33 paluse3 anp by gndumGc

VIEWS: 29 PAGES: 68

									                 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS




                                                 ATASKAITA

                                                 TVIRTINU
                                                 Mokslo prorektorius
                                                 _________________prof.habil.dr. R. Kirvaitis
                                                 2003 m. 10 02




Užsakovas:               Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūkio ministerijos


Temos pavadinimas:       Aukštaitijos nacionalinio parko turizmo centro
                         „Palūšė“ galimybių studija




2003 m. birželio mėn. 3 d. Sutartis Nr. 730-AP




Mokslo direkcijos direktorius                                    doc.dr. R.Tamošaitis

Teritorijų planavimo instituto direktorė                         prof.. dr. M. Burinskienė

Temos vadovė                                                     prof. dr. M. Burinskienė




                                                                                             2
ĮVADAS ........................................................................................................................ 4
1 AUKŠTAITIJOS NACIONALINIO PARKO TURIZMO CENTRO
SITUACIJOS ANALIZĖ ............................................................................................... 6
  1.1 TRUMPA AUKŠTAITIJOS NACIONALINIO PARKO GAMTOS IR
  KULTŪROS VERTYBIŲ BEI TERITORINIŲ KOMPLEKSŲ
  CHARAKTERISTIKA .............................................................................................. 6
     1.1.1 Bendra situacijos analizė.............................................................................. 6
     1.1.2 Turizmui reikšmingi kultūros ištekliai ......................................................... 6
     1.1.3 Gamtos ištekliai ......................................................................................... 11
     1.1.4 Kraštovaizdžio estetiniai ištekliai .............................................................. 12
     1.1.5 Vandens kokybė ......................................................................................... 13
     1.1.6 Teritorinių kompleksų, pritaikytinų turistų poreikiams, charakteristika ... 13
     1.1.7 ANP gamtos ir kultūros vertybių SSGG analizė........................................ 16
     1.1.8 Trumpa ANP kaimo turizmo paslaugų analizė .......................................... 18
  1.2 TURISTŲ POREIKIŲ VISUMOS ANP TERITORIJOJE ĮVERTINIMAS .. 20
     1.2.1 Bendra informacija apie apklausoje dalyvavusius respondentus, jų
     gyvenamąją vietą bei amžių ................................................................................. 20
     1.2.2 Turizmo paslaugų vartotojų poreikių analizė ............................................ 22
     1.2.3 Turizmo paslaugų vartotojų galimybių analizė.......................................... 25
  1.3 AUKŠTAITIJOS NACIONALINIO PARKO LANKYTOJŲ SRAUTŲ
  ANALIZĖ IR PROGNOZĖ ..................................................................................... 27
     1.3.1 Lankytojų skaičiaus ANP kitimo rodikliai ................................................ 27
     1.3.2 VIETINIO IR UŽSIENIO TURIZMO RINKŲ POTENCIALO ANALIZĖ
           29
     1.3.3 Susisiekimo būdai ...................................................................................... 31
     1.3.4 Transporto srautų Aukštaitijos nacionaliniame parke bei visoje Lietuvoje
     analizė .................................................................................................................. 32
     1.3.5 Keleivių srautai Aukštaitijos nacionaliniame parke ir jų prognozė
     penkeriems metams .............................................................................................. 37
  1.4 ANP TURIZMO PASLAUGŲ IR PRAMOGŲ VERTINIMAS .................... 40
  1.5 TURIZMO INFORMACIJOS IR RINKODAROS ANALIZĖ IR
  VERTINIMAS ......................................................................................................... 42
  1.6 VšĮ turizmo centro “Palūšė” veiklos analizė ................................................... 44
  1.7 VšĮ „Palūšė“ finansavimo rodikliai ................................................................. 46
2 TURIZMO CENTRO „PALŪŠĖ“ MATERIALINĖS BAZĖS ĮVERTINIMAS 49
  2.1 Palūšės turizmo centro kompleksą sudaro šie pastatai ir tiesiniai: .................. 49
  2.2 Trumpa vertinamų poilsio namelių pagrindinės techninės charakteristikos .... 50
  2.3 Turizmo centro komplekso būklė .................................................................... 54
  2.4 Pasiūlymai Palūšės turizmo centrui plėtoti ...................................................... 54
     2.4.1 Plėtros prielaidos:....................................................................................... 54
     2.4.2 Kompromisinis plėtros variantas ............................................................... 55
     2.4.3 Radikalus variantas .................................................................................... 58
  2.5 Aukštaitijos nacionalinio parko turizmo centro „Palūšė“ finansavimo modelis
        60
     2.5.1 Valdymo ir veiklos finansavimo modelis .................................................. 60
     2.5.2 Rekonstrukcijos ir plėtros projekto finansavimo modelis ......................... 61
LITERATŪROS SĄRAŠAS ....................................................................................... 64
PRIEDAI ...................................................................................................................... 65



                                                                                                                                3
ĮVADAS

         Aukštaitijos nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos ministrų Tarybos 1974 m.
kovo 29 d. nutarimu Nr.124 nacionalinės svarbos kraštovaizdžio kompleksams,
reprezentuojantiems Aukštaitijos etnokultūrinės srities ir jos paribio gamtinius ir
kultūrinius savitumus, saugoti, tvarkyti ir naudojimui reguliuoti. Anksčiau šioje
teritorijoje buvo Ignalinos (Ginučių) landšaftinis (kraštovaizdžio) ir Ažvinčių girios
botaninis-zoologinis draustiniai, įsteigti dar 1960 m. bei Žeimenos ichtiologinis
draustinis, įsteigtas 1974 m. Septintajame dešimtmetyje susirūpinus pavienių gamtos
ir kultūros objektų – atodangų, medžių, piliakalnių, pastatų ir pan. – išsaugojimu,
daugeliui šio krašto vertybių buvo suteiktas gamtos ir kultūros paminklo statusas. Dėl
tam tikrų to meto konjuktūrinių reikalavimų ir tuometinio Gamtos apsaugos komiteto
pozicijos iki pat 1989 m. šis parkas oficialiai buvo vadintas LTSR nacionaliniu parku.
         Nacionalinio parko veiklą reglamentuoja ir jo apsaugos bei naudojimo tvarką
nustato nacionalinio parko nuostatai, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos
nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos apskrities
valdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos
Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas,
Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas ir kiti įstatymai, Specialiosios
žemės ir miško naudojimo sąlygos, saugomų teritorijų nuostatai, nekilnojamųjų
kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės
aktai.
         1993 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. I-301 LR Seimas priėmė saugomų
teritorijų įstatymą. Saugomų teritorijų įstatymo tikslas – reguliuoti visuomeninius
santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis. Saugomų teritorijų įstatyme taip
pat apibrėžta tokių teritorijų paskirtis, nustatant, kad saugoma teritorija turi sudaryti
sąlygas pažintinei rekreacijai ir moksliniams tyrimams. Minėtas įstatymas tiksliai
apibrėžė saugomų teritorijų sąvoką, nustatė saugomų teritorijų sistemos struktūros
dalis, reglamentavo su parkais susijusių dokumentų rengimo bei tvirtinimo tvarką.
2001 m. gruodžio 4 d. patvirtinta nauja šio įstatymo redakcija.
         1996 m. buvo pradėtas rengti naujas Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijų
planavimo dokumentas – ANP planavimo schema. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 416 “Dėl Aukštaitijos nacionalinio parko
planavimo schemos“ (Žin., 1997, Nr. 38-942) buvo patvirtinta parko planavimo
schema, kurią rengė konsultacinė firma „Archimita“. Projekto užsakovas buvo Miškų
ūkio ministerija.
         1997 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1273
buvo patvirtinti Aukštaitijos nacionalinio parko nuostatai. Šie nuostatai tiksliai
apibrėžė nacionalinio parko paskirtį, pirmiausiai akcentuojant parko kaip unikalaus,
saugomo objekto paskirtį. Nuostatuose kaip vienas iš dvylikos tikslų, tačiau toli gražu
ne pagrindinis, įvardijamas su turizmu susijęs nacionalinio parko tikslas: „sudaryti
sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, pirmiausia pažintinį ir kaimo turizmą, trumpalaikį
poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, numatytose nacionalinio parko
planavimo schemoje„ bei „puoselėti Aukštaitijos regiono kultūros tradicijas, amatus,
verslus, propaguoti gamtosaugos idėjas, materialinės ir dvasinės kultūros palikimą“.
Tokiu būdu nacionalinio parko nuostatuose turizmas akcentuojamas nepakankamai.
Turizmas nacionaliniame parke turėtų veikti šiais principais: supažindinti Lietuvos
lankytojus su saugomais gamtos turtais, auklėti ir mokyti jais naudotis, taip pat


                                                                                       4
populiarinti Lietuvą kaip turistinį regioną užsienyje. Turizmas privalo būti skatinamas
bei reglamentuojamas – tik tokiu būdu galima išsaugoti šį unikalų kampelį.

       NACIONALINIO PARKO VALDYMAS

        Nacionalinį parką valdo valstybinė biudžetinė įstaiga – nacionalinio parko
direkcija (toliau vadinama – direkcija), pavaldi Valstybinei saugomų teritorijų
tarnybai prie LR Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – tarnyba), kuri turi
direkcijos steigėjos teises. Direkcija yra juridinis asmuo, turintis antspaudą su savo
pavadinimu bei emblema ir atitinkamas sąskaitas banke.
        Direkcijoje gali būti mokslo, gamtos, kultūros vertybių apsaugos, rekreacijos
ir verslų, informacijos, miškininkystės bei kiti skyriai, nacionalinio parko inspekcija,
girininkijos ir kiti padaliniai. Direkcijos nuostatai ir struktūra tvirtinami ministerijos
nustatyta tvarka.




                                                                                        5
1   AUKŠTAITIJOS NACIONALINIO PARKO TURIZMO CENTRO
    SITUACIJOS ANALIZĖ

1.1 TRUMPA AUKŠTAITIJOS NACIONALINIO PARKO
    GAMTOS IR KULTŪROS VERTYBIŲ BEI TERITORINIŲ
    KOMPLEKSŲ CHARAKTERISTIKA

1.1.1 Bendra situacijos analizė
         Aukštaitijos nacionalinio parko (ANP) plotas – virš 40 570 ha. Šis parkas yra
šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje, apie 100 km į šiaurę nuo Vilniaus, apie 170 km į
šiaurės rytus nuo Kauno, 160 km nuo Panevėžio ir apie 20 km nuo Utenos. Artimiausi
didesni miestai yra Ignalina, Utena, Visaginas, Švenčionėliai ir Švenčionys.
         ANP teritorija apima beveik visą Žeimenos aukštupį ir priklauso Ignalinos
(apie 58%), Švenčionių (apie 17%) ir Utenos (apie 25%) rajonų savivaldybėms.
         Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija yra gerai pasiekiama svarbiaisiais
keliais bei geležinkeliais. Tai Kauno-Daugpilio (Nr.A6) krašto kelias, Vilniaus-
Utenos (Nr.101) bei juos jungiantys Utenos-Švenčionių (Nr.111), Molėtų-Ignalinos
(Nr.114) ir Ignalinos-Zarasų (Nr. 102) keliai. Pagrindinės atvykimo į parką kryptys
yra nuo Molėtų, Ignalinos, Visagino, Utenos, Švenčionėlių bei Ukmergės. Parkui
pasiekti reikšmingos yra Vilniaus-Daugpilio ir Švenčionių-Utenos geležinkelio
linijos.
         Aplink Aukštaitijos nacionalinį parką yra išsidėstę kiti valstybiniai parkai –
Sartų, Gražutės, Labanoro, Asvejos, Sirvetos, be to, nemažiau svarbios yra vaizdingos
ir ežeringos ar upingos Avilio-Čičiro, Alaušo, Mikierių, Balninkų teritorijos. Visos jos
turi didelį rekreacinį potencialą ir yra numatytos pažintinei rekreacijai plėtoti.

1.1.2 Turizmui reikšmingi kultūros ištekliai
         Kultūros ištekliai. Kultūrinėmis kraštovaizdžio vertybėmis vadinamos
nekilnojamos kultūros vertybės (vietovės, objektų grupės, ansambliai ir kompaktiški
vienetiniai objektai), sudarančios kultūrinio kraštovaizdžio kompleksus arba objektus.
Saugotinomis vadinamos tos kultūrinę vertę ir visuomeninę reikšmę turinčios
vertybės, kurios dar nėra įrašytos į minėtus apskaitos dokumentus. Kultūros vertybės
nėra vienarūšės ir lygiavertės. Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos
įstatymas numatė tris kultūros vertybių apskaitos teisinius lygmenis: 1) kultūrinės
vertės požymių turinčių objektų, 2) kultūros vertybių ir 3) kultūros paminklų
(paminklinių kultūros vertybių).
         ANP teritorijoje (1996 sausio 1d. duomenimis) priskaičiuota 134 registruotos
kultūros vertybės, iš kurių Lietuvos kultūros paminklų sąraše ir jo papildymuose 79
objektai įvardinti kaip respublikinės reikšmės ir 24 – kaip vietinės reikšmės objektai.
Apie 30 objektų įrašyta į išaiškinamų teritorijų sąrašus. Be šių vertybių, parko
teritorijoje išaiškinta dar beveik 100 kultūros paveldo objektų, priskirtinų
paminklosaugos teisinio reguliavimo sferai.
         Pagrindiniai turizmui reikšmingiausi parko kultūriniai ištekliai yra
rekreacinėse teritorijose: Stripeikių bitininkystės muziejus, Ginučių vandens malūnas,
Ladakalnis, Ginučių, Tauragnų piliakalniai ir kt.



                                                                                      6
        Remiantis Kultūrinio turizmo plėtros programa ir siekiant apibrėžti kultūros
vertybių reikšmę turizmo plėtrai, buvo pasirinkta analogiška klasifikacija. Kultūros
objektai skirstomi į šias orientacines kategorijas:
        A- tarptautinės reikšmės,
        B- nacionalinės reikšmės.
        Klasifikacijos kriterijais buvo pasirinkta keletas aspektų, pvz., kultūros
vertybių pristatymas ir lyginimas su kitais artimais užsienio ir Lietuvos objektais
specialioje mokslinėje ir turistinėje literatūroje; jau žinomas susidomėjimo laipsnis
dabartinėje turizmo veikloje (iš TIC ir savivaldybių); pasiekiamumo transportu
galimybė; apžvalgos galimybė (įskaitant ir artimos aplinkos estetiką) ir kt. Deja,
nemaža dalis didelę kultūrinę ir turistinę vertę turinčių objektų yra labai apleisti, jiems
būtinas remontas, reikalinga pačių objektų ir jiems artimos aplinkos diferencijuota
priežiūra.
        Būtina pažymėti, kad šis tyrimas dar nelaikytinas išsamiu, kadangi jį ribojo
galimybių studijai skirtų lėšų ir laiko stoka, juolab, kad kultūros objektų vertė bei
aktualumas nuolat kinta.

                                   1.1.1 lentelė. Vertingiausi turizmui kultūros objektai
                                 (A - tarptautinės reikšmės; B - nacionalinės reikšmės;)

Eil.                               Objektas                                Reikšmė
Nr.                                                                       A     B

         1. Istorinės vertybės
1        Tauragnų piliakalnis , vad. Majaku (XIV –XV a. Tauragnų                  B
         pilies bei kovų su kryžiuočiais vieta)
2        Minčios k. kryžius                                                       B
3        Ginučių piliakalnis su papiliu                           A
4        Ladakalnis                                               A
5        Kimbariškės akmeninis kryžius                                            B
6        Paminklas M. Petrauskui (Palūšė)                                         B
                                                            Viso: 2               4

         2. Archeologinės vertybės
7        Tauragnų piliakalnis , vad. Majaku (XIV –XV a. Tauragnų                  B
         pilies bei kovų su kryžiuočiais vieta)
8        Taurapilio piliakalnis                                                   B
9        Sėlos piliakalnis                                                        B
10       Šeimaties akmuo su „Velnio pėdomis“                                      B
11       Šeimaties piliakalnis, vadinamas Batarėja                                B
12       Ginučių piliakalnis II, vadinamas Pilale                  A
13       Papiliakalnės piliakalnis ir senovės gyvenvietė                          B
14       Linkmenų piliakalnis ir senovės gyvenvietė, vadinamas                    B
         Pilale
15       Puziniškio piliakalnis                                                   B
16       Reškutėnų piliakalnis ir senovės gyvenvietės                             B
17       Kaltanėnų senoji dvarvietė                                               B
                                                             Viso: 1              10
         3. Architektūrinės vertybės


                                                                                         7
Eil.                              Objektas                                Reikšmė
Nr.                                                                      A     B
18       Varniškių II k. gyvenvietė                                      A
19       Vaišnoriškių kaimo keturių sodybų gyvenvietė                    A
20       Strazdų kaimo penkių sodybų gyvenvietė                          A
21       Šuminų kaimo septynių sodybų gyvenvietė                         A
22       Ginučių vandens malūnas                                         A
23       Salų kaimo keturių sodybų gyvenvietė (Salos II)                 A
24       Gaveikėnų kaimo vandens malūnas                                       B
25       Jonalaukio buvusi dvaro sodyba                                        B
26       Palūšės bažnyčia, varpinė ir koplytėlė                          A
27       Kretuonių kaimo dvidešimties sodybų gyvenvietė                        B
28       Šakališkės kaimo gyvenvietė                                           B
29       Kaltanėnų buvusio dvaro svirnas                                       B
                                                                   Viso:   7      5
         4. Urbanistinės vertybės
30       Kaltanėnų aikštė                                                          B
                                                                   Viso:       0       1
         5. Dailės vertybės
31       Bitininkystės muziejus ir aplink jį esančios skulptūros           A
32       Kaboriškių k. kryžius su Šv.Mykolo, Marijos ir                            B
         Šv.Dominikono skulptūromis
33       Minčios k. koplytstulpis                                                  B
34       Vaišnoriškių k. stogastulpis                                              B
                                                                   Viso:       1       3

        Dauguma šių kultūros objektų yra tikrai verti dėmesio, kadangi jau vien
vertybės statusas apibrėžia jų tikrą vertę. Tačiau kalbant apie objekto paruošimą
turistams apžiūrėti, būtina paminėti, kad visiškai tam parengta tik keletas objektų:
Ginučių malūnas, Palūšės bažnyčia, varpinė, koplyčia bei koplytėlė. Kiti objektai
paruošti tik iš dalies, nes jų priežiūrai ir eksploatavimui reikalingos pastovios lėšos,
tuo tarpu lėšų nuolat trūksta.
        Studijos metu buvo pamėginta išsiaiškinti, kokią dalį nuo bendro vertybių
skaičiaus sudaro vertingiausiosios turizmui:
         istorinės vertybės                                   11,5 % (t.y. 6 iš 52),
         archeologijos vertybės –                             9 % (11 iš 125),
         architektūros vertybės       –                       28 % (12 iš 43),
         urbanistinės vertybės        –                       33 % (1 iš 3),
         dailės vertybės              –                       25 % (4 iš 16).
        Dauguma turistams reikšmingų kultūros vertybių gali būti tik apžiūrėtos, t. y.
apžiūrėjimui skirti objektai. Tačiau kai kurie objektai yra naudojami dvejopai: jie
kartu yra ir eksponatai, ir turistų apgyvendinimo vietos ar kiti infrastruktūriniai
objektai. Reikšmingiausi tokie objektai ANP teritorijoje yra šie: Ginučių, Gaveikėnų
vandens malūnai, Jonalaukio buvusi dvaro sodyba, Bitininkystės muziejus, Reškutėnų
etnografinis muziejus, Kaltanėnų buvusio dvaro svirnas, miestelio aikštė, senoji
dvarvietė. Tokiu būdu atsiranda sąsaja tarp vertybės išsaugojimo, jos aktualumo,
ekologinio švietimo, informuojant lankytojų bendruomenę, ir pasinaudojimo tais
kultūrinės reikšmės objektais, teikiant vieno ar kito tipo paslaugas.



                                                                                           8
       Reikšmingiausi kultūriniai renginiai

                               1.1.2 lentelė. Vertingiausi turizmui kultūriniai renginiai
Eil.               Renginys                   Lankytojų              Reikšmė
Nr                                             skaičius         A         B         C
                                  1999 metų renginiai
1      Sekminės Meironyse                    200                       B
2      Rajoninė moksleivių dainų             3500–4000                 B
       šventė, skirta ANP 25-čiui
3      Vasaros sezono atidarymo              23600                     B
       šventė Palūšėje
4      Joninės                               1000                      B
5      Tarptautinis folkloro festivalis      300            A
       „Ežerų sietuva“
6      Tarptautinė buriavimo regata          1000–1500 A
                                   2000 m. renginiai
1      „Palūšės vasara 2000“                 ~8000                     B
2      Joninės                               ~800                      B
3      Palūšės bažnyčiai – 250, kaimo        ~1000                     B
       teatrų šventė „Susparos“
4      Tarptautinė turizmo mugė                             A
       „Vivatur 2000“
5      Mugė „Ką pasėsi“                                     A
6      LRT laida „Kraičio skrynia“           400 žm. ir                B
                                             TV
                                             auditorija
7      Maratonas „Eko Lietuva 2000“          500                       B
8      Aplinkosauginis dviračių žygis,                                 B
       baigiamasis etapas ANP
                                  2001 metų renginiai
1      Sekminės                              300                       B
2      Joninės                               500
3      Žolinė – Medkopio šventė              800                       B
       Stripeikiuose
4      „Žvilgsnis į praeitį“ Palūšės         6000                      B
       vasaroje – 2001 (Amatų diena,
       Palūšės įkūrimo 350-osios
       metinės)
5      Dalyvavimas parodoje „Vivatur                        A
       2001“
                                   2002 m renginiai
1      Sekminės                              ~400                      B
2      Joninės                               ~400                      B
3      Senosios bitininkystės muziejaus ~2000                          B
       ekspozicija „Gyvosiose
       archeologijos dienose“
       Kernavėje
4      Ekspozicija, muzikinis                ~1000                     B
       pasirodymas „Vilniaus dienose“


                                                                                       9
 Eil.                Renginys                  Lankytojų                  Reikšmė
  Nr                                            skaičius           A          B                 C
 5       Dalyvavimas parodoje „Vivatur                         A
         2002“

Dauguma iš 1.1.2 lentelėje išvardintų renginių yra respublikinės reikšmės, visgi
vartotojų rinka yra orientuojama į pavienį turizmą. Todėl būtina daugiau dėmesio
skirti renginiams, kurie pritraukia nacionalinio parko lankytojus, dalyvaujančius
vietiniuose renginiuose, konkursuose, įvairiose parko šventėse.


        30

        25

        20
                                                               tarptautinės reikšmės renginys
        15
                                                               valstybinės reikšmės renginys
        10                                                     vietinės reikšmės renginys
        5

        0
             1999       2000        2001       2002


             1.1.1 pav. ANP organizuotų renginių kaita 1999 – 2002 metais

        Tačiau renginių analizėje nemažiau svarbus aspektas – dalyvavusiųjų
renginyje skaičius. 1999 m. ANP organizuotuose renginiuose dalyvavo daugiau kaip
30 tūkst. lankytojų, 2000 m. – 14 tūkst., 2001 m. – 10 tūkst. lankytojų. Tokie skaičiai
patvirtina išvadą, kad lankytojai mieliau renkasi ramųjį turizmą ir retai kada atvyksta
poilsiauti į parką vien dėl to, jog čia vyksta kažkoks renginys. Tačiau, įvertinus
Lietuvos pajūryje organizuojamus renginius ir jų lankomumą, drąsiai galima teigti,
kad renginių organizavimas Aukštaitijos nacionaliniame parke nėra aukšto lygio, nes
pajūryje vykstančių renginių ir apsilankiusiųjų juose skaičius kasmet auga. Kita
vertus, būtina pabrėžti, kad ANP nusistovėjęs prioritetas yra poilsis ir turizmas, todėl
renginiai ne visada yra tiesioginių sąsajų su poilsiu turintis veiksnys. Todėl vertėtų
gerinti parke organizuojamų sezono atidarymo, Joninių ir kitų renginių kokybę bei
didinti jų mastą, tačiau tai reikėtų daryti itin atsargiai, t. y. objektyviai įvertinant tokių
renginių poveikį aplinkai ir vietovei.

