Kainu statistikos skyriaus by VWneeI

VIEWS: 29 PAGES: 16

									                                                    PATVIRTINTA
                                                    Statistikos departamento prie
                                                    Lietuvos Respublikos Vyriausybės
                                                    generalinio direktoriaus
                                                    2009 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. DĮ-162


SUDERINTO VARTOTOJŲ KAINŲ INDEKSO SUDARYMO
                METODIKA

                          I. BENDROSIOS NUOSTATOS

                                        I. ĮŽANGA

       1. Suderinto vartotojų kainų indekso sudarymo metodika (toliau – metodika)
parengta siekiant suprantamai išdėstyti įvairius suderinto vartotojų kainų indekso (toliau –
SVKI) sudarymo metodus. Metodikoje aprašomi pagrindiniai SVKI sudarymo principai,
metodologiniai klausimai. Metodika skirta statistikams praktikams ir SVKI vartotojams.
        2. Metodikos pradžioje pateikiama SVKI sudarymo raidos apžvalga, paaiškinamas
SVKI sudarymo tikslas, išvardyti reglamentuojantys teisės aktai, paaiškinamos vartojamos
pagrindinės sąvokos, nurodomas naudojamas klasifikatorius ir jo taikymo detalumo
lygmuo. Pagrindiniuose metodikos skyriuose aprašomi SVKI sudarymo metodai, statistinių
duomenų ir statistinės informacijos šaltiniai, apdorojimas, SVKI skaičiavimo formulės, kiti
SVKI sudarymo specifiniai aspektai. Taip pat pateikta informacija apie rezultatų pateikimo
vartotojams terminus, pjūvius ir būdus, paaiškinti vartojami sutrumpinimai, nurodytas
metodikai rengti naudotos literatūros sąrašas.
        3. SVKI sudaromas remiantis suderinta metodologija (suderintos koncepsijos,
apibrėžimai, metodai ir praktika), kurią parengė Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių
kainų statistikos ekspertai, vadovaujant Europos Bendrijų statistikos tarnybai (toliau –
Eurostatas).


                                II. TRUMPA APŽVALGA


        4. 1995 m. spalio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2494/95 dėl suderintų
vartotojų kainų indeksų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 39)
(toliau – reglamentas (EB) Nr. 2494/95) nustato teisinius ir principinius statistinius rodiklio
skaičiavimo pagrindus ES vartotojų kainų indeksams sudaryti. Lietuvoje SVKI sudarymo
raidoje galima išskirti kelis pagrindinius etapus:
        4.1. Pasirengimas skaičiuoti SVKI prasidėjo pasirengimo Lietuvai įstoti į ES
laikotarpiu. Nuo 1997 m. vartotojų kainų indeksui (toliau – VKI) skaičiuoti įdiegtas
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) parengtas
tarptautinis Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorius (COICOP –
Classification of Individual Consumption by Purpose) (toliau – COICOP).
        4.2. 1997 m. buvo įdiegtas Individualaus vartojimo pagal paskirtį klasifikatorius,
pritaikytas SVKI (COICOP / HICP – Classification of Individual Consuption by Purpose
adapted to the needs of HICPs) (toliau – COICOP / HICP klasifikatorius) ir pradėtas
                                            2



skaičiuoti tarpinis SVKI pagal 1996 m. rugsėjo 9 d. Komisijos reglamente (EB)
Nr. 1749/96 dėl pradinių Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2494/95 dėl suderintų vartotojų
kainų indeksų įgyvendinimo priemonių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1
tomas, p. 45), su paskutiniais pakeitimais padarytais 2007 m. lapkričio 14 d. Komisijos
reglamentu (EB) Nr. 1334/2007 (OL 2007 L 296, p. 22) (toliau – reglamentas (EB) Nr.
1749/96) numatytą SVKI aprėptį, į kurią nebuvo įtrauktos sveikatos priežiūros, kai kurios
draudimo paslaugos ir didžioji dalis švietimo paslaugų. 1999 m. buvo sudarytos ir
Eurostatui pateiktos 1996–2000 m. bendrojo ir COICOP / HICP klasifikatoriaus 12 skyrių
tarpinio SVKI laiko eilutės, palyginti su 1996 m. indekso baziniu laikotarpiu (1996 m. =
100).
        4.3. Nuo 2001 m. buvo įdiegti keli reikšmingi Tarybos ir Komisijos reglamentų
reikalavimai SVKI:
        4.3.1. Įgyvendinant 1997 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamento (EB)
Nr. 2454/97, nustatančio išsamias Tarybos reglamento Nr. 2494/95/EB įgyvendinimo
taisykles, reglamentuojančias būtiniausius suderintų vartotojų kainų indeksų (SVKI) svorių
kokybei taikomus reikalavimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas,
p. 95) (toliau – reglamentas (EB) Nr. 2454/97) nuostatas, pradedant 2001 m. sausio mėn.
SVKI, rengiant svorių sistemą naujų metų SVKI skaičiuoti, svorių bazinio laikotarpio
duomenys apie pinigines vartojimo išlaidas, atnaujinami iki praėjusių metų gruodžio
mėnesio, naudojant atitinkamus VKI.
        4.3.2. Pagal 1998 m. liepos 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1687/98, iš dalies
keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1749/96 dėl suderintų vartotojų kainų indeksų prekių ir
paslaugų apimties (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 119) (toliau –
reglamentas (EB) Nr. 1687/98) nuostatas nuo 1999 m. gruodžio mėn. praplėsta SVKI
aprėptis ir papildomai įtrauktos sveikatos priežiūros, švietimo bei kai kurios draudimo
paslaugos. Šiuo metu Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
(toliau – Statistikos departamentas) skaičiuojamas SVKI aprėpia visas COICOP / HICP
klasifikatoriaus kategorijas, įskaitant aukščiau paminėtas paslaugas.
        4.3.3. Pradedant 2003 m. sausio mėn. SVKI įdiegtos 1998 m. liepos 20 d. Tarybos
reglamento (EB) Nr. 1688/98, iš dalies keičiančio Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1749/96
dėl suderinto vartotojų kainų indekso geografinės ir gyventojų aprėpties (OL 2004 m.
specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 130) (toliau – reglamentas (EB) Nr. 1688/98)
nuostatos. Nuo 2003 m. sausio mėn. SVKI aprėpia ne tik šalies nuolatinių gyventojų, bet ir
institucinių namų ūkių bei nenuolatinių šalies gyventojų ir lankytojų iš užsienio pinigines
vartojimo išlaidas.
        4.3.4. Rengdamasis su indekso bazinio laikotarpio keitimu susijusiems SVKI
perskaičiavimams ir siekdamas didesnio senų SVKI laiko eilučių suderinamumo Statistikos
departamentas atliko 1996–2005 m. SVKI laiko eilučių reviziją. Revizijos metu buvo
perskaičiuoti 1996–2000 m. tarpiniai SVKI. SVKI revizijos metu senose SVKI laiko
eilutėse buvo įdiegti reglamento (EB) Nr. 2454/97 ir 1999 m. liepos 23 d. Komisijos
reglamento (EB) Nr. 1749/1999, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 2214/96 dėl
suderintų vartotojų kainų indeksų subindeksų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius,
1 tomas, p.171) (toliau – reglamentas (EB) Nr. 1749/1999) reikalavimai. 1996–2000 m.
SVKI buvo susieti su 2001–2005 m. SVKI ir sudarytos revizuotų SVKI laiko eilutės,
palyginti su 1996 m. indekso baziniu laikotarpiu.
        4.3.5. Pagal 2005 m. spalio 19 d. priimtą naują Komisijos reglamentą (EB)
Nr. 1708/2005, nustatantį išsamias reglamento (EB) Nr. 2494/95 įgyvendinimo taisykles,
reglamentuojančias suderinto vartotojų kainų indekso bendrąjį indekso bazinį laikotarpį ir
iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 2214/96 (OL 2005 L 274, p. 9) (toliau –
                                            3



reglamentas (EB) Nr. 1708/2005) nustatytas naujas SVKI bazinis laikotarpis 2005 m.
(2005 m. = 100). Pradedant 2006 m. sausio mėn. kainų indeksu pereita prie 2005 m. kainų
indekso bazinio laikotarpio (2005 m. = 100). SVKI laiko eilutės, palyginti su 1996 m.
(1996 m. = 100), perskaičiuotos į SVKI laiko eilutes, palyginti su 2005 m. kainų indekso
baziniu laikotarpiu.
       4.4. 2006 m. vasario mėn. išleistas pirmasis pranešimas spaudai apie 2006 m.
sausio mėn. SVKI ir parengtas šio rodiklio kokybės aprašas. Nuo to laiko pranešimai
spaudai ir kokybės aprašai rengiami kiekvieną mėnesį.

                           III. SVKI SUDARYMO TIKSLAS

        5. SVKI sudarymo tikslas – turėti metodologiškai suderintą rodiklį infliacijai ES
matuoti, tarptautiniams palyginimams, Europos centrinio banko pinigų politikai vykdyti. ES
valstybių narių SVKI naudojami Europos VKI (apima 27 ES valstybes nares), pinigų
sąjungos (euro zonos) VKI (apima 16 ekonominei ir pinigų sąjungai priklausančių
valstybių) ir Europos ekonominės erdvės VKI (apima 27 ES valstybes nares, Islandiją ir
Norvegiją) skaičiuoti. Pagal Mastrichto sutarties 109j straipsnį SVKI reikia ES valstybių
narių kainų stabilumui stebėti, ekonominio suartėjimo kriterijams įvertinti.
        6. Pagrindinis SVKI vartotojas yra Europos Komisija. Taip pat šia statistine
informacija naudojasi Europos centrinis bankas, ES institucijos, Lietuvos bankas, įvairios
šalies valstybinės institucijos, įmonės ir organizacijos, mokslo visuomenė, prognozuodami
ir analizuodami Lietuvos ūkio raidą, tirdami rinką, planuodami gamybą ar sudarydami
sutartis.


                   IV. REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI


        7. SVKI sudarymą reglamentuojantys teisės aktai:
       7.1. Reglamentas (EB) Nr. 2494/95;
       7.2. Reglamentas (EB) Nr. 1749/96;
       7.3. 1996 m. lapkričio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2214/96 dėl suderintų
vartotojų kainų indeksų: SVKI subindeksų perdavimas ir platinimas (OL 2004 m.
specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 53), su paskutiniais pakeitimais, padarytais
reglamentu (EB) Nr. 1708/2005 (OL 2005 L 274, p. 9);
       7.4. Reglamentas (EB) Nr. 2454/97;
       7.5. Reglamentas (EB) Nr. 1687/98;
       7.6. Reglamentas (EB) Nr. 1688/98;
       7.7. 1998 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2646/98, nustatantis
išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2494/95 įgyvendinimo taisykles dėl būtiniausių
standartų, taikomų vertinant tarifus suderintame vartotojų kainų indekse (OL 2004 m.
specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 136) (toliau – reglamentas (EB) Nr. 2646/98);
       7.8. 1999 m. liepos 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1617/1999, nustatantis
išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2494/95 įgyvendinimo taisykles dėl būtiniausių
standartų, taikomų vertinant draudimą suderintame vartotojų kainų indekse ir iš dalies
keičiantis Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2214/96 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10
skyrius, 1 tomas, p. 169) (toliau – reglamentas (EB) Nr. 1617/1999);
       7.9. Reglamentas (EB) Nr. 1749/1999;
       7.10. 1999 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2166/1999, nustatantis
išsamias Reglamento (EB) Nr. 2494/95 įgyvendinimo taisykles dėl būtiniausių standartų,
                                            4



taikomų vertinant sveikatos, švietimo ir socialinės apsaugos sektorių produktus suderintame
vartotojų kainų indekse (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 201)
(toliau – reglamentas (EB) Nr. 2166/1999);
        7.11. 2000 m. lapkričio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2601/2000,
nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2494/95 įgyvendinimo taisykles dėl
pirkimo kainų įtraukimo į suderintą vartotojų kainų indeksą laiko pasirinkimo (OL 2004 m.
specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 264) (toliau – reglamentas (EB)
Nr. 2601/2000);
        7.12. 2000 m. lapkričio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2602/2000,
nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2494/95 įgyvendinimo taisykles dėl
būtiniausių standartų, taikomų vertinant kainų sumažinimą suderintame vartotojų kainų
indekse (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 266) (toliau –
reglamentas (EB) Nr. 2602/2000);
        7.13. 2001 m. rugsėjo 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1920/2001, nustatantis
išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2494/95 įgyvendinimo taisykles dėl būtiniausių
standartų, taikomų vertinant sandorio vertei proporcingus mokesčius už paslaugas
suderintame vartotojų kainų indekse ir iš dalies keičiantis Komisijos reglamentą (EB)
Nr. 2214/96 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 308);
        7.14. 2001 m. rugsėjo 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1921/2001, nustatantis
išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2494/95 įgyvendinimo taisykles dėl būtiniausių
standartų, taikomų peržiūrint suderintą vartotojų kainų indeksą ir iš dalies pakeičiantis
Reglamentą (EB) Nr. 2602/2000 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas,
p. 311) (toliau – reglamentas (EB) Nr. 1921/2001);
        7.15. Reglamentas (EB) Nr. 1708/2005;
        7.16. 2006 m. balandžio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 701/2006, nustatantis
išsamias Reglamento (EB) Nr. 2494/95 įgyvendinimo taisykles, reglamentuojančias kainų
rinkimo laiko aprėptį suderintame vartotojų kainų indekse (OL 2006 L 122, p. 3) (toliau –
reglamentas (EB) Nr. 701/2006);
        7.17. 2007 m. lapkričio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1334/2007, iš dalies
keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1749/96 dėl pradinių Tarybos reglamento (EEB) Nr.
2494/95 dėl suderintų vartotojų kainų indeksų įgyvendinimo priemonių (OL 2007 L 296,
p. 22);
        7.18. 2009 m. balandžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 330/2009 kuriuo
nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 2494/95 įgyvendinimo taisyklės,
kuriomis reglamentuojami sezoninių prekių vertinimo, taikant suderintus vartotojų kainų
indeksus (SVKI), minimalieji standartai (OL 2009 L 103, p. 6);
        7.19. Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999,
Nr. 114-3299);
        7.20. Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2003 m. birželio 24 d.
įsakymas Nr. DĮ-117 „Dėl suderinto vartotojų kainų indekso sudarymo ir skelbimo“.


