Get documents about "klaip r sav bp spav ataskaita
Document Sample
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 1
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
Rengėjų sąrašas:
Proj. d. vad. A. Mituzas .......................
Konsultantai:
Prof. habil. dr. P. Kavaliauskas .......................
Dr. J. Volungevičius ..............................
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 2
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
TURINYS
Įvadas 3 psl.
1. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano
koncepcija 4 psl.
1.1. Koncepcijos pagrindiniai tikslai 4 psl.
1.2. Koncepcijos sąsaja su kitais planais 5 psl.
2. Rajono savivaldybės teritorijos aplinkos būklės apžvalga 7 psl.
2.1. Esama aplinkos būklė ir jos pokyčiai 7 psl.
2.2. Galimo reikšmingo poveikio teritorijos 15 psl.
3. Aplinkos apsaugos problemos, susijusios su bendrojo plano
koncepcija 18 psl.
3.1. Europos bendrijos ir nacionaliniu lygmeniu nustatyti aplinkos
apsaugos tikslai 18 psl.
3.2. Aplinkos apsaugai svarbios (probleminės) situacijos 20 psl.
4. Galimos reikšmingos pasekmės aplinkai 23 psl.
4.1. Bendrieji galimų reikšmingų pasekmių aplinkai ypatumai 23 psl.
4.2. Pasekmių vertinimas 29 psl.
5. Priemonės reikšmingoms pasekmėms aplinkai kompensuoti 44 psl.
6. Bendrojo plano koncepcijos alternatyvos 45 psl.
7. Vertinimo sunkumai ir galimos stebėsenos priemonės 46 psl.
8. Santrauka 47 psl.
9. Priedai 49 psl.
2.2.2 lentelė. Gamtinių buveinių apsaugai svarbios teritorijos ar jų
dalys patenkančios į Klaipėdos rajono savivaldybės
teritoriją. 50 psl.
2.2.3 lentelė. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ar jų dalys
patenkančios į Klaipėdos rajono savivaldybės
teritoriją. 51 psl.
4.1.1 pav. Teritorijos bendroji erdvinė struktūra, I variantas –
Renovacinis vystymas (Klaipėdos rajono savivaldybės
53 psl.
teritorijos bendrojo plano koncepcija, 2008).
4.1.2 pav. Teritorijos bendroji erdvinė struktūra, II variantas –
Restruktūrizacinis vystymas (Klaipėdos rajono savivaldybės
54 psl.
teritorijos bendrojo plano koncepcija, 2008).
4.1.3 pav. Teritorijos funkcinių prioritetų zonavimas (Klaipėdos rajono
55 psl.
savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcija, 2008).
4.1.4 pav. Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendiniai (Klaipėdos
rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai,
56 psl.
2005)
4.1.5 pav. Klaipėdos apskrities teritorijos erdvinės struktūros raidos
57 psl.
koncepcija (Klaipėdos apskrities bendrasis planas, 2008).
4.1.6 pav. Klaipėdos apskrities teritorijos naudojimo funkciniai
58 psl.
prioritetai (Klaipėdos apskrities bendrasis planas, 2008).
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 3
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
Įvadas
Rengiamos Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, strateginis
pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) atliekamas teritorijos vystymo koncepcijos rengimo
stadijoje. Šio vertinimo tikslas yra, remiantis strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties
nustatymo dokumentu, įvertinti jame įvardintose teritorijose galimas reikšmingas teigiamas bei
neigiamas pasekmes, kurios gali įvykti įgyvendinus rajono teritorijos bendrojo plano
koncepcijos sprendinius.
SPAV ataskaita yra rengiama remiantis 2004 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtintu „Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos
aprašu“.
SPAV ataskaitoje yra pateikiama vertinamų teritorijų (valstybinių rezervatų,
nacionalinių bei regioninių parkų, valstybinių ir savivaldybių draustinių bei NATURA 2000
teritorijų) aplinkos ir kultūros vertybių būklė bei galimi jos pokyčiai įgyvendinus teritorijos
bendrojo plano koncepcijos sprendinius. Analizuojama bendroji erdvinė rajono teritorijos
struktūra, teritorijų naudojimo strategijos bei teritorijų naudojimo funkcinių prioritetų erdvinė
sklaida.
Ataskaitoje didelis dėmesys skiriamas gamtosaugines problemas generuojantiems
veiksniams bei to pasekoje atsirandančioms probleminėms situacijoms. Sprendinių poveikio
aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitos tikslas – įvertinti Klaipėdos rajono savivaldybės
teritorijos bendrojo plano koncepcijoje numatytos erdvinės struktūros, teritorijos naudojimo
strategijų bei naudojimo funkcinių prioritetų erdvinio įgyvendinimo pasekmes teritorijoms,
kurios yra išvardintos strateginiame pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo
dokumente. T.y. vertinamos principinės koncepcijos nuostatos bei jų erdvinė sklaida. Tuo
tarpu, konkretūs sprendiniai bei su tuo susiję pramonės ar energetikos objektai bei įvairūs
lokalūs atskirų funkcinių prioritetų arealai bus vertinami bendrojo plano sprendinių vertinimo
stadijoje.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 4
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
1. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano
koncepcija
1.1. Koncepcijos pagrindiniai tikslai
Rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatoma bendrųjų ir specialiųjų
teritorijos vystymo tikslų sistema, sudaryta numatant nuosekliai įgyvendinti tvaraus vystymosi
politiką, užtikrinančią sveiką aplinką, tinkamą gamtos ir intelektualinių išteklių naudojimą,
nuosaikų, bet stabilų ekonomikos augimą, visuotinę visuomenės gerovę, patikimas socialines
garantijas.
Pagrindinis savivaldybės teritorijos bendrojo plano principas ir tikslas yra
savivaldybės teritorijos tvaraus vystymosi kelio užtikrinimas. Pasirinktam pagrindiniam
strateginiam principui realizuoti būtina laikytis šių principinių tvarkymo nuostatų:
Savivaldybės socialinės-ekonominės ir ekologinės politikos kryptys turi būti
tarpusavyje suderintos ir neprieštaringos;
Savivaldybės teritorijos aplinkos kokybė yra visos savivaldybės gyventojų turtas ir
turi būti išsaugota dėl savo prigimtinės vertės;
Savivaldybės teritorijos išteklių naudojimas turi atitikti bendriesiems
perspektyviniams visuomenės poreikiams, būti subalansuotas funkciniu atžvilgiu ir
garantuoti taršos gamtinėje aplinkoje mažinimą;
Savivaldybės savitumo išsaugojimas ir plėtojimas turi remtis įvairiais teritoriniais
veiksniais: regioniniais, ekonominiais, gamtine įvairove, kultūrine įvairove ir kt.
.
Nustatytoms Klaipėdos savivaldybės vystymo strateginėms kryptims realizuoti
numatoma bendrųjų teritorijos vystymo tikslų sistema, kurioje bendrieji tikslai
konkretizuojami socialinėje, ekonominėje, aplinkosaugos ir erdvinės struktūros vystymo
plotmėje.
Socialinėje plotmėje siekiama įgyvendinti teritoriškai diferencijuotą socialinės-
kultūrinės infrastruktūros plėtrą bei užtikrinti regiono gyventojams sveiką ir švarią aplinką.
Ekonominėje plotmėje siekiama užtikrinti ilgalaikius žemėnaudos prioritetus ir
racionalų žemės naudojimo balansą kartu modernizuojant tradicinį žemės ir miškų ūkį bei
vykdant funkcinę konversiją.
Aplinkosauginėje plotmėje siekiama išlaikyti ir stiprinti turimą aplinkos sveikumo,
kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės bei gamtinio karkaso palaikymo sistemą, garantuojant
efektyvią apsaugą ir racionalų jos naudojimą;
Erdvinės struktūros vystymo plotmėje siekiama užtikrinti tikslingą ir harmoningą
gyvenamųjų vietovių erdvinės struktūros raidą, besiremiančią tolygaus aktyvumo centrų
išdėstymo darna bei racionaliu teritorijos funkcinio naudojimo prioritetų paskirstymu.
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcija numato taip pat
teritorijos vystymo specializuotų tikslų sistemą, atspindinčią skirtingus teritorijos vystymo
aspektus. Šią sistemą formuoja šios specialiųjų tikslų grupės:
1. Gyvenamųjų vietovių tinklo vystymo tikslai, siekiantys stiprinti gyvenamųjų
vietovių tinklo silpnąsias grandis, tinklo sąveiką su kitų rajonų urbanistinėmis
sistemomis, bei darnų jo vystymąsi.
2. Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos tikslai siekia optimizuoti bendrąją
žemėnaudos struktūrą, palaikant kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą bei
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 5
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
užtikrinti nacionalinės saugomų teritorijų bei Natūra-2000 teritorijų tinklo
funkcionavimą ir tarpusavio integraciją.
3. Rekreacinių teritorijų vystymo tikslai siekia vystyti specializuotų teritorijų tinklą,
plėtoti infrastruktūrą bei užtikrinti gamtinių ir kultūrinių rekreacinių išteklių
naudojimo ir apsaugos efektyvumą.
4. Kultūros paveldo objektų teritorijų apsaugos ir panaudojimo tikslais siekiama
užtikrinti harmoningą kultūros paveldo teritorijų tvarkymą bendroje darnioje krašto
raidoje užtikrinant nekilnojamųjų kultūros vertybių išlikimą bei išsaugojimą ateities
kartoms.
5. Bioprodukcinių teritorijų vystymo tikslais siekiama formuoti optimalią bendrąją
žemėnaudos struktūrą kartu užtikrinant ir biologinės įvairovės apsaugą, skatinti
alternatyvios veiklos rėmimą nepalankiose ūkininkavimui teritorijose.
6. Techninės infrastruktūros teritorinio vystymo tikslais siekiama plėtoti regioninės
reikšmės transporto infrastruktūros jungtis su pagrindinėmis magistralėmis ir šalies
administraciniais centrais bei gerinti rajoninių ir vietinių kelių kokybę. Taip pat
siekiama vystyti vandentiekio tinklus, užtikrinti optimalų valymo įrenginių
infrastruktūros išdėstymą, vystyti atliekų tvarkymo infrastruktūrą bei
modernizuojant energetikos sektorių mažinti neigiamą poveikį aplinkai.
Vykdydama šiuos tikslus savivaldybė aktyviai prisideda prie subalansuoto ir darnaus
vystymosi koncepcijos įgyvendinimo savivaldybės ir apskrities lygiu.
1.2. Koncepcijos sąsaja su kitais planais
Šis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas pradėtas rengti
2008 metais, jau esant savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. patvirtintam bendrajam
planui. Deja, minimas parengtasis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas
jau savo tvirtinimo metu neatitiko nei 2004 m. sausio 15 d. LR Seimo priimtos naujos LR
Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos, nei 2004 m. gegužės 4 d. Aplinkos ministro
patvirtintų Savivaldybių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklių reikalavimų tiek tekstinės
dalies struktūra ir turiniu, tiek grafinės dalies apimtimi bei išraiškos forma.
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos naujasis bendrasis planas rengiamas remiantis
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. T11-75 „Dėl
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių keitimo“ bei Klaipėdos
rajono savivaldybės direktoriaus 2007 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. AV-369 „Dėl Klaipėdos
rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros rengimo ir planavimo darbų
programos tvirtinimo“. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas bei jame
pateikiami rezultatai taip pat yra susiję su šiais teritorijų planavimo bei planavimo teisiniais
dokumentais:
- Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, 2002 m.,
- Klaipėdos rajono savivaldybės bendruoju planu, 2005 m. (Klaipėdos rajono
savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T11-405)
- Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas,
2005 m.,
- Nacionaliniu dviračių trasų specialiuoju planu,
- Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano rengimo metodika, 2001 m.,
- Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, 2004
m.,
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 6
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
- Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), Nr.
1269 (Žin., 1994, Nr. 99-1977).
Taip pat šie teritorijų planavimo dokumentai glaudžiai siejasi su įvairiomis plėtros
strategijomis:
- Klaipėdos rajono plėtros strateginis planas (2004 – 20012 m.)
- Nacionaline darnaus vystymosi strategija, 2003 m.,
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas remiasi šiais
pagrindiniais tiesiogiai teritorijų planavimą sąlygojančiais teisės aktais:
- Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu,
- Regioninės plėtros įstatymu,
- Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu,
- Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu,
- Lietuvos Respublikos turizmo įstatymu,
- LRV nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių,
kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr.
55-1899),
- LR aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302, kuriuo yra
patvirtintas Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų
atrankos kriterijus, sąrašas, skirtas pateikti Europos Komisijai (Žin., 2005, Nr.
105-3908),
- LRV nutarimu “Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos” (Žin., 2002, Nr. 113-
5029),
- LRV nutarimu “Dėl strateginio planavimo metodikos” (2002-06-06),
- LRV nutarimu Nr. 481, dėl dvarų paveldo išsaugojimo programos ir
Nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų, vietovių teritorijų apsaugos zonų
planų, 2003 m.,
- Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis (Žin., 1992, Nr. 22-652;
2008, Nr. 44-1643),
- Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatais (Žin., 2008, Nr. 44-1642),
- Bendraisiais buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais (Žin.,
2004, Nr. 41-1335; 2006, Nr. 44-1606),
- Gamtinio karkaso nuostatais (Žin., 2007, Nr. 22-858),
- Vainuto miškų biosferos poligono nuostatais (Žin., 2005, Nr. 6-169).
Sprendinių poveikio aplinkai vertinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant ir į naujai
rengiamus kitus teritorijų planavimo dokumentus.
Bendrojo plano koncepcija su aukščiau išvardintais įstatymais ir planavimo
dokumentais yra susijusi hierarchiniais ryšiais per tikslų, uždavinių bei sprendinių detalizavimą
bei vertinimą. Klaipėdos rajono bendrojo plano koncepcija bei atliekamas SPAV vertinimas
aukščiau pateiktiems planavimo dokumentams neprieštarauja.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 7
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
2. Rajono savivaldybės teritorijos aplinkos būklės apžvalga
2.1. Esama aplinkos būklė ir jos pokyčiai
Rajono savivaldybės teritorijos aplinkos būklės apžvalga atlikta remiantis rajono esamos būklės
analize kuri buvo atlikta 2008 m. Aplinkos būklę savivaldybės teritorijoje reprezentuoja pagrindinių
jos elementų kokybė :
1) Oro kokybė,
2) Vandens kokybė,
3) Dirvožemio kokybė,
4) Kraštovaizdžio kokybė ir biologinė įvairovė.
Šių aplinkos elementų kokybės pokyčiai lemia bendrą aplinkos kokybę. Jų kokybės pokyčiai
viena ar kita linkme neigiamai arba teigiamai įtakoja gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio, tame
tarpe ir biotos struktūros bei jos populiacijų pokyčius.
Oro kokybė
Pagrindinis teršalų emisijos į atmosferą šaltinis Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio
šalių, yra mobilieji taršos šaltiniai. Jų teikiama tarša 2006 metais šalyje sudarė apie 65%
visos oro taršos. Pagrindinę teršalų dalį, t.y. 97% į atmosferą išmetė kelių transportas ir tik 3%
kitos transporto priemonės. Didžiausią dalį teršalų struktūroje sudarė anglies monoksidas (CO),
azoto oksidai (Nox) ir nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ). Kokią dalį mobilių
taršos šaltinių išmetami teršalai sudaro Klaipėdos rajono savivaldybėje, duomenų nėra.
Tikėtina, kad daugiau kelių transporto sukeliamos taršos tenka su Klaipėdos miestu
besiribojančioms rajono žemėms, seniūnijų centrams bei didesnę automobilių srautų apkrovą
turinčioms rajono teritorijos dalims, intensyvaus eismo magistralinių ir krašto kelių aplinkai.
Klaipėdos rajono agentūros, sistemingai atliekančios autotransporto išmetamų dujų kokybės
kontrolę duomenimis, paskutiniaisiais metais transporto priemonių būklė gerėjo – buvo
nustatomas mažesnis automobilių, kurių išmetimai viršija normas, skaičius. Tai sietina su
automobilių parko jaunėjimu, daugėjimu tobulesnių automobilių su išmetamųjų dujų
katalizatoriais, suodžių filtrais ir atitinkančių Euro 2,3 reikalavimus.
Iš stacionarių oro taršos šaltinių (jų tarpe pagrindiniai energetika ir pramonė), pagal
įmonių teikiamas ataskaitas 2006 metais Klaipėdos rajone į atmosferą pateko 904,6 t teršalų.
Klaipėdos rajono savivaldybė pagal bendrą išmetamų medžiagų kiekį kitų Klaipėdos apskrities
savivaldybių tarpe užima ketvirtąją poziciją (po Klaipėdos miesto, Šilutės rajono ir Palangos
miesto savivaldybių), jos dalis bendrame apskrities mastu į aplinką išmetamų medžiagų
kiekyje yra palyginti nedidelė - sudaro 8,85%.
Rajone susidarantys teršalų kiekiai sietini su išvystyta pramone ir energetikos ūkiu.
Didžioji dalis teršalų (apie 60%) susidaro pramonės įmonėse ir mažesnioji dalis (apie 40%)
vietinėse rajono katilinėse. Klaipėdos RAAD duomenimis labiausiai aplinkos orą teršiančios
įmonės paskutiniaisiais metais rajone buvo: AB ,,Klaipėdos energija“ Klaipėdos raj. šilumos
tinklai, UAB ,,Minijos nafta“, AB ,,Geonafta“, AB ,,Akmena“, UAB ,,Master foods“, UAB
,,Sakuona“, AB ,,Suskystintos dujos“ Klaipėdos suskystintų dujų centras ir kt.
Aplinkos oro kokybei nemažą įtaką daro ir namų ūkis, nes iš privačių gyvenamųjų
namų kaminų išmetama nemažai teršalų, kurių padaugėja šaltuoju metų laiku, kai smarkiai
kūrenamos krosnys, o meteorologinės sąlygos nėra palankios jiems išsisklaidyti. Kitas
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 8
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
sezoninis oro taršos šaltinis yra žolės ir šiukšlių deginimas pavasarį, periodiškai
pasikartojantys durpynų gaisrai.
Klaipėdos rajone, kaip ir visoje šalyje į aplinkos orą daugiausiai patenka sieros
dioksido (SO2) (2.1.1 pav.), azoto oksidų (NOx), anglies monoksido (CO), įvairių lakių
organinių junginių (LOJ), fluoro bei kietųjų medžiagų.
Klaipėdos r. sav., t Klaipėdos aps., t
2000 16000
1800 14033 14411.9
14000
13104.9
1600 12229.4
12000
1400 10214.9
1200 1125 10000
1000 904.6 8000
846.4
738.5 776.6
800
6000
600
4000
400
200 2000
0 0
2002 2003 2004 2005 2006 metai
Klaipėdos rajono savivaldybėje Klaipėdos apskrityje
2.1.1. pav. Į atmosferą patekusių teršalų pokyčiai 2002 – 2006 m.
Kaip rodo duomenys, Klaipėdos rajone sumažėjo sieros dioksido bei lakiųjų organinių
junginių emisijos (2.1.2 pav.), kitų teršalų ar jų grupių emisijos didėjo ( NOx) arba kito
nežymiai (kitų teršalų, CO). Tai pagrinde sąlygojo gamybos apimčių pokyčiai bei kuro rūšies
keitimas katilinėse ir įmonėse - mazuto keitimas į dujinį kurą (sumažėja sieros dioksido, bet
padidėja azoto oksidų ir anglies monoksido).
2.1.2 pav. Atskirų teršalų ar jų grupių emisija į atmosferą Klaipėdos r. sav.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 9
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
Palyginti neblogą situaciją rajone parodo kietųjų ir dujinių bei skystųjų teršalų emisija
iš stacionarių šaltinių tenkanti 1 km2 rajono teritorijos ploto (2.1.3 lentelė). Teršalų kiekiai šiuo
atveju yra gerokai mažesni nei vidutiniškai šalyje o lyginant su labiausiai teršiančiomis šalies
miestų savivaldybėmis (Elektrėnų, Mažeikių, Akmenės, Vilniaus, Klaipėdos, Kauno ir kt.)
minėtas atotrūkis dar didesnis.
tonos
900
792
800
700 648
598
600 557
528
500
400
300
200
100
50 36 25 25 29
0
2002 2003 2004 2005 2006 m etai
Kietųjų dalelių Dujinių ir skystųjų
2.1.3 pav. Atskirų teršalų ar jų grupių emisija į atmosferą Klaipėdos r. sav.
Aplinkos oro kokybė Klaipėdos rajono ribose pagal valstybinę aplinkos oro
monitoringo programą nėra stebima. Rajone sistemingi oro kokybės tyrimai neatliekami,
aplinkos oro monitoringas nevykdomas. Taip pat Klaipėdos rajono savivaldybėje nėra
nustatytos tvarkos, kaip teikti gyventojams informaciją apie viršijamas aplinkos oro užterštumo
sieros dioksidu bei azoto oksidu ribines vertes bei kokių imtis priemonių, kad pavojus žmonių
sveikatai ir aplinkai būtų sumažintas.
Oro taršos sumažinimas yra vienas iš prioritetinių aplinkosaugos uždavinių
Respublikoje. Tikėtina, kad ateityje, didėjant pramonės bei energijos gamybos apimtims,
Klaipėdos rajone neišvengiamai didės ir atmosferos tarša, todėl bus ypatingai svarbu taikyti
visas reikalingas priemones išmetamų teršalų kiekiui mažinti.
Neįgyvendinus koncepcijos sprendinių, numatomos tokios pasekmės:
1. dėl nekontroliuojamų ir neprognozuojamų teršalų emisijų prastės oro kokybė,
2. nukentės bendra aplinkos kokybė,
3. bus neigiamai įtakojamas visuomenės sveikatingumas.