         Kiti turizmui reikšmingi kultūriniai objektai

        Galimybių studijos metu buvo nustatyta, jog Aukštaitijoje esti dar keletas
reikšmingų, nors ir neturinčių kultūros vertybės statuso, objektų (1.1.3 lent.).
        Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje yra net šeši vandens malūnai
(Ginučių, Minčios, Pakaso, Pakretuonės, Gaveikėnų, Brukninės), kurių pagrindiniai
yra saugomi kultūriniai objektai, kiti, kaip Pakretuonės, nėra didelės istorinės ar
architektūrinės vertės bet yra mėgstami parko lankytojų.
        Etnografinės sodybos ir akmens amžiaus būsto ekspozicijos nėra ypatingos
kultūrinės ar istorinės vertės, tačiau jos sukuria etnografinės idėjos gyvumą
Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje.
        Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje gausu senovinių, pilkapiais
vadinamų kapaviečių. Įrengiant Palūšės pilkapio ekspoziciją remtasi vieno iš jų



                                                                                                10
radiniais. Maketas vaizduoja žalvario amžiaus (V-VI a.) kapavietę. Greta stovi
akmens amžiaus būsto rekonstrukcija pagal Kretuono apylinkių archeologinius
radinius. Būtent Kretuono apylinkėse aptiktos gyvenvietės laikomos seniausiomis
Lietuvoje.
        Istoriniuose šaltiniuose Šuminai pirmą kartą paminėti 1784 m. Pabaluošės
vardu, nors spėjama, kad pirmoji sodyba čia atsirado daug anksčiau (jau minėta prie
architektūrinių vertybių). Vėliau kaimą imta vadinti jau pagal gyvenančių šeimų
pavardę. Įdomu, kad ir dabar visi kaimelio gyventojai turi Šuminų pavardę. Kaime
auga apie 200-300 m. senumo pušis, daugybė klevų, todėl kaimas ypač gražus rudenį.
Vienoje iš gyvenamų trobų įrengta žvejo namų muziejinė ekspozicija, kuri nėra
kultūros vertybių sąraše bet yra dažnai lankoma ANP turistų.
        Skulptūrų takas palei Lūšių ežerą. Lūšių ežero pakrantėje, prie Meironų
kaimo, stovi 16 medinių skulptūrų. 1977 metais kūrybinės stovyklos metu
tautodailininkai jose įamžino gamtos grožį, Ignalinos krašto legendas. Ignaliniečio
P.Petronio skluptūra “Laumių pasaka” byloja, kad pavojinga vyrams maudytis ežere
po 12 valandos nakties, nes išplaukusios laumės pačius drąsiausius kankina keistu
būdu – užkutena. Net keletas skulptūrų vaizduoja velnius. Senieji žmonės sako, kad
vienas iš jų dar ir dabar gyvena netoliese esančiame Taramos ežerėlyje.

                                1.1.3 lentelė. Kiti reikšmingi turizmui kultūros objektai
 Eil.                            Objektas                                  Reikšmė
 Nr.                                                                    A      B      C
1.       Pakretuonės malūnas                                                 B
2.       Augulių sodyba, Gaveikėnuose                                                C
         „Etnografinė ekspozicija“
3.       Akmens amžiaus būstas Palūšėje                                      B
4.       Pilkapio ekspozicija Palūšėje                                       B
         Šuminų k. žvejo namo muziejinė ekspozicija                   A
6.       Skulptūrų takas palei Lūšių ežerą                                           C
                                                              Viso: 1A       3B      2C
C – vietinės reikšmės

1.1.3 Gamtos ištekliai
        Gamtos ištekliai galimybių studijoje buvo analizuoti dviem aspektais: gamtos
paminklai ir vandens ištekliai. Žymiausia gamtos paminklai nurodyti 1.1.4 lentelėje.
        Trainiškio ąžuolas auga ant Baluošo ežero kranto įsikūrusiame Trainiškio
kaimelyje. Ąžuolui beveik 800 metų. Jo kamieno apimtis – 6,1m, o aukštis - 23m. Šis
ąžuolas mena pagonybės laikus, kai Lietuvoje buvo ištisos šventų ąžuolų giraitės.
        Puziniškio ąžuolas auga to paties pavadinimo kaime, ant aukštos kalvos. Jį
verta aplankyti dėl jo gamtinės vertės ir dėl nuostabaus atsiveriančio vaizdo.
        Ant Baluošo ežero kranto žaliuoja kadagių giraitė. Pabaluošės kadagynas yra
vienas iš didžiausių kadagynų Lietuvoje. Jo plotas – 4ha. Kadagiai gali užaugti iki 15
m aukščio ir išgyventi 2000 metų.
        Tverečiaus ąžuolas auga Tverečiaus kaime.
        ANP vandenys priklauso Žeimenos baseinui. Čia tyvuliuoja 126 dideli ir maži
ežerai, kurių bendras plotas – 5 930ha (15,5 % viso ploto). Gausiausia ežerų yra
centrinėje nacionalinio parko dalyje. Didelių ežerų, kurių plotas daugiau negu 100 ha,
yra 14. Ežerų, kurių plotas yra nuo 50 ha iki 100 ha – tik 6, nuo 5 iki 50 ha – 35, kiti



                                                                                      11
ežerai yra mažesnio nei 5 ha ploto. Mažieji ežerai yra negilūs, daugelis jų baigia
užpelkėti.
        Didžiausi ežerai: Kretuonas – 829 ha, Dringis – 725 ha, Baluošas – 442 ha.
Parko teritorijoje tyvuliuoja ir giliausias Lietuvoje Tauragno ežeras (60,5 m). Kitas
ežeras – Žeimenys – nacionalinio parko teritorijoje yra pats ilgiausias.
        Ežerai susisiekia protekomis ir upeliais, todėl čia itin palankios sąlygos
pažintiniam vandens turizmui plėtoti. Iš Žeimenos ežero išteka Žeimenos upė, kuri
vingiuoja Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija 22 km. Iš ANP teritorijos upėmis
galima nuplaukti į Kuršių marias.

                                      1.1.4 lentelė. Reikšmingi turizmui gamtos objektai
    Eil.                           Objektas                                Reikšmė
    Nr.                                                                A      B      C
1          Trainiškių ąžuolas                                         A
2          Kaltanėnų ąžuolas                                                 B
3          Varniškių ąžuolai ir liepa                                        B
4          Pužiniškių ąžuolas                                                B
5          Akmuo „Mokas“                                                            C
6          Baluošoež. sala – Ilgasalė                                        B
7          Kalva Ladakalnis                                           A
8          Obelų rago kadagiai                                                      C
                                                              Viso: 2A       4B     2C

1.1.4 Kraštovaizdžio estetiniai ištekliai
         Reljefas. Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijos reljefas yra labai įvairus.
Vidutinis aukštis virš jūros lygio – 150-155 m. Aukščiausios kalvos iškyla daugiau
kaip 200 m virš jūros lygio. Žemiausios įdubos (40-60 m) užlietos vandens. Paviršiaus
nelygumų amplitudė – beveik 100 m. Reljefą suformavo ledynai, ne vieną kartą dengę
Lietuvą. Paskutiniojo apledėjimo metu susidarė ežeringos moreninės aukštumos.
Labai įdomus yra Šiliniškių kalvagūbris, kurio tąsoje yra Ginučių ir Papiliakalnės
piliakalniai bei Ladakalnis. Iš abiejų pusių jį supa dvi gilios ežerų rinos.
         Fauna. ANP galima sutikti tokių pat gyvūnų, kaip ir likusioje Lietuvos
teritorijos dalyje. Yra žinoma apie 60 rūšių žinduolių. Iš retųjų (RK) čia veisiasi
baltieji kiškiai, ūdros, sicistos (Sicista betulinaPallas), bet Lietuvoje jie nėra itin reti dėl
to, kad mūsų miškai tebėra seni ir užima gana didelį plotą, o upeliai švarūs. 1991 m.
vasarą Ažvinčių girioje buvo pastebėta net meška. 1997 m. suskaičiuota 101 briedis,
96 elniai, 237 stirnos, 190 šernų, 7 vilkai, 62 lapės, 118 voverių, 180 baltųjų ir 325
pilkųjų kiškių. Čia galima sutikti daug bebrų, kiaunių, audinių. Parke žinomos 195
paukščių rūšys, iš kurių 45 priskiriami RK. Įdomiausios jų: putpelė, juodkaklis naras,
startsakalis, erelis žuvininkas, lututė, žvirblinė pelėda, juodasis gandras, kuolinga ir
kt. Kasmet per migraciją pasirodo jūriniai ir kilnieji ereliai, daug retų tilvikų. ANP
veisiasi net 135 rūšių paukščiai – parko teritorijoje aptikta 60,6% šalies ornitofaunos.
Pavyzdžiui, retųjų paukščių perėjimas rodo, kad jiems gyvenimo sąlygos čia tebėra
geros. Be to, ANP teritorijoje aptinkama žalčių, gyvačių, 3 rūšių driežų ir 11 rūšių
varliagyvių. Retaisiais gyvūnais galima pavadinti kūmutę, česnakinę varlę ir
skiauterėtuosius tritonus. Žuvų ANP teritorijų aptinkama apie 30 rūšių. Švariausioje
upėje – Žeimenoje – veisiasi upėtakiai, o unguriai į ANP ežerus atplaukia iš Atlanto.
Taip pat ANP teritorijoje rasta apie 560 rūšių vabalų, daugiau kaip 60 rūšių dieninių
drugių. Dauguma jų – itin dekoratyvūs.


                                                                                             12
        Kaimai. ANP teritorijoje yra išlikę šeši etnografiniai kaimai. Šuminai,
Strazdai, Varniškės-II, Salos-II iki šiol išsaugojo senąją planinę kaimo statymo
struktūrą, o Kretuonys, Šakališkė, Meironys ir Ginučiai yra gatviniai kaimai, kuriems
būdinga tai, kad abipus kelio gyvenamieji namai buvo statomi galu, toliau už jų stovi
ūkiniai pastatai.

1.1.5 Vandens kokybė
        Pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą Lietuvoje yra stebimos 50
upių 105 vietovėse. Monitoringo stotys yra tolygiai paskirstytos po visą šalį.
Monitoringas iš esmės yra vykdomas tik didelėse bei vidutinio dydžio upėse ir
upeliuose: 27 upių baseino plotas yra nuo 100 iki 1000 km2, 19 upių – viršija 1000
km2, o 4 upelių baseinas yra mažesnis nei 100 km2. Pagal Valstybinę aplinkos
monitoringo programą tiriama tik 13 ežerų ir Kauno marios. Daugiausia tiriamų ežerų
yra Nemuno baseine – Tauragnas, Rubikiai, Dusia, Žuvintas, Plateliai, Alnis, Balsis ir
Šventas, Mūšos baseine – Kirkilų ir Rėkyvos, Dauguvos baseine – Drūkšių, Ventos
baseine – Lūkstas, Priegliaus baseine - Vištytis. Tiriamieji ežerai yra išsidėstę
skirtingose Lietuvos gamtiniuose geografiniuose regionuose ir yra veikiami
nevienodos antropogeninės taršos. Siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos nuostatas
vandens srityje, bus išplėstas vandens telkinių monitoringo tinklas, kuris įgalins gauti
išsamesnę informaciją apie daugelį šiuo metu netiriamų upių bei ežerų.
        Valstybinių monitoringo specialistų duomenimis konstatuota, kad tiriamų
ežerų vanduo yra pakankamai švarus, pagrindinių medžiagų koncentracijos
dažniausiai neviršija leistinos normos. Tačiau pagal Valstybinę monitoringo programą
tiriami tik didieji ežerai, tuo tarpu sekliuose ir uždumblėjusiuose ežeruose bei
tvenkiniuose vasaros periodu bei žiemą, esant storai ledo dangai, pastebimas
deguonies trūkumas, kuris esti gyvybiškai pavojingas žuvims.
        Dauguma Lietuvos vandens telkinių (upių ir ežerų) yra tinkami rekreacijai.
Tačiau vandens telkiniuose (arba jų dalyse) vizualiai stebint vandens užterštumą
(naftos, riebalų dėmes, putas vandens paviršiuje) ar intensyvų vandens “žydėjimą” bei
esant (ar įtariant esant) netoliese nuotekų išleistuvui ar kitam taršos patekimo į
vandens telkinį šaltiniui – maudytis šioje vandens telkinio vietoje nerekomenduojama.
Taip pat nerekomenduojama paviršinį vandenį naudoti gėrimui.
        Tikslesniam vandens telkinio būklės tam tikroje vietovėje įvertinimui atlikti
reikia turėti išsamius vandens kokybės tyrimus bei taršos šaltinių ar jų tikimybės
analizės rezultatus, todėl galimybių studijoje buvo peržiūrėti tik bendrieji rodikliai.

1.1.6 Teritorinių kompleksų, pritaikytinų turistų poreikiams,
      charakteristika
        Išsamią Aukštaitijos nacionalinio parko teritorinių kompleksų analizę galima
rasti planavimo schemoje. ANP teritorijoje yra išskiriamos šios teritorijų funkcijos:
konservacinė, prezervacinė (apsauginė), rekreacinė, ūkinių funkcijų prioriteto bei
gyvenamoji. Tačiau planavimo schemoje naudojamas polifunkcinis zonavimo būdas,
kai teritorija dalijama į zonas pagal nustatytus esamų ar numatomų funkcijų
kompleksus, nurodant šių funkcijų reiškimosi intensyvumą arba svarbą. Svarba buvo
vertinama šiais aspektais: prioritetinė pagrindinė, kita pagrindinė, svarbi ir papildoma
svarba.
        Remiantis minėto dokumento duomenimis, galimybių studijoje buvo
išnagrinėta, kokią dalį funkcinio zonavimo schemoje užima teritorijos, kuriose



                                                                                     13
prioritetinė pagrindinė svarba yra rekreacinė funkcija. Bendrojoje funkcinėje
struktūroje rekreacinio prioriteto zonos užima 3,4 proc. parko teritorijos (1380 ha.)
(žiūrėti Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemą).

                                      1.1.5 lentelė. Bendroji ANP teritorinė struktūra
Eil.nr. Pagrindinė zonos funkcija                      Plotas, ha        Procentinė
                                                                         dalis
Konservacinio prioriteto zona                          21600             53,2
1       Gamtiniai rezervatai                           850               2,09
2       Kultūriniai rezervatai                         50                0,01
        Gamtiniai draustiniai                          6490              16,0
3       Kraštovaizdžio draustiniai                     14030             34,6
4       Kultūriniai draustiniai                        180               0,5
Prezervacinio apsauginio prioriteto zonos              9270              22,9
1       Rezervatų ir draustinių apsaugos zonos         390               0,9
2       Vandens telkinių apsaugos zonos                8220              20,3
        (įskaitant papildomas funkcijas)
3       Laukų apsaugos zonos                           660               1,7
Rekreacinio prioriteto zonos                           1380              3,4
Ūkinių funkcijų prioriteto zonos                       8070              19,9
1       Miškų ūkio                                     4880              12,0
2       Žemės ūkio                                     1910              4,7
3       Vandens ūkio                                   1280              3,2
Gyvenamosios funkcijos prioriteto zonos                250               0,6
Viso                                                   40750             100

       Planavimo schemos duomenimis, ANP teritorijoje nustatytos šešios
rekreacinio prioriteto zonos: Palūšės, Jonalaukio, Vaišniūnų, Gaveikėnų, Ginučių bei
Pavajuonio.

         1.1.6 lentelė. Rekreacinio prioriteto (prioritetinės pagrindinės svarbos) zonos
       Eil.nr. Zonos pavadinimas                                Turistinių
                                                                objektų kiekis
       1         Palūšės – apima Palūšės gyvenvietę ir ją 9
                 supančius miškus tarp Galvio, Šakarvų,
                 Žeimenio ir Balčio ežerų.
       2         Jonalaukio – apima Jonalaukio                  5
                 rekreacinį kompleksą ir jam artimą
                 aplinką.
       3         Vaišniūnų – apima Dringio ežero                4
                 pakrantę į pietryčius nuo Vaišniūnų.
       4         Gaveikėnų – apima Gaveikėnų                    4
                 stovyklavietės prie Dringio ežero
                 teritoriją ir jam artimą aplinką.
       5         Ginučių – apima Ginučių kempingo prie 8
                 Dringio prie Almojo ežero teritoriją ir
                 jam artimą aplinką.
       6         Pavajuonio – apima Vajuonio ir Pravalo 5
                 ežerų kempingus bei tarp jų esantį miško


                                                                                     14
        Eil.nr. Zonos pavadinimas                              Turistinių
                                                               objektų kiekis
                 masyvą.
                                                       Viso: 35

         Kitas teritorinių kompleksų, pritaikytinų turistų poreikiams, pjūvis turėtų būti
tie teritoriniai kompleksai, kuriuose antroji pagal svarbą, t.y. kita pagrindinė funkcija
yra rekreacinė. Tokioms teritorijoms priskiriama Šiliniškių kraštovaizdžio draustinis,
Rėkučių archeologinis draustinis, Meironių, Vainiūnų gyvenamosios funkcijos zona
(1.1.7 lent.)

                      1.1.7 lentelė. Rekreacinio (pagrindinės svarbos) prioriteto zonos
Eil.nr. Zonos pavadinimas                             Plotas, ha       Turistinių
                                                                       objektų kiekis
1       Šiliniškių kraštovaizdžio draustinis          975 ha           2
        apima Almojo Pakaso, Ūkojo, Alksno,
        Alksnaičio, Linkmeno, Asėko ir
        Asalnykščio ežerų kompleksą, jų
        apyežerius ir tarpežerines teritorijas.
2       Rėkučių archeologinis draustinis apima 79 ha                   3
        archeologinių vertybių kompleksą tarp
        Rekučių ir Paversmio kaimų.
3       Meironių gyvenamosios funkcijos zona n.d.                      2
        apima Meironių gyvenvietę ir jai artimą
        aplinką.
4       Vaišniūnų gyvenamosios funkcijos zona n.d.                     2
        apima Vaišniūnų gyvenvietę ir jai artimą
        aplinką.
                                                Viso: n.d.             9

       Kituose ANP objektuose rekreacinė funkcija yra išskiriama kaip „svarbi“ ar
„papildoma“, todėl šioje galimybių studijoje dėmesio jiems skiriama mažiau.




                                                                                      15
1.1.7 ANP gamtos ir kultūros vertybių SSGG analizė



Vertybės, rodikliai     Stiprybės                      Silpnybės                    Galimybės                         Grėsmės
Kultūros ištekliai      Gausus kultūros vertybių       Dauguma eksponatų tik        Įtraukti į paminklosauginius      Nerekonstruojami ir
                        kiekis, jų koncentracija bei   vidutiniškai parengti        europinius ar pasaulinius         privatizuojami ar grąžinami
                        įvairovė vietovėje.            eksponavimui, griūvantys.    projektus, kad pritraukti         lankytini objektai gali sunykti.
                        Ginučių piliakalnis,           Mažai informacijos apie      išorinį vertybių finansavimą.     Minimalus užsienio lankytojų
                        Ladakalnis, senovinės          juos užsienio (rusų, anglų   Pritraukti privačias              srauto augimas nepritaikant
                        gyvenvietės, vandens           ir vokiečių) kalbomis.       investicijas į kultūros           eksplozijų užsieniečiams. Dėl
                        malūnai – unikalios šio        Eksponatus sunku rasti       objektus, išlaikant               informacijos keliuose
                        regiono kultūros vertybės.     vietovėje, tik nedaugelis jų eksponavimo teisę.                trūkumo, nemenki lankytojų
                                                       pažymėti nuorodomis.         Infrastruktūros (kelių, ženklų,   srauto nuostoliai.
                                                                                    takų ir kt.) gerinimas prie
                                                                                    svarbių lankomų objektų.
Kultūriniai renginiai   Aktyvi kultūrinė veikla        Mažai žiniasklaidos          Rengti kokybiškus renginius       Dėl masinių renginių gali būti
                        organizuojama daug             dėmesio vykstantiems         siauresniam, bet aukštas          žalojama gamta, aplinka,
                        vietinių renginių skirtų       renginiams, dėl lėšų stokos pajamas gaunančių vartotojų        drumsčiama poilsiautojų
                        regionui bei aplinkai,         renginių kokybė – tik        ratui. Siūlyti renginius          ramybė. Nepageidautinas
                        gamtai. 1999 m. ANP            vidutiniška. Neaktyvi        užsienio turistams,               poveikis saugomai teritorijai.
                        organizuotuose                 organizatorių veikla,        propaguojant lietuviškus
                        renginiuose dalyvavo           siekiant pritraukti rėmėjus, papročius bei meną.
                        daugiau kaip 30 tūkst.         nes dauguma renginių iš
                        lankytojų, 2000 m. – 14        VšĮ „Palūšė“ lėšų.
                        tūkst., 2001 m. – 10 tūkst.
                        lankytojų.
Gamtos ištekliai        Gausus gamtos vertybių         Eksponuojamos gamtos           Gerinti lankomų objektų         Nesaugomiems ąžuolams dėl
                        kiekis analogiškoje            vertybės sunkiai               infrastruktūrą: įrengti         gamtinių sąlygų kyla grėsmė



                                                                                                                                            16
Vertybės, rodikliai    Stiprybės                    Silpnybės                   Galimybės                          Grėsmės
                       (gamtinėje) aplinkoje.       surandamos, nepažymėtos     privažiavimus, nuorodas,           išnykti. Prarandama lankytojų
                       Didžiausia dalis (69%)       kelio ar kt. informacijos   automobilių stovėjimo              srauto dalis , kuri nesugeba
                       parko teritorijos yra        ženklais. Nesutvarkyta      aikšteles ir pan. Nustatyti        rasti ar privažiuoti (neįgalūs)
                       miškai, 15,5% - vandenys.    eksponatus supanti          griežtus draudimus ar              prie lankytinų objektų
                       Dominuoja kalvos, nuo        aplinka, infrastruktūra.    naudojimo sąlygų apribojimus       vietovėje.
                       kurių atsiveria puikūs       Nėra specialiai įrengtų     žemės savininkams ANP
                       vaizdai į vietovę.           takų neįgaliesiems.         teritorijoje. Sukurti veikiančią
                                                                                baudų už nusižengimus
                                                                                sistemą.
Estetiniai ištekliai   Itin vertinga tai, kad       Ežerų, kitų svarbių objektų Mokesčių už stovyklavimą,          Dėl nepakankamos
                       vietovė – ežeringiausias,    schemos esančios            automobilių stovėjimą ir pan.      informacijos apie reikšmingus
                       kalvočiausias, mišku         vietovėje pasenusios,       rinkimas, kaupiant lėšas           objektus mažėja lankytojų
                       apaugęs regionas. Didelė     susidėvėjusios,             objektų aplinkos priežiūrai.       srautas. Dėl sunkiai ribojamos
                       faunos įvairovė. Gerai       nepritaikytos svečiams iš   Būtinos infrastruktūros            privačios veiklos sukuriamos
                       išlikusi etnografinė         užsienio. Stinga kelio      sukūrimas: asfaltuotų kelių,       sudėtingos sąlygos turistams
                       aplinka, kurią palaiko vis   ženklų, žyminčių objektus. aikštelių ir pan., apsaugo          ežerų pakrančių teritorijose ir
                       dar egzistuojantys kaimai.   Menkai išvystyta            kraštovaizdį nuo dulkių, nuo       pan.
                                                    infrastruktūra, būtina      automobilių parkavimo
                                                    rekonstrukcija. Mažai       žaliojoje zonoje ir pan.
                                                    informacijos leidiniuose.