                             V. PAGRINDINĖS SĄVOKOS


         8. Metodikoje vartojamos sąvokos:
         8.1. Elementarioji visuma – žemiausio agregavimo lygmens iš esmės vienarūšių
produktų grupė, kurios lyginamąjį svorį, naudojamą aukštesnio lygmens kainų indeksui
apskaičiuoti, yra įmanoma nustatyti.
                                              5



           8.2. Grandininis indeksų susiejimo metodas – metodas, naudojamas sudarant
kainų indeksų laiko eilutę iš dviejų ar daugiau trumpesnius laikotarpius apimančių kainų
indeksų laiko eilučių, apskaičiuotų remiantis skirtingais indekso baziniais laikotarpiais ar
skirtingais svoriais. Laiko eilutės sudaromos susiejant dvi iš eilės viena po kitos einančias
kainų indeksų laiko eilutes, kurios apima vieną ar daugiau laikotarpių. Visų laikotarpių
susiejimo laikotarpis turi būti vienodas.
           8.3. Ilgalaikis kainų santykis (toliau – IKS) – ataskaitinio ir kainų bazinio
laikotarpio kainų santykis.
          8.4. Indekso bazinis laikotarpis – laikotarpis, kurio indeksas prilyginamas 100.
Turint kainų indeksų, apskaičiuotų remiantis vienu indekso baziniu laikotarpiu, laiko eilutę,
galima nustatyti įvairių laikotarpių kainų indeksus.
          8.5. Infliacija – piniginio vieneto perkamosios galios mažėjimas, pasireiškiantis
ilgalaikiu vidutinio bendrojo kainų lygio kilimu.
          8.6. Institucinis namų ūkis – namų ūkis, susidedantis iš asmenų, kurių būsto ir
gyvenimo reikmes patenkina institucija.
          8.7. Kaina – prekės ar paslaugos vieneto piniginis įvertinimas, t. y. pinigų kiekis,
kurį pirkėjas, norėdamas prekę ar paslaugą įsigyti, turi sumokėti šios prekės ar paslaugos
pardavėjui.
          8.8. Kainų indeksas – statistinis rodiklis, rodantis kainų pasikeitimą per tam tikrą
laikotarpį.
          8.9. Kainos nuolaida – kainos sumažinimas, kurį pardavėjas suteikia pirkėjui.
          8.10. Kainos perskaičiavimas kokybei pasikeitus – procedūra, kai dėl
reprezentatyviojo produkto kokybės pasikeitimo ataskaitinio ar bazinio laikotarpio kainos
yra keičiamos pagal kokybės pasikeitimą atitinkantį koeficientą arba dydį.
          8.11. Kainų bazinis laikotarpis – laikotarpis, kurio kainų lygio atžvilgiu
matuojamas bendrasis kainų pokytis.
          8.12. Kainų registratorius – asmuo, nustatyta tvarka registruojantis prekių ir
paslaugų kainas.
          8.13. Kokybės pasikeitimas – kainų registravimo atvejis, kai pasikeičia kainų
statistiniam tyrimui atrinktos prekės ar paslaugos vartojamosios savybės ir (ar)
charakteristikos.
          8.14. Metinė infliacija – vidutinio kainų lygio santykinis pokytis tarp ataskaitinio
mėnesio ir praėjusių metų atitinkamo mėnesio.
          8.15. Paslauga – neturinti materialios formos ekonominė gėrybė, tenkinanti
vartotojo reikmes. Paslaugos negalima išsaugoti, todėl ji dažniausiai suvartojama jos
gavimo metu.
          8.16. Prekė – bet kuris kilnojamasis daiktas, parduodamas arba siūlomas parduoti
vartotojui.
          8.17. Prekės ženklas – išskirtinis prekės ar paslaugos pavadinimas ar tapatybė,
padedanti ją atskirti nuo kitų prekių ar paslaugų. Prekės ženklas gali būti įvairių formų,
pavyzdžiui, jis gali būti užrašytas tik jam būdingu šriftu ir spalvomis, logotipu.
          8.18. Reprezentatyvusis produktas – kainų statistiniam tyrimui atrinktas
produktas, kurio vertės arba vartojimo išlaidų jam įsigyti dalis tam tikrų produktų
elementariojoje visumoje yra didelė, o kainų pokytis – artimas bendrajam šios
elementariosios visumos produktų kainų pokyčiui. Šioje metodikoje produktas apima prekę
ir paslaugą, todėl toliau vartojamas sinonimas „reprezentatyvioji prekė ir (ar) paslauga“.
          8.19. Suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI) – VKI, apskaičiuojamas
pagal ES mastu suderintą metodologiją.
                                               6



          8.20. Svoris – namų ūkių piniginių vartojimo išlaidų dalis tam tikrai SVKI
elementariajai visumai priklausančioms prekėms ir paslaugoms įsigyti, išreikšta
promilėmis. Kuo didesnis svoris, tuo didesnė tam tikro klasifikavimo lygio prekių ir
paslaugų kainų pokyčio įtaka aukštesnio lygio prekių ir paslaugų kainų pokyčiui.
          8.21. Svorių bazinis laikotarpis – laikotarpis, kurio duomenimis remiantis
skaičiuojami indekso svoriai.
          8.22. Šalies ekonominė teritorija – teritorija, apimanti nacionalinės valdžios
administruojamą šalies geografinę teritoriją, kurioje gali laisvai judėti asmenys, prekės,
paslaugos ir kapitalas; taip pat bet kokias laisvas zonas, įskaitant muitinės sandėlius ir
muitinės prižiūrimas gamyklas; nacionalinę oro erdvę, teritorinius vandenis ir
tarptautiniuose vandenyse esantį kontinentinį šelfą, į kurį valstybė turi išskirtines teises;
teritorinius anklavus, t. y. kitose valstybėse esančias teritorijas, kuriomis pagal tarptautines
arba valstybių sutartis naudojasi valstybės valdžios sektoriaus institucijos (ambasados,
konsulatai, karinės bazės, mokslinės bazės ir t. t.); už valstybės kontinentinio šelfo ribų
esančiuose tarptautiniuose vandenyse, kuriuose dirba anksčiau apibrėžtoje teritorijoje
gyvenantys vienetai, aptinkamus naftos, gamtinių dujų ir kitus telkinius.
          8.23. Tarifas – iš anksto nustatytų vienos ir tos pačios prekės ir paslaugos arba
panašių prekių ir paslaugų pirkimo ir vartojimo kainų ir sąlygų, kurias centralizuotai nustatė
tiekėjas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos buvo nustatytos susitarimu siekiant
paveikti vartojimo modelį pagal vartotojų charakteristikas, vartojimo lygį, struktūrą ar laiko
pasirinkimą atitinkamai diferencijuojant kainas ir sąlygas, sistema.
          8.24. Tarifinė kaina – konkrečios prekės ar paslaugos vartojimo sudėtiniam
elementui ar vienetui tarifo ribose taikoma kaina.
          8.25. Trumpalaikis kainų santykis (TKP) – ataskaitinio ir bazinio laikotarpio
kainų santykis.
          8.26. Vartotojų kainų indeksas (VKI) – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas
vartojimo prekių ir paslaugų, kurias namų ūkiai perka vartojimo reikmėms, bendrasis kainų
pokytis per tam tikrą laikotarpį.
          8.27. Vidutinė kaina – vidutinė tam tikro laikotarpio konkrečios prekės ar
paslaugos kaina.
          8.28. Vidutinė metinė infliacija – dvylikos paskutinių ir atitinkamų ankstesnių
dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.
          8.29. Vietos vienetas – administraciškai ar geografiškai apibrėžtoje vietoje esantis
klasifikuojamas institucinis vienetas arba jo dalis (pvz., dirbtuvė, cechas, fabrikas, sandėlis,
įstaiga), kur vykdoma ekonominė veikla ir dirba vienas arba daugiau žmonių.