Požeminio vandens kokybė
Požeminis vanduo yra viena iš aplinkos komponenčių, kurio kokybė priklauso nuo kitų
komponenčių – dirvožemio, paviršinio vandens, atmosferos užterštumo ir teritorijos ūkinio
naudojimo. Ūkinė veikla daro dvejopą įtaką požeminio vandens ištekliams: naudojimo
išdavoje sekinami jo resursai, o skleidžiama tarša keičia vandens cheminę sudėtį, tuo pačiu ir
jo kokybę. Kaip svarbiausius, ūkinės veiklos sąlygojamus požeminio vandens taršos šaltinius
reikėtų išskirti: pramoninių atliekų saugojimo aikšteles; komunalinių ir buitinių atliekų
sąvartynus; žemės ūkio naudmenų plotus, kur naudojamos trąšos, pesticidai ir kitos cheminės
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 10
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
medžiagos; užterštus paviršinio vandens telkinius, maitinančius požeminį vandenį; filtracijos
laukus, gręžinius ir kt.
Esama hidrocheminė informacija rodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje
aktyvios apykaitos zonos požeminio vandens hidrocheminė būklė didžiąja dalimi priklauso nuo
jo slūgsojimo gylio. Blogesni požeminio vandens hidrocheminės būklės rodikliai (aukštesnės
jų reikšmės) būdingesni gilesniems vandeningiesiems horizontams, bendra hidrocheminė
situacija aktyvios apykaitos zonoje yra nebloga, tačiau išgaunamas požeminis vanduo, prieš jį
pateikiant vartotojams neretai turi būti specialiai ruošiamas.
Dalies hidrocheminių rodiklių mažiausiomis vidutinėmis koncentracijomis pasižymi
tarpmoreninis vanduo: chlorido vidutinė koncentracija siekia 16,2 mg/l, sulfato – 12,5 mg/l.
Tuo tarpu gruntiniame vandenyje chlorido vidutinė koncentracija siekia 27,6 mg/l, kreidos –
43,8 mg/l, juros – 95,7 mg/l, permo – 247,5 mg/l. Sulfato gruntiniame vandenyje yra 27,6 mg/l,
kreidos – 14,5 mg/l, juros – 22,8 mg/l, permo 274,81 mg/l. Be to šių hidrocheminių rodiklių
maksimumai yra didesni gilesniuose horizontuose ir jų didžiausios vertės pokvarteriniame
vandenyje viršija rodiklių specifikuotas vertes (SRV). Natrio mažiausia vidutinė koncentracija
stebima gruntiniame vandenyje, kur ji tesiekia 10,3 mg/l, o didžiausia ji yra juros horizonte,
kur pasiekia 166,4 mg/l. Amonio vidutinės koncentracijos už rodiklio SRV yra didesnės
visuose horizontuose, tačiau labiausiai SRV viršijamos tarpmoreniniame ir kreidos (K)
vandenyje. Analogiška situacija yra ir su bendrąja geležimi. Toksinio hidrocheminio rodiklio
NO3- vidutinės vertės ribinės rodiklio vertės (RRV) neviršija visuose eksploatuojamuose
horizontuose. Tačiau jų maksimalios vertės kvarteriniame vandenyje nitrato RRV viršija.
Toksinio florido vidutinės koncentracijos RRV viršija tik permo (P), o didžiosios
koncentracijos permo (P) ir juros (J) vandenyje.
Neįgyvendinus koncepcijos sprendinių, numatomos tokios pasekmės:
1. vyks nekontroliuojama hidrogeologinės aplinkos tarša,
2. negerės ar blogės geriamo vandens kokybė, todėl bus neigiamai veikiamas
visuomenės sveikatingumas.
Paviršinio vandens kokybė
Paviršinių vandenų kokybė priklauso nuo teršalų, patenkančių į vandens telkinius
kiekių ir savybių bei pačių vandens telkinių ypatybių. Tarp pagrindinių vandens telkinių
teršėjų yra komunalinis (namų ūkis), pramonė ir žemės ūkis. Gyventojų ir pramonės
išleidžiami nutekamieji vandenys priskiriami taškinei taršai, o tarša iš žemės ūkio vadinama
pasklidąja, tuo nurodant skirtingą sklaidos pobūdį.
Viena aktualiausių Klaipėdos rajono paviršinių vandenų kokybės problemų, kaip ir
visoje šalyje, yra jų užterštumas biogeninėmis ir organinėmis medžiagomis. Pagrindiniai
vandens taršos biogeninėmis medžiagomis šaltiniai yra pasklidoji tarša iš žemės ūkio teritorijų,
ypač azoto ir fosforo trąšų naudojimas bei ūkio buities ir gamybinės nuotekos su kuriomis į
vandens telkinius patenka tūkstančiai tonų teršalų. Per nepriklausomybės laikotarpį rajone
mažėjo pasėlių plotai, gyvulininkystės ir paukštininkystės apimtys, keitėsi ūkininkavimo
pobūdis. Tačiau pastebėta, kad palikus ariamas žemes dirvonuoti, jų neprižiūrint bent kelerius
metus, iš šių plotų išplaunama gerokai daugiau maisto medžiagų. Vandens telkinių ,,tręšimo“
reiškiniai ypač paliečia bemiškėse vietose esančius ir neturinčius apsauginių želdinių juostų
telkinius. Tuo tarpu taškinė tarša, nepaisant to, kad labai pakito ne tik bendras nuotekų kiekis
(vandens suvartojimo pramonės ir komunaliniame sektoriuje sumažėjimas), pagerėjo jų
išvalymo lygis (buvo modernizuojami ar statomi nuotekų valymo įrenginiai), išlieka viena iš
labiausiai įtakojančių paviršinio vandens kokybę.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 11
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
0 0.8 0
100% 1.4 1
3.5
90% 20.6
80%
70%
60% 81.5
50% 95.1
40% 79.4
30%
20%
10% 16.6
0
0%
Lietuvoje Klaipėdos apskrityje Klaipėdos r. sav.
Nereikalaijančios valymo, % Išvalytos iki DLT normų , %
Nepakankamai išvalytos , % Užterštos (nevalytos), %
2.1.4 pav. Ūkio, buities ir gamybinės nuotekos, 2006 m.
Į paviršinio vandens telkinius 2006 m. Klaipėdos apskrityje išleista 52342,6 tūkst. m3
nuotekų (2.1.4 pav.), iš kurių 199,0 tūkst. m3 arba 0,4 % tenka rajono savivaldybei. Lyginant
su 2005 metais (išleista 258,0 tūkst. m3 nuotekų) jų kiekis sumažėjo nežymiai (59 tūkst. m3 t).
Klaipėdos rajono savivaldybėje nėra išleidžiami švarūs, t.y. nereikalaujantys valymo
nutekamieji vandenys. Išvalytos iki DLT normų nuotekos rajone sudaro 79,4 % nuo viso
išleidžiamų nuotekų kiekio. Likusiąją nuotekų dalį (20,6%) sudaro nepakankamai išvalytos
nuotekos. Lyginant su ankstesniais metais jų dalis padidėjo. Užterštos (be valymo) nuotekos į
atvirus vandens telkinius Klaipėdos rajono savivaldybėje neišleidžiamos.
Nepaisant padarytos nemažos pažangos mažinant taršą iš taškinių taršos šaltinių,
Klaipėdos rajono savivaldybėje išlieka neišspręstų problemų, ko rezultate į vandens telkinius
patenka daugiau nevalytų nuotekų nei apskaitoma. Paminėtinos aktualiausios: Gargžduose bei
kituose rajono miesteliuose ir gyvenvietėse atskirų individualių gyvenamųjų kvartalų ūkio –
buities nuotekos neprijungtos prie miestų kanalizacijos tinklų ir teršia atvirus vandens
telkinius; didelė problema yra paviršinių vandens telkinių teršimas lietaus nuotekomis –
lietaus nuotekas valo tik pramonės įmonės, kuriose įrengti
Pirminiai lietaus valymo įrenginiai, sulaikantys naftos produktus ir skendinčias
medžiagas, o miestų gatvių bei gyvenamųjų rajonų lietaus nuotekos be valymo išleidžiamos į
atvirus vandens telkinius; ne visi veikiantys nuotekų valymo įrenginių kompleksai, ypač
biologinio valymo, užtikrina reikiamą vandens išvalymo kokybę, nes yra techniškai susidėvėję,
neatitinka galiojančių normatyvų; ne visose kaimo gyvenvietėse įrengti kanalizacijos tinklai,
valymo įrenginiai, todėl užterštos nuotekos per drenažo sistemas arba tiesiogiai nuleidžiamos į
atvirus vandens telkinius ir juos neleistinai teršia.
Pagal valstybinio upių monitoringo programą Klaipėdos rajono savivaldybės ribose
tiriama upių, kurios yra skirtingo poveikio (gamtinio fono bei miestų ir išsklaidytos taršos
įtakos) teritorijose, vandens kokybė (2.1.5 pav.): Veiviržo (ties Veiviržėnais), Minijos (žemiau
Gargždų, žemiau Priekulės), Akmenos –Danės (aukščiau Klaipėdos m.). Pagal valstybinę ežerų
monitoringo programą Klaipėdos rajono ežerai netiriami.
Atliekamų stebėjimų duomenimis, DLK viršijimo atvejai yra tose vietose, kur mėginiai
imami žemiau miestų, gyvenviečių ar kitų ūkinės veiklos objektų. Miestai ir gyvenvietės
paviršinių vandens telkinių kokybę įtakoja netinkamai eksploatuojant lietaus kanalizacijos
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 12
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
tinklus (į juos patenka ir buitinės nuotekos) ar šių tinklų nesant, neefektyviai veikiant nuotekų
valymo įrenginiams, nepakankamai apvalant pramonės įmonėse susidarančias nuotekas ir kt.
DLK
4.5 4.5
4 4
3.5 3.5
3 2.8 3
2.333 2.4
2.5 2.2 2.2 2.5
2.3
2 1.675 2 2
1.5 1.254 1.211 1.5
1 1
0.5 0.2 0.5
0.099 0.067 0.073
0.047
0 0
Akmena - Danė - Minija ties Suvernais Minija žemiau Veiviržas ties
žiotyse Gargždų Veivirženais
BDS7, mgO2/l Bendrasis N, mg/l Bendrasis P, mg/l
BDS7 DLK, mgO2/l Bendro N DLK, mg/l Bendro P DLK, mg/l
2.1.5 pav. Upių vandens kokybė Klaipėdos r. sav. 2007 m.
Kuršių marių ir kitų Klaipėdos rajono paviršinių vandens telkinių vandens taršai
būdinga tai, kad pagrindinės teršiančios medžiagos yra azoto ir fosforo junginiai. Jie yra būtini
ekosistemoms kaip maisto medžiagų šaltinis producentams, tačiau kuomet patenka į vandens
telkinius dideliais ir koncentruotais kiekiais, jie tampa fitoplanktono gausumo padidėjimo
priežastimi, ko pasėkoje prasideda vandens eutrofikacija, sukelianti “vandens žydėjimą”.
Kuršių marios. Biogenų prietaka į šį vandens telkinį siekia apie 20-25 tūkst. t. bendro
azoto ir 1-2 tūkst. t. bendro fosforo. Kitaip tariant – užteršta 80 % marių akvatorijos. Taip pat
ženkliai padidėjusi fosfatų, nitratų, ir amonio koncentracija. Tuo tarpu gyvsidabrio ir naftos
angliavandenilių kiekis nedidelis, neviršijantis didžiausios leistinos koncentracijos. Be to,
normalios vandenyje ištirpusio deguonies sąlygos. Bakterioplanktono kiekis būdingas
vidutiniškai užterštiems vandenims, tačiau vasaros sezono metu mikrobiologinio užterštumo
lygis keletą kartų viršija leistiną normą (leistina norma yra 500/100 ml, o maksimalus
užterštumas Kuršių mariose kartais siekia 10000/100 ml).
Pačiose mariose lieka apie 10-20% atplukdytų medžiagų, likusios išnešamos į Baltijos
jūrą. Kuršių marių (kaip ir Nemuno tiek Nemuno deltos) vandenų kokybei didžiulę įtaką
tebeturi tarša iš Karaliaučiaus srities, pirmiausia Tilžės ir Ragainės celiuliozės-popieriaus
kombinatų. Šios problemos neišsprendus, esminio pagerėjimo Kuršių marių vandens kokybei
sunku tikėtis.
Neįgyvendinus koncepcijos sprendinių, numatomos tokios pasekmės:
1. Prastėjant paviršinio vandens kokybei neigiamai bus paveikta bendra aplinkos
kokybė, ko pasekoje nukentės biologinė įvairovė,
2. Bus neigiamai įtakojama geriamo vandens kokybė, kas neigiamai paveiks
visuomenės sveikatingumą
3. Prastės rekreacinių kraštovaizdžio išteklių panaudojimas.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 13
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
Dirvožemio kokybė
Valstybinio žemėtvarkos instituto duomenimis vidutinis žemės ūkio naudmenų našumo
balas Klaipėdos rajono savivaldybėje yra 39,5 (vidutinis šalyje 39,1 balai). Mažo našumo
žemės (iki 32 balų) Klaipėdos rajone sudaro apie 14% nuo bendro žemės ūkio naudmenų
ploto. Nepaisant to, žemių agroūkinio įsavinimo laipsnis, kurį parodo žemės ūkio naudmenų
dalis, Klaipėdos rajone pakankamai aukštas – 55,7% ir yra artimas šalies vidurkiui (53%
2007 m. duomenimis).
Aplinkosaugos požiūriu ypač svarbūs yra natūralios dirvožemių dangos degradacijos
bei naikinimo procesai, suaktyvinti žmogaus veiklos ir darantys žalą geosistemų stabilumui bei
ūkinei veiklai (ypač dėl sumažėjančio dirvų derlingumo arba visiško jų nualinimo). Tai
vandens ir vėjo sukeliama dirvožemio erozija, kurios rezultatas degraduoti, vidutiniškai ir
stipriai nuardyti dirvožemiai. Tokių dirvožemių bendras plotas sudaro daugiau nei 1,6 šalies
teritorijos, o 15 šalies žemės ūkio naudmenų yra nuolat veikiami erozijos, 38 - yra
potencialios sąlygos jai pasireikšti. Klaipėdos rajone dirvožemio erozijos mastus apibūdinanti
žemės ūkio mechanizmų ir vandens eroduojamų dirvožemių dalis siekia tik 2,9%. Šiuo
požiūriu Klaipėdos rajoną galima priskirti mažo dirvožemio erozijos paplitimo rajonų grupei.
Be žemdirbystės mechanizmų ir vandens sukeliamos erozijos Klaipėdos rajone labiau
aktuali vėjo sukeliama erozija. Ją sąlygoja stiprūs virš 5-6 m/s vėjai, mažai humusingi
nepatvarios struktūros neatsparūs išpustimui smėlio dirvožemiai ir dideli bemiškiai dirbamų
žemių plotai. Vėjo erozijos pavojingumą parodo erozijai neatsparių smėlio dirvožemių kiekis
bendrame žemės ūkio naudmenų plote – Klaipėdos rajone tokių dirvožemių palyginti daug,
apie 18,7%. Kadangi detalūs atskirų savivaldybių žemės ūkio naudmenų eroduojamų
dirvožemių tyrimai paskutinį kartą buvo atliekami 1985 m., pateikiamus duomenis galima
laikyti tik apytikriais ir nepilnai atspindinčiais dabartinę situaciją.
Po nepriklausomybės atkūrimo, sumažėjus ūkio gamybos mastams, rajone buvo
stebima ariamos žemės pasėlių plotų mažėjimo tendencija. Būtent ariamoji žemė yra labiausiai
jautri vėjo ir lietaus erozijai, todėl iš aplinkosauginių pozicijų, vykusius procesus galima
vertinti teigiamai, nes jų dėka sąlygos vystytis vandens ir vėjo sukeliamai dirvožemio erozijai
pablogėjo. Perspektyvoje rajone, orientuojantis į tausojančios žemdirbystės vystymą, būtina
sukurti moksliškai pagrįstą apsauginių želdinių sistemą nuostatas dėl miškų želdinimo
žemdirbystei netinkamose, tame tarpe eroduojamose žemėse.
Neįgyvendinus koncepcijos sprendinių, numatomos tokios pasekmės:
1. Dirvožemio išteklių mažėjimas,
2. Teritorijos žemės ūkio produktyvumo mažėjimas,
3. Galimas neigiamas poveikis kraštovaizdžio struktūrai.
Kraštovaizdžio kokybė ir biologinė įvairovė
Iš devynių Lietuvos teritorijoje išskiriamų žemėvaizdžių tipų, Klaipėdos rajone
sutinkami septyni: moreninių, senovinių aliuvinių, prieledyninių ežerinių lygumų, kalvotųjų
moreninių ežeringų aukštumų, jūros pakrantinės ir deltinės lygumos bei upių slėnių. Iš jų
didžiąją rajono teritorijos ploto dalį užima moreninių lygumų žemėvaizdis su įsiterpiančiais
senovinių aliuvinių ar prieledyninių ežerinių lygumų fragmentais. Rajone dominuojantį lygumų
kraštovaizdį pagyvina gana tankus hidrografinis tinklas, o šiaurės vakarinėje ir rytinėje rajono
teritorijos dalyse keli išraiškingesnio kalvotųjų moreninių ežeringų aukštumų žemėvaizdžio
ruožai. Jūros pakrantinės ir deltinės lygumos žemėvaizdžiai plyti vakariniame rajono
savivaldybės pakraštyje ir yra unikalūs ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių mastu.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 14
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
Pagrindinis kultūrinio kraštovaizdžio požymis, apsprendžiantis jo ekologinį stabilumą –
žemėnaudos teritorinė struktūra. Intensyvūs žemėnaudos kaitos procesai ir neracionali jos
struktūra negali užtikrinti gamtinio kraštovaizdžio stabilumo ir aplinkoje ima reikštis
geoekologinės krizės požymiai – dirvožemio erozija, vandenų eutrofikacija, nuotėkio
svyravimai, bioįvairovės nykimas, užterštumo didėjimas ir pan.
Kraštovaizdžio stabilumo požiūriu ypatingai svarbios daugiamete augmenija padengtos
žemės naudmenos - miškai, krūmai, pelkės, natūralios pievos, ganyklos ir dirvonai,
daugiamečių žolių plotai. Urbanizacijos plėtrai įvertinti nustatomas natūralių ir pusiau natūralių
teritorijų bei urbanizuotų teritorijų santykis. LR žemės fondo duomenimis (2007 01 01) šis
santykis šalyje buvo – 8,2, Klaipėdos apskrityje – 8,7, Klaipėdos rajono savivaldybėje – 9,1.
Lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis (Kretingos r. – 8,6; Skuodo r.– 5,4; Šilutės r.
– 14,5, Neringos sav. – 35,4) kur šio santykio svyravimo amplitudė labai didelė, padėtį
Klaipėdos rajono savivaldybėje galima vertinti kaip artimą patenkinamai. Žymus natūralių ir
pusiau natūralių teritorijų trūkumas rajone nekonstatuojamas, šiuo atveju kaip aktualesnę
reikėtų išskirti natūralių ir pusiau natūralių teritorijų sklaidos netolygumo problemą:
geoekologiniu požiūriu ne itin palankus, o kai kurias atvejais ir nepalankus yra miškų
išsidėstymas ryškus jų trūkumas stebimas centrinėje ir visoje vakarinėje (išskyrus dalį
Priekulės sen. teritorijos) rajono dalyse.
Kraštovaizdžio kokybė priklauso ne tik nuo bendro natūralių ir artimų natūralioms
teritorijų ploto, bet ir nuo šių teritorijų vientisumo. Tuo tarpu didelėje dalyje Klaipėdos rajono
savivaldybės teritorijos stebima nepakankama žemėnaudos fragmentacija – natūralios
daugiametės augmenijos bei pelkiniais žemėveiksliais nesuskaidytų agrarinių naudmenų plotų
vyravimas.
Paskutiniuoju metu Klaipėdos rajone formuojasi smulkiasklypė žemėvalda, todėl
vykstančią žemėvaldos kaitą galima įvardinti kaip vieną didžiausių antropogeninių poveikių
kraštovaizdžiui. Jau eilę metų rajone stebimas sumažėjusių dirbamų ir padidėjusių
dirvonuojančių plotų santykio kaita. Dėl to vyksta spartūs savaiminės natūralizacijos procesai,
atsistato natūralios pievos, pelkutės. Dėl ekstensyvios žemdirbystės pamiškių teritorijose
palaipsniui vyksta miško atžėlimas. Tai galima vertinti kaip teigiamą tendenciją, ypatingai
žemės ūkio naudmenų sklypuose, kuriuose vyrauja žemo našumo, nederlingi dirvožemiai,
netinkantys žemės ūkio veiklai vystyti bei plėtoti. Tokie plotai turi būti ir yra planuojami
užsodinti mišku. Reikia pripažinti, kad didelis žemėvaldos suskaidymas ekonomiškai
neracionalus, kita vertus, tai sudaro galimybes formuotis koncentruotai natūralių ekologiškų
naudmenų struktūrai (žemėvaldų ribose), taip pat gamtiniam karkasui plėsti.
Būtina atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, kad tebesitęsiantis nuosavybės natūra (žeme,
mišku) atstatymo procesas įtakojo žemės ir miško sklypų įsigijimą kraštovaizdžio požiūriu
vertingose, tačiau ekologiniu požiūriu jautriose teritorijose. Prasidėję tokių sklypų užstatymo
procesai arba interesas juos užstatyti turi tendenciją plėstis.
Siekiant užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, kraštovaizdžio ir biologinę
įvairovę, darnų gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą yra sukurta saugomų teritorijų sistema.
Klaipėdos rajono savivaldybėje konservacinės apsaugos prioriteto teritorijas atstovauja: 11
valstybinių draustinių. Jos užima 7263,9 ha, t.y. 5,4% rajono teritorijos ploto ir 64% rajono
ribose esančių visų saugomų teritorijų ploto.
Mažesniąją dalį, apie 36% valstybės saugomų teritorijų ploto ir 3% rajono teritorijos
ploto užima kompleksinės saugomos teritorijos – Kuršių nerijos nacionalinis parkas (dalis),
Pajūrio regioninis parkas (dalis) , Vainuto miškų biosferos poligonas (dalis).
Visos aukščiau pristatytos konservacinės apsaugos prioriteto, kompleksinės ir
atkuriamosios apsaugos prioriteto saugomos teritorijos rajone užima 11362,1 ha arba 8,5%
teritorijos ploto. Rodiklis yra beveik per pus mažesnis už vidutinį šalyje – 15,3% ir atspindi
nepakankamą ypač saugomų teritorijų tinklo išvystymą savivaldybės teritorijoje. Šiuo metu jau
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 15
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
yra atrinktos teritorijos, reikšmingos steigiant saugomas teritorijas, būtinas Europos Bendrijos
ekologiniam tinklui Natura 2000 įgyvendinti, todėl konservacinės apsaugos prioriteto teritorijų
ploto apimtys rajone turėtų keistis.
Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų grupė Klaipėdos rajono savivaldybėje
negausi - 5 objektai, vienas iš jų (Lapiškės akmuo) paskelbtas gamtos paminklu.
Klaipėdos rajono savivaldybėje iki šiol nėra įsteigtų vietinio lygmens - savivaldybės
saugomų draustinių. Įvertinant tai, kad rajono teritorijoje valstybės saugomos teritorijos
užima palyginti nedidelį plotą ir siekiant išsaugoti šiame aukštu sukultūrinimo laipsniu
išsiskiriančiame krašte dar išlikusius vertingus gamtinio kraštovaizdžio plotus, vietinio
lygmens saugomų teritorijų tinklo plėtojimo procesui turėtų būti skiriamas reikiamas dėmesys.
Saugomų teritorijų būklei paskutiniuoju metu labiausiai turi įtakos procesai, susiję su
žemės ir miško grąžinimu buvusiems savininkams, miškų naudojimo intensyvinimas,
administracinės tvarkos ir atsakomybės bei informacijos nepakankamumas. Aplinkos būklę
saugomose ir kitose gamtiniu požiūriu vertingose teritorijose lemia ir ateityje darys didelę įtaką
valstybės tarnautojų, naujųjų žemės ir miško savininkų bei dalies visuomenės egoistiškas
požiūris į gamtines vertybes, žemas ekologinės kultūros lygis. Problematiškiausios šiuo
požiūriu yra ir ateityje bus Pajūrio regioninio parko bei jo apsaugos zonos teritorijos.
Kitose Klaipėdos rajono savivaldybės saugomose teritorijose užfiksuojami pažeidimai
daugiausia susiję su draustinių, vandens telkinių pakrančių apsaugos ir naudojimo režimo
pažeidimais, teršimu ir šiukšlinimu, stovyklaviečių įrengimu nenustatytose vietose, žolės
deginimu, brakonieriavimu bei pavieniai savavalės statybos darbų atvejai.
Biologinės įvairovės išsaugojimas - vienas iš svarbiausių uždavinių, siekiant darnaus
visuomenės vystymosi. Klaipėdos rajono kraštovaizdis vienas iš labiausiai sukultūrintų
Lietuvoje, su išvystytu žemės ir miškų ūkiu. Ypatingai paskutiniame šimtmetyje nuskurdo
natūralių pievų, pelkių augalų bendrijos. Kiek stabilesnė augalijos padėtis išliko miško ir
vandens ekosistemose. Didelė rajono teritorijos dalis paveikta sausinamosios melioracijos,
transformuoti netgi netinkami žemės ūkiui kai kurių upių slėniai. Dėl intensyvaus žemės ūkio
upių slėniai virto trąšų sankaupų vietomis – ko pasėkoje čia suvešėjo azotą mėgstančių augalų
bendrijos, išstumiančios natūralios gamtos likučius. Nepaisant minėtųjų aplinkybių, rajono
teritorijoje dar yra nemažai plotų, kuriuose yra sutinkamos vertingiausios biologinės įvairovės
požiūriu buveinės su retomis augalų, gyvūnų ir paukščių rūšimis.
Labai svarbų vaidmenį saugant biologinę įvairovę atlieka saugomos gamtinės teritorijos ir
NATURA 2000 teritorijos. Remiantis teisės aktais visa eilė paukščių bei buveinių ar rūšių apsaugai
svarbių teritorijų, esančių Klaipėdos rajono savivaldybės ribose, yra įtrauktos į NATURA 2000 sąrašus.
2.2. Galimo reikšmingo poveikio teritorijos
Didžiausią neigiamą poveikį (neigiami kraštovaizdžio stabilumo ir kokybės pokyčiai),
neįgyvendinus bendrojo plano koncepcijos sprendinių gali patirti į Klaipėdos rajono
savivaldybės teritoriją įsiterpiantis Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Pajūrio regioninis
parkas, biosferos poligonas, valstybiniai bei savivaldybių draustiniai (2.2.1 lentelė) bei kitos
saugomos teritorijos bei jose esantys gamtos bei kultūros paveldo objektai. NATURA 2000
teritorijose gali suaktyvėti biologinę įvairovę neigiamai įtakosiantys procesai. Teritorijos,
kurios gali būti reikšmingai paveiktos įgyvendinus ar neįgyvendinus bendrojo plano
koncepcijos sprendinius, yra įvardijamos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties
nustatymo dokumente.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 16
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
Klaipėdos rajono savivaldybėje konservacinės apsaugos prioriteto teritorijas (2.2.1
lentelė) atstovauja: 11 valstybinių draustinių: kraštovaizdžio – Minijos senslėnio, Veiviržo,
Kliošių; geomorfologinis – Ablingos; hidrografinis – Graumenos; botaninis – Lužijos,
botaninis – zoologinis – Svencelės pievų; ichtiologiniai – Veiviržo, Minijos; telmologiniai –
Reiskių tyro, Svencelės. Konservacinės apsaugos prioriteto saugomų teritorijų grupė rajone
gana skaitlinga, teritoriškai užima 7263,9 ha, t.y. 5,4% rajono teritorijos ploto ir 64% rajono
ribose esančių visų saugomų teritorijų ploto.
2.2.1 lentelė. Valstybės saugomos teritorijos Klaipėdos rajono savivaldybėje
Eil.
Nr. Pavadinimas Savivaldybė Apsaugos tikslai
Nacionaliniai parkai
1. Kuršių nerijos Neringos, Klaipėdos m., Išsaugoti vertingiausią gamtiniu bei kultūriniu požiūriu
Šilutės raj., Klaipėdos raj. Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksą su unikaliu
Europoje kopagūbriu bei etnokultūrinio paveldo vertybes.
R e g i o n i n i a i p a r k a i
2. Pajūrio Palangos m., Klaipėdos raj. Išsaugoti žemyninio pajūrio kraštovaizdį, jo gamtinę
ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes
Biosferos poligonai
3. Vainuto miškų Šilutės raj., Šilalės raj., Išsaugoti Vainuto miškų komplekso ekosistemą, ypač siekiant
Klaipėdos raj. išlaikyti juodojo gandro (Ciconia nigra) ir vapsvaėdžio
(Pernis apivorus) populiacijas teritorijoje
Kraštovaizdžio draustiniai
4. Minijos Klaipėdos raj., Šilutės raj. Išsaugoti raiškų Minijos upės erozinio senslėnio kraštovaizdį
senslėnio
5. Veiviržo Klaipėdos raj., Šilutės raj Išsaugoti Veiviržo ir Ašvos upių slėnių miškingą kraštovaizdį
6. Kliošių Klaipėdos raj. Išsaugoti pamario lygumos šlapių miškų ir pelkių
kraštovaizdį su botaninėmis ir zoologinėmis vertybėmis
G e o m o r f o l o g i n i a i d r a u s t i n i a i
7. Ablingos Klaipėdos raj. Išsaugoti Endrijavo moreninio kalvagūbrio fragmentą
H i d ro g r a f i n i a i d r a u s t i n i a i
8. Graumenos Klaipėdos raj., Šilutės raj. Išsaugoti negilaus salpinio slėnio stipriai vingiuotą
Graumenos žemupį
Botaniniai draustiniai
9. Lužijos Klaipėdos raj. Išsaugoti pamario smėlio paplūdimių bendrijas su retomis
halofitinėmis rūšimis bei Kuršių marių pakrantės užliejamas
pievas su retais augalais
Botaniniai–zoologiniai draustiniai
10. Svencelės Klaipėdos raj. Išsaugoti meldines nendrinukes (Acrocephalus paludicola)
pievų
Ichtiologiniai draustiniai
11. Veiviržo Šilutės raj., Klaipėdos raj. Išsaugoti lašišų, šlakių, upėtakių ir žiobrių nerštavietes
12. Minijos Klaipėdos raj., Kretingos, Išsaugoti upėtakių lašišų, šlakių ir žiobrių nerštavietes
Plungės raj., Šilutės raj
Telmologiniai d r a u s t i n i a i
13. Reiskių tyro Plungės raj., Klaipėdos raj. Išsaugoti pelkinį kompleksą Žemaičių aukštumos
vakariniame šlaite
14. Svencelės Šilutės raj., Klaipėdos raj. Išsaugoti botaniniu ir zoologiniu požiūriais vertingą
Svencelės aukštapelkę
Atkuriamieji sklypai
15. Kalvių Klaipėdos raj. Apsaugoti gausiausią Lietuvoje upinių žuvėdrų (Sterna
hirundo) koloniją jų veisimosi vietoje
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 17
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
Visos aukščiau pristatytos konservacinės apsaugos prioriteto, kompleksinės ir
atkuriamosios apsaugos prioriteto saugomos teritorijos rajone užima 11362,1 ha arba 8,5%
teritorijos ploto. Šiuo metu jau yra atrinktos teritorijos, reikšmingos steigiant saugomas
teritorijas, būtinas Europos Bendrijos ekologiniam tinklui Natura 2000 įgyvendinti.
Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų grupė Klaipėdos rajono savivaldybėje
negausi - 5 objektai, vienas iš jų (Lapiškės akmuo) paskelbtas gamtos paminklu.
Visos saugomos teritorijos yra ypač jautrios ūkinės veiklos poveikiui, todėl
įgyvendinant pasirinkto koncepcijos varianto sprendinius būtina įvertinti jų poveikį šiom
teritorijoms. Juolab, kad Klaipėdos rajono kraštovaizdis vienas iš labiausiai sukultūrintų
Lietuvoje, su išvystytu žemės ir miškų ūkiu. Sprendinių poveikį reikia įvertinti ir valstybės
saugomiems gamtos paveldo objektams, o taip pat ir NATURA 2000 teritorijų tinklui (2.2.2 ir
2.2.3 lentelės, priedas), kadangi atstovaudami gamtinės aplinkos vertybes yra jautriausi
žmogaus ūkinės veiklos poveikiui.
Sudėtinga gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimo nuostatą realizuoti yra ekologinio
stabilizavimo ašių sankirtoje su urbanistinio-ūkinio vystymo ašimis, ypač pastarųjų centrams
patenkant į geoekologinių takoskyrų ar migracinių koridorių teritorijas.
Klaipėdos rajono savivaldybėje daug nekilnojamo kultūros paveldo objektų:
archeologinės ir urbanistinės vietovės, statinių kompleksai, mitologinės, laidojimo bei įvykių
vietos, monumentai (išsamus sąrašas pateikiamas Klaipėdos r. sav. bendrojo plano esamos
būklės ataskaitoje, 2008 05).
Dauguma paveldo objektų yra išsidėstę, draustiniuose, todėl kultūros paveldo vertybės
kartu su gamtos vertybėmis sudaro gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio visumą (kompleksus).
Dauguma kultūros paveldo objektų išsidėstę miesteliuose, upių ir upelių slėniuose, kur jie
integruojasi su gamtos vertybėmis ir sudaro gamtinio bei kultūrinio kraštovaizdžio visumą.
Atliekant strateginį poveikio aplinkai vertinimą, nekilnojamo kultūros paveldo objektai
vertinami kompleksiškai, saugomų teritorijų bei kraštotvarkinių probleminių situacijų
kontekste.
2.2.4. lentelė. Nekilnojamo kultūros paveldo objektų sąvadas.*
Nekilnojamo kultūros paveldo objektų tipas Objektų skaičius
Urbanistinės vietos 17
Statiniai 27
Statinių kompleksai 21
Mitologinės vietos 4
Archeologinės vietos 55
Įvykių vietos 38
Laidojimo vietos 226
Monumentai 5
*Objektų sąrašas yra nebaigtinis ir kiekvienais metais gali būti koreguojamas.
Išsamus sąrašas pateikiamas Klaipėdos r. sav. bendrojo plano esamos būklės
ataskaitoje.
Klaipėdos rajono bendrojo plano koncepcijos sprendiniai yra rengti atsižvelgiant į
kultūros paveldo vertybių teritorinę sklaidą, todėl jų įgyvendinimas neprieštarauja Lietuvos
Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui ir saugomiems nekilnojamo
kultūros paveldo objektams neigiamos įtakos nedaro, jei yra įgyvendinami remiantis tvarios
plėtros principais.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 18
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
3. Aplinkos apsaugos problemos, susijusios su bendrojo plano
koncepcija
3.1. Europos bendrijos ir nacionaliniu lygmeniu nustatyti aplinkos apsaugos
tikslai
Rengiamo Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijoje nustatytų
teritorijos vystymo tipų ir naudojimo funkcinių prioritetų vertinimo ataskaitos tikslai glaudžiai
siejasi su aukštesnio lygmens (nacionalinio, Europos bendrijos bei tarptautinio)
aplinkosauginiais tikslais ir jiems neprieštarauja.
1. Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ratifikuotame Jungtinių Tautų bendrosios
klimato kaitos konvencijos Kioto protokole (1997 12 11):
- skatinti tvarią plėtrą ir laikytis kiekiais numatytų įsipareigojimų riboti ir mažinti
išmetamus teršalus (2.1 str.).
2. Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ratifikuotame Tolimųjų tarpvalstybinių oro
teršalų pernašų konvencijos protokole dėl rūgštėjimo eutrofikacijos ir pažemio
ozono mažinimo:
- kiekviena šalis, kuriai nustatytas į atmosferą išmetamų teršalų limitas, mažina savo
metinius išmetamų teršalų kiekius ir išlaiko jų lygį, atsižvelgdama į Konvencijos
priede numatytą limitą ir terminus (3 str. I d.).
3. Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ratifikuotoje Pasaulio kultūros ir gamtos
paveldo globos konvencijoje (Žin., 1997, Nr. 19-411):
- priimti generalinę politiką, kuri siektų kultūros ir gamtos paveldui suteikti tinkamą
vaidmenį bendruomenės gyvenime ir to paveldo globą integruoti į bendras
planavimo programas (5a str.);
- vystyti mokslinius ir techninius tyrimus ir tyrinėjimus ir paruošti veiksmingas
priemones, kurios įgalintų valstybę neutralizuoti grėsmę, iškilusią kultūros ir
gamtos paveldui (5c str.);
- imtis tinkamų įstatyminių, mokslinių, techninių, administracinių ir finansinių
priemonių, būtinų šio paveldo identifikavimui, globai, išsaugojimui
(konservavimui), prezentavimui bei reabilitavimui (5d str.).
4. Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ratifikuotoje Europos kraštovaizdžio
konvencijoje (Žin., 2002, Nr. 104-4621):
- skatinti kraštovaizdžio apsaugą, tvarkymą bei planavimą ir organizuoti Europos
bendradarbiavimą kraštovaizdžio klausimais (3 str.);
- įteisinti kraštovaizdį kaip svarbią žmones supančios aplinkos sudedamąją dalį, jų
bendro kultūros ir gamtos paveldo apraišką bei jų savasties pagrindą (5a str.);
- integruoti kraštovaizdį kaip reiškinį į savo teritorijų ir miestų planavimo politiką bei
savo kultūros, aplinkos, žemės ūkio, socialinę ir ekonominę politiką, taip pat į
kiekvieną kitą politikos sritį, galinčią turėti poveikio kraštovaizdžiui (5d str.);
- nustatytus kraštovaizdžius įvertinti atsižvelgiant į suinteresuotų dalyvių ir
atitinkamos gyventojų grupės jiems priskiriamą ypatingą vertę (6Cb str.).
5. Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ratifikuotoje ES tarybos direktyvoje dėl
natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (92/43EEB, 1992 05 21):
- skatinti biologinės įvairovės palaikymą, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius,
kultūrinius ir regioninius reikalavimus.
6. Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (Nr. IXP-1794,
2001 07 22):
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 19
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
- Generalinis bendrojo plano principas yra šalies teritorijos subalansuotos raidos
užtikrinimas, sudarant šias strategines visuomenės ir ūkio vystymosi prielaidas (4.1
str.):
- kuo geriau panaudoti turimą šalies teritorijos potencialą,
- nedaryti žalos šalies teritorijos gamtinei bei kultūrinei aplinkai,
- nepažeisti dabartinės ir būsimų kartų teritorinių interesų,
- koordinuoti teritorijos naudojimą ir apsaugą šalies lygiu (kartu atsižvelgiant
į visos Europos pastangas),
- išsaugoti bei stiprinti šalies teritorijos savitumą.
- Generalinio strateginio principo realizavimui būtinos šios strateginės šalies raidos
kryptys (4.2 str.):
- šalies ekonominio augimo skatinimas ūkinę veiklą diferencijuojant pagal
teritorinio potencialo ypatumus, taikant funkcinę konversiją bei ekologiškas
technologijas (4.2.2 str.);
- aplinkos kokybės užtikrinimas optimizuojant gamtonaudą, plėtojant
aplinkosaugą bei išsaugant ir didinant kraštovaizdžio savitumą (4.2.3 str.).
- Numatytoms šalies raidos strateginėms kryptims realizuoti numatoma konkretizuotų
bendrųjų strateginių teritorijos raidos tikslų sistema (4.3 str.):
- Ekologinėje plotmėje (4.3.3.):
- išlaikyti ir stiprinti turimą aplinkos sveikumo bei kraštovaizdžio ir
biologinės įvairovės apsaugos, gamtinio karkaso palaikymo sistemą,
- šalies ir regionų savitumus formuojančioms gamtinėms ir kultūrinėms
aplinkos vertybėms garantuoti efektyvią apsaugą ir racionalų naudojimą,
- užtikrinti tik ekologiškai pagrįstų kraštotvarkos programų realizavimą.
- Kiti teritorijos raidos tikslai būtų optimizuoti urbanistinę sistemą, kraštovaizdžio ir
biologinės įvairovės apsaugą, kultūros paveldo, gamybos bei rekreacinių teritorijų
naudojimą ir socialinės–kultūrinės bei techninės infrastruktūros teritorinę plėtrą. Iš
jų savo erdvine orientacija išskirtini šie sektoriniai tikslai (4.4 str.):
- Kraštovaizdžio apsauga (4.4.2 str.):
- gamtinio karkaso teritorijų ekologinio visavertiškumo užtikrinimas bei
kraštovaizdžio įvairovės ir vertybių išsaugojimas;
- biologinės įvairovės išsaugojimo bei biotos išteklių racionalaus
naudojimo užtikrinimas;
- gamtinės rekreacinės aplinkos racionalaus naudojimo ir apsaugos
užtikrinimas;
- litosferos ir hidrosferos išteklių naudojimo bei apsaugos optimizavimas;
- gamtinės aplinkos sveikumo (kokybės) užtikrinimas;
- kraštovaizdžio kultūrinių vertybių išsaugojimas.
- Transporto ir ryšių komplekso raida (4.4.5 str.):
- Subalansuoti šalies transporto sistemos plėtrą maksimaliai panaudojant
turimą įvairių transporto rūšių infrastruktūrą, mažinant transporto
poveikį aplinkai (4.4.5.3 str.).
7. Tikslai numatyti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Nr. I-301, 1993
11 09):
- Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros
paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir
biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos
išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam
turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 20
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes) (3
str.).
8. Tikslai numatyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Nr. I-1120,
1995 12 12):
- išlaikyti valstybės teritorijos socialinio, ekonominio ir ekologinio vystymo
pusiausvyrą (3.1.1 str.);
- formuoti sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką
stengiantis sukurti geresnes ir visoje valstybės teritorijoje visavertes
gyvenimo sąlygas (3.1.2 str.);
- saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos išteklius, gamtos ir kultūros
paveldo vertybes, tarp jų ir rekreacijos išteklius (3.1.4 str.);
- formuoti gamtinį karkasą, sudaryti prielaidas kraštovaizdžio ekologinei
pusiausvyrai palaikyti arba jai atkurti (3.1.5 str.).
9. Tikslai numatomi Valstybinės aplinkos monitoringo 2005 – 2010 metų programoje
(Nr. 130, 2005 02 07):
- Atsižvelgiant į esamus tarptautinius įsipareigojimus ir nacionalinius
poreikius, sudaryti sąlygas aprūpinti atsakingas valstybės ir tarptautines
institucijas, visuomenę patikima informacija apie gamtinės aplinkos būklę ir
antropogeninio poveikio sąlygotus gamtinės aplinkos būklės pokyčius (III
sk. 7 str.);
- Aplinkosauginiai tikslai ir uždaviniai detalizuojami 8 programos straipsnyje:
aplinkos oro būklės (8.1 str.), vandens būklės (8.2 str.), dirvožemio būklės
(8.3 str.), gyvosios gamtos būklės (8.4 str.), ekosistemų būklės (8.5 str.),
kraštovaizdžio būklės (8.6 str.).
Rengiama bendrojo plano koncepcija bei pats planas yra tiesiogiai susiję su aukščiau
išvardintais teisiniais dokumentais. Juose keliami tikslai bei deklaruojami teritorijos naudojimo
tipai bei funkciniai prioritetai remiasi šiais dokumentais ir jiems neprieštarauja.
3.2. Aplinkos apsaugai svarbios (probleminės) situacijos
Probleminės situacijos yra nustatomos tik visai savivaldybės teritorijai,
nediferencijuojant jos smulkesniais teritoriniais vienetais, nes seniūnijų teritorijoms atitinkamų
oficialių duomenų nėra.
Probleminių situacijų vertinimą papildo galimų aplinkosaugos konfliktinių situacijų
tam tikrose teritorijose susidarymas priklausomai nuo jų funkcinio naudojimo. Probleminės
situacijos aštrumui pažymėti naudojama balų sistema, kur 1 – santykinai mažas aštrumas, 2 –
vidutinis aštrumo laipsnis ir 3 – didelis aštrumo laipsnis.
Kalbant apie problemines situacijas, pirmiausia reikia apibrėžti probleminių situacijų
grupes, kurios turi mažiau ar daugiau negatyvių savybių:
Gyvenamųjų vietovių tinklas;
Gamtinė aplinka;
Kultūros paveldas;
Demografinė ir socialinė būklė;
Ekonominė būklė;
Susisiekimo sistema;
Inžinerinė infrastruktūra;
Žemės naudojimo būklė.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 21
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
Probleminių situacijų samprata ir probleminių arealų išskyrimo principai plačiau
aprašyti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (2002 m.). Remiantis šiame darbe
suformuluotomis metodinėmis nuostatomis probleminės situacijos ir arealai buvo detaliau
nustatyti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijai. Probleminės situacijos gali būti nustatomos
įvertinant ir palyginant socialinės, ekonominės ir aplinkosauginės raidos rodiklius, kurie
paprastai išvedami iš statistinių duomenų ar kitų oficialių šaltinių. Šios probleminės situacijos
kai kurioms funkcinėms grupėms gali būti nustatomos tik visai savivaldybės teritorijai,
nediferencijuojant jos smulkesniais teritoriniais vienetais, nes seniūnijų teritorijoms atitinkamų
oficialių duomenų nėra.
Probleminių situacijų vertinimą papildo galimų aplinkosaugos konfliktinių situacijų
tam tikrose teritorijose susidarymas priklausomai nuo jų funkcinio naudojimo. Probleminės
situacijos aštrumui pažymėti naudojama balų sistema, kur 0 – problemų nėra, 1 – vidutinis
aštrumo laipsnis ir 2 – didelis aštrumo laipsnis.
Klaipėdos rajono probleminėms situacijoms nustatyti panaudotas vertinimas, atliktas
rengiant bendrojo plano esamos būklės analizę.
Probleminės situacijos buvo vertinamos pagal šias funkcines grupes:
gyvenamųjų vietovių tinklas (5 rodikliai),
aplinkos kokybės apsauga (3 rodikliai),
teritorinė aplinkosauga (5 rodikliai),
demografinė ir socialinė būklė (8 rodikliai),
ekonominė būklė (6 rodikliai),
susisiekimo sistemos būklė (6 rodikliai),
inžinerinės infrastruktūros būklė (3 rodikliai),
žemės naudojimo būklė (5 rodikliai).
Suvestinis probleminių situacijų vertinimas pateiktas 3.2.1 lentelėje.
3.2.1 lentelė. Probleminių situacijų vertinimas. (Esama būklė, 2008)
Probleminių situacijų grupės Bendras
Gyvena- Aplin- Terito- Demog- Ekono- Susisie- Inžineri- Žemės vertinimas
mųjų kos rinė rafinė ir minė kimo nės naudoji-
vietovių kokybės aplin- sociali- būklė sistemos infrast- mo būklė
tinklas apsauga kosauga nė būklė būklė ruktūros
būklė
0,2 1,0 1,0 0,87 0,6 0,67 1,3 1,2 0,86
Tokiu būdu Klaipėdos rajono savivaldybę pagal kompleksinį probleminių situacijų
vertinimą galima priskirti prie santykinai vidutinio problematiškumo kategorijos.
Teritorijos problematiškumo santykinis vertinimas sudaro savivaldybės teritorijos
bendrąjį foną, kuris gali būti papildytas kraštotvarkinių konfliktų turinčiais probleminiais
arealais ar vietovėmis, orientuojančiais į konkrečią probleminių situacijų sklaidą (1.2 pav.).
Tokioms teritorijoms Klaipėdos rajone galima priskirti:
a) svarbiausius raiškius upių slėnius, kuriuose konfliktines situacijas implikuoja
rekreacijos vystymo interesai, urbanistinės-ūkinės veiklos ir esamo arba būsimo saugomų
teritorijų statuso realizavimas. Klaipėdos rajono savivaldybėje tokiais probleminiais arealais
yra Minijos slėnis tarp Dovilų ir Gargždų (pasižymi dideliu problemiškumu), Minijos senslėnio
aukščiau Vėžaičių ir Minijos žemupio žemiau Šernų, taip pat Dangės senslėnio žemiau
Kretingalės ir Veiviržo slėnio žemiau Veiviržėnų atkarpos (pasižymi vidutiniu
problemiškumu).
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 22
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
b) nepakankamą ekologinį kompensacinį potencialą turinčias takoskyrines gamtinio
karkaso teritorijas, kuriose konfliktines situacijas implikuoja bioprodukcinio ūkio vystymo
interesai, dirvožemio priešerozinė apsauga, urbanizacija ir miško želdinių gausinimo būtinybė.
Klaipėdos rajono savivaldybėje tokiais probleminiais arealais yra regioninės svarbos Dangės-
Minijos geoekologinės ašies Kliošių-Lėbartų-Šakinių (pasižymi dideliu problemiškumu) ir
Sėlenėlių-Vaitelių ruožuose (pasižymi vidutiniu problemiškumu).
c) esamos arba numatomos steigti kompleksinės saugomos teritorijos, kuriose
konfliktines situacijas implikuoja gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimo interesai,
saugomų teritorijų reglamentų realizavimas. Klaipėdos rajono savivaldybėje tokiais
probleminiais arealais yra Pajūrio (Karklės) regioninis parkas (pasižymi dideliu
problemiškumu) ir numatytas Kuršių marių biosferos poligonas (pasižymi vidutiniu
problemiškumu).
d) Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos 2005 m. bendrajame plane patvirtintos
naujos didžiulės urbanistinio vystymo teritorijos, kuriose konfliktines situacijas implikuoja
pradėtas stichinis jų įsisavinimas arba netgi visiškas nesuderinamumas su gamtinio karkaso
tvarkymo nuostatais. Tokiais probleminiais arealais Klaipėdos rajono savivaldybėje yra
numatyti urbanizuoti gamtinio karkaso geoekologinėse ašyse esantys Kunkių ir Drevernos
arealai (didelis problemiškumas) bei stichinės urbanizacijos proceso jau apimti Slengių ir
Gibišėlių arealai.
e) administracinės kontraversijos teritorijos apimančios arealus esančius Klaipėdos
rajono savivaldybėje, nors šių teritorijų vystymą bei ryšius kur kas optimaliau būtų plėtoti
Kretingos rajono arba Klaipėdos miesto savivaldybių administracinėje struktūroje (vidutinis
problemiškumas). Ypač nenatūrali ir aštri administracinė kontraversija buvo suformuota
Neringos savivaldybei nepriskyrus jos organiškai raidai būtinos Kuršių marių akvatorijos
dalies, dabartiniu metu tai Kuršių nerijos nacionalinio parko akvatorija.
f) administracinės kontraversijos centrai, kuriuos sudaro LR teritorijos bendrajame
(generaliniame) plane numatyti galimi naujų savivaldybių centrai. Klaipėdos rajono
savivaldybėje toks probleminis urbanistinis centras yra 6-7 dešimtmečiuose rajono centru
buvęs Priekulės miestas (pasižymi dideliu problemiškumu), nes buvusio administracinio
statuso gražinimas šiuo metu būtų sunkiai realizuojamas dėl iš esmės pasikeitusios socialinės
sistemos ir nepaprastai išaugusios Klaipėdos miesto įtakos.
urbanistinės atskirties teritorijos, kurioms priklausytų Judrėnų apylinkės, esančios ypač
nepalankioje „urbanistinio šešėlio“ (netiesioginio ryšio) situacijoje savivaldybės centro –
Gargždų – atžvilgiu
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 23
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
4. Galimos reikšmingos pasekmės aplinkai
4.1. Bendrieji galimų reikšmingų pasekmių aplinkai ypatumai
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijos vertinimas yra
sudėtingas ir nevienareikšmis. Siekiant išvengti kontraversiškų SPAV ataskaitos vertinimų,
būtina atkreipti dėmesį į tai, jog nors joje bus kalbama apie 2005 m. Klaipėdos r. sav.
teritorijos bendrajame plane numatytas ir jau stichiškai įsisavinamas naujas urbanizacijai
skirtas teritorijas, tačiau dėl pačių šios koncepcijos rengėjų kritiško požiūrio į šias teritorijas
bei dėl tam tikrų teisinių apribojimų, privalomo jų perkėlimo į rengiama bendrojo plano
koncepciją, jos vertinimas nebus siejamas su šių, kritiškai vertinamų teritorijų buvimu.
Atliekant Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijos
vertinimą, būtina atsižvelgti į rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijoje pateikiamą
teritorijos bendrąją erdvinę struktūrą, kurioje pateikiamos ir akcentuojamos teritorijos
naudojimo strategijos bei urbanistinės – ūkinės, gamtinės ir rekreacinės integracijos ašys bei
vystymo centai; o taip pat į teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus. Šių teritorinių
kraštotvarkinių priemonių įgyvendinimas tiesiogiai siejasi su rajono savivaldybės teritorijos
vystymusi bei to poveikiu gamtinei aplinkai.
Teritorijos bendroji erdvinė struktūra suformuota ir teritoriniai funkciniai prioritetai
išskirti atsižvelgiant į rajono savivaldybės teritorijos aplinkos geoekologinį ir socialinį
potencialą bei remiasi Klaipėdos apskrities bendrojo (generalinio) plano bendrosios erdvinės
struktūros raidos koncepcija bei teritorijos naudojimo funkciniais prioritetais.
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijoje numatomos
teritorijos naudojimo strategijos funkcinių prioritetų zonos tiesiogiai yra susijusios su
kraštovaizdžio geoekologiniu potencialu bei jo išteklių naudojimo ir apsaugos galimybėmis.
Todėl šios rajono savivaldybės, aplinkosauginiu požiūriu svarbių teritorijų funkcionavimui ir
vystymuisi bei probleminių situacijų sprendimui, koncepcijoje numatomos teritorijos
naudojimo strategijos bei funkcinių prioritetų zonos turės tiesioginį bei netiesioginį ilgalaikį
teigiamą poveikį. Šio požiūrio laikomasi remiantis koncepcijoje, teritorijos naudojimo
funkciniais prioritetais bei bendrąja erdvine struktūra, įtvirtinta pagrindine nuostata – rajono
savivaldybės teritorijoje veikla turi būti planuojama ir organizuojama atsižvelgiant į
teritorijoms rekomenduojamus naudojimo funkcinius prioritetus bei kraštovaizdžio vertybinius
ir funkcinius potencialo ypatumus, užtikrinant tvaraus teritorijos vystymo principų
įgyvendinimą bei išsaugant gamtos vertybes bei kultūros paveldą kraštovaizdyje ateities
kartoms.
Neatsižvelgus ir teritoriškai neįgyvendinus Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos
bendrojo plano koncepcijoje numatytų teritorijos naudojimo strategijų su jose numatytais
funkciniais prioritetais bei nevystant koncepcijoje numatomos bendrosios erdvinės struktūros
su joje pateikiamomis integracinėmis ašimis, centrais bei šerdiniais arealais, teritorijos (ypač
saugomos teritorijos), kurios vertinamos remiantis SPAV ataskaitos apimties nustatymo
dokumentu, patirs neišvengiamą neigiamą technogeninės aplinkos intervencijos ir
nereguliuojamos žmogaus ūkinės veiklos poveikį. Šio poveikio trukmė ir mastas yra sunkiai
prognozuojami, o jo vertinimui būtinas polifunkcinis teritorinis modeliavimas. Taip pat nebus
panaikintos ar bent jau sustabdytos neigiamos apgyvendinimo sistemos bei socialinės aplinkos
vystymosi tendencijos. Deja, bet ši koncepcija, ne dėl planuotojų, o dėl tam tikrų teisinių
apribojimų nesudaro pakankamai galimybių spręsti kraštotvarkinių konfliktų susijusių su
urbanizuotų teritorijų plėtra į gamtinio karkaso teritorijas.
Neįgyvendinus, Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos sprendinių,
susijusių su aplinkos kokybės prioritetais, neišvengiamai prastės aplinkos kokybė, vyks
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 24
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
tolimesnė kraštovaizdžio struktūros bei kokybės degradacija bei iš to sekantis biologinės
įvairovės mažėjimas. Bus neoptimaliai panaudojamas gamtinės aplinkos nulemtas
kraštovaizdžio geoekologinis potencialas bei rekreaciniai jo ištekliai.
Rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos sprendinių įgyvendinimas yra labai
svarbus užtikrinant tvarią teritorijos raidą bei sąlygojant neigiamų, aplinkoje vykstančių
tendencijų sustabdymą. Ypač tai svarbu reguliuojant ūkinę veiklą, nes nereguliuojamos šios
veiklos pasekmės paveiktų dirvožemio išteklius bei jo kokybę (vyktų dirvožemio rūgštėjimas,
didėtų užterštų bei nuardytų dirvožemių plotai). Būtų sunkiai kontroliuojama bei
prognozuojama oro tarša iš vietinių stacionarių bei mobilių taršos šaltinių. Neatsižvelgus į
prioritetinius, su aplinkos apsauga susijusius bendrojo plano koncepcijos sprendinius,
neišvengiamai prastėtų vandens kokybė. O tai neigiamai įtakotų bendrą kraštovaizdžio būklę
bei žmogaus gyvenamąją aplinką ir visuomenės sveikatą.
Taip pat yra būtina atsižvelgti ir į racionalų ir tikslingą gyventojų koncentracijos
tendencijų subalansavimą, stiprinant silpnąsias gyvenamųjų vietovių tinklo grandis
(urbanistinius – ūkinius integracinius centrus) ir urbanistinių jungčių funkcionavimą bei
skatinant šešėlinio šerdinio arealo vystymąsi. Bendrosios erdvinės struktūros vystymas bei jos
funkcionavimo užtikrinimas yra vienas iš pagrindinių prioritetinių Klaipėdos rajono
savivaldybės teritorijos plėtros tikslų, nes tai tiesiogiai siejasi su tvaria rajono savivaldybės
teritorijos plėtra.
Rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijos teritorijos naudojimo
funkcinių prioritetų teritorinis įgyvendinimas turės reikšmingą teigiamą poveikį rajono
savivaldybės gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio visų komponentų stabilumui ir kokybei bei
paties kraštovaizdžio struktūros vientisumui ir optimalumui, nes intensyvios ūkinės veiklos
teritorijos (intensyvus miškų ūkis) rajono bendrojoje erdvinėje koncepcijoje sudaro 51,94%
rajono teritorijos ploto (4.1.1 lentelė). Funkcinių prioritetų teritorijos yra išskirtos atsižvelgiant
į teritorinį gamtinį potencialą, todėl yra logiškai pagrįstos.
4.1.1 lentelė. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos vystymo tipai (%).
Klaipėdos rajono savivaldybė
Teritorijos vystymo tipai
tūkst. ha %
I
KONSERVACINIO NAUDOJIMO 0,2 0,15
II
21,3 15,9
TAUSOJANČIO NAUDOJIMO
III
24,1 18,0
TAUSOJANČIO KONVERSINIO NAUDOJIMO
IV
70,4 52,1
INTENSYVAUS ŪKINIO NAUDOJIMO
V
4,1 3,1
URBANISTINIO NAUDOJIMO
Va
2005 m BP numatyto* 8,9
11,9
URBANISTINIO NAUDOJIMO (neutraliose teritorijose)
Vb
2005 m BP numatyto*
1,9 1,4
KONTRAVERSINIO URBANISTINIO NAUDOJIMO
(gamtinio karkaso teritorijose)
IŠ VISO 133,59 100
* Dėl tam tikrų teisinių apribojimų, kaip privalomas planavimo „paveldas“ naujai rengiamo Bendrojo plano
koncepcijos privalomai perimtos ankstesniame dokumente suplanuotas ir jau pradėtas stichiškai įsisavinti
naujos urbanizacijai skirtos teritorijas.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 25
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
Koncepcijoje yra pateikiami du bendrosios erdvinės struktūros variantai, kuriuose
teritorijos vystymo tipų erdvinė struktūra yra bendra. Taip pat sutampa ir teritorijos naudojimo
strategijų teritorinė sklaida.
Skiriasi tik urbanistinės – ūkinės integracijos struktūros lokalizavimas. Koncepcijoje
pateikiami du, iš principo skirtingi šios sistemos vystymo variantai.
Rengiama Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcija yra
pateikiama kaip alternatyva 2005 m. patvirtintam Klaipėdos rajono teritorijos bendrajam
planui, kuris yra parengtas be aiškios erdvinės koncepcijos ir neturi aiškiai išreikštų
konkretizuotų rajono teritorijos sektorinio vystymo sprendinių. Dėl tam tikrų teisinių
apribojimų nėra realios galimybės vertinamoje koncepcijoje ištaisyti visų ankstesnio plano
klaidų. Todėl, kaip savotišką privalomą planavimo „paveldą“ naujai rengiama Bendrojo plano
koncepcija privalo perimti ankstesniame dokumente suplanuotas ir jau pradėtas stichiškai
įsisavinti naujas urbanizacijai skirtas teritorijas. Šio plano rengėjai kritiškai vertina 2005 m.
plane numatytą urbanizacijos mastą bei teritorinį lokalizavimą, todėl negali prisiimti už tai
atsakomybės.
Šioje koncepcijoje Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos vystymas yra nagrinėjamas
urbanistinės-ūkinės, rekreacinės bei gamtinės integracijos kontekste.
Urbanistinė-ūkinė integracija
Klaipėdos rajono savivaldybės ūkinio aktyvumo centras yra Gargždų miestas, turintis
gamybinę bazę, o taip pat santykinai didesnį demografinį ir socialinį potencialą.
Nepalyginamai mažesnis ūkinis aktyvumas stebimas seniūnijų centruose, pirmiausiai
Priekulėje, Doviluose, Kretingalėje, Vėžaičiuose.
Šiame teritorijų planavimo dokumente urbanistinio karkaso vystyme akcentuojama
lokalinių arba savivaldybės vidinės integracijos jungčių vystymo problema. Tokio urbanistinio
karkaso pamatas būtų savivaldybės centro bei seniūnijų centrų, o taip pat jų pačių tarpusavio
ryšiai. Būtent šie tarpusavio ryšiai ir formuoja svarbiausias urbanistinės-ūkinės integracijos
ašis, suteikiančias artimiausiai savivaldybės centro kryptimi orientuotai aplinkai didesnį ar
mažesnį ūkinio aktyvumo potencialą.
Įvertinant teritorinių ryšių požiūriu ypač sudėtingą ir kontraversišką situaciją bei LR
teritorijos bendrojo (generalinio) plano nuostatas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos
erdvinės struktūros vystymas teikiamas dviem alternatyviais variantais.
1 variantas – Renovacinio vystymo koncepcija
Variante išlaikoma status quo, paliekant tas pačias Klaipėdos rajono savivaldybės
teritorijos ribas, išskyrus rekomenduojamą ribos Kuršių mariose su Neringos savivaldybe
optimizavimą, ir akcentuojant vystymo programų peržiūrą, atnaujinimą bei suaktyvinimą. Šiuo
atveju, svarbiausios atraminės urbanistinės-ūkinės savivaldybės integracijos ašys, formuojasi
Gargždų-Kretingalės, Gargždų-Agluonėnų-Priekulės, Gargždų-Vėžaičių-Edriejavo bei
Gargždų-Veiviržėnų-Judrėnų kryptyse ir sudaro urbanistinio – ūkinio karkaso funkcinį stuburą.
Vidinį ūkinį aktyvumą didina seniūnijų centų tarpusavio ryšių stiprinimas plėtojant
papildančias ūkinės integracijos ašis, kurios kartu su atraminėmis Klaipėdos regioną
integruojančiomis jungtimis sudarytų viso Klaipėdos rajono urbanistinį-ūkinį karkasą.
Dabartiniu metu dalis aukščiau minėtų ašių dar nėra susiformavusios (ypač Kretingalės-
Vėžaičių, Dovilų-Priekulės) ir gali būti įvardijamos tik kaip gana silpną ūkinį aktyvumą
turinčiomis kryptimis.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 26
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
Už urbanistinio karkaso ribų liekanti teritorija, su savo urbanistinės atskirties centrais
formuoja urbanistinės atskirties teritorijas. Jų ryšius su rajono urbanistiniu karkasu išreiškia
kompensuojančios arba atskirtį švelninančios integracijos ašys.
2 variantas – Restruktūrizacinio vystymo koncepcija
Šis urbanistinės-ūkinės integracijos variantas paremtas siekiu suformuoti organišką ir
vientisą Gargždų, o ne Klaipėdos rajono, savivaldybę. Restruktūrizacija būtų vykdoma
kontraversiškų Klaipėdos, dalinai Kretingos, tiesioginės įtakos zonose esančių ir pagal 2005 m.
bendrąjį planą intensyviai urbanizacijai skirtų teritorijų priskyrimą Klaipėdos miesto bei
Kretingos rajono savivaldybėms, nustatant naujas, su savivaldybės centro įtaka labiau susietas
Gargždų savivaldybės ir jos seniūnijų ribas.
Restruktūrizacinio vystymo variantas taip pat rekomenduoja ribos Kuršių mariose su
Neringos savivaldybe optimizavimą pagal marių farvaterį, ką siūlo 2008 m. parengti Neringos
savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano bei Kuršių nerijos nacionalinio parko ribų ir
zonų plano projektai.
Svarbiausiomis atraminėmis Gargždų savivaldybės urbanistinės-ūkinės integracijos
ašimis, taptų Gargždų-Agluonėnų-Priekulės, Gargždai-Vėžaičiai-Endriejavas, Gargždai-
Veiviržėnai-Judrėnai bei Gargždų-Plikių kryptys, sudarančios urbanistinį-ūkinį funkcinį
stuburą.
Aplink savivaldybės centrą išsidėsčiusių esamų ir naujų seniūnijų centrų (Plikių-
Dovilų-Priekulės-Agluonėnų-Veiviržėnų-Judrėnų-Endriejavo-Vėžaičių) ryšių stiprinimas
plėtojant papildančias ūkinės integracijos ašis, kartu su atraminėmis su Gargždais
integruojančiomis jungtimis sudarytų visos savivaldybės urbanistinį-ūkinį karkasą.
Už nustatyto restruktūrizuotos Gargždų savivaldybės šerdinio arealo ribų lieka
šešėlinė arba periferinė zona kurios stambiausia gyvenvietė – Dreverna – įvardijama kaip
urbanistinės atskirties centras. Jos ryšius su savivaldybės urbanistiniu karkasu išreikštų
kompensuojanti arba atskirtį švelninanti integracijos ašis.
Rekreacinė integracija
Teritorijos rekreacinio naudojimo ir turizmo vystymo klausimai bus sprendžiami
Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinių konkretizavimo stadijos metu, todėl
jos bendrojoje erdvinėje koncepcijoje tikslinga apsiriboti jos rekreacinio aktyvumo (esamo ar
perspektyvinio) centrų ir ašių atraminio tinklo, integruojančio teritorijos rekreacinį naudojimą,
išaiškinimu.
Bendrosios erdvinės struktūros antrosios alternatyvos atveju Karklės-Kretingalės-
Girkalių rekreacinio tinklo fragmentas integruotųsi su Kretingos rajono savivaldybės
rekreacine sistema.
Gamtinė integracija
Klaipėdos rajono savivaldybės bendrąją erdvinę koncepciją formuojančioms
svarbiausioms ekologinio stabilizavimo teritorijoms, priskiriamos geoekologinės takoskyros
bei labiausiai išreikšti migraciniai koridoriai.
Klaipėdos rajono savivaldybėje yra keturios geoekologinės takoskyros arba jų
fragmentai ir trys ekologiniai migraciniai koridoriai. Didelė dalis Klaipėdos rajono
savivaldybės teritorijos, daugiausiai jos rytuose, priklauso stambiems vidinio ekologinio
stabilizavimo arealams (Kulių, Pėžaičių, Rudgalvių), kas suteikia šiai teritorijai didelę
ekologinę apsauginę svarbą.
Aukščiau apžvelgti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos vystymo koncepcijos
variantai skiriasi tik urbanistiniais-ūkiniais ryšiais bei administracinėmis ribomis ir vienetų
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 27
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
hierarchija, todėl teritorijos naudojimo strategijų arealų lokalizavimas ir užimamas plotas
nesiskiria.
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos erdvinės struktūros vystymo alternatyvių
variantų principinį palyginimą pagal bendrojo plano autorių teikiamus prioritetus atspindi 2.2.1
lentelė.
4.1.2 lentelė. Teritorijos erdvinės struktūros vystymo alternatyvių variantų prioritetų
balansas
KRITERIJAI
VARIANTAI Administra- Demografinis- Ekonominis- Ekologinis Regioninės Σ
cinis socialinis finansinis politikos
I. 1
I I
RENOVCINIS prioritetas
II. 3
II II II II
RESTUKTŪRIZACINIS prioritetai
Σ II II I - II II
Administracinėje plėtroje prioritetai teikiami restruktūrizaciniam koncepcijos variantui,
kaip formuojančiam kompaktiškesnę ir socialinių-ekonominių ryšių požiūriu vientisesnę
Gargždų savivaldybę bei atsisakančiam administracinių požiūriu iš Klaipėdos bei Kretingos
miestų lengviau valdomų prie šių savivaldybių prisišliejusių ir jų tiesioginės įtakos zonose
esančių teritorijų.
Pagal demografinius-socialinius kriterijus priotietai antrąjam koncepcijos variantui
teikiami dėl naujų periferinio aktyvumo centrų (Plikių ir Drevernos) formavimo ir palaikymo,
Karklės urbanistinės atskirties savivaldybėje panaikinimo. Šie nauji centrai turėtų sustiprinti
socialinį teritorijos potencialą, akumuliuoti papildomas socialines funkcijas, sukurti naujų
infrastruktūros objektų.
Ekonominiu-finansiniu aspektu pranašesnis renovacinis koncepcijos variantas, kadangi
išlaiko administracinį status quo ir nereikalauja papildomų finansinių išlaidų, reikalingų
administracinei pertvarkai bei naujų seniūnijų centrų funkcijoms organizuoti ir joms būtinai
aptarnavimo infrastruktūrai formuoti.
Ekologiniu požiūriu abu variantai yra lygiaverčiai, kadangi siūloma bendroji erdvinė
koncepcija bei teritorijų naudojimo funkcinių prioritetų zonos yra suderintos su tvarios plėtros
aplinkosauginiais principais. Tiesa, abejuose koncepcijos variantuose neišvengiamai išlieka,
kontraversiškai vertinamos, 2005 m. BP numatytos ir jau pradėtos įgyvendinti kontraversinio
urbanistinio naudojimo (gamtinio karkaso teritorijose) teritorijos.
Restruktūrizacinis koncepcijos variantas geriau atitinka Europos Sąjungos
administracinės teritorinės politikos gaires, kur esamos savivaldybės yra dvigubai smulkesnės
už lietuviškąsias.
Iš pateikto palyginimo matyti jog restruktūrizacinis koncepcijos variantas, sudarydamas
galimybes, kaip naujus seniūnijų centrus, aktyviau vystyti periferines rajono savivaldybės
gyvenvietes, padėtų išspręsti arba bent žymia dalimi spręstų esamas Klaipėdos rajono
savivaldybės demografines – socialines problemas. Šie nauji centrai turėtų sustiprinti socialinį
teritorijos potencialą, padėtų spręsti Drevernos urbanistinės atskirties problemą, akumuliuoti
papildomas socialines funkcijas, sukurti naujų darbo vietų bei infrastruktūros objektų ir bent
dalinai pristabdyti dabartines neigiamas demografinių procesų tendencijas.
Restruktūrizaciniame koncepcijos variante siūlomos naujos Gargždų savivaldybės ribos leistų
geriau naudoti savivaldybės gamtinį, ekonominį bei socialinį potencialą. 2005 m. BP numatytas
urbanistinio naudojimo teritorijas prijungiant prie Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos
leistų išvengti su jų urbanizacija susijusių problemų. Suformuota kontinentinė (neturinti jūrinės
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 28
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
ribos) savivaldybė sudarytų prielaidas optimaliai vystytį Gargždus kaip savivaldybės centą, o
formuojamas urbanistinis – ūkinis Gargždų-Vėžaičių-Veiviržėnų funkcinis stuburas užtikrintų
optimalią visos savivaldybės raidą.
Suformuotos naujos savivaldybės ribos sudarytų prielaidas Gargždų savivaldybės
stipresnio identiteto, kaip Gargždų, o ne kaip – Klaipėdos, formavimuisi.
Taip pat šis koncepcijos variantas, numatantis optimizuoti Gargždų savivaldybės ribas,
sudarytų galimybes efektyviau spręsti regioninius – politinius su šios savivaldybės vystymu
susijusius klausymus. Tačiau kaip šio koncepcijos varianto trūkumus reiktų paminėti ir tai, jog
tokio administracinio vieneto kaip savivaldybė, restruktūrizavimas yra susijęs su dideliais
finansiniais įsipareigojimais, bei politine konjunktūra, todėl jų tinkamas įvykdymas formuojant
naujas savivaldybės ribas bei steigiant galimus seniūnijų centrus būtų problematiškas.
Renovacinis koncepcijos variantas iš principo išlaikys esama erdvinę Klaipėdos
rajono savivaldybės erdvinę struktūrą, kurioje prisilaikant tvarios plėtros principų bus
užtikrintas ekologinis rajono teritorijos aplinkos tvarumas, išvengiant urbanistinio, ūkinio bei
rekreacinio aktyvumo didėjimo teritorijose su aplinkosauginiu funkciniu prioritetu. Taip pat
įgyvendinant šį koncepcijos variantą bus išvengta didesnių, lyginant su restruktūrizaciniu
koncepcijos variantu ekonominių įsipareigojimų bei su tuo susijusių problemų plėtojant naujas
socialines funkcijas bei formuojant ir vystant tam reikalingą infrastruktūrą. Tačiau šis
koncepcijos variantas nesuteiks galimybių aktyviai spręsti demografinių – socialinių,
savivaldybės plėtros bei politinių problemų. Todėl su šiais klausimais susijusių neigiamų
tendencijų stabdymas bei jų krypties pakeitimas išliks problematiškas.
Teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų bei teritorinio reglamentavimo arealų
atžvilgių teritorinė jų sklaida yra vienoda ir atitinka tvarios plėtros principus.
Teritoriniai rekreacinio naudojimo ir turizmo vystymo klausimai bus sprendžiami
sprendinių konkretizavimo stadijoje. Tuo tarpu koncepcijoje yra numatomas tik teritorinės
integracijos aktyvumo ašys bei centrai, kurių vystymas turės ilgalaikį teigiamą poveikį rajono
teritorijos socialiniam – ekonominiam vystymui bei jos gamtinės aplinkos optimaliam
naudojimui, skatinant tausojančio naudojimo bei aplinkosaugos prioritetus. .
Transporto infrastruktūros plėtojimas ir modernizavimas turės netiesioginį, ilgalaikį ir
teigiamą poveikį aplinkos kokybei, kadangi vystant ir modernizuojant transporto sistemą:
1. sumažėja pakeliamų į orą dulkių kiekį,
2. padidėja transporto srautų pralaidumą ir kartu mažėja išmetamų dujų kiekį,
4. sudaromos prielaidos mažinti turizmo ir poilsio aptarnavimo sistemos poveikį
aplinkai.
Vandentiekos ir vandenvalos sistemų vystymas ir modernizavimas, nuotekų valymo
sistemų įrengimas kaimo gyvenvietėse bei atliekų tvarkymo sistemos optimizavimas bei
modernizavimas teigiamai įtakos Klaipėdos rajono savivaldybės gamtinės aplinkos, ypač
vandens, bei gyventojų gyvenimo sąlygų bei sveikatos kokybę. Tai turės ilgalaikį teigiamą
sinergetinį poveikį.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 29
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
4.2. Pasekmių vertinimas
Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliktas vertinant teritorijos naudojimo
strategijas bei jų teritorinę sklaidą ir bendrąją erdvinę struktūrą kurie atspindi teritorijos
erdvines integracijos ašis ir centrus kurie savo ruožtu išryškina rajono savivaldybės teritorijos
vidinę bei išorinę erdvinę integraciją. Funkcinio naudojimo prioriteto zonos nėra vertinamos
atskirai, nes tai tiesiogiai susiję su teritorijos naudojimo strategijomis.
Sprendinių poveikio aplinkai vertinimas atliktas: kraštovaizdžio struktūrai bei
stabilumui, biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai, dirvožemio, vandens bei oro kokybei.
Poveikis aplinkai vertintas subalansuoto vystymo principo bei teritorinių – kokybinių pokyčių,
įgyvendinus vienas ar kitas teritorijų naudojimo strategijas Klaipėdos rajono savivaldybės
teritorijos, kontekste. Vertinimas atliktas remiantis vertinimo balų skalė:
+2 – Žymiai teigiamas
+1 – Nežymiai teigiamas
0 – Neutralus poveikis
-1 – Nežymiai neigiamas
-2 – Žymiai neigiamas
Vertinimo apibendrinimas atliktas sumuojant rajono teritorijos bendrojo plano
koncepcijos sprendinių poveikio aplinkai balus įvertinus jų poveikį:
1. Kraštovaizdžio struktūrai ir stabilumui
2. Biologinei įvairovei
3. Kultūros vertybėms
4. Visuomenės sveikatai
5. Dirvožemio ir vandens kokybei
6. Oro kokybei.
Gautas įvertinimas, kuris išreikštas balų suma parodo kiekvienos teritorijos naudojimo
strategijos bei integracinės ašies ir centro reikšmę rajono savivaldybės teritorijos erdvinės
struktūros vystymui. „+“ rodo teigiamą poveikį aplinkos kokybės išsaugojimui ir gerinimui, o
„-“ – neigiamą.
Kadangi tiek 2005 m. patvirtintame Klaipėdos rajono savivaldybės bendrajame plane,
tiek 2008 m. parengtame Klaipėdos apskrities bendrojo (generalinio) plano koncepcijos
projekte teritorijos naudojimo strategijos tipai nebuvo aiškiai suformuluoti, šiame planavimo
dokumente nustatytos 5 konceptualios teritorijos naudojimo (land use) strategijos:
1) konservacinio1 naudojimo – taikoma išimtinio konservacinio prioriteto, paprastai
gamtinių rezervatų teritorijoms;
2) tausojančio naudojimo – taikoma rekreaciniu potencialu nepasižyminčių gamtinių
draustinių bei agrarinių mažai miškingų gamtinio karkaso teritorijų arealams;
3) tausojančio konversinio naudojimo – taikoma didesnę rekreacinę vertę turinčių saugotinų
gamtinių ir kultūrinių kraštovaizdžio kompleksų, paprastai, pajūrio, pamario, slėnių,
ežeringų duburių) teritorijoms;
4) intensyvaus ūkinio naudojimo – taikoma žymesnių ekologinių ribojimų nekeliančiose
teritorijose, kuriose rekomenduojama išlaikyti intensyvų bioprodukcinį ar eksploatacinį
naudojimą;
1
Konservacinis naudojimas apsauga – unikalių arba tipiškų gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio kompleksų
bei objektų ir biologinės įvairovės saugojimas.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 30
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
5) urbanistinio naudojimo – taikoma esamose bei numatytose urbanistinės plėtros
teritorijose, t.y. urbanistinio karkaso centruose ir jų perspektyvinio vystymo zonose.
Poveikis kraštovaizdžio struktūrai ir stabilumui
4.2.1 lentelė A. Sprendinių poveikio kraštovaizdžio struktūrai ir stabilumui vertinimas.
Vertinamos
planavimo Poveikis Balas
struktūros
Teritorijos naudojimo strategijos I variantas II variantas 2005 m. BP
Urbanistinio Numatomo urbanistinio naudojimo plėtros teritorijos
naudojimo abejuose koncepcijos erdvinės struktūros variantuose
0 0 0
nepatenka į aplinkosauginio prioriteto zonas, todėl
kraštovaizdžio struktūros ir stabilumo neįtakos.
2005 m. BP Šio prioriteto teritorijos yra numatytos tik 2005 m. BP
numatyto bendrojoje erdvinėje struktūroje. Toks teritorijų dydis
urbanistinio ties Klaipėdos miestu yra socialiai ir ekonomiškai
0 0 -1
naudojimo nepagrįstas, tačiau suplanuota teritorija nepatenka į
(neutraliose gamtinio karkaso teritoriją, tad ji neigiamai veiks tik
teritorijose) kraštovaizdžio struktūrą.
2005 m. BP Kontraversinio urbanistinio naudojimo teritorijos
numatyto patenka į gamtinio karkaso teritorijas ir prieštarauja jo
Kontraversinio nuostatom bei tvarios plėtros principams, todėl
urbanistinio neigiamai įtakos tiek kraštovaizdžio struktūrą, tiek ir
naudojimo jo stabilumą. Ši funkcinė strategija numatyta tik 2005
0 0 -2
(gamtinio karkaso m. BP sprendiniuose. Pagal restruktūrizaciniame
teritorijose) koncepcijos variante siūlomas naujas Gargždų
savivaldybės ribas didžioji dalis šio prioriteto
teritorijų lieka už planuojamos savivaldybės teritorijos
ribų.
Intensyvaus ūkinio Išlaikant intensyvaus bioprodukcinio ūkio teritorijas
naudojimo koncepcijos apibrėžtuose arealuose bus išsaugota
optimali kraštovaizdžio struktūra ir užtikrintas jo
stabilumas, apsaugant kraštovaizdžio stabilumui
jautrias teritorijas nuo neigiamo intensyvios ūkinės
+2 +2 -1
veiklos poveikio.
2005 m. BP sprendiniuose kai kurios intensyvaus
ūkininkavimo teritorijos patenka į saugomas teritorijas
(pvz.: Ablingos geomorfologinį, Minijos
kraštovaizdžio draustinius ir pan.)
Tausojančio Sudarys sąlygas gamtosauginiu požiūriu žmogaus
naudojimo ūkinei veiklai jautriose teritorijose subalansuotai
+1 +1 +1
naudoti ūkinės veiklos ir gamtosaugines priemones
tuo išsaugant kraštovaizdžio struktūros stabilumą.
Konservacinio Leis išsaugoti esamą kraštovaizdžio struktūrą bei
naudojimo užtikrinti kraštovaizdžio stabilumui svarbių teritorijų +2 +2 +2
apsaugą
Tausojančio Tinkamai reglamentuojant ir teritoriškai organizuojant
konversinio rekreacine veikla konservacinio prioriteto (saugomos
naudojimo teritorijos išskyrus rezervatus) teritorijose galimas šių
abejų funkcijų suderinamumas didesnę svarbą teikiant
konservaciniam prioritetui. Šių prioritetų suderinimas
leis išsaugoti kraštovaizdžio struktūrą bei čia esančių
gamtinių ir kultūrinių vertybių kompleksą bei +1 +1 -2
rekreacinį jų naudojimą. 2005 m. BP. Sprendiniuose
intensyvios rekreacijos teritorijos naudojimo
funkcinės zonos numatytos konservacinio prioriteto
teritorijose (Svencelės, Kliošių bei Lužijos
draustiniai), todėl neigiamai veiks ne tik
kraštovaizdžio struktūrą bet ir jo stabilumą.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 31
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
Erdvinės ašys ir centrai
Urbanistinės – Šių ašių vystymas yra paremtas esamos kelių
ūkinės integracijos infrastruktūros plėtojimu bei urbanistinių centrų
ašys vystymu kartu atsižvelgiant ir į teritorijos funkcinius
prioritetus todėl jų vystymas turėtų neutraliai paveikti
kraštovaizdžio stabilumą bei jo struktūrą.
2005 m. BP sprendiniuose urbanistinės ūkinės
integracijos ašys teikiamos tik fragmentiškai, kas
0 0 -1
prieštarauja bendrojo planavimo metodologijai ir
sudaro galimybes jų stichiniam ekologiškai
pavojingam formavimuisi
Urbanistinės Esamų urbanistinės integracijos centrų plėtojimas nėra
integracijos centrai sietinas su rajono savivaldybės, o tik su lokalaus
kraštovaizdžio struktūra bei stabilumu. Todėl jų
vystymas prisilaikant teritorinio planavimo
dokumentuose numatomų prioritetų bei su tuo
susijusių reglamentų, neturės reikšmingos įtakos
0 0 -1
kraštovaizdžio erdvinei bei vizualinei struktūrai.
2005 m. BP sprendiniuose urbanistinės integracijos
centrai nėra aiškiai fiksuojami kas prieštarauja
bendrojo planavimo metodologijai ir sudaro
galimybes jų stichiniam ekologiškai pavojingam
formavimui
Rekreacinio Klaipėdos rajono savivaldybės kraštovaizdžio
vystymo ašys struktūrai ir stabilumui reikšmingos įtakos neturės,
kadangi rekreacijos centrus jungiančios ašys yra
susijusios esama infrastruktūra, o rekreaciniai srautai
bendrame transporto sraute santykinai yra nedideli.
2005 m. BP sprendiniuose kai kurios intensyviam 0 0 -2
rekreaciniam naudojimui (rekreacijos ir turizmo
paslaugų zona) numatytos teritorijos patenka į
konservacinio prioriteto teritorijas, netgi Šaipės
gamtinį rezervatą, kas prieštarauja jų kraštovaizdžio
išsaugojimo tikslams ir teisinėms nuostatams.
Rekreacijos Rekreacinių centrų formavimas visada yra susijęs su
integracijos sociogeninio poveikio didėjimu, todėl lokaliniame
centrai lygmenyje (centrų teritorijose) tai turės nežymų
neigiamą poveikį, kuris, tinkamai administruojant
šiuos centrus, bei taikant įvairius kompensacinius
0 0 -1
mechanizmus, bus neutralizuojamas.
2005 m. BP sprendiniuose rekreaciniai centrai išvis
nenumatyti, kas prieštarauja bendrojo planavimo
metodologijai ir sudaro galimybes jų formavimui tam
neleistinose teritorijose.
Geoekologinės Tolimesnis jų vystymas turės žymų teigiamą poveikį
takoskyros ir kraštovaizdžio struktūros bei jos stabilumo
migraciniai išsaugojimui.
koridoriai 2005 m. BP sprendiniuose kai kurios urbanizuojamos
teritorijos patenka į geoekologines takoskyras, ypač +2 +2 -2
pajūrio-pamario, bei migracinius koridorius ir neleis
atlikti jiems skirtų ekologinių kompensacinių
funkcijų.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 32
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
Poveikis biologinei įvairovei
4.2.1 lentelė B. Sprendinių poveikio biologinei įvairovei vertinimas.
Vertinamos
planavimo Poveikis Balas
struktūros
Teritorijos naudojimo strategijos I variantas II variantas 2005 m. BP
Urbanistinio Esamo urbanistinio naudojimo teritorijos tiesiogiai
naudojimo nėra susiję su biologine įvairovė. Tinkamai
organizuojant (atsižvelgiant į visus reglamentus bei
0 0 0
gamtosauginius prioritetus) perspektyvinę šių
teritorijų plėtrą, biologinei aplinkos įvairovei
neigiamos poveikis neturėtų būti juntamas
2005 m. BP 2005 m. BP numatytos urbanistinio naudojimo
numatyto teritorijos, esančios gamtinio karkaso atžvilgiu
urbanistinio neutraliose teritorijose jokios įtakos rajono
0 0 0
naudojimo savivaldybės biologinei įvairovei nedaro.
(neutraliose
teritorijose)
2005 m. BP 2005 m. BP sprendiniuose numatytos kontraversinio
numatyto urbanistinio naudojimo teritorijos yra gamtinio
Kontraversinio karkaso teritorijose, todėl jų vystymas tiesiogiai
urbanistinio neigiamai įtakos rajono savivaldybės biologinę 0 0 -2
naudojimo įvairovę tiek pirmuoju, tiek ir antruoju koncepcijos
(gamtinio karkaso bendrosios erdvinės struktūros atveju.
teritorijose)
Intensyvaus ūkinio Vykdant esamo bioprodukcinio ūkio naudojimo
naudojimo intensyvinimą bendrojoje erdvinėje struktūroje
numatytose teritorijose, biologinei įvairovei neigiamo
poveikio neturės, nes šios teritorijos naudojimo
strategija nėra tiesiogiai susijusios su biologinei
įvairovei svarbiomis (geoekologinis karkasas bei
jame esančios saugomos ir NATURA 2000 0 0 -1
teritorijos) teritorijomis, o ir pačios pasižymi
santykinai nedidele biologine įvairove.
2005 m. BP sprendiniuose kai kurios intensyvaus
ūkininkavimo teritorijos patenka į saugomas
teritorijas (pvz.: Ablingos geomorfiloginį, Minijos
kraštovaizdžio draustinius ir pan.)
Tausojančio Susijęs su subalansuotu ūkinių bei gamtosauginių
naudojimo priemonių taikymų šio vystymo tipo teritorijose.
0 0 0
Pagrinde tai miškingos teritorijos, todėl bioįvairovei
poveikis bus minimalus arba jo iš vis nebus.
Konservacinio Koncepcijos numatytose teritorijose šis funkcinis
naudojimo prioritetas sudarys prielaidas užtikrinti apsaugą ir
+2 +2 +2
didinti biologinę įvairovę tiek, kiek tai yra įmanoma
prie esamų biogeografinių teritorijos sąlygų.
Tausojančio Koncepcijoje siūloma šios strategijos erdvinė sklaida
konversinio Išsaugos ir didins bioįvairovę tiek kiek tai yra
naudojimo įmanoma prie esamų biogeografinių sąlygų.
Tinkamai reglamentuojant rekreacinę veiklą ji
reikšmingos įtakos bioįvairovei neturėtų daryti. 2005
m. BP sprendiniuose atskiri šio prioriteto arealai +2 +2 -2
išskirti konservacinio prioriteto teritorijose
(Svencelės telmologiniame, Kliošių kraštovaizdžio,
Lūžijos botaniniame draustiniuose). Tai prieštarauja
draustinių nuostatams, todėl yra neleistina, nes
neigiamai įtakos šių teritorijų biologinę įvairovę.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 33
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
Erdvinės ašys ir centrai
Urbanistinės – Kadangi vystymas yra paremtas esamos kelių
ūkinės integracijos infrastruktūros plėtojimu bei esamų urbanistinių
ašys centrų vystymu, todėl jų plėtojimas turėtų neutraliai
paveikti aplinkos bioįvairovę, nes tiesiogiai nekeistų
susiformavusių bioįvairovės arealų.
2005 m. BP šios ašys įvardijamos kaip socialinės- 0 0 -1
ekonominės plėtros. Jos pateikiamos gana
abstrakčiai, todėl vertinti jų įtaką aplinkinių teritorijų
biologinei įvairovei yra gana komplikuota, tačiau
sprendžiant iš pateikiamos kartografinės išraiškos –
gali būti juntamas neigiamas poveikis.
Urbanistinės Tiesiogiai nėra susiję su biologinei įvairovei
integracijos centrai svarbiomis teritorijomis, todėl jai reikšmingos įtakos
nedaro. Tačiau jų plėtra turi būti vykdoma
0 0 0
prisilaikant koncepcijoje įtvirtintų tvarios plėtros
principų, nes kitu atveju bioįvairovei gali būti
daromas neigiamas poveikis.
Rekreacinio Koncepcijos bendrosios erdvinės struktūros
vystymo ašys variantuose numatomos rekreacinės aktyvumo ašys
didesnės įtakos biologinei įvairovei nedarys, kadangi
jos neformuoja didesnių rekreacinių srautų.
2005 m. BP sprendiniuose kai kurios intensyviam
rekreaciniam naudojimui (rekreacijos ir turizmo 0 0 -2
paslaugų zona) numatytos teritorijos patenka į
konservacinio prioriteto teritorijas, netgi Šaipės
gamtinį rezervatą, kas prieštarauja jų biologinės
įvairovės išsaugojimo tikslams ir teisinėms
nuostatams.
Rekreacijos Rekreacinio vystymo centrų plėtra nėra susijusi su
integracijos biologinei įvairovei svarbiomis teritorijomis, todėl jų 0 0 0
centrai poveikis yra neutralus
Geoekologinės Šio tipo teritorijos turi tiesioginį, žymų ir teigiamą
takoskyros ir poveikį biologinės įvairovės stabilumui ir gausėjimui,
migraciniai nes yra susijusios su geoekologinėmis takoskyromis
koridoriai bei migraciniais koridoriais, taip pat glaudžiai siejasi
su santykinai natūraliomis – miškingomis
teritorijomis bei pelkių masyvais.
+2 +2 -1
2005 m. BP sprendiniuose kai kurios urbanizuojamos
teritorijos patenka į geoekologines takoskyras, ypač
pajūrio-pamario, bei migracinius koridorius ir neleis
atlikti jiems skirtų bioekologinių kompensacinių
funkcijų.
Poveikis kultūros vertybėms
4.2.1 lentelė C. Sprendinių poveikio kultūros vertybėms vertinimas.
Vertinamos
planavimo Poveikis Balas
struktūros
Teritorijos naudojimo strategijos I variantas II variantas 2005 m. BP
Urbanistinio Naujai numatomos ir 2005 m. BP numatytos
0 0 0
naudojimo urbanistinio naudojimo teritorijos nėra tiesiogiai
2005 m. BP susijusios su nekilnojamomis kultūros paveldo
numatyto vertybėmis, todėl jų išlikimui ir kokybei įtakos
0 0 0
urbanistinio nedaro.
naudojimo
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 34
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
(neutraliose
teritorijose)
2005 m. BP
numatyto
Kontraversinio
urbanistinio 0 0 0
naudojimo
(gamtinio karkaso
teritorijose)
Intensyvaus ūkinio Nekilnojamo kultūros paveldo objektams, ypač
naudojimo archeologiniams, tiesioginės neigiamos įtakos
bioprodukcinio naudojimo intensyvinimas neturės
0 0 0
tuo atveju jei jis bus vykdomas atsižvelgiant į
nekilnojamo kultūros paveldo objektų apsaugos
zonas bei jų apsaugos reglamentus.
Tausojančio Tiesioginės ir reikšmingos įtakos nekilnojamo
0 0 0
naudojimo kultūros paveldo objektams nedaro.
Konservacinio Konservacinio prioriteto vystymas nekilnojamoms
naudojimo kultūros vertybėms daro teigiamą poveikį per ūkinės
veiklos teritorijoje minimizavimą bei griežtesnį,
tose teritorijose, aplinkos apsaugos reglamentavimą. +1 +1 +1
Didžiausias teigiamas poveikis kultūros paveldui
bus juntamas Klaipėdos rajono savivaldybėje
esančioje Pajūrio regioninio parko dalyje..
Tausojančio Konservacinės apsaugos vystymas siejamas su
konversinio saugomų teritorijų tinklo, bei geoekologinių ašių
naudojimo (geoekologinės takoskyros ir migraciniai koridoriai)
vystymu. Ypač glaudžiai tai siejasi su miškingomis
+1 +1 +1
teritorijomis. Šių teritorijų vystymas bei plėtra,
glaudžiai susiję su griežtesniu aplinkos apsaugos
reglamentavimu, o kartu ir geresne nekilnojamo
kultūros paveldo vertybių apsauga.
Erdvinės ašys ir centrai
Urbanistinės – Urbanistinių ūkinių ašių vystymas siejamas su
ūkinės integracijos transporto srautų pralaidumo gerinimu, o kartu ir jų
0 0 0
ašys didinimu. Todėl, jų vystymas nėra susiję su
nekilnojamomis kultūros vertybėmis.
Urbanistinės Klaipėdos rajono savivaldybėje numatomi ir
integracijos centrai vystomi urbanistinės integracijos centrai yra
nedideli, tačiau jų neapgalvota ir nereglamentuota -1 -1 -1
teritorinė plėtra gali neigiamai paveikti jų
apylinkėse esančias archeologines vertybes.
Rekreacinio Tiesioginės ir reikšmingos įtakos kultūros paveldui
vystymo ašys neturi, nes bendrame transporto priemonių sraute
Rekreacijos turistai sudaro palyginti nedidelę dalį, o ir pačių 0 0 0
integracijos centrų bei ašių vystymas susijęs su jau esama
centrai infrastruktūra.
Geoekologinės Geoekologinių takoskyrų bei migracinių koridorių
takoskyros ir išsaugojimas pagrinde siejamas su gamtinės
migraciniai aplinkos apsauga bei kraštovaizdžio stabilumo 0 0 0
koridoriai išsaugojimu, todėl didesnės įtakos kultūros vertybių
išsaugojimui nedarys.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 35
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
Poveikis visuomenės sveikatai
4.2.1 lentelė D. Sprendinių poveikio visuomenės sveikatai vertinimas.
Vertinamos
planavimo Poveikis Balas
struktūros
Teritorijos naudojimo strategijos I variantas II variantas 2005 m. BP
Urbanistinio Intensyvaus urbanistinio vystymo teritorijos (centrai)
0 0 0
naudojimo Klaipėdos rajono savivaldybėje yra per mažos jog
2005 m. BP darytų reikšmingą neigiamą poveikį visuomenės
numatyto sveikatai. Tuo tarpu 2005 m. BP šios teritorijos
urbanistinio planuotos neapgalvotai ir be rimtesniu socialiniu
skaičiavimu, todėl jos gali neigiamai paveikti 0 0 -1
naudojimo
(neutraliose visuomeninį interesą, o kartu ir visuomenės
teritorijose) sveikatingumą.
2005 m. BP 2005 m. BP sprendiniuose numatomas kontraversinio
numatyto urbanistinio naudojimo teritorijų vystymas yra susijęs
Kontraversinio su gamtinio karkaso teritorijų funkcijų pažeidimu,
urbanistinio todėl netiesiogiai neigiamai įtakos visuomenės
naudojimo sveikatingumą, nes mažins teritorijas bei jų
0 0 -1
(gamtinio karkaso prieinamumą, kuriose visuomenė potencialiai galėtų
teritorijose) atstatysi savo sveikatingumą ir darbingumą. I variante
jos išlieka visos, o II varianto atveju, dėka pakoreguotų
Gargždų savivaldybės ribų, šių teritorijų labai nedaug,
tad įtaka būtų labai nedidelė.
Intensyvaus ūkinio Esamo bioprodukcinio (žemės bei miškų ūkio)
naudojimo naudojimo intensyvinimas tiesiogiai su visuomenės 0 0 0
sveikata nesusijęs.
Tausojančio Iš dalies siejasi su agroturizmu ir rekreacinėmis
naudojimo sodybomis. Sudarant sąlygas poilsiui daromas
teigiamas poveikis visuomenės sveikatai, tačiau dėl +1 +1 +1
savo lokalumo bei netiesioginio poveikio, jų reikšmė
yra nedidelė, tačiau teigiama.
Konservacinio Šių teritorijų naudojimo prioritetas yra išsaugoti, o ne
naudojimo naudoti, todėl jų poveikis visuomenės sveikatai yra 0 0 0
minimalus ir netiesioginis.
Tausojančio Rekreacinės veiklos prioriteto integravimas į
konversinio atitinkamas konservacinio prioriteto teritorijas
naudojimo tiesiogiai ir netiesiogiai daro teigiamą poveikį
visuomenės sveikatai per rekreacinės veiklos funkcinio
prioriteto įgyvendinimą sveikoje gamtinėje aplinkoje.
Dalis šio funkcinio prioriteto teritorijų, numatytų 2005
+1 +1 -1
m. BP sprendiniuose realiai nebus panaudotos, nes jos
prieštaraus ten esančių konservacinių teritorijų
naudojimo nuostatoms, todėl teritoriškai neapgalvotas
šios strategijos teritorijų plėtojimas savivaldybės
teritorijoje gali neigiamai įtakoti ir visuomenės
sveikatingumą.
Erdvinės ašys ir centrai
Urbanistinės – Urbanistinės – ūkinės integracijos ašių vystymas ir
ūkinės integracijos modernizavimas turi tiesiogini reikšmingą poveikį
ašys (nepriklausomai nuo koncepcijose siūlomų skirtingų
variantų) visuomenės sveikatai, nes tai sietina su +1 +1 +1
pakeliamų į orą dulkių kiekio mažėjimu, didėsiančiu
transporto srautų pralaidumą ir kartu mažėsiančiu
išmetamų dujų kiekiu.
Urbanistinės Urbanistinės integracijos centrai Klaipėdos rajono
0 +1 0
integracijos centrai savivaldybės teritorijoje yra per maži jog darytų
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 36
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
neigiamą įtaka visuomenės sveikatai. Tuo tarpu
reikšmingesnės teigiamos tiesioginės įtakos I variantu
nedarytų. II varianto atvejų naujų administracinių
centrų vystymas sąlygotų ir socialinių funkcijų
vystymą, tokių būdu gerinant medicininį aptarnavimą
tiek kokybės, tiek ir teritoriniu požiūriu. Tai tūrėtų
reikšmingą teigiamą įtaka atskirų teritorijų
visuomenės sveikatai. 2005 m. BP sprendiniuose nėra
siūloma jokios teritorijos restruktūrizacijos.
Rekreacinio Siejasi su visuomenės sveikata per rekreacinių išteklių
vystymo ašys panaudojimą. Ir tai turi didelę reikšmę, ypač
Rekreacijos psichonominiu aspektu. +2 +2 +2
integracijos
centrai
Geoekologinės Siejasi per juose esančių rekreacinių bei gydomųjų
takoskyros ir išteklių panaudojimą. Be to per gamtinės aplinkos
migraciniai išsaugojimo funkciją užtikrina ir pačios aplinkos +2 +2 +2
koridoriai kokybę, kuri tiesiogiai sąlygoja ir visuomenės
sveikatingumo gerėjimą.
Poveikis dirvožemio bei vandens kokybei
4.2.1 lentelė E. Sprendinių poveikio dirvožemio bei vandens kokybei vertinimas.
Vertinamos
planavimo Poveikis Balas
struktūros
Teritorijos naudojimo strategijos I variantas II variantas 2005 m. BP
Urbanistinio Urbanistinių centrų plėtra ir vystymas tiesiogiai siejasi
0 0 0
naudojimo su visuomenės komunalinių poreikių augimu, todėl
2005 m. BP didės sunaudojamo ir teršiamo vandens kiekis bei bus
numatyto prarandamas dirvožemis dėl užstatymo. Tačiau šios
urbanistinio teritorijos Lietuvos mastu yra gana mažos, todėl šis
0 0 -1
naudojimo poveikis, tinkamai reglamentuojant urbanistinių
(neutraliose teritorijų plėtrą, turėtų būti nežymiai neigiamas ar net
teritorijose) neutralus. Didžiausią pavojų kelia pradėtas stichinis
2005 m. BP 2005 m. BP numatytų didžiulių urbanizacijai skirtų
numatyto plotų įsisavinimas nes tai susiję su dirvožemio dangos
Kontraversinio naikinimu bei stichišku neigiamu poveikiu gruntinių ir
urbanistinio paviršinių vandenų kokybei.
0 0 -1
naudojimo
(gamtinio
karkaso
teritorijose)
Intensyvaus Klaipėdos rajono savivaldybės bioprodukcinio ūkio
ūkinio naudojimo intensyvinimas pagrinde yra susijęs su žemės ūkiu,
kurio plėtojimas neigiamai veikia dirvožemio kokybę,
-1 -1 -1
o dėl naudojamų įvairių agrocheminių priemonių gali
neigiamai įtakoti ir gruntinių, o kartu ir paviršinių
vandenų kokybę.
Tausojančio Subalansuoto (tausojančio) bioprodukcinio ūkio
naudojimo vystymas neigiamo poveikio tiek dirvožemio tiek ir 0 0 0
vandens ištekliams nedaro.
Konservacinio Poveikis dirvožemiui ir vandeniui diferencijuojasi
naudojimo pagal saugomos teritorijos apsaugos rėžimo tipą.
Rezervatinėse teritorijose konservacinės apsaugos įtaka
yra neutrali, nes čia yra visiškai uždrausta žmogaus +1 +1 +1
ūkinė veikla ir dirvožemis bei hidrosistema yra
paliktos natūraliam vystymuisi. Tuo tarpu kitose
saugomose teritorijose (draustiniuose, valstybiniuose
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 37
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
parkuose) konservacinio prioriteto naudojimas taikant
įvairias ekologiškas agrotechnines priemones daro
teigiamą ilgalaikį poveiki: mažina dirvožemio eroziją,
bei vandens užterštumą biogeniniais bei cheminiais
elementais.
Tausojančio Integruotos konservacinės – rekreacinės veiklos
konversinio vystymas atitinkamose teritorijose reikšmingo poveikio
naudojimo dirvožemiams bei vandens kokybei neturi. Tačiau
vykdant teritorijos funkcijų konversiją, prioritetus
suteikiant aplinkosaugai, gali būti juntamas ilgalaikis
nežymus teigiamas poveikis. Dalis intensyvios 0 0 -2
rekreacijos teritorijų, numatytų 2005 m. BP
sprendiniuose patenka į konservacinio prioriteto
teritorijas, ypač pelkes, kurios yra ekosistemų mitybos
sritys. Todėl jose vystant rekreacinę veiklą gali
neigiamai būti paveikta gruntinių vandenų kokybė.
Erdvinės ašys ir centrai
Urbanistinės – Urbanistinių ūkinių integracijos ašių vystymas turės
ūkinės įtakos pakelės zonų dirvožemio užterštumo švinu bei
integracijos ašys sieros junginiais lygiui. Tačiau taikant tinkamas
integracinių transporto ašių tvarkymo priemones,
-1 -1 -1
poveikis kelio apsaugos zonose esantiems
dirvožemiams turėtų išlikti minimalus.
Urbanistinės Jų vystymas tiesiogiai nesisieja su poveikiu
integracijos dirvožemiui, tačiau glaudžiai siejasi su paviršinio bei
centrai požeminio vandens kokybe. Spontaniškas urbanistinių
centrų vystymas turi neigiama poveiki vandens
kokybei. Tačiau šiuos centrus vystant remiantis
koncepcijoje pateikiamais subalansuotos plėtros
principais bei taikant atitinkamas gamtosaugines 0 +1 0
priemones, vandens kokybe turėtų išlikti nepakitusi. Be
to, naujų administracinių centrų steigimas sudarytų
prielaidas juose gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygų
gerinimui atliekant geriamo vandens centralizavimą
bei nuotekų surinkimą ir valymą, tuo teigiamai
įtakojant vandens kokybę.
Rekreacinio Tiesioginio ir reikšmingo poveikio dirvožemio kokybei
vystymo ašys nedaro. Gali padidėti vandens antropogeninė tarša,
Rekreacijos tačiau tinkamai reglamentuojant bei administruojant 0 0 0
integracijos rekreacinius centrus, neigiamas antropogeninis
centrai poveikis būtų neutralizuojamas
Geoekologinės Geoekologinių takoskyrų formavimas bei migracinių
takoskyros ir koridorių apsauga ir jų funkcionavimo užtikrinimas
migraciniai mažina dirvožemio taršą bei eroziją, išsaugo bei gerina
koridoriai vandens kokybę. 2005 m. BP sprendiniuose gamtinio
+2 +2 +1
karkaso nuostatų teritorinis realizavimas yra
komplikuotas dėl jo teritorijoje suplanuotų, su
gamtinio karkaso nuostatomis nesuderinamų,
teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų.
Poveikis oro kokybei
4.2.1 lentelė F. Sprendinių poveikio oro kokybei vertinimas.
Vertinamos
planavimo Poveikis Balas
struktūros
Teritorijos naudojimo strategijos I variantas II variantas 2005 m. BP
Urbanistinio Urbanistinio prioriteto teritorijų vystymas gali būti
0 0 0
naudojimo siejamas su neigiamais oro kokybės pokyčiais, tačiau
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 38
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
Klaipėdos rajono savivaldybės urbanistinių centų
plėtra neturėtų būti tokia sparti, o ir patys centrai yra
nedideli, jog šis poveikis butų juntamas.
2005 m. BP Šio tipo teritorijos neigiamą poveikį oro kokybei turės
numatyto Slengių apylinkėse, kadangi čia pagal 2005 BP yra
urbanistinio suplanuotas didžiausias šios teritorinės strategijos
naudojimo arealas. II koncepcijos bendrosios erdvinės struktūros
0 0 -1
(neutraliose varianto atveju šis arealas nepatenką į naujai
teritorijose) planuojamą Gargždų savivaldybę, todėl likusios
teritorijos, būdamos nedideliais lokaliais arealais
didesnės įtakos oro kokybei neturės
2005 m. BP Reikšmingesnės įtakos oro kokybei neturės, nes nors
numatyto ir kotraversiškai vertinami, šios strategijos arealai
Kontraversinio šiam aplinkos komponentui didesnės įtakos neturės
urbanistinio dėl savo lokalumo. 0 0 0
naudojimo
(gamtinio karkaso
teritorijose)
Intensyvaus ūkinio Bioprodukcinio ūkio strategijoje Klaipėdos rajono
naudojimo savivaldybės teritorijoje vyrauja žemės ūkis, todėl jo
-1 -1 -1
intensyvinimas atskirais metų laikais gali padidinti oro
dulkėtumą.
Tausojančio Tiesioginės ir reikšmingos įtakos oro kokybei nedaro.
0 0 0
naudojimo
Konservacinio Konservacinio prioriteto vystymas aplinkos oro
naudojimo kokybei daro teigiamą poveikį per ūkinės veiklos
teritorijoje minimizavimą. Tačiau pati šio prioriteto
0 0 0
teritorijos yra gana lokalios ir didesnės įtakos
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos oro kokybei
nedaro.
Tausojančio Konservacinės apsaugos vystymas siejamas su
konversinio saugomų teritorijų tinklo, bei geoekologinių ašių
naudojimo (geoekologinės takoskyros ir migraciniai koridoriai)
vystymu. Ypač glaudžiai tai siejasi su miškingomis
+1 +1 +1
teritorijomis. Miškingų teritorijų gausėjimas daro
tiesioginę teigiamą įtaką oro kokybei.
Rekreacinė veikla konservacinio prioriteto teritorijose
tiesioginės ir reikšmingos įtakos oro kokybei neturi.
Erdvinės ašys ir centrai
Urbanistinės – Urbanistinių ūkinių ašių vystymas siejamas su
ūkinės integracijos transporto srautų pralaidumo gerinimu, o kartu ir jų
ašys didinimu. Todėl, nepriklausomai nuo vykdomų taršos
iš mobilių taršos šaltinių kontrolės priemonių tai -1 -1 -1
išlieka aktualiausia taršos problema, nes
autotransporto srautams yra būdingas nuolatinis
didėjimas.
Urbanistinės Klaipėdos rajono savivaldybėje numatomi ir vystomi
integracijos centrai urbanistiniai centrai yra nedideli, todėl jų įtaka
0 0 0
aplinkos oro kokybei rajono teritorijos kontekste yra
mažai juntama.
Rekreacinio Tiesioginės ir reikšmingos įtakos oro kokybei neturi,
vystymo ašys nes bendrame transporto priemonių sraute turistai
Rekreacijos sudaro palyginti nedidelę dalį. 0 0 0
integracijos
centrai
Geoekologinės Geoekologinių takoskyrų bei migracinių koridorių
takoskyros ir išsaugojimas pagrinde siejamas su miškingomis
+2 +2 +2
migraciniai teritorijomis, todėl turi teigiamą reikšmingą poveikį
koridoriai oro kokybei.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 39
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
Apibendrinimas
Apibendrinant galima teigti, jog Klaipėdos rajono savivaldybės rengiamo bendrojo
plano siūlomuose koncepcijos bendrosios erdvinės struktūros variantuose (4.1.1 pav., 4.1.2
pav.), paremtuose tvarios veiklos bei plėtros principais, numatomų teritorijos naudojimo
strategijų bei atitinkamų naudojimo funkcinių prioritetų zonų erdvinė sklaida (4.1.3 pav.) bei
erdvinės urbanistinės – ūkinės integracijos, rekreacinio aktyvumo bei geoekologinės
(geoekologinės takoskyros bei migraciniai koridoriai) ašys reikšmingai teigiamai įtakos rajono
teritorijos bendrąją kraštovaizdžio struktūrą bei aplinkos kokybę, užtikrins ir didins biologinę
įvairovę bei turės teigiamos įtakos visuomenės sveikatingumui. Neigiamos įtakos rajono
savivaldybės teritorijos tvariai plėtrai turės planuotojų prieštaringai vertinamos ir privalomai,
kaip planavimo „paveldas“ perkeltos 2005 BP numatytos urbanistinio naudojimo (neutraliose
teritorijose) ir kontraversinio urbanistinio naudojimo (gamtinio karkaso teritorijose) strategijos
(4.1.4 pav.). Konceptualūs principiniai skirtumai išryškėja tik urbanistinių – ūkinių ašių
vystymo, bei regioninių ryšių klausimais. Vienas iš siūlomų variantų remiasi renovaciniu, o
antrasis – restruktūrizavimo principais.
4.2.2 lentelė. Kraštotvarkinių strategijų poveikio aplinkai vertinimo apibendrinimas.
Vertinamos planavimo
Poveikis Balų suma
struktūros
Teritorijos naudojimo strategijos I variantas II variantas 2005 m. BP
Urbanistinio naudojimo Lietuvos kontekste tai nedidelės ir netgi mažos
urbanistinės teritorijos, todėl jų vystymas ir
plėtra remiantis tai reglamentuojančiais
dokumentais netūrėtų reikšmingai įtakoti nei
kraštovaizdžio struktūros nei aplinkos kokybės,
tačiau turės teigiamą įtakos urbanistinės sistemos 0 0 0
plėtrai, bei rajono savivaldybės socio-
ekonominiams rodikliams. Nepakankamas
urbanistinio vystymo intensyvinimo prioriteto
reglamentavimas gali neigiamai įtakoti
nekilnojamų archeologinių vertybių apsaugą.
2005 m. BP numatyto 2005 m. BP numatyto funkcinio prioriteto
urbanistinio naudojimo teritorijų vystymas gali neigiamai paveikti
(neutraliose teritorijose) kraštovaizdžio struktūrą bei oro kokybę, tačiau
lokaliu mastu. Labiau tikėtina, jog ties Slengiais,
nes čia numatytas itin didelis šio prioriteto
arealas. Kadangi antrojo bendrosios erdvinės 0 0 -4
struktūros varianto atveju ši teritorija lieka už
naujai siūlomų Gargždų savivaldybės ribų, tai
nedidelės šio teritorijos naudojimo prioriteto
zonos esančios savivaldybėje didesnės įtakos
aplinkai neturės.
2005 m. BP numatyto Šios teritorijos prieštarauja gamtinio karkaso
Kontraversinio nuostatom ir aplinkosauginiams principams, o jų
urbanistinio naudojimo daroma potenciali žala proporcinga užimamam
(gamtinio karkaso konservacinių teritorijų plotui. 2008 m. BP 0 0 -6
teritorijose) koncepcijos antruoju bendrosios erdvinės
struktūros atveju šių teritorijų planuojamoje
Gargždų savivaldybėje lieka nedaug.
Intensyvaus ūkinio Didžiausia teigiamą poveikį darys bendrosios
naudojimo rajono kraštovaizdžio struktūros išsaugojimui,
0 0 -3
tačiau neišvengiamai bus susidurta su
gamtosauginėmis problemomis dėl
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 40
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
bioprodukcinio ūkio intensyvinimu, kurios turės
būti sprendžiamos. 2005 m. BP sprendiniuose kai
kurios intensyvaus ūkininkavimo teritorijos
patenka į saugomas teritorijas (pvz.: Ablingos
geomorfologinį, Minijos kraštovaizdžio
draustinius ir pan.)
Tausojančio naudojimo Didžiausią teigiamą poveikį daro kraštovaizdžio
struktūrai bei visuomenės sveikatingumui,
2 2 2
kadangi yra suderinami teritorijos ūkinio
naudojimo bei gamtosauginiai prioritetai.
Konservacinio naudojimo Konservacinio prioriteto teritorijų išsaugojimas
bei gausinimas reikšmingai teigiamai veikia
aplinkos kokybę bei kraštovaizdžio struktūros
6 6 6
išsaugojimą. Taip pat įtakoja ir visuomenės
sveikatos teigiamus pokyčius bei kultūros
paveldo apsaugą.
Tausojančio konversinio Šio funkcinio prioriteto įgyvendinimas susijęs su
naudojimo rajono savivaldybės upių slėniais bei Drevernos –
Priekulės – Gargždų juostišku tausojančio žemės
ūkio – rekreacijos arealu, užtikrinančiu ten
esančių gamtinių ir kultūrinių vertybių tausojantį
naudojimą. Tai teigiamai įtakos bendrą
kraštovaizdžio struktūrą bei aplinkos kokybę.
6 6 -5
2005 m. BP. Sprendiniuose intensyvios
rekreacijos teritorijos naudojimo funkcinės zonos
numatytos konservacinio prioriteto teritorijose
(Svencelės, Kliošių bei Lužijos draustiniai), todėl
neigiamai veiks ne tik kraštovaizdžio struktūrą
bet ir jo stabilumą, o kartu ir biologinę įvairovę
šiose teritorijose.
Erdvinės ašys ir centrai
Urbanistinės – ūkinės Esamų urbanistinių integracinių ašių vystymas
integracijos ašys teigiamai įtakos bendrąją infrastruktūros sistemą, -1 -1 -3
o aplinkos kokybei žymaus poveikio neturės.
Urbanistinės integracijos Mažųjų urbanistinės integracijos centrų
centrai plėtojimas reikšmingos neigiamos įtakos
aplinkos kokybei neturės, tačiau gali nežymiai
-1 1 -2
įtakoti nekilnojamo kultūros paveldo apsaugą,
tačiau kartu gerinti rajono savivaldybės
socialinius ir ekonominius rodiklius.
Rekreacinio vystymo ašys Rekreacinių ašių vystymas turės teigiamą įtaką
2 2 -2
Rekreacijos integracijos visuomenės sveikatingumui bei kraštovaizdžio
centrai struktūros išsaugojimui. Tokias pat tendencijas
sąlygos ir rekreacinio vystymo centrai. 2 2 1
Geoekologinės takoskyros Su šiuo prioritetu yra susiję svarbiausi
ir migraciniai koridoriai kraštovaizdžio komponentai. Todėl,
geoekologinių takoskyrų bei migracinių
koridorių vystymas bei jų funkcionavimo
10 10 2
užtikrinimas reikšmingai teigiamai įtakoja tiek
kraštovaizdžio struktūrą, tiek ir aplinkos būklės
kokybę bei biologinę įvairovę. Taip pat teigiamai
veikia visuomenės sveikatingumą.
Didžiausią teigiamą poveikį rajono teritorijos aplinkos kokybei turės geoekologinių
takoskyrų ir migracinių koridorių vystymas bei jų funkcionavimo užtikrinimas (+10). Taip pat
svarbų vaidmenį aplinkos struktūros ir kokybės gerinimui turės konservacinio naudojimo ir
tausojančio konversinio naudojimo strategijų bei su jomis susijusių teritorijos naudojimo
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 41
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
funkcinių zonų vystymas (+6). Mažesnį (+2), tačiau teigiamą poveikį aplinkos kokybei darys
rekreacinių ir tausojančio bioprodukcinio ūkio teritorijų vystymas.
Nors koncepcijos bendrosios erdvinės struktūros abu variantai, o taip pat teritorijos
funkcinių prioritetų zonos atitinka tvarios plėtros principus ir aplinkosaugos kontekste yra
pagrįstos, tačiau jose neišvengiamai atsiranda 2005 BP urbanistinės plėtros sprendiniai. Tuo
būdu atsiranda netipiška status quo situacija, susidaranti dėl dabartinio patvirtinto bendrojo
plano sprendinių (pirmiausiai, plane numatytų ir jau detalizuojamų gyvenamųjų teritorijų)
privalomojo perkėlimo. Jų buvimas neigiamai įtakoja bendrąją rajono savivaldybės
kraštovaizdžio struktūrą bei neatitinka tvarios plėtros principų. Tai ryškiausiai atsispindi
renovaciniame (I variantas) bendros erdvinės struktūros variante (4.1.1 pav.). II varianto
(restruktūrizacinio) atveju (4.1.2 pav.) kontraversiškai vertinamos 2005 BP urbanistinės plėtros
dauguma teritorijų nebepatenka į naujai siūlomas Gargždų savivaldybės ribas, todėl yra mažiau
aktualios, nors ir išlieka problematiškomis.
Aišku, kad tokie privalomai perkeltieji sprendiniai neturi šio bendrojo plano tekstinėje
dalyje pagrindimų ir neatspindi jo rengėjų nuomonės, dėl ko pastarieji negali prisiimti už juos
atsakomybės. Ypač tai pasakytina apie didžiąsias gyvenamosios statybos teritorijas, kurių
dydis nebuvo pagrįstas jokiais demografiniais ar būsto poreikio skaičiavimais. Be to, nemaža
dalis tokių plotų patenka į gamtinio karkaso geoekologinę takoskyrą, kurioje pagal LR
Saugomų teritorijų įstatymą ir galiojančius Gamtinio karkaso nuostatus gyvenamųjų kvartalų
statyba iš vis neleidžiama, dėl ko net atsiranda panašių sprendinių derinimo legitimumo
problema.
Pateikiamoje koncepcijoje skiriasi bendrosios erdvinės struktūros variantai, todėl
skiriasi ir urbanistinių - ūkinių integracijos ašių siūlomi variantai.
Kadangi pirmuoju variantu (I variantas) yra siūloma renovaciniais principais paremtas
urbanistinių – ūkinių ašių bei jų jungiamų centrų plėtojimas, todėl poveikis aplinkai bei
kraštovaizdžio struktūrai yra mažai pastebimas. Juolab jog tai kartu remiasi ir esama
infrastruktūra bei esama erdvine administracine sistema.
Antruoju variantu (II variantas), kuris remiasi reorganizacijos principais, siūloma
pertvarkyti Esamos Klaipėdos rajono savivaldybės ribas ir suformuoti Gargždų savivaldybė,
kartu pertvarkant administracinius bei urbanistinius-ūkinius vidinius bei išorinius ryčius bei
dalinai keičiant urbanistinių centrų hierarchiją.
Kadangi urbanistinių-ūkinių integracijos ašių vystymas yra dalinai susijęs ir su
transporto srautų perskirstymu, todėl gali būti juntamas neigiamas poveikis atskirų aplinkos
komponentų kokybei (oro, dirvožemio ir pan.), tačiau kartu bus sudarytos prielaidos rajono
savivaldybės ekonominės, socialinės bei demografinės aplinkos vystymuisi. Todėl,
nepriklausomai nuo vertinimo (-1) (ataskaitoje vertinimas atliekamas poveikio gamtinei
aplinkai kontekste ) pačių urbanistinių centrų bei juos integruojančių ašių plėtojimas laikomas
teigiamu teritorinės rajono savivaldybės struktūros vystymo veiksniu.
Koncepcijos bendrosios erdvinės struktūros variantai bei teritorijos naudojimo
funkcinių prioritetų zonavimas vertintas jį lyginant su 2005 m. Klaipėdos rajono BP
sprendiniais (4.1.4 pav.). Todėl pateikiama naujoji Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos
bendrojo plano koncepcija sprendžia šias problemas:
1. Urbanistinio naudojimo – siūlydama socialiai bei ekonomiškai pagrįstus jų plotus,
koreguojant naujai siūlomos Gargždų savivaldybės ribas iki minimumo mažinant
2005 m. BP numatytas urbanistinio naudojimo neutraliose (2005 m. BP, -3) bei
kontraversinio urbanistinio naudojimo teritorijas (2005 m. BP, -5). Taip pat
siūlomas kompromisinis variantas sprendžiant perimtų kontraversinių teritorijų
urbanizaciją – dispersinis (sodybinis ar grupinis) užstatymas.
2. Intensyvaus ūkinio naudojimo – 2005 m. BP sprendiniai šio prioriteto teritorijas
numato ir kai kuriose saugomose teritorijose (Svencelės, Kliošių bei Lužijos
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 42
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
draustiniai), (sprendinių vertinimas, -3) Rengiamoje koncepcijoje šio prioriteto
teritorijos keičiamos į tausojančio konversinio naudojimo funkcinį prioritetą.
3. Tausojančio konversinio naudojimo - 2005 m. BP sprendiniuose intensyvios
rekreacijos teritorijos naudojimo funkcinės zonos (vertinimas, -5) numatytos
konservacinio prioriteto teritorijose (Svencelės, Kliošių bei Lužijos draustiniai),
todėl neigiamai veiks ne tik kraštovaizdžio struktūrą bet ir jo stabilumą, o kartu ir
biologinę įvairovę šiose teritorijose. Parengtoje koncepcijoje šio prioriteto teritorijų
aukščiau išvardintose saugomose teritorijose yra atsisakyta, nes jų buvimas čia,
pažeidžia Lietuvoje galiojančius teisės aktus.
4. Urbanistinės-ūkinės integracijos – 2005 m. BP sprendiniai numato neoptimalų kai
kurių ašių vystymą, o taip pat perdaug intensyvią Pajūrio regioninio parko buferinės
zonos bei Drevernos urbanizaciją. Koncepcija numato šių probleminių teritorijų
urbanizacijos masto optimizavimą, tai derinant su šių teritorijų aplinkosauginiais
reikalavimais bei gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimo prioritetais.
5. Gamtinio karkaso formavimo - 2005 m. BP sprendiniuose gamtinio karkaso
nuostatų teritorinis realizavimas yra komplikuotas dėl jo teritorijoje suplanuotų, su
gamtinio karkaso nuostatomis nesuderinamų, teritorijos naudojimo funkcinių
prioritetų (urbanizuotų ir rekreacinių, bei kai kurių intensyvaus ūkinio naudojimo
teritorijų vystymo). Parengta koncepcija sudaro prielaidas teritoriniam gamtinio
karkaso nuostatų įgyvendinimui bei naikina su tuo susijusias kraštotvarkines
problemas.
Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos sprendiniai netik sprendžia
2005 m. BP sprendinių sąlygotas kraštotvarkines problemas, bet kartu šalina ir Klaipėdos
apskrities 2005 m. bendrajame plane (4.1.5 pav., 4.1.6 pav.), su rekreacinių bei konservacinių
ir intensyvaus ūkinio naudojimo bei konservacinių teritorijų prieštaromis susijusias
kraštotvarkines situacijas.
Klaipėdos miesto bendrojo plano brėžiniuose nėra įvardijami jokie integraciniai miesto
ir Klaipėdos rajono savivaldybės ryšiai ar pateikiamos jų ašys. Miesto įtakos zona Klaipėdos
rajono savivaldybės teritorijai yra įvardijama tik kelio Palanga – Šilutė apsauginė juosta o taip
pat, vakarinėje miesto dalyje esanti pramoninė zona.
Apibendrinant būtina akcentuoti, jog parengta koncepcija ištaiso 2005 m. BP
sprendiniuose (4.1.4 pav.) paliktas planuotojų klaidas bei išsprendžia daug su tuo susijusių
kraštotvarkinių problemų.
4.2.3 lentelė. Koncepcijų sprendinių poveikio aplinkai vertinimo apibendrinimas.
Vertinimo aspektai
kraštovaizdžio Biologinei Kultūros Visuomenės Dirvožemio Oro Bendras
struktūrai ir įvairovei vertybėms sveikatai ir vandens kokybei
stabilumui kokybei
I variantas –
0,67 0,50 0,08 0,75 0,08 0,08 2,17
Renovacinis
II variantas –
0,67 0,50 0,08 0,83 0,17 0,08 2,33
Restruktūrizacinis
2005 m. BP
-0,83 -0,50 0,08 0,42 -0,33 0,00 -1,17
sprendiniai
Atlikus Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos bendrosios erdvinės
struktūros variantų vertinimą bei įvertinus rajono aplinkosauginiu, ekonominius, socialinius bei
infrastruktūros vystymo prioritetus, labiau tvarios plėtros principus bei čia esančių problemų
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 43
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
sprendimą atitinkančiu variantu reiktų laikyti antrąjį – restruktūrizacinį bendrosios erdvinės
struktūros modelį (4.2.3 lentelė). Prioritetai antrajam variantui suteikiami ir todėl, kad nors
ekonomiškai tai sunkiau įgyvendinama variantas, tačiau sudaro prielaidas progresyviai vystyti
rajono savivaldybės teritorijos urbanistinį – ūkinį potencialą, formuoti pačios kaip tokios –
Gargždų savivaldybės identitetą bei jos regioninius ryšius, tuo pačiu įgyvendinant Europos
Sąjungos regioninę politiką.
Teritorijų planavimas neatsiejamas nuo visuomenės raidos ir jos sveikatingumo
bendrąja prasme. Todėl, koncepcijos sprendiniuose ypač daug dėmesio skiriant kraštovaizdžio
struktūros ir stabilumo užtikrinimui bei pačios aplinkos komponentų kokybės gerinimui,
didžiausia teigiamą efektą patiria visuomenė, kadangi jai egzistuoti sudaromos optimalios
gamtinės-kultūrinės aplinkos bei joje esančios infrastruktūros sąlygos.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 44
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
5. Priemonės reikšmingoms pasekmėms aplinkai kompensuoti
Siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių aplinkai, reikalinga:
1. teritorinę veiklą vystyti remiantis bendrojo plano koncepcijoje įvardintais teritorijos
naudojimo funkciniais prioritetais, teritorijos naudojimo strategijomis bei kraštotvarkinėmis
ašimis.
2. Konkretizuojant Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano
sprendinius vadovautis aprobuota koncepcija nekeičiant joje numatytų teritorijos naudojimo
strategijų bei naudojimo funkcinių prioritetų bei jų erdvinės struktūros, išlaikant ir vystant
integracines ašis.
3. Rengiant teritorijos specialiuosius ir detaliuosius planus vadovautis bendrojo plano
koncepcijos, tiesiogiai ir netiesiogiai su aplinkos kokybe bei jos apsauga susijusiais,
sprendiniais įtvirtinančiais tvaraus vystymosi principus;
4. Rengti saugomų teritorijų specialiuosius planus bei funkcinio zonavimo dokumentus
tuo pačių eliminuojant neigiamai aplinkos apsaugą įtakojančius juridinius precedentus.
5. Vykdant ekologinį švietimą skatinti rajono savivaldybės visuomenės ekologinį
sąmoningumą. Supažindinti institucijas ir suinteresuotą visuomenę su bendrojo plano
sprendiniais.
6. Laikytis Rajono savivaldybės teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentavimo
principų ir jų tolimesnio detalizavimo žemesnio lygmens teritorinio planavimo dokumentuose.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 45
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
6. Bendrojo plano koncepcijos alternatyvos
SPAV ataskaitoje yra vertinamos dvi bendrojo plano koncepcijos alternatyvos. Jose nuosekliai
yra plėtoja Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostatas. Kadangi koncepcijų abu
variantai yra paremti tvaraus vystymosi principais, juose pateikiamiems teritorijos naudojimo
funkciniams prioritetams, teritorijos naudojimo strategijomis bei regioninio reglamentavimo
arealams kitų alternatyvų nėra. Bet kuri iš kitų alternatyvų, iškelianti prioritetus nesuderinamus
su tvarios plėtros principais bei prieštaraujanti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam
planui bei jo sprendimams, gali tik padidinti neigiamų pasekmių aplinkai tikimybę, todėl yra
nesvarstytina.
Kiekvienas iš nagrinėjamų koncepcijos variantų turi savo pliusų bei minusų. Pirmajame
variante yra išlaikoma esama erdvinė rajono struktūra esamas problemas siūlant spręsti
remiantis renovacijos principais. Jame laikomasi tvarios plėtros principų, pagrindiniu funkciniu
prioritetu išskiriant esamos erdvinės struktūros (status quo) išsaugojimą bei kompensuojančiųjų
ašių vystymą.
Antrame koncepcijos variante nepažeidžiant tvarios plėtros principų bei išlaikant
kraštovaizdžio erdvinę struktūrą didesnis dėmesys skiriamas demografinių – socialinių
problemų sprendimui. Koncepcija paremta restruktūrizavimo principais. Joje yra siūloma
reorganizuoti esama teritorinę administracinę struktūra, keičiant esamos savivaldybės ribas dalį
teritorijų atiduoti Klaipėdos miesto bei gretimų rajonų savivaldybėms. Tai sudarytų prielaidas
vystyti savivaldybės urbanistinės atskirties teritorijas. Bei suaktyvinti regioninės jungtis.
Tinkamai reglamentuojant šios koncepcijos įgyvendinimą butų iki minimumo sumažinta
tikimybė naujoms aplinkosauginėms probleminėms situacijoms ir sudarytos prielaidos spręsti
socialines ir demografines problemas.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 46
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
7. Vertinimo sunkumai ir galimos stebėsenos priemonės
Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos teritorijos naudojimo
strategijų, naudojimo funkcinių prioritetų bei urbanistinių – ūkinių integracinių ašių vystymo
įgyvendinimo poveikio aplinkai vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimu dėl planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos
aprašo (Nr. 967, 2004 m.) bei strateginiu pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo
dokumentu (Nr. 01-05/486, 2008 m.). Analizei panaudota Klaipėdos rajono savivaldybės
esamos būklės medžiagos dalis susijusi su kraštovaizdžiu bei bioįvairove, aplinkos kokybe bei
jos apsauga, probleminėmis situacijomis bei saugomomis teritorijomis. Vertinimo sunkumai
yra susiję su statistinės informacijos trūkumu bei esamos būklės ataskaitos informaciniu
nevienalytiškumu, kuris lemia tiek esamos būklės analizės netikslumus, tiek ir probleminių
situacijų sklaidos teritorinį detalumą. Tačiau, vertinant tendencijų inertiškumą laike, aplinkos
pokyčiai yra nežymūs, todėl vertinimo rezultatams esamos būklės medžiagos atnaujinimas
įtakos neturi. Taip pat vertinimo rezultatus įtakoja informacijos, susijusios su NATURA 2000
teritorijomis, trūkumas. NATURA 2000 teritorijų tinklas yra pakankamai jaunas, labai
dinamiškas, todėl su šio tinklo teritorijomis susijusi informacija yra nuolatos kintanti.
Vertinimą apsunkina ir atskirų teritorijos naudojimo strategijų nevienareikšmiškas
interpretavimas bei NATURA 2000 teritorijų ribų nepakankamai apgalvotas nustatymas.
Vertinimo objektyvumą ir išsamumą įtakoja koncepcijos variantų interpretavimo
galimybės bei jų potencialaus įgyvendinimo ekonominis nelygiavertiškumas.
Teritorijos, kurios gali būti reikšmingai paveiktos įgyvendinus ar neįgyvendinus
bendrojo plano koncepcijos sprendinių, turi būti stebimos remiantis Valstybine aplinkos
monitoringo 2005 – 2010 metų programa (2005 m. vasario 7 d. Nr. 130). Poreikis vykdyti
monitoringą, ir tuo atveju, jei jis vykdomas – jo apimtis turi būti numatyta atitinkamuose
dokumentuose.
Koncepcijos sprendinių įgyvendinimo įtakos aplinkos kokybei stebėjimą turėtų
organizuoti ir vykdyti regioninis aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) Pagrindinis
dėmesys vykdant monitoringą turėtų būti kreipiamas į dirvožemio, oro, požeminio bei
paviršinio vandens kokybinius pokyčius. Taip pat turėtų būti vykdomas ir kraštovaizdžio
struktūros bei vizualinės kokybės monitoringas.
Pasirenkant vieną iš galimų koncepcijos variantų be aplinkos kokybės pokyčių
stebėjimo turėtų būti atliktas kiekvienos iš koncepcijų įgyvendinimo ekonominių galimybių
vertinimas.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 47
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
8. Santrauka
SPAV ataskaita yra rengiama remiantis 2004 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtintu „Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos
aprašu“. Šio vertinimo tikslas yra, remiantis strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties
nustatymo dokumentu, įvertinti jame įvardintose teritorijose galimas reikšmingas teigiamas bei
neigiamas pasekmes, kurios gali įvykti įgyvendinus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo
plano koncepcijos sprendinius.
Rajono savivaldybės bendrajame plane numatytų bendrųjų ir specialiųjų teritorijos
vystymo tikslų sistema sudaryta siekiant nuosekliai įgyvendinti tvaraus vystymo politiką,
užtikrinti sveiką aplinką, tinkamą gamtos ir intelektualinių išteklių naudojimą, stabilų
ekonomikos augimą bei visuomenės gerovę.
Rajono savivaldybės aplinkos būklės apžvalga atlikta remiantis rajono esamos būklės
analize, kuri buvo parengta 2008 m. Aplinkos komponentų kokybės pokyčiai lemia bendrąją
aplinkos būklę ir vienaip ar kitaip, neigiamai arba teigiamai įtakoja natūralaus ir pusiau
natūralaus kraštovaizdžio, tame tarpe ir biotos struktūros bei jos populiacijų pokyčius.
Oro kokybė Klaipėdos rajone labiausiai priklauso nuo teršalų kiekio, kurie į aplinką
patenka dėl išvystytos pramonės ir energetikos ūkio. Klaipėdos rajone, kaip ir visoje šalyje į
aplinkos orą daugiausiai patenka sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx) bei anglies
monoksido (CO). Požeminio vandens kokybė Klaipėdos rajono savivaldybėje yra
problematiška. Tuo tarpu viena aktualiausių Klaipėdos rajono paviršinių vandenų kokybės
problemų, kaip ir visoje šalyje, yra jų užterštumas biogeninėmis ir organinėmis medžiagomis.
Pagrindiniai komponentai, teršiantys Kuršių marių ir kitų Klaipėdos rajono paviršinių vandenio
vandens telkinius - azoto ir fosforo junginiai. Rajono dirvožemiai pasižymi mažu eroduotų
dirvožemių kiekiu.
Kraštovaizdžio stabilumo požiūriu padėtį Klaipėdos rajono savivaldybėje galima
vertinti kaip artimą patenkinamai. Aktuali problema yra susijusi su natūralių ir pusiau natūralių
teritorijų sklaidos netolygumu, taip pat didelėje dalyje Klaipėdos rajono savivaldybės
teritorijos stebima nepakankama žemėnaudos fragmentacija.
Paskutiniuoju metu Klaipėdos rajone formuojasi smulkiasklypė žemėvalda, todėl
vykstančią žemėvaldos kaitą galima įvardinti kaip vieną didžiausių antropogeninių poveikių
kraštovaizdžiui. Tuo tarpu biologinės įvairovės išsaugojimas - vienas iš svarbiausių uždavinių,
siekiant darnaus visuomenės vystymosi. Klaipėdos rajono kraštovaizdis vienas iš labiausiai
sukultūrintų Lietuvoje, su išvystytu žemės ir miškų ūkiu.
Bendrojo plano koncepcijos sprendinių poveikis vertinamas Saugomų bei NATURA
2000 teritorijų ir nekilnojamo kultūros paveldo vertybių atžvilgiu. Taip pat vertinamas jų
poveikis kraštovaizdžio struktūrai ir stabilumui, biologinei įvairovei, kultūros paveldui,
dirvožemio, vandens ir oro kokybei bei visuomenės sveikatingumui.
Apibendrinant Klaipėdos rajono savivaldybės rengiamo bendrojo plano koncepcijos
sprendinių vertinimą galima teigti, kad jie paremti tvarios veiklos bei plėtros principais,
numatomų teritorijos naudojimo strategijų bei atitinkamų naudojimo funkcinių prioritetų zonų
erdvinė sklaida bei erdvinės urbanistinės – ūkinės integracijos, rekreacinio aktyvumo bei
geoekologinės ašys reikšmingai teigiamai įtakos rajono teritorijos bendrąją kraštovaizdžio
struktūrą bei aplinkos kokybę, užtikrins ir didins biologinę įvairovę bei turės teigiamos įtakos
visuomenės sveikatingumui. Neigiamos įtakos rajono savivaldybės teritorijos tvariai plėtrai
turės planuotojų prieštaringai vertinamos ir privalomai, kaip planavimo „paveldas“ perkeltos
2005 BP numatytos urbanistinio naudojimo (neutraliose teritorijose) ir kontraversinio
urbanistinio naudojimo (gamtinio karkaso teritorijose) strategijos.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 48
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
Didžiausią teigiamą poveikį rajono teritorijos aplinkos kokybei turės geoekologinių
takoskyrų ir migracinių koridorių vystymas bei jų funkcionavimo užtikrinimas (+10). Taip pat
svarbų vaidmenį aplinkos struktūros ir kokybės gerinimui turės konservacinio naudojimo ir
tausojančio konversinio naudojimo strategijų bei su jomis susijusių teritorijos naudojimo
funkcinių zonų vystymas (+6). Mažesnį (+2), tačiau teigiamą poveikį aplinkos kokybei darys
rekreacinių ir tausojančio bioprodukcinio ūkio teritorijų vystymas.
Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos sprendiniai ne tik sprendžia
2005 m. BP sprendinių sąlygotas kraštotvarkines problemas, bet kartu šalina ir Klaipėdos
apskrities 2005 m. bendrajame plane, su rekreacinių bei konservacinių ir intensyvaus ūkinio
naudojimo bei konservacinių teritorijų prieštaromis susijusias kraštotvarkines situacijas.
Atlikus Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos bendrosios erdvinės
struktūros variantų vertinimą bei įvertinus rajono aplinkosauginius, ekonominius, socialinius
bei infrastruktūros vystymo prioritetus, labiau tvarios plėtros principus bei čia esančių
problemų sprendimą atitinkančiu variantu reiktų laikyti antrąjį – restruktūrizacinį bendrosios
erdvinės struktūros modelį. Prioritetai antrajam variantui suteikiami ir todėl, kad nors
ekonomiškai tai sunkiau įgyvendinamas variantas, tačiau sudaro prielaidas progresyviai vystyti
rajono savivaldybės teritorijos urbanistinį – ūkinį potencialą, formuoti pačios kaip tokios –
Gargždų savivaldybės identitetą bei jos regioninius ryšius, tuo pačiu įgyvendinant Europos
Sąjungos regioninę politiką.
Teritorijų planavimas neatsiejamas nuo visuomenės raidos ir jos sveikatingumo
bendrąja prasme. Todėl, koncepcijos sprendiniuose ypač daug dėmesio skiriant kraštovaizdžio
struktūros ir stabilumo užtikrinimui bei pačios aplinkos komponentų kokybės gerinimui,
didžiausia teigiamą efektą patiria visuomenė, kadangi jai egzistuoti sudaromos optimalios
gamtinės-kultūrinės aplinkos bei joje esančios infrastruktūros sąlygos.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 49
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
PRIEDAI
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 50
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
2.2.2. lentelė. Gamtinių buveinių apsaugai svarbios teritorijos ar jų dalys patenkančios į
Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją.
Pastabos dėl vietovių,
Eil. Vietovės Plotas, ha atitinkančių gamtinių buveinių Vertybės, dėl kurių atrinkta vietovė
Nr. pavadinimas / dalis apsaugai svarbių teritorijų
rajone atrankos kriterijus, ribų
1 2 3 4 5
1. Baltijos jūros 17097/ 1,1 Ribos sutampa su Baltijos jūros Rifai
priekrantė talasaloginio draustinio ribomis
ir Pjūrio regioninio parko
Karklės talasaloginio draustinio
ribomis
2. Kuršių marios 31642/ Kuršių marių dalis Lagūnos
8211
3. Kuršių nerija 24996/ Ribos sutampa su Kuršių nerijos Smėlio seklumos, lagūnos,
1655 nacionalinio parko ribomis, užuomazginės pustomos kopos,
išskyrus rekreacinės bei kitos baltosios kopos, baltosios kopos,
paskirties prioriteto funkcines pilkosios kopos, kopų varnauogynai,
zonas kopų gluosnynai, medžiais apaugusios
pajūrio kopos, drėgnos tarpkopės,
pajūrio smėlynų tyruliai, pajūrinė
linažolė
4. Lužijos ir Tyrų 2684/ Ribos sutampa su Kliošių Pajūrio smėlynų tyruliai, karbonatinių
pelkės 2684 kraštovaizdžio draustinio ir smėlynų smiltpievės, melvenynai,
Lužijos botaninio – zoologinio eutrofiniai aukštieji žolynai, aliuvinės
draustinio ribomis pievos, šienaujamos mezofitų pievos,
degradavusios aukštapelkės, pelkiniai
miškai
5. Minijos upė 2197/ Patenka į Minijos ichtiologinį Baltijos lašiša
732 draustinį
6. Minijos upės 2175/ Ribos sutampa su Minijos Skroblynai, griovų ir šlaitų miškai,
slėnis 1090 senslėnio kraštovaizdžio aliuviniai miškai, paupių guobynai,
draustinio ribomis
7. Pajūrio kopos 422 / 289 Patenka į Pajūrio regioninį parką Užuomazginės pustomos kopos,
(dalis Nemirsetos, Šaipės baltosios kopos, pilkosios kopos, kopų
kraštovaizdžio draustinių ir gluosnynai, medžiais apaugusios
Plazės rezervatas). pajūrio kopos, pajūrio smėlynų tyruliai,
stepinės pievos, šienaujamos mezofitų
pievos
11. Veiviržo upės 1778/ Ribos sutampa su Veiviržo Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės,
slėnis 696 kraštovaizdžio draustinio natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių
ribomis arba aštrių bendrijomis, upių
sraunumos su kurklių bendrijomis,
karbonatinių smėlynų smiltpievės,
stepinės pievos, melvenynai, aliuvinės
pievos, eutrofiniai aukštieji žolynai,
šienaujamos mezofitų pievos,
miškapievės, vakarų taiga, plačialapių
ir mišrūs miškai, medžiais apaugusios
ganyklos, pelkėti lapuočių miškai,
griovų ir šlaitų miškai, sausieji
ąžuolynai, aliuviniai miškai, natūralūs
distrofiniai ežerai
8. Rietavo miškai 26719/ Į šią teritoriją patenka Reiskių Natūralūs distrofiniai ežerai, aktyvios
5095 Tyro ir Aukštojo Tyro aukštapelkės, vakarų taiga, pelkėti
telmologiniai draustiniai lapuočių miškai, pelkiniai miškai, lūšis
1 2 3 4 5
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 51
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
9. Svencelės pelkė 1207/ Ribos sutampa su Svencelės Degradavusios aukštapelkės, pelkiniai
813 telmologinio draustinio ribomis miškai
10. Veiviržo ir 1073/ Patenka į Veiviržo ichtiologinį Ovalioji geldutė, paprastasis kūjagalvis,
Šalpės upės 2,7 draustinį (dalis) ir Veiviržo pleištinė skėtė, ūdra
kraštovaizdžio draustinį (dalis)
Šaltinis: LR Vyriausybės nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimo NR.
399 ,,Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų,
sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ pakeitimo (Žin., 2006, Nr. 92-3635)
2.2.3. lentelė. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ar jų dalys patenkančios į Klaipėdos
rajono savivaldybės teritoriją.
Aptinkama europinės
Eil. Saugomos Paukščių svarbos saugomų rūšių Pastabos dėl paukščių apsaugai
Nr. teritorijos arba apsaugai paukščių, teritorijos svarbios teritorijos ribų
jų dalys svarbi svarba migruojantiems
teritorija paukščiams
1. Kalvių Kalvių Upinės žuvėdros Paukščių apsaugai svarbios teritorijos
atkuriamasis karjeras ribos sutampa su patvirtintomis Kalvių
sklypas atkuriamojo sklypo ribomis
2. Kliošių Tyrų pelkė Juodkrūčiai bėgikai, Paukščių apsaugai svarbios teritorijos
kraštovaizdžio meldinės nendrinukės ribos sutampa su patvirtintomis Kliošių
draustinis kraštovaizdžio draustinio ribomis
3. Kuršių nerijos Kuršių nerijos Juodieji pesliai. Jūriniai Paukščių apsaugai svarbios teritorijos
nacionalinio nacionalinis ereliai, ligutės, dirvoniniai ribos sutampa su patvirtintomis Kuršių
parko dalis parkas kalviukai; migruojančių ir nerijos nacionalinio parko ribomis,
žiemojančių vandens išskyrus šio parko rekreacinio, ūkinio
paukščių sankaupos vietos komunalinio ir kitos paskirties prioriteto
Baltijos jūroje ir Kuršių funkcines zonas.
mariose, taip pat paukščių
migracinių srautų
susiliejimo vieta
4. Minijos Minijos upės Griežlės, tulžiai Paukščių apsaugai svarbi teritorija užima
ichtiologinio slėnis dalį saugomų teritorijų
draustinio dalis,
Minijos
senslėnio
kraštovaizdžio
draustinio dalis,
Minijos upės
apsaugos zonos
dalis
5. Pajūrio Nemirsetos Dirvoniniai kalviukai Paukščių apsaugai svarbi teritorija užima
regioninio parko smiltpievės dalį saugomos teritorijos
dalis
6. Reiskių tyro Reiskių tyro Dirviniai sėjikai, tikučiai Paukščių apsaugai svarbios teritorijos
telmologinis pelkė ribos sutampa su patvirtintomis Reiskių
draustinis tyro telmologinio draustinio ribomis
7. Svencelės pievų Svencelės Meldinės nendrinukės Paukščių apsaugai svarbi teritorija apima
botaninis – pievos Svencelės pievų botaninį – zoologinį
zoologinis draustinį ir užima dalį Kintų botaninio
draustinis, Kintų draustinio
botaninio
draustinio dalis
8. Pajūrio Baltijos jūros Rudakaklių narų, sibirinių Paukščių apsaugai svarbi teritorija užima
regioninio parko priekrantė gagų, klykuolių, didžiųjų dalį Pajūrio regioninio parko
dalis dančiasnapių ir mažųjų
kirų žiemojimo ir
migracinių sankaupų vieta
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 52
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
9. Vainuto miškų Vainuto Juodieji gandrai, Paukščių apsaugai svarbios teritorijos
biosferos miškai vapsvaėdžiai ribos sutampa su patvirtintomis Vainuto
poligonas miškų biosferos poligono ribomis
Šaltinis: LR aplinkos ministro įsakymas ,,Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių
teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos komisijai, patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 105 – 3908;
106; 107; 108); LR aplinkos ministro įsakymas dėl aplinkos ministro 2005 m. birželio 15d. įsakymo Nr. D1-302
,,Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti
Europos komisijai, patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2006, Nr. 124-4709).
4.1.1 pav. Teritorijos bendroji erdvinė struktūra, I variantas – Renovacinis vystymas
(Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcija, 2008).
4.1.2 pav. Teritorijos bendroji erdvinė struktūra, II variantas – Restruktūrizacinis vystymas
(Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcija, 2008).
4.1.3 pav. Teritorijos funkcinių prioritetų zonavimas (Klaipėdos rajono savivaldybės
teritorijos bendrojo plano koncepcija, 2008).
4.1.4 pav. Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendiniai (Klaipėdos rajono savivaldybės
teritorijos bendrojo plano sprendiniai, 2005)
4.1.5 pav. Klaipėdos apskrities teritorijos erdvinės struktūros raidos koncepcija (Klaipėdos
apskrities bendrasis planas, 2008).
4.1.6 pav. Klaipėdos apskrities teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai (Klaipėdos
apskrities bendrasis planas, 2008).
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