                                                                                                                                         17
1.1.8 Trumpa ANP kaimo turizmo paslaugų analizė


        2003 m. Lietuvos kaimo turizmo asociacijoje užregistruota apie 300 sodybų,
teikiančių kaimo turizmo paslaugas. Analizuojamoje teritorijoje - Utenos, Ignalinos ir
Švenčionių rajonuose, iš viso yra užregistruota 44 kaimo turizmo sodybos: Ignalinos
raj. – 32 sodybos (72 proc.), Utenos raj. – 9 (21 proc.) ir Švenčionių raj. – 3 (7 proc.).
Iš jų 23 yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje ir tai sudaro 52 proc. visų
regiono sodybų.
        39 proc. Aukštaitijos nacionalinio parko sodybų yra sezoninės, t.y. dirbančios
tik gegužės- spalio mėnesį, tuo tarpu likusioji didžioji dalis sodybų yra veikiančios
visus metus (žiūr. 1.1.8 lentelę). Turistinio sezono metu gali apsistoti sodybose gali
apsistoti 188 turistai. Vasaros viduryje bei didžiųjų metinių švenčių metu sodybų
užimtumas būna 100 procentų, tačiau kitu metų laiku pagrindinės sodybų pajamos yra
iš proginių švenčių (vestuvių, jubiliejų) rengimo. Tačiau detalių duomenų apie kaimo
turizmo sodybas nėra, nes visuomet sodybų savininkai užimtumą vertina komercine
paslaptimi, todėl duomenų neviešina.
        Dažniausiai kaimo turizmo sodybose teikiamos paslaugos yra nakvynės,
maitinimo, valčių, dviračių, riedučių ir kitų priemonių nuomos, pirties nuomos.
Dažniausiai teikiamos aukštos kokybės paslaugos, tačiau pasitaiko sodybų (13 proc.),
kuriose yra nakvynės paslaugos tik su daliniais patogumais. Visos ANP esančios
kaimo turizmo sodybos yra prie vandens telkinių.

1.1.8 lentelė. Trumpa informacija apie ANP kaimo turizmo sodybas.

Eil.   Atstumas   Gyvenamoji            Kaimo turizmo sodybos    Vietų       Darbo sezonas
Nr.    iki        vietovė               savininkas               skaičius
       vandens
1      20 m.      Limino k.             V.Adamavičienė           9           Visus metus
2      Arti       Ginučių k.            A.Brukštus               n.d.        05-10
4      500 m.     Palūšės k.            I.Veličkienė             6           05-10
3      500 m.     Palūšės k.            S.Čepulienė              8           Visus metus
5      300 m.     Palūšės k.            I.Ribokienė              15          05-10
6      100 m.     Palūšės k.            E.Malakauskas            12          Visus metus
7      100 m.     Palūšės k.            I.Veličkienė             6           05-10
8      Ant        Palūšės k.            A. Gudelis               8           05-10
       kranto
9      50 m.      Antalksnės k.         G.Petrulis               6           05-10
10     50 m.      Rypelialaukio k.      B.Bubulienė              20          05-10
11     Tarp ež.   Paūkojės k.           A.Kindurys               10          Visus metus
12     50 m.      Papiliakalnio k.      A.Bugailiškis            9           Vsus metus
13     -          Miškiniškės k.        V.Danilevičius           13          Visus metus
14                Pusvarsnėlių k.       N.Jurgelevičienė         6           05-10




                                                                                       18
Eil.   Atstumas   Gyvenamoji        Kaimo turizmo sodybos   Vietų      Darbo sezonas
Nr.    iki        vietovė           savininkas              skaičius
       vandens
15     200 m.     Mačiutiškių k.    V.Žilėnas               5          Visus metus
16     arti       Sodyba Pabiržės   D.Vitas                 18         Žiemą - 6
                  kaime                                                vietos
17     100 m.     Ginučių k.        R.Šimkūnas              6          05-10
18     20 m.      Ginučių k.        V.Gaidelis              17         Visus metus
19     30 m.      Ginučių k.        R.Maksimovienė          10         Visus metus
20     200 m.     Stripeikių k.     A.Kondratavičius        4          Visus metus
21     50 m.      Šakarvos k.       A.Kirkila               7          Visus metus
22     50 m.      Krivasalio k.     J.Snieškienė            8          Visus metus
23      n.d.      Kaltanėnuose      A.Mičiuda               8          n.d.
n.d. – nėra duomenų




                                                                                   19
1.2 TURISTŲ POREIKIŲ VISUMOS ANP TERITORIJOJE
    ĮVERTINIMAS

1.2.1 Bendra informacija apie apklausoje dalyvavusius respondentus, jų
      gyvenamąją vietą bei amžių
        Teritorijų planavimo institutas Aukštaitijos nacionaliniame parke atliko
anketinę apklausą, kurios tikslas buvo išsiaiškinti turistų poreikius bei įvertinti esamas
poilsiavimo sąlygas. Apklausa vykdyta 2003 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais.
Apklausos metu buvo kalbinami respondentai, stovyklaujantys įvairiose parko
vietovėse: Gaveikėnų, Ginučių, Ladakalnio, Linkmenų, Meironių, Šakarvos,
Vaišniūnų ir kt. stovyklavietėse. Prie apklausos organizavimo prisidėjo ir ANP
specialistai. Iš viso buvo apklausti 1273 respondentai, kurie išreiškė nuomonę apie
ANP teikiamas paslaugas, jų kokybę, trūkumus, taip pat – kokių paslaugų
pasigendama ir kurios iš jų esti populiariausios.
        Apklausos metu buvo išanalizuota, kaip dažnai keliautojai poilsiui renkasi
Aukštaitijos nacionalinį parką, ir kokia informacija remdamiesi jie tai daro.
Klausimynas taip pat apėmė informaciją apie apklausoje dalyvavusių respondentų
finansines galimybes ir mokumą.


                                karavane    poilsio bazėje
                              (automob.prie   (įstaigos)
                                  kaba)          11%
                                   3%                    kaimo turizmo
                                                          sodyboje
                                                            3%

                                                           sodyboje
                                                             12%

            stovyklavietėj
               e (sava
               palpinė)                                    nuomojamame
                                                             kambaryje
                51%
                                                                5%

                                                     kempinge
                                                       15%


       1.2.1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal apgyvendinimo tipus

        Pagal 1.2.1 paveikslą daugiausiai (51 %) visų apklaustųjų buvo apsistoję
stovyklavietėse su savomis palapinėmis. Antroji pagal populiarumą apsistojimo vieta
(15 %) – kempingas. Sodybose buvo apsistoję 12 % turistų, žinybinėse (įstaigos)
poilsio bazės – 11 %, nuomojamuose kambariuose – 5 % ir kaimo turizmo sodybose
bei karavanuose – po 3 % apklaustųjų.
        Remdamiesi anketinių tyrimų analizės rezultatais, galime daryti išvadą, kad
dažniausiai pasirenkamas poilsiavimo būdas yra stovyklavimas kempinguose bei
stovyklavietėse (66 % apklaustųjų). Tačiau būtina pastebėti, kad apklausa buvo
vykdoma stovyklavietėse bei atvirose ANP vietovėse, todėl lankytojų, apsistojusių



                                                                                       20
kaimo turizmo sodybose ar kito tipo
sodybose nuošaliose vietovėse, nuomonė                savo
                                                                                       pas
galėjo likti neįvertinta.                           nuosavoje
                                                                                     gimines
        Anketinės apklausos metu buvo                 19%
                                                                                      59%
analizuota, kokias sodybas renkasi
lankytojai. Rezultatai parodė, kad 59 %
visų turistų apsistoja sodybose pas
gimines, tuo tarpu 22 % – nuomojamoje        nuomojam
                                                 oje
ir likusieji – 19% nuosavoje sodyboje           22%
(1.2.2 pav.).
        Aukštaitijos regione dažniausiai
poilsiauja     15–44      metų    amžiaus 1.2.2 pav. Respondentų pasiskirstymas
poilsiautojai, kurie sudaro apie 84 % pagal sodybų tipus
visų lankytojų ir pasiskirsto lygiomis                             virš 65
                                                             55-64          iki 15 m
dalimis (1.2.3.paveikslas): 15-24 metų                        3%
                                                                     2%
                                                                               5%
                                                       45-54
amžiaus poilsiautojai sudaro 28 %, 25-                  9%
34 metų amžiaus poilsiautojai – 30% ir
35-44 – 23% bendro poilsiautojų                                                         15-24
skaičiaus. Tuo tarpu 45-54 metų amžiaus                                                  28%

grupės poilsiautojai sudaro 9%, vaikai
iki 15 metų – 5% ir vyresnio amžiaus             35-44
                                                  23%
žmonės – likusius 5% poilsiautojų. Šie
skaičiai leidžia daryti išvadą, kad ANP
yra populiariausias tarp aktyvių darbingo
amžiaus turistų, o vyresnio amžiaus
žmonės poilsiui renkasi kitus regionus ar                                25-34
kitą poilsiavimo laiką.                                                   30%
        Didžiausią        dalį     (65 %) 1.2.3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal
apklaustųjų sudarė poilsiautojai, atvykę amžiaus grupes
ne mažesnėmis kaip 4 asmenų grupėmis.
Tuo tarpu su šeimomis atvykę turistai sudarė 29%. Šie skaičiai patvirtina, kad 15-24
metų lankytojai atvyksta į parką grupėmis, tačiau dar ne su šeimomis, o 25-44
amžiaus grupės lankytojai dažnai renkasi poilsį kartu su šeima. Tačiau anketos metu
gauti duomenys dar kartą patvirtina teiginį, kad ANP poilsiui dažniausiai renkasi
aktyvūs poilsiautojai.




                                                                                       21
1.2.2 Turizmo paslaugų vartotojų poreikių analizė
        Vertinant lankytojus pagal išsilavinimą, būtina pabrėžti, kad 43 % visų
apklaustų lankytojų turėjo aukštąjį išsilavinimą, po 26 % buvo aukštesnįjį ir vidurinįjį
išsilavinimą turintys turistai ir 4 % lankytojų sudarė moksleiviai.


          500                              462
          450
          400
          350
          300
          250                                                        229
                  201
          200
          150                                                                           119                                                               123

          100
                                                          55
                                                                                                             34             36
           50                                                                                                                          11
            0

                                                                                           moksleivis




                                                                                                                                                          kita
                                                                                                                           namuose
                                                                                                             pensininkas
                  verslininkas




                                                          bedarbis




                                                                     studentas
                                       samdomas
                                       darbuotojas




                                                                                                                                       tarnautojas
                                                                                                                           dirbantis
                1.2.5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal užsiėmimą

       Kaip matyti 1.2.5 paveiksle, dauguma lankytojų (36%) buvo samdomi
darbuotojai, 18% – studentai ir 16% - verslininkai, 9% - sudarė moksleiviai, 4% -
bedarbiai, 3% - dirbantys namuose, 3% - pensininkai, 1% - tarnautojai ir 10%- kiti,
nenurodę savo veiklos.
                                            daugiau kaip
                                              savaitę
                                                                                 1 dieną
                                                     7%
                                                                                  16%
                                 savaitę
                                   16%
                                                                                                  1 parą
                                                                                                        9%




                                 3 paras
                                   23%
                                                                                   2 paras
                                                                                     29%

                1.2.6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal poilsiavimo trukmę.

       Populiariausia lankytojų praleisto laiko stovyklavietėje trukmė yra 2-3 paros
(31% lankytojų nurodė 2 parų, 23 % –3 parų trukmę). Vienadieniai turistai sudarė
16 % visų lankytojų, o praleidusieji savaitę ir daugiau – 23 % visų lankytojų. 1.2.6
paveiksle matome, kad daugiau nei pusė lankytojų savo poilsiavimui ANP teritorijoje


                                                                                                                                                     22
renkasi 2-3 paras, o tai leidžia daryti išvadą, kad ANP vis dar populiariausias
trumpalaikis turizmas.

          1000
                                                                                                                           870
           900
           800
           700     621
           600                         522        526
                                                                                                                                                                            476
           500                                                                                          401
           400                                                            347
           300                                                                                                                                           188
           200
           100
             0




                                                                                                                                                                             kita veikla
                 plaukiojau valtimi,




                                                                                                                           maudžiausi
                                                                            keliavau pėsčiomis



                                                                                                     automobiliu po
                                                                                                     įdomias vietas




                                                                                                                                                        gimines,draugus
                                       žvejojau



                                                  uogavau,grybavau




                                                                                                        važinėjau




                                                                                                                                                             lankiau
                      baidare




       1.2.7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pramogas

        Anketinės apklausos metu didelis dėmesys buvo skiriamas lankytojų
poreikiams ir pramogoms nustatyti. Daugiausiai dėmesio turistai skyrė vandens
pramogoms (1.2.7 pav.): 68,3 % – maudynėms, 48,8 % plaukiojimui valtimi,
baidarėmis ir pan. ir 41 % – žvejybai. Kiti 41 % lankytojų poilsiaudami rinko uogas ir
grybus, 31 % važiavo automobiliu ir 27 % lankytojų aktyviai keliavo pėsčiomis. Tuo
tarpu gimines lankė tik 15 % respondentų. Šie skaičiai patvirtina turistų aktyvumą,
nes populiariausios pramogos ANP buvo plaukiojimas valtimi ar baidare bei
maudynės. Tačiau šie faktai rodo ir antrąją ypač svarbią poilsiavimui sąlygą –
galimybę prieiti prie vandens, išsinuomoti vandens turizmo įrangą, maudytis vandens
telkinyje ir pan.
        Šią išvadą dar
patvirtino ir tas faktas,
kad respondentai Rytų                1000
                                      900
Lietuvos regioną vertino
                                      800
kaip           tinkamiausią
                                      700
vandens turizmui. Tokią
                                      600
nuomonę išsakė 79 %
                                      500
apklaustųjų.        Antrasis
                                      400
pagal          populiarumą
                                      300
poilsiavimo būdas –
                                      200
pėsčiųjų žygiai (45 %),
                                      100
panaši respondentų dalis
                                        0
(42 %) kitu populiariu
                                                                                                                turizmui




                                                                                                                                                                   Nežino
                                                                     turistams



                                                                                                 žygiams




                                                                                                                                        autoturistams
                                                                                                 pėsčiųjų



                                                                                                                dviračių
                                                                     vandens




poilsiavimo būdu rinko
dviračių turizmą, o 36 %
respondentų          nurodė
autoturizmo        galimybę
kaip vieną tinkamiausių       1.2.8 pav. Turizmo rūšių tinkamumas Rytų Lietuvos
turistavimo būdų Rytų                     regionui, anketinės apklausos duomenimis
Lietuvos regione.



                                                                                                                                                                                       23
        Be to, turistai taip pat išsakė ir kitus savo poreikius. Dauguma, t.y. 62 %,
poilsiautojų pareiškė, kad svarbu nakvoti stacionariuose nameliuose su civilizuota
įranga, ir tik 35 % respondentų manė, kad tokia įranga poilsiavietėse nėra reikalinga.
        Kitas analizės aspektas – stovyklaviečių įranga. Stovyklavietėse atliktos
analizės rezultatai parodė reikalingiausios įrangos poreikį. Ypatinga svarba
stovyklavietėse buvo nustatyta: sanitarinėms-higieninėms patalpoms, specialiai
įrengtoms laužavietėms, šiukšlių surinkimui, kurias 50% respondentų nurodė kaip
labai svarbias.
        Aikštelė sportui ir žaidimams, palapinėms skirta vieta, sporto bei poilsio
inventoriaus nuoma – 50% buvo pripažintos reikalingomis paslaugomis.
        Stovyklavietę be jokios įrangos - nereikalinga pripažino 43% respondentų,
nors kiti 43% laikė šį paslaugų tipą reikalingu, tuo tarpu likusieji griežtai pasisakė
prieš tokio tipo stovyklavietes.

         1.2.1 lentelė. Respondentų išsakytas poilsiaviečių vertinimas pagal įrangos
svarbą
            Poilsiaviečių tipai ir įranga           Labai     Reikalinga   Nereikalinga
                                                    svarbu
 a) Stacionarūs nameliai nakvynei ir visa            33%         32%           35%
 civilizuota įranga arba karavanai
 b) Stovyklavietė:
       palapinės ir minimali įranga                 46%          50%            4%
       sanitarinės-higieninės patalpos (tualetas,   51%          36%           13%
       prausykla, elektra, šiltas vanduo)
       specialiai įrengtos laužavietės              56%          39%            5%
       šiukšlių surinkimas                          63%          34%            3%
       aikštelė sportui ir žaidimams                44%          45%           11%
       sporto bei poilsio inventoriaus nuoma        36%          51%           13%
       palapinėms statyti skirta vieta              47%          47%            6%
 c) Stovyklavietė be jokios įrangos (nuosava        14%          43%           43%
 palapinė ir pan.)

         Kitų reikalingų paslaugų poreikis procentiškai buvo išreikštas šiais skaičiais:
          maisto produktų prekyba buvo labai svarbi ir reikalinga 65% apklaustųjų,
          saugomos automobilių aikštelės 70% apklaustųjų nuomone nėra
            reikalingos
          54% respondentų manė, kad informacija yra būtina, 37% apklaustųjų
            pareiškė, jog tai nėra reikalinga.



         1.2.2 lentelė. Kitų paslaugų poilsiavietėje reikšmė respondentų vertinimu
 Kitos teikiamos paslaugos                     Labai svarbu   Reikalinga   Nereikalinga
 Maisto parduotuvė (maisto atvežimas)              28%           37%           35%
 Saugomos automobilių aikštelės, saugyklos         20%           50%           30%
 daiktams ir pan.
 Informacija apie paslaugas, stovyklavietes ir     54%           9%            37%
 kt.




                                                                                     24
1.2.3 Turizmo paslaugų vartotojų galimybių analizė
        Turizmo paslaugų galimybėms nustatyti pagrindiniai duomenys buvo
lankytojų išlaidos poilsio metu.
        1.2.9 paveiksle matyti, kad                                  > 500 lt.
didžiausia grupė (25%) lankytojų išleidžia                             6%          iki 50 lt.
                                                    400-500 lt.                      19%
apie 120-200 litų, 23% respondentų išleido            13%
60-100 Lt, 19% – iki 50 Lt, 14% – 250-
300 lt. 13% – 400-500 Lt. Virš 500 Lt
išleido 6% respondentų. Apibendrinant
analizę galima teigti, kad dažniausiai 250-300 lt.
                                                   14%
išleidžiama pinigų suma yra iki 200 Lt,
kurią nurodė 68% respondentų, tačiau                                                          60-100 lt.
likusioji dalis respondentų išleido daugiau                                                     23%
nei 200 Lt. Tai leidžia daryti išvadą, kad
lankytojai pageidauja paslaugų kokybės,
kad „laukinis“ turizmas, už kurį mokėti                  120-200 lt.
                                                            25%
reikia minimaliai arba iš viso nereikia
mokėti, po truputį praranda savo
populiarumą Rytų Lietuvos regione, o 1.2.9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal
matyt ir visoje Lietuvoje.                                     išlaidų parke dydį.
        Turizmo paslaugų galimybių analizės metu buvo iškeltas antrasis uždavinys:
nustatyti, kokie respondentai išleidžia kokias pinigų sumas, t.y. sugrupuoti
respondentus į grupes atsižvelgiant į jų išlaidas. Analizė parodė, kad:
       Iki 30 Lt dažniausiai išleidžia studentai, atvykę į ANP nuosavu automobiliu iš
        Vilniaus arba Kauno. Dažniausiai tokie turistai renkasi 1 dienos arba 1 paros
        trukmės poilsį.
       40 Lt išleidžiantys respondentai pasiskirsto lygiomis dalimis – studentai,
        samdomi darbuotojai ir moksleiviai. Jie taip pat praleidžia 1 dieną arba 1 parą
        į ANP atvykę nuosavu automobiliu.
       50 Lt išleidžiantys respondentai pasiskirsto tokiomis dalimis: 39% – samdomi
        darbuotojai, 32% – studentai, 11% – moksleiviai ir kiti (bedarbiai bei dalis
        verslininkų). 35% respondentų šią sumą išleidžia per 1 dieną, 15% – per parą,
        25% – lankytojų už šią sumą poilsiauja 2 paras.
       60-100 Lt sumą ANP išleidžiantys turistai yra: 40% - samdomi darbuotojai,
        27% – studentai, 11% – verslininkai, 7% – bedarbiai ir kita veikla užsiimantys
        pasiskirsto lygiomis dalimis. Šios grupės praleistų dienų skaičius dažniausiai
        yra 2 paros (37%), tuo tarpu 18% respondentų šią sumą išleidžia, praleisdami
        ANP vieną dieną, 18% – vieną parą, 15 % – 3 paras. Likusioji dalis
        respondentų apsistoja ilgesniam nei 3 parų laikotarpiui.
       120 – 200 Lt išleidžiantys poilsiautojai dažniausiai 41% yra samdomi
        darbuotojai, 20% – verslininkai, 16% – studentai. Tokią pinigų sumą 38%
        respondentų išleidžia per dvi paras, per 3 paras – 28%. Nors 9% šią sumą
        palieka parke po 1 paros arba dienos, tačiau 14% poilsiautojų 200 Lt skiria
        išlaidoms kai poilsiauja parke savaitę.
       250-300 Lt sumos dažniausios (32%) samdomų darbininkų grupėje, 17% nuo
        viso šią sumą išleidžiančių poilsiautojų skaičiaus yra verslininkai, tuo tarpu
        kiti pasiskirsto smulkiomis dalimis. Dažniausiai (38%) pasirenkama trukmė –2
        arba 3 paros. Nors kita vertus, 14% lankytojų tokią pinigų sumą išleidžia per
        savaitę.


                                                                                               25
      400-500 Lt sumą išleidžiančiųjų grupei priklauso samdomi darbuotojai (38%),
       verslininkai – 27% , 16% – studentai ir kiti. Tokia suma dažniausiai yra
       išleidžiama per 3 paras – 37% ir per savaitę – 32%. Tuo tarpu 23%
       respondentų šią sumą išleido per 2 paras, o kiti – per vieną parą.
      Daugiau kaip 500 Lt išleidžiančiųjų grupėje beveik lygiomis dalimis
       pasiskirsto samdomi darbuotojai bei verslininkai. Dažniausiai pasirenkama
       kelionės trukmė – 3 paros arba savaitė.

       Ši detali išlaidų analizė leidžia padaryti tokias išvadas:
    Vidutinė studentų ir moksleivių parai išleidžiama suma yra 40-50 Lt.
    Vidutinė samdomų darbuotojų bei verslininkų išleidžiama suma –50-70 Lt.
    Respondentų, poilsiaujančių ANP savaitę, dienos išlaidos sudaro apie 50-60
       Lt/d.
    Apie 50% respondentų renkasi 2 – 3 parų poilsį ANP.
    Apie 30 respondentų ANP palieka virš 250 Lt, tačiau tik 1/3 jų užtrunka ANP
       teritorijoje savaitę, tuo tarpu kiti renkasi daugiau apmokamas paslaugas.
       Tokie rezultatai rodo, kad būtina kelti poilsio paslaugų kiekį ir kokybę
Aukštaitijos nacionaliniame parke, analogiškai didinant kainas. Tačiau būtina vertinti
vidutinės kokybės paslaugas, pritaikytas jaunimui ir žemesnio nei vidutinio
pragyvenimo lygio poilsiautojams.

       .




                                                                                   26
1.3 AUKŠTAITIJOS NACIONALINIO PARKO LANKYTOJŲ
    SRAUTŲ ANALIZĖ IR PROGNOZĖ

1.3.1 Lankytojų skaičiaus ANP kitimo rodikliai



3000

2500

2000

1500

1000

 500

   0
       1994.01




                          1995.01




                                           1996.01




                                                                1997.01




                                                                                   1998.01




                                                                                                     1999.01




                                                                                                                           2000.01




                                                                                                                                                2001.01




                                                                                                                                                                    2002.01




                                                                                                                                                                                          2003.01
                            1.3.1 pav. VšĮ „Palūšė“ lankytojų srauto kitimas 1994 – 2003m.


3000


2500
                                                                                                                                                             1999
2000
                                                                                                                                                             2000
                                                                                                                                                             2001
                                                                                                                                                             2002
1500


1000


 500


   0
                                                                          gegužė



                                                                                        birželis



                                                                                                   liepa
                                        kovas
                              vasaris




                                                     balandis




                                                                                                               rugpjūtis



                                                                                                                                     rugsėjis



                                                                                                                                                          spalis




                                                                                                                                                                                gruodis
                 sausis




                                                                                                                                                                    lapkritis




       1.3.2 pav. VšĮ „Palūšė“ lankytojų srauto kitimas pagal sezonus 1999-2002m.