                                 VI. KLASIFIKATORIAI


         9. SVKI skaičiuoti taikomas COICOP / HICP klasifikatorius. Vartojimo prekės ir
paslaugos klasifikuojamos į 12 skyrių, 39 grupes ir 91 klasę. COICOP / HICP
klasifikatorius parengtas remiantis 1999 m. Jungtinių Tautų nustatyta galutine COICOP
klasifikatoriaus versija.
         10. COICOP / HICP klasifikatorius paskelbtas Eurostato interneto svetainėje:
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/eurostat/home/ → Prices (HICP) →
Methodology.
                                               7



                         II. SVKI SUDARYMO METODAI

          11. SVKI sudarymo metodai:
          11.1. Gyventojų aprėptis. SVKI gyventojų aprėptis apibrėžta reglamente (EB)
Nr. 1688/98. Tai visi šalyje esantys namų ūkių nariai, įskaitant institucinių namų ūkių
gyventojus, nenuolatinius šalies gyventojus ir lankytojus iš užsienio. SVKI aprėpia jų
pinigines vartojimo išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. SVKI neaprėpia nuolatinių
gyventojų piniginių vartojimo išlaidų užsienyje.
          11.2. Geografinė aprėptis. Taikoma tikslinė atranka. SVKI geografinė aprėptis
apibrėžta reglamente (EB) Nr. 1688/98. Tai šalies ekonominė teritorija. Teritoriniai vienetai
vartojimo prekių ir paslaugų kainoms tirti atrinkti siekiant reprezentuoti visą šalį. Atrenkant
atsižvelgiama į teritorinių vienetų gyventojų skaičių, geografinę padėtį, susisiekimo kelius,
vietos vienetų skaičių ir prekių apyvartą. Lietuvos ekonominę teritoriją SVKI reprezentuoja
18 teritorinių vienetų (10 apskričių ir 8 rajonų centrai), atrinktų kainoms tirti. Tai tie patys
teritoriniai vienetai, kurie atrinkti ir VKI skaičiuoti. Jų atrankos kriterijai ir atrankos
procedūra detaliai aprašyti Vartotojų kainų indekso sudarymo metodikoje, patvirtintoje
Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2007 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. DĮ-
104 (toliau – VKI sudarymo metodika).
          11.3. Vietos vienetas. Taikoma tikslinė atranka. Aprėpti tie patys vietos vienetai,
kaip ir VKI skaičiuoti. Tai visų nuosavybės formų (valstybinių, kooperatinių, privačių),
įvairių tipų (prekybos centrai, specializuotos ir nespecializuotos parduotuvės, kioskai,
turgavietės), įvairaus dydžio (maži, vidutiniai, dideli) prekybos ir paslaugų vietos vienetai.
Dideliuose miestuose kiekvienos reprezentatyviosios prekės ar paslaugos kainoms
registruoti atrenkama 8–10, vidutiniuose – 6–8, mažuose – 4–6 vietos vienetai. Detaliau
vietos vienetų aprėptis aprašyta VKI sudarymo metodikoje.
          11.4. Reprezentatyviųjų prekių ar paslaugų aprėptis. Taikoma tikslinė atranka.
Pagal reglamentą (EB) Nr. 1687/98 SVKI sudaromas atsižvelgiant į reprezentatyviųjų prekių
ar paslaugų kainų pokyčius ir jų lyginamąją dalį, sudarančią kiekvienoje namų ūkių galutinių
piniginių vartojimo išlaidų kategorijoje didesnę kaip vieną tūkstantąją bendrųjų vartojimo
išlaidų dalį. Be to, ES valstybės narės turi įtraukti naujas svarbias reprezentatyviąsias prekes
ar paslaugas į SVKI, jei joms apskaičiuotos piniginės vartojimo išlaidos sudaro bent vieną
tūkstantąją SVKI apimtų išlaidų dalį. Lietuvoje VKI skaičiuoti atrenkamos populiarios tarp
gyventojų prekės ir paslaugos, kurių lyginamoji dalis iš bendrųjų piniginių vartojimo išlaidų
yra ne mažesnė kaip 0,01 procento ir kurios rinkoje yra gana ilgą laiką. Reprezentatyviosios
prekės ir paslaugos atrinktos siekiant kuo išsamiau reprezentuoti COICOP / HICP
klasifikatoriaus kategorijas, šalies prekių ir paslaugų rinką, namų ūkių vartojimą.
Reprezentatyviosios prekės ir paslaugos pagal 12 COICOP / HICP klasifikatoriaus skyrių
skirstomos į šiuos pagrindinius skyrius:
     1. Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai;
     2. Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai;
     3. Drabužiai ir avalynė;
     4. Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras;
     5. Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra;
     6. Sveikatos priežiūra;
     7. Transportas;
     8. Ryšiai;
     9. Poilsis ir kultūra;
     10. Švietimas;
                                              8



   11. Viešbučiai, kavinės ir restoranai;
   12. Įvairios prekės ir paslaugos.


  III. STATISTINIŲ DUOMENŲ SURINKIMAS IR APDOROJIMAS

                       I. STATISTINIŲ DUOMENŲ ŠALTINIAI


         12. Vartojimo prekių ir paslaugų mažmeninių kainų statistinių duomenų šaltiniai:
         12.1. SVKI apskaičiuoti naudojami reprezentatyviųjų prekių ir paslaugų, pagal
kurias apskaičiuojamas VKI, šalies lygmens individualūs IKS.
         12.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamas valstybinės
socialinio draudimo bazinės pensijos dydis, kuris naudojamas nustatant socialinių paslaugų
(gyvenimo globos namuose) kainų pokytį.
         13. Svorių statistinės informacijos šaltinis. SVKI svorių sistema rengiama VKI
svorių sistemos, kuri sudaroma remiantis namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo apie
pinigines vartojimo išlaidas duomenimis, pagrindu. SVKI lyginamųjų svorių sistemai
parengti naudojami kiti papildomi statistinės informacijos šaltiniai: institucinių namų ūkių
išlaidoms įvertinti – socialinės statistikos informacija apie gyventojų mokestį už gyvenimą
globos įstaigose, lankytojų iš užsienio ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų išlaidoms įvertinti
– Lietuvos banko mokėjimų balanso informacija; lankytojų iš užsienio piniginėms
vartojimo išlaidoms detalizuoti – Lietuvos valstybinio turizmo departamento prie Ūkio
ministerijos, pasienio prekybos įmonių, kitų institucijų informacija.


          II. STATISTINIŲ DUOMENŲ SURINKIMO FORMOS IR BŪDAI


         14. Kainų registravimo laikotarpis:
         14.1. Pagal reglamentą (EB) Nr. 701/2006 kainos renkamos ir SVKI sudaromas
kas mėnesį. Lietuvoje SVKI skaičiuojamas naudojant vartojimo prekių ir paslaugų
mažmeninių kainų statistinio tyrimo duomenis kaip pagrindinę statistinę informaciją.
         14.2. Pagal reglamente (EB) Nr. 701/2006 nustatytus minimalius kainų rinkimo
laikotarpių standartus kainos renkamos ne mažiau kaip vieną kalendorinio mėnesio, kuriam
priklauso SVKI, savaitę to mėnesio viduryje arba beveik viduryje. Reprezentatyviųjų prekių
ir paslaugų kainos registruojamos darbo dienomis kiekvieno ataskaitinio mėnesio 1–20 d.
(pagrindinis kainų rinkimas apima 14 kainų rinkimo darbo dienų). Sezoninių maisto
produktų ir degalų kainos papildomai renkamos 15–19 kainų rinkimo dienomis papildomai
atrinktuose vietos vienetuose. Sezoninių prekių kainos registruojamos tik jų pardavimo
sezonu.
         14.3. Pagal reglamentą (EB) 2601/2000 prekių kainos įtraukiamos į to mėnesio
SVKI, kai jos yra užregistruotos, o paslaugų – kai prasideda paslaugos nustatytomis
kainomis vartojimas.
         15. Kainų rinkimo būdai. Daugumos reprezentatyviųjų prekių ar paslaugų
mažmenines kainas registruoja kainų registratoriai, apsilankydami kainoms stebėti
atrinktuose vietos vienetuose. Kai kurių paslaugų kainos renkamos telefonu, pagal
skelbimus spaudoje ir internete. Registravimo metu kainų registratoriai kainas įrašo į
delninį kompiuterį arba specialiai kainoms tirti parengtą popierinį formuliarą, Statistikos
                                                                                    9



departamento Kainų statistikos skyriaus (toliau – Kainų statistikos skyriaus) specialistai – į
elektronines lenteles. Detaliau statistinių duomenų surinkimo formos ir būdai aprašyti VKI
sudarymo metodikoje.


                            IV. SVKI RODIKLIO SKAIČIAVIMO FORMULĖS

     I. REPREZENTATYVIŲJŲ PREKIŲ IR PASLAUGŲ LYGINAMŲJŲ SVORIŲ
                    SVKI SKAIČIUOTI NUSTATYMAS


        16. SVKI svorių bazinis laikotarpis. Pagal reglamentą (EB) Nr. 2454/97 SVKI
svorių bazinis laikotarpis apibūdinamas kaip vartojimo arba išlaidų, pagal kurias įvertinami
svoriai kainų indeksui sudaryti, dvylikos vienas po kito einančių mėnesių laikotarpis. SVKI
turi būti naudojami svoriai, parodantys vartotojų išlaidų struktūrą baziniu laikotarpiu, kuris
baigiasi ne vėliau kaip prieš septynerius metus iki praėjusių metų gruodžio mėn. Lietuvoje
SVKI svoriams parengti naudojami statistiniai duomenys apie namų ūkių pinigines
vartojimo išlaidas per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo t-2 metų spalio iki t-1 metų rugsėjo
mėn. (t – ataskaitiniai metai).
        17. SVKI svorių sistemos rengimas:
        17.1. Rengiant SVKI svorių sistemą naudojama daugiau papildomų, nei VKI svorių
sistemai parengti, informacijos šaltinių. Iš turimos informacijos nustatoma, kokias prekes
įsigijo ir kokiomis paslaugomis naudojosi nuolat Lietuvoje negyvenantys ir lankytojai iš
užsienio. Šioms prekėms ir paslaugoms padidėja piniginės vartojimo išlaidos. Taip pat
apskaičiuojamos vienam Lietuvos gyventojui tenkančios pajamos už globos namų suteiktas
paslaugas. Iš namų ūkių išlaidų atimamos išlaidos azartiniams lošimams ir finansinio
tarpininkavimo paslaugoms. Taip apskaičiuojamos vieno gyventojo piniginės vartojimo
išlaidos, paskirstytos pagal reprezentatyviąsias prekes ir paslaugas. Kadangi pagal
Laspeireso formulę vartojimo išlaidų ir kainų bazinių laikotarpių statistiniai duomenys turi
būti suderinti, todėl gauti bazinio laikotarpio statistiniai duomenys apie pinigines vartojimo
išlaidas, naudojant atitinkamus VKI, atnaujinami iki t-1 metų gruodžio mėn. (kainų bazinio
laikotarpio) pagal formulę:

PVI i t 1, gr = PVIi t  2, sp – t 1, rgs *t  2, sp – t 1, rgs I i t 1, gr ,       (1)
kur:

PVI i t 1, gr                         – piniginės vartojimo išlaidos reprezentatyviajai prekei ar paslaugai
                                        apskaičiuotos t-1 metų gruodžio mėn. kainomis;
PVI i t  2, sp – t 1, rgs            – piniginės vartojimo išlaidos reprezentatyviajai prekei ar paslaugai t-2
                                         metų spalio mėn.–t-1 metų rugsėjo mėn.;
t  2, sp – t 1, rgs   I i t 1, gr   – reprezentatyviosios prekės ar paslaugos kainų indeksas t-1 metų
                                         gruodžio mėn., palyginti su t-2 metų spalio mėn.–t-1 metų rugsėjo mėn.;
i                                      – reprezentatyvioji prekė ar paslauga.

        17.2. Pagal atnaujintas pinigines vartojimo išlaidas yra nustatoma išlaidų
kiekvienai reprezentatyviajai prekei ir paslaugai lyginamoji dalis bendrose piniginėse
vartojimo išlaidose.
                                                     10




                 17.3. SVKI svorių sistema pagal Eurostato taisykles išreiškiama promilėmis.

                 18. Svorių atnaujinimo dažnumas. SVKI svoriai atnaujinami kasmet.

          19. Draudimo paslaugų svoriai. Reglamentas (EB) Nr. 1617/1999 nustato
 reikalavimus svoriams draudimo paslaugų subindeksui sudaryti. Pagal juos svoriai
 draudimo paslaugų subindeksui skaičiuoti imami kaip namų ūkių išlaidų draudimo
 paslaugoms trejų metų vidurkis, atskaičius išmokas, kurias draudimo bendrovės sumoka
 namų ūkiams, atlygindamos nuostolius, patirtus dėl asmenų sužalojimo arba turto
 sugadinimo. Pagal reikalavimus išlaidos gyvybės draudimo paslaugoms neįtraukiamos.
          20. Transporto priemonių įsigijimo svoriai. Transporto priemonių įsigijimo kainų
 subindeksui apskaičiuoti naudojami neto svoriai, t. y. juos nustatant iš piniginių išlaidų
 transporto priemonėms įsigyti atskaičiuojamos namų ūkių pajamos, gautos pardavus
 anksčiau turėtą transporto priemonę.


                           II. SVKI SKAIČIAVIMAS IR AGREGAVIMAS


         21. Žemiausio lygio kainų indeksų skaičiavimas ir agregavimas. Reglamentas (EB)
Nr. 1749/96 nustato elementarių visumų kainų indeksų skaičiavimo metodus. Pagal
reglamento (EB) Nr. 1749/96 nuostatas galima naudoti kainų aritmetinio vidurkio ir kainų
arba kainų santykių geometrinio vidurkio formulę. Lietuvoje žemiausio lygio kainų indeksas
yra atskiro teritorinio vieneto kiekvienos i-osios reprezentatyviosios prekės ar paslaugos
mažmeninių kainų aritmetinių vidurkių santykis, t. y. ataskaitinio mėnesio m kainų vidurkis
palyginamas su praėjusio mėnesio m-1 kainų vidurkiu. Į SVKI skaičiavimą persikelia VKI
reprezentatyviųjų prekių ir paslaugų šalies lygmens IKS.
         22. Aukštesnio lygio kainų indeksų skaičiavimas ir agregavimas. Žemiausio lygio
IKS agreguojami į aukštesnio lygio (poklasių, klasių, grupių, skyrių) ir šalies bendrąjį SVKI.
Kaip reikalauja reglamentas (EB) Nr. 2494/95, agreguojama pagal Laspeireso formulę,
naudojant bazinius svorius (piniginių vartojimo išlaidų dalis prekei ir paslaugai įsigyti
bendrose vartojimo išlaidose baziniu laikotarpiu). Reprezentatyviųjų prekių ir paslaugų kainų
indeksai agreguojami į 91 klasės, 39 grupių, 12 skyrių kainų indeksus ir bendrąjį šalies
SVKI, skaičiuojant kiekvieno lygmens kainų indeksus kaip svertinį aritmetinį vidurkį:

           n

 0 I m   0 IKS m * W0 * 100 ,
                 i     i
                                             (2)
          i 1

 kur:

 0   Im          – ataskaitinio mėnesio m, palyginti su kainų baziniu laikotarpiu 0, bendrasis
                   SVKI;

 0   IKS m – ataskaitinio mėnesio m, palyginti su kainų baziniu laikotarpiu 0, i-osios
         i


             reprezentatyviosios prekės ar paslaugos IKS, apskaičiuotas šalies lygmeniu;
                                              11



W0i     – piniginių vartojimo išlaidų lyginamoji dalis i-ajai reprezentatyviajai prekei ar
          paslaugai įsigyti bendrose piniginėse vartojimo išlaidose baziniu laikotarpiu 0,
                        P0i Q0i

          arba svoris n          *100 ,
                       P0 Q0i i

                          i 1


n     – reprezentatyviųjų prekių ir paslaugų skaičius.

         23. Atskirai apskaičiuojamas socialinių paslaugų (gyvenimo globos namuose)
subindeksas. Šio subindekso IKS apskaičiuojamas pagal pensijos dydį. Ataskaitinių t metų
m mėnesio pensijos dydis lyginamas su t-1 metų gruodžio mėn. pensijos dydžiu. Gautas
IKS įrašomas į „Gyvenimo globos namuose“ reprezentatyviąją paslaugą, kuri agreguojama į
„Socialinių paslaugų“ klasę ir aukštesnius lygius bei bendrąjį SVKI, nes šio subindekso
nėra VKI aprėptyje.
         24. Detaliau reprezentatyviųjų prekių ir paslaugų įvairaus lygmens kainų indeksų
apskaičiavimas aprašytas VKI sudarymo metodikoje.


                                 III. SVKI LAIKO EILUTĖS SUDARYMAS


        25. Kainų indeksų susiejimas, norint gauti laiko eilutes. Ataskaitinių metų kainų
indeksai susiejami su ankstesnių metų kainų indeksais, taikant grandininį indeksų susiejimo
metodą. Susiejimo laikotarpis yra t-1 metų gruodžio mėn., pavyzdžiui,


       2005   SVKI 2008saus  2005 SVKI 2007 gr *2007 gr SVKI 2008saus .     (3)


         IV. ĮVAIRIŲ LAIKOTARPIŲ SVKI IR KAINŲ SANTYKINIŲ POKYČIŲ
                            SKAIČIAVIMAS


         26. Kainų indekso bazinis laikotarpis. Pagal reglamentą (EB) Nr. 1708/2005 SVKI
bazinis laikotarpis yra 2005 m. (2005 m. = 100). Turint mėnesinių kainų indeksų,
apskaičiuotų su vienu indekso baziniu laikotarpiu, laiko eilutę, galima nustatyti įvairių
laikotarpių kainų indeksus, procentais išreikštus pokyčius, lyginti vieną laikotarpį su kitu.

       27. Mėnesinio, metinio, vidutinio metinio kainų santykinio pokyčio skaičiavimas:
       27.1. Mėnesinis kainų santykinis pokytis skaičiuojamas pagal formulę:


        It ,m      
                 1 *100 ,           (4)
       I           
        t , m 1 

       kur:
       I t ,m – kainų indeksas t metų, m mėnesį, palyginti su indekso baziniu laikotarpiu;
                                                               12



        I t ,m 1 – kainų indeksas t metų, m-1 mėnesį, palyginti su indekso baziniu laikotarpiu.


       27.2. Metinis kainų santykinis pokytis skaičiuojamas pagal formulę:

        I t ,m    
                1 * 100 ,              (5)
       I          
        t 1,m    

       kur:
       I t ,m – kainų indeksas t metų, m mėnesį, palyginti su indekso baziniu laikotarpiu;
        I t 1,m – kainų indeksas t-1 metų, m mėnesį, palyginti su indekso baziniu laikotarpiu.


       27.3.Vidutinis metinis kainų santykinis pokytis skaičiuojamas pagal formulę:

         I t ,m  I t ,m1  ... I t ,m11               
                                                           1 *100 ,
         I
              t 1, m  I t 1, m 1  ...  I t , m 11 
                                                                         (6)
                                                              
                                                             

       kur:
       I t ,m – kainų indeksas t metų, m mėnesį, palyginti su indekso baziniu laikotarpiu;
        I t 1,m – kainų indeksas t-1 metų, m mėnesį, palyginti su indekso baziniu laikotarpiu;


         28. SVKI su indekso baziniu laikotarpiu skaičiuoti naudojami kainų indeksai su
visais ženklais po kablelio.
         29. Pagal Eurostato rekomendacijas SVKI skelbiamas dviejų ženklų po kablelio
tikslumu.
         30. Mėnesinis, metinis, vidutinis metinis ir kitų laikotarpių kainų santykinis
pokytis (infliacija) skaičiuojamas remiantis 2005 m. kainų indekso baziniu laikotarpiu su
dviem ženklais po kablelio. Rezultatas skelbiamas vieno ženklo po kablelio tikslumu.


                           V. NAUDOJAMOS KOMPIUTERIŲ PROGRAMOS


         31. SVKI apskaičiuoti parengta kompiuterinė programa Microsoft Excel 2003
aplinkoje.


                        VI. KITI SVKI SUDARYMO SPECIFINIAI ASPEKTAI


         32. Kainos apibrėžimas. Registruojamos faktinės mažmeninės kainos, t. y. kainos,
kuriomis prekes ir paslaugas įsigyja vartotojai, įskaitant visus mokesčius (pridėtinės vertės
mokestį, akcizą, apyvartos mokestį, prekybos antkainį ir kt.) ir įvairias nuolaidas
(sezonines, šventines ir pan.). Pagal reglamentą (EB) Nr. 2602/2000 į kainų sumažinimą
atsižvelgiama, jei visi potencialūs vartotojai, pirkdami prekę, žino apie kainų sumažinimą ir
                                              13



gali įsigyti prekes ir paslaugas mažesnėmis kainomis, pastebima tokio kainų sumažinimo
įtaka perkamiems prekių ir paslaugų kiekiams, sumažinimas galiojo prekėms ir
paslaugoms, kurios vėliau bus parduodamos įprastinėmis kainomis.
          33. Kainų bazinis laikotarpis. Kainų baziniu laikotarpiu pasirinktas ankstesnių
metų gruodžio mėn., t. y. ataskaitinių metų kiekvieno mėnesio kainos lyginamos su
ankstesnių metų gruodžio mėn. kainomis.
          34. Tarifinių kainų subindeksų skaičiavimas. Pagal reglamentą (EB) Nr. 2646/98
SVKI subindeksai, apimantys tarifines kainas, apskaičiuojami pagal tiekėjo pateiktą
pagrindinę statistinę informaciją apie kainas ir gautas pajamas už parduotas prekes ar
suteiktas paslaugas gyventojams, atspindinčias prekių ar paslaugų vartojimo struktūrą pagal
vartotojų charakteristikas, vartojimo lygį, struktūrą ar laiko pasirinkimą. Minėti
reikalavimai Lietuvoje taikomi skaičiuojant elektros energijos, dujų, centralizuotos šilumos,
nuotolinio ryšio, pašto, geležinkelių transporto paslaugų subindeksus.
          35. Trūkstamų kainų įvertinimas. Pagal reglamente (EB) Nr. 1749/96 nustatytus
būtiniausius standartus kainos registruojamos kiekvieną mėnesį. Jei to padaryti neįmanoma
dėl to, kad kainų registravimo metu tokia reprezentatyvioji prekė ar paslauga neparduodama
arba dėl kitų priežasčių, pirmą ir antrą mėnesį gali būti naudojamos įvertintos kainos, tačiau
nuo trečio mėnesio turi būti naudojama pakeistos reprezentatyviosios prekės ar paslaugos
kaina. Lietuvoje naudojami tokie trūkstamų kainų įvertinimo būdai:
          35.1. Kainų registratorius gali pakartoti ankstesnio mėnesio kainą, jei tos
reprezentatyviosios prekės ar paslaugos kaina kituose vietos vienetuose nesikeitė arba
pasikeitė nedaug. Tokiu būdu kainą Kainų statistikos skyriaus specialistai įvertina tik vieną
mėnesį. Po to kainų registratoriai turi parinkti kitą reprezentatyviąją prekę ar paslaugą, kuri
pakeistų išimtąją iš apyvartos.
          35.2. Vietos vienete trūkstama kaina gali būti nustatyta naudojant tos
reprezentatyviosios prekės ar paslaugos TKS, apskaičiuotą remiantis kituose vietos
vienetuose arba kituose teritoriniuose vienetuose užregistruotomis kainomis, t. y. praėjusio
mėnesio kaina dauginama iš šio TKS.
          35.3. Trūkstama kaina gali būti nustatyta naudojant panašios reprezentatyviosios
prekės ar paslaugos, ar jų grupės TKS, t. y. praėjusio mėnesio kaina dauginama iš panašios
reprezentatyviosios prekės ar paslaugos ar aukštesnio lygmens TKS.
          36. Vietos vieneto, kuris pakeistų stebėtą vietos vienetą, parinkimas. Stebėtą vietos
vienetą pakeisti kitu gali prireikti dėl įvairių priežasčių. Atsižvelgdamas į priežastį ir kitas
aplinkybes, kainų registratorius parenka problemos sprendimo būdą:
          36.1. Jei vietos vienetas uždarytas laikinai, pakartoja paskutinę užregistruotą kainą.
          36.2. Jei vietos vienetas likviduotas arba pakeitė savo veiklą, atrenkamas kitas
vietos vienetas, prekių apyvarta, geografine padėtimi, prekybos forma, prekių asortimentu
kiek galima panašesnis į ankstesnįjį, ir toliau registruojamos kainos naujai atrinktame vietos
vienete. Naujai atrinkto vietos vieneto kainos tiesiogiai lyginamos su išnykusio vietos
vieneto prekių ar paslaugų kainomis. Jeigu panašaus vietos vieneto parinkti neįmanoma, o
naujas vietos vienetas gerokai skiriasi nuo anksčiau stebėto, tai naujo vietos vieneto prekių
ar paslaugų kainos įtraukiamos į skaičiavimą, kai yra užregistruotos kainos du mėnesius iš
eilės.
          37. Reprezentatyviosios prekės ar paslaugos, kuri pakeistų buvusią, parinkimas.
Jei žinoma, kad reprezentatyvioji prekė ar paslauga nebus parduodama (negaminama,
neimportuojama, nepopuliari, nebeteikiama paslauga), vietoj jos atrenkama kita savo
vartojamosiomis savybėmis panaši reprezentatyvioji prekė ar paslauga.
          38. Kokybės pasikeitimų įvertinimo metodai. Pagal reglamentą (EB) Nr. 1749/96
sudarant SVKI atliekami atitinkami kokybės derinimai, pagrįsti aiškiais kokybės vertinimo
                                             14



kriterijais. Kai atrenkama nauja prekė, kurios kokybė labai skiriasi nuo ankstesnės prekės
kokybės, įvertinama kokybės pasikeitimo įtaka kainos padidėjimui arba sumažėjimui. Tam,
kad būtų išlaikytas naujos ir ankstesnės prekės kainų palyginamumas, koreguojama
praėjusio mėnesio kaina, pašalinant kokybės pasikeitimo įtaką. Kokybės derinimas gali būti
atliekamas keliais metodais:
          38.1. Persidengimo metodas. Pagal šį metodą ir ankstesnės, ir naujos prekės kainos
yra renkamos tą patį mėnesį, kuris laikomas ankstesnės prekės kainų santykių eilutės atgal
ir naujos prekės kainų santykių eilutės į priekį susiejimo mėnesiu. Laikoma, kad naujos
prekės kainų pokyčius iki susiejimo mėnesio rodo ankstesnės prekės kainų santykiai, o po
susiejimo mėnesio – naujos prekės kainų santykiai. Skirtumas tarp šių prekių kainų
traktuojamas kaip kainų pokytis dėl prekės kokybės pasikeitimo ir neturi įtakos laiko
eilutei.
          38.2. Tikslaus įvertinimo metodas. Šiuo atveju kokybės pasikeitimo įtaką kainai
įvertina kainų registratorius, padedamas vietos vieneto darbuotojo. Kainų registratorius apie
kokybės pasikeitimą ir jo įtakos kainos pokyčiui dydį praneša Kainų statistikos skyriui.
Gauta informacija analizuojama ir, atsižvelgiant į kokybės pasikeitimo įtaką,
perskaičiuojama ankstesnės prekės praėjusio mėnesio kaina, su kuria lyginama naujos
prekės ataskaitinio mėnesio kaina, taip pašalinant kokybės pasikeitimo įtaką.
          38.3. Savybių kainos metodas. Pagal šį metodą įvertinamos išlaidos naujam prekės
elementui, kurio nebuvo anksčiau. Toliau perskaičiuojama praėjusio mėnesio ankstesnės
prekės kaina darant prielaidą, kad ši prekė turėjo naują elementą, ir po to naujos prekės
ataskaitinio mėnesio kaina lyginama su perskaičiuota ankstesnės prekės praėjusio mėnesio
kaina.
          38.4. Jungiamosios grandies metodas. Jei kainų registratorius negali užregistruoti
ankstesnės prekės kainos ataskaitinį mėnesį ir parenka naują prekę, kurios praėjusio
mėnesio kainos sužinoti negali, naudojamas jungiamosios grandies metodas, tai yra
praėjusio mėnesio naujos prekės kaina apskaičiuojama naudojant tokios pat prekės
trumpalaikį kainų santykį, apskaičiuotą remiantis kituose vietos vienetuose arba kituose
teritoriniuose vienetuose užregistruotomis kainomis.
          38.5. Į nereikšmingus kokybės pasikeitimus neatsižvelgiama.
          39. Naujų vietos vienetų, prekių ir paslaugų įtraukimas. Pagal reglamentą (EB)
Nr. 1749/96 sistemingai stebima, kokios naujos svarbios prekės ar paslaugos atsiranda
rinkoje, tikrinama prekių ar paslaugų, paskelbtų naujomis ir svarbiomis kitose ES
valstybėse, svarba ir jų įtraukimas į SVKI. Nauji vietos vienetai bei reprezentatyviosios
prekės ar paslaugos į SVKI skaičiavimą įtraukiamos pradedant kiekvienų metų sausio mėn.
          40. Sezoninės prekės. Sezoninių prekių (drabužių, avalynės, centralizuotos
šilumos, kai kurių vaisių, uogų, daržovių ir kitų prekių) tais mėnesiais, kai jos
neparduodamos, kartojama paskutinė užregistruota kaina. Sezoninis kainų indeksų
išlyginimas neatliekamas. Yra priimtas naujas reglamentas (EB) Nr. 330/2009,
reglamentuojantis sezoninių prekių vertinimo, taikant SVKI, minimaliuosius standartus. Šio
reglamento reikalavimai įsigalios pradedant 2011 m. sausio mėn. kainų indeksu.
          41. Nuosavas būstas. SVKI aprėpia būsto nuomos mokesčių, būsto priežiūros ir
remonto prekių ir paslaugų, kitų su būstu susijusių paslaugų, vandens, elektros, dujų ir kito
kuro kainas.
          42. Sveikatos, švietimo ir socialinės apsaugos prekių ir paslaugų vertinimas. Pagal
reglamentą (EB) Nr. 2166/1999 sveikatos, švietimo ir socialinės apsaugos prekės ar
paslaugos, su kuriomis yra susijusios namų ūkio piniginės galutinio vartojimo išlaidos,
įtraukiamos į SVKI ir skirstomos pagal atitinkamas COICOP / HICP klasifikatoriaus
                                             15



kategorijas. Šių prekių ar paslaugų vartojimo išlaidų lyginamieji svoriai sudaromi atskaičius
kompensuotinas sumas.
          43. Kainos padidėjimas nuo nulio iki teigiamos reikšmės. Tais atvejais, kai
nemokama prekė ar paslauga tampa mokama ir yra svarbi vartotojams, reikia teisingai
įvertinti namų ūkių vartojimo išlaidų šiai prekei ar paslaugai dalį bendrose vartojimo
išlaidose ir įtraukti ją į SVKI skaičiavimus.
          44. SVKI revizija. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1921/2001 oficialiai paskelbtos
SVKI laiko eilutės gali būti peržiūrėtos dėl surastų klaidų. Taisymai leidžiami, jei surastos
klaidos reikšmės įtaka vidutiniam metiniam kainų santykiniam pokyčiui sudaro
0,1 procentinio punkto. Peržiūrėti nebūtina dėl metodologinių ir suderintų taisyklių
pakeitimų.


                            VII. SVKI IR VKI SKIRTUMAI


          45. Tikslas. SVKI naudojamas infliacijai ES matuoti ir tarptautiniams
palyginimams, Europos VKI (apima 27 ES valstybes nares), pinigų sąjungos VKI (apima
16 ekonominės ir pinigų sąjungos valstybių) ir Europos ekonominės erdvės VKI (apima 27
ES valstybes nares, Islandiją ir Norvegiją) skaičiuoti. VKI reikalingas infliacijos lygiui
šalyje matuoti. Tai pagrindinė indeksavimo ir dėl prekių ir paslaugų kainų pokyčių prarastų
pajamų kompensavimo priemonė.
          46. Aprėptis. SVKI, be šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidų, apima
institucinių namų ūkių, nuolat šalyje negyvenančių ir lankytojų iš užsienio išlaidas šalies
ekonominėje teritorijoje. VKI aprėpia tik šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidas.
SVKI neapima namų ūkių išlaidų lošimams ir finansinio tarpininkavimo paslaugoms, VKI
šias išlaidas apima.
          47. Svoriai. SVKI svoriai neapima išlaidų užsienyje; taip pat išlaidų prekėms ir
paslaugoms, skirtoms gamybai, pelnui gauti, kapitalui formuoti; azartiniams lošimams ir
finansinio tarpininkavimo paslaugoms. Dėl skirtingos vartojimo išlaidų aprėpties skiriasi
SVKI ir VKI skaičiavimo svorių sistemos. Tai yra pagrindinis veiksnys, darantis įtaką
paties kainų indekso reikšmei.
          48. Klasifikatorius. SVKI naudojamas COICOP / HICP klasifikatorius, pritaikytas
SVKI skaičiuoti. VKI skaičiuoti naudojamas COICOP klasifikatorius.


       V. REZULTATŲ PATEIKIMAS VARTOTOJAMS IR SVKI
                        SKELBIMAS

         49. Statistinė informacija apie SVKI skelbiama:
         49.1. pranešime spaudai 7 darbo dieną 11.00 val. ataskaitiniam mėnesiui
pasibaigus; pateikiama mėnesinė, metinė ir vidutinė metinė infliacija ir svoriai, naudojami
SVKI skaičiuoti, pagal COICOP / HICP klasifikatoriaus skyrius;
         49.2. Statistikos departamento interneto svetainėje www.stat.gov.lt → Statistika
(teminės lentelės) → Ūkis ir finansai (makroekonomika) → Kainų indeksai apie SVKI,
mėnesinę, metinę ir vidutinę metinę infliaciją kiekvieno mėnesio 7 darbo dieną
ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus;
         49.3. Statistikos departamento interneto Rodiklių duomenų bazėje (toliau – RDB)
www.stat.gov.lt → Statistika (rodiklių duomenų bazė) → Ūkis ir finansai
                                           16



(makroekonomika) → Kainų indeksai, pokyčiai pateikiama išsami statistinė informacija
nuo 1997 m. sausio mėn. RDB naujais duomenimis papildoma kiekvieno mėnesio 7 darbo
dieną ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus;
         49.4. Eurostato skubiame pranešime spaudai „Euro-indicators“ – 16–21 dieną
ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus. Skubus pranešimas taip pat pateikiamas Eurostato
interneto svetainėje http://epp.eurostat.ec.europa → Prices (HICP) → Publications;
         49.5. Eurostato leidinyje „Statistics in focus. Harmonized Indices of Consumer
Prices“ – kiekvieną mėnesį. Leidinys pateikiamas Eurostato interneto svetainėje
http://epp.eurostat.ec.europa → Prices (HICP) → Publications;
         49.6. mėnesiniame pranešime „Lietuvos ekonominė ir socialinė raida“ – 28–
31 dieną ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus;
         49.7. Lietuvos statistikos metraštyje – kiekvienų metų lapkričio mėnesį;
         49.8. tarptautiniuose leidiniuose.
         50. SVKI perduodamas Eurostatui 7 darbo dieną ataskaitiniam mėnesiui
pasibaigus; pagal COICOP / HICP klasifikatoriaus ketvirtą lygį.
         51. Visi Statistikos departamento leidiniai skelbiami Statistikos departamento
interneto svetainėje www.stat. gov.lt.


                       VI. VARTOJAMI SUTRUMPINIMAI

         52. Metodikoje vartojami sutrumpinimai:
         52.1 COICOP / HICP – Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį
klasifikatorius, pritaikytas SVKI;
         52.2. EBPO – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija;
         52.3. ES – Europos Sąjunga;
         52.4. Eurostatas – Europos Bendrijų statistikos tarnyba;
         52.5. IKS – ilgalaikis kainų santykis;
         52.6. VKI – vartotojų kainų indeksas;
         52.7. SVKI – suderintas vartotojų kainų indeksas;
         52.8. TKS – trumpalaikis kainų santykis.


                         VII. LITERATŪROS SĄRAŠAS

        53. Compendium of HICP reference documents.
        54. ILO/IMF/OECD/UNECE/Eurostat/The World Bank, Consumer price index
manual: Theory and practice, Geneva: International Labour Office, 2004.

                       _____________________________________

Parengė


Virginija Jasionienė
2009-07-02

								
To top