metodiniuose nurodymuose vartojamos sąvokos:
        6.1. Nuolatinis dėstytojas – aukštosios mokyklos dėstytojas, kuris toje mokykloje per
pastaruosius trejus metus kasmet dirbo ne mažiau kaip po 128 auditorinio darbo valandas ir per tą laiką
paskelbė bent vieną mokslinį ar metodinį darbą, nurodydamas to darbo priklausomybę tai aukštajai
mokyklai, arba atliko (eksponavo) meno kūrinį, kuris įtrauktas į tos mokyklos metinę ataskaitą.
        6.2. Dėstytojo kontaktinis darbas – dėstytojo darbas, kai dėstytojas ir studentas dirba toje
pačioje vietoje (patalpoje, bandymų lauke ir pan.) pagal studijų tvarkaraštį ir (ar) kai dėstytojas ir
studentas dirba per nuotolį, naudodami virtualią mokymo(si) aplinką, vaizdo konferencijų būdą ar kitas
daugialypės terpės technologijas ir kt., tiek sinchroniškai, tiek asinchroniškai, kurio metu jis vadovauja
studento darbui ir (arba) prižiūri studento darbą bei (ar) su studentu derina darbą (paskaitos, seminarai,
laboratoriniai darbai, pratybos, konsultacijos, refleksijos, grįžtamojo ryšio teikimas ir kt.).
        6.3. Socialiniai dalininkai – asmenys ar jų grupės, suinteresuotos aukštosios mokyklos veiklos
kokybe ir galinčios turėti jai įtakos: institucijos administracinis ir akademinis personalas, studentai, jų
tėvai, absolventai, darbdaviai, profesinių asociacijų atstovai, valstybinės institucijos, profesinių sąjungų
atstovai ir pan.
        6.4. Vertinimo koordinatorius – Centro darbuotojas, atsakingas už konkrečios studijų
programos vertinimo organizavimą.




                                                                                                          1
                                             II SKYRIUS
                                   BENDRIEJI VERTINIMO PRINCIPAI

                                       PIRMASIS SKIRSNIS
                               VERTINIMO PROCESAS IR JO DALYVIAI

        7. Vertinimo proceso pagrindiniai dalyviai yra:
        7.1. aukštoji mokykla, kurios programa yra vertinama;
        7.2. Centras;
        7.3. kiti vertinimo dalyviai, kuriuos vertinimui atlikti pasitelkia Centras:
        7.3.1. ekspertų grupė;
        7.3.2. Studijų vertinimo komisija, kuri svarsto ekspertų grupės išvadas ir pataria Centrui.
        8. Paprastai ekspertų grupė sudaroma kelioms tos pačios studijų krypties programoms vertinti.
        9. Studijų vertinimo komisijos veikla priskiriama Centrui.

    1 pav. Vertinimo proceso etapai, dalyviai ir jų aktyvumas

         Dalyviai

         Ekspertų grupė

         Aukštoji mokykla

         Centras




      Proceso etapai                                  Proceso etapų rezultatai

      Vertinimo planavimas                            Vertinimo planas

      Savianalizė                                     Savianalizės suvestinė

      Pasirengimas vertinimui                         Ekspertų grupė, pirminės vertinimo išvados, vizito darbotvarkė

      Vizitas                                         Žodinė vertinimo apžvalga

      Išvadų rengimas                                 Vertinimo išvadų projektas
      Išvadų svarstymas ir
                                                      Vertinimo išvados
      paskelbimas
      Paskesnė veikla                                 Patobulinta programa
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
Dalyvių aktyvumo žymėjimai:


            – aktyvus              – pusiau aktyvus        – pasyvus



        10. Vertinimo procese išskiriami šie vertinimo etapai:
        10.1. vertinimo planavimas;
        10.2. savianalizė;
        10.3. pasirengimas vertinimui;

                                                                                                                       2
        10.4. ekspertų grupės vizitas į aukštąją mokyklą (toliau vadinama – vizitas);
        10.5. išvadų rengimas;
        10.6. išvadų svarstymas ir paskelbimas;
        10.7. paskesnė veikla.
        11. Išorinio vertinimo procese pagrindiniai yra savianalizės, vizito, vertinimo išvadų parengimo
ir viešo paskelbimo (išvadų rengimas, išvadų svarstymas ir paskelbimas) bei paskesnės veiklos etapai.
        12. Vertinimo planavimo etapo pagrindiniai dalyviai yra Centras ir aukštoji mokykla. Šiame
etape ekspertų grupė nedalyvauja.
         13. Savianalizės etapo pagrindinis dalyvis yra aukštoji mokykla. Centras šiame procese
dalyvauja tik kaip patarėjas, teikiantis metodinius nurodymus išoriniam vertinimui. Šiam etapui įtaką
gali daryti ekspertų grupė, teikdama siūlymus metodinių nurodymų tobulinimui.
        14. Pasirengimo vertinimui etape pagrindiniai dalyviai yra Centras ir jo sudaryta ekspertų
grupė. Aukštoji mokykla šiame etape gali turėti įtakos ekspertų grupės sudarymui, argumentuotai
siūlydama pakeisti numatomos ekspertų grupės narį (-ius).
        15. Ekspertų grupės vizito į aukštąją mokyklą etape Centro paskirtas vertinimo koordinatorius
dalyvauja suderinant vizito datą ir užtikrinant, kad vizitas įvyktų pagal numatytą darbotvarkę.
        16. Vertinimo išvadų rengimo etape pagrindinis dalyvis yra ekspertų grupė. Aukštoji mokykla
šiame etape gali dalyvauti teikdama pastabas dėl faktinių klaidų ekspertų grupės parengtų vertinimo
išvadų projekte. Centro vaidmuo šiame etape – užtikrinti, kad pagal Centro užduotį ekspertų grupės
parengtas vertinimo išvadų projektas būtų pateiktas aukštajai mokyklai, o jos pastabos dėl faktinių
klaidų (jei yra) vertinimo išvadų projekte – ekspertų grupei nustatytais terminais.
        17. Išvadų svarstymui Centras pasitelkia patariančiąją instituciją – Studijų vertinimo komisiją.
Šios komisijos posėdyje vertinimo išvadas turi pristatyti ekspertų grupės vadovas ar jo įgaliotas kitas
ekspertų grupės narys. Aukštoji mokykla šiame etape gali dalyvauti tik Studijų vertinimo komisijai
nustačius tokio dalyvavimo būtinumą.
        18. Paskesnės veiklos etape pagrindinis dalyvis yra aukštoji mokykla, kuri tobulina studijų
programą atsižvelgdama į savianalizės bei išorinio vertinimo metu nustatytas studijų programos
silpnybes.

                                        ANTRASIS SKIRSNIS
                                        VERTINIMO ETAPAI

         19. Centras viešai skelbia numatomų vertinti studijų krypčių sąrašą bei vertinimo laikotarpius.
         20. Aukštoji mokykla pateikia prašymą Centrui dėl jos vykdomų studijų programų vertinimo.
         21. Aukštoji mokykla gali Centrui teikti prašymą dėl studijų krypties, kurios vertinimas
nenumatytas, programos vertinimo. Centras, išnagrinėjęs prašymą, priima sprendimą dėl tokios studijų
krypties studijų programos vertinimo, atsižvelgdamas į galimybes.
         22. Centras ir aukštoji mokykla suderina vertinimo sąlygas, terminus, susitaria dėl vertinimo
tikslų ir uždavinių.
         23. Centras pagal poreikį konsultuoja aukštąsias mokyklas savianalizės suvestinės rengimo
klausimais.
         24. Aukštoji mokykla atsako už studijų programos savianalizės atlikimą ir savianalizės
suvestinės parengimą.
         25. Aukštoji mokykla atlieka savianalizę nusistatyta tvarka. Atliktos savianalizės suvestinė turi
atitikti Metodiniuose nurodymuose keliamus reikalavimus.




                                                                                                        3
        26. Rekomenduojami savianalizės atlikimo etapai:
        26.1. sudaryti ir aukštosios mokyklos vadovo įsakymu paskirti savianalizės atlikimo ir
savianalizės suvestinės rengimo grupę (toliau vadinama – savianalizės grupė), kuri atliks studijų
programos arba kelių vienos krypties studijų programų vidinį vertinimą (savianalizę);
        26.2. nustatyti grupės narių darbo apimtį ir atsakomybę;
        26.3. sudaryti grupės darbo tvarkaraštį;
        26.4. surinkti savianalizei reikalingus duomenis;
        26.5. atlikti duomenų analizę;
        26.6. aptarti savianalizės rezultatus;
        26.7. parengti savianalizės suvestinę.
        27. Į savianalizės grupę turėtų įeiti aktyvūs, patyrę, kompetentingi administracijos darbuotojai,
dėstytojai, studentai, kiti socialiniai dalininkai. Rekomenduojama sudaryti ne didesnę nei septynių
asmenų savianalizės grupę. Jei aukštojoje mokykloje atliekamos kelių vienos krypties studijų programų
savianalizės, jų atlikimui gali būti sukurti pogrupiai. Pogrupių veiklą turėtų koordinuoti savianalizės
rengimo grupė.
        28. Savianalizės grupei atlikus savianalizę, jos rezultatai aptariami su aukštosios mokyklos ar
jos padalinio bendruomene. Pageidautina, kad aptariant savianalizės rezultatus dalyvautų kuo daugiau
su studijų programa susijusių asmenų, būtina įtraukti studentus.
        29. Atsižvelgusi į aptarimo metu išsakytus pastebėjimus, savianalizės rengimo grupė parengia
savianalizės suvestinę ir pateikia ją Centrui.
        30. Aukštoji mokykla, likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki ekspertų grupės vizito, gali pateikti
informaciją apie esminius pasikeitimus studijų programoje, įvykusius po savianalizės suvestinės
pateikimo Centrui.
        31. Centras įvertina, ar aukštosios mokyklos pateikta savianalizės suvestinė parengta pagal
šiuose metodiniuose nurodymuose nustatytus reikalavimus, ir informuoja aukštąją mokyklą apie
reikalingas pataisas per 20 dienų nuo savianalizės suvestinės gavimo dienos.
        32. Gavusi informaciją apie neatitikimus, aukštoji mokykla ne vėliau kaip per 20 dienų Centrui
pateikia pataisytą savianalizės suvestinę.
        33. Vertinimui atlikti gali būti pasitelkiamos Lietuvos arba tarptautinės ekspertų grupės.
        34. Ekspertų atranka atliekama vadovaujantis Ekspertų atrankos aprašu, patvirtintu Centro
direktoriaus 2007 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1-55 ,,Dėl Ekspertų atrankos aprašo patvirtinimo“ (Žin.,
2007, Nr. 35-1312; 2009, Nr. 97-4111) (toliau vadinama – Ekspertų atrankos aprašas).
        35. Centras aukštąją mokyklą apie ekspertų grupės sudėtį informuoja faksu arba elektroniniu
paštu. Aukštoji mokykla per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie numatomą ekspertų grupės sudėtį
gavimo dienos gali argumentuotai siūlyti pakeisti numatomos ekspertų grupės narį (-ius).
        36. Centras organizuoja ekspertų pasitarimą, kurio metu padeda ekspertų grupei išsiaiškinti
vertinimo tikslus ir uždavinius, aiškina vertinimo metodiką bei supažindina su vertinimą
reglamentuojančiais teisės aktais.
        37. Centras ekspertams pateikia savianalizės suvestinę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki vizito į
aukštąją mokyklą.
        38. Ekspertai, išnagrinėję suvestinėje pateiktą informaciją, parengia pirmines išvadas, nustato
vertinimo sritis ir klausimus, kuriems reikia skirti ypatingą dėmesį vizito metu. Centras sudaro vizito
darbotvarkę ir ją suderina su ekspertų grupe ir aukštąja mokykla. Aukštoji mokykla viešai skelbia
ekspertų grupės vizito datą ir darbotvarkę.
        39. Ekspertų grupės vizito į aukštąją mokyklą trukmė – 1-3 dienos.
        40. Vizito metu vyksta susitikimai su aukštosios mokyklos ar jos padalinio administracija,
studijų programos savianalizės rengėjais, studijų programos dėstytojais, studentais, absolventais ir jų
darbdaviais. Vizito metu ekspertai turi atlikti studijų programos įgyvendinimui skirtos materialiosios


                                                                                                       4
bazės apžiūrą, susipažinti su studentų kursiniais, baigiamaisiais darbais, egzaminų medžiaga ir kita
dokumentacija.
        41. Aukštoji mokykla sudaro sąlygas visiems pageidaujantiems bendruomenės nariams susitikti
su ekspertų grupe.
        42. Aukštoji mokykla vizito metu turi užtikrinti susitikimams ir ekspertų grupės darbui
tinkamas patalpas bei įrangą.
        43. Vienas aukštosios mokyklos bendruomenės narys to paties vizito metu gali dalyvauti tik
viename susitikime su ekspertų grupe.
        44. Susitikimuose su absolventais ir darbdaviais negali dalyvauti toje aukštojoje mokykloje
studijuojantys ir (ar) dirbantys asmenys.
        45. Vertinimą atliekant tarptautinei ekspertų grupei, paprastai susitikimai vyksta anglų kalba.
Esant poreikiui, aukštoji mokykla turi užtikrinti vertėjo paslaugas. Susitikimuose su studentais,
absolventais ir darbdaviais vertimo paslaugų negali teikti aukštosios mokyklos, kurios studijų programa
vertinama, darbuotojas.
        46. Vizito pabaigoje ekspertų grupė aptaria vizito rezultatus grupėje ir žodžiu supažindina
aukštosios mokyklos bendruomenę su pirminiais pastebėjimais.
        47. Ekspertų grupė parengia išvadų projektą ir pateikia jį Centrui per vieną mėnesį nuo vizito į
aukštąją mokyklą pabaigos.
        48. Centras išvadų projektą elektroniniu paštu išsiunčia aukštajai mokyklai, kuri per 14 dienų
nuo išvadų projekto išsiuntimo dienos gali pateikti pastabas dėl išvadų projekte esamų faktinių klaidų.
        49. Centras persiunčia aukštosios mokyklos pastabas dėl išvadų projekte esamų faktinių klaidų
programą vertinusiai ekspertų grupei.
        50. Ekspertai, atsižvelgę į aukštosios mokyklos pastabas dėl išvadų projekte esamų faktinių
klaidų, per 14 dienų parengia ir pateikia išvadas Centrui.
        51. Vertinimo išvados nagrinėjamos Studijų vertinimo komisijoje. Į Studijų vertinimo komisijos
posėdį kviečiamas ekspertų grupės, vertinusios studijų programą, vadovas arba kitas narys, taip pat
savianalizės atlikimo grupės nariai ar kiti aukštosios mokyklos atstovai pagal poreikį.
        52. Jei į posėdį kviečiami savianalizės atlikimo grupės nariai ar kiti aukštosios mokyklos
atstovai, jiems išsiunčiami numatomi svarstyti dokumentai.
        53. Išnagrinėjusi vertinimo išvadas ir išklausiusi posėdžio dalyvių nuomones, Studijų vertinimo
komisija priima vieną iš sprendimų, numatytų Studijų vertinimo komisijos nuostatuose.
        54. Vertinimo išvados, kurioms pritarė Vertinimo komisija, išsiunčiamos aukštajai mokyklai.
        55. Centras ir aukštoji mokykla privalo viešai paskelbti vertinimo išvadas.
        56. Už paskesnę veiklą įvertinus programą paprastai atsako aukštoji mokykla, jeigu kiti teisės
aktai nenustato kitaip.
        57. Aukštoji mokykla numato priemones savianalizės ir išorinio vertinimo metu nustatytoms
silpnybėms šalinti, programai tobulinti. Šias priemones aukštoji mokykla skelbia savo akademinei
bendruomenei.
        58. Aukštoji mokykla gali kreiptis į Centrą prašydama įvertinti įgyvendinamą (ar ketinamą
įgyvendinti) veiklos planą studijų kokybei gerinti.
        59. Centras, vykdydamas studijų programos vertinimą, taip pat įsipareigoja įvertinti, kaip
programos vykdytojai atsižvelgė į paskutinio vertinimo metu nustatytus trūkumus bei pateiktus
siūlymus programai tobulinti.

                                     TREČIASIS SKIRSNIS
                                  APELIACIJŲ NAGRINĖJIMAS

        60. Aukštoji mokykla, nesutikdama su vertinimo išvadomis, per 20 dienų nuo vertinimo išvadų
išsiuntimo dienos gali pateikti argumentuotą apeliaciją Centrui.
                                                                                                      5
        61. Aukštosios mokyklos apeliacija išnagrinėjama Studijų vertinimo apeliacinėje komisijoje
(toliau vadinama – Apeliacinė komisija) pagal Centro patvirtintus jos nuostatus per 60 dienų nuo
apeliacijos gavimo dienos. Apie Apeliacinės komisijos priimtą sprendimą aukštąją mokyklą raštu
informuoja Centras.

                                KETVIRTASIS SKIRSNIS
                  VERTINIMO SRITYS, POSRIČIAI, KRITERIJAI IR RODIKLIAI

        62. Studijų programos vertinimas pagrįstas šešių sričių analize (programos tikslai ir numatomi
studijų rezultatai, programos sandara, personalas, materialieji ištekliai, studijų eiga ir jos vertinimas,
programos vadyba), kurių kiekviena suskirstyta į posričius. Posričiai apibūdinami vertinimo kriterijais
– požymiais, kuriais remiantis nustatoma studijų programos kokybė. Vertinimo kriterijai detalizuojami
rodikliais – kokybiniais arba kiekybiniais duomenimis apie studijų programą. Vertinimo sritys,
posričiai, kriterijai ir rodikliai pateikiami 1 lentelėje.
1 lentelė. Vertinimo sritys, posričiai, kriterijai ir rodikliai
       Posričiai              Kriterijai                        Rodikliai
                              1. Programos tikslai ir studijų siekiniai1
                              1.1.1. Programos poreikio išs- o Specialistų poreikis darbo rinkoje
                                     kirtinumas ir pagrįstu-    o Programos paklausa tarp stojančiųjų
                                     mas                        o Programos vieta tarp kitų studijų programų
       1.1. Programos
                              1.1.2. Programos paskirties       o Programos paskirties sąsajos su aukštosios
            poreikis,
                                     dermė su institucijos,        mokyklos misija ir raidos strategija
            paskirtis ir
                                     valstybės ir tarptauti-    o Programų, skirtų reglamentuojamoms profesijoms
            tikslai
                                     nėmis direktyvomis            įgyti, paskirtis
                              1.1.3. Programos tikslų           o Tikslų sąsajos su programos paskirtimi
                                     pagrįstumas                o Tikslų atitiktis studijų rūšiai ir pakopai
                              1.2.1. Studijų siekinių
                                                                o Studijų siekinių turinys
                                     visapusiškumas ir
                                                                o Studijų siekinių sudėtingumo lygis
                                     pasiekiamumas
       1.2. Studijų
                                                                o Studijų siekiniai programos lygmenyje
            programos
                              1.2.2. Studijų siekinių dermė     o Programos ir dalyko lygmens studijų siekinių
            siekiniai
                                                                  sąsajos
                              1.2.3. Studijų siekinių           o Nuolatinis studijų siekinių vertinimas
                                     atnaujinamumas             o Pagrįstas studijų siekinių atnaujinimas
                              2. Programos sandara
                              2.1.1. Studijų apimties           o Studijų apimties atitiktis teisės aktų reikalavimams
                                     tinkamumas                 o Studijų apimties atitiktis studijų siekiniams
       2.1. Studijų
                                                                o Studijų dalykų loginiai ryšiai ir seka
            planas            2.1.2. Studijų dalykų
                                                                o Privalomi, alternatyviai ir laisvai pasirenkami
                                     nuoseklumas
                                                                   studijų dalykai
                                                                o Studijų turinio sąsajos su studijų krypties
                              2.2.1. Studijų turinio atitiktis     reglamentu
                                     teisės aktams              o Studijų turinio sąsajos su bendraisiais reikalavimais
       2.2. Studijų
                                                                   studijų programoms
            turinys
                              2.2.2. Studijų turinio
                                                                o Dėstomų dalykų studijų temos
                                     išsamumas ir
                                                                o Užsiėmimų formos ir metodai
                                     racionalumas
                              3. Personalas
                                                                o Dėstytojų kvalifikacija
                                                                o Dėstytojų ir studentų skaičiaus santykis
       3.1. Personalo         3.1.1. Personalo sudėties
                                                                o Nuolatinių ir kitų dėstytojų skaičiaus santykis
            sudėtis ir               pagrįstumas
                                                                o Dėstytojų krūvio pasiskirstymas
            kaita
                                                                o Techninio personalo skaičius
                              3.1.2. Dėstytojų kaita            o Dėstytojų kaitos priežastys

                                                                                                                          6
                                                        o Dėstytojų kaitos įtaka studijų programai
                                                        o Dėstytojų pedagoginės veiklos patirtis
                                                        o Dėstytojų mokslinės2 (meninės) veiklos apimtis ir
                                                          sąsajos su studijų programa
                    3.2.1. Personalo patirties ir       o Dėstytojų praktinio darbo patirtis
                           veiklos atitiktis studijų    o Dėstytojų kitos veiklos (ekspertinės, organizacinės
3.2. Personalo
                           programai                      ir kt.) apimtis ir sąsajos su studijų programa
     kompetenting
                                                        o Praktinio mokymo ir praktikų vadovų profesinės
     umas
                                                          veiklos atitiktis praktikos pobūdžiui
                                                        o Studijų programos koordinatoriaus patirtis
                                                        o Profesinio tobulėjimo reglamentavimas ir
                    3.2.2. Dėstytojų profesinio
                                                          skatinimas
                           tobulėjimo
                                                        o Profesinio tobulėjimo apimtis ir įtaka studijų
                           sistemiškumas
                                                          programai
                    4. Materialieji ištekliai
                    4.1.1. Patalpų studijoms            o Patalpų studijoms skaičius ir užimtumas
                           pakankamumas ir              o Patalpų studijoms techninė ir higieninė būklė
                           tinkamumas                   o Darbo sąlygos bibliotekose, skaityklose
                    4.1.2. Įrangos studijoms tin-
                                                        o Laboratorinė (meno studijų) įranga ir reikmenys
                           kamumas ir pakanka-
                                                        o Kompiuterinė ir programinė įranga
4.1. Materialioji          mumas
bazė                                                    o Įstaigų praktikai atlikti veiklos atitiktis studijų
                                                          tikslams
                    4.1.3. Išteklių praktikai atlikti
                                                        o Tinkamų praktikos vietų skaičiaus santykis su
                           tinkamumas ir
                                                          studentų skaičiumi
                           prieinamumas
                                                        o Aukštosios mokyklos vaidmuo parenkant praktikos
                                                          vietas
                     4.2.1. Knygų, vadovėlių ir
                                                      o     Aprūpinimas studijų programai reikalingais
                            periodinių leidinių
                                                            spausdintiniais leidiniais
                            tinkamumas ir
4.2. Metodiniai                                       o     Prieiga prie elektroninių duomenų bazių
                            prieinamumas
ištekliai
                     4.2.2. Metodinės medžiagos       o     Aprūpinimas metodiniais leidiniais
                            tinkamumas ir             o     Prieiga prie metodinių leidinių
                            prieinamumas              o     Aprūpinimas metodinėmis priemonėmis
                    5. Studijų eiga ir jos vertinimas
                                                      o     Konkursiniai balai ir minimalūs reikalavimai
                     5.1.1. Priėmimo į studijas rei-
                                                            stojantiesiems
                            kalavimų pagrįstumas
5.1. Studentų                                         o     Specialiųjų reikalavimų pobūdis
atranka              5.1.2 Būsimų ir naujų studen- o        Programos vykdytojų veiksmai pritraukiant
                            tų motyvacijos stiprini-        gebančius studijuoti studentus
                            mo veiksmingumas          o     Priimtųjų studijuoti motyvacijos stiprinimas
                     5.2.1. Programos tvarkaraščio o        Studijų užsiėmimų tvarkaraštis
                            racionalumas              o     Egzaminų sesijos tvarkaraštis
5.2. Studijų                                          o     Studentų pažangos ir nubyrėjimo stebėsena
                     5.2.2. Studentų pažangumas
procesas                                              o     Studentų dalyvavimas moksliniuose tyrimuose
                     5.2.3. Dėstytojų ir studentų     o     Dėstytojų judumo apimtis ir įtaka studijų programai
                            judumas                   o     Studentų judumo apimtis ir įtaka studijoms
                                                      o     Informacijos apie programą ir jos pokyčius sklaida
                                                      o     Studentų konsultavimas studijų klausimais
                     5.3.1. Akademinės paramos        o     Studentų konsultavimas apie karjeros galimybes
                            naudingumas               o     Studijavimo pagal individualią programą galimybės
5.3. Parama
                                                      o     Studentų galimybės kartoti dalykus ir perlaikyti
studentams
                                                            egzaminus
                                                        o   Psichologinė, sporto, sveikatos, kultūros parama
                    5.3.2. Socialinės paramos
                                                        o   Stipendijos ir pašalpos
                           veiksmingumas
                                                        o   Aprūpinimas bendrabučiais
5.4. Pasiekimų      5.4.1. Vertinimo kriterijų tin-     o   Kriterijų sąsajos su studijų siekiniais
vertinimas                 kamumas ir jų                o   Vertinimo balo sandara

                                                                                                                  7
                                viešumas                  o   Kriterijų viešinimas
                         5.4.2. Grįžtamojo ryšio          o   Grįžtamojo ryšio pobūdis
                                veiksmingumas             o   Grįžtamojo ryšio įtaka studentų pasiekimams
                         5.4.3. Baigiamųjų darbų          o   Reikalavimai baigiamiesiems darbams
                                vertinimo                 o   Baigiamųjų darbų vertinimo tvarka
                                veiksmingumas             o   Baigiamųjų darbų vertinimo rezultatai
                         5.4.4. Neformaliuoju būdu ir
                                savišvieta įgytų pasie-
                                                          o Vertinimo poreikis
                                kimų vertinimo ir
                                                          o Vertinimo procedūros ir rezultatai
                                pripažinimo sistemos
                                funkcionalumas
                                                          o Įsidarbinusių absolventų skaičius ir neįsidarbinimo
                         5.5.1. Absolventų
      5.5 Absolventų                                        priežastys
                                įsidarbinimo
      įsidarbinimas                                       o Absolventų profesinės veiklos sąsajos su studijų
                                tikslingumas
                                                            programa
                                 6. Programos vadyba
                                                              o Programos vadovybės sudėtis
      6.1. Programos     6.1.1. Programos vadovybės           o Kolegialumo ir asmeninės atsakomybės derinimas
      administravimas           veiklos veiksmingumas             priimant sprendimus
                                                              o Programos informacinė bazė
                                                              o Vertinimas kaip nuolatinis procesas
                               6.2.1. Programos kokybės       o Vertinimo parametrų, metodų ir priemonių
                                      vertinimo tinkamumas        parengimas
                                                              o Vertinimo viešinimas
                                                              o Vertinimo rezultatų panaudojimas
                               6.2.2. Programos kokybės ge-
        6.2. Vidinis                                          o Kokybės gerinimo veiksmų nauda
                                      rinimo veiksmingumas
        studijų kokybės                                       o Kokybės gerinimo rezultatų sklaida
        užtikrinimas                                          o Studentų dalyvavimas kokybės vertinime ir
                                                                  gerinime
                               6.2.3. Socialinių dalininkų
                                                              o Dėstytojų dalyvavimas kokybės vertinime ir
                                      dalyvavimo
                                                                  gerinime
                                      veiksmingumas
                                                              o Išorinių socialinių dalininkų dalyvavimo įtaka
                                                                  studijų kokybei
1
  – studijų siekiniai kitaip dar vadinami numatomais studijų rezultatais
2
   – mokslinė veikla apima fundamentinius mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę
(socialinę, kultūrinę) plėtrą.

                                        III SKYRIUS
                        SAVIANALIZĖS SUVESTINĖS RENGIMO METODIKA

                             PIRMASIS SKIRSNIS
          BENDRIEJI REIKALAVIMAI SAVIANALIZĖS SUVESTINĖS RENGIMUI

     63. Aukštoji mokykla Centrui pateikia: studijų programos savianalizės suvestinę (toliau –
savianalizės suvestinė) (2 spausdintus egzempliorius), lydraštį, savianalizės suvestinę elektronine
forma (įrašytą į kompiuterinę laikmeną ar atsiųstą elektroniniu paštu kokybe@skvc.lt) ir savianalizės
suvestinės vertimą į lietuvių kalbą (tuo atveju, jei savianalizės suvestinę reikia pateikti anglų kalba).
     64. Savianlizės suvestinėje pateikiami paskutinių penkerių mokslo metų duomenys. Jei studijų
programa vykdoma trumpiau, pateikiami viso studijų programos vykdymo laikotarpio duomenys.
     65. Savianalizės suvestinė pateikiama kiekvienai studijų programai atskirai (išskyrus priedus).
Jeigu tos pačios krypties studijų programa vykdoma aukštosios mokyklos padalinyje, esančiame kitame
mieste, visada parengiama atskira tame padalinyje vykdomos studijų programos savianalizės suvestinė.
     66. Jei studijų programa yra vykdoma nuolatine ir ištęstine studijų formomis, atskirai
analizuojamas programos vykdymas kiekviena studijų forma. Išanalizavus vieną programos studijų

                                                                                                                  8
formą, kita forma analizuojama nekartojant to, kas yra bendra, o pateikiamos tik nuorodos į
savianalizės suvestinės punktus, kuriuose esanti informacija taikytina ir kita studijų forma vykdomai
analizuojamai programai.
      67. Visas savianalizės suvestinės tekstas logiškai skaidomas į pastraipas, kurios numeruojamos
ištisai (išskyrus priedus). Savianalizės suvestinės apimtis neturėtų viršyti 30 puslapių (neįskaitant
priedų).
      68. Pateikiami tik privalomi priedai (studijų dalykų aprašai, dėstytojų sąrašai ir dėstytojų
mokslinės, meninės, pedagoginės ar kitos profesinės veiklos aprašymai (toliau vadinama – dėstytojų
veiklos aprašymai)).
      69. Kiekviena studijų programos šaka (jei jų yra) savianalizės suvestinėje analizuojama atskirai.
      70. Jeigu analizuojama studijų programa yra jungtinė (t.y., programa buvo parengta ir yra
vykdoma kartu su kita aukštąja mokykla), tokios savianalizės suvestinėje turi būti aiškiai atskiriama,
kuri programos dalis yra įgyvendinama kiekvienoje iš programą vykdančių aukštųjų mokyklų. Taip pat
nurodoma, kokie ištekliai (žmonių ir materialieji) tai programos daliai yra pasitelkiami kiekvienoje iš
programą vykdančių aukštųjų mokyklų. Prie tokio tipo savianalizės suvestinės pridedama dėl šios
programos įgyvendinimo pasirašyta sutartis (-ys).
      71. Atliekant savianalizę, taip pat turėtų būti atkreipiamas dėmesys į paskutinio vertinimo metu
išsakytas esmines pastabas, analizuojama, kokių veiksmų aukštoji mokykla ėmėsi siekdama pašalinti
ekspertų nurodytus trūkumus, kiek taikytos priemonės buvo veiksmingos, kokius kitus studijų
programos vykdymo pokyčius jos sąlygojo.
      72. Aukštosios mokyklos tos pačios krypties studijų programų savianalizės suvestinių elektroninės
versijos yra pateikiamos vienoje laikmenoje arba siunčiamos Centrui elektroniniu paštu. Savianalizės
suvestinės bendrosios dalies tekstas turi būti pateiktas rtf tipo arba doc tipo dokumente. Savianalizės
suvestinė su priedais yra pateikiama suarchyvuota WinZip ar WinRar formatu. Segtuvo pavadinime
įrašomas aukštosios mokyklos pavadinimas (santrumpa), programos pavadinimas (jei ilgesnis kaip trys
žodžiai – rekomenduojama sutrumpinti) lietuvių arba anglų kalba, jei vertinimą atlieka tarptautinė
ekspertų grupė. Segtuvų pavadinimuose naudojama tik lotyniška abėcėlė (t.y., nenaudojamos
lietuviškos raidės). Kiekvienas savianalizės suvestinės priedas yra pateikiamas atskirame dokumente.
Atskiruose dokumentuose pateikti priedai grupuojami į vieną segtuvą.
      73. Pirmajame antraštiniame puslapyje nurodomas savianalizę atlikusios aukštosios mokyklos
pavadinimas, ženklas, studijų kryptis, savianalizės suvestinės parengimo metai ir studijų programos
pavadinimas. Apatinėje puslapio dalyje rašomas aukštosios mokyklos vadovo bei savianalizės grupės
vadovo parašo rekvizitas: pareigos, vardas, pavardė ir parašas.
      74. Pirmojo antraštinio puslapio apačioje nurodoma vietovė, kurioje savianalizės suvestinė
parengta, jos parengimo metai ir mėnuo. Pirmojo antraštinio puslapio pavyzdys pateikiamas šių
Metodinių nurodymų 1 priede.
      75. Aukštosios mokyklos padalinys, kuriame vykdoma studijų programa, nurodomas ne
pirmajame antraštiniame puslapyje, o savianalizės suvestinės įžangoje.
      76. Antrajame antraštiniame puslapyje rašomas analizuojamos studijų programos pavadinimas,
valstybinis kodas, nurodoma studijų rūšis (koleginės, universitetinės), pakopa (pirmoji, antroji arba
vientisosios), studijų forma (nuolatinė, ištęstinė) ir trukmė metais, programos apimtis kreditais,
suteikiamas laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija (pagal Studijų ir mokymo programų registrą,
www.aikos.smm.lt) bei programos įregistravimo data. Gali būti pateikiami ir papildomi duomenys apie
studijų programą: studijų programos vykdymo pradžia, programos vykdymo kalba ar ypatumai.
      77. Antrojo antraštinio puslapio apačioje pateikiami duomenys apie savianalizės suvestinę
rengusius asmenis: pedagoginį vardą, mokslo laipsnį, vardą, pavardę, pareigas aukštojoje mokykloje,
telefonus (darbo, mobilųjį) ir elektroninio pašto adresą, kurie bus reikalingi organizuojant ekspertų
vizitą į aukštąją mokyklą arba aiškinantis su savianalizės suvestine susijusius klausimus. Antrojo
antraštinio puslapio pavyzdys pateikiamas šių Metodinių nurodymų 2 priede.
                                                                                                     9
     78. Studijų programos savianalizės suvestinės dalys yra šios: įžanga, programos analizė, priedai.
     79. Rengiant studijų programos savianalizės suvestinę turi būti laikomasi šių Metodinių nurodymų
3 priede pateiktos savianalizės suvestinės struktūros.
     80. Savianalizės suvestinės įžangoje turėtų būti:
     80.1. glaustai aprašyta studijų programą realizuojanti aukštosios mokyklos struktūra – padaliniai,
jų valdymas ir tarpusavio ryšiai, šios struktūros tinkamumas ir trūkumai;
     80.2. savianalizės grupės sudėtis, nurodant kiekvieno grupės nario darbo apimtį ir atsakomybę bei
grupės darbo tvarkaraštis.
     80.3. nurodyta, ar anksčiau buvo atliktas analizuojamos studijų programos vertinimas, jei taip, tai
kas jį atliko taip pat pateikiamos baigiamosios išvados (išvadų dalis, reziumuojanti pagrindines
ekspertų nustatytas programos stipriąsias ir silpnąsias puses).
     81. Savianalizės suvestinės programos analizės dalyje išskiriamos šešios vertinamosios sritys ir jų
posričiai. Programa aprašoma vadovaujantis antrajame šio skyriaus skirsnyje pateiktomis
rekomendacijomis.
     82. Prie studijų programos savianalizės suvestinės privaloma pateikti šiuos priedus:
     82.1. studijų dalykų aprašus;
     82.2. dėstytojų sąrašą;
     82.3. dėstytojų veiklos aprašymus;
     82.4. studentų baigiamųjų darbų sąrašą.
     83. Pirmajame savianalizės suvestinės priede pateikiami studijų programos dalykų aprašai.
Aprašai gali būti pateikiami aukštosios mokyklos nustatyta forma, tačiau juose turi būti pateikiama ši
informacija: dalyko pavadinimas (lietuvių ir anglų kalbomis), dalyko kodas, apimtis kreditais, dalyko
anotacija, numatomi dalyko studijų rezultatai, dalyko turinys, dalyko studijų apimtis valandomis,
studijų pasiekimų vertinimo kriterijai, naudojama literatūra, dalyko programos rengėjai ir kt. Jei
programą vertina tarptautinė ekspertų grupė, studijų programos dalykų aprašai rengiami anglų kalba.
Jei aukštoji mokykla apie studijų programą yra parengusi informacinį leidinį, kuriame pateikiama
šiame punkte nurodyta informacija apie dalykus, galima pateikti jo ištraukas, atskirai neteikiant dalykų
aprašų.
     84. Antrajame savianalizės suvestinės priede pateikiami duomenys apie akademinį personalą:
programoje dėstančių dėstytojų vardai, pavardės, gimimo datos, šių dėstytojų dėstomi dalykai, taip pat
išskiriant nuolatinius ir kitus dėstytojus, dėstančius programoje, atskleidžiant jų mokslinę (meninę),
pedagoginę, praktinio darbo patirtį, nurodant kontaktinio darbo valandas programoje.
     85. Trečiajame savianalizės suvestinės priede pateikiami dėstytojų veiklos aprašymai, kurie gali
būti pateikiami laisva forma. Dėstytojo veiklos aprašyme turi būti nurodyta dėstytojo vardas ir pavardė,
amžius, įgytas išsilavinimas, darbovietės (nurodant pareigas ir darbo pobūdį), reikšmingiausi
moksliniai, metodiniai darbai parengti per paskutinius 5 metus (ne daugiau 5 darbų). Dėstytojo veiklos
aprašymai savianalizės suvestinės priede pateikiami abėcėlės tvarka (pagal pavardes). Bendrojo
lavinimo dalykus dėstančių dėstytojo veiklos aprašymų pateikti nereikia.
     86. Ketvirtajame savianalizės suvestinės priede pagal 2 lentelėje nurodytą pavyzdį pateikiami
paskutiniųjų dvejų metų baigiamųjų darbų sąrašai.




                                                                                                     10
2 lentelė. Baigiamųjų darbų sąrašas
Eilės Studento           Vadovo pedago-     Baigiamojo darbo (projekto) pavadini-   Baigiamo   Įvertini-
Nr.     v. pavardė       ginis vardas       mas                                     jo darbo   mas
                         (mokslo laips-                                             metai
                         nis), v. pavardė
1.     V. Pavardis      Prof.               Matematika                              2008       9
                        P. Vardaitis
2.
                                             Pažymių vidurkis

                                         ANTRASIS SKIRSNIS
                                    STUDIJŲ PROGRAMOS ANALIZĖ

      87. Vertinimo sričių, posričių, kriterijų ir rodiklių sąrašas yra pateikiamas šių Metodinių
nurodymų 1 lentelėje. Programos analizės dalyje turi būti išanalizuotas kiekvienas visų sričių posritis.
Analizuojant kiekvieną posritį turi būti atsižvelgiama į jo vertinimo kriterijus bei rodiklius.
      88. Programos tikslų ir studijų siekinių srities vertinimo tikslas – nustatyti, ar programos
poreikis, jos paskirtis, tikslai ir studijų siekiniai yra pagrįsti ir tinkami.
      89. Programos tikslų ir studijų siekinių vertinimo sritis skirstoma į du posričius – programos
poreikis, paskirtis ir tikslai bei studijų programos siekiniai.
      90. Programos poreikis, paskirtis ir tikslai vertinami pagal šiuos kriterijus: programos poreikio
pagrįstumas ir išskirtinumas, programos paskirties dermė su institucijos, valstybės ir tarptautinėmis
direktyvomis, programos tikslų pagrįstumas.
      91. Programos poreikio pagrįstumas ir išskirtinumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      91.1. Specialistų poreikis darbo rinkoje. Komentuojami analizės, apibūdinančios specialistų
poreikį (pasiūlą ir paklausą) darbo rinkoje, rezultatai. Nurodoma, kaip šios analizės rezultatai
pagrindžia programos reikalingumą. Analizuojami pramonės ir verslo organizacijų, profesinių
asociacijų atstovų, absolventų, dėstytojų, studentų ir kitų socialinių dalininkų atsiliepimai apie
programos reikalingumą.
      91.2. Programos paklausa tarp stojančiųjų. Analizuojama programos paklausa tarp pageidaujančių
studijuoti asmenų. Aptariamas pageidaujančių studijuoti ir priimtų studentų santykis per pastaruosius 5
metus. Jei vertinama pirmosios pakopos arba vientisųjų studijų programa, komentuojamas stojančiųjų
programai skiriamas prioritetas bendrojo priėmimo į studijas atveju.
      91.3. Programos vieta tarp kitų studijų programų. Pateikiamas programos palyginimas su kitomis
panašiomis programomis Lietuvoje ir kitose šalyse, atskleidžiami jų panašumai ir skirtumai.
Aptariamos programos sąsajos su kitomis tos pačios studijų krypties programomis. Išryškinamas
analizuojamos programos išskirtinumas, įrodantis jos reikalingumą. Aptariama rengiamų specialistų ir
jų atliekamų veiklų reikšmė tam tikros institucijos, regiono ir (ar) šalies plėtrai.
      92. Programos paskirties dermė su institucijos, valstybės ir tarptautinėmis direktyvomis
atskleidžiama per šiuos rodiklius:
      92.1. Programos paskirties sąsajos su aukštosios mokyklos misija ir raidos strategija –
analizuojama, ar programos paskirtis atitinka aukštosios mokyklos misiją, ar suderinta su aukštosios
mokyklos strateginiu planu. Pateikiami teiginiai, pagrindžiantys programos paskirties suderinamumą su
aukštosios mokyklos misija ir strateginiu planu.
      92.2. Programų, skirtų reglamentuojamoms profesijoms įgyti, paskirtis. Jei vertinama programa,
skirta rengti valstybės reglamentuojamų profesijų specialistus, apibūdinama, kaip programos paskirtis
atitinka tarptautines direktyvas, Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos plėtros strateginius
dokumentus, tarptautines nuostatas.

                                                                                                           11
      93. Programos tikslų pagrįstumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      93.1. Tikslų sąsajos su programos paskirtimi. Komentuojama, ar (kaip) programos tikslai siejasi su
jos paskirtimi, ar (kaip) jie detalizuoja paskirtį. Analizuojama, ar programos tikslai aiškiai ir išsamiai
apibūdina, kokiai profesinei ar kitai veiklai absolventai turėtų būti pasirengę, sėkmingai baigę
programą.
      93.2. Tikslų atitiktis studijų rūšiai ir pakopai. Nurodomas programos tikslų suderinamumas su
studijų rūšimi (koleginės arba universitetinės studijos) ir studijų pakopa (pirma arba antra).
      94. Vertinant studijų programos siekinius analizuojamas studijų siekinių visapusiškumas ir
pasiekiamumas, aptariama jų dermė ir atnaujinamumas.
      95. Studijų siekinių visapusiškumas ir pasiekiamumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      95.1. Studijų siekinių turinį – komentuojama, ar studijų siekiniai liudija, kad absolventai,
sėkmingai baigę studijas, bus pasirengę atitinkamai veiklai. Aptariama, ar studijų siekiniai apima tai
veiklai tinkamus ir svarbiausius gebėjimus. Analizuojama, kaip studijų siekiniai suderinti su programos
tikslais.
      95.2. Studijų siekinių sudėtingumo lygį – aptariama, ar studijų siekinių sudėtingumo lygis yra
tinkamas atsižvelgiant į studijų rūšį, kryptį ir pakopą, t.y., ar studijų siekiniai yra nei per daug ir nei per
mažai sudėtingi. Aptariama, ar studentams įmanoma pasiekti studijų siekinius per nustatytą studijų
laikotarpį. Komentuojama, ar studijų siekinių sudėtingumo lygis atitinka Europos ir nacionalinėje
kvalifikacijų sąrangoje aprašytus kvalifikacinius reikalavimus.
      96. Studijų siekinių dermė atskleidžiama per šiuos rodiklius:
      96.1. Studijų siekinius programos lygmenyje – komentuojama, ar (kaip) studijų siekiniai
programos lygmenyje dera tarpusavyje. Analizuojama, ar (kaip) jie papildo vienas kitą, komentuojama,
ar jie nesidubliuoja ir sudaro būtinų įgyti gebėjimų visumą.
      96.2. Programos ir dalyko lygmens studijų siekinių sąsajas – apibendrinama, ar numatomų dalyko
lygmens studijų siekiniai suderinti su programos lygmens siekiniais. Komentuojama, kaip pakankamai
programos lygmens siekiniai atskleidžiami dalyko lygmens siekiniais.
      97. Studijų siekinių atnaujinamumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      97.1. Studijų siekinių vertinimą – analizuojama, kaip dažnai vertinamas studijų siekinių
pagrįstumas. Komentuojama, ar studijų siekiniai vertinami darbo rinkos ir visuomenės (kultūrinių,
socialinių, ekonominių, politinių ir pan.) poreikių atžvilgiu.
      97.2. Pagrįstą studijų siekinių atnaujinimą – komentuojama, kas įtakoja studijų siekinių
atnaujinimą ir paaiškinamos atnaujinimo priežastys. Aptariamas socialinių dalininkų vaidmuo
atnaujinant studijų siekinius.
      98. Programos sandaros srities vertinimo tikslas – nustatyti, ar studijų planas ir turinys yra
tinkamai sudaryti.
      99. Programos sandaros sritis yra skristoma į du posričius – studijų planas ir studijų turinys.
      100. Vertinant studijų planą, analizuojamas studijų apimties tinkamumas ir studijų dalykų
nuoseklumas studijų programoje.
      101. Studijų apimties tinkamumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      101.1. Studijų apimties atitiktį teisės aktų reikalavimamas – komentuojama, ar bendra studijų
apimtis, atskirų dalykų ir jų grupių (įskaitant teorinius dalykus, kursinius projektus, praktikas ir
baigiamuosius darbus), baigiamųjų egzaminų, studentų savarankiško ir auditorinio darbo apimtis
atitinka teisės aktų, reglamentuojančių studijas, reikalavimus.
      101.2. Studijų apimties atitiktį studijų siekiniams – analizuojama, ar nustatant studijų apimtį
atsižvelgiama į studijų siekinių pasiekimui reikalingą laiką. Aptariama, ar nurodytas kreditų skaičius
yra tinkamas studentams sėkmingai pasiekti studijų siekinius.
      102. Studijų dalykų nuoseklumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:



                                                                                                            12
     102.1. Studijų dalykų loginius ryšius ir seką – aptariamos studijų dalykų sąsajos ir eiliškumas.
Analizuojama, ar tinkamas studijų dalykų išdėstymas semestruose. Komentuojama, kaip studijų dalykų
ryšiai ir seka įtakoja studijų siekinių pasiekimą.
     102.2. Privalomus, alternatyviai ir laisvai pasirenkamus studijų dalykus – analizuojamas studijų
dalykų paskirstymo į privalomus ir pasirenkamus tinkamumas. Komentuojama, kodėl tam tikrus studijų
dalykus būtina studijuoti, o kitus galima pasirinkti kaip alternatyvius. Aptariamos galimybės
studentams laisvai pasirinkti studijų dalykus.
     103. Vertinant studijų turinį, analizuojamas studijų turinio atitikimas teisės aktams,
komentuojamas studijų turinio išsamumas ir racionalumas.
     104. Studijų turinio atitiktis teisės aktams atskleidžiama per šiuos rodiklius:
     104.1. Studijų turinio sąsajas su studijų krypties reglamentu – jei vertinama pirmosios pakopos
arba vientisųjų studijų programa, analizuojama, ar turinys yra tinkamas išplėtoti studijų siekinius,
numatytus studijų krypties, krypčių grupės ar studijų srities apraše (studijų krypties reglamente) (toliau
vadinama – studijų krypties aprašas (reglamentas)). Komentuojama, ar studijų turinys sudaro sąlygas
įgyti visus studijų krypties apraše (reglamente) studijų siekinius.
     104.2. Studijų turinio sąsajas su kitų teisės aktų reikalavimais studijų programoms – aptariama, ar
studijų turinys suderintas su teisės aktų reikalavimais studijų programoms (atitinkamai pirmosios,
antrosios pakopų ir vientisųjų studijų programoms).
     105. Studijų turinio išsamumas ir racionalumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
     105.1. Dėstomų dalykų studijų temas – komentuojama, ar dėstomų dalykų studijų temos
suderintos su studijų siekiniais. Analizuojama, ar jos pakankamai išsamios, kad sudarytų sąlygas
pasiekti studijų siekinius. Aptariama, ar studijų temos atskleidžia studijų turinio atitikimą šiuolaikinėms
aktualijoms.
     105.1. Užsiėmimų formas ir metodus – komentuojama, ar užsiėmimų formos (paskaitos, pratybos,
seminarai, laboratoriniai darbai ir kt.) ir metodai (demonstravimas, diskusijos, grupinis darbas,
projektinis darbas ir kt.) sudaro sąlygas studentams pasiekti studijų siekinius. Analizuojama, ar
užsiėmimų metodai pritaikyti prie užsiėmimų formų.
     106. Personalo srities vertinimo tikslas – nustatyti, ar studijų programoje dirbantis personalas yra
tinkamas ir pakankamas sėkmingam studijų programos vykdymui.
     107. Personalo sritis skirstoma į du posričius: personalo sudėtį ir kaitą ir personalo
kompetentingumą.
     108. Vertinant personalo sudėtį ir kaitą, nagrinėjamas studijų programoje dirbančio personalo
sudėties pagrįstumas, dėstytojų kaita ir jos priežastys.
     109. Personalo sudėties pagrįstumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
     109.1. Dėstytojų kvalifikaciją – nurodoma, ar dėstytojų kvalifikacija atitinka (jei yra) studijų
krypčių apraše (reglamente) ir (ar) kituose teisės aktuose nurodytus reikalavimus. Analizuojama, ar
dėstytojų kvalifikacija yra pakankama siekiant programos tikslų ir siekinių.
     109.2. Dėstytojų ir studentų skaičiaus santykį – įvertinama, ar užtikrinamas tinkamas programoje
dirbančių dėstytojų ir studentų skaičiaus santykis įvairių formų užsiėmimuose (paskaitose,
seminaruose, laboratoriniuose darbuose, praktikose ir t.t.). Analizuojamas studentų, rengiančių
baigiamuosius darbus, ir jų vadovų skaičių santykio racionalumas.
     109.3. Nuolatinių ir kitų dėstytojų skaičiaus santykį – analizuojama, ar vykdant studijų programą
tenkinami teisės aktų nustatyti reikalavimai dėl nuolatinių dėstytojų skaičiaus. Apibūdinamas
nuolatinių ir kitų dėstytojų skaičių santykio racionalumas. Paaiškinama, kodėl kviečiami dėstytojai iš
kitų institucijų. Įvardijamos Lietuvos ir užsienio institucijos, iš kurių dėstytojai yra kviečiami,
apibūdinamas jų indėlis į programos vykdymą ir kokybės gerinimą. Jei tikslinga, nurodoma, kokią dalį
dėstytojų programoje sudaro dėstytojai iš profesinės veiklos pasaulio ir apžvelgiama jų dalyvavimo
studijų programoje nauda.


                                                                                                        13
     109.4. Dėstytojų krūvio pasiskirstymą – komentuojamas dėstytojų krūvio paskirstymo dėstymo
(paskaitoms, seminarams, laboratoriniams darbams, pratyboms, studentų konsultacijoms ir kt.),
mokslinei (meninei) ir kitai veiklai optimalumas. Analizuojama, ar pakankamas dėstytojų, aktyviai
dirbančių mokslinį darbą (užsiimančių aktyvia menine veikla), krūvis programoje.
     109.5. Techninio personalo skaičių – nurodoma, ar techninio personalo (laboratorijų, praktinio
mokymo centrų, kompiuterių priežiūros specialistų ir kitų) yra pakankamai vykdant studijų programą.
Komentuojama, ar visi dėstytojai ir studentai turi galimybę, esant reikalui, pasinaudoti techninio
personalo pagalba.
     110. Dėstytojų kaita atskleidžiama per šiuos rodiklius:
     110.1. Dėstytojų kaitos priežastis – apžvelgiama studijų programos dėstytojų kaita per vertinamąjį
laikotarpį. Komentuojamos dėstytojų kaitos priežastys pagal pareigybių struktūrą ir amžiaus grupes.
Nurodomos nuolatinių ir kitų dėstytojų kaitos tendencijos.
     110.2. Dėstytojų kaitos įtaką studijų programai – analizuojamos dėstytojų kaitos pasekmės ir įtaka
studijų programai.
     111. Vertinant personalo kompetentingumą, nagrinėjama dėstytojų pedagoginės, mokslinės
(meninės), praktinio darbo ir kitos veiklos patirtis bei atitiktis studijų programai. Apžvelgiamas
dėstytojų profesinio tobulėjimo reglamentavimas, apimtis ir įtaka studijų programai.
     112. Personalo patirties ir veiklos atitiktis studijų programai atskleidžiama per šiuos rodiklius:
     112.1. Dėstytojų pedagoginės veiklos patirtį – komentuojama programos dėstytojų darbo su
studentais patirtis, įvertinama, ar jos dėstytojai turi pakankamai ir apibendrinamas dėstytojų
pedagoginis meistriškumas. Apžvelgiama per vertinamąjį laikotarpį dėstytojų parengta arba atnaujinta
metodinė literatūra, susijusi su studijų programa.
     112.2. Dėstytojų mokslinės (meninės) veiklos apimtį ir sąsajas su studijų programa – apibūdinami
svarbiausi per vertinamąjį laikotarpį dėstytojų pasiekti mokslinės (meninės) veiklos rezultatai,
apibendrinama jų kokybė ir įtaka studijų programai. Komentuojama, kaip programos dėstytojų
vykdoma mokslinė (meninė) veikla dera su dėstomu dalyku.
     112.3. Dėstytojų praktinio darbo patirtį – apibūdinama teorinių dalykų dėstytojų, praktinio
mokymo ir (ar) praktikų vadovų praktinio darbo patirtis, įvertinama, ar dėstytojai turi jos pakankamai.
Jei dėstytojų praktinio darbo patirtis nepakankama, nurodomi problemos sprendimo būdai.
     112.4. Dėstytojų kitos veiklos (ekspertinės, organizacinės ir kt.) apimtį ir sąsajas su studijų
programa – komentuojama dėstytojų ekspertinė, organizacinė, švietėjiška veikla aukštojoje mokykloje,
kitose valstybinėse ir visuomeninėse institucijose Lietuvoje bei užsienyje, analizuojama šios veiklos
nauda studijų programai. Nurodoma, ar dėstytojai turi pakankamą tarptautinio bendradarbiavimo
mokslo ir studijų srityje patirtį, apžvelgiama jos įtaka studijų programai.
     112.5. Praktinio mokymo ir praktikų vadovų profesinės veiklos atitiktį praktikos pobūdžiui –
komentuojama, kaip programos praktinio mokymo, praktikų vadovų profesinė veikla dera su praktikos,
numatytos studijų programoje, pobūdžiu, ar užtikrina studijų siekinių, susijusių su praktiniu mokymu ir
praktikomis, pasiekimą.
     112.6. Studijų programos koordinatoriaus patirtį – nurodoma, ar studijų programos
koordinatoriaus (vadovo ar kitaip vadinamo asmens, atsakingo už studijų programos vykdymą ir
kokybės gerinimą) pedagoginė, mokslinė, vadybinė ir kita patirtis yra pakankama. Komentuojama, ar
veiklos turinys atitinka studijų programos kryptį.
     113. Dėstytojų profesinio tobulėjimo sistemiškumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
     113.1. Profesinio tobulėjimo reglamentavimą ir skatinimą – komentuojama, kaip
reglamentuojamas dėstytojų profesinis tobulėjimas pedagoginės, mokslinės, praktinės veiklos srityse.
Nurodoma, ar visiems dėstytojams sudaromos vienodos ir tinkamos sąlygos profesiniam tobulėjimui
formaliu ir neformaliu būdu. Įvardijami būdai, kuriais skatinamas dėstytojų profesinis tobulėjimas.
     113.2. Profesinio tobulėjimo apimtį ir įtaką studijų programai – analizuojamas dėstytojų,
tobulinusių ir netobulinusių savo gebėjimus per vertinamąjį laikotarpį, santykis. Pagrindžiami
                                                                                                    14
dažniausiai naudojami profesinio tobulėjimo būdai (stažuotės, kursai, nuoseklios studijos, tarptautiniai
mainai ir kt.) ir tematikos sąsajos su dėstomu dalyku, mokslinių interesų kryptimi. Daromas
apibendrinimas, ar dėstytojų profesinio tobulėjimo apimtis yra pakankama. Paaiškinama dėstytojų
profesinio tobulėjimo reikšmė siekiant studijų programos tikslų ir siekinių.
      114. Materialiųjų išteklių srities vertinimo tikslas – nustatyti, ar studijų programoje naudojami
materialieji ištekliai yra tinkami ir pakankami sėkmingam studijų programos vykdymui.
      115. Materialiųjų išteklių sritis yra skirstoma į du posričius – materialiąją bazę ir metodinius
išteklius.
      116. Vertinant materialiąją bazę, nagrinėjama patalpų ir įrangos pakankamumas bei tinkamumas
siekiant studijų programos tikslų, įrangos šiuolaikiškumas, patalpų atitikimas higieniniams
reikalavimams, praktinės bazės tinkamumas ir prieinamumas studentams.
      117. Patalpų studijoms pakankamumas ir tinkamumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      117.1. Patalpų studijoms skaičių ir užimtumą – komentuojama, ar pakanka auditorijų, laboratorijų
ir kitų patalpų studijų programos vykdymui. Įvertinama, kaip studentų skaičius užsiėmimo metu
atitinka darbo vietų patalpoje skaičių. Nurodoma, ar studentams sudarytos sąlygos (skirtos patalpos su
tinkama įranga ir pan.) dirbti atliekant savarankiškas užduotis. Jei yra, pristatoma, kaip sprendžiamos ar
numatomos spręsti patalpų trūkumo problemos.
      117.2. Patalpų studijoms techninę ir higieninę būklę – nurodoma, ar studijoms naudojamos
patalpos atitinka darbo saugos ir higienos normų reikalavimus.
      117.3. Darbo sąlygas bibliotekose, skaityklose – komentuojamas darbo sąlygų bibliotekose ir
skaityklose tinkamumas sėkmingam studijų vykdymui. Nurodoma, ar darbo vietų skaičius jose yra
pakankamas. Aptariamos bibliotekų, skaityklų darbo valandos, jų lankstumas (pavyzdžiui, ilgesnės
darbo valandos egzaminų sesijų metu). Nurodoma, kaip parenkami ir užsakomi leidiniai.
      118. Įrangos studijoms tinkamumas ir pakankamumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      118.1. Laboratorinę (meno studijų) įrangą ir reikmenis – komentuojama, ar turima pakankamai
studijų programos vykdymui reikalingos laboratorinės (meno studijų) įrangos pagal studentų skaičių.
Įvertinama, ar naudojama laboratorinė (meno studijų) įranga yra tinkama. Nurodoma, ar studijų
tikslams sunaudojamos medžiagos (pavyzdžiui, cheminės medžiagos, dailei naudojamos medžiagos ir
t.t.) yra tinkamos ir ar jų pakanka. Jei laboratorinės (meno studijų) įrangos ir (ar) sunaudojamų
reikmenų turima nepakankamai, pagrindžiami įrangos ir (ar) sunaudojamų reikmenų įsigijimo planai.
Jei laboratorinė (meno studijų) įranga yra pasenusi, pateikiama kaip planuojama įrangą atnaujinti.
Komentuojama, kaip per vertinamąjį laikotarpį buvo atnaujinta laboratorinė įranga.
      118.2. Kompiuterinę ir programinę įrangą – komentuojamas studijų programos vykdymui
reikalingų kompiuterių ir programinės įrangos tinkamumas ir pakankamumas pagal studentų skaičių.
Įvertinama, ar naudojama įranga yra šiuolaikiška ir legali. Jei įrangos yra nepakankamai arba ji yra
pasenusi, paaiškinama, kaip sprendžiami ar numatomi spręsti (tinkamos) įrangos įsigijimo klausimai.
      119. Išteklių praktikai atlikti tinkamumas ir prieinamumas atskleidžiamas per šiuos kriterijus:
      119.1. Įstaigų praktikai atlikti veiklos atitiktį studijų tikslams – komentuojama, kaip įstaigų,
kuriuose studentai atlieka praktiką, veikla dera su studijų programos tikslais ir siekiniais.
      119.2. Tinkamų praktikos vietų skaičiaus santykį su studentų skaičiumi – analizuojama, ar visiems
(ne tam tikrai daliai) studentams sudaromos sąlygos atlikti praktiką, leidžiančią pasiekti praktikos ir
studijų programos tikslus. Atskleidžiama, ar praktikos yra savalaikės.
      119.3. Aukštosios mokyklos vaidmenį parenkant praktikos vietas – aptariamas aukštosios
mokyklos indėlis parenkant studentams praktikos vietas. Nurodomos įstaigos, su kuriomis yra
sudarytos sutartys dėl studentų praktikos atlikimo. Komentuojamas studentų, kuriems praktikos vietas
parenka aukštoji mokykla ir studentų, kurie praktikos vietas pasirenka patys, skaičiaus santykis.
      120. Vertinant metodinius išteklius, nagrinėjamas studijų programos vykdymui reikalingų
leidinių (vadovėlių, knygų, mokslinių žurnalų ir pan.) pakankamumas, jų atitiktis studijų programos
tikslams ir siekiniams. Komentuojamos studentams ir dėstytojams sudaromos galimybės naudotis šiais
                                                                                                       15
leidiniais. Aptariami studijų programos dėstytojų parengti metodiniai leidiniai ir studentų galimybės
jais naudotis.
      121. Knygų, vadovėlių ir periodinių leidinių tinkamumas ir prieinamumas atskleidžiamas per
šiuos rodiklius:
      121.1. Aprūpinimą studijų programai reikalingais spausdintiniais leidiniais – komentuojamas
programai reikalingų pagrindinių knygų, vadovėlių ir kitų leidinių sąrašas, jų prieinamumas
bibliotekose ir skaityklose. Aptariama, ar knygų, vadovėlių ir kitų leidinių yra pakankamai (nurodomas
leidinių skaičiaus santykis su programos studentų skaičiumi). Aptariamas užsakomų periodinių leidinių
sąrašas ir pagrindžiamas leidinių vertingumas. Pateikiami svarbiausi (ne daugiau kaip 5), savianalizės
rengėjų nuomone, vadovėliai arba kiti leidiniai, kurie naudojami studijų programoje. Apibūdinamas šių
leidinių prieinamumas (įvertinus egzempliorių ir studentų skaičių santykį).
      121.2. Prieigą prie elektroninių duomenų bazių – komentuojamas prenumeruojamų elektroninių
duomenų bazių sąrašas ir akcentuojama jų svarba studijų programos tikslams ir siekiniams. Nurodomi
būdai, kaip ir kur studentai bei dėstytojai gali prisijungti prie duomenų bazių.
      122. Metodinės medžiagos tinkamumas ir prieinamumas atskleidžiamas per šiuos kriterijus:
      122.1. Aprūpinimą metodiniais leidiniais – apibūdinami programos dėstytojų parengti metodiniai
leidiniai ir jų naudojimo paskirtis. Nurodoma, kokių metodinių leidinių trūksta siekiant studijų
programos tikslų ir siekinių bei kokius metodinius leidinius programos dėstytojai numato parengti
netolimoje ateityje.
      122.2. Prieigą prie metodinių leidinių – komentuojamos studentų prieigos prie metodinių leidinių
galimybės (pavyzdžiui, intranetu, bibliotekoje, skaitykloje ir pan.).
      122.3. Aprūpinimą metodinėmis priemonėmis – apibūdinamos turimos metodinės priemonės,
naudojamos studijų programoje. Komentuojama, ar priemonės yra šiuolaikiškos, ar jų yra pakankamai
siekiant studijų programos tikslų ir siekinių. Jei metodinių priemonių yra nepakankamai, nurodoma,
kaip sprendžiama, ar numatoma spręsti priemonių įsigijimo ir (ar) atnaujinimo problema.
      123. Studijų eigos ir jos vertinimo srities vertinimo tikslas – nustatyti, ar studentų priėmimas ir
atranka, studentų pasiekimų vertinimas atliekami tinkamai, ar veiksmingai organizuojamas studijų
procesas ir teikiama parama studentams, ar absolventai įsidarbina tikslingai.
      124. Studijų eigos ir jos vertinimo sritis skirstoma į šiuos posričius: studentų atrankos, studijų
proceso, paramos studentams, pasiekimų vertinimo ir absolventų įsidarbinimo.
      125. Vertinant studentų atranką, analizuojamas priėmimo į studijas reikalavimų pagrįstumas,
būsimų ir naujų studentų motyvacijos stiprinimo efektyvumas.
      126. Priėmimo į studijas reikalavimų pagrįstumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      126.1. Konkursinius balus ir minimalius reikalavimus stojantiesiems – komentuojama, su kokiais
konkursiniais balais priimami studentai į studijų programą: nurodomas aukščiausias ir žemiausias
balas, įvardijamas balų vidurkis. Aptariama, ar nustatyti minimalūs reikalavimai stojantiesiems
pakankami priimti studijoms pasirengusius studentus. Komentuojamas minimalių reikalavimų
stojantiesiems nustatymas į valstybės finansuojamas ir mokamas studijų vietas. Jei priimtųjų studijuoti
konkursiniai balai liudija per mažą pasirengimą studijoms, aptariamos šios problemos sprendimo
galimybės. Jei vertinama pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programa, analizuojama, kaip
bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai padeda arba trukdo į studijų programą priimti
tinkamus studentus.
      126.2. Specialiųjų reikalavimų pobūdį – jei vertinama programa turi specialiuosius priėmimo į
studijas reikalavimus, analizuojamas įvardytų reikalavimų pagrįstumas atrinkti tinkamus studentus.
      127. Būsimų ir naujų studentų motyvacijos stiprinimo veiksmingumas atskleidžiamas per šiuos
rodiklius:
      127.1. Programos vykdytojų veiksmus pritraukiant gebančius studijuoti studentus – analizuojama,
kokias priemones taiko programos vykdytojai, kad pritrauktų gebančius studijuoti studentus.


                                                                                                      16
Komentuojama, ar šios priemonės tinkamos motyvuoti būsimus studentus ir aptariamas jų
veiksmingumas.
     127.2. Priimtųjų studijuoti motyvacijos stiprinimą – komentuojama, ar stiprinama priimtųjų
studijuoti motyvacija, kad priimti studentai tikslingai pradėtų studijas ir planuotų jas sėkmingai baigti.
Apibūdinama, kaip stiprinamas studentų nusiteikimas siekti gerų rezultatų.
     128. Vertinant studijų procesą, analizuojamas programos tvarkaraščio racionalumas, studentų
pažangumas, nubyrėjimas, studentų į(si)traukimas į mokslinę veiklą ir dėstytojų bei studentų judumas.
     129. Programos tvarkaraščio racionalumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
     129.1. Studijų užsiėmimų tvarkaraštį – analizuojama, ar tolygiai paskirstyti užsiėmimai (paskaitų,
seminarų, pratybų, laboratorinių darbų ir kt.) semestro metu. Nurodoma, ar studentų darbo krūvis per
savaitę ir semestrą paskirstytas racionaliai. Komentuojamas studijoms naudojamų patalpų išdėstymas
aukštosios mokyklos padaliniuose. Jei užsiėmimai vyksta skirtingose miesto vietose, įvertinama, ar
racionaliai suderintas studijų tvarkaraštis.
     129.2. Egzaminų sesijos tvarkaraštį – apibūdinamas egzaminų ir įskaitų tvarkaraštis. Nurodoma,
ar egzaminai ir įskaitos paskirstytos tolygiai per visą atsiskaitymo laikotarpį, ar studentų akademinis
krūvis egzaminų sesijos metu yra tinkamas.
     130. Studentų pažangumas atskleidžiamas per studentų pažangos ir nubyrėjimo stebėseną –
komentuojama studijuojančiųjų pažangos stebėjimo sistema. Aptariama programos studentų (įstojusių į
programą, iškritusių iš programos, sėkmingai baigusių programą) skaičiaus kaita per vertinamąjį
laikotarpį. Nurodoma, kaip nubyrėjimas susijęs su studijų forma, kursu, stojančiųjų konkursiniais balais
ir pan. Analizuojamos numanomos studentų nubyrėjimo priežastys. Nurodoma, ar priimtinas
nubyrėjimo procentas. Pristatomos priemonės, kurių imamasi nubyrėjimui išvengti, komentuojamas šių
priemonių veiksmingumas. Nurodoma, kokią įtaką daro nubyrėjimo priežasčių analizės rezultatai
priėmimo sąlygų nustatymui, studijų eigos planavimui. Studentų skaičiaus kaita pateikiama 3 lentelėje.

3 lentelė. Studentų skaičiaus kaita studijų metu
                   Studentų skaičiaus kaita pagal kursus
  Mokslo
               N    I    N      I     N     I     N    I N     I
   metai
                 I          II          III         IV   Iš viso
      n
     n-1
     n-2
     n-3
     n-4
n - savianalizės metai (pavyzdžiui, n=2009 m.; n-1=2008 m. ir t.t.)
N – nuolatinės studijos, I – ištęstinės studijos.

    131. Dėstytojų ir studentų judumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
    131.1. Dėstytojų judumo apimtį ir įtaką studijų programai – analizuojamas nuolatinių dėstytojų,
per vertinamąjį laikotarpį dalyvavusių ir nedalyvavusių judumo veiklose, santykis, apibendrintai
aprašomi judumo tikslai ir pagrindžiamos jų sąsajos su dėstomu dalyku, dėstytojo akademinių
(meninių) interesų kryptimi. Apibūdinamos per vertinamąjį laikotarpį dažniausiai naudotos dėstytojų
judumo skatinimo formos, įvertinamas jų veiksmingumas. Pateikiami duomenys apie atvykusį
akademinį personalą. Aptariamos dėstytojų judumo dinamikos priežastys, poveikis studijų programai.
Duomenys apie dėstytojų judumą pateikiami 4 ir 5 lentelėse.




                                                                                                       17
4 lentelė. Dėstytojai, išvykę akademiniam darbui
                                           Procentas nuo visų
 Mokslo metai            Skaičius         nuolatinių dėstytojų,                          Institucija (šalis)*
                                          dėstančių programoje
        n
       n-1
       n-2
       n-3
       n-4

5 lentelė. Dėstytojų, atvykusių akademiniam darbui į kamieninį akademinį padalinį (fakultetą ar pan.), skaičius
 Mokslo metai            Atvykusių dėstytojų skaičius                     Institucija (šalis)*
        n
      n-1
      n-2
      n-3
      n-4
*
 nurodoma institucijos (šalys), į kurias dažniausiai programos dėstytojai išvyko ir iš kurių atvyko

     131.2. Studentų judumo apimtį ir įtaką studijoms – komentuojamas studentų, per vertinamąjį
laikotarpį dalyvavusių ir nedalyvavusių judumo veiklose, santykis. Apibendrintai aprašomi judumo
tikslai. Apibūdinamos per vertinamąjį laikotarpį dažniausiai naudotos studentų judumo skatinimo
formos, įvertinamas jų veiksmingumas. Pateikiami duomenys apie atvykusius studentus.
Analizuojamos studentų judumo dinamikos priežastys, poveikis studijų programai. Apibendrintai
nurodomos dažniausiai naudotos studentų judumo priemonės (pavyzdžiui, Erasmus programa, dvišalės
sutartys ir kt.). Duomenys apie studentų judumą pateikiami 6 ir 7 lentelėse.

6 lentelė. Išvykstančių studentų judumas
                                Išvykę studentai
 Mokslo metai                            Procentas nuo visų                            Institucija (šalis)*
                        Skaičius        programos studentų
        n
      n-1
      n-2
      n-3
      n-4

7 lentelė. Atvykstančių studentų judumas
               Studentų, atvykusių dalinių studijų
  Mokslo
                 į kamieninį akademinį padalinį,                                  Institucija (šalis)*
   metai
                             skaičius
      n
     n-1
     n-2
     n-3
     n-4
*
 nurodoma institucijos (šalis), į kurias dažniausiai programos studentai išvyko

    132. Vertinant paramą studentams, analizuojamas akademinės ir socialinės paramos studentams
organizavimo ir vykdymo tinkamumas bei jų problemų sprendimas.

                                                                                                                  18
      133. Akademinės paramos naudingumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      133.1. Informacijos apie programą ir jos pokyčius sklaidą – nurodoma, kokiomis priemonėmis
teikiama informacija studentams apie programą (pavyzdžiui, studijų formas, šakas, finansavimą, studijų
tikslus, studijų siekinius, pasiekimų vertinimą, pasirenkamus dalykus, tvarkaraščius, judumo galimybes
ir kt.) ir programos pokyčius. Komentuojama, ar informacijos sklaida yra nuosekli ir savalaikė, ar
sklaidos priemonės yra tinkamos.
      133.2. Studentų konsultavimą studijų klausimais – aptariama, ar tinkamai vykdomas studentų
konsultavimas studijų klausimais. Nurodoma, ar visi studentai turi galimybę konsultuotis su programos
dėstytojais. Aptariamos dažniausiai taikomos konsultavimo formos.
      133.3. Studentų konsultavimą apie karjeros galimybes – komentuojama, ar tinkamai studentai
konsultuojami apie karjeros galimybes, susijusias su studijomis. Aptariama, ar (kaip) studentai
konsultuojami apie programos šakos, privalomų ir alternatyviai pasirenkamų studijų dalykų reikšmę bei
teikiamas galimybes jų tolesnei karjerai. Nurodoma, ar programos dėstytojai bendradarbiauja su
darbdaviais ir teikia studentams darbo pasiūlymus (pateikiami pavyzdžiai).
      133.4. Studijavimo pagal individualią programą galimybes – nurodoma, ar studentams sudaromos
galimybės studijuoti pagal individualią programą. Jei programos studentai turi galimybę studijuoti
pagal individualią programą, komentuojama, ar tinkamai vykdomos ir administruojamos studijos, kaip
atliekamas studentų pasiekimų vertinimas ir pripažinimas. Nurodoma, kiek programos studentų per
vertinamąjį laikotarpį studijavo pagal individualią programą.
      133.5. Studentų galimybes kartoti dalykus ir perlaikyti egzaminus – aptariama, ar studentai turi
galimybę kartoti dalykus ir perlaikyti egzaminus. Jei studentai turi galimybę kartoti dalykus ir
perlaikyti egzaminus, analizuojama, ar nustatyta egzaminų perlaikymo tvarka atitinka teisės aktų
reikalavimus, ar studentai turi galimybę perlaikyti egzaminus nekartodami dalyko, per kokį laikotarpį
studentai turi perlaikyti egzaminus, kad nenutrūktų jų studijos, kiek kartų studentai gali perlaikyti tą
patį egzaminą, kaip greitai, neišlaikius egzamino, jį galima perlaikyti ir kt.
      134. Socialinės paramos veiksmingumas atskleidžiamas per šiuos kriterijus:
      134.1. Psichologinę, sporto, sveikatos ir kultūros paramą – nurodoma, ar (kaip) teikiama
psichologinė, sporto, sveikatos ir kultūros parama programos studentams. Aptariamos paramos teikimo
formos ir priemonės.
      134.2. Stipendijas ir pašalpas – komentuojama, kokioms programos studentų grupėms ir ar
tikslingai skiriamos stipendijos ir teikiamos pašalpos. Aptariama, ar patenkinamas pašalpų gavimo
poreikis tarp programos studentų.
      134.3. Aprūpinimą bendrabučiais – analizuojama, ar tikslingai vykdomas aprūpinimas
bendrabučiais. Aptariama, ar patenkinamas aprūpinimo bendrabučiais poreikis tarp programos
studentų.
      135. Vertinant pasiekimų vertinimą, analizuojamas taikomų kriterijų tinkamumas vertinti
studentų pasiekimus ir šių kriterijų viešumas, studentams suteikiamo grįžtamojo ryšio ir baigiamųjų
darbų vertinimo veiksmingumas, neformaliu ir savaiminiu būdu įgytų pasiekimų vertinimo ir
pripažinimo sistemos veiksnumas.
      136. Vertinimo kriterijų tinkamumas ir jų viešumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      136.1. Kriterijų sąsajas su studijų siekiniais – aptariama, kaip studentų pasiekimų vertinimo
kriterijai siejasi su studijų siekiniais. Analizuojama, ar vertinimo kriterijai yra siekinių pasiekimą
įrodantys požymiai. Apibendrinama, ar vertinimo kriterijų sąsajos su studijų siekiniais būdingos visai
studijų programai. Jei sąsajų trūksta, apibūdinama, kaip planuojama spręsti šį klausimą.
      136.2. Vertinimo balo sandarą – nurodoma, kokios sudedamosios dalys sudaro studentų pasiekimų
vertinimo balą. Paaiškinama, ar numatyta, kad įvairiems studentų atsiskaitymams studijų dalyko eigoje
nustatomi atitinkami svoriai (pavyzdžiui, aptariama kaupiamojo balo arba kita vertinimo sistema).
Komentuojama, ar nurodyta vertinimo balo sandara yra tinkama visapusiškai ir objektyviai įvertinti
studentų pasiekimus.
                                                                                                     19
      136.3. Kriterijų viešinimą – komentuojamas studentų pasiekimų vertinimo kriterijų viešinimas.
Aptariama, kada studentų pasiekimų vertinimo kriterijai pristatomi studentams (pavyzdžiui, kiekvieno
semestro, studijų dalyko pradžioje ir pan.). Nurodoma, ar pakanka kriterijų viešinimo priemonių, kad
studentus pasiektų jiems skirta informacija.
      137. Grįžtamojo ryšio veiksmingumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      137.1. Grįžtamojo ryšio pobūdį – komentuojama, kokiais būdais studentams suteikiamas
grįžtamasis ryšys apie jų pasiekimus. Analizuojama, ar dėstytojai, supažindindami studentus su
pažymiais, kartu pateikia atsiliepimus žodžiu arba raštu, ar kitais būdais sudaro galimybes tokius
atsiliepimus gauti. Aptariama, ar grįžtamojo ryšio pobūdis yra tinkamas studentams gauti pakankamą
informaciją apie jų pasiekimus.
      137.2. Grįžtamojo ryšio įtaką studentų pasiekimams – analizuojama, kokių priemonių imasi
programos vykdytojai, kad studentai reaguotų į jiems pateiktą grįžtamąjį ryšį. Komentuojama, ar (kaip)
šios priemonės užtikrina, kad studentai atsižvelgtų į gautą grįžtamąją informaciją tęsdami studijas.
Aptariama, kaip įvardytos priemonės įtakoja studentų pasiekimų gerinimą.
      138. Baigiamųjų darbų vertinimo veiksmingumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      138.1. Reikalavimus baigiamiesiems darbams – apibūdinamas reikalavimų, keliamų studentų
baigiamiesiems darbams, tinkamumas: jų išsamumas, suprantamumas studentams, rekomenduojamos
tyrimų metodologijos ir metodikos atitiktis studijų krypčiai. Nurodoma, kas tvirtina šiuos reikalavimus,
pagrindžiamas reikalavimų atnaujinimo periodiškumas ir tikslingumas.
      138.2. Baigiamųjų darbų vertinimo tvarką – aprašoma baigiamųjų darbų vertinimo komisijos
sudėtis ir pagrindžiamas jos tikslingumas. Pristatoma recenzentų skyrimo tvarka. Analizuojama, ar
naudojami baigiamųjų darbų vertinimo kriterijai yra tinkami objektyviai įvertinti studentų pasiekimus.
      138.3. Baigiamųjų darbų vertinimo rezultatus – analizuojama, ar baigiamųjų darbų vertinimo
rezultatai atitinka parengtų darbų kokybės lygį. Komentuojama baigiamųjų darbų temų atitiktis
programos tikslams.
      139. Neformaliuoju būdu ir savišvieta įgytų pasiekimų vertinimo ir pripažinimo sistemos
funkcionalumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      139.1. Vertinimo poreikį – komentuojama, ar neformaliuoju būdu ir savišvieta įgytų pasiekimų
vertinimo ir pripažinimo sistema reikalinga studentams. Aptariama, kiek programos studentų naudojasi
šios sistemos teikiamomis galimybėmis.
      139.2. Vertinimo procedūras ir rezultatus – komentuojama, kokie neformaliuoju būdu ir savišvieta
įgytų pasiekimų vertinimo ir pripažinimo procesai vyksta aukštojoje mokykloje. Analizuojama, ar
(kaip) aukštojoje mokykloje informuojama ir konsultuojama apie tokio vertinimo ir pripažinimo
galimybes, ar (kaip) vyksta vertinimas ir sprendimo priėmimas dėl pasiekimų pripažinimo. Aptariama,
kiek studentų dalyvavo vertinime ir kokiai jų daliai pripažinti pasiekimai. Komentuojamos priežastys,
kodėl studentų pasiekimai nebuvo pripažinti.
      140. Vertinant absolventų įsidarbinimą, analizuojamas absolventų įsidarbinimo tikslingumas,
pristatant įsidarbinusių studentų skaičių ir neįsidarbinimo priežastis bei nurodant absolventų profesinės
veiklos sąsajas su studijų programa.
      141. Absolventų įsidarbinimo tikslingumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      141.1.Įsidarbinusių absolventų skaičius ir neįsidarbinimo priežastis – komentuojama, koks studijų
programos absolventų procentas įsidarbino per vertinamąjį laikotarpį ir aptariamos neįsidarbinimo
priežastys. Nurodoma, per kokį laikotarpį po studijų baigimo absolventai įsidarbino. Analizuojama, ar
įsidarbinimo procentas liudija, kad absolventų įsidarbinamumas yra pakankamas studijų programos
poreikiui pagrįsti.
      141.2.Absolventų profesinės veiklos sąsajas su studijų programa – analizuojama, ar absolventų
profesinės veiklos pobūdis atitinka studijų programos paskirtį ir aptariama, ar absolventai pritaiko
įgytus gebėjimus savo darbinėje veikloje. Nurodoma, koks procentas absolventų dirba pagal


                                                                                                      20
specialybę. Komentuojama, kodėl kai kurių absolventų darbo pobūdis neatitinka studijų programos
paskirties ir aptariama, kaip būtų galima padidinti šį atitikimą.
     142. Programos vadybos srities vertinimo tikslas – nustatyti, ar programa administruojama
tinkamai, ar veiksmingai ir skaidriai atliekamas vidinis studijų programos kokybės užtikrinimas.
     143. Programos vadybos sritis skirstoma į 2 posričius: programos administravimo ir vidinio
kokybės užtikrinimo.
     144. Vertinant programos administravimą, nagrinėjamas programos vadovybės, atsakingos už
programos vykdymą ir kokybės užtikrinimą (pavyzdžiui, programos komiteto), veiklos
veiksmingumas.
     145. Programos vadovybės veiklos veiksmingumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
     145.1. Programos vadovybės sudėtį – analizuojama programos vadovybės, atsakingos už
programos vykdymą ir kokybės užtikrinimą (pavyzdžiui, programos komiteto), sudėtis. Pristatomi
socialiniai dalininkai (pavyzdžiui, dėstytojai, studentai, darbdaviai, absolventai ir kt.), sudarantys
programos vadovybę. Komentuojamas atsakomybės pasiskirstymas už programos vykdymą ir kokybės
užtikrinimą tarp vadovybės narių. Apibendrintai apibūdinama programos vadovybę sudarančių
socialinių dalininkų kvalifikacija ir patirtis bei jų tinkamumas paskirstytoms funkcijoms atlikti.
Aptariama studijų programos koordinatoriaus (vadovo ar kitaip vadinamo asmens) kvalifikacija,
pedagoginė, mokslinė, vadybinė ir kita patirtis. Nurodoma, ar ji yra pakankama, ar jos turinys atitinka
studijų programos kryptį.
     145.2. Kolegialumo ir asmeninės atsakomybės derinimą priimant sprendimus – analizuojama, kaip
programos vadovybė bendradarbiauja su kitais aukštosios mokyklos bendruomenės nariais, priimdama
sprendimus dėl programos vykdymo ir kokybės užtikrinimo. Komentuojama, ar dėstytojai ir studentai
įtakoja priimamus sprendimus, ar jiems sudaromos galimybės priimti asmeninę atsakomybę už
sprendimų priėmimą. Aptariamos atsakomybės pasiskirstymo tarp programos vadovybės ir kitų
bendruomenės narių ribos.
     145.3. Programos informacinę bazę – nurodoma, kokiuose aukštosios mokyklos dokumentuose
nusakomas studijų programos administravimo ir kokybės užtikrinimo procesas. Apžvelgiama, ar
išsamiai apibūdinta sprendimų priėmimo seka bei aprašyta programos kokybės užtikrinimo svarstymo
ir tvirtinimo eiga. Apibendrintai apibūdinama, kokie ir kokio laikotarpio duomenys, susiję su
programos vykdymu, yra sukaupti (pavyzdžiui, studentų, dėstytojų judumo statistika, studentų
pažangos ir nubyrėjimo duomenys, baigiamųjų bakalauro ar magistro darbų temų sąrašai, absolventų
kontaktiniai duomenys ir kt.). Aptariama, ar šių duomenų pakanka programos kokybės gerinimui.
     146. Vertinant vidinį studijų kokybės užtikrinimą, analizuojamas programos kokybės vertinimo
tinkamumas, programos kokybės gerinimo veiksmingumas ir socialinių dalininkų dalyvavimo
veiksmingumas.
     147. Programos kokybės vertinimo tinkamumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
     147.1. Vertinimą kaip nuolatinį procesą – aptariama, kaip dažnai atliekamas programos kokybės
vertinimas. Analizuojama, ar jis vykdomas nepertraukiamai ir pastoviai, pateikiami vertinimo
nuolatinumą pagrindžiantys pavyzdžiai. Komentuojamos priežastys, kodėl pasirenkamas nurodytas
vertinimo dažnumas. Paaiškinama, kas lemia atitinkamą vertinimo periodiškumą.
     147.2. Vertinimo parametrų, metodų ir priemonių parengimą – analizuojama, ar vidiniam kokybės
vertinimui tinkamai parenkamos vertinimo sritys, posričiai, kriterijai ir rodikliai. Paaiškinama, kas
įtakoja taikomų vertinimo metodų ir priemonių pasirinkimą ir/ar parengimą. Analizuojama, ar
vertinimo parametrai, metodai ir priemonės dera tarpusavyje, ar tam tikri metodai ir priemonės atitinka
vertinimo tikslą ir objektą.
     147.3. Vertinimo viešinimą – komentuojama, kokiomis priemonėmis viešinama informacija apie
studijų programos kokybės vertinimo tikslus, etapus, sritis, posričius, kriterijus, rodiklius, taikomus
metodus ir priemones, gautus vertinimo rezultatus. Aptariama, kokioms socialinių dalininkų grupėms ši
informacija yra prieinama.
                                                                                                    21
     148. Programos kokybės gerinimo veiksmingumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
     148.1. Vertinimo rezultatų panaudojimą – komentuojama ar (kokie) vertinimo rezultatai
panaudojami gerinti programos kokybę. Analizuojama, kaip rezultatai panaudojami šalinant silpnybes
ir plėtojant stiprybes atitinkamose srityse. Aptariama, kodėl tam tikri rezultatai nepanaudojami, jei
tokių yra. Pateikiami pavyzdžiai, pagrindžiantys vertinimo rezultatų panaudojimą praktikoje.
     148.2. Kokybės gerinimo veiksmų naudą – analizuojama, ar vertinimo rezultatų panaudojimas yra
naudingas. Aptariama, kaip pagerėjo (gerėja) studijų programos kokybė panaudojus vertinimo
rezultatus ir pateikiami pavyzdžiai. Akcentuojama, kaip kokybės gerinimas įtakoja studentų pažangą.
Nurodoma, kodėl tam tikri rezultatai neįtakojo kokybės gerėjimo, jei tokių yra, ir pateikiami
pavyzdžiai. Komentuojama, ar kokybės vertinimo ir gerinimo procedūros veiksmingos laiko, finansinių
ir materialiųjų išteklių atžvilgiu, t.y., ar jos neužima per daug laiko ir nėra per brangios, lyginant su
gauta nauda.
     148.3. Kokybės gerinimo rezultatų sklaidą – pristatoma, kokiomis priemonėmis skleidžiama
informacija apie kokybės gerinimo rezultatus. Nurodoma, kokiems socialiniams dalininkams viešinami
kokybės gerinimo rezultatai. Paaiškinama, ar visi rezultatai prieinami visoms socialinių dalininkų
grupėms.
     149. Socialinių dalininkų dalyvavimo veiksmingumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
     149.1. Studentų dalyvavimą kokybės vertinime ir gerinime – komentuojama, ar aukštosios
mokyklos studentams sudaromos galimybės dalyvauti programos administravime ir kokybės
užtikrinime (vertinime ir kokybės gerinime). Pateikiami studentų dalyvavimo programos
administravime ir kokybės užtikrinime įrodymai bei nusakomas studentų indėlis šiuose procesuose.
Analizuojamos studentų iniciatyvos (pvz., inicijuoti tyrimai ir jų ataskaitos) studijų kokybei užtikrinti.
Aptariama, ar studijų kokybės gerinime ir vertinime studentai reiškiasi savarankiškai, ar kartu su
akademiniu personalu.
     149.2. Dėstytojų dalyvavimą kokybės vertinime ir gerinime – analizuojama, ar aukštosios
mokyklos dėstytojai, nepriklausantys studijų programos komitetui ir administracijai, dalyvauja studijų
programos kokybės vertinimo ir gerinimo veiklose. Apibūdinamos jų atsakomybės šiose veiklose ir
iniciatyvos, kurios įtakojo studijų kokybę.
     149.3. Išorinių socialinių dalininkų dalyvavimo įtaką studijų kokybei – komentuojama, ar ir kaip
aukštosios mokyklos išoriniai socialiniai dalininkai (absolventai, darbdaviai ir kt.) įtakoja programos
kokybės vertinimą ir gerinimą. Analizuojama, kokius teigiamus pokyčius paskatino bendradarbiavimas
su išoriniais socialiniais dalininkais. Patiekiami pavyzdžiai, atskleidžiantys išorinių socialinių dalininkų
poveikį studijų kokybei.

                                          IV SKYRIUS
                                IŠORINIO VERTINIMO METODIKA

                               PIRMASIS SKIRSNIS
              EKSPERTŲ GRUPĖS SUDARYMAS IR DARBO ORGANIZAVIMAS

     150. Bendruosius ekspertų grupės sudarymo ir darbo organizavimo principus nustato šių
Metodinių nurodymų antrasis skyrius bei Ekspertų atrankos aprašas.
     151. Sudarant ekspertų grupę, Centras vadovaujasi nešališkumo, skaidrumo, objektyvumo,
protingumo principais.
     152. Ekspertų grupės darbą organizuoja ekspertų grupės vadovas. Jis pirmininkauja ekspertų
grupės posėdžiams, numato ekspertų grupės narių veiklos funkcijas, atsako už visos grupės darbą.
     153. Per vizitą į aukštąją mokyklą ekspertų grupės vadovas pirmininkauja arba skiria
pirmininkaujantįjį susitikimams su tikslinėmis grupėmis.


                                                                                                         22
     154. Centras ekspertų grupei pateikia savianalizės suvestinę. Ekspertų grupė supažindinama su
vertinimo metodika, svarbiausiais teisės aktais, reglamentuojančiais studijas bei vertinimą.
     155. Nagrinėdami savianalizės suvestinę, ekspertai vadovaujasi šiuose Metodiniuose
nurodymuose apibrėžtais vertinimo kriterijais ir kitais vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais.
Ekspertų grupė, išnagrinėjusi suvestinėje pateiktą informaciją, parengia pirmines išvadas, nustato
vertinamas sritis ir klausimus, kuriems reikia skirti ypatingą dėmesį vizito metu.
     156. Ekspertų grupės vizitą į aukštąją mokyklą organizuoja Centro paskirtas vertinimo
koordinatorius. Jis derina vizito darbotvarkę su auštąja mokykla ir ekspertų grupe.
     157. Ekspertų grupė vizito metu susitinka su tikslinėmis grupėmis. Paprastai vizito metu
susitikimai vyksta su aukštosios mokyklos ar jos padalinio administracija, studijų programos
savianalizės rengėjais, studijų programos dėstytojais, studentais, absolventais ir jų darbdaviais. Taip pat
vizito metu ekspertai susipažįsta su studijų programos įgyvendinimui skirta materialiąja baze, studentų
kursiniais, baigiamaisiais darbais, egzaminų medžiaga ir kita dokumentacija.
     158. Vizito metu siekiama surinkti daugiau informacijos apie programą ir taip atlikti išsamesnį,
objektyvesnį programos vertinimą.
     159. Vizito pabaigoje ekspertų grupė aptaria vizito rezultatus grupėje ir aukštosios mokyklos
bendruomenei išsako savo pastebėtas programos stiprybes ir silpnybes.

                                    ANTRASIS SKIRSNIS
                             EKSPERTŲ DARBO ETIKOS PRINCIPAI

     160. Visi vertinti pakviesti ekspertai užpildo ir pasirašo Eksperto interesų deklaraciją ir
pasižadėjimą neviešinti informacijos.
     161. Ekspertų grupės nariai privalo laikytis šių etikos principų: objektyvumo, nešališkumo,
pagarbos vertinimo dalyviams, konfidencialumo ir bendradarbiavimo.
     162. Objektyvumo principas. Ekspertas sąžiningai siekia vertinimo tikslų ir objektyviai atlieka
studijų programų vertinimą. Ekspertas, išreikšdamas savo nuomonę, formuluodamas išvadas ir
priimdamas sprendimus, remiasi faktais, tikslia informacija, taip pat savo kompetencija.
     163. Nešališkumo principas. Ekspertas vertinimo metu veikia nepriklausomai, neatstovauja
jokios institucijos, nereiškia jokių interesų, kliaujasi savo kompetencija.
     164. Pagarbos vertinimo dalyviams principas. Vertinimo metu ekspertas elgiasi profesionaliai,
mandagiai, nepiktnaudžiauja eksperto padėtimi, nenaudoja finansinio, psichologinio ar kitokio
spaudimo. Vertinimo dalyvius ekspertas priima kaip gebančius atsakyti už savo veiklą, todėl ekspertas
įvardija vertinamos studijų programos stiprybes ir silpnybes, tačiau vengia patarimų, nurodančių,
eksperto nuomone, geriausius sprendimo būdus.
     165. Konfidencialumo principas. Visa su vertinimu susijusi informacija (posėdžiuose
nagrinėjami klausimai bei kitų vertinimo dalyvių išsakomos nuomonės, savianalizės suvestinė bei
papildomi vertinimui pateikti dokumentai) yra naudojama tik vertinimo tikslams ir negali būti
atskleidžiama kitais tikslais.
     166. Bendradarbiavimo principas. Dirbdamas grupėje ekspertas siekia bendrų tikslų su kitais
grupės nariais, laiku atlieka jam grupėje priskirtas užduotis. Bendraudamas su aukštąja mokykla
ekspertas stengiasi pagelbėti aukštajai mokyklai kelti kokybės kultūrą ir siekia abipusio supratimo.




                                                                                                        23
                                TREČIASIS SKIRSNIS
                  VERTINIMAS PAGAL SRITIS, POSRIČIUS IR KRITERIJUS

      167. Studijų programa vertinama pagal sritis, posričius, kriterijus ir rodiklius, įvardytus
Metodinių nurodymų 1 lentelėje. Šiame skirsnyje nurodoma, į ką ekspertai turėtų atkreipti dėmesį,
atlikdami studijų programos išorinį vertinimą pagal lentelėje apibrėžtus kriterijus. Ekspertai gali prašyti
aukštosios mokyklos ir papildomos informacijos, kuri galėtų padėti išsamiau įvertinti programą.
      168. Programos tikslų ir studijų siekinių srities vertinimo tikslas – nustatyti, ar programos
poreikis, jos paskirtis, tikslai ir numatomi studijų rezultatai yra pagrįsti ir tinkami.
      169. Programos tikslų ir studijų siekinių sritis skirstoma į šiuos posričius: programos poreikį,
paskirtį ir tikslus bei studijų programos siekinius.
      170. Programos poreikio išskirtinumas ir pagrįstumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      170.1. Specialistų poreikį darbo rinkoje – vertinama, ar yra rengiamų specialistų poreikis darbo
rinkoje.
      170.2. Programos paklausa – vertinama, ar vykdoma programa yra paklausi tarp stojančiųjų.
Vertinant atsižvelgiama į tai, kaip patys programos vykdytojai supranta programos poreikį.
Analizuojama, kaip programos vykdytojai renka duomenis poreikiui pagrįsti, kaip reaguoja į
besikeičiančią situaciją darbo rinkoje ir besikeičiančią programos paklausą. Palyginama savianalizės
suvestinėje pateikta informacija su vizito metu išsakyta socialinių dalininkų nuomone apie programos
poreikį. Taip pat atsižvelgiama ir į duomenis apie absolventų įsidarbinimą.
      170.3. Programos vietą tarp kitų studijų programų – vertinama programos reikšmė ir svarba tarp
kitų tos pačios krypties programų šalyje, regione, aukštojoje mokykloje. Jei aukštoji mokykla vykdo
keletą tos pačios krypties ir tos pačios pakopos programų, nagrinėjama, ar skirtumai tarp studentų
įgyjamų gebėjimų yra reikšmingi (ar pasiekiami skirtingi studijų siekiniai, ar skiriasi absolventų darbo
vietos). Jei vykdomos skirtingų pakopų tos krypties programos, aiškinamasi, ar yra galimybė
studentams tęsti studijas aukštesnėje pakopoje.
      171. Programos paskirties dermė su institucijos, valstybės ir tarptautinėmis direktyvomis
atskleidžiama per šiuos rodiklius:
      171.1. Programos paskirties sąsajas su aukštosios mokyklos misija – vertinama, ar programos
paskirtis siejasi su aukštosios mokyklos misija, yra suderinta su strateginiu planu. Vertinama, ar
savianalizės suvestinėje pateikti teiginiai pagrindžia programos paskirties sąsajas su aukštosios
mokyklos misija ir raidos strategija.
      171.2. Jei vertinama programa yra skirta rengti valstybės reglamentuojamų profesijų specialistus,
analizuojama, ar programos paskirtis atitinka tarptautines direktyvas, Lietuvos ir ES plėtros strateginius
dokumentus, tarptautines nuostatas. Vertinami savianalizės suvestinėje pateikti argumentai dėl tokio
atitikimo arba neatitikimo.
      172. Programos tikslų pagrįstumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      172.1. Tikslų sąsajas su programos paskirtimi – vertinama, kaip savianalizės suvestinėje
pagrindžiama, kad tikslai detalizuoja paskirtį. Nagrinėjama, ar pateikti argumentai įrodo, kad tikslai
aiškiai ir išsamiai apibūdina, kokiai profesinei ar kitai veiklai turėtų būti pasirengę absolventai,
sėkmingai baigę programą.
      172.2. Tikslų atitiktį studijų rūšiai ir pakopai – vertinama analizuojant tikslų atitiktį studijų rūšiai
ir pakopai. Nagrinėjama, kaip savianalizės suvestinėje atskleidžiamas tikslų suderinamumas su
reikalavimais koleginėms arba universitetinėms studijoms, pirmajai arba antrajai studijų pakopai.
      173. Studijų siekinių visapusiškumas ir pasiekiamumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      173.1. Studijų siekinių turinį – vertinama, ar programos studijų siekiniai liudija, kad sėkmingai
užbaigę programą absolventai bus įgiję tam tikrai profesinei veiklai reikalingų gebėjimų visumą,
tinkamiausius ir svarbiausius gebėjimus darbui tam tikroje profesinėje veikloje. Palyginama
savianalizės suvestinėje pateikta informacija apie studijų siekinių aktualumą su vizito metu išsakyta
                                                                                                           24
absolventų ir darbdavių nuomone šiuo klausimu. Vertinama programos studijų siekinių dermė su
programos tikslais.
      173.2. Studijų siekinių sudėtingumo lygį – vertinama, ar jis tinkamas pagal programos studijų rūšį,
kryptį ir pakopą, programos trukmę (t.y. ar studentams įmanoma pasiekti studijų siekinius per studijų
laikotarpį). Nagrinėjama, ar studijų siekinių sudėtingumo lygis atitinka Europos ir nacionalinėje
kvalifikacijų sąrangoje aprašytus reikalavimus programoje įgyjamai kvalifikacijai ar kvalifikaciniam
laipsniui.
      174. Studijų siekinių dermė atskleidžiama per šiuos rodiklius:
      174.1. Studijų siekiniai programos lygmenyje – vertinama, ar ir kaip programos lygmens studijų
siekiniai dera tarpusavyje. Vertinama, ar ir kaip programos lygmens studijų siekiniai papildo vienas
kitą, ar tarpusavyje nesidubliuoja.
      174.2. Programos ir dalyko lygmens studijų siekinių sąsajos – vertinama, ar dera programos
lygmens studijų siekiniai su dalykų studijų siekiniais. Analizuojama, ar visi programos lygmens studijų
siekiniai yra išskaidyti į dalykų studijų siekinius, ar pakankamai programos lygmens studijų siekiniai
atsiskleidžia dalykų studijų siekiniuose. Įvertinamas programos savianalizėje pateiktos informacijos
apie studijų siekinių dermę pagrįstumas.
      175. Studijų siekinių atnaujinamumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      175.1. Studijų siekinių vertinimą – vertinama, ar aukštoji mokykla nuolat svarsto apie studijų
siekinius, ar jie adekvatūs darbo rinkos bei visuomenės (kultūrinių, socialinių, ekonominių, politinių ir
pan.) poreikiams. Savianalizės suvestinėje pateikta informacija palyginama su vizito metu išsakyta
socialinių dalininkų nuomone apie programos studijų siekinių atitikimą jų poreikiams.
      175.2. Pagrįstą studijų siekinių atnaujinimas – vertinamos studijų siekinių atnaujinimo priežastys,
ar jų atnaujinimas yra pagrįstas. Analizuojamas socialinių dalininkų vaidmuo atnaujinant studijų
siekinius. Savianalizės suvestinėje pateikta informacija palyginama su vizito metu išsakyta socialinių
dalininkų nuomone apie jų indėlį atnaujinant studijų siekinius.
      176. Programos sandaros srities vertinimo tikslas – nustatyti, ar studijų planas ir turinys yra
tinkamai sudaryti.
      177. Programos sandaros sritis skirstoma į šiuos posričius: studijų planas, studijų turinys.
      178. Vertinant studijų planą analizuojamas studijų apimties tinkamumas ir studijų dalykų
nuoseklumas.
      179. Studijų apimties tinkamumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      179.1. Studijų apimties atitiktį teisės aktų reikalavimams – įvertinama, ar bendra studijų apimtis
atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Apžvelgiama atskirų dalykų ir jų grupių (įskaitant teorinius
dalykus, kursinius projektus, praktikas ir baigiamuosius darbus), baigiamųjų egzaminų, studentų
savarankiško ir auditorinio darbo apimties atitiktis teisės aktų, reglamentuojančių studijas,
reikalavimams.
      179.2. Studijų apimties atitiktis studijų siekiniams – vertinama, ar kiekvieno studijų dalyko apimtis
yra pakankama studijų siekiniams pasiekti.
      180. Studijų dalykų nuoseklumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      180.1. Studijų dalykų loginius ryšius ir seką – vertinama, ar dalykai išdėstyti tinkama tvarka, ar
sudarant tvarkaraštį atsižvelgta į tai, kad studijų siekinių būtų siekiama nuosekliai.
      180.2. Privalomus, alternatyvius ir laisvai pasirenkamus studijų dalykus – analizuojama, kokiais
principais remiantis studijų dalykai priskiriami privalomiems ar alternatyviai pasirenkamiems.
Vertinama, kokias galimybes studentai turi laisvai pasirinkti studijų dalykus (atsižvelgiama į tai, kiek
kreditų skiriama laisvai pasirenkamiems dalykams, ar tai atitinka teisės aktų reikalavimus, ar gali
studentai laisvai pasirenkamus dalykus rinktis kitose aukštosiose mokyklose ir pan.). Savianalizės
suvestinėje pateikta informacija palyginama su vizito metu išsakyta studentų nuomone apie jų
galimybes pasirinkti studijų dalykus.


                                                                                                        25
      181. Studijų turinio atitiktis teisės aktams atskleidžiama vertinant studijų turinio sąsajas su studijų
krypties reglamentu – vertinama, ar studijų turinys leidžia studentams pasiekti studijų krypties, krypčių
grupės ar studijų srities apraše (toliau vadinama – reglamente) nurodytus studijų siekinius (jei
reglamento reikalavimai taikomi vertinamai programai), vertinamas studijų turinio suderinamumas su
kitų teisės aktų reikalavimais studijų programoms.
      182. Studijų turinio išsamumas ir racionalumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      182.1. Dėstomų dalykų studijų temos – vertinamas studijų turinio išsamumas ir racionalumas,
analizuojamos dėstomų dalykų studijų temos, užsiėmimų formos ir metodai. Analizuojant dėstomų
dalykų studijų temas, apžvelgiama, kaip jos suderintos su studijų siekiniais, ar jos pakankamai išsamios
tuos siekinius pasiekti, kiek parenkamos temos yra aktualios.
      182.2. Užsiėmimų formas ir metodus – vertinama, kaip programoje naudojamos užsiėmimų
formos (paskaitos, pratybos, seminarai, laboratoriniai darbai ir kt.) ir metodai (demonstravimas,
diskusijos, darbas grupėse, projektinis darbas ir kt.) sudaro sąlygas studentams pasiekti studijų
siekinius, ar užsiėmimų metodai pritaikyti prie užsiėmimų formų.
      183. Vertinant personalą, siekiama nustatyti, ar studijų programoje dirbantis personalas yra
tinkamas ir pakankamas sėkmingam studijų programos vykdymui.
      184. Personalo sritis skirstoma į du posričius: personalo sudėtį ir kaitą ir personalo
kompetentingumą.
      185. Vertinant personalo sudėtį ir kaitą, vertinamas personalo sudėties pagrįstumas ir dėstytojų
kaita.
      186. Personalo sudėties pagrįstumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      186.1. Dėstytojų kvalifikaciją – analizuojama, ar dėstytojų kvalifikacija tenkina studijų krypčių
apraše (reglamente) ir (ar) kituose teisės aktuose nurodytus reikalavimus. Sprendžiama, ar dėstytojų
kvalifikacija yra pakankama siekiant programos tikslų ir siekinių.
      186.2. Dėstytojų ir studentų skaičių santykį – vertinama, ar programoje dirbančių dėstytojų ir
studentų skaičių santykis yra tinkamas, atsižvelgiant į įvairių formų užsiėmimus (paskaitas, seminarus,
laboratorinius darbus, praktikas ir t.t.), studijų pakopą ir skirtingų tipų dalykus. Analizuojamas
studentų, rengiančių baigiamuosius darbus, ir jų vadovų skaičių santykio racionalumas.
      186.3. Nuolatinių ir kitų dėstytojų santykį – analizuojama, ar tenkinami teisės aktų nustatyti
reikalavimai dėl nuolatinių dėstytojų skaičiaus. Sprendžiama, ar programos vykdymui pagrįstai
kviečiami dėstytojai iš kitų institucijų. Jei tikslinga, vertinama dėstytojų iš profesinės veiklos pasaulio
dalyvavimo studijų programoje nauda.
      186.4. Dėstytojų krūvio pasiskirstymą – vertinama, ar optimaliai paskirstomas dėstytojų krūvis
pedagoginei (paskaitoms, seminarams, laboratoriniams darbams, pratyboms, studentų konsultacijoms ir
kt.), mokslinei (meninei) ir kitai veiklai.
      186.5. Techninio personalo skaičių – analizuojamas techninio personalo (laboratorijų, praktinio
mokymo centrų, kompiuterių priežiūros specialistų ir kitų) pakankamumas vykdyti studijų programą.
Analizuojama, ar visi dėstytojai ir studentai turi galimybę, esant reikalui, pasinaudoti techninio
personalo pagalba.
      187. Dėstytojų kaita atskleidžiama per šiuos rodiklius:
      187.1. Dėstytojų kaitos priežastis – vertinamas dėstytojų kaitos tikslingumas, analizuojant kaitos
per vertinamąjį laikotarpį priežastis. Vertinama, ar tikslingai keičiasi nuolatiniai ir kviestiniai
dėstytojai, atsižvelgiant į jų pareigybių struktūrą ir amžiaus grupes. Susitikimuose su dėstytojais taip
pat aiškinamasi, koks jų požiūris į personalo kaitą (ar jaučiasi saugiai, ar mano, kad nauji darbuotojai
priimami, o seni atleidžiami pagrįstai) ir kokią įtaką tai turi motyvacijai dirbti.
      187.2. Dėstytojų kaitos įtaką studijų programai – vertinamos dėstytojų kaitos pasekmės ir įtaka
studijų programai.
      188. Vertinant personalo kompetentingumą, nagrinėjama personalo patirties ir veiklos atitiktis
studijų programai ir dėstytojų profesinio tobulėjimo sistemiškumas.
                                                                                                          26
     189. Personalo patirties ir veiklos atitiktis studijų programai atskleidžiama per šiuos rodiklius:
     189.1. Dėstytojų pedagoginės veiklos patirtį – analizuojama, ar programos dėstytojai turi
pakankamai darbo su studentais patirties ir vertinamas dėstytojų pedagoginis meistriškumas.
Analizuojama, ar dėstytojai aktyviai rengia arba atnaujina metodinę literatūrą, susijusią su studijų
programa, ir apibendrinama šios literatūros kokybė.
     189.2. Dėstytojų mokslinės (meninės) veiklos apimtį ir sąsajas su studijų programa – analizuojami
svarbiausi per vertinamąjį laikotarpį dėstytojų pasiekti mokslinės (meninės) veiklos rezultatai,
apibendrinama jų kokybė ir įtaka studijų programai. Vertinama, ar programos dėstytojų vykdoma
mokslinė (meninė) veikla dera su dėstomu dalyku.
     189.3. Dėstytojų praktinio darbo patirtį – analizuojama, ar dėstytojų darbo patirtis yra pakankama,
kad studijų programa būtų vykdoma kokybiškai.
     189.4. Dėstytojų kitos veiklos (ekspertinės, organizacinės ir kt.) apimtį ir sąsajas su studijų
programa – analizuojama dėstytojų ekspertinė, organizacinė, švietėjiška ir kita su studijų programos
vykdymu susijusi veikla valstybinėse ir visuomeninėse institucijose Lietuvoje bei užsienyje. Vertinama
šios veiklos nauda studijų programai. Taip pat analizuojama dėstytojų tarptautinio bendradarbiavimo
mokslo ir studijų srityje patirtis.
     189.5. Praktinio mokymo ir praktikų vadovų profesinės veiklos atitiktį praktikos pobūdžiui –
vertinama, ar praktinio mokymo ir (ar) praktikų vadovų darbo patirtis yra pakankama, kad studijų
programa būtų vykdoma kokybiškai. Vertinama, ar jų profesinė veikla dera su praktikos, numatytos
studijų programoje, pobūdžiu, ar užtikrina studijų siekinių, susijusių su praktiniu mokymu ir
praktikomis, pasiekimą.
     189.6. Studijų programos koordinatoriaus patirtį – vertinama studijų programos koordinatoriaus
pedagoginė, mokslinė, vadybinė ir kita patirtis. Analizuojamas šios patirties pakankamumas ir atitiktis
studijų programos krypčiai.
     190. Dėstytojų profesinio tobulėjimo sistemiškumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
     190.1. Profesinio tobulėjimo reglamentavimą ir skatinimą – vertinama, ar dėstytojų profesinio
tobulėjimo pedagoginės, mokslinės, praktinės veiklos srityse reglamentavimas užtikrina tobulėjimo
sistemiškumą. Analizuojama, ar visiems dėstytojams sudaromos vienodos ir tinkamos sąlygos
profesiniam tobulėjimui formaliu ir neformaliu būdu. Vertinama, ar taikomi tinkami būdai, kuriais
skatinamas dėstytojų profesinis tobulėjimas.
     190.2. Profesinio tobulėjimo apimtį ir įtaką studijų programai – vertinama, ar dėstytojų profesinio
tobulėjimo apimtis yra pakankama. Analizuojamas dėstytojų, tobulinusių ir netobulinusių savo
gebėjimus per vertinamąjį laikotarpį, santykis. Sprendžiama, ar dėstytojų taikyti profesinio tobulėjimo
būdai (stažuotės, kursai, nuoseklios studijos, tarptautiniai mainai ir kt.) ir tematikos užtikrina profesinio
tobulėjimo pakankamumą bei sąsajas su dėstomu dalyku, mokslinių interesų kryptimi. Vertinama, ar
per vertinamąjį laikotarpį vykdytas dėstytojų profesinis tobulėjimas reikšmingas siekiant studijų
programos tikslų ir siekinių.
     191. Vertinant materialiųjų išteklių sritį siekiama nustatyti, ar studijų programoje naudojami
materialieji ištekliai yra tinkami ir pakankami sėkmingam studijų programos vydymui.
     192. Materialiųjų išteklių sritis skirstoma į šiuos posričius: materialioji bazė ir metodiniai
ištekliai.
     193. Vertinant materialiąją bazę, analizuojamas patalpų ir įrangos pakankamumas bei
tinkamumas siekiant studijų programos tikslų, įrangos šiuolaikiškumas, patalpų atitikimas higieniniams
reikalavimams, praktinės bazės tinkamumas ir prieinamumas studentams.
     194. Patalpų studijoms pakankamumas ir tinkamumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
     194.1. Patalpų studijoms skaičius ir užimtumas – vertinama, ar pakanka auditorijų, laboratorijų ir
kitų patalpų studijų programos vykdymui, ar studentų skaičius užsiėmimo metu atitinka darbo vietų
patalpoje skaičių. Analizuojama, ar studentams sudarytos sąlygos (skirtos patalpos su tinkama įranga ir
pan.) dirbti atliekant savarankiškas užduotis.
                                                                                                          27
      194.2. Patalpų studijoms techninė ir higieninė būklė – analizuojama, ar studijoms naudojamos
patalpos atitinka darbo saugos ir higienos normų reikalavimus.
      194.3. Darbo sąlygos bibliotekose, skaityklose – vertinama, ar darbo sąlygos bibliotekose ir
skaityklose tinkamos sėkmingam studijų vykdymui. Analizuojama, ar jose pakanka darbo vietų.
Vertinama, ar patogus ir lankstus bibliotekų ir skaityklų darbo laikas (pavyzdžiui, ilgesnės darbo
valandos egzaminų sesijų metu). Sprendžiama, ar leidinių užsakoma pakankamai, ar jie tinkamai
parenkami.
      195. Įrangos studijoms tinkamumas ir pakankamumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      195.1. Laboratorinė (meno studijų) įranga ir reikmenys – vertinamas laboratorinės (meno studijų)
įrangos ir reikmenų pakankamumas, atsižvelgiant į studentų skaičių. Analizuojama, ar įranga yra
tinkama studijų programos vykdymui, ar studijų tikslams sunaudojamos medžiagos (pavyzdžiui,
cheminės medžiagos, dailei naudojamos medžiagos ir t.t.) yra tinkamos, ar jų pakanka. Jei išryškėja
poreikis atnaujinti laboratorinę įrangą ir reikmenis, vertinamas jų įsigijimo planų įgyvendinamumas.
      195.2. Kompiuterinė ir programinė įranga – analizuojamas studijų programos vykdymui reikalingų
kompiuterių ir programinės įrangos tinkamumas ir pakankamumas pagal studentų skaičių. Įvertinama,
ar naudojama įranga yra šiuolaikiška ir legali. Jei įrangos yra nepakankamai arba ji yra pasenusi,
analizuojama, kaip aukštoji mokykla ketina ją atnaujinti.
      196. Išteklių praktikai atlikti tinkamumas ir prieinamumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      196.1. Įstaigų praktikai atlikti veiklos atitiktis studijų tikslams – vertinama, ar dera įstaigų,
kuriuose studentai atlieka praktiką, veikla su studijų programos tikslais ir siekiniais.
      196.2. Tinkamų praktikos vietų skaičiaus santykis su studentų skaičiumi – analizuojama, ar
visiems (ne tam tikrai daliai) studentams sudaromos sąlygos atlikti praktiką, leidžiančią pasiekti
praktikos tikslus. Atskleidžiama, ar praktikos yra savalaikės.
      196.3. Aukštosios mokyklos vaidmuo parenkant praktikos vietas – vertinamas aukštosios
mokyklos vaidmuo parenkant praktikos vietas. Analizuojama, ar sudaromos sutartys su įstaigomis dėl
studentų praktikos atlikimo, ar šių sutarčių pakanka, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos praktikoms
atlikti.
      197. Vertinant metodinius išteklius, nagrinėjamas studijų programos vykdymui reikalingų
leidinių (vadovėlių, knygų, mokslinių žurnalų ir pan.) pakankamumas, jų atitiktis studijų programos
tikslams ir siekiniams. Komentuojamos studentams ir dėstytojams sudaromos galimybės naudotis šiais
leidiniais. Aptariami studijų programos dėstytojų parengti metodiniai leidiniai ir studentų galimybės
jais naudotis.
      198. Knygų, vadovėlių ir periodinių leidinių tinkamumas ir prieinamumas atskleidžiamas per
šiuos rodiklius:
      198.1. Aprūpinimas studijų programai reikalingais spausdintiniais leidiniais – vertinamas
programos vykdymui naudojamų spausdintinių leidinių tinkamumas ir prieinamumas. Analizuojama, ar
knygų, vadovėlių ir kitų leidinių turima pakankamai. Vertinama, ar šių leidinių turinys yra tinkamas
siekti studijų siekinių. Analizuojamas spausdintinių periodinių leidinių sąrašas ir sprendžiama apie
leidinių vertingumą.
      198.2. Prieiga prie elektroninių duomenų bazių – vertinama, ar prenumeruojamos elektroninės
duomenų bazės yra svarbios siekiant studijų programos tikslų ir siekinių. Analizuojama, ar studentams
ir dėstytojams užtikrinama prieiga prie šių bazių.
      199. Metodinės medžiagos tinkamumas ir prieinamumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      199.1. Aprūpinimas metodiniais leidiniais – analizuojama, ar programos vykdymui naudojamasi
programos dėstytojų parengtais metodiniais leidiniais. Vertinama, ar šių leidinių turinys yra tinkamas
siekti studijų siekinių. Vertinant metodinės medžiagos tinkamumą, atsižvelgiama į informaciją,
atskleistą analizuojant dėstytojų pedagoginės veiklos patirtį.



                                                                                                    28
     199.2. Prieiga prie metodinių leidinių – vertinama, ar sudaromos galimybės studentams prieiti prie
metodinių leidinių. Analizuojama, ar aplinka (pavyzdžiui, intranetas, biblioteka, skaitykla ir pan.),
kurioje pateikiami metodiniai leidiniai, užtikrina prieigą prie jų.
     199.3. Aprūpinimas metodinėmis priemonėmis – vertinama, ar turimos metodinės priemonės,
naudojamos studijų programoje, yra šiuolaikiškos, ar jų yra pakankamai siekiant studijų programos
tikslų ir siekinių.
     200. Vertinant studijų eigą ir jos vertinimą, siekiama nustatyti, ar studentų priėmimas ir
atranka, studentų pasiekimų vertinimas atliekami tinkamai, ar veiksmingai organizuojamas studijų
procesas ir teikiama parama studentams, ar absolventai įsidarbina tikslingai.
     201. Studijų eigos ir jos vertinimo sritis skirstoma į šiuos posričius: studentų atrankos, studijų
proceso, paramos studentams, pasiekimų vertinimo ir absolventų įsidarbinimo.
     202. Vertinant studentų atranką, analizuojamas priėmimo į studijas reikalavimų pagrįstumas,
būsimų ir naujų studentų motyvacijos stiprinimo efektyvumas.
     203. Priėmimo į studijas reikalavimų pagrįstumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
     203.1. Konkursinius balus ir minimalius reikalavimus stojantiesiems – vertinama, su kokiais balais
studentai priimami studijuoti į studijų programą (aukščiausi, žemiausi priimtųjų į studijas balai). Jei
vertinama pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programa, aptariama, kokią įtaką bendrojo priėmimo
į aukštąsias mokyklas reikalavimai daro tinkamų studentų priėmimui studijuoti programoje.
     203.2. Specialiųjų reikalavimų pobūdį – vertinama, ar specialieji reikalavimai priėmimui užtikrina,
kad studijų programą studijuoja studijoms pasirengę studentai. Jei yra nustatyti minimalūs reikalavimai
stojantiesiems, vertinamas jų pagrįstumas.
     204. Būsimų ir naujų studentų motyvacijos stiprinimo veiksmingumas atskleidžiamas per šiuos
rodiklius:
     204.1. Programos vykdytojų veiksmus pritraukiant gebančius studijuoti studentus – analizuojama,
kokias priemones aukštoji mokykla pasirenka šiam tikslui pasiekti.
     204.2. Priimtųjų studijuoti motyvacijos stiprinimą – įvertinama, kaip aukštoji mokykla siekia, kad
priimti studentai tikslingai pradėtų studijas ir planuotų jas sėkmingai baigti, siekdami gerų rezultatų.
Savianalizės suvestinėje pateikta informacija palyginama su vizito metu išsakyta studentų ir dėstytojų
nuomone apie studentų motyvacijos stiprinimo priemonių veiksmingumą.
     205. Vertinant studijų procesą, analizuojamas programos tvarkaraščio racionalumas, studentų
pažangumas, dėstytojų ir studentų judumas.
     206. Programos tvarkaraščio racionalumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
     206.1. Studijų užsiėmimų tvarkaraštį – nagrinėjama, kaip paskirstomi užsiėmimai, studentų darbo
krūvis per savaitę ir semestrą.
     206.2. Egzaminų sesijos tvarkaraštį – analizuojamas egzaminų ir įskaitų paskirstymo tolygumas
per visą atsiskaitymo laikotarpį, studentų akademinio krūvio tinkamumas egzaminų sesijos metu.
     207. Studentų pažangumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
     207.1. Studentų pažangos ir nubyrėjimo stebėseną – analizuojama, kaip aukštoji mokykla stebi
studentų pažangą ir nubyrėjimą ir kaip reaguoja į studentų nepažangumo priežastis. Analizuojami
savianalizės suvestinėje pateikti statistiniai duomenys apie programos studentų skaičiaus kaitą per
vertinamąjį laikotarpį. Vertinamos studijų programos savianalizės suvestinėje pateiktos priežasčių
analizės, kaip nubyrėjimas susijęs su studijų forma, kursu, stojančiųjų konkursiniais balais ir pan.
Vertinamas nubyrėjimo procento priimtinumas, analizuojamas priemonių, kurių imamasi nubyrėjimui
išvengti, veiksmingumas.
     207.2. Studentų dalyvavimą moksliniuose tyrimuose – analizuojamas bendrų dėstytojų ir studentų
tiriamųjų projektų vykdymas, apžvelgiamas studentų indėlis į mokslinę ar meninę veiklą.
Peržvelgiamos bendros dėstytojų ir studentų mokslinės publikacijos, meno projektai, moksliniai
renginiai, kuriuose dalyvavo programos studentai.
     208. Dėstytojų ir studentų judumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
                                                                                                     29
      208.1. Dėstytojų judumo apimtį ir įtaką studijų programai – atsižvelgiama į tai, kiek programos
dėstytojų per vertinamąjį laikotarpį dalyvavo judumo programose, kiek dėstytojų atvyksta per judumo
programas, nagrinėjama judumo įtaka studijų programai. Taip pat vertinama, kaip programos vadovybė
skatina dėstytojų judumą.
      208.2. Studentų judumo apimtį ir įtaką studijų programai – vertinant atsižvelgiama į tai, kokia
dalis studentų išvyksta studijuoti pagal judumo programas, kaip aukštoji mokykla skatina juos tokiose
programose dalyvauti, kokios sąlygos sudaromos išvykstantiems bei grįžtantiems mobilumo
programose dalyvavusiems studentams (kaip suderinamos aukštųjų mokyklų studijų programos,
užtikrinamas tolygus akademinis krūvis). Taip pat nagrinėjami duomenys apie atvykstančius studentus
ir jiems sudaromas galimybes studijuoti.
      209. Vertinant paramą studentams, analizuojamas akademinės paramos naudingumas ir socialinės
paramos veiksmingumas.
      210. Akademinės paramos naudingumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
      210.1. Informacijos apie programą ir jos pokyčius sklaidą – analizuojamas priemonių, kuriomis
studentams teikiama informacija apie programą (studijų finansavimą, studijų tikslus, studijų siekinius,
pasiekimų vertinimą, pasirenkamus dalykus, tvarkaraščius, judumo galimybes ir kt.) ir programos
pokyčius veiksmingumas. Nagrinėjama, ar informacijos sklaida yra nuosekli ir savalaikė.
      210.2. Studentų konsultavimą studijų klausimais – vertinama, ar studentams užtikrinama galimybė
konsultuotis su programos dėstytojais, kokios konsultavimo formos yra naudojamos ir kiek jos
veiksmingos.
      210.3. Studentų konsultavimą apie karjeros galimybes – analizuojama, kokios pagalbos karjeros
klausimais studentai sulaukia iš aukštosios mokyklos (gali būti nagrinėjama, ar studentai
konsultuojami, kaip jiems pristatomos su programoje teikiamais kvalifikaciniais laipsniais ir
kvalifikacijomis susijusios karjeros galimybės, kaip aukštoji mokykla bendradarbiauja su darbdaviais ir
ar studentus pasiekia informacija apie įsidarbinimo galimybes).
      210.4. Studijavimo pagal individualią programą galimybes – jei programos studentai turi galimybę
studijuoti pagal individualią programą, nagrinėjama, kaip vykdomos ir administruojamos individualios
studijos, kaip atliekamas studentų pasiekimų vertinimas ir pripažinimas, kiek studentų per vertinamąjį
laikotarpį studijavo pagal individualią programą.
      210.5. Studentų galimybes kartoti dalykus ir perlaikyti egzaminus – nagrinėjama, ar nustatyta
egzaminų perlaikymo tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus. Vertinama, kokios sąlygos sudaromos
egzaminų perlaikymui (kiek kartų galima perlaikyti egzaminus, kokie perlaikymo terminai), kokiais
atvejais dalykai yra kartojami ir kokią įtaką dalykų kartojimo ir egzaminų perlaikymo tvarka turi
studentų pažangumui.
      211. Socialinės paramos veiksmingumas atskleižiamas per šiuos rodiklius:
      211.1. Psichologinę, sporto, sveikatos, kultūros paramą – analizuojama, kokiomis priemonėmis ir
kiek veiksmingai parama yra teikiama
      211.2. Stipendijas ir pašalpas – nagrinėjama, kokioms studentų grupėms skiriamos stipendijos,
teikiamos pašalpos, vertinamas stipendijų bei pašalpų skyrimo tikslingumas. Nagrinėjama, ar
patenkinamas pašalpų gavimo poreikis tarp programos studentų.
      211.3. Aprūpinimą bendrabučiais – analizuojamas studentų aprūpinimo bendrabučiais
tikslingumas, nagrinėjama, ar patenkinamas aprūpinimo bendrabučiais poreikis tarp programos
studentų.
      212. Vertinant pasiekimų vertinimą, analizuojamas vertinimo kriterijų tinkamumas ir jų
viešumas, grįžtamojo ryšio veiksmingumas, baigiamųjų darbų vertinimo veiksmingumas,
neformaliuoju būdu ir savišvieta įgytų pasiekimų vertinimo ir pripažinimo sistemos funkcionalumas.
      213. Vertinimo kriterijų tinkamumas ir jų viešumas atskleižiamas per šiuos rodiklius:



                                                                                                    30
     213.1. Kriterijų sąsajas su studijų siekiniais – analizuojama, ar vertinimo kriterijai leidžia tinkamai
įvertinti siekinių pasiekimą. Nagrinėjama, ar vertinimo kriterijų sąsajos su studijų siekiniais būdingos
visai studijų programai.
     213.2. Vertinimo balo sandarą – nagrinėjamas sudedamųjų dalių, sudarančių studentų pasiekimų
vertinimo balą, pagrįstumas. Apžvelgiama kaupiamojo balo arba kita vertinimo sistema ir nagrinėjama,
ar naudojama sistema suteikia galimybes dėstytojams visapusiškai ir objektyviai įvertinti studentų
pasiekimus.
     213.3. Kriterijų viešinimą – nagrinėjama, kada studentų pasiekimų vertinimo kriterijai pristatomi
studentams (pavyzdžiui, kiekvieno semestro, studijų dalyko pradžioje ir pan.). Vertinamas kriterijų
viešinimo priemonių pakankamumas siekiant, kad studentus pasiektų jiems skirta informacija.
     214. Grįžtamojo ryšio veiksmingumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
     214.1. Grįžtamojo ryšio pobūdį – nagrinėjamas būdų, kuriais studentams suteikiamas grįžtamasis
ryšys apie jų pasiekimus, tinkamumas gauti pakankamą informaciją ir jų veiksmingumas.
Apžvelgiama, ar dėstytojai, supažindindami studentus su pažymiais, kartu pateikia atsiliepimus žodžiu
arba raštu, ar kitais būdais sudaro galimybes tokius atsiliepimus gauti.
     214.2. Grįžtamojo ryšio įtaką studentų pasiekimams – analizuojamos priemonės, kurių imasi
programos vykdytojai, kad studentai reaguotų į jiems pateiktą grįžtamąjį ryšį. Nagrinėjama, ar ir kaip
šios priemonės užtikrina, kad studentai atsižvelgtų į gautą grįžtamąją informaciją tęsdami studijas.
Vertinama įvardytų priemonių įtaka studentų pasiekimų gerinimui.
     215. Baigiamųjų darbų vertinimo veiksmingumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
     215.1. Reikalavimus baigiamiesiems darbams – analizuojamas reikalavimų tinkamumas (jų
išsamumas, suprantamumas studentams, rekomenduojamos tyrimų metodologijos ir metodikos atitiktis
studijų krypčiai). Apžvelgiama, kas tvirtina šiuos reikalavimus, vertinamas reikalavimų atnaujinimo
periodiškumas ir tikslingumas.
     215.2 Baigiamųjų darbų vertinimo tvarką – nagrinėjamas baigiamųjų darbų vertinimo komisijos
sudėties tikslingumas, apžvelgiama recenzentų skyrimo tvarka. Analizuojama, ar naudojami
baigiamųjų darbų vertinimo kriterijai yra tinkami objektyviai įvertinti studentų pasiekimus.
     215.3. Baigiamųjų darbų vertinimo rezultatus – nagrinėjama, ar baigiamųjų darbų vertinimo
rezultatai atitinka parengtų darbų kokybės lygį. Apžvelgiama baigiamųjų darbų temų atitiktis
programos tikslams.
     216. Neformaliuoju būdu ir savišvieta įgytų pasiekimų vertinimo ir pripažinimo sistemos
funkcionalumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
     216.1. Vertinimo poreikį – vertinama, kiek studentų pasinaudojo šios sistemos teikiamomis
galimybėmis, ar galimybės pasinaudoti tokiu vertinimu atitinka poreikius.
     216.2. Vertinimo procedūras ir rezultatus – nagrinėjami aukštojoje mokykloje vykstantys
neformaliuoju būdu ir savišvieta įgytų pasiekimų vertinimo ir pripažinimo procesai. Nagrinėjama, kaip
aukštojoje mokykloje informuojami ir konsultuojami studentai bei dėstytojai apie tokio vertinimo ir
pripažinimo galimybes, kaip vyksta vertinimas ir sprendimo priėmimas dėl pasiekimų pripažinimo.
Vertinant atsižvelgiama į studentų skaičių, dalyvavusio vertinime ir tų, kuriems buvo pripažinti
pasiekimai, santykis. Nagrinėjamos priežastys dėl kurių pasiekimai studentams nebuvo pripažinti.
     217. Absolventų įsidarbinimo tikslingumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
     217.1. Įsidarbinusių absolventų skaičių ir neįsidarbinimo priežastis – analizuojamas studijų
programos absolventų procentas, įsidarbinęs per vertinamąjį laikotarpį, įsidarbinimo trukmė ir
neįsidarbinimo priežastys. Nagrinėjama, ar absolventų įsidarbinimo procentas yra priimtinas studijų
programos poreikiui pagrįsti.
     217.2. Absolventų profesinės veiklos sąsajas su studijų programa – analizuojama absolventų
profesinės veiklos pobūdžio atitiktis studijų programos paskirčiai, t.y., apžvelgiami įrodymai, ar
absolventai pritaiko įgytus gebėjimus savo darbinėje veikloje. Nagrinėjamas absolventų procentas,


                                                                                                         31
dirbantis pagal specialybę ir sprendžiama apie jo pakankamumą. Analizuojamos priežastys, dėl kurių
tam tikros dalies absolventų darbo pobūdis neatitinka studijų programos paskirties.
     218. Programos vadybos srities vertinimo tikslas – nustatyti, ar programa administruojama
tinkamai, ar veiksmingai ir skaidriai atliekamas vidinis studijų programos kokybės užtikrinimas.
     219. Programos vadybos sritis skirstoma į šiuos posričius: programos administravimo ir vidinio
kokybės užtikrinimo.
     220. Vertinant programos adminstravimą, analizuojamas programos vadovybės veiklos
veiksmingumas.
     221. Programos vadovybės veiklos veiksmingumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
     221.1. Programos vadovybės sudėtį – analizuojama, ar programos vadovybę sudaro įvairūs
socialiniai dalininkai (pavyzdžiui, dėstytojai, studentai, darbdaviai, absolventai ir kt.). Vertinama
programos vadovybę sudarančių socialinių dalininkų kvalifikacija ir patirtis bei jų tinkamumas
paskirstytoms funkcijoms atlikti. Taip pat analizuojama, ar studijų programos koordinatoriaus (vadovo
ar kitaip vadinamo asmens) kvalifikacija, pedagoginė, mokslinė, vadybinė ir kita patirtis yra
pakankama, ar ji atitinka studijų programos kryptį.
     221.2. Kolegialumo ir asmeninės atsakomybės derinimą priimant sprendimus – sprendžiama, ar
tinkamai pasiskirstoma atsakomybe už programos vykdymą ir kokybės užtikrinimą tarp vadovybės
narių. Vertinama, ar programos vadovybė bendradarbiauja su kitais aukštosios mokyklos
bendruomenės nariais, priimdama sprendimus dėl programos vykdymo ir kokybės užtikrinimo.
Vertinama, ar aukštosios mokyklos dokumentuose aiškiai apibūdinta sprendimų priėmimo seka bei
aprašytas programos kokybės užtikrinimo procesas.
     221.3. Programos informacinę bazę – analizuojama, ar kaupiami išsamūs duomenys, susiję su
programos vykdymu (pavyzdžiui, studentų, dėstytojų judumo statistika, studentų pažangos ir
nubyrėjimo duomenys, baigiamųjų bakalauro ar magistro darbų temų sąrašai, absolventų kontaktiniai
duomenys ir kt.) ir programos kokybės vertinimu bei gerinimu.
     222. Vertinant vidinį studijų kokybės užtikrinimą, analizuojamas programos kokybės vertinimo
tinkamumas ir gerinimo veiksmingumas, socialinių dalininkų dalyvavimo veiksmingumas.
     223. Programos kokybės vertinimo tinkamumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
     223.1. Vertinimą kaip nuolatinį procesą – vertinama, kaip tikslingai yra atliekamas vidinis
kokybės vertinimas (į ką atsižvelgiama, kokie pasirenkami vertinimo kriterijai). Analizuojama, ar
vidinis programos kokybės vertinimas vykdomas nepertraukiamai ir pastoviai. Sprendžiama, ar
nurodytos vertinimo dažnumo priežastys pagrindžia vertinimo tinkamumą.
     223.2. Vertinimo parametrų, metodų ir priemonių parengimą – nagrinėjama, ar vertinimo
parametrai, metodai ir priemonės dera tarpusavyje, ar tam tikri metodai ir priemonės atitinka vertinimo
tikslą ir objektą.
     223.3. Vertinimo viešinimą – analizuojama, ar tinkamai viešinama informacija apie studijų
programos kokybės vertinimo tikslus, etapus, sritis, posričius, kriterijus, rodiklius, taikomus metodus ir
priemones, gautus vertinimo rezultatus. Sprendžiama, ar įvairioms socialinių dalininkų grupėms
sudaromos sąlygos pasiekti joms aktualią informaciją apie vertinimą.
     224. Programos kokybės gerinimo veiksmingumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
     224.1. Vertinimo rezultatų panaudojimą – analizuojama, ar vertinimo rezultatai panaudojami
šalinant silpnybes ir plėtojant stiprybes atitinkamose srityse. Sprendžiama, ar pagrįstai tam tikri
rezultatai nepanaudojami, jei tokių yra.
     224.2. Kokybės gerinimo veiksmų naudą – vertinama, ar pagerėjo (gerėja) studijų programos
kokybė panaudojus vertinimo rezultatus. Sprendžiama, ar kokybės vertinimo ir gerinimo procedūros
veiksmingos laiko, finansinių ir materialiųjų išteklių atžvilgiu, t.y., ar jos neužima per daug laiko ir
nėra per brangios, lyginant su gauta nauda.



                                                                                                       32
     224.3. Kokybės gerinimo rezultatų sklaidą – vertinama, ar tinkamomis priemonėmis skleidžiama
informacija apie kokybės gerinimo rezultatus. Sprendžiama, ar įvairioms socialinių dalininkų grupėms
sudaromos sąlygos pasiekti joms aktualią informaciją apie kokybės gerinimą.
     225. Socialinių dalininkų dalyvavimo veiksmingumas atskleidžiamas per šiuos rodiklius:
     225.1. Studentų dalyvavimą kokybės vertinime ir gerinime – analizuojama, ar aukštosios
mokyklos studentams sudaromos galimybės dalyvauti programos administravime ir kokybės
užtikrinime (vertinime ir kokybės gerinime). Vertinamas studentų aktyvumas studijų kokybei užtikrinti.
Analizuojama, ar studijų kokybės gerinime ir vertinime studentai reiškiasi savarankiškai, ar kartu su
akademiniu personalu.
     225.2. Dėstytojų dalyvavimą kokybės vertinime ir gerinime – analizuojama, ar aukštosios
mokyklos dėstytojai, nepriklausantys studijų programos komitetui ir administracijai, dalyvauja studijų
programos kokybės vertinimo ir gerinimo veiklose. Vertinama, ar šių dėstytojų dalyvavimas įtakoja
studijų kokybę.
     225.3. Išorinių socialinių dalininkų įtaką studijų kokybei – vertinama, ar aukštosios mokyklos
išoriniai socialiniai dalininkai (absolventai, darbdaviai ir kt.) įtakoja programos kokybės vertinimą ir
gerinimą. Analizuojama, ar bendradarbiavimas su išoriniais socialiniais dalininkais paskatino teigiamus
pokyčius.

                                  KETVIRTASIS SKIRSNIS
                              VERTINIMO IŠVADŲ PARENGIMAS

     226. Ekspertų grupė iki vizito į aukštąją mokyklą išnagrinėja savianalizės suvestinę ir parengia
pirmines vertinimo išvadas. Šios išvados naudojamos tik ekspertų grupės darbui.
     227. Po vizito į aukštąją mokyklą ekspertų grupė pirminių vertinimo išvadų pagrindu parengia
vertinimo išvadų projektą šių Metodinių nurodymų antro skyriaus antrajame skirsnyje nustatytais
terminais.
     228. Ekspertų grupė, iš Centro gavusi aukštosios mokyklos pastabas dėl faktinių klaidų vertinimo
išvadų projekte, šias pastabas išnagrinėja ir parengia baigiamąsias vertinimo išvadas.
     229. Ekspertų grupės parengtos vertinimo išvados turi būti aiškiai argumentuotos, pagrįstos
faktais, kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais, jų kitimo per vertinamąjį laikotarpį analize. Ekspertų
grupės vertinimo išvados ir jų priimti sprendimai būtų aiškiai pagrįsti savianalizės suvestinės, kitų
aukštosios mokyklos pateiktų dokumentų duomenimis, vizito metu surinkta informacija, kitais
oficialiais šaltiniais. Vertinimo išvados turi būti parašytos aiškiu ir lengvai skaitomu stiliumi.
     230. Formuluodami savo išvadas ekspertai turi siekti bendros nuomonės. Jeigu jos pasiekti
nepavyksta, formuluotės priimamos balsų dauguma, o kitokios nuomonės, nurodžius ekspertą ir jo
argumentus, taip pat pateikiamos kaip priedas prie vertinimo išvadų.
     231. Privalomos vertinimo išvadų sudėtinės dalys yra šios:
     231.1. pirmasis ir antrasis antraštiniai puslapiai;
     231.2. vertinimo išvadų turinys;
     231.3. įžanga;
     231.4. programos analizė pagal sritis, posričius ir kriterijus;
     231.5. rekomendacijos aukštajai mokyklai;
     231.6. apibendrinamasis įvertinimas.
     232. Vertinimo išvadų pirmojo ir antrojo antraštinio puslapio, vertinimo išvadų turinio pavyzdžiai
pateikiami šių Metodinių nurodymų 5-7 prieduose.
     233. Įžangoje pateikiama informacija apie vertintos studijų programos vykdymo vietą ir kitas
svarbias aplinkybes, apibūdinančias programos vykdymo ypatumus. Šioje dalyje taip pat trumpai
aprašoma studijų programos vertinimo eiga.


                                                                                                     33
     234. Vertinimo išvadose pateikiamas studijų programos įvertinimas pagal šiuose Metodiniuose
nurodymuose nustatytus kriterijus, priskirtus tam tikrai sričiai ir posričiui. Kiekviena studijų programos
vertinamoji sritis turi būti įvertinta balu vadovaujantis Studijų programų vertinimo ir akreditavimo
tvarkos aprašo (Žin., 2009, Nr. 96-4083) 2 priede nustatyta įvertinimų skale.
     235. Rekomendacijų aukštajai mokyklai dalyje ekspertų grupė pateikia patarimus dėl studijų
programos tobulinimo. Patarimai gali būti būtini (kai nurodomi esminiai studijų programos trūkumai,
kurių pašalinimui aukštoji mokykla turi nedelsdama imtis veiksmų) ir siūlomi (kai pateikiami
patarimai, kurie, ekspertų grupės nuomone, pagerintų studijų kokybę).
     236. Vertinimo išvadų pabaigoje pateikiamas apibendrinamasis studijų programos įvertinimas
vadovaujantis Studijų programų vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo (Žin., 2009, Nr. 96-4083) 1
priede nustatyta forma ir 2 priede pateikta vertinimų skale.
     237. Papildomai ekspertų grupė Centrui pateikia pasirašytą studijų programos įvertinimą pagal
kriterijus. Studijų programos įvertinimo pagal kriterijus forma pateikiama šių Metodinių nurodymų 8
priede.
     238. Suredaguotos ir pasirašytos visų vertinimą atlikusių ekspertų (išskyrus atvejus, kai ekspertas
buvo nušalintas nuo vertinimo ir (arba) vertinimo išvadų rengimo) įteikiamos Centrui 2 egzemplioriais.
Išvados pateikiamos ir elektronine forma.




                                                                                                       34
                                                          Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus
                                                                 2009 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1-94
                                                                                              1 priedas

       SAVIANALIZĖS SUVESTINĖS PIRMOJO ANTRAŠTINIO PUSLAPIO PAVYZDYS

                          NEMUNO KRAŠTO UNIVERSITETAS




                       TEISĖS KRYPTIES STUDIJŲ PROGRAMOS

                            TEISĖ (valstybinis kodas – 61201S119)



                             SAVIANALIZĖS SUVESTINĖ

                                         I TOMAS
                                      (Iš viso – 3 tomai)




NKU rektorius                                    ...................   prof. Vardas Pavardaitis
                                                  (parašas)


            A. V.



Savianalizės suvestinės rengimo                  ...................   prof. Pavardė Vardaitė
grupės vadovas                                     (parašas)




                                           Nerėnai
                                            2009

                                                                                                    35
                                                                 Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus
                                                                        2009 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1-94
                                                                                                     2 priedas

          SAVIANALIZĖS SUVESTINĖS ANTROJO ANTRAŠTINIO PUSLAPIO PAVYZDYS

Pagrindiniai studijų programos duomenys

Studijų programos pavadinimas                              Teisė
Valstybinis kodas                                          61201S315
Sudijų programos rūšis                                     universitetinės studijos
Studijų pakopa                                             pirmoji
Studijų forma (trukmė metais)                              nuolatinė (4), ištęstinė (6)
Studijų programos apimtis kreditais                        160
Suteikiamas laipsnis ir (ar) profesinė                     teisės bakalauras
kvalifikacija
Studijų programos įregistravimo data                       2004-09-01

Papildomi studijų programos duomenys*

Studijų programos vykdymo pradžia                          2005-09-01
Studijų programos vykdymo kalba                            anglų
Studijų programos vykdymo ypatumai                         jungtinė studijų programa
Studijų programą vykdančios aukštosios                     Avelino universitetas (Italija), Balatono
mokyklos (šalys)                                           universitetas (Vengrija), Nemuno krašto
                                                           universitetas (Lietuva)
*
    Nurodomi ypatingi studijų programos vykdymo požymiai




Savianalizės rengimo grupės dalyvių sąrašas

Nr.       Pedagoginis vardas, mokslo        Pareigos                     Telefonas        El.pašto adresas
          laipsnis, vardas, pavardė
1.        Prof. dr. Vardas Pavardenis       Teisės katedros vedėjas      8 686 XXXX       pavardenis@gmail.
                                                                                          com




                                                                                                             36
                                                     Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus
                                                            2009 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1-94
                                                                                         3 priedas

                 SAVIANALIZĖS SUVESTINĖS TURINIO STRUKTŪRA


                                           Turinys

1. Įžanga
2. Programos analizė
      2.1. Programos tikslai ir studijų siekiniai
           2.1.1. Programos poreikis, paskirtis ir tikslai
           2.1.2. Studijų programos siekiniai
      2.2. Programos sandara
           2.2.1. Studijų planas
           2.2.2. Studijų turinys
      2.3. Personalas
           2.3.1. Personalo komplektavimas
           2.3.2. Personalo kompetencija
      2.4. Materialieji ištekliai
           2.4.1. Materialioji bazė
           2.4.2. Metodiniai ištekliai
      2.5. Studijų eiga ir jos vertinimas
           2.5.1. Studentų atranka
           2.5.2. Studijų procesas
           2.5.3. Parama studentams
           2.5.4. Pasiekimų vertinimas
           2.5.5. Absolventų įsidarbinimas
      2.6. Programos vadyba
           2.6.1. Programos administravimas
           2.6.2. Vidinis studijų kokybės užtikrinimas
3. Priedai
           3.1. Studijų dalykų aprašai
           3.2. Dėstytojų sąrašas
           3.3. Dėstytojų mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašymai
           3.4. Baigiamųjų darbų sąrašas




                                                                                               37
                                                                                                                         Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus
                                                                                                                                2009 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1-94
                                                                                                                                                             4 priedas

                                                  LENTELĖS APIE AKADEMINĮ PERSONALĄ PAVYZDYS




Duomenys apie studijų programos akademinį personalą
                                                                                     Mokslo ar                                                             Dėstytojo
                                                                                   kvalifikacinis                          Pedagoginė       Praktinė      kontaktinis
        Vardas, pavardė             Gimimo             Dėstomas dalykas                              Mokslinės veiklos
                                                                                      laipsnis,                              patirtis       patirtis      darbas (val.
                                     metai                                                               kryptis
                                                                                    pedagoginis                              metais          metais       per metus)
                                                                                       vardas                                                            Progra     Iš
                                                                                                                                                         moje*     viso
                                                                                                                                                                    **

               1                       2                       3                         4                   5                  6              7            8       9
                                                             Nuolatiniai dėstytojai


                                                                   Kiti dėstytojai


*
   – dėstytojo kontaktinis darbas analizuojamoje programoje einamaisiais mokslo metais, jeigu savianalizė rengiama vasario-birželio mėn. arba prieš tai buvusiais metais, jei
savianalizė rengiama rugsėjo-sausio mėn.
**
   – visas dėstytojo kontaktinis darbas šioje ir kitose aukštosiose mokyklose.




                                                                                                                                                                          38
                                            Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus
                                                   2009 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1-94
                                                                                5 priedas

VERTINIMO IŠVADŲ PIRMOJO ANTRAŠTINIO PUSLAPIO PAVYZDYS




             NEMUNO KRAŠTO UNIVERSITETO

                           teisės krypties
                     teisės studijų programos
                         išorinio išsamiojo

                     VERTINIMO IŠVADOS



                     Nemunas Region University

                         study field of law
                       external assessment of
                       law study programme

                            Final Report



   Grupės vadovas:         prof. habil. dr. Vardas Pavardė
   Team leader:


   Nariai:                 prof. habil. dr. Vardas Pavardė
   Team members:           doc. dr. Vardas Pavardė
                           dr. Vardas Pavardė
                           Vardas Pavardė



                          Nerėnai, 2009 m.


                                                                                      39
                                                            Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus
                                                                   2009 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1-94
                                                                                                6 priedas

          VERTINIMO IŠVADŲ ANTROJO ANTRAŠTINIO PUSLAPIO PAVYZDYS

Studijų programos pavadinimas                             Teisė
Valstybinis kodas                                         61201S111
Sudijų programos rūšis                                    universitetinės studijos
Studijų pakopa                                            pirmoji
Studijų forma (trukmė metais)                             nuolatinė (4), ištęstinė (6)
Studijų programos apimtis kreditais                       160
Suteikiamas laipsnis ir (ar) profesinė                    teisės bakalauras
kvalifikacija
Studijų programos įregistravimo data                      2004-09-01

Papildomi studijų programos duomenys*

Studijų programos vykdymo pradžia                         2005-09-01
Studijų programos vykdymo kalba                           anglų
Studijų programos vykdymo ypatumai                        jungtinė studijų programa
Studijų programą vykdančios aukštosios                    Avelino universitetas (Italija), Balatono
mokyklos (šalys)                                          universitetas (Vengrija), Nemuno krašto
                                                          universitetas (Lietuva)
  *Nurodomi ypatingi studijų programos vykdymo požymiai




                                                                                                      40
                                                      Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus
                                                             2009 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1-94
                                                                                          7 priedas

                       VERTINIMO IŠVADŲ TURINIO PAVYZDYS


                                            Turinys

1. Įžanga
2. Programos analizė
          2.1. Programos tikslai ir studijų siekiniai
                        2.1.1. Programos poreikis, paskirtis ir tikslai
                        2.1.2. Programos studijų siekiniai
          2.2. Programos sandara
                        2.2.1. Studijų planas
                        2.2.2. Studijų turinys
          2.3. Personalas
                        2.3.1. Personalo komplektavimas
                        2.3.2. Personalo kompetencija
          2.4. Materialieji ištekliai
                        2.4.1. Materialioji bazė
                        2.4.2. Metodiniai ištekliai
          2.5. Studijų eiga ir jos vertinimas
                        2.5.1. Studentų atranka
                        2.5.2. Studijų procesas
                        2.5.3. Parama studentams
                        2.5.4. Pasiekimų vertinimas
                        2.5.5. Absolventų įsidarbinimas
          2.6. Programos vadyba
                        2.6.1. Programos administravimas
                        2.6.2. Vidinis studijų kokybės užtikrinimas
3. Rekomendacijos aukštajai mokyklai
4. Apibendrinamasis įvertinimas




                                                                                                41
                                                        Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus
                                                               2009 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1-94
                                                                                            8 priedas

                     STUDIJŲ PROGRAMOS ĮVERTINIMO PAGAL KRITERIJUS FORMA

                      Studijų programos įvertinimas pagal kriterijus
                                                                           Įvertinimas*
Kriterijus
                                                               1       2         3        4     5
                                 1. Programos tikslai ir studijų siekiniai
                                1.1. Programos poreikis, paskirtis ir tikslai
1.1.1. Programos poreikio išskirtinumas ir
pagrįstumas
1.1.2. Programos paskirties dermė su institucijos,
valstybės ir tarptautinėmis direktyvomis
1.1.3. Programos tikslų pagrįstumas
                                      1.2. Studijų programos siekiniai
1.2.1. Studijų siekinių visapusiškumas ir pasiekia-
mumas
1.2.2. Studijų siekinių dermė
1.2.3. Studijų siekinių atnaujinamumas
                                           2. Programos sandara
                                              2.1. Studijų planas
2.1.1. Studijų apimties tinkamumas
2.1.2. Studijų dalykų nuoseklumas
                                              2.2. Studijų turinys
2.2.1. Studijų turinio atitiktis teisės aktams
2.2.2. Studijų turinio išsamumas ir racionalumas
                                                 3. Personalas
                                       3.1. Personalo sudėtis ir kaita
3.1.1. Personalo sudėties pagrįstumas
3.1.2. Dėstytojų kaita
                                     3.2. Personalo kompetentingumas
3.2.1. Personalo patirties ir veiklos atitiktis studijų
programai
3.2.2. Dėstytojų profesinio tobulėjimo
sistemiškumas
                                          4. Materialieji ištekliai
                                            4.1. Materialioji bazė
4.1.1. Patalpų studijoms pakankamumas ir
tinkamumas
4.1.2. Įrangos studijoms tinkamumas ir pakanka-
mumas
4.1.3. Išteklių praktikai atlikti tinkamumas ir
prieinamumas
                                           4.2. Metodiniai ištekliai
4.2.1. Knygų, vadovėlių ir periodinių leidinių
tinkamumas ir prieinamumas
4.2.2. Metodinės medžiagos tinkamumas ir
prieinamumas

                                                                                                    42
                                   5. Studijų eiga ir jos vertinimas
                                         5.1. Studentų atranka
5.1.1. Priėmimo į studijas reikalavimų pagrįstumas
5.1.2. Būsimų ir naujų studentų motyvacijos
stiprinimo veiksmingumas
                                          5.2. Studijų procesas
5.2.1. Programos tvarkaraščio racionalumas
5.2.2. Studentų pažangumas
5.2.3. Dėstytojų ir studentų judumas
                                        5.3. Parama studentams
5.3.1. Akademinės paramos naudingumas
5.3.2. Socialinės paramos veiksmingumas
                                       5.4. Pasiekimų vertinimas
5.4.1. Vertinimo kriterijų tinkamumas ir jų
viešumas
5.4.2. Grįžtamojo ryšio veiksmingumas
5.4.3. Baigiamųjų darbų vertinimo veiksmingumas
5.4.4. Neformaliuoju būdu ir savišvieta įgytų
pasiekimų vertinimo ir pripažinimo sistemos
funkcionalumas
                                    5.5. Absolventų įsidarbinimas
5.5.1 Absolventų įsidarbinimo tikslingumas
                                         6. Programos vadyba
                                   6.1. Programos administravimas
6.1.1. Programos vadovybės veiklos
veiksmingumas
                               6.2. Vidinis studijų kokybės užtikrinimas
6.2.1. Programos kokybės vertinimo tinkamumas
6.2.2. Programos kokybės gerinimo
veiksmingumas
6.2.3. Socialinių dalininkų dalyvavimo
veiksmingumas
*
 – vertinimo balų reikšmės:
1 – pagal šį kriterijų programa vertinama nepatenkinamai, yra esminių trūkumų, kuriuos būtina skubiai šalinti;
2 – pagal šį kriterijų programa vertinama silpnai, programa turi nemažai trūkumų, kurie nėra esminiai;
3 – pagal šį kriterijų programa vertinama patenkinamai, programa tenkina teisės aktais nustatytus minimalius
reikalavimus ar turi vieną-du neesminius trūkumus;
4 – pagal šį kriterijų programa vertinama gerai, programa tenkina aukštesnius nei teisės aktais nustatytus reikalavimus
5 – pagal šį kriterijų programa vertinama labai gerai, programos vykdymo kokybė yra išskirtinai aukšto lygio.




                                                                                                                    43

				
DOCUMENT INFO
Shared By:
Categories:
Tags:
Stats:
views:24
posted:6/20/2012
language:
pages:44