        Galimybių studijos metu atlikta Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų
srauto analizė VšĮ „Palūšė“ turizmo centre parodė (1.3.1, 1.3.2 pav.), kad lankytojų
srautas parke yra griežtai sezoniškas. Didžiausias lankytojų srautas susiformuoja
birželio-rugpjūčio mėnesiais. Priklausomai nuo oro sąlygų tam tikru sezonu, šis
srautas gegužės ir rugsėjo mėnesiais gali būti didesnis. Mažiausias lankytojų srautas
yra kovo ir lapkričio mėnesiais – tai irgi lemia oro sąlygos. Tačiau būtina pabrėžti,


                                                                                                                                                                                27
kad žvelgiant į ANP lankomumo ataskaitą pagal metus, lankytojų srautas
nacionaliniame parke auga: maksimalus srautas 1994 m. siekė 1000 lankytojų, tuo
tarpu 2003 m. – daugiau kaip 2500 lankytojų.


               800
               700
                                                                            707
               600
               500                                               547
               400                          488
               300               349                  381
               200     260
               100
                 0
                      1996      1997       1998       1999       2000      2001




                     1.3.3. pav. Priimta užsienio turistų ANP 1996-2001 m.

        Kitas labai svarbus lankytojų skaičiaus analizės aspektas – užsienio turistų
skaičius ANP. Kaip matyti 1.3.3 paveiksle, užsieniečių lankytojų srautas Aukštaitijos
nacionalinio parko teritorijoje turizmo centro „Palūšė“ duomenimis taip pat žymiai
didėja. Išimtį sudaro 1999 m, kuomet lankytojų srautui didelę neigiamą įtaką turėjo
kaimynystėje esančios Rusijos krizės pasekmės. Tačiau bendra užsienio turistų
skaičiaus didėjimo tendencija išlieka. Taip pat būtina pabrėžti (2001 m. duomenimis),
kad sumažėjus sumažėjus svečių iš Rusijos, padaugėjo Estijos (15 %), Čekijos (11
%), Latvijos (8 %), Lenkijos (8 %), Vokietijos (19 %) bei JAV (10 %) šalių svečių.
Užsieniečiai dažniausiai poilsiui pasirenka šiuos mėnesius: liepa (38 %), rugpjūtis (31
%), tuo tarpu birželis (17 %) yra mažiau populiarus.
        Bendra lankytojų srauto analizė parodė, kad ir užsieniečių ir lietuvių lankytojų
skaičius ANP didėja – tai rodo dabartinį gamtinės aplinkos aktualumo didėjimą,
tačiau lygiagrečiai ši sąlyga patvirtina būtinybę kuo geriau pasirengti lankytojų srauto
augimui ir būtinai išlaikyti jį nagrinėjamame regione, patenkinant poreikius ir
išnaudojant galimybes.
        Tačiau anksčiau nagrinėjami skaičiai yra konkrečiai VšĮ „Palūšės“
skaičiuojami rodikliai. Kad įvertinti ANP lankytojų skaičių buvo remtasi ANP parko
administracijos rodikliais, apie lankytojus kurie gavo kitas paslaugas (1.3.1. lent.)

1.3.1 lentelė. ANP lankytojai naudojęsi kitomis ANP teikiamomis paslaugomis.

               Aptarnauta lankytojų                    2000 m.     2001 m.      2002 m.
TC “Palūšė“ lankytojai                                 8222       8689         8472
                                Ne VšĮ „Palūšė“ lankytojai
Lankytojų bilietus pirkusieji                          9813*      12256*       11424*
Gido paslaugas pirkę lankytojai                        2863       2609         1155
Stovyklavimo paslaugų naudotojai                       2837       7415         8400
Bitininkystės muziejaus lankytojai                     15000      15000        16625
Pirkusieji mokamus leidimus žvejybai                   583        485          425
Kiti lankytojai kreipęsi į ANP lankytojų centrą n.d.              1784         2113
                                               Viso: 29505        35982        37190
        * - lankytojų bilietus įsigiję turistai į bendrą sumą neįskaičiuojami.


                                                                                          28
       Būtina pabrėžti, kad Aukštaitijos nacionaliniame parke apsilankiusiųjų
lankytojų skaičius nuo 2000m. iki 2002 m. išaugo 21 proc. Tačiau norint tiksliai
nustatyti lankytojų srauto dydį ANP nepakanka susumuoti teikiamų paslaugų
vartotojus, būtina įvertinti galutinius metinius skaičius, kadangi ne visi parko
lankytojai naudojasi teikiamomis paslaugomis. Tačiau lankytojų , kurie naudojosi
analizuotomis paslaugomis skaičius per 2002m. – 37200 lankytojų.

1.3.2 VIETINIO IR UŽSIENIO TURIZMO RINKŲ POTENCIALO
      ANALIZĖ
        Lankytojų srauto struktūra pagal gyvenamąją vietovę parodė, kad didžiausią
(97%) dalį lankytojų sudaro atvykusieji iš Lietuvos ir tik 3% apklaustųjų buvo
užsieniečiai. Tokie skaičiai patvirtina seniai visuomenėje vyravusią nuomonę, kad
Aukštaitijos regionas – vietinio turizmo potencialas, tačiau paslaugų kokybei įvertinti
ir jų poreikiams pagrįsti buvo užduodami kiti klausimai.
        Didžiausią lankytojų dalį sudarė vilniečiai (26%), atvykusieji iš Kauno rajono
sudarė 14%, iš Panevėžio – 13%. Analizė patvirtino, kad Aukštaitijos nacionalinį
parką labiausiai renkasi rytų ir vidurio Lietuvos gyventojai (87%) ir tik 13% atvyksta
iš pietų ir vakarų Lietuvos (1.4.1 pav.).



                                              Maþeikiø r.
                                                               Akmenës r.
                        Skuod o r.                                                      Joniðkio r.
                                                                                                                                     Birþø r.
                                                                                                                      Pasvalio r.
                                                                                               Pakruojo r.             25
              Kretingo s r.                                      Ðiauliø r.
                                                                    68
                                                   Telðiø r.                                                                                                 Rokiðkio r.
                              Plung ës r.                                                                                                Ku piðkio r.
                                                      9
                                                                                  200                                                       11
                                                                                                                                                               28
                                                                                      km                       Panevëþio r.
                                    Rietavo                                                                                                                                Zarasø r.
                  Klaipëd os r.                                                                                            162                                               30
                                                            Kelmës r.                   Radviliðkio r.
                      29                                                                    7
                                                               8                                                                      An ykðèiø r.
  Nerin gos
                                            Ðilalës r.                                                                                    20                   Utenos r.
                                                                                                                                                                79
                                                                                                                                                                                 Ignalinos r.
                    Ðilutës r.                                            Raseiniø r.                                                                                               40

                                                                                                                                    150 km
                                                                             3
                                                                                                      Këd ain iø r.
                                       Tau rag ës r.                                                     25
                                                                                                                                                        Molëtø r.
                                                                                                                                 Ukmergës r.              10
                                  Pag ëgiø                              Jurb arko r.
                                                                                                                                    8                                   Ðvenèioniø r.
                                                                            4                                                                                               21
                                                                                               Kauno r.               23
                                                                                                                Jonavos r.          Ðirvintø r.
                                                                                                171                                   8
                                                                           Ðakiø r.
                                                                                                                      Kaiðiado riø r.
                                                                                                                      16                                  Vilniaus r.
                                                                                Kazlø Rûdo s                                   Elektrënø                       316
                                                                                                                                    6
                                                                                  Marijamp olës r.
                Lankytojø skaièius                                                                            Prienø r.
                                                                                         13                      5
                (apklausos duomenimis):                        Vilkaviðkio r.
                                                                                                                                           Trakø r.
                       0 -6
                       7 - 16                                                                                                                     Ðalèininkø r.
                                                                        Kalvarijos                                                                     1
                       17 - 40
                       41 - 79                                                                         Alytaus r.
                                                                                                          14
                       80 - 316                                                               Lazd ijø r.
                                                                                                                         Varënos r.
                                                                                                                              2

                                                                                                           Druskininkø




              1.3.4 pav. Į ANP atvykstančių poilsiautojų pasiskirstymas pagal regionus




                                                                                                                                                                              29
        Pagrindinis ANP lankytojų potencialas – 150-200 km zonoje. Šį faktą
patvirtino ir respondentų kelionei sugaištas laikas: apie 58 % kelionei sugaišo 2–3
valandas, tuo tarpu 14 % – valandą ir 28 % – daugiau kaip 3 valandas. Apie 85 %
respondentų poilsiauti atvyko automobiliu, tokiu būdu 2–3 valandų kelias nuo Palūšės
sudaro 150–200 km zoną, iš kur atvyksta pagrindiniai ANP lankytojai. 1.2.4
paveikslas patvirtina ir tą faktą, kad didžiausia ANP lankytojų dalis yra iš didžiųjų
miestų – Vilniaus (25%), Kauno (14%), Panevėžio (13%) ir Šiaulių (5%).




                                                                                  30
1.3.3 Susisiekimo būdai


        Didžioji dauguma lankytojų į
Aukštaitijos nacionalinį parką gali patekti
tik kelių ir geležinkelių transportu.
        Geležinkelis Sankt-Peterburgas -
Vilnius-Varšuva-Berlynas eina pietrytiniu
parko pakraščiu (žr 1.3.5 pav.). Traukiniai
kursuoja gana dažnai (susiekti galima 6
vietiniais reisais) ir sustoja Ignalinoje (tai
artimiausia stotelė prie Palūšės). Taigi tam
tikra lankytojų dalis į parką atvyksta ir per
Ignaliną, tačiau jiems tenka naudotis kelių
transportu arba kitais susisiekimo būdais.
        ANP yra atokiai nuo pagrindinių
magistralinių kelių, todėl tranzitiniai
transporto srautai nėra dideli ir galima daryti
prielaidą, kad vasaros metu daugiausiai šie
keliai yra naudojami vietinių gyventojų ir
parko lankytojų susisiekimui. Pagrindiniai
krašto keliai, kertantys ANP, ir rajoniniai
keliai yra pateikti 1.3.2 lentelėje.
                                                  1.3.5 pav. ANP kelių ir geležinkelių
                                                  schema

       1.3.2 lentelė. Aukštaitijos nacionalinio parko keliai

 Kelio Nr.                       Kelio pavadinimas                      Ilgis, km
                                     Krašto keliai
102           Vilnius-Švenčionys-Zarasai                              162,94
111           Utena-Kaltanėnai-Švenčionys                             65,11
112           Ignalina-Didžiasalis                                    37,12
114           Molėtai-Kaltanėnai-Ignalina                             55,63
                                  Rajoniniai keliai
1402          Linkmenys-Šakarva                                       5,60
1410          Strigailiškis-Vaišniūnai                                6,40
1422          Linkmenys-Krivasalis                                    5,00
1423          Aza-Vaišniūnai-Ginučiai-Kirdeikiai                      15,60
1429          Linkmenys-Antalksnė                                     4,80
1433          Kirdeikiai-Antalksnė-Šakarva                            10,30
2813          Gečiai-Kuktiškis-Tauragnai-Daunoriai                    36,60
4407          Švenčionys-Rėkučiai                                     17,00
4413          Kaltanėnai-Murmos                                       8,00
4902          Utena-Tauragnai-Kirdeikiai                              28,44
4904          Lamėstas-Kirdeikiai                                     6,00
4906          Kirdeikiai-Linkmenys                                    5,90
4907          Jotaučiai-Minčia-Jakėnai                                25,90
4927          Privaž. prie Kirdeikių nuo kelio Kirdeikiai-Linkmenys   0,70


                                                                                31
1.3.4 Transporto srautų Aukštaitijos nacionaliniame parke bei visoje
      Lietuvoje analizė
        Automobilizacijos lygis Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu sparčiai auga,
nežiūrint į tai, kad išlieka sunki ekonominė padėtis, nuolat kyla kuro kainos.
Dažniausiai naudojamas rodiklis šalies automobilizacijai nustatyti yra lengvųjų
automobilių skaičius 1000 gyventojų. Nors šiuo požiūriu tarp esamų ES narių Lietuva
būtų viena iš paskutiniųjų, tačiau tarp ES kandidačių mūsų valstybė yra viena
pirmutinių, aplenkdama Estiją, Lenkiją, Latviją, Slovakiją, Vengriją (Pagal Eurostat,
pav. 1.3.6). Kartu su automobilizacija (nuo 1994 m. iki 1998 m. imtinai) Lietuvoje
augo ir automobilių eismo intensyvumas. 1999 ir 2000 m. dėl ekonominės krizės
šalyje eismo intensyvumas sumažėjo, bet nuo 2001-ųjų eismo intensyvumas vėl ėmė
didėti. Tarptautinio eismo srautas Lietuvoje didėja nuolat. Lyginant su 1993 m.,
bendras tarptautinio eismo intensyvumas išaugo 1,5 karto, o krovininio transporto
priemonių – net 1,7 karto.

                                                                                                  Automobilizacija pasaulio šalyse
                                                                                                      (aut.sk./1000gyventojų)

                                                                800
                                                                700
                                                                600
                                                                500
                                                                400
                                                                300
                                                                200
                                                                100
                                                                  0
                                                                                                                                 J ungt inė k ara ly st ė
                                                                              K anada
                                                                       J AV




                                                                                                                                                                                               Č ek ija


                                                                                                                                                                                                          Liet uv a
                                                                                                                     Šve dija




                                                                                                                                                                                     D anija




                                                                                                                                                                                                                      Estija


                                                                                                                                                                                                                               Lenkija


                                                                                                                                                                                                                                         Latv ija




                                                                                                                                                                                                                                                                              R us ija
                                                                                        Vok iet ija




                                                                                                                                                                          Suom ija




                                                                                                                                                                                                                                                    Slov ak ija

                                                                                                                                                                                                                                                                  Vengr ija
                                                                                                      Port ugalija




                                                                                                                                                            Slov ėnija




                 1.3.6 pav. Automobilizacija pasaulio šalyse ir
                 Lietuvoje (aut.sk./1000 gyventojų)
      Transportų srautų augimas tiesiogiai priklauso nuo automobilizacijos lygio
augimo. Tai matyt iš paveikslėlio 1.3.7, kuris gautas, sugretinus autotransporto
priemonių skaičiaus kitimo dinamiką ir eismo intensyvumo kitimo dinamiką 1993-
2002 m. (Regitros ir Transporto ir kelių tyrimo instituto duomenys, perskaičiuoti į


                                                                                                              Plot of Fitted Model
                                   Eismo srautø=lygio kitimas




                                                                 220
                                                                 200
            Eismo srautų kitimas
                                          1993 m. 100 %




                                                                 180
                                                                 160
                                                                 140

                                                                 120
                                                                 100
                                                                       160                      190                             220                                      250                   280                    310                     340
                                                                                   Automobilizacijos lygio kitimas
                                                                              Automobilizacijos lygio kitimas
                                                                                                                                                      1993 m. = 100 %
                                                                1.3.7 pav. Automobilizacijos ir eismo
                                                                intensyvumo priklausomybės modelis


                                                                                                                                                                                                                                                                                         32
procentinį pokytį lyginant su 1993 metais).
        Paveikslėlyje 1.3.7 matyti, kad tarp transporto priemonių skaičiaus kitimo ir
eismo intensyvumo augimo yra tiesinis ryšys, nusakomas lygtimi:
        Eismo srautų lygio kitimas = -0,00132967 + 0,621124*Automobilizacijos
lygio kitimas.
        Statistiniai duomenys rodo, kad egzistuoja stiprus statistinis ryšys tarp šių
faktorių su 99 % patikimumu, o modelis paaiškina 100 % eismo srautų pokyčių
priklausomybės nuo automobilizacijos lygio pokyčių. Koreliacijos koeficientas lygus
1 (tai parodo labai stiprų ryšį tarp kintamųjų). Taigi ateityje kylant automobilizacijos
lygiui, automobilių ir eismo srautai atitinkamai didės.
        Antra vertus, transporto srautai ANP yra tiesiogiai susiję su turistų srautais,
todėl remiantis šia prielaida ir naudojantis Transporto ir kelių tyrimo instituto nuo
1996 m. atliekamais automatizuotais transporto srauto ir važiavimo greičio
matavimais valstybinių kelių tinkle, galima įvertinti lankytojų skaičių ANP
teritorijoje. 2002 m. magistraliniuose ir krašto keliuose transporto srautas buvo
matuotas 223 postuose stacionariai įrengtais ir mobiliais skaičiuokliais: 19 postų dirbo
nepertraukiamu režimu, 204 – periodiškai. Rajoniniuose keliuose eismo intensyvumas
buvo matuotas 317-je kelių ruožų mobiliais skaičiuokliais. Skaičiuoklių ir apklausos
postų išsidėstymas ANP pateiktas 1.3.4 paveikslėlyje. Duomenys apie nacionalinio
parko kelių apkrovimą pateikti 1.3.2. lentelėje.

                                                                                                                                        us
                                                                                                                                   as
                                                                                                                                                                                   N
                                                                                                                                 ar
                                                                                                                          ÁZ



                                                               4907
                                                                                                                              102
                                                                                                                                                                          W                E
                                            2813
                                  #                                                                              # S1080
                                                                                                                 S
                                      Tauragnai                                                                                                                                    S
               ÁUtenà

                                             4902

                                                                                      269
                                                                                                                                                a lá
                                                        4927                           # 1423
                                                                                       S
                        # S1220
                        S                                                                                        å                   ÁDi
                                                                                                                                           i as
                                                                                                                                        d þ 112
                                                                                                          1410
                                             4904
                                                                 270                                  266   S
                                                                                                            #
                                                               S
                                                               #
                                                                   1433                                                   102
                                           111
                                                          4906                                              114
                                                                                               Palûðë                 #   Ignalina
                                                 1422
                                                                   1429                 1433
                                                                                                    S
                                                                                                      #
                                                                                                    # S1270                å
                                                           å                     1402    1433     å                                                    #       Gyvenvientës
                                                                                            114                            S
                                                                                                                     S1070 #                           114     Kraðto keliai
                                                                                                                                                       441 3   Rajoniniai keliai
                                                                                                                                                               Plaèios vëþës geleþinkelis
                                            114                                                           4407                                                 Aukðtaitijos nacionalinis
                                                                             #                                                                                 parkas
                                                                                  Kaltanënai
             ÁMolëtus                                                                 4413            294
                                                                                                                                                       å       Apklausos ir stebëjimo
                                                                                                                                                               postai
                                                                                                      S
                                                                                                      #
       S
       #                                                                                                                      102                  #
                                                                                                                                                   S           Mobilûs automatiniai
             S1260
                                                                                                                                                               postai kraðto keliuose
                                                                                                                                                   #
                                                                                                                                                   S           Mobilûs automatiniai
                                                                   ÁÐvenèionis




                                                                                 111                                                                           postai rajoniniuose keliuose
                                                                                                                          ÁV ilniø




                                                                                            M1230                                                  #
                                                                                                                                                   S           Periodiniai automatiniai
                                                                                  #
                                                                                  S
                                                                                                                                                               stacionarûs postai
       173




               1.3.7 pav. Automatinių stebėjimo ir vykdytos apklausos postų
                              išsidėstymas ANP teritorijoje




                                                                                                                                                                                               33
                                            1.3.3 lentelė. Eismo intensyvumas (aut./parą) ANP teritorijoje


 Kelio                     Kelio pavadinimas                      Kelio ilgis Posto Nr. Metinis          2001 IV         2002 I       2002 II     2002 III
  Nr.                                                                km.                vidurkis         ketvirtis      ketvirtis    ketvirtis    ketvirtis
                                                                                Krašto keliai
102      Vilnius-Švenčionys-Zarasai                              162,94     S1070       1242            1185           1080         1319         1390
                                                                            S1080       1038            990            903          1102         1162
111      Utena-Kaltanėnai-Švenčionys                             65,11      S1220       1313            1167           1044         1437         1606
                                                                            M1230       1053            1004           915          1116         1178
112      Ignalina-Didžiasalis                                    37,12                                         nėra duomenų
114      Molėtai-Kaltanėnai-Ignalina                             55,63      S1260       432             412            375          458          483
                                                                            S1270       926             883            806          983          1036
                                            Visų krašto kelių vidurkiai                 2111            1996           1804         2366         2441
                                                                              Rajoniniai keliai
1410     Strigailiškis-Vaišniūnai                                6,4        R266        291             260            236          310          357
1423     Aza-Vaišniūnai-Ginučiai-                                15,6       R269        220             197            178          234          270
         K   i r   d   e   i k   i a   i




1433     Kirdeikiai-Antalksnė-Šakarva                            10,3       R270        176             157            142          187          216
                                           Visų rajoninių kelių vidurkiai                         469            420          380          500          576


                     Tiksliausiai transporto eismo intensyvumo pokyčius valstybinių kelių tinkle
              atspindi suminė transporto priemonių rida per metus. Tačiau tam reikalingi duomenys
              apie eismą visame kelių tinkle. Rajoniniuose keliuose 2001 m. eismo intensyvumo
              tyrimai nebuvo vykdomi, o 2002 m. jie apėmė apie 20% rajoninių kelių tinklo. Todėl
              kai kuriais atvejais apie kasmečius eismo intensyvumo pokyčius tenka spręsti pagal
              surinktus duomenis apie eismo intensyvumą krašto keliuose.
                     Bendri Lietuvoje išdėstytų stacionarių nuolat veikiančių postų duomenys,
              lyginant 2002 m. su 2001 m., rodo žymų eismo intensyvumo padidėjimą. Padidėjimo
              priežastys yra šios:
                     − bendro Lietuvos ekonomikos lygio augimas ir bendrojo vidaus produkto
              (BVP), tenkančio vienam gyventojui, padidėjimas;
                     − intensyvi prekyba lengvaisiais automobiliais, senų automobilių įvežimo į
              Rusiją muitų padidėjimas;
                     − šilta ir ilga vasara, kuri skatino savaitgalinį ir atostogų laikotarpio eismą.

                      Kaip matyti iš 1.3.3 lentelės, visi ANP teritorijoje esantys krašto keliai
              apkrauti tolygiai. Intensyviausias eismas yra krašto kelyje Utena-Kaltanėnai-
              Švenčionys – 1313 aut./parą bei Vilnius-Švenčionys-Zarasai – 1242 aut./parą. Kaip
              minėta, matuota tik dalyje rajoninių kelių, tačiau palyginti yra nemažai važiuojančių
              keliu Strigailiškis-Vaišniūnai – 291 aut./parą.
                      1.3.4 lentelėje pateikti duomenys apie transporto priemonių ridos pasikeitimus
              parko krašto kelių tinkle 2001 ir 2002 metais. Ridos palyginimo rezultatai Lietuvos
              magistraliniuose keliuose rodo didelį pokytį (+9,0%), kaip ir intensyvumas
              nuolatiniuose postuose (+7,9%). Lietuvos krašto keliams pagal ridą gautas žemesnis
              eismo pokytis (+0,2%). Todėl 1.3.3 lentelėje pateikti duomenys turi paaiškinimą –
              komercinio pobūdžio tranzitiniai srautai parke mažėja, ir todėl sumažėja kelių
              apkrovimas. Be to, matavimo metodika ir postų vieta per pastaruosius metus labai
              kito, todėl toliau remiamasi 2002-2003 m. Transporto ir kelių tyrimo instituto darytais
              matavimais, kurie apėmė visus krašto ir daugelį rajoninių kelių.



