klaip r sav bp spav ataskaita by ZyM7NnzX

VIEWS: 23 PAGES: 52

									KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                       1
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita




Rengėjų sąrašas:

       Proj. d. vad. A. Mituzas .......................


Konsultantai:

       Prof. habil. dr. P. Kavaliauskas .......................


       Dr. J. Volungevičius ..............................




___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                            2
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita


            TURINYS


   Įvadas                                                                     3 psl.
   1. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano
       koncepcija                                                             4 psl.
     1.1. Koncepcijos pagrindiniai tikslai                                    4 psl.
     1.2. Koncepcijos sąsaja su kitais planais                                5 psl.
   2. Rajono savivaldybės teritorijos aplinkos būklės apžvalga                7 psl.
     2.1. Esama aplinkos būklė ir jos pokyčiai                                7 psl.
     2.2. Galimo reikšmingo poveikio teritorijos                             15 psl.
   3. Aplinkos apsaugos problemos, susijusios su bendrojo plano
       koncepcija                                                            18 psl.
     3.1. Europos bendrijos ir nacionaliniu lygmeniu nustatyti aplinkos
         apsaugos tikslai                                                    18 psl.
     3.2. Aplinkos apsaugai svarbios (probleminės) situacijos                20 psl.
   4. Galimos reikšmingos pasekmės aplinkai                                  23 psl.
     4.1. Bendrieji galimų reikšmingų pasekmių aplinkai ypatumai             23 psl.
     4.2. Pasekmių vertinimas                                                29 psl.
   5. Priemonės reikšmingoms pasekmėms aplinkai kompensuoti                  44 psl.
   6. Bendrojo plano koncepcijos alternatyvos                                45 psl.
   7. Vertinimo sunkumai ir galimos stebėsenos priemonės                     46 psl.
   8. Santrauka                                                              47 psl.
   9. Priedai                                                                49 psl.
     2.2.2 lentelė. Gamtinių buveinių apsaugai svarbios teritorijos ar jų
                     dalys patenkančios į Klaipėdos rajono savivaldybės
                     teritoriją.                                             50 psl.
     2.2.3 lentelė. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ar jų dalys
                     patenkančios į Klaipėdos rajono savivaldybės
                     teritoriją.                                             51 psl.
   4.1.1 pav. Teritorijos bendroji erdvinė struktūra, I variantas –
              Renovacinis vystymas (Klaipėdos rajono savivaldybės
                                                                             53 psl.
              teritorijos bendrojo plano koncepcija, 2008).
   4.1.2 pav. Teritorijos bendroji erdvinė struktūra, II variantas –
              Restruktūrizacinis vystymas (Klaipėdos rajono savivaldybės
                                                                             54 psl.
              teritorijos bendrojo plano koncepcija, 2008).
   4.1.3 pav. Teritorijos funkcinių prioritetų zonavimas (Klaipėdos rajono
                                                                             55 psl.
              savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcija, 2008).
   4.1.4 pav. Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendiniai (Klaipėdos
              rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai,
                                                                             56 psl.
              2005)
   4.1.5 pav. Klaipėdos apskrities teritorijos erdvinės struktūros raidos
                                                                             57 psl.
              koncepcija (Klaipėdos apskrities bendrasis planas, 2008).
   4.1.6 pav. Klaipėdos apskrities teritorijos naudojimo funkciniai
                                                                             58 psl.
              prioritetai (Klaipėdos apskrities bendrasis planas, 2008).




___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                    3
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita


Įvadas
         Rengiamos Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, strateginis
pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) atliekamas teritorijos vystymo koncepcijos rengimo
stadijoje. Šio vertinimo tikslas yra, remiantis strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties
nustatymo dokumentu, įvertinti jame įvardintose teritorijose galimas reikšmingas teigiamas bei
neigiamas pasekmes, kurios gali įvykti įgyvendinus rajono teritorijos bendrojo plano
koncepcijos sprendinius.
         SPAV ataskaita yra rengiama remiantis 2004 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtintu „Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos
aprašu“.
         SPAV ataskaitoje yra pateikiama vertinamų teritorijų (valstybinių rezervatų,
nacionalinių bei regioninių parkų, valstybinių ir savivaldybių draustinių bei NATURA 2000
teritorijų) aplinkos ir kultūros vertybių būklė bei galimi jos pokyčiai įgyvendinus teritorijos
bendrojo plano koncepcijos sprendinius. Analizuojama bendroji erdvinė rajono teritorijos
struktūra, teritorijų naudojimo strategijos bei teritorijų naudojimo funkcinių prioritetų erdvinė
sklaida.
         Ataskaitoje didelis dėmesys skiriamas gamtosaugines problemas generuojantiems
veiksniams bei to pasekoje atsirandančioms probleminėms situacijoms. Sprendinių poveikio
aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitos tikslas – įvertinti Klaipėdos rajono savivaldybės
teritorijos bendrojo plano koncepcijoje numatytos erdvinės struktūros, teritorijos naudojimo
strategijų bei naudojimo funkcinių prioritetų erdvinio įgyvendinimo pasekmes teritorijoms,
kurios yra išvardintos strateginiame pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo
dokumente. T.y. vertinamos principinės koncepcijos nuostatos bei jų erdvinė sklaida. Tuo
tarpu, konkretūs sprendiniai bei su tuo susiję pramonės ar energetikos objektai bei įvairūs
lokalūs atskirų funkcinių prioritetų arealai bus vertinami bendrojo plano sprendinių vertinimo
stadijoje.




___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                  4
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita


1. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano
koncepcija

1.1. Koncepcijos pagrindiniai tikslai
         Rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatoma bendrųjų ir specialiųjų
teritorijos vystymo tikslų sistema, sudaryta numatant nuosekliai įgyvendinti tvaraus vystymosi
politiką, užtikrinančią sveiką aplinką, tinkamą gamtos ir intelektualinių išteklių naudojimą,
nuosaikų, bet stabilų ekonomikos augimą, visuotinę visuomenės gerovę, patikimas socialines
garantijas.
         Pagrindinis savivaldybės teritorijos bendrojo plano principas ir tikslas yra
savivaldybės teritorijos tvaraus vystymosi kelio užtikrinimas. Pasirinktam pagrindiniam
strateginiam principui realizuoti būtina laikytis šių principinių tvarkymo nuostatų:

        Savivaldybės socialinės-ekonominės ir ekologinės politikos kryptys turi būti
          tarpusavyje suderintos ir neprieštaringos;
        Savivaldybės teritorijos aplinkos kokybė yra visos savivaldybės gyventojų turtas ir
          turi būti išsaugota dėl savo prigimtinės vertės;
        Savivaldybės teritorijos išteklių naudojimas turi atitikti bendriesiems
          perspektyviniams visuomenės poreikiams, būti subalansuotas funkciniu atžvilgiu ir
          garantuoti taršos gamtinėje aplinkoje mažinimą;
        Savivaldybės savitumo išsaugojimas ir plėtojimas turi remtis įvairiais teritoriniais
          veiksniais: regioniniais, ekonominiais, gamtine įvairove, kultūrine įvairove ir kt.
                                                                       .
       Nustatytoms Klaipėdos savivaldybės vystymo strateginėms kryptims realizuoti
numatoma bendrųjų teritorijos vystymo tikslų sistema, kurioje bendrieji tikslai
konkretizuojami socialinėje, ekonominėje, aplinkosaugos ir erdvinės struktūros vystymo
plotmėje.

        Socialinėje plotmėje siekiama įgyvendinti teritoriškai diferencijuotą socialinės-
kultūrinės infrastruktūros plėtrą bei užtikrinti regiono gyventojams sveiką ir švarią aplinką.
        Ekonominėje plotmėje siekiama užtikrinti ilgalaikius žemėnaudos prioritetus ir
racionalų žemės naudojimo balansą kartu modernizuojant tradicinį žemės ir miškų ūkį bei
vykdant funkcinę konversiją.
        Aplinkosauginėje plotmėje siekiama išlaikyti ir stiprinti turimą aplinkos sveikumo,
kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės bei gamtinio karkaso palaikymo sistemą, garantuojant
efektyvią apsaugą ir racionalų jos naudojimą;
        Erdvinės struktūros vystymo plotmėje siekiama užtikrinti tikslingą ir harmoningą
gyvenamųjų vietovių erdvinės struktūros raidą, besiremiančią tolygaus aktyvumo centrų
išdėstymo darna bei racionaliu teritorijos funkcinio naudojimo prioritetų paskirstymu.

         Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcija numato taip pat
teritorijos vystymo specializuotų tikslų sistemą, atspindinčią skirtingus teritorijos vystymo
aspektus. Šią sistemą formuoja šios specialiųjų tikslų grupės:
         1. Gyvenamųjų vietovių tinklo vystymo tikslai, siekiantys stiprinti gyvenamųjų
            vietovių tinklo silpnąsias grandis, tinklo sąveiką su kitų rajonų urbanistinėmis
            sistemomis, bei darnų jo vystymąsi.
         2. Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos tikslai siekia optimizuoti bendrąją
            žemėnaudos struktūrą, palaikant kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą bei
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                     5
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

            užtikrinti nacionalinės saugomų teritorijų bei Natūra-2000 teritorijų tinklo
            funkcionavimą ir tarpusavio integraciją.
       3.   Rekreacinių teritorijų vystymo tikslai siekia vystyti specializuotų teritorijų tinklą,
            plėtoti infrastruktūrą bei užtikrinti gamtinių ir kultūrinių rekreacinių išteklių
            naudojimo ir apsaugos efektyvumą.
       4.   Kultūros paveldo objektų teritorijų apsaugos ir panaudojimo tikslais siekiama
            užtikrinti harmoningą kultūros paveldo teritorijų tvarkymą bendroje darnioje krašto
            raidoje užtikrinant nekilnojamųjų kultūros vertybių išlikimą bei išsaugojimą ateities
            kartoms.
       5.   Bioprodukcinių teritorijų vystymo tikslais siekiama formuoti optimalią bendrąją
            žemėnaudos struktūrą kartu užtikrinant ir biologinės įvairovės apsaugą, skatinti
            alternatyvios veiklos rėmimą nepalankiose ūkininkavimui teritorijose.
       6.   Techninės infrastruktūros teritorinio vystymo tikslais siekiama plėtoti regioninės
            reikšmės transporto infrastruktūros jungtis su pagrindinėmis magistralėmis ir šalies
            administraciniais centrais bei gerinti rajoninių ir vietinių kelių kokybę. Taip pat
            siekiama vystyti vandentiekio tinklus, užtikrinti optimalų valymo įrenginių
            infrastruktūros išdėstymą, vystyti atliekų tvarkymo infrastruktūrą bei
            modernizuojant energetikos sektorių mažinti neigiamą poveikį aplinkai.

      Vykdydama šiuos tikslus savivaldybė aktyviai prisideda prie subalansuoto ir darnaus
vystymosi koncepcijos įgyvendinimo savivaldybės ir apskrities lygiu.


1.2. Koncepcijos sąsaja su kitais planais
                Šis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas pradėtas rengti
2008 metais, jau esant savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. patvirtintam bendrajam
planui. Deja, minimas parengtasis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas
jau savo tvirtinimo metu neatitiko nei 2004 m. sausio 15 d. LR Seimo priimtos naujos LR
Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos, nei 2004 m. gegužės 4 d. Aplinkos ministro
patvirtintų Savivaldybių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklių reikalavimų tiek tekstinės
dalies struktūra ir turiniu, tiek grafinės dalies apimtimi bei išraiškos forma.
        Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos naujasis bendrasis planas rengiamas remiantis
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. T11-75 „Dėl
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių keitimo“ bei Klaipėdos
rajono savivaldybės direktoriaus 2007 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. AV-369 „Dėl Klaipėdos
rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros rengimo ir planavimo darbų
programos tvirtinimo“. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas bei jame
pateikiami rezultatai taip pat yra susiję su šiais teritorijų planavimo bei planavimo teisiniais
dokumentais:
            - Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, 2002 m.,
            - Klaipėdos rajono savivaldybės bendruoju planu, 2005 m. (Klaipėdos rajono
                savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T11-405)
            - Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas,
                2005 m.,
            - Nacionaliniu dviračių trasų specialiuoju planu,
            - Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano rengimo metodika, 2001 m.,
            - Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, 2004
                m.,

___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                    6
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

           -   Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), Nr.
               1269 (Žin., 1994, Nr. 99-1977).

        Taip pat šie teritorijų planavimo dokumentai glaudžiai siejasi su įvairiomis plėtros
strategijomis:
           - Klaipėdos rajono plėtros strateginis planas (2004 – 20012 m.)
           - Nacionaline darnaus vystymosi strategija, 2003 m.,

       Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas remiasi šiais
pagrindiniais tiesiogiai teritorijų planavimą sąlygojančiais teisės aktais:
           - Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu,
           - Regioninės plėtros įstatymu,
           - Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu,
           - Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu,
           - Lietuvos Respublikos turizmo įstatymu,
           - LRV nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių,
                kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr.
                55-1899),
           - LR aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302, kuriuo yra
                patvirtintas Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų
                atrankos kriterijus, sąrašas, skirtas pateikti Europos Komisijai (Žin., 2005, Nr.
                105-3908),
           - LRV nutarimu “Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos” (Žin., 2002, Nr. 113-
                5029),
           - LRV nutarimu “Dėl strateginio planavimo metodikos” (2002-06-06),
           - LRV nutarimu Nr. 481, dėl dvarų paveldo išsaugojimo programos ir
                Nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų, vietovių teritorijų apsaugos zonų
                planų, 2003 m.,
           - Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis (Žin., 1992, Nr. 22-652;
                2008, Nr. 44-1643),
           - Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatais (Žin., 2008, Nr. 44-1642),
           - Bendraisiais buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais (Žin.,
                2004, Nr. 41-1335; 2006, Nr. 44-1606),
           - Gamtinio karkaso nuostatais (Žin., 2007, Nr. 22-858),
           - Vainuto miškų biosferos poligono nuostatais (Žin., 2005, Nr. 6-169).
       Sprendinių poveikio aplinkai vertinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant ir į naujai
rengiamus kitus teritorijų planavimo dokumentus.

       Bendrojo plano koncepcija su aukščiau išvardintais įstatymais ir planavimo
dokumentais yra susijusi hierarchiniais ryšiais per tikslų, uždavinių bei sprendinių detalizavimą
bei vertinimą. Klaipėdos rajono bendrojo plano koncepcija bei atliekamas SPAV vertinimas
aukščiau pateiktiems planavimo dokumentams neprieštarauja.




___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
     KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                     7
     Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita


     2. Rajono savivaldybės teritorijos aplinkos būklės apžvalga

     2.1. Esama aplinkos būklė ir jos pokyčiai
    Rajono savivaldybės teritorijos aplinkos būklės apžvalga atlikta remiantis rajono esamos būklės
analize kuri buvo atlikta 2008 m. Aplinkos būklę savivaldybės teritorijoje reprezentuoja pagrindinių
jos elementų kokybė :
   1) Oro kokybė,
   2) Vandens kokybė,
   3) Dirvožemio kokybė,
   4) Kraštovaizdžio kokybė ir biologinė įvairovė.
    Šių aplinkos elementų kokybės pokyčiai lemia bendrą aplinkos kokybę. Jų kokybės pokyčiai
viena ar kita linkme neigiamai arba teigiamai įtakoja gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio, tame
tarpe ir biotos struktūros bei jos populiacijų pokyčius.

   Oro kokybė

             Pagrindinis teršalų emisijos į atmosferą šaltinis Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio
     šalių, yra mobilieji taršos šaltiniai. Jų teikiama tarša 2006 metais šalyje sudarė apie 65%
     visos oro taršos. Pagrindinę teršalų dalį, t.y. 97% į atmosferą išmetė kelių transportas ir tik 3%
     kitos transporto priemonės. Didžiausią dalį teršalų struktūroje sudarė anglies monoksidas (CO),
     azoto oksidai (Nox) ir nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ). Kokią dalį mobilių
     taršos šaltinių išmetami teršalai sudaro Klaipėdos rajono savivaldybėje, duomenų nėra.
     Tikėtina, kad daugiau kelių transporto sukeliamos taršos tenka su Klaipėdos miestu
     besiribojančioms rajono žemėms, seniūnijų centrams bei didesnę automobilių srautų apkrovą
     turinčioms rajono teritorijos dalims, intensyvaus eismo magistralinių ir krašto kelių aplinkai.
     Klaipėdos rajono agentūros, sistemingai atliekančios autotransporto išmetamų dujų kokybės
     kontrolę duomenimis, paskutiniaisiais metais transporto priemonių būklė gerėjo – buvo
     nustatomas mažesnis automobilių, kurių išmetimai viršija normas, skaičius. Tai sietina su
     automobilių parko jaunėjimu, daugėjimu tobulesnių automobilių su išmetamųjų dujų
     katalizatoriais, suodžių filtrais ir atitinkančių Euro 2,3 reikalavimus.
             Iš stacionarių oro taršos šaltinių (jų tarpe pagrindiniai energetika ir pramonė), pagal
     įmonių teikiamas ataskaitas 2006 metais Klaipėdos rajone į atmosferą pateko 904,6 t teršalų.
     Klaipėdos rajono savivaldybė pagal bendrą išmetamų medžiagų kiekį kitų Klaipėdos apskrities
     savivaldybių tarpe užima ketvirtąją poziciją (po Klaipėdos miesto, Šilutės rajono ir Palangos
     miesto savivaldybių), jos dalis bendrame apskrities mastu į aplinką išmetamų medžiagų
     kiekyje yra palyginti nedidelė - sudaro 8,85%.
             Rajone susidarantys teršalų kiekiai sietini su išvystyta pramone ir energetikos ūkiu.
     Didžioji dalis teršalų (apie 60%) susidaro pramonės įmonėse ir mažesnioji dalis (apie 40%)
     vietinėse rajono katilinėse. Klaipėdos RAAD duomenimis labiausiai aplinkos orą teršiančios
     įmonės paskutiniaisiais metais rajone buvo: AB ,,Klaipėdos energija“ Klaipėdos raj. šilumos
     tinklai, UAB ,,Minijos nafta“, AB ,,Geonafta“, AB ,,Akmena“, UAB ,,Master foods“, UAB
     ,,Sakuona“, AB ,,Suskystintos dujos“ Klaipėdos suskystintų dujų centras ir kt.
             Aplinkos oro kokybei nemažą įtaką daro ir namų ūkis, nes iš privačių gyvenamųjų
     namų kaminų išmetama nemažai teršalų, kurių padaugėja šaltuoju metų laiku, kai smarkiai
     kūrenamos krosnys, o meteorologinės sąlygos nėra palankios jiems išsisklaidyti. Kitas

     ___________________________________________________________________________________
     UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                                   8
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

sezoninis oro     taršos šaltinis yra žolės ir šiukšlių deginimas pavasarį, periodiškai
pasikartojantys durpynų gaisrai.
       Klaipėdos rajone, kaip ir visoje šalyje į aplinkos orą daugiausiai patenka sieros
dioksido (SO2) (2.1.1 pav.), azoto oksidų (NOx), anglies monoksido (CO), įvairių lakių
organinių junginių (LOJ), fluoro bei kietųjų medžiagų.

        Klaipėdos r. sav., t                                                              Klaipėdos aps., t
           2000                                                                                   16000
           1800       14033               14411.9
                                                                                                    14000
                                                           13104.9
           1600                                                          12229.4
                                                                                                    12000
           1400                                                                           10214.9
           1200        1125                                                                         10000

           1000                                                                         904.6       8000
                                      846.4
                                                      738.5          776.6
            800
                                                                                                    6000
            600
                                                                                                    4000
            400
            200                                                                                     2000

              0                                                                                   0
                       2002           2003             2004          2005               2006    metai

                               Klaipėdos rajono savivaldybėje    Klaipėdos apskrityje


       2.1.1. pav. Į atmosferą patekusių teršalų pokyčiai 2002 – 2006 m.

       Kaip rodo duomenys, Klaipėdos rajone sumažėjo sieros dioksido bei lakiųjų organinių
junginių emisijos (2.1.2 pav.), kitų teršalų ar jų grupių emisijos didėjo ( NOx) arba kito
nežymiai (kitų teršalų, CO). Tai pagrinde sąlygojo gamybos apimčių pokyčiai bei kuro rūšies
keitimas katilinėse ir įmonėse - mazuto keitimas į dujinį kurą (sumažėja sieros dioksido, bet
padidėja azoto oksidų ir anglies monoksido).




       2.1.2 pav. Atskirų teršalų ar jų grupių emisija į atmosferą Klaipėdos r. sav.


___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                         9
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

        Palyginti neblogą situaciją rajone parodo kietųjų ir dujinių bei skystųjų teršalų emisija
iš stacionarių šaltinių tenkanti 1 km2 rajono teritorijos ploto (2.1.3 lentelė). Teršalų kiekiai šiuo
atveju yra gerokai mažesni nei vidutiniškai šalyje o lyginant su labiausiai teršiančiomis šalies
miestų savivaldybėmis (Elektrėnų, Mažeikių, Akmenės, Vilniaus, Klaipėdos, Kauno ir kt.)
minėtas atotrūkis dar didesnis.

        tonos
         900
                      792
         800

         700                                                                         648
                                     598
         600                                                              557
                                                        528
         500

         400

         300

         200

         100
                 50            36                 25                 25         29
           0
                  2002          2003                  2004            2005       2006      m etai


                                    Kietųjų dalelių    Dujinių ir skystųjų

       2.1.3 pav. Atskirų teršalų ar jų grupių emisija į atmosferą Klaipėdos r. sav.

        Aplinkos oro kokybė Klaipėdos rajono ribose pagal valstybinę aplinkos oro
monitoringo programą nėra stebima. Rajone sistemingi oro kokybės tyrimai neatliekami,
aplinkos oro monitoringas nevykdomas. Taip pat Klaipėdos rajono savivaldybėje nėra
nustatytos tvarkos, kaip teikti gyventojams informaciją apie viršijamas aplinkos oro užterštumo
sieros dioksidu bei azoto oksidu ribines vertes bei kokių imtis priemonių, kad pavojus žmonių
sveikatai ir aplinkai būtų sumažintas.
         Oro taršos sumažinimas yra vienas iš prioritetinių aplinkosaugos uždavinių
Respublikoje. Tikėtina, kad ateityje, didėjant pramonės bei energijos gamybos apimtims,
Klaipėdos rajone neišvengiamai didės ir atmosferos tarša, todėl bus ypatingai svarbu taikyti
visas reikalingas priemones išmetamų teršalų kiekiui mažinti.
        Neįgyvendinus koncepcijos sprendinių, numatomos tokios pasekmės:
        1. dėl nekontroliuojamų ir neprognozuojamų teršalų emisijų prastės oro kokybė,
        2. nukentės bendra aplinkos kokybė,
        3. bus neigiamai įtakojamas visuomenės sveikatingumas.


Požeminio vandens kokybė

       Požeminis vanduo yra viena iš aplinkos komponenčių, kurio kokybė priklauso nuo kitų
komponenčių – dirvožemio, paviršinio vandens, atmosferos užterštumo ir teritorijos ūkinio
naudojimo. Ūkinė veikla daro dvejopą įtaką požeminio vandens ištekliams: naudojimo
išdavoje sekinami jo resursai, o skleidžiama tarša keičia vandens cheminę sudėtį, tuo pačiu ir
jo kokybę. Kaip svarbiausius, ūkinės veiklos sąlygojamus požeminio vandens taršos šaltinius
reikėtų išskirti: pramoninių atliekų saugojimo aikšteles; komunalinių ir buitinių atliekų
sąvartynus; žemės ūkio naudmenų plotus, kur naudojamos trąšos, pesticidai ir kitos cheminės
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                  10
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

medžiagos; užterštus paviršinio vandens telkinius, maitinančius požeminį vandenį; filtracijos
laukus, gręžinius ir kt.
        Esama hidrocheminė informacija rodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje
aktyvios apykaitos zonos požeminio vandens hidrocheminė būklė didžiąja dalimi priklauso nuo
jo slūgsojimo gylio. Blogesni požeminio vandens hidrocheminės būklės rodikliai (aukštesnės
jų reikšmės) būdingesni gilesniems vandeningiesiems horizontams, bendra hidrocheminė
situacija aktyvios apykaitos zonoje yra nebloga, tačiau išgaunamas požeminis vanduo, prieš jį
pateikiant vartotojams neretai turi būti specialiai ruošiamas.
        Dalies hidrocheminių rodiklių mažiausiomis vidutinėmis koncentracijomis pasižymi
tarpmoreninis vanduo: chlorido vidutinė koncentracija siekia 16,2 mg/l, sulfato – 12,5 mg/l.
Tuo tarpu gruntiniame vandenyje chlorido vidutinė koncentracija siekia 27,6 mg/l, kreidos –
43,8 mg/l, juros – 95,7 mg/l, permo – 247,5 mg/l. Sulfato gruntiniame vandenyje yra 27,6 mg/l,
kreidos – 14,5 mg/l, juros – 22,8 mg/l, permo 274,81 mg/l. Be to šių hidrocheminių rodiklių
maksimumai yra didesni gilesniuose horizontuose ir jų didžiausios vertės pokvarteriniame
vandenyje viršija rodiklių specifikuotas vertes (SRV). Natrio mažiausia vidutinė koncentracija
stebima gruntiniame vandenyje, kur ji tesiekia 10,3 mg/l, o didžiausia ji yra juros horizonte,
kur pasiekia 166,4 mg/l. Amonio vidutinės koncentracijos už rodiklio SRV yra didesnės
visuose horizontuose, tačiau labiausiai SRV viršijamos tarpmoreniniame ir kreidos (K)
vandenyje. Analogiška situacija yra ir su bendrąja geležimi. Toksinio hidrocheminio rodiklio
NO3- vidutinės vertės ribinės rodiklio vertės (RRV) neviršija visuose eksploatuojamuose
horizontuose. Tačiau jų maksimalios vertės kvarteriniame vandenyje nitrato RRV viršija.
Toksinio florido vidutinės koncentracijos RRV viršija tik permo (P), o didžiosios
koncentracijos permo (P) ir juros (J) vandenyje.

       Neįgyvendinus koncepcijos sprendinių, numatomos tokios pasekmės:
       1. vyks nekontroliuojama hidrogeologinės aplinkos tarša,
       2. negerės ar blogės geriamo vandens kokybė, todėl bus neigiamai veikiamas
          visuomenės sveikatingumas.


Paviršinio vandens kokybė

        Paviršinių vandenų kokybė priklauso nuo teršalų, patenkančių į vandens telkinius
kiekių ir savybių bei pačių vandens telkinių ypatybių. Tarp pagrindinių vandens telkinių
teršėjų yra komunalinis (namų ūkis), pramonė ir žemės ūkis. Gyventojų ir pramonės
išleidžiami nutekamieji vandenys priskiriami taškinei taršai, o tarša iš žemės ūkio vadinama
pasklidąja, tuo nurodant skirtingą sklaidos pobūdį.
        Viena aktualiausių Klaipėdos rajono paviršinių vandenų kokybės problemų, kaip ir
visoje šalyje, yra jų užterštumas biogeninėmis ir organinėmis medžiagomis. Pagrindiniai
vandens taršos biogeninėmis medžiagomis šaltiniai yra pasklidoji tarša iš žemės ūkio teritorijų,
ypač azoto ir fosforo trąšų naudojimas bei ūkio buities ir gamybinės nuotekos su kuriomis į
vandens telkinius patenka tūkstančiai tonų teršalų. Per nepriklausomybės laikotarpį rajone
mažėjo pasėlių plotai, gyvulininkystės ir paukštininkystės apimtys, keitėsi ūkininkavimo
pobūdis. Tačiau pastebėta, kad palikus ariamas žemes dirvonuoti, jų neprižiūrint bent kelerius
metus, iš šių plotų išplaunama gerokai daugiau maisto medžiagų. Vandens telkinių ,,tręšimo“
reiškiniai ypač paliečia bemiškėse vietose esančius ir neturinčius apsauginių želdinių juostų
telkinius. Tuo tarpu taškinė tarša, nepaisant to, kad labai pakito ne tik bendras nuotekų kiekis
(vandens suvartojimo pramonės ir komunaliniame sektoriuje sumažėjimas), pagerėjo jų
išvalymo lygis (buvo modernizuojami ar statomi nuotekų valymo įrenginiai), išlieka viena iš
labiausiai įtakojančių paviršinio vandens kokybę.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                   11
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita


                       0                             0.8                          0
           100%                     1.4         1
                             3.5
            90%                                                                 20.6

            80%
            70%
            60%                                      81.5
            50%             95.1
            40%                                                                 79.4

            30%
            20%
            10%                                      16.6
                                                                                          0
             0%
                        Lietuvoje           Klaipėdos      apskrityje     Klaipėdos r. sav.

                           Nereikalaijančios valymo, %      Išvalytos iki DLT normų , %
                           Nepakankamai išvalytos , %       Užterštos (nevalytos), %

       2.1.4 pav. Ūkio, buities ir gamybinės nuotekos, 2006 m.

        Į paviršinio vandens telkinius 2006 m. Klaipėdos apskrityje išleista 52342,6 tūkst. m3
nuotekų (2.1.4 pav.), iš kurių 199,0 tūkst. m3 arba 0,4 % tenka rajono savivaldybei. Lyginant
su 2005 metais (išleista 258,0 tūkst. m3 nuotekų) jų kiekis sumažėjo nežymiai (59 tūkst. m3 t).
Klaipėdos       rajono savivaldybėje nėra išleidžiami švarūs, t.y. nereikalaujantys valymo
nutekamieji vandenys. Išvalytos iki DLT normų nuotekos rajone sudaro 79,4 % nuo viso
išleidžiamų nuotekų kiekio. Likusiąją nuotekų dalį (20,6%) sudaro nepakankamai išvalytos
nuotekos. Lyginant su ankstesniais metais jų dalis padidėjo. Užterštos (be valymo) nuotekos į
atvirus vandens telkinius Klaipėdos rajono savivaldybėje neišleidžiamos.
        Nepaisant padarytos nemažos pažangos mažinant taršą iš taškinių taršos šaltinių,
Klaipėdos rajono savivaldybėje išlieka neišspręstų problemų, ko rezultate į vandens telkinius
patenka daugiau nevalytų nuotekų nei apskaitoma. Paminėtinos aktualiausios: Gargžduose bei
kituose rajono miesteliuose ir gyvenvietėse atskirų individualių gyvenamųjų kvartalų ūkio –
buities nuotekos neprijungtos prie miestų kanalizacijos tinklų ir teršia atvirus vandens
telkinius; didelė problema yra paviršinių vandens telkinių teršimas lietaus nuotekomis –
lietaus nuotekas valo tik pramonės įmonės, kuriose įrengti
         Pirminiai lietaus valymo įrenginiai, sulaikantys naftos produktus ir skendinčias
medžiagas, o miestų gatvių bei gyvenamųjų rajonų lietaus nuotekos be valymo išleidžiamos į
atvirus vandens telkinius; ne visi veikiantys nuotekų valymo įrenginių kompleksai, ypač
biologinio valymo, užtikrina reikiamą vandens išvalymo kokybę, nes yra techniškai susidėvėję,
neatitinka galiojančių normatyvų; ne visose kaimo gyvenvietėse įrengti kanalizacijos tinklai,
valymo įrenginiai, todėl užterštos nuotekos per drenažo sistemas arba tiesiogiai nuleidžiamos į
atvirus vandens telkinius ir juos neleistinai teršia.
        Pagal valstybinio upių monitoringo programą Klaipėdos rajono savivaldybės ribose
tiriama upių, kurios yra skirtingo poveikio (gamtinio fono bei miestų ir išsklaidytos taršos
įtakos) teritorijose, vandens kokybė (2.1.5 pav.): Veiviržo (ties Veiviržėnais), Minijos (žemiau
Gargždų, žemiau Priekulės), Akmenos –Danės (aukščiau Klaipėdos m.). Pagal valstybinę ežerų
monitoringo programą Klaipėdos rajono ežerai netiriami.
        Atliekamų stebėjimų duomenimis, DLK viršijimo atvejai yra tose vietose, kur mėginiai
imami žemiau miestų, gyvenviečių ar kitų ūkinės veiklos objektų. Miestai ir gyvenvietės
paviršinių vandens telkinių kokybę įtakoja netinkamai eksploatuojant lietaus kanalizacijos

___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                                                      12
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

tinklus (į juos patenka ir buitinės nuotekos) ar šių tinklų nesant, neefektyviai veikiant nuotekų
valymo įrenginiams, nepakankamai apvalant pramonės įmonėse susidarančias nuotekas ir kt.

                                                                                                                          DLK


        4.5                                                                                                                4.5

          4                                                                                                                4

        3.5                                                                                                                3.5

          3     2.8                                                                                                        3
                      2.333               2.4
        2.5                                                         2.2                          2.2                       2.5
                                                                                                              2.3
          2                                                               1.675                               2            2

        1.5                                     1.254                                                  1.211               1.5

          1                                                                                                                1

        0.5                                                                                             0.2                0.5
                              0.099                     0.067                     0.073
                                                                                                                  0.047
          0                                                                                                                0
              Akmena - Danė -         Minija ties Suvernais        Minija žemiau                Veiviržas ties
                 žiotyse                                             Gargždų                    Veivirženais

                       BDS7, mgO2/l                      Bendrasis N, mg/l                Bendrasis P, mg/l
                       BDS7 DLK, mgO2/l                  Bendro N DLK, mg/l               Bendro P DLK, mg/l

       2.1.5 pav. Upių vandens kokybė Klaipėdos r. sav. 2007 m.

        Kuršių marių ir kitų Klaipėdos rajono paviršinių vandens telkinių vandens taršai
būdinga tai, kad pagrindinės teršiančios medžiagos yra azoto ir fosforo junginiai. Jie yra būtini
ekosistemoms kaip maisto medžiagų šaltinis producentams, tačiau kuomet patenka į vandens
telkinius dideliais ir koncentruotais kiekiais, jie tampa fitoplanktono gausumo padidėjimo
priežastimi, ko pasėkoje prasideda vandens eutrofikacija, sukelianti “vandens žydėjimą”.

        Kuršių marios. Biogenų prietaka į šį vandens telkinį siekia apie 20-25 tūkst. t. bendro
azoto ir 1-2 tūkst. t. bendro fosforo. Kitaip tariant – užteršta 80 % marių akvatorijos. Taip pat
ženkliai padidėjusi fosfatų, nitratų, ir amonio koncentracija. Tuo tarpu gyvsidabrio ir naftos
angliavandenilių kiekis nedidelis, neviršijantis didžiausios leistinos koncentracijos. Be to,
normalios vandenyje ištirpusio deguonies sąlygos. Bakterioplanktono kiekis būdingas
vidutiniškai užterštiems vandenims, tačiau vasaros sezono metu mikrobiologinio užterštumo
lygis keletą kartų viršija leistiną normą (leistina norma yra 500/100 ml, o maksimalus
užterštumas Kuršių mariose kartais siekia 10000/100 ml).
        Pačiose mariose lieka apie 10-20% atplukdytų medžiagų, likusios išnešamos į Baltijos
jūrą. Kuršių marių (kaip ir Nemuno tiek Nemuno deltos) vandenų kokybei didžiulę įtaką
tebeturi tarša iš Karaliaučiaus srities, pirmiausia Tilžės ir Ragainės celiuliozės-popieriaus
kombinatų. Šios problemos neišsprendus, esminio pagerėjimo Kuršių marių vandens kokybei
sunku tikėtis.

      Neįgyvendinus koncepcijos sprendinių, numatomos tokios pasekmės:
      1. Prastėjant paviršinio vandens kokybei neigiamai bus paveikta bendra aplinkos
kokybė, ko pasekoje nukentės biologinė įvairovė,
      2. Bus neigiamai įtakojama geriamo vandens kokybė, kas neigiamai paveiks
visuomenės sveikatingumą
      3. Prastės rekreacinių kraštovaizdžio išteklių panaudojimas.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                  13
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

       Dirvožemio kokybė

         Valstybinio žemėtvarkos instituto duomenimis vidutinis žemės ūkio naudmenų našumo
balas Klaipėdos rajono savivaldybėje yra 39,5 (vidutinis šalyje 39,1 balai). Mažo našumo
žemės (iki 32 balų) Klaipėdos rajone sudaro apie 14% nuo bendro žemės ūkio naudmenų
ploto. Nepaisant to, žemių agroūkinio įsavinimo laipsnis, kurį parodo žemės ūkio naudmenų
dalis, Klaipėdos rajone pakankamai aukštas – 55,7% ir yra artimas šalies vidurkiui (53%
2007 m. duomenimis).
         Aplinkosaugos požiūriu ypač svarbūs yra natūralios dirvožemių dangos degradacijos
bei naikinimo procesai, suaktyvinti žmogaus veiklos ir darantys žalą geosistemų stabilumui bei
ūkinei veiklai (ypač dėl sumažėjančio dirvų derlingumo arba visiško jų nualinimo). Tai
vandens ir vėjo sukeliama dirvožemio erozija, kurios rezultatas degraduoti, vidutiniškai ir
stipriai nuardyti dirvožemiai. Tokių dirvožemių bendras plotas sudaro daugiau nei 1,6 šalies
teritorijos, o 15 šalies žemės ūkio naudmenų yra nuolat veikiami erozijos, 38 - yra
potencialios sąlygos jai pasireikšti. Klaipėdos rajone dirvožemio erozijos mastus apibūdinanti
žemės ūkio mechanizmų ir vandens eroduojamų dirvožemių dalis siekia tik 2,9%. Šiuo
požiūriu Klaipėdos rajoną galima priskirti mažo dirvožemio erozijos paplitimo rajonų grupei.
         Be žemdirbystės mechanizmų ir vandens sukeliamos erozijos Klaipėdos rajone labiau
aktuali vėjo sukeliama erozija. Ją sąlygoja stiprūs virš 5-6 m/s vėjai, mažai humusingi
nepatvarios struktūros neatsparūs išpustimui smėlio dirvožemiai ir dideli bemiškiai dirbamų
žemių plotai. Vėjo erozijos pavojingumą parodo erozijai neatsparių smėlio dirvožemių kiekis
bendrame žemės ūkio naudmenų plote – Klaipėdos rajone tokių dirvožemių palyginti daug,
apie 18,7%. Kadangi detalūs atskirų savivaldybių žemės ūkio naudmenų eroduojamų
dirvožemių tyrimai paskutinį kartą buvo atliekami 1985 m., pateikiamus duomenis galima
laikyti tik apytikriais ir nepilnai atspindinčiais dabartinę situaciją.
         Po nepriklausomybės atkūrimo, sumažėjus ūkio gamybos mastams, rajone buvo
stebima ariamos žemės pasėlių plotų mažėjimo tendencija. Būtent ariamoji žemė yra labiausiai
jautri vėjo ir lietaus erozijai, todėl iš aplinkosauginių pozicijų, vykusius procesus galima
vertinti teigiamai, nes jų dėka sąlygos vystytis vandens ir vėjo sukeliamai dirvožemio erozijai
pablogėjo. Perspektyvoje rajone, orientuojantis į tausojančios žemdirbystės vystymą, būtina
sukurti moksliškai pagrįstą apsauginių želdinių sistemą nuostatas dėl miškų želdinimo
žemdirbystei netinkamose, tame tarpe eroduojamose žemėse.
         Neįgyvendinus koncepcijos sprendinių, numatomos tokios pasekmės:
         1. Dirvožemio išteklių mažėjimas,
         2. Teritorijos žemės ūkio produktyvumo mažėjimas,
         3. Galimas neigiamas poveikis kraštovaizdžio struktūrai.


       Kraštovaizdžio kokybė ir biologinė įvairovė
         Iš devynių Lietuvos teritorijoje išskiriamų žemėvaizdžių tipų, Klaipėdos rajone
sutinkami septyni: moreninių, senovinių aliuvinių, prieledyninių ežerinių lygumų, kalvotųjų
moreninių ežeringų aukštumų, jūros pakrantinės ir deltinės lygumos bei upių slėnių. Iš jų
didžiąją rajono teritorijos ploto dalį užima moreninių lygumų žemėvaizdis su įsiterpiančiais
senovinių aliuvinių ar prieledyninių ežerinių lygumų fragmentais. Rajone dominuojantį lygumų
kraštovaizdį pagyvina gana tankus hidrografinis tinklas, o šiaurės vakarinėje ir rytinėje rajono
teritorijos dalyse keli išraiškingesnio kalvotųjų moreninių ežeringų aukštumų žemėvaizdžio
ruožai. Jūros pakrantinės ir deltinės lygumos žemėvaizdžiai plyti vakariniame rajono
savivaldybės pakraštyje ir yra unikalūs ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių mastu.


___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                    14
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

         Pagrindinis kultūrinio kraštovaizdžio požymis, apsprendžiantis jo ekologinį stabilumą –
žemėnaudos teritorinė struktūra. Intensyvūs žemėnaudos kaitos procesai ir neracionali jos
struktūra negali užtikrinti gamtinio kraštovaizdžio stabilumo ir aplinkoje ima reikštis
geoekologinės krizės požymiai – dirvožemio erozija, vandenų eutrofikacija, nuotėkio
svyravimai, bioįvairovės nykimas, užterštumo didėjimas ir pan.
         Kraštovaizdžio stabilumo požiūriu ypatingai svarbios daugiamete augmenija padengtos
žemės naudmenos - miškai, krūmai, pelkės, natūralios pievos, ganyklos ir dirvonai,
daugiamečių žolių plotai. Urbanizacijos plėtrai įvertinti nustatomas natūralių ir pusiau natūralių
teritorijų bei urbanizuotų teritorijų santykis. LR žemės fondo duomenimis (2007 01 01) šis
santykis šalyje buvo – 8,2, Klaipėdos apskrityje – 8,7, Klaipėdos rajono savivaldybėje – 9,1.
Lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis (Kretingos r. – 8,6; Skuodo r.– 5,4; Šilutės r.
– 14,5, Neringos sav. – 35,4) kur šio santykio svyravimo amplitudė labai didelė, padėtį
Klaipėdos rajono savivaldybėje galima vertinti kaip artimą patenkinamai. Žymus natūralių ir
pusiau natūralių teritorijų trūkumas rajone nekonstatuojamas, šiuo atveju kaip aktualesnę
reikėtų išskirti natūralių ir pusiau natūralių teritorijų sklaidos netolygumo problemą:
geoekologiniu požiūriu ne itin palankus, o kai kurias atvejais ir nepalankus yra miškų
išsidėstymas ryškus jų trūkumas stebimas centrinėje ir visoje vakarinėje (išskyrus dalį
Priekulės sen. teritorijos) rajono dalyse.
         Kraštovaizdžio kokybė priklauso ne tik nuo bendro natūralių ir artimų natūralioms
teritorijų ploto, bet ir nuo šių teritorijų vientisumo. Tuo tarpu didelėje dalyje Klaipėdos rajono
savivaldybės teritorijos stebima nepakankama žemėnaudos fragmentacija – natūralios
daugiametės augmenijos bei pelkiniais žemėveiksliais nesuskaidytų agrarinių naudmenų plotų
vyravimas.
         Paskutiniuoju metu Klaipėdos rajone formuojasi smulkiasklypė žemėvalda, todėl
vykstančią žemėvaldos kaitą galima įvardinti kaip vieną didžiausių antropogeninių poveikių
kraštovaizdžiui. Jau eilę metų rajone stebimas sumažėjusių dirbamų ir padidėjusių
dirvonuojančių plotų santykio kaita. Dėl to vyksta spartūs savaiminės natūralizacijos procesai,
atsistato natūralios pievos, pelkutės. Dėl ekstensyvios žemdirbystės pamiškių teritorijose
palaipsniui vyksta miško atžėlimas. Tai galima vertinti kaip teigiamą tendenciją, ypatingai
žemės ūkio naudmenų sklypuose, kuriuose vyrauja žemo našumo, nederlingi dirvožemiai,
netinkantys žemės ūkio veiklai vystyti bei plėtoti. Tokie plotai turi būti ir yra planuojami
užsodinti mišku. Reikia pripažinti, kad didelis žemėvaldos suskaidymas ekonomiškai
neracionalus, kita vertus, tai sudaro galimybes formuotis koncentruotai natūralių ekologiškų
naudmenų struktūrai (žemėvaldų ribose), taip pat gamtiniam karkasui plėsti.
         Būtina atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, kad tebesitęsiantis nuosavybės natūra (žeme,
mišku) atstatymo procesas įtakojo žemės ir miško sklypų įsigijimą kraštovaizdžio požiūriu
vertingose, tačiau ekologiniu požiūriu jautriose teritorijose. Prasidėję tokių sklypų užstatymo
procesai arba interesas juos užstatyti turi tendenciją plėstis.
         Siekiant užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, kraštovaizdžio ir biologinę
įvairovę, darnų gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą yra sukurta saugomų teritorijų sