taip juokais intelekto apibre�ima 1964 m by yUSU23

VIEWS: 44 PAGES: 3

									                                                Intelektas
Intelekto apibrėžimas

Tarptautinių žodžių žodynas

Intelèktas 〈 lot. intellectus – suvokimas, supratimas, pažinimas, prasmė 〉 , prõtas
–    gebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių sąsają;
     intelekto esmė ir prigimtis dar nepakankamai ištirta;

http://www.thefreedictionary.com

Intelektas (Intelligence):

    1. Sugebėjimas įgyti ir pritaikyti žinias. (The capacity to acquire and apply knowledge)
    2. Sugebėjimas mąstyti ir spręsti. (The faculty of thought and reason)
    1. Aukščiausios proto galios.( Superior powers of mind)

See synonyms at mind

Mind (protas):

    a. The human consciousness that originates in the brain and is manifested especially in thought,
       perception, emotion, will, memory, and imagination.
       Žmogaus sąmonė kylanti iš smegenų ir ypač pasireiškianti mąstymu, suvokimų, emocijom, valia,
       atmintimi ir vaizduote.
    b. The collective conscious and unconscious processes in a sentient organism that direct and
       influence mental and physical behavior.
       Bendri sąmoningi ir nesąmoningi procesai jusliame organizme valdantys ir įtakojantys psichinę ir
       fizinę elgseną.
    c. The principle of intelligence; the spirit of consciousness regarded as an aspect of reality.
       Intelekto pagrindas; Sąmonės dvasia kaip realybės atspindys
    d. The faculty of thinking, reasoning, and applying knowledge
       Sugebėjimas mąstyti, spręsti ir pritaikyti žinias.


Kas yra intelektas? D. Veksleris [David Wechsler (1896 - 1981) Žymus JAV psichologas. Sukūrė dvi gerai
žinomas intelekto vertinimo skales Wechsler Adult Intelligence Scale (WAIS) and the Wechsler
Intelligence Scale for Children (WISC)] vienoje iš savo knygų rašo, jog neįmanoma apibrėžti intelekto, jį
galima įvertinti iš jo pasireiškimų. Intelekto esmė ir prigimtis nėra visiškai aiški. Pagal D. Vekslerį
intelektas yra individo sugebėjimas mąstyti ir adekvačiai elgtis savo aplinkoje. Tai apima visas psichikos
veiklos sritis.

Intelekto struktūra

       Ar žmogaus gebėjimas efektyviai adaptuotis aplinkoje yra vientisas objektas, ar sudarytas iš atskirų
       dalių?
       Ar egzistuoja skirtingi intelekto tipai, labiau tinkantys tam tikrų profesijų asmenims?
Dauguma psichologų suvokė, jog kalbėti apie vientisą intelektą, neatsižvelgiant į visumą užduočių,
kuriuos tenka spręsti žmonėms įvairiose gyvenimo situacijose, būtų klaidinga. Juk iš tikrųjų, gero
matematiko intelektą lyginti su gero futbolininko, gal ir nebūtų teisinga. Kiekvienas žmogus savo
kasdieniniame gyvenime veikia savitai. Statistinių metodų pagalba Torstaunas [Louis Leon Thurstone
(1887 – 1955) Psichometrijos ir psichofizikos sričių pionierius] 1938 m.ištyrė įvairias intelekto dalis,
kurias jis pavadino pirminėmis protinėmis potencijomis ["Primary Mental Abilities" (PMAs)]. Jis išskyrė
7 tokias potencijas:

   1.   gebėjimas skaičiuoti – gebėjimas operuoti skaičiais ir atlikti aritmetinius veiksmus;
   2.   verbalinis (žodinis) lankstumas – gebėjimas lengvai, laisvai ir tinkamais žodžiais išdėstyti savo
        mintis;
   3.   verbalinis suvokimas – gebėjimas suvokti žodinę ir rašytinę informaciją;
   4.   erdvinė orientacija – gebėjimas įsivaizduoti erdvėje įvairius daiktus ir objektus;
   5.   atmintis;
   6.   gebėjimas mąstyti;
   7.   suvokimo greitis.

Torstauno nuomone, pakanka tik sukurti testus tirti kiekvienai iš šių intelekto dalių, ir bus galima nubrėžti
kiekvieno tiriamojo potencialių galimybių profilį. Tačiau pasirodė, kad išskirtos dalys nėra jau tokios
nepriklausomos ir reikia detalesnės intelekto analizės.

Kiti mokslininkai, pavyzdžiui Gilford’as, 1959 metais išskyrė 120 intelekto veiksnių.

Psichologai, vėlgi, pamanė, jog kai kurios užduotys reikalauja konkretaus, kitos – abstraktaus intelekto.
Konkretus, arba praktinis intelektas padeda mums spręsti kasdienes užduotis ir orientuotis kasdieniniame
bendravime. Ėjimas apsipirkti, sąskaitų pildymas, laikymasis įprastų procedūrų ir elgsenos šablonų.
Abstraktus – padeda operuoti žodžiais ir sąvokomis. Kaip prašė vienas aklasis – papasakok apie gulbės
kaklo grožį.

Intelekto vystimasis

Ketelo nuomone, kiekvienas žmogus gimdamas atsineša potencialų arba originaliai – intelligence fluide –
intelektą. Būtent jame yra mūsų gebėjimas mąstyti, abstrahuoti ir spręsti. Maždaug apie 20-sius gyvenimo
metus šis intelektas pasiekia savo maksimumą. Intelekto vystimasis priklauso nuo tų pačių veiksnių,
įtakojančių ir kitų organizmo funkcijų vystimąsi. Tai genetiniai ir įgimti veiksniai, chromosomų
anomalijos, vaisiaus mitybos sutrikimai, ligos nėštumo metu bei vartojami vaistai ar kitos medžiagos.
Aplinkos veiksniai: nesvarbu, kokį potencialą atsineš kūdikis gimdamas, augant jo elgesys ir intelektas
vystysis priklausomai nuo supančios aplinkos. Tai mityba, psichinė stimuliacija, vaikų skaičius šeimoje,
socialinė padėtis. Taigi, dauguma mokslininkų šiandien mano, kad 20% mūsų intelekto priklauso nuo
sąlygų gimdoje, dar 20% reikia priskirti aplinkai, kurioje mes užaugame, o 50% priklauso genams.
Likusius 10% mokslininkai priskiria nenumatytoms aplinkybėms.

Intelekto įvertinimas. Intelekto koeficientas IQ

Pirmosios idėjos, kaip matuoti intelektą pasirodė jau XVII a. pabaigoje. Gydytojas Gall tvirtino, kad
galvos paviršiuje esantys iškilimai pasako apie žmogaus gebėjimus, nes tobulėjant vieniems ar kitiems
gabumams, atitinkamai didėja ir iškilimai tose galvos vietose.

1905 m. Prancūzijos vadovybė paprašė psichologą Bine [Alfred Binet (1857 –1911) ], prancūzų
psichologas pirmo praktiškai pritaikomo intelekto testo kūrėjas. Jo pagrindu remiasi šiuolaikinis IQ
testas] sudaryti intelektinių gabumų skalė mokiniams. Tuo metu buvo įvestas privalomas visuotinis
mokymas ir perkrautose klasėse, sudarytose tik amžiaus principu, atsidūrė ir “gabūs” ir “atsilikę” vaikai.
Bine pastebėjo, kad vaikai, lengvai išsprendžiantys vieną užduoties variantą, kitus spręsdavo taip pat
gerai, o išspręstų užduočių kiekis rodė jo protinį amžių.

1912 m. vokiečių psichologas ir filosofas Šternas [William Stern (1871-1938)] vertinti pasiūlė paprastą
matematinę formulę, atspindinčią ryšį tarp protinio ir biologinio amžiaus; šį rodiklį jis pavadino intelekto
koeficientu. Koncepcija, kuria buvo remiamasi – normalus vaikas, tai tas, kurio protinis amžius sutampa
su chronologiniu.

Kilus I pasauliniam karui, amerikiečių vyriausybei iškilo uždavinys, kaip iš 2 mln. mobilizuotųjų atrinkti
5% tinkamų į karininkus. Termanas [Lewis M. Terman (1877 – 1956)] iš Stanfordo universiteto
patobulino Bine testą ir susidorojo su šia užduotimi. Jis pasinaudojo Šterno pasiūlymu ir intelekto lygio
matavimui nustatė IQ (intelligence quotent). Šis testas dar vadinamas Stanford-Binet skale sudaro
šiuolaikinio IQ pagrindą.

Dabar tirdami intelektą įstaigose, mokyklose, ligoninėse, kariuomenėje ar kitur, psichologai dažniausiai
naudoja Vekslerio (WISC III, sukurtas 1974 ir WISC IV, sukurtas 2003) ir Amthauerio testus.

IQ testas normalizuotas. 100 taskų yra vidurkis. Ištirta, kad žmonių IQ pasiskirstęs normaliniu dėsniu.
Standartinis nukrypimas = 15.




                                                                     68% žmonių IQ = 85 – 115

                                                                     95% žmonių IQ = 70 – 130




"Kiekvienas gudrus žmogus žino kas yra intelektas… tai tas, ko nėra pas kitus.“
– taip juokais intelekto apibrėžimą 1964 m. suformulavo Stanfordo Universiteto psichologijos, statistikos ir
edukologijos profesorius McNemar. [Quinn McNemar (1900 – 1986)]

								
To top