                                                                                                                                           34
       1.3.4 lentelė. Aukštaitijos nacionalinio parko krašto kelių vidutinio metinio
paros eismo intensyvumo vidurkių pokytis 2002 m. lyginant su 2001 m.
        Kelio nr.           Kelio pavadinimas     Pokytis 2002/2001 m.,%
        102         Vilnius-Švenčionys-Zarasai                     -1,30%
        111         Utena-Kaltanėnai-Švenčionys                     1,00%
        112         Ignalina-Didžiasalis                            3,10%
        114         Molėtai-Kaltanėnai-Ignalina                   -16,10%


       Krašto keliuose 2002 m. lengvasis transportas sudarė 90,19% bendro srauto
(0,6% daugiau nei 2001m.), sunkusis transportas – 9,71% (5,7% mažiau nei 2001m.).
Rajoniniuose keliuose lengvasis transportas sudarė 91,47% bendro srauto, sunkusis
transportas – 8,53%. Iš 1.3.8 paveikslo matyti, kad Aukštaitijos nacionalinio parko
krašto ir rajoniniais keliais pravažiuojančių transporto priemonių, priskirtinų lengvųjų
transporto priemonių grupei, buvo 92 %. Pravažiuojančių autobusų yra apie 0,4 %
bendro transporto srauto.



                                                              Motociklai


                                                              Lengv ieji automobiliai


                          2% 1%2% 1%                          Mini automobiliai
                    2%
           5%                       0,2%                      Autobusai
         5%
                                                              Lengv i krov ininiai automobiliai (1 – 2 t kel.
      0,4%                                                    galios)

                                                              Vidutiniai krov ininiai automobiliai (2,5 – 5,5 t kel.
      6%                                                      galios)

                                                              Vidutiniai krov ininiai automobiliai (5,5 – 8,5 t kel.
                                                              galios)

                                                              Sunkieji krov ininiai automobiliai (10 – 12 t kel.
                                                              galios, 3 ašy s)

                                                              4 ašių krov ininiai automobiliai (v ilkikai su
                                                   76%        priekabomis ir puspriekabėmis)

                                                              5 ir daugiau ašių krov ininiai automobiliai (v ilkikai
                                                              su priekabomis ir puspriekabėmis)

                                                              Traktoriai




    1.3.8 pav. Aukštaitijos nacionalinį parką pravažiuojančių transporto priemonių tipai


       Didžiausias vidutinis 2002 m. mėnesio eismo intensyvumas Lietuvos krašto
keliuose nustatytas rugpjūčio mėnesį (2487aut./p.), mažiausias – sausio mėnesį
(598aut./p.). Lyginant intensyvumą per šiuos mėnesius, nustatyta (1.3.6 pav.), kad
eismo intensyvumas ANP daugiausiai išauga krašto kelyje Utena-Kaltanėnai-
Švenčionys prie posto S1220 – 86 %, o kituose krašto keliuose – 45 % (palyginimui
vidutiniškai Lietuvoje 56 %). ANP rajoniniuose keliuose intensyvumas išauga 84 %.
Galima daryti prielaidą, kad šis pokytis yra aiškiai turistinės prigimties.




                                                                                                                35
                                                                                                                                       us
                                                                                                                                  as
                                                                                                                                                                           N




                                                                                                                                ar
                                                                                                                         ÁZ
                                                              4907
                                                                                                                             102
                                                                                                                                                                    W             E
                                           2813
                                 #                                                                              S
                                                                                                                # S1080
                                     Tauragnai                                                                                                                                S
              ÁUtenà

                                            4902

                                                                                     269
                                                                                                                                               a lá
                                                       4927                           # 1423
                                                                                      S
                       # S1220
                       S                                                                                        å                   ÁDi
                                                                                                                                          i as
                                                                                                                                       d þ 112

                                            4904
                                                                270                                  266   S
                                                                                                           #
                                                              S
                                                              #                                          1410
                                                                  1433                                                   102
                                          111
                                                         4906                                              114
                                                                                              Palûðë                 #     Ignalina
                                                1422
                                                                  1429                 1433
                                                                                                   S
                                                                                                     #
                                                                                                   # S1270                å                       Eismo intensyvumo procentinis
                                                          å                     1402    1433     å                                                padidëjimas Aukðtaitijos
                                                                                                                                                  nacionaliniame parke vasaros
                                                                                           114                            S
                                                                                                                    S1070 #
                                                                                                                                                  sezono metu (2002 m. duomenys):
                                                                                                                                                          nëra duomenø
                                                                                                                                                          1 - 45 procentai
                                           114                                                           4407                                             46 - 86 procentai
                                                                            #                                                                         #   Gyvenvientës
                                                                                 Kaltanënai                                                               Aukðtaitijos nacionalinis
            ÁMolëtus                                                                 4413            294                                                  parkas
                                                                                                     S
                                                                                                     #
      #
      S                                                                                                                      102                          Apklausos ir stebëjimo
            S1260
                                                                                                                                                      å   postai
                                                                                                                                                      #
                                                                                                                                                      S   Mobilûs automatiniai
                                                                  ÁÐvenèionis



                                                                                111                                                                       postai kraðto keliuose
                                                                                                                                                          Mobilûs automatiniai




                                                                                                                         ÁV ilniø
                                                                                                                                                      #
                                                                                                                                                      S
                                                                                 #
                                                                                 S
                                                                                           M1230                                                          postai rajoniniuose keliuose
                                                                                                                                                      S
                                                                                                                                                      #   Periodiniai automatiniai
                                                                                                                                                          stacionarûs postai
      173




     1.3.9 pav. Sezoninis eismo intensyvumo pokytis ANP 2002 m.



        Norint nustatyti transporto srautų struktūrą ir važiavimo tikslus, 2003 m. liepos
25 d. (penktadienį) buvo vykdoma transporto priemonėmis važiuojančių keleivių
apklausa. Nustatyta, kad apklausos postus (žr. 1.3.9 pav. ) pravažiavo 746 transporto
priemonės, iš kurių 85 % – lengvųjų, 10 % – sunkvežimių ir vilkikų, 2 % – autobusų
ir 3 % – dviračių. Stabdant automobilius (kartu su policijos pareigūnais), buvo
apklausti 133-jų automobilių keleiviai, kurių vizito tikslas – poilsis ANP. Dauguma
poilsiautojų vyko automobiliais – 127, ir tik 5 – autobusais. Iš šių 133-jų automobilių
keleivių 111 (83,5 %) vyko į poilsiavietę iš namų, t.y. jų kelionės tikslas buvo
apsistoti ir poilsiauti ANP. Kiti 22 (16,5 %) respondentai jau buvo apsistoję ANP ir
važiavo įvairiais kitais kultūriniais-buitiniais tikslais (apsipirkti, išsinuomoti valties,
aplankyti pažįstamų ir pan.). Atmetus poilsiautojus, vykstančius kitais kultūriniais-
buitiniais tikslais nei poilsis parke ir vykstančius autobusu, buvo suskaičiuotas
vidutinis automobilio užpildymas keleiviais – 3,65 žmogaus. Vidutinis automobilio
užpildymas keleiviais gautas ganėtinai didelis, tačiau buvo skaičiuojami ir
mikroautobusai, visureigiai bei kitos didesnio talpumo keleivinės transporto
priemonės.




                                                                                                                                                                                  36
1.3.5 Keleivių srautai Aukštaitijos nacionaliniame parke ir jų prognozė
      penkeriems metams
        Skaičiuojant ANP pravažiuojančių turistų skaičių (žr. Priedus 1 ir 2), remtasi
Transporto ir kelių tyrimo instituto srautų tyrimais ir priimta, kad sausio mėnesio (kai
srautai yra mažiausi) srautas –didžiausias tranzitinio transporto ir vietinių gyventojų
važiuojančių įvairiais tikslais srautas. Taigi kitas sezono metu (gegužės-rugsėjo mėn.)
pravažiuojantis transportas – turistinis transportas, o juo važiuojantys keleiviai vyksta
poilsiauti.
        Kito skaičiavimo etapo metu iš srauto buvo atskirti lengvieji automobiliai ir
autobusai (panaudojant Transporto ir kelių tyrimo instituto duomenis apie srauto
struktūrą) bei, panaudojus apklausų (buvo apklausiami tik turistai) metu nustatytą
vidutinį automobilio užpildymą ir įvertinus atliekamas papildomas buitines-kultūrines
keliones, apskaičiuotas “potencialių” turistų srautas.
        Skaičiuota buvo 2 būdais ir remtasi skirtingomis prielaidomis. Pirmasis būdas
remiasi prielaida, kad pagrindiniai turistų srautai važiuoja krašto keliais, ir todėl
postai S1220, S1270, S1260 tiksliausiai apibrėžia įvažiuojančius į ANP turistų
srautus. Antrasis būdas remiasi prielaida, kad tiksliausiai turistų srautus apibrėžia
ANP ribose išdėstyti stebėjimo punktai S1270, 266, 269. Atlikus skaičiavimus, gauti
tokie rezultatai: pirmuoju būdu – 242 172, o antruoju – 220 036 “potencialūs” turistai.
Reikia pabrėžti, kad “potencialūs” turistai – tai ANP teritorija pravažiavusių turistų
skaičius, tačiau tai nereiškia, kad visi turistai apsistojo ar norėjo apsistoti ANP.
        Pasinaudojus VšĮ “Palūšė” kaupiamais duomenimis apie priimtus lankytojus
1994-2002 m., sudarytas pesimistinis scenarijus (pav. 1.3.10). Ne visi atvykusieji į
ANP yra registruojami ir įsigyja bilietus, kartais tokie poilsiautojai apsistoja pas
pažįstamus. Todėl ši prognozė pavadinta pesimistine sąlyginai, tačiau tai yra tas
lankytojų skaičius, kuriuo galima remtis, sudarant priklausomybės lygtį. Kaip matyti
iš paveikslėlio, lankytojų skaičių labai įtakoja ekonominė šalies padėtis, nes 1999 m.
kilusi Rusijos krizė žymiai sumažino lankytojų skaičių. Palyginus alternatyvius
modelius, gauta, kad šis srautas geriausiai aprašomas ir augs linijine priklausomybe:

                                              Linijinė kryptis = -1,27544E6 + 641,7 t.

                                          Time Sequence Plot for lank_sk
                     (X 1000)                  Linear trend = -1,27544E6 + 641,7 t
                           18
                                                                                            Buvęs lankytojų skaičius
                                                                                             actual
                                  15                                                        Prognozuojamas
                                                                                             forecast
                                                                                            95% patikimumo ribos
             Lankytojų skaičius




                                  12                                                         95,0% limits
                   lank_sk




                                   9
                                   6

                                   3
                                   0
                                       1990    1993   1996    1999    2002    2005   2008
   1.3.10 pav. Pesimistinė lankytojų ANP prognozė




                                                                                                                37
        Pagal turizmo įstatymą (1998 m. kovo 19d. Nr. VIII-667, Vilnius), turistas –
tai asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais, profesiniais-dalykiniais, etniniais,
kultūriniais, rekreaciniais, religiniais ar specialiais tikslais keliauja po šalį ar į kitas
šalis ir apsistoja bent vienai nakvynei už savo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų.
Tarptautinėje statistikoje visi turizmu užsiimantys keliautojai vadinami lankytojais.
Lankytojai – tai asmenys, kurie iš pastoviosios gyvenamosios vietos vyksta į kitą
vietą (šalį), kurioje neturi pastoviosios gyvenamosios vietos ne ilgiau kaip 12
mėnesių, o kelionės tikslas nėra toje šalyje apmokama samdomoji veikla. Į lankytojų
sąvoką neįtraukiami dirbantieji pasienyje, imigrantai, diplomatai, tranzitiniai
keleiviai, pabėgėliai ir pan. Taigi, vertinant tikrų turistų skaičių parke nuo tranzitinių
srautų, padarytos kelios prielaidos:
             Tam tikra “potencialių” turistų dalis užsuka į ANP;
             Vidutinė ir optimistinė prognozė daroma, panaudojant pesimistinės
                prognozės tiesinę priklausomybę.

      Vidutinio scenarijaus atveju 5 proc. “potencialių” turistų užsuka į ANP.
Vadinasi, 2002 m. sezono metu (žr. 1.3.5 lentelę) ANP aplankė 11 002, o per metus–
12 542 lankytojai (žr. 1.3.6 lentelę). Pagal šį scenarijų 2008 m. ANP teritorijoje
sezono metu apsistos – 17 003, o per metus – 19 384 lankytojai.

1.3.5 lentelė. ANP lankytojų prognozė (sezono metu)
metai:    Pesimistinė prognozė Vidutinė prognozė Optimistinė prognozė
     2002                   8472             11002                22004
     2003                   9885             12837                25674
     2004                  10527             13670                27340
     2005                  11169             14503                29007
     2006                  11810             15337                30674
     2007                  12452             16170                32340
     2008                  13094             17003                34007

       Optimistinio scenarijaus atveju 10 proc. “potencialių” turistų užsuka į
nacionalinį parką. Vadinasi, 2002 m. sezono metu (žr. 1.3.4 lentelę) ANP buvo
22 004 lankytojai, o per metus apsilankė 25 084 lankytojai (žr. 1.3.5 lentelę). Pagal šį
scenarijų 2008 m. ANP teritorijoje sezono metu apsistos 34 007, o per metus – 38 768
lankytojai.
       Reikia pastebėti, kad optimistinis scenarijus yra siejamas su sparčiu
ekonominiu augimu bei daroma prielaida, kad aktyvus investavimas į infrastruktūrą
pritrauks papildomus turistų srautus tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio.

1.3.6 lentelė. ANP lankytojų prognozė (per metus)
metai:    Pesimistinė prognozė Vidutinė prognozė Optimistinė prognozė
     2002                   9658             12542                25084
     2003                  11269             14634                29268
     2004                  12001             15584                31168
     2005                  12732             16534                33068
     2006                  13464             17484                34968
     2007                  14195             18434                36868
     2008                  14927             19384                38768




                                                                                         38
       Norint papildomai nustatyti maksimalius turistų srautus, 3 priede yra įvertinti
srautai per vieną darbo dieną ir savaitgalio dieną sezono metu. Pvz., vidutinio
scenarijaus atveju 2002 m. parke sezono metu buvo 46 lankytojų per darbo dieną, o
per savaitgalio dieną – 139 lankytojai. Pagal šį scenarijų 2008 m. ANP teritorijoje
sezono metu yra prognozuojami 72 lankytojai per darbo dieną, o per savaitgalio dieną
– 215 lankytojų.


        .




                                                                                   39
1.4 ANP TURIZMO PASLAUGŲ IR PRAMOGŲ VERTINIMAS

                                                                                VŠĮ      „Palūšė“        yra
      už leidimus      už inventoriaus                                  Aukštaitijos nacionalinio parko
        žvjya
         e bi              no ą
                            um
                                               už prekes
                                                                        direkcijos                 įsteigtas
                            2 už ekskursijas
                             %
          2%
                                   2%             3%                    savarankiškas            padalinys
už pirties nuomą                                                        turizmo ir rekreacijos veiklai
       %
      1už maitinimą                                                     organizuoti.          Pagrindiniai
           4%                                                           viešosios įstaigos tikslai:
        už lankytojo

          b tą
           ilie                                                          teikti turizmo paslaugas,
            8 %                                                             rinkti ir pateikti vartotojams
                                                                            turistinę         informaciją,
                                                                            konsultuoti             turizmo
                                                                            paslaugų vartotojus,
                                                                         propaguoti             ekologinį
                                                           už nakvynę       turizmą,
                                                             7%
                                                              8          rengti                    turizmo
                                                                            infrastruktūros tyrimų ir
                                                                            programų projektus
     organizuoti kultūros ir kt. renginius.


      VŠĮ turizmo centras „Palūšė“, siekdamas savo pagrindinių tikslų ir uždavinių,
užsiima ir kita įstatymuose numatyta veikla:
            poilsio namų veikla,
            aprūpinimas kita laikina buveine,
            stovyklavietės, įskaitant aikšteles automobiliams,

                           valgykla – baras,
                           maitinimas,

                           kelionių organizatorių veikla,
                           turistų gidų veikla,

                           suvenyrų, meno dirbinių kt. informacijos priemonių mažmeninė
                            prekyba,
                           kt. mažmeninė prekyba ne parduotuvėse,

                           valčių pramogoms nuoma,
                           dviračių nuoma,
                           kt. sausumos transporto nuoma,
                           sporto įrangos nuoma,
                           žirgų jodinėjimui nuoma,
                           kt. turizmo inventoriaus nuoma,

                           gamtos ir technikos mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai,



                                                                                                         40
             rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa, reklama, leidyba,
              mugių, parodų ir kt. renginių organizavimas ir veikla juose,
             meninė veikla, literatūrinė kūryba ir interpretacija,
             įvairi, kita smulki įstatymams neprieštaraujanti veikla.

       ANP teikiamas pagrindinių paslaugų paketą:
              apgyvendinimo, nakvynės,
              maitinimo,
              pirties nuomos,
              inventoriaus nuomos,
              ekskursijų,
              kt.
       2001 m. veiklos ataskaitos duomenimis, 78 % visų gautų pajamų sudaro
pajamos, gautos už nakvynės paslaugas, tuo tarpu pajamos už lankytojo bilietą sudaro
8 %, inventoriaus nuomą – 2 %, leidimus žvejybai – 2 %, už maitinimą – 4 %.
       Išsamesnė analizė galimybių studijos metu buvo atlikta apie apgyvendinimo
paslaugas. Apgyvendinimo paslaugos Palūšėje yra orientuotos į vidutines ir mažesnes
pajamas gaunantį lankytoją. Tai nėra aukšto lygio paslaugos. Minimali nakvynės
kaina (su savo patalyne) už vieną naktį, praleistą Palūšėje, vienam asmeniui yra 10 Lt.
Vidutinė vienos lovos kaina yra 18 Lt (su patalyne). Maksimalus pajėgumas
apnakvydinimui vienu metu yra 293 lovos. Paprastai visos lovos užimtos būna 2–3
savaitgalius per sezoną. Didžioji dalis problemų dėl nakvynės kokybės yra finansinės
galimybės, lėšų trūkumas. pastatai, poilsio nameliai, kurie yra seni, nerekonstruoti,
pritaikyti sovietmečio laikmečio lankytojui, todėl estetiniu požiūriu žalojantys
aplinkinį kraštovaizdį, o ekonominiu požiūriu – duodantys minimalias lėšas pagal
vietovės galimybes.
       Dauguma poilsio namelių neturi jokių komunikacijų, tačiau juose gyvenančių
poilsiautojų patogumui Palūšės teritorijoje yra įrengti tualetai, prausyklos ir dušai,
nors visa ši įranga reikalauja labai didelės rekonstrukcijos ar net griovimo.
       Apgyvendinimo paslaugų apmokėjimo sistema yra lanksti, priklausoma nuo
sezonų, oro sąlygų, lankytojų srauto ir galimybių. Matyt tai yra pagrindinė priežastis,
kodėl Palūšė nuolat turi pastovių klientų, poilsiautojų srautą.
       Ginučių malūne teikiamos apgyvendinimo paslaugos yra kokybiškesnės, tačiau
būtina pabrėžti, kad vidinė patalpų rekonstrukcija ten taip pat reikalinga. Būtina
rekonstruoti sanitarinius mazgus, virtuvę. Bent vidutiniškai reikia modernizuoti,
atnaujinti poilsio kambarius, tačiau tam trūksta lėšų.




                                                                                    41
1.5 TURIZMO INFORMACIJOS IR RINKODAROS ANALIZĖ
    IR VERTINIMAS
        Internetinių šaltinių paieškos analizė rodo, kad Aukštaitijos nacionaliniame
parke mažai dėmesio yra skiriama informacijai interneto puslapiuose. Nėra
pagrindinio, turistinę informaciją valdančio, centralizuoto ir organizuoto ANP
puslapio. Mažai informacijos yra pateikiama lankytojui. Puslapis galėtų būti
modernesnis ir daug informatyvesnis, nes susijęs su tikrai unikalia teritorija. Tai nėra
didelė investicijų vertė, tam tiesiog būtinas didesnis dėmesys ir profesionalumas.
        Turizmo informacijos analizė galimybių studijoje buvo atliekama keletu
aspektų: turizmo leidinių leidybos, informacinių nuorodų (ženklų) vietovėje, turistinių
stendų, turizmo informacijos internete ir kt. šaltiniuose analizė.
        Aukštaitijos nacionaliniame parke visada didelis dėmesys buvo skiriamas
informacinių leidinių leidybai, todėl čia visada galima nusipirkti ANP teritorijos
žemėlapį, turizmo centre galima veltui gauti papildomų brošiūrėlių ir leidinukų apie
turizmo galimybes ANP. Leidiniai leidžiami keliomis kalbomis: rusų, anglų ir
lietuvių. Tačiau išnagrinėjus paklausą ir pasiūlą, galima daryti išvadą, kad tiek
leidinių nepakanka, jie ne visada atitinka lankytojų poreikius, be to, leidiniai nėra
orientuoti į skirtingus lankytojų poreikius. Pagrindinis ir populiariausias yra ANP
žemėlapis (M 1:65 000). Tačiau orientacininkui, dviratininkui ar pėsčiomis
keliaujančiam turistui to nepakanka. Būtina išleisti detalesnius žemėlapius tokioms
vietovėms, kaip etnografiniai kaimai. Reikalingas horizontalių tinklas, kad būtų
galima įvertinti vietovės kalvotumą, specializuoti žemėlapiai ieškantiems nakvynės,
poilsio ar pramogų.
        2003 m. „Briedis“ išleido Aukštaitijos nacionalinio parko žemėlapį (M
1:50 000), kuriame galima rasti visas gyvenvietes, vienkiemius ir jų pavadinimus,
plentus bei miško ir lauko keliukus, kvartalines ir miško kvartalo numerius, aukščio
horizontales, smulkų hidrografinį tinklą, vandens, pėsčiųjų bei dviračio turizmo
maršrutus. Be to, čia galima rasti ir kitą informaciją: tekstinę informaciją apie
apgyvendinimo ir maitinimo sąlygas bei pramogas Aukštaitijos nacionaliniame parke.
Tačiau tenka konstatuoti, jog pateikta ANP informacija yra labai netiksli.
        Informacinių nuorodų (ženklų) vietovėje analizė jau buvo minėta galimybių
studijos ANP gamtos ir kultūros vertybių analizėje. Pagrindiniai ženklai ANP
teritorijoje, neskaitant stendų prie pagrindinių kelių ar prie įvažiavimo, yra eismo
reguliavimo ženklai. Tačiau kitos papildomos nuorodos, skirtos turistams, ANP
teritorijoje yra labai retos, ne visi reikšmingi objektai yra pažymėti, sunku surasti
netgi valstybinės reikšmės kultūros vertybes. Tačiau netgi dauguma iš esančių
vietovėje liaudies meistrų darbų yra moraliai pasenę, nusidėvėję, nutriušę. Mažai
nuorodų poilsio ar stovėjimo aikštelėse. Jų informatyvumas labai abejotinas, nes jie
taip pat nusidėvėję. Reikalinga didelė informacinių nuorodų vietovėje rekonstrukcija.
        Internetinės turizmo informacijos analizės metu gauti šie rezultatai:

PAGRINDINIAI INFORMACIJOS PUSLAPIAI:

http://miskai.gamta.lt/st/

http://www.ignalina.lt/anpz.html

http://www.atostogoskaime.lt/lt/zemelapis/rajonai/?rajonai_id=21



                                                                                     42
http://survigloters.supermedia.pl/Litwaparki/parkai/31_0.htm

http://www.culinary-heritage.com/regions/lithuania/aukstaitija/eng/index.html


MĖGĖJIŠKI PUSLAPIAI:

http://gama.vtu.lt/anp/pagrindinis.htm


TRUMPA INFORMACIJA:

http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/gamtospaminklai/dvaru_parkai.htm

http://www.info.lt/index.php?page=kaimo_sodybos&view=kaimo_sodyba&id=58

http://www.jzum.lt/aukstaitija_np.php

http://www.avevita.lt/keliones.php#kulinarija - paveldas

http://www.kiveda.lt/mo_maziems.php

ir kt.




                                                                                43
1.6 VšĮ turizmo centro “Palūšė” veiklos analizė
        Viešoji įstaiga turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Viešųjų įstaigų ir kitų
įstatymų nustatytą veikimo, iniciatyvos bei sprendimų priėmimo laisvę ir savo veiklą
grindžia teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotais įstatymais.
        Pagal Viešųjų įstaigų įstatymą tarp visų viešosios įstaigos teisių yra numatyta
teisė teikti mokamas paslaugas, atlikti sutartinius darbus bei nustatyti jų kainas.
        Paslaugų rūšis reglamentuoja LR Turizmo įstatymas, pagal kurį turizmo
paslaugos yra:
          kelionių organizavimas;
          turizmo informacijos teikimas;
          apgyvendinimas;
          vežimas, maitinimas, pramogų organizavimas ir kitos turizmo paslaugos.

       VšĮ turizmo centro “Palūšė” pagrindiniai veiklos tikslai yra:
        propaguoti ekologinį švietimą;
        vykdyti gamtinių ekosistemų išsaugojimo programas.

       Siekdamas šių tikslų, turizmo centras”Palūšė”vykdo tokias funkcijas:
        plėtoja rekreacinę veiklą ANP teritorijoje;
        teikia turizmo paslaugas Lietuvos ir užsienio piliečiams;
        organizuoja kultūrinius renginius, festivalius, koncertus, amatų dienas;
        organizuoja trumpalaikį poilsiavimą;
        rengia turizmo infrastruktūros tyrimus ir jos tobulinimo programas;
        renka ir teikia vartotojams turistinę informaciją;
        konsultuoja turizmo paslaugų vartotojus.

       Įgyvendindamas savo pagrindinius tikslus ir uždavinius, VšĮ turizmo centras
“Palūšė” užsiima ir kita įstatymų numatyta veikla:
       1. Apgyvendinimo paslaugos:
            poilsio namų veika;
            jaunimo nakvynės namai ir kalnų turistinės stovyklos bei stovyklavietės;
            stovyklavietės, įskaitant aikšteles automobiliams – nameliams;
            aprūpinimas kita laikina buveine.
       2. Maitinimo paslaugos:
            barai;
            valgyklos;
            paruoštų valgių teikimas.
       3. Pramogų organizavimo paslaugos:
            švenčių, festivalių, mugių organizavimas;
            ekskursijų organizavimas;
            kino filmų demonstravimas;
            arklių jodinėjimui nuoma;
            pirties nuoma;
            dviračių nuoma;
            sporto įrangos nuoma;
            kito turistinio inventoriaus nuoma.
       4. Prekybos paslaugos:
            suvenyrų ir meno dirbinių specializuota mažmeninė prekyba;


                                                                                     44
             mažmeninė prekyba ne parduotuvėse.
        5. Kita veikla:
             rinkos konjunktūros tyrimai;
             viešosios nuomonės apklausa;
             reklama ir kt.
        Svarbi veiklos kryptis – įvairių kultūrinių ir švietėjiškų renginių
organizavimas. Pagal Aukštaitijos nacionalinio parko (ANP) direkcijos pateiktus
duomenis, VšĮ turizmo centro “Palūšė” aktyvumas, organizuojant įvairius renginius,
auga. Tik pradėjęs savo veiklą, 2000 m. turizmo centras “Palūšė” kartu su ANP
darbuotojais organizavo renginį “Palūšės vasara – 2000”, kuriame dalyvavo apie 8000
svečių.
        2001 m. turizmo centras “Palūšė” kartu su ANP darbuotojais organizavo
keturis renginius:
         Užgavėnes – dalyvavo apie 200 žmonių;
         valtininkų atostogas – dalyvavo apie 200 dalyvių;
         “Palūšės vasara – 2001” – dalyvavo apie 6000 svečių;
         gėlių kompozicijų paroda-konkursas.
        Pažymėtina, kad renginys “Palūšės vasara – 2001” buvo organizuotas Palūšės
350 – ųjų įkūrimo metinių proga. Jo metu buvo organizuota amatų diena bei paroda
“Žvilgsnis į praeitį”.
        2002 m. renginių, kurių organizavime dalyvavo turizmo centras “Palūšė”,
skaičius išaugo iki penkių:
         Sekminių šventė;
         susitikimas su fotografu A.Panava ir jo foto darbų paroda;
         tautodailininkų karpinių iš popieriaus paroda tema “Taip Velykoms ruošėsi
            močiutės”;
         susitikimas su dailininke I.Šimoniene, tapančia ANP vaizdus;
         skaidrių vakaras tema “Žmogus ir kuprinė”.
        Be pačių organizuojamų renginių turizmo centras “Palūšė” dalyvauja
parodose, kurios padeda kurti ANP ir turizmo centro įvaizdį. “Palūšė” kasmet
dalyvauja Tarptautinėje turizmo mugėje “Vivatur” ir Lietuvos žemės ūkio universiteto
organizuojamoje mugėje “Ką pasėsi”.
        Organizuodamas savo veiklą, turizmo centras “Palūšė” daug dėmesio skiria
aptarnavimo kultūrai, svečių poreikių tenkinimui. Maitinimo kompleksas svečiams
siūlo platų asortimentą patiekalų, plėtojamas turizmo, sportinio, pramogų bei buities
inventoriaus nuoma.
        Turizmo centro veiklos pajamų struktūroje didžiausią dalį sudaro pajamos,
gaunamos už apgyvendinimo bei maitinimo paslaugas (1.6.1. pav.).

                                   2000 metai
          4,7% 1,3%    13,7%
                                                        Nakvynė

        1,1%                                            Maitinimas

        2,7%                                    42,2%   Poilsiaviečių paslaug.
                                                        Ekskursijos
                                                        Valčių nuoma
                                                        Inventoriaus nuoma

               34,3%                                    Kitos paslaugos




                                                                                 45
                       2,3%    0,6%          2001 metai
                0,6%                  4,9%
         1,4%                                      26,1%           Nakvynė
                                                                   Matinimas
                                                                   Poilsiaviečių paslaug.
                                                                   Ekskursijos
                                                                   Valčių nuoma
                                                                   Inventoriaus nuoma
                                                                   Kitos paslaugos
                   64,1%




                                             2002 metai             Nakvynė
                   3,2% 1,5%
                                  9,3%                              Maitinimas
           0,7%
                                                                    Poilsiaviečių paslaug.
        2,0%
                                                                    Ekskursijos
                                                                    Valčių nuoma
                                                           47,7%    Inventoriaus nuoma
         35,6%
                                                                    Kitos paslaugos




                              1.6.1 pav. Pardavimų struktūra 2000-2002 m., proc.

       Iš 1.6.1 pav. pateiktos paslaugų struktūros matyti, kad tiek 2000 m., tiek 2002
m. pagrindinę dalį sudarė pajamos, gaunamos už apgyvendinimo paslaugas, tuo tarpu
2001 m. didžiausią pajamų dalį sudarė pajamos, gautos už maitinimo paslaugas. Tai iš
dalies susiję su tuo, kad 2001 m. Palūšėje vyko daugiau vietinės reikšmės masinių
renginių. Turizmo centro pajamos iš kitų veiklos sričių yra palyginti nedidelės ir per
2000-2002 m. laikotarpį išlieka beveik vienodame lygyje.


1.7 VšĮ „Palūšė“ finansavimo rodikliai
       Pagal LR Viešųjų įstaigų įstatymą viešosios įstaigos lėšų šaltiniai gali būti:
         dalininkų (savininkų) skiriamos lėšos;
         pajamos už paslaugas ir sutartinius darbus;
         valstybės ir savivaldybės biudžeto tiksliniai asignavimai;
         Lietuvos ir užsienio fondų tiksliniai asignavimai;
         Lėšos, gautos kaip labdara, parama, dovana, taip pat lėšos, gautos pagal
           testamentą;
         kitos teisėtai įgytos lėšos.
       Iš VšĮ turizmo centro “Palūšė” pateiktų duomenų matyti, kad centro
pagrindinis finansavimo šaltinis – pajamos, gaunamos už parduotas prekes ir suteiktas
paslaugas.
       Nors pagal LR Viešųjų įstaigų įstatymą viešoji įstaiga yra ne pelno
organizacija, t.y. jos veiklos tikslas nėra pelno siekimas (gautas pelnas negali būti
skirstomas steigėjams, nariams, dalininkams), tačiau, nesant kitų finansavimo šaltinių,
tik pakankama pelno suma gali užtikrinti veiklos plėtrą ir materialinės bazės
atnaujinimą.



                                                                                             46
        VšĮ turizmo centras “Palūšė” finansiniai veiklos rezultatai parodyti
1.7.1 lentelėje. Kadangi 2000 m. turizmo centras dirbo tik šešis mėnesius, o 2001 ir
2002 m. – ištisus metus, palyginimui greta metinių rezultatų pateiksime ir vidutinius
mėnesio rezultatus.

                   1.7.1 lentelė. Finansinių rodiklių dinamika 2000-2002 m.

                                                                  Pokytis %    Pokytis %    Pokytis %
                                2000                                2001         2001         2002
       Rodikliai              (6 mėn.)
                                            2001        2002
                                                                   palyg.su     palyg.su     palyg.su
                                                                   2000 m       2000 m       2001 m
Pardavimai, iš viso           377.133     514.721     397.537
  vidutiniškai per mėn.        62.856      42.893      33.128     - 31,8       -47,3       -22,8
Savikaina, iš viso            104.914     229.757      95.576
  vidutiniškai per mėn.        17.486      19.146       7.965        9,5       - 54,4      - 58,4
Bendrasis pelnas, iš viso     272.219     284.964     301.961
  vidutiniškai per mėn.        45.370      23.747      25.163     - 47,7       - 44,5          6,0
Veiklos sąnaudos, iš viso     248.487     311.949     299.020
  vidutiniškai per mėn.        41.415      25.996      24.918     - 37,2       - 39,8      - 7,7
Veiklos pelnas, iš viso        23.732     -26.985       2.941
  vidutiniškai per mėn.         3.955      -2.249         245        -         -93,8       -

       1.7.1 lentelės duomenys rodo, kad VšĮ turizmo centro “Palūšė” pardavimo
pajamos, gautos už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes, pastoviai mažėjo.
Vidutinė savikaina 2001 m., palyginti su 2000 m., padidėjo 9,5 proc., o 2002 m.,
palyginti su 2001 m., sumažėjo net 58,4 proc. Tai pagerino veiklos rezultatus, tačiau
nors bendrasis pelningumas 2002 m. buvo didesnis negu 2000 m. (atitinkamai 76,0 ir
72,2 proc.), bendra pelno masė dėl žymiai mažesnių vidutinių pajamų per mėnesį
buvo 1,8 karto mažesnė. Tai lėmė ir veiklos pelningumo sumažėjimą, nors veiklos
sąnaudos per analizuojamą laikotarpį pastoviai mažėjo.
       Visa tai neigiamai veikė kitus finansinius rodiklius – didėjo mokėtinos sumos
ir trumpalaikiai įsipareigojimai, kito mokumo lygis. VšĮ turizmo centro ”Palūšė”
mokumą charakterizuoja 1.7.2 lentelėje pateikti duomenys.


                   1.7.2 lentelė. Mokumo koeficientų dinamika 2000-2002 m.

                                                           2002 palyg. su
                                                                               2002 palyg. su 2001,
  Koeficientai         2000        2001        2002             2000,
                                                                                + padid., - sumaž.
                                                          + padid., - sumaž.
Bendrojo mokumo      3,16        0,99        1,36        - 1,80                + 0,37
Skubaus mokumo       1,57        0,49        0,70        - 0,87                + 0,21

       Neigiamos veiklos pelningumas 2001 m. sąlygojo skolų padidėjimą ir
mokumo sumažėjimą. 2002 m. mokumo koeficiento rodiklis pagerėjo, tačiau skubaus
mokumo koeficientas liko žymiai mažesnis už normatyvinį.
       Pagal VšĮ turizmo centras ”Palūšė” pateiktus duomenis matyti, kad 2000-2002
m. turizmo centras finansavo tik tas priemones, kurios susijusios su turizmo centro
įvaizdžio formavimu. Finansavimo tendencijos teigiamos – šiam tikslui skiriamų lėšų
suma pastoviai didėja (1.7.3 lentelė).



                                                                                            47
        1.7.3 lentelė. VšĮ turizmo centro “Palūšės” lėšos skirtos įvaizdžio formavimui,
                                           Lt
       Lėšų paskirtis             2000            2001              2002        2003 (planas)
Leidybai                          561,0           147,0            5508,0          8449,0
Dalyvavimui parodose                   -               -            802,0          1230,0
Kitoms priemonėms                      -         3960,0            2770,0          1000,0
Iš viso                           561,0          4107,0            9080,0         10679,0

         Remiantis 2002 ir 2003 m. duomenimis, didžiausią dalį lėšų VšĮ skyrė
leidybai. Šiam tikslui skirtų lėšų dalis bendroje įvaizdžio formavimui skiriamų lėšų
struktūroje 2002 m. sudarė 60,7 proc., o 2003 m. planuose šiam tikslui numatyta skirti
net 79,1 proc. visų lėšų.
         Įvairių kultūrinio ir švietėjiško pobūdžio renginių, kuriuos turizmo centras
“Palūšė” organizavo kartu su ANP administracija, finansavimą užtikrino ANP iš savų
ir iš šalies surastų finansavimo šaltinių, tačiau informacijos apie tai nepateikė.
         VšĮ turizmo centro “Palūšė” pateiktų duomenų analizė rodo, kad šis centras
lėšų veiklos plėtrai neturi:
          pagrindinis tiesioginės veiklos finansavimo šaltinis – pajamos, gaunamos
              už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes;
          gaunamų pajamų už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes vos pakanka
              gamybos ir veiklos sąnaudoms padengti;
          Ignalinos savivaldybė per analizuojamąjį laikotarpį finansavo išlaidas,
              susijusias tik su įvaizdžio formavimu, o ANP administracija finansavo
              išlaidas, susijusias su kultūrinių ir švietėjiško pobūdžio renginių
              organizavimu.




                                                                                     48
2   TURIZMO CENTRO „PALŪŠĖ“ MATERIALINĖS BAZĖS
    ĮVERTINIMAS

2.1 Palūšės turizmo centro kompleksą sudaro šie pastatai ir
    tiesiniai:
    a) apgyvendinimui skirti pastatai:
        I tipo 5 mediniai karkasiniai vieno aukšto poilsio namai, bendras jų plotas
          226,19 m2
        II tipo 12 stacionariai pastatytų karkasinių vagonėlių, bendras jų plotas
          218,16 m2
        III tipo 13 mūro ir medžio konstrukcijų 2 aukštų namų, bendras jų plotas
          650,79 m2, bei medinis vieno aukšto su rūsiu ir pastoge namas, b.pl. 53,9
          m2, (1987 m statyba)
        IV tipo mediniai vieno aukšto su pastoge namai, bendras jo plotas 248 m2

    b) nebaigtas statyti blokuoto tipo namas, bendras jo plotas 630 m2.

    c) administracinis medinis dviejų aukštų pastatas, kurio patalpomis naudojasi
    ANP administracija bei VŠĮ „Palūšė“. Dalis patalpų yra skirta turistams
    apgyvendinti. Bendras plotas 883,91 m2, 1968 m. statyba be rekonstrukcijos.

    d) mūrinis katilinės pastatas, bendras plotas 403,85m2. Statytas 1967 m.,
    nenaudojamas (2002 m. rugsėjo 10 d. ANP direktoriaus įsakymu nurašytas kaip
    netinkamas naudoti turtas)

    e) medinis pastatas, naudojamas kino filmų demonstravimui, įvairiems
       renginiams, plotas – 211,75m2. 1982 m. statyba, be rekonstrukcijos.

    f) 2 lauko tualetų pastatai, užstatytas plotas 89 m2.

    g) mūrinė kavinė-valgykla, bendras plotas – 1572,77 m2 (iš jo 688,25 rūsys).

    h) medinis namas, kuriame įsikūręs informacijos centras (dalis namo
       privatizuota).

    i) estrada, medinis namas, kuriame įrengta pilkapio ekspozicija, 1970 m. statyba

    j) malkinės, sandėliai, buitinės patalpos ir pan. 1104,57 m2

    k) vietinio vandentiekio sistema (gręžinys, bokštas ir vamzdynas),

    l) nuotakynė (vietinis savitekio tinklas, siurblinė, slėginė apie 3 km linija iki
       filtracijos laukų).




                                                                                   49
2.2 Trumpa vertinamų poilsio namelių pagrindinės techninės
    charakteristikos
      I tipo poilsio nameliai.
      Pagrindiniai namo konstrukcijų sudedamieji elementai: pamatai – plytų stulpai,
sienos – medinės karkasinės, pertvaros – medinės, karkasinės, stogo danga – šiferio,
perdangos – medinės, išorės apdaila – dažytos, stikloplastas, vidaus – presuotas
popierius, dažytas.
      Namų inžinerinė įranga: nėra vandentiekio, kanalizacijos, dujotiekio,
centralinio šildymo, telefono linijų. Yra tik elektra.
      Kita įranga: grindys – iš lentų, dažytos; sienos ir lubos – presuoto popieriaus,
dažytos; lauko laiptai – mediniai.
      Pastato langai – mediniai, vieno stiklo; durys – medinės.
      11 K 1ž ir 12 K 1ž nameliuose bendras plotas yra 62,48 (62,01). Jį sudaro 8
dviviečiai kambariai (apie 7,8 m2 ploto).
      13 K 1ž – 15 K 1ž nameliuose yra po du kambarius (~ 16,8 m2 ploto)

          2.2.1 lentelė. I tipo poilsio namelių pagrindiniai (registro centro) duomenys
 Eil.   Pažymėjimas plane Bendras               Vidutinė        Sienos          Statybos
                                          2
 Nr.                             plotas (m )    vertė (Lt)                      metai
 1      10 K 1ž                  21,3           1395            karkasai        1985
 2      11 K 1ž                  62,01          4209            karkasai        1985
 3      12 K 1ž                  62,48          4141            karkasai        1985
 4      13 K 1ž                  34,36          3008            karkasai        1985
 5      14 K 1ž                  33,72          2946            karkasai        1985
 6      15 K 1ž                  33,62          2946            karkasai        1985
                       Viso: 226,19             17250
*Vertė apskaičiuota 2000.04.11 duomenims

       II tipo poilsio nameliai (stacionariai pastatyti vagonėliai)
       Pagrindiniai namo konstrukcijų sudedamieji elementai: pamatai – plytų ir
monolitinio betono stulpai; sienos – putų polestirolas ir presuotas popierius; pertvaros
– karkasinės; stogo danga – stikloplasto; perdangos – presuoto popieriaus; vidaus
apdaila – presuotas popierius; išorės apdaila – presuotas popierius.
       Namų inžinerinė įranga: nėra vandentiekio, kanalizacijos, šildymo telefono
linijų, yra tik elektra.
       Kita įranga: grindys – presuoto popieriaus; sienos ir lubos – putų polestirolo.
Pastatų langai – mediniai, vieno stiklo; durys – medinės.
       18 K 1ž – 29 K 1ž namelio bendras plotas yra 18,18 m2. Jį sudaro 4 kambariai
(du – po 4,49 m2 ploto ir kiti – po 4,60 m2 ploto).

   2.2.2 lentelė. II tipo stacionariai pastatytų vagonėlių pagrindiniai (registro centro)
                                                                               duomenys
 Eil. Pažymėjimas plane Bendras                  Vidutinė      Sienos           Statybos
 Nr.                             plotas (m2)     vertė* (Lt)                    metai
 1      18 K 1ž                  18,18           45            karkasai         1986
 2      19 K 1ž                  18,18           45            karkasai         1986
 3      20 K 1ž                  18,18           45            karkasai         1986
 4      21 K 1ž                  18,18           45            karkasai         1986



                                                                                      50
 5        22 K 1ž            18,18               45             karkasai        1986
 6        23 K 1ž            18,18               45             karkasai        1986
 7        24 K 1ž            18,18               45             karkasai        1986
 8        25 K 1ž            18,18               45             karkasai        1986
 9        26 K 1ž            18,18               45             karkasai        1986
 10       27 K 1ž            18,18               45             karkasai        1986
 11       28 K 1ž            18,18               45             karkasai        1986
 12       29 K 1ž            18,18               45             karkasai        1986
                      Viso: 218,16               540
*Vertė apskaičiuota 2000 04 11

      III tipo poilsio nameliai.
      Pagrindiniai namo konstrukcijų elementai: Pamatai – monolitiniai; sienos –
kombinuotos plytų mūro ir karkasinės; pertvaros – medinės, karkasinės; stogo dangos
– banguoto plastiko lakštai; perdangos – medinės; vidaus apdaila – tinkuota ar dažytas
presuotas popierius; išorės – mūras ir dažytos dailylentės.
      Namų inžinerinė įranga: Vandentiekio, kanalizacijos, šildymo nėra. Du
nameliai (36 K 1p ir 57 K 1p), kurie minėtus patogumus turi. Telefono linijos nėra.
Elektra yra.
      Kita įranga: grindys – lentų, dažytos; sienos ir lubos – tinkuotos ar presuoto
popieriaus, dažytos. Pastatų langai – mediniai, stiklo; durys – faneruotos.

        Pastaba: 56 K 1p ir 57 K 1p turi rūsį.

      36 K 1p – 47 K 1p namelių pirmo aukšto bendras plotas sudaro 16,86 m2
(vienas trivietis kambarys). Mansardos bendras plotas yra 27,57 m2, kur 12,46 m2
dvivietis ir 15,11 – trivietis kambariai.
      56 K 1p – 57 K 1p namelių pirmo aukšto bendras plotas 31,98 m2 (vienas
kambarys) ir mansardoje (52,27 m2) yra du kambariai (30,62 ir 27,57) m2.

      Poilsio namelis 30 K 1ž yra 137,02 m2 bendrojo ploto, 1987 m statybos
pastatas.
      Pagrindiniai namo elementai: pamatai – monolitiniai; sienos – medinės,
karkasinės; pertvaros – medinės, karkasinės; stogo danga – asbocementiniai lakštai;
perdangos – medinės; vidaus apdaila – presuotas dažytas popierius; išorės –
dailylentės dažytos.
      Namų inžinerinė įranga:: vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas (yra
vietinė katilinė) yra elektra, nėra telefono linijos.
      Kita įranga: rūsio – bendrasis plotas 41,55 m2. Rūsį sudaro trys sandėliai (32,77
m2), koridorius (1,41 m2), pirtis (6,13 m2) ir tualetas (1,24 m2). Rūsio sienos – betono
blokų, pertvaros plytų mūro, perdangos – monolitinės. Pirmas aukštas – 53,94 m2,
keturi kambariai. Mansardos bendrasis plotas 41,53 m2, ją sudaro trys kambariai.
      Grindys – lentų; langai – mediniai, dvigubo stiklo; sienos, lubos – karkasinės,
apkaltos dailylentėm.

          2.2.3 lentelė. III tipo poilsio namelių pagrindiniai (Registrų centro) duomenys
 Eil.     Pažymėjimas plane Bendras                Vidutinė       Sienos          Statybos
                                             2          *
 Nr.                               plotas (m )     vertė (Lt)                     metai
 1        36 K 1p                  44,43           5738           plytos          1984
 2        37 K 1p                  44,43           5738           plytos          1984


                                                                                       51
 3      38 K 1p              44,43            5738           plytos          1984
 4      39 K 1p              44,43            5738           plytos          1984
 5      40 K 1p              44,43            5738           plytos          1984
 6      41 K 1p              44,43            5738           plytos          1984
 7      43 K 1p              44,43            5738           plytos          1984
 8      44 K 1p              44,43            5738           plytos          1984
 9      45 K 1p              44,43            5738           plytos          1984
 10     46 K 1p              44,43            5738           plytos          1984
 11     47 K 1p              44,43            5738           plytos          1984
 12     56 K 1p              77,81            11084          plytų mūras     1984
 13     57 K 1p              84,25            11473          plytų mūras     1984
                      Viso: 650,79            85675
*Vertė apskaičiuota 2000 04 11

       IV tipo poilsio nameliai:
       Pagrindiniai namo elementai: pamatai – plytų stulpai; sienos – medinės,
karkasinės; pertvaros – medinės, karkasinės; stogo danga – banguoti plastiko lakštai;
perdangos – medinės; vidinė apdaila – presuotas popierius, dažyta.
       Namų inžinerinė įranga: Nėra vandentiekio, kanalizacijos, šildymo, telefono
linijos, yra elektra.
       Kita įranga: grindys – lentų, dažytos; sienos ir lubos – tinkuotos ar presuoto
popieriaus, dažytos. Pastatų langai – mediniai, vieno stiklo; durys – medinės. Pastatą
sudaro keturi dviviečiai kambariai. Šiuo metu eksploatuojami tik du, nes mansardiniai
kambariai nėra eksploatuojami, kadangi neatitinka saugumo reikalavimų. Pirmojo
aukšto bendrasis plotas, kur yra du dviviečiai kambariai, yra 27,56 m2.

        2.2.4 lentelė. IV tipo medinių namų su pastoge pagrindiniai (Registrų centro)
                                                                           duomenys
 Eil. Pažymėjimas plane Bendras              Vidutinė       Sienos          Statybos
 Nr.                            plotas (m2)  vertė* (Lt)                    metai
 1      48 K 1ž                 49,6         4370           karkasai        1984
 2      49 K 1ž                 49,6         4370           karkasai        1984
 3      50 K 1ž                 49,6         4370           karkasai        1984
 4      51 K 1ž                 49,6         4370           karkasai        1984
 5      52 K 1ž                 49,6         4370           karkasai        1984
                        Viso: 248            21850
*Vertė apskaičiuota 2000 04 11

                        2.2.5 lentelė. Kitų pagalbinių statinių pagrindiniai duomenys
 Eil.   Pažymėjimas plane Bendras             Vidutinė        Sienos          Statybos
 Nr.                          plotas (m2)     vertė* (Lt)                     metai
 1      Sandėlis              5 F 1p          87,57           plytų           1959
 2      Sandėlis              6 F 1p          6               plytų           1984
 3      Sandėlis              7 F 1mp         158             mediniai        1959
                                                              rąstai
 4      Malkinė               8 F 1ž          64              lentų           1984
 5      Poilsio namai*        10 K 1ž         26              karkasai        1978
 6      Poilsio namai*        17 K 1ž         73              karkasai        1978
 7      Ūkinis pastatas       31 H 1p         219             plytų           1973


                                                                                    52
 8     Malkinė*               33 F 1ž        154,0          lentų          1984
 9     Malkinė*               34 F 1ž        82,0           karkasai       1984
 10    Buitinės patalpos      42 K 1ž        27             karkasai       1982
 11    Daržovių saugykla      53 F 1p        155            plytų          1984
 12    Sandėlis               55 F 1p        152            plytų          1959
                      Viso:                  1203,57

*Nurašyti kaip netinkamas naudoti turtas (2002 m. rugsėjo 10 d., ANP direktoriaus
įsakymu Nr. 1–73).




                                                                                    53
2.3 Turizmo centro komplekso būklė
      Visų tipų apgyvendinimui skirtų pastatų dydžiai ir įranga neatitinka kempingų
       (motelių) klasifikavimo reikalavimų,
      I, II, IV tipo pastatų būklė yra avarinė, nėra jokių argumentų pagrįsti jų
       rekonstravimą. Visi šie pastatai griautini.
      III tipo apgyvendinimui skirtų pastatų būklė bloga, išskyrus laikančias mūro
       konstrukcijas. Šie pastatai gali būti rekonstruoti ir modernizuoti, tačiau esant
       tik tam tikroms sąlygoms ir aplinkybėms,
      Nebaigtas statyti blokuoto tipo namas per 10 metų netvarkomas ir
       neprižiūrimas tapo avarinės būklės ir nebetinkamas anksčiau numatytai
       apgyvendinimo paskirčiai. Pastatas griautinas.
      Administracinio pastato būklė yra patenkinama laikinam (maždaug 3-5 metų)
       naudojimui toms pačioms reikmėms kaip ir dabar. Tačiau pastatas nėra
       vertingas, neišvaizdus, jo dislokacija funkcine prasme nėra tinkama turizmo
       kompleksui, o administracijos reikmėms jis yra per didelis.
      Katilinė neveikia, jos pastatai yra avarinės būklės ir griautini, nes turizmo
       bazės komplekso pastatų apšildymą ir karšto vandens ruošimą ir tiekimą
       siūloma spręsti kitaip.
      Medinio pastato (kino salės) būklė yra patenkinama, ir pastatas gali būti
       naudojamas toms pačioms reikmėms. Tačiau jo konstrukcijos ir įranga yra
       primityvios, pats pastatas menkavertis.
      Vienas lauko tualetas neveikia. Jo pastatas moraliai ir fiziškai susidėvėjęs bei
       nereikalingas, todėl griautinas. Kitas lauko tualetas dar kurį laiką gali būti
       naudojamas.
      Medinis namas, kuriame įsikūręs informacijos centras, gali būti
       rekonstruojamas, jeigu paaiškėtų jo reikmė turizmo bazės kompleksui. Kol kas
       paliktinas kaip status quo tol, kol galutinai paaiškės pastato teisinis statusas.
      Sandėliai, malkinės, įvairūs priestatai nebereikalingi, kitai paskirčiai netinkami
       ir susidėvėję. Visi šie pastatai griautini.
      Vandentiekio, elektros sistemų ir nuotakyno techninės būklės rodikliai nėra
       tiksliai žinomi. Tačiau akivaizdu, kad visi lauko inžineriniai tinklai yra laikini
       ir turėtų būti rekonstruoti ir išplėtoti pagal Palūšės turizmo bazės plėtros
       programą.
      Turizmo bazės teritorija inžinerinis sutvarkymas yra nekokybiškas ir
       neatitinka privažiavimams, takams, parkavimo aikštelėms, lauko laiptams ir
       t.t. keliamų techninių reikalavimų. Praktiškai visa teritorija nepritaikyta
       neįgaliems žmonėms.
      Pačioje teritorijoje pramogų turistams nėra, artimiausioje aplinkoje – XVIII a.
       medinė bažnyčia, akmens amžiaus gyvenamojo būsto ir pilkapio ekspozicija
       bei „Aukštaičių užeiga“.

2.4 Pasiūlymai Palūšės turizmo centrui plėtoti

2.4.1 Plėtros prielaidos:
       Būtinos šios plėtros prielaidos:



                                                                                      54
       Parengti Palūšės kaimo (vietovės) bendrąjį planą, kuris turėtų išspręsti jo
        kompetencijai priklausančias problemas, tarp kurių svarbiausiomis laikytina:
            o Plėtros dydis, t.y. lankytojų (turistų ir pan.) maksimalus leistinas
                koncentracijos dydis. Priešingu atveju koncentracija galėtų būti tokia
                didelė, kad tai sukeltų aplinkos suniokojimą, poilsiautojų ir turistų
                diskomfortą.
            o Turizmo bazės veiklos sezoniškumo sumažinimas (arba sezonų
                proporcijos),
            o Turizmo paslaugų kokybė; motelių, kempingų ir kt. klasės, struktūra.
                Tai iš dalies galėtų išspręsti paslaugų ir pramogų įvairovės problemą,
            o Ignalinos ir kitų vietovių turizmo ir poilsiautojų paslaugų
                infrastruktūros konkurencinės plėtros įtaka Palūšei, jos patrauklumui
                bei jos vietai bendroje paslaugų rinkoje.
            o Vieningos inžinerinės infrastruktūros formavimas (nuotėkų valykla,
                centralizuotas vandentiekis ir t.t.) ne Palūšės turizmo centrui, o visai
                Palūšės gyvenamajai vietovei. Sezoniškumo sumažinimui labai svarbu
                išspręsti patalpų šildymo ir karšto vandens ruošimo problemą. Vienas
                iš variantų, reikalaujančių mažiausiai kapitalo investicijų, būtų elektros
                energijos naudojimas. Tai būtų priimtina lokalios taršos mažinimo
                požiūriu.
       Palūšės bendrajame plane privalo būti įvertinti gyventojų, turistų, verslo ir
paslaugų įmonių interesai ir paaiškėti konkreti turizmo bazės vieta socialinės
ekonominės Palūšės kaimo plėtros procese bei Rytų Lietuvos regiono plėtroje.
        Esamas Palūšės turizmo bazės statusas iš esmės yra Aukštaitijos nacionalinio
parko priedėlis. Tuo labiau, kad turizmo bazės egzistavimo pagrindas – apylinkių
gamta, jos patrauklumas.
        Jeigu ir ateityje būtų akcentuojamas tik vienas tikslas – suteikti prieglobstį
(apgyvendinimo paslaugas) turistams, lankantiems (keliaujantiems) po nacionalinį
parką, Palūšės turizmo centro plėtra iš esmės nereikalinga ir nesietina su pramogų ir
paslaugų įvairovės reikme. T. y. ji būtų skirta gamtos mylėtojams ir vertintojams.
Toks Palūšės turizmo bazės lankytojų kontinentas susiformuotų savaime. tuo pačiu
maža žiemos sezone tikimybė.
        Dėl šių aplinkybių ypač padidėja tikimybė, kad Palūšės bazė neturės
pakankamai pajamų, jos išlaikymui reikės subsidijų.
        Be to, apgyvendinimo pastatų bloga būklė, žemos kokybės apgyvendinimo
paslaugos ir higienos sąlygos palaipsniui blogės ir sunyks savaime.
        Todėl pasyvios plėtros variantas – tai laikinas 2–3 metams egzistavimo
pratęsimas ir pasiruošimas kokybinei plėtrai. Pasiruošimui priskirtina I ir II tipo
pastatų bei kitų nereikalingų ir beverčių pastatų nugriovimas ir teritorijos
rekultivavimas.

       Palūšės turizmo centro plėtros variantų gali būti daug. Tačiau nagrinėtini du
pagrindiniai:
       kompromisinis variantas,
       radikalus variantas.


2.4.2   Kompromisinis plėtros variantas




                                                                                       55
        Kompromisinio varianto esmė:
        a) Palūšės turistinės bazės teisinis viešosios įstaigos, kurios steigėjas yra
             Aukštaitijos nacionalinis parkas, statusas išlieka,
        b) tuo pačiu išlieka ta pati jos paskirtis, tačiau siūloma kokybinė plėtra tokiais
             principais:
         plėtrą vykdyti palaipsniui, logiškai ir techniškai pagrįstais etapais,
         siektina teikti 1-3 kategorijos paslaugas (motelių ir kempingų
             klasifikavimo pagrindu),
         žiemos sezono metu turizmo bazė turėtų veikti ne mažesniu kaip 50%
             pajėgumu ir tai turėtų garantuoti patrauklios pramogos,
         pirminis skaičiuojamasis bazės pajėgumas turėtų būti ne mažesnis kaip
             150 turistų, tarp jų apie 50% turistų, atvykusių lengvaisiais automobiliais,
         bazės teritorija turi būti pritaikyta dviratininkams ir neįgaliesiems,
         bazės išplanavimas keistinas, pagrindinis tikslas – pagerinti jos
             funkcionavimą, racionaliau išnaudoti teritoriją, suformuoti estetišką
             aplinką.
        Kompromisinės plėtros variantui įgyvendinti reikėtų atlikti tokius
pertvarkymo darbus, o jų santykinė seka galėtų būti tokia:
    1. I ir II tipo pastatus bei kitus nereikalingus ir beverčius pastatus nugriauti,
        teritoriją rekultivuoti ar naudoti tolimesnei bazės plėtrai (t. y. pasyvios plėtros
        variantas).
    2. Nugriauti IV tipo namus, vietoje jų pastatyti naujus, kurie atitiktų 3 klasės
        apgyvendinimo reikalavimo reikalavimus.
    3. Rekonstruoti kavinės (valgyklos) pastatą, įrengiant čia dvi (didelę ir mažą)
        konferencijų sales, patalpas informacijos centrui bei viešosios įstaigos
        administracijai, bei nacionalinio parko direkcijos.
    4. Įrengti tiesioginį privažiavimą ir automobilių, dviračių aikštelę prie kuriamo
        turistinės bazės centro.
    5. Rekonstruoti III tipo namus, kurie atitiktų 1-2 klasės apgyvendinimo
        reikalavimus, turėtų patrauklią architektūrinę išraišką, vandentiekį, nuotakyną
        ir pan.
    6. Vietoje nugriautų administracinio ir greta esančio sandėlio pastatų statyti 3-4
        kategorijos turistų apgyvendinimo pastatus.
        Investicijų poreikis kompromisiniam variantui buvo paskaičiuotas, remiantis
statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamaisiais ekonominiai rodikliais bei
sustambintų statybos darbų kainų apskaičiavimais. (Aplinkos ministerija. Sustambinti
statybos darbų kainų apskaičiavimai (IV) (pagal 2003 m skaičiuojamąsias resursų
rinkos kainas) Vilnius, 2003, UAB „SISTELA“; Statinių statybos skaičiuojamųjų
kainų palyginamieji ekonominiai rodikliai. Vilnius 2003, UAB „SISTELA“).
 Nauja statyba

 IV tipo namelių vietoje statomi nauji apgyvendinimo         231 000 Lt
 pastatai


 Rekonstrukcija

 Esamų III tipo namelių atnaujinimas                         332 000 Lt
 Kavinės-valgyklos rekonstrukcija, pritaikant pastatą ir     2 044 000 Lt
 administracinėms turizmo informavimo centro


                                                                                        56
 reikmėms
 Nugriovimai pastatų, jų teritorijų sutvarkymas,           95 000 Lt
 statybinio laužo išvežimas
 Automobilių stovėjimo vietų įrengimas                     110 000 Lt
 Šaligatvių tiesimas, dalinis rekonstravimas               50 500 Lt
 Vandentiekio ir kanalizacijos linijų tiesimas             92 000 Lt
                                                           140 000 Lt
 Elektros kabeliai                                         20 000 Lt
 (namelių reikmėms ir teritorijai apšviesti)
 Gatvelių tiesimas                                         42 000 Lt
 Automobilių stovėjimo vietų grindinio įrengimas           208 000 Lt
                                             VISO:         3 364 500 Lt

 Techninės dokumentacijos, techninės priežiūros            iki 334 600 Lt
 projekto vykdymo priežiūra (10%)
 tarp to:
 techninei dokumentacijai - 5% (techninis projektas,       ~ 198 000 Lt
 konkurso dokumentai)
       BENDRAS INVESTICIJŲ POREIKIS:                         3699 100 Lt.
                1 apgyvendinimo vietai:                      24661 Lt.

        Kitą investicijų poreikio skaičiavimo variantą galimybių studijos redagavimo
metu pasiūlė ANP direkcijos specialistai (žr. priedus), tačiau detaliai galimybių
studijoje jis nenagrinėjamas, kadangi kartu su pasiūlymais nebuvo pateikta
informacija kuo remiantis suskaičiuotos nurodytos investicijos.
        Šioje darbo stadijoje tikslesnis investicijų poreikio apskaičiavimas nėra
būtinas, be to ir neįmanomas, nes pagal Lietuvos respublikos teritorijų planavimo
įstatymą ir Statybos įstatymą Palūšės turistinio centro plėtros įgyvendinimas susijęs su
kitų dokumentų rengimu bei jų rengimą lydinčiomis procedūromis.
        Tolimesnių veiksmų seka turėtų būti tokia:
    1. Parengti Palūšės bendrąjį planą.
    2. Parengti Palūšės turizmo centro ir inžinerinių tinklų, kavinės-valgyklos
        detaliuosius planus.
    3. Parengti Palūšės turizmo centro statinių (griovimo) pagrindimus ir
        investicinius projektus.
    4. Parengti Palūšės turizmo centro statinių techninius projektus.
    5. Parengti statybos darbų pirkimų dokumentaciją.
    6. Organizuoti konkursą.
    7. Vykdyti statybos darbus, juos prižiūrėti.
    8. Organizuoti komisijų darbą, pripažinti turizmo centrą tinkamu naudoti.

      Visa tai pareikalautų vadybinių pajėgumų, kuriais turėtų disponuoti Palūšės
turizmo centras.
      Kompromisinės plėtros varianto esminis apibūdinimas formuotinas taip:
    1. Tai brangus variantas.
    2. Dideles investicijas lemia būtent kompromisas šį kompleksą traktuoti kaip
       dvejopos paskirties:



                                                                                     57
        a. tenkinantį Aukštaitijos nacionalinio parko, turizmo informacijos centro,
            kavinės kaip galimo savarankiško verslo objekto poreikius, ir
        b. Palūšės turizmo centro poreikius.
    3. Palūšės turizmo centrui investicijos, susijusios su apgyvendinimo ir kitų
        paslaugų kokybės pagerinimui sudarytų apie 1453 tūkst. litų (39,3 bendrų
        investicijų) arba 9700 lt/1 planuojamai vietai.
    4. Tokios investicijos būtų nepakeliama našta viešajai įstaigai turizmo centras
        „Palūšė“, kurios įstatuose numatyti tikslai ir uždaviniai yra labai išplėtoti ir
        nenumato pagrindinį dėmesį ir pastangas skirti apgyvendinimo ir kitoms
        paslaugoms teikti.
    2001 ir 2002 metais reikėtų turizmo centre išnaudojimas sudarė atitinkamai apie
13 % ir 14 % (pagal lovadienių skaičių). 2002 m grynasis ataskaitinis metų pelnas
paskirstymui sudarė 2941 lt t. y. 1 lovadieniui tenka 0,20 lt pelno per metus.
    Planuojamosios investicijos situaciją pagerintų, tačiau ne automatiškai, nes
kokybiškesnes paslaugas lydėtų ne vien pajamų, bet ir išlaidų augimas (amortizaciniai
atskaitymai, priežiūra, veiklos sąnaudos ir t.t.).
    Šis kompromisinės jau minėtus plėtros apibūdinimas iškelia vėl tuos pačius
klausimus, susijusius su turizmo centro dydžiu, jo vieta bendroje regiono turizmo
paslaugų rinkoje ir netgi pačioje Palūšėje, nes čia greta planuojamas pradėti statyti
kempingas.
    Kartu iškyla ir institucinis klausimas – ar tai viešosios įstaigos turizmo centras
„Palūšė“ veiklos objektas.


2.4.3 Radikalus variantas
    Radikalaus varianto esmė:
    a. restruktūrizuoti viešąją įstaigą turizmo centrą „Palūšė“.
    b. iš jo kompetencijos atimti dalį veiklos, kuri yra susijusi su apgyvendinimo ir
        kitų turizmo, poilsio ir pramogų paslaugų teikimu. Šitą veiklą traktuoti kaip
        komercinę, o ja užsiimančią įmonę traktuoti kaip įmonę, veikiančią
        konkurencinėje turizmo paslaugų rinkoje.
Tokia įmonė viena ir kita forma turėtų disponuoti dabartinių poilsio namelių teritorija
ir gretima aplinka.
    Įmonei turėtų būti sudarytas veiklos planas, įvertinant Ignalinos rajono socialinės
plėtros planą, Ignalinos atominės elektrinės regeneravimo schemą, Utenos apskrities
turizmo plėtros programą bei gretimų rajonų (savivaldybių) plėtros planus.
    c. turizmo centro svarbiausios funkcijos turėtų būti tos, kurios susijusios su
        turizmo propagavimu, švietimu, informacija, konsultavimu, renginių
        organizavimu, bei kita veikla, artima ir naudinga Aukštaitijos nacionaliniam
        parkui.

     Įvertinant tai kad, pagrindinė saugomų teritorijų paskirtis yra teritorijos
saugojimas garantuojant gamtinių ir kultūros paveldo kompleksų bei objektų apsaugą
kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, biologinę įvairovę ir genetinį fondą gamtos
išteklių atkūrimą, sudarant sąlygas pažintinei rekreacijai, moksliniams tyrimams ir
aplinkos būklės stebėjimams, propaguojant gamtos ir kultūros vertybių apsaugą (pagal
saugomų teritorijų įstatymą) geriausiai Palūšės turizmo centras būtų plėtojamas
pritaikant radikalųjį plėtros variantą. Tokiu būdu turėtų būti derinami saugomų
teritorijų ir turistų poreikių bei galimybių interesai.


                                                                                     58
    Palūšės teritorijoje, šalia dabartinio sporto aikštyno numatomas statyti kempingas,
kurio įrengimas šiuo metu nėra savalaikis, kol galutinai nėra išspręstas Palūšės centro
likimas. Jei Palūšės centras pasirinktų radikalų pertvarkymo variantą, toks statinys
šioje teritorijoje būtų per žemos kategorijos ir priverstų taikytis rengiant bendrąjį bei
detaliuosius planus. Todėl norint pasinaudoti suformuotu Palūšės turistiniu įvaizdžiu,
tikslinga šioje teritorijoje įsteigti aukšto lygio apgyvendinimo paslaugas teikiantį
centrą, kuris taptų ne tik apgyvendinimo, bet ir pramogų teikėju.

Išvados:

   1. Tolimesnės turizmo centro „Palūšė“ plėtros perspektyvos turi būti
      sprendžiamos pasirinkus vieną iš pasiūlytų scenarijų kompromisinį ar
      radikalų.
   2. Pagal Valstybinio turizmo departamento techninę užduotį parengta galimybių
      studija įvertina turizmo centro „Palūšė“ rekonstrukciją Aukštaitijos
      nacionalinio parko kontekste.
   3. Pasirinkus radikalų plėtros variantą, būtina įvertinti Palūšės turizmo centro
      svarbą viso Ignalinos regiono kontekste.




                                                                                      59
2.5 Aukštaitijos nacionalinio parko turizmo centro „Palūšė“
    finansavimo modelis

2.5.1 Valdymo ir veiklos finansavimo modelis
        VšĮ turizmo centro “Palūšė” steigėjas – ANP direkcija, kurios funkcijoms ir
programoms vykdyti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, prie kurių priskiriamos ir
direkcijos uždirbtos lėšos iš ūkinės – komercinės veiklos . Centro finansavimui taip
pat gali būti naudojamos:
         Ignalinos, Švenčionių bei Utenos rajonų savivaldybių biudžetų lėšos;
         valstybinio bei Ignalinos, Švenčionių ir Utenos rajonų savivaldybių
            gamtos apsaugos fondų lėšos;
         kitų fondų lėšos;
         kitos teisėtai įgytos lėšos.
        ANP finansiniai ištekliai naudojami:
         direkcijai išlaikyti;
         nacionaliniam parkui tvarkyti, gamtos ir nekilnojamoms kultūros
            vertybėms išsaugoti;
         pažeistiems gamtos, kultūros kompleksams bei objektams atkurti;
         tyrimams ir stebėjimams vykdyti;
         nacionalinio parko švietėjiškai ir auklėjamajai veiklai, pažintinei
            rekreacijai plėtoti, nacionalinio parko vertybėms, jų apsaugai populiarinti,
            parkui reklamuoti ir reprezentuoti;
         kitoms su nacionalinio parko paskirtimi susijusioms priemonėms įgyvendinti.
        Pagal LR Viešųjų įstaigų įstatymą vienas iš viešosios įstaigos finansavimo
šaltinių gali būti dalininkų (savininkų) skiriamos lėšos. ANP nuostatai reglamentuoja,
kad tokių lėšų paskirtis turėtų būti tikslinė:
         gamtos ir kultūros paveldo tvarkymui;
         teritorijų, vandens telkinių ir paplūdimių, esančių viešosios įstaigos
            teritorijoje, priežiūrai;
         įvairių kultūrinio, švietėjiško ir auklėjamojo pobūdžio renginių
            organizavimui, jei patirtų išlaidų nepadengia gautos pajamos už parduotus
            bilietus, loterijas ir pan.
        Pagal nuostatus ANP galėtų finansuoti ir turizmo centro įvaizdžio (leidybos,
reklamos ir reprezentacijos) formavimo priemones, jei turėtų pakankamai lėšų. Tad
ANP direkcija lėšas skirti gali tik sudariusi su „Palūšės“ turizmo centro bendras
tikslines programas, numatančias konkrečius darbus ir jų įgyvendinimo laikotarpį.
Programos galėtų būti rengiamos metams, arba ilgesniam – 3-5 metų laikotarpiui (kas
užtikrintų ilgalaikio planavimo galimybes). Programos galėtų būti rengiamos
atskiroms sritims: ANP rekreacinės infrastruktūros priežiūrai, informacinės sistemos
kūrimui ir įgyvendinimui, ekologinio švietimo, kultūrinių renginių, tradicinių švenčių
organizavimui, turizmo centro teritorijos priežiūrai ir pertvarkymo darbams.
        Lėšų turizmo centrui turėtų skirti ir Ignalinos rajono savivaldybė. Pagal
Nacionalinės turizmo programos nuostatas prie savivaldybės funkcijų priskiriama ir
funkcija, susijusi su palankios aplinkos turizmo verslui kūrimu. Lėšos galėtų būti
skiriamos tiesiogiai turizmo centrui arba per ANP administraciją, nurodant orientacinę
sumą, skirtiną VšĮ turizmo centrui “Palūšė”. Lėšos galėtų būti skiriamos parengtų
programų pilnam arba daliniam finansavimui.


                                                                                   60
        Kelių ir gatvių, esančių turizmo centro teritorijoje, tiesimas ir priežiūra turėtų
būti finansuojamas iš kelių fondo. Pažymėtina, kad lėšos šiam tikslui skiriamos pagal
Lietuvos automobilių kelių direkcijai savivaldybių pateiktus objektų sąrašus, o lėšos
miškų ir nacionalinių bei regioninių parkų keliams – pagal įgaliotų institucijų
pateiktus direkcijai objektų sąrašus. Taigi, norėdamas, kad būtų finansuojama turizmo
centro teritorijoje esančių kelių priežiūra ir naujų tiesimas, VšĮ turizmo centras
“Palūšė” turėtų tai suderinti su ANP direkcija, kad ši juos įtrauktų į finansuojamų
objektų sąrašą, teikiamą Lietuvos automobilių kelių direkcijai.
        Esant lėšų trūkumui, ANP turėtų padengti turizmo centro administracijos
išlaikymo išlaidas. Tam tikrą indėlį į šių priemonių finansavimą galėtų įnešti ir pati
viešoji įstaiga, sukaupusi pakankamai lėšų, tačiau, kaip rodo analizė, kol kas turizmo
centras lėšų minėtų priemonių finansavimui neturi.
        Turizmo centras turėtų intensyviau ieškoti savo veiklos rėmėjų.
        Renkantis radikalųjį variantą būtina nauja Palūšės kaip turizmo pramogų ir
paslaugų centro vizija viso regiono kontekste, kuri numatytų kokybinę pramogų ir
paslaugų plėtrą, akcentuotų verslą. Tai prieštarautų pagrindiniam ANP kaip saugomos
teritorijos veiklos pobūdžiui. Tokiu atveju būtinas politinis sprendimas, o Palūšės
turizmo centras turėtų pakeisti statusą bei valdymą, kur viena iš galimybių būtų
perduoti turtą savivaldybės nuosavybėn.

2.5.2   Rekonstrukcijos ir plėtros projekto finansavimo modelis
        Dabartiniu metu turizmo centras “Palūšė” lėšų rekonstrukcijos ir plėtros
projekto įgyvendinimui neturi, tačiau perspektyvoje yra realios galimybės gauti
paramą iš ES struktūrinių fondų (SF).
        SF finansuoja ekonomiškai naudingus, nors ir greitai neatsiperkančius
projektus. Turizmo sektorius yra viena remtinų sričių. Tai nurodoma programiniame
dokumente: remtina sritis yra naujų apgyvendinimo, konferencijų ir pramogų objektų
statyba bei įrengimas, esamų pastatų, objektų statyba ir įrengimas, esamų pastatų,
privačių paveldo objektų pritaikymas turizmui.
        SF parama nėra vienoda visiems projektams:
         savivaldybių projektams parama siekia iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų;
         viešųjų institucijų projektams – iki 75 proc. tinkamų projektų išlaidų.
        Taigi VšĮ turizmo centras “Palūšė”, norėdamas įgyvendinti rekonstrukcijos ir
plėtros projektą, turėtų investuoti savo lėšų ne mažiau kaip 25 proc. visos projekto
vertės, jei šios išlaidos būtų pripažintos tinkamomis.
        Tinkamomis išlaidomis laikomos:
         statinių statyba ir rekonstrukcija;
         įrangos įsigijimas, montavimas, instaliavimas;
         rinkodaros priemonės;
         programinės įrangos kūrimas, plėtra ar įsigijimas;
         mokymai ir konsultacijos;
         dalyvavimas parodose (tik pirmą kartą);
         žemės įsigijimas (iki 10 proc. visų tinkamų įsigijimo išlaidų ir jeigu tai
             susiję su projekto įgyvendinimu);
         konsultacinės paslaugos.
        Prie konsultacinių paslaugų priskiriami rinkos tyrimai, verslo galimybių
studijos, techninės dokumentacijos rengimas, informacinių sistemų kūrimas, verslo
planų bei strategijų rengimas, partnerių paieška ir pan.
        Svarbiausi SF paramos teikimo principai yra šie:


                                                                                       61
           išlaidų kompensavimas – parama teikiama dalimis pagal faktines išlaidas;
           išlaidas galima daryti tik tuomet, kai priimtas sprendimas skirti paramą
            konkrečiam projektui.
        Remiantis paramos teikimo principais, VšĮ turizmo centras “Palūšė” turi turėti
lėšų pačioje projekto įgyvendinimo pradžioje. Kadangi pagal Viešųjų įstaigų įstatymą
viešosios įstaigos lėšų šaltiniais gali būti pajamos, gautos už paslaugų pardavimą, o
taip pat dalininkų (savininkų) ir įvairių fondų skiriamos lėšos, todėl prie projekto
finansavimo turėtų prisidėti turizmo centro “Palūšė” steigėjas – ANP administracija,
kuri turėtų siekti, kad valstybės biudžeto 2004-2006 m. sąmatoje ANP būtų numatyti
atitinkamai didesni asignavimai, taip pat pasirūpinti, kad projekte numatytų gatvių
tiesimas būtų finansuojamas iš Kelių fondo lėšų.
        ANP direkcija turi galimybių gauti tikslinių lėšų iš Valstybės investicijų
programos, Aplinkos rėmimo programos, kitų vykdomų užsienio šalių remiamų
projektų. Kadangi turizmo centro “Palūšė” veikla orientuojama ir į ekologinio
švietimo funkcijų vykdymą, vienas iš finansinių donorų galėtų būti Švietimo
ministerija (per savo vykdomus projektus ir programas) ar įvairūs fondai.
        Rekonstrukcijos ir plėtros projektą reikėtų įgyvendinti etapais pagal pateiktus
turizmo bazės teritorijos pertvarkymo pasiūlymus bei atsižvelgiant į teritorijos
funkcinį zonavimą.
        Svarstytinas ir kitas finansavimo modelis – steigėjo funkcijų perdavimas
Ignalinos savivaldybei. Jei tai neprieštarautų projekto atrankos kriterijams, kurie šiuo
metu rengiami, tuomet iš struktūrinių fondų galėtų būti finansuojama iki 100 proc.
tinkamų išlaidų. Tačiau išlieka tikimybė, kad vienas paramos gavėjas galės teikti tik
apibrėžtą kiekį projektų, o turizmo vystymas nėra pagrindinė savivaldybių funkcija.
        Pagal šį modelį pirmuoju projekto įgyvendinimo etapu reikėtų iš komercinio
banko skolintis pertvarkymo darbams reikalingą pinigų sumą. Kompensavus išlaidas
iš SF, paskola būtų grąžinama. Po to vėl imama nauja paskola antrojo etapo darbams,
kuri ir vėl grąžinama iš karto, kai tik išlaidos kompensuojamos iš struktūrinių fondų.
Trečiojo etapo darbams vėl imama paskola, kuri grąžinama gavus išlaidų
kompensaciją iš Europos Sąjungos. Palūkanas bankui moka paskolos gavėjas.
        Galimas ir kitoks projekto finansavimo modelio variantas – į steigėjų tarpą
įtraukiant finansiškai pajėgius fizinius ar juridinius asmenis. Tuo atveju, jeigu
projektas atitiks kriterijus, iš SF galėtų būti finansuojama iki 75 proc. tinkamų išlaidų.
        Perspektyvas gauti ES struktūrinių fondų paramą galėtų turėti jungtinės veiklos
principais besiremianti viešoji įstaiga. Įgyvendinant bendrojo planavimo dokumentų
priemonių uždavinius, svarbu pritraukti kuo platesnį įvairiapusius interesus
atstovaujančių naudos gavėjų skaičių, viso Rytų Aukštaitijos regiono poreikius tiek
vystant turizmo infrastruktūrą, tiek tenkinant socialinius, visuomenės švietimo,
gamtosaugos bei kitus interesus. Turizmo centras “Palūšė” turėtų išlaikyti viešosios
įstaigos statusą, pritraukti daugiau steigėjų ir praplėsti vykdomų funkcijų skaičių.
Vienu iš steigėjų galėtų tapti Ignalinos savivaldybė (gal būt – ir Utenos bei
Švenčionių savivaldybės), į steigėjų tarpą galima įtraukti finansiškai pajėgius ir patirtį
turizmo paslaugų versle turinčius fizinius bei juridinius asmenis. Atsižvelgiant į
gamtosauginės teritorijos svarbą ir siekiant reguliuoti rekreacines apkrovas, įstaigos
nuostatuose (steigimo sutartyje) ar bendroje plėtros strategijoje turėtų išlikti
valstybinės institucijos (ANP direkcijos) viršenybė, ypač, priimant sprendimus,
susijusius su perduoto turto valdymu ir gamtosaugos interesų paisymu.
        Steigėjai, dalyvaudami turizmo centro „Palūšė“ valdyme, patenkintų šiuos
savo interesus:



                                                                                   62
    d. ANP direkcija – atliktų Saugomų teritorijų įstatyme, ANP parko ir ANP
        direkcijos nuostatuose numatytas funkcijas, įgyvendinant teisės aktuose
        nurodytų tikslus: vystyti pažintinį turizmą, ekologinį švietimą, pritaikyti
        teritorijas lankymui, įtraukti vietos gyventojus į turizmo verslą; kartu direkcija
        deleguotų ir jai, kaip biudžetinei įstaigai, nebūdingas funkcijas, susijusias su
        lankytojų aptarnavimu;
    e. Savivaldybė (savivaldybės) – organizuotų veiklas, susijusias su gyventojų
        užimtumo didinimu, vietos bendruomenės stiprinimu, nusikalstamumo
        prevencija, rajono mokyklų mokymo bazės praplėtimu.
    f. Kiti fiziniai ir juridiniai asmenys – turizmo centro “Palūšė” teritorijoje teiktų
        paslaugas centro lankytojams, plėstų paslaugų ir veiklų skaičių bei kokybę,
        įgyvendintų kitas programas.
    Turizmo centras „Palūšė“ veiklą turėtų vykdyti pagal parengtą vystymo programą
ir metinius veiklos planus, kurių nekomercinė dalis (pvz. edukacinės, socialinės,
nusikaltimų prevencijos, informacijos skleidimo programos) gali būti finansuojamos
iš Valstybės biudžeto tiesiogiai ar per ANP direkciją ir savivaldybes. Siekiant
suinteresuoti kitus asmenis dalyvauti įstaigos veikloje, būtinas interesų išryškinimas ir
funkcijų padalijimas, teritorijoje leidžiant kurti ir savarankiškus padalinius lankytojų
aptarnavimui ir specifinėms paslaugoms teikti (arba filialų su subsąskaitomis
steigimas). „Palūšės“ turizmo centro teritorija turėtų būti suskirstyta į atskiras
funkcines zonas (administracinę, muziejinę, stacionaraus apgyvendinimo (atskiriant
jaunimo apgyvendinimui skirtą teritoriją), aktyvaus poilsio (sporto), edukacinės
paskirties ir kt. Kiekvienam iš steigėjų, remiantis bendru susitarimu, turi būti
nustatomos veiklos vystymo kryptys, teisės ir atsakomybė. Turizmo centro „Palūšė“
direkcijai, kaip paslaugas visuomenei teikiančiai viešajai įstaigai, išliktų 3
svarbiausios funkcijos: specifinės rekreacinės ir edukologinės veiklos organizavimas,
turizmo centro „Palūšė“ teritorijos kompleksinis administravimas, turizmo paslaugų
teikimo organizavimas ir koordinavimas. Tuo tarpu kitas reikalingas funkcijas
perimtų kiti steigėjai.




                                                                                       63
LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Turizmo projektų investicinis gidas. Turizmo departamentas, Vilnius, 2002.
2. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaikė strategija. Lietuvos
    Respublikos ūkio ministerija, Lietuvos mokslų akademija. Vilnius, 2003.
3. Gamtoje Kviečia nacionaliniai ir regioniniai parkai. Miškų ir saugomų teritorijų
    departamentas prie Aplinkos ministerijos. Vilnius, 2000.
4. Kultūrinio turizmo plėtros programa. UAB “Urbanistika”, Vilnius, 1998.
5. Lietuvos apskritys. Ekonominė ir socialinė raida. Statistikos departamentas prie
    LR Vyriausybės, 2002.
6. Lietuvos kaimo turizmo vystymo programa. Ekonominių tyrimų centras, Vilnius,
    1997.
7. Lietuvos nacionalinė turizmo plėtojimo programa. Lietuvos architektūros ir
    statybos institutas (ASI) ir Ekonominių tyrimų centras (ETC) (užsakovas –
    Valstybinis turizmo departamentas). Kaunas – Vilnius, 1993
8. Lietuvos nacionalinių parkų plėtros koncepcija. ASI, 1990.
9. Nacionalinė turizmo plėtros 2003-2006 metais programa. Lietuvos Respublikos
    Vyriausybė, Vilnius, 2003.
10. Lietuvos Respublikos rekreacinės sistemos vystymo koncepcija. ASI, Kaunas,
    1991.
11. Nacionalinė turizmo plėtojimo programa. Valstybinis Turizmo departamentas,
    Vilnius, 1998.
12. Nacionalinė turizmo plėtojimo programa. Ekonominių tyrimų centras, Vilnius,
    1997.
13. Turizmo plėtros iki 2015 metų strategija. Lietuvos regioninių tyrimų institutas,
    Kaunas, 2002.
14. Statybos objektų (darbų) kainos skaičiavimo tvarka. Statybos ir urbanistikos
    ministerija, Vilnius, 1994.
15. Sustambinti statybos darbų kainų apskaičiavimai II (pagal 2001m. sausio mėn.
    skaičiuojamąsias resursų rinkos kainas), Vilnius, UAB „Sistela“, 2001.
16. Lietuvos turizmo įstatymo pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos
    Seimas/Įstatymas/IX-1211/2002 12 03/ Valstybės žinios'2002 Nr.123-5507.
17. Veiklos ataskaita. Viešoji įstaiga turizmo centras „Palūšė“. 2001 m.
18. Veiklos ataskaita. Viešoji įstaiga turizmo centras „Palūšė“. 2000 m.
19. Aukštaitijos nacionalinio parko įsakymas Nr.115, 1998 10 21, „Dėl turizmo centre
    teikiamų paslaugų kainų“. ANP direkcija.
20. ANP planavimo schema. Konsultacinė firma „Archimita“. 1997 04 29 patvirtinta
    LRV įsakymu Nr. 416 Dėl Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemos“
    (Žin., 1997, Nr. 38-942).
21. ANP direktoriaus įsakymas „Dėl netinkamo naudojimui turto nurašymo“. 2002 m.
    rugsėjo 10 d. Nr.1-73, Palūšė.




                                                                                 64
PRIEDAI
    .




          65
           Priedas 1
Transporto srautai per parą:
Posto Nr.               Gegužis Birželis    Liepa      Rugpjūtis Rugsėjis Sausis
Dienų skaičius:               31         30         31       31         30       31
S1270                        988      1019        1046     1052      1010       727
266                          308       338         379      384       309       209
269                          233       255         286      290       234       158

Pravažiuojančių transporto priemonių skaičius sezono metu per parą:
Posto Nr.                 Gegužis Birželis    Liepa      Rugpjūtis Rugsėjis
S1220                          261       292         319        325     283
S1270                           99       129         170        175     100
S1260                           75         97        128        132       76
Viso transporto priemonių      435       518         617        632     459


Pataisa dėl srauto struktūros             Lengvųjų automobilių
            tipo:
                                     0,92     dalis sraute
                                     0,04 Autobusų dalis sraute


Pravažiuojančių lengvų keleivinių transporto priemonių skaičius sezono metu per
parą:
Posto Nr.                 Gegužis Birželis      Liepa       Rugpjūtis Rugsėjis
S1220                          240        269          293        299        260
S1270                           91        119          156        161         92
S1260                           69          89         118        121         70
Viso transporto priemonių      400        477          568        581        422


Pravažiuojančių keleivinių autobusų skaičius sezono metu per parą:
Posto Nr.                 Gegužis Birželis     Liepa      Rugpjūtis Rugsėjis
S1220                           10         12         13           13      11
S1270                            4          5           7           7       4
S1260                            3          4           5           5       3
Viso transporto priemonių       17         21         25           25      18


Keleivių skaičius transporto priemonėse:
     Automobilio užpildymas              3,65
  Autobuse važiuojančių turistų             5


Keliaujančių parke potencialių turistų skaičius sezono metu per parą:
Posto Nr.              Gegužis Birželis          Liepa      Rugpjūtis Rugsėjis
S1220                          929        1039         1135       1156    1007
S1270                          352          459         605        623     356
S1260                          267          345         455        470     270
Viso turistų                 1548         1843         2195       2249    1633


       Pataisa dėl atliekamų papildomų kultūrinių-buitinių kelionių   0,835


Pravažiuojančių parką potencialių turistų skaičius sezono metu per parą:
Posto Nr.              Gegužis Birželis         Liepa       Rugpjūtis Rugsėjis
S1220                        775           868          948       966      841
S1270                        294           383          505       520      297
S1260                        223           288          380       392      226
Viso turistų                1292          1539         1833      1878     1364


Pravažiuojančių parką potencialių turistų skaičius per sezoną:
Posto Nr.              Gegužis Birželis         Liepa         Rugpjūtis Rugsėjis
Viso turistų              40063         46168         56825        58206   40910
                                                     Iš viso turistų:     242172
                                                                                      66
           Priedas 2
Transporto srautai per parą:
Posto Nr.               Gegužis Birželis    Liepa      Rugpjūtis Rugsėjis Sausis
Dienų skaičius:               31         30         31       31         30       31
S1220                        988      1019        1046     1052      1010       727
S1270                        988      1019        1046     1052      1010       974
S1260                        460       475         488      490       471       338

Pravažiuojančių transporto priemonių skaičius sezono metu per parą:
Posto Nr.                 Gegužis Birželis    Liepa      Rugpjūtis Rugsėjis
S1220                          261       292         319        325     283
S1270                           14         45         72         78       36
S1260                          122       137         150        152     133
Viso transporto priemonių      397       474         541        555     452


Pataisa dėl srauto struktūros
            tipo:                         Lengvųjų automobilių
                                     0,92     dalis sraute
                                     0,04 Autobusų dalis sraute


Pravažiuojančių lengvų keleivinių transporto priemonių skaičius sezono metu per
parą:
Posto Nr.                 Gegužis Birželis      Liepa       Rugpjūtis Rugsėjis
S1220                          240        269          293        299        260
S1270                           13          41          66         72         33
S1260                          112        126          138        140        122
Viso transporto priemonių      365        436          498        511        416


Pravažiuojančių keleivinių autobusų skaičius sezono metu per parą:
Posto Nr.                 Gegužis Birželis     Liepa      Rugpjūtis Rugsėjis
S1220                           10         12         13           13      11
S1270                            1          2           3           3       1
S1260                            5          5           6           6       5
Viso transporto priemonių       16         19         22           22      18


Keleivių skaičius transporto priemonėse:
     Automobilio užpildymas              3,65
  Autobuse važiuojančių turistų             5


Keliaujančių parke potencialių turistų skaičius sezono metu per parą:
Posto Nr.              Gegužis Birželis          Liepa      Rugpjūtis Rugsėjis
S1220                          929        1039         1135       1156    1007
S1270                           50          160         256        278     128
S1260                          434          487         534        541     473
Viso turistų                 1413         1686         1925       1975    1608


       Pataisa dėl atliekamų papildomų kultūrinių-buitinių kelionių   0,835


Pravažiuojančių parką potencialių turistų skaičius sezono metu per parą:
Posto Nr.              Gegužis Birželis         Liepa       Rugpjūtis Rugsėjis
S1220                        775           868          948       966      841
S1270                         42           134          214       232      107
S1260                        362           407          446       452      395
Viso turistų                1179          1408         1607      1649     1343


Pravažiuojančių parką potencialių turistų skaičius per sezoną:
Posto Nr.              Gegužis Birželis         Liepa         Rugpjūtis Rugsėjis
Viso turistų              36563         42247         49825        51115   40286      67
                                                     Iš viso turistų:     220036
Priedas 3


Vidutiniškai per 1 sezono dieną (153 dienos):                    ė                               ė                                           ė                               ė



            Pesimistinė prognozė
                                     V   i   d   u   t   i   n       p   r   o   g   n   o   z       O   p   t   i   m   i   s   t   i   n       p   r   o   g   n   o   z



metai:
      2002                          47                  72                                  144
      2003                          55                  84                                  168
      2004                          58                  89                                  179
      2005                          62                  95                                  190
      2006                          66                 100                                  200
      2007                          69                 106                                  211
      2008                          73                 111                                  222
Vidutinškai per vieną savaitės darbo dieną sezono metu (42 savaitgalio ir 111 darbo dienos):
                                                                 ė                               ė                                           ė                               ė



            Pesimistinė prognozė
                                     V   i   d   u   t   i   n       p   r   o   g   n   o   z       O   p   t   i   m   i   s   t   i   n       p   r   o   g   n   o   z



metai:
      2002                          30                  46                                   93
      2003                          35                  54                                  108
      2004                          38                  58                                  115
      2005                          40                  61                                  122
      2006                          42                  65                                  129
      2007                          45                  68                                  136
      2008                          47                  72                                  143
Vidutinškai per vieną savaitgalio dieną sezono metu (42 savaitgalio ir 111 darbo dienos):
                                                                 ė                               ė                                           ė                               ė



            Pesimistinė prognozė
                                     V   i   d   u   t   i   n       p   r   o   g   n   o   z       O   p   t   i   m   i   s   t   i   n       p   r   o   g   n   o   z



metai:
      2002                          91                 139                                  279
      2003                        106                  162                                  325
      2004                        113                  173                                  346
      2005                        120                  184                                  367
      2006                        127                  194                                  388
      2007                        134                  205                                  409
      2008                        141                  215                                  430




                                                                                                                                                                                 68
Priedas 4
POSTAS                                                                 DATA
                                                                       Savaitės diena
Apklausė                                                               Laikas

A. Ar Jūs vykstate poilsiauti                                       Taip                C   Ne
 (grįžtate poilsiavę)
B. Ar Jūs poilsiaujate                   Taip

                            atvykę       autobusu          vyksta   autobusu
                                         automobiliu                automobiliu

                                         žmonių                     žmonių
                                         1,2,3,4,5,10               1,2,3,4,5,10

                                         esate atvažiavę            veža:
                                         1,2,3,4,5,10...            valtį
                                         žmonių                     baidarę
                                                                    dviratį
                                                                    palapines

                                         dabar vykstate:            tempia:
                                         maisto,                    priekabą
                                         benzino,....               su valtimi

                                                                    tempia namelį


D.
2. Iš kur važiuojate (gyv. vieta: rajonas, miestas)

3. Ar ilgai planuojate poilsiauti
    1 dieną (be nakvynės)               1
    1 parą                              2
    savaitgalį                          3
    2 paras                             4
    3 paras                             5
    daugiau nei 3 paras
     4. Kur planuojate (esate įsikūręs) poilsiauti
    poilsio bazėse (įstaigos)
    kaimo turizmo sodyboje
    sodyboje                            pas gimines
                                        nuomojamoje
                                        savo nuosavoje
    nuomojamame kambaryje
    stovyklavietėje (sava palapinė)
    kempingas
    karavanas
5. Kaip poilsiausite
  plaukiosite (valtimi, plaustu)
  turistausite pėsčiomis
  dviračiu
  nekeisite nakvynės vietos
  kitaip



                                                                                             69

								
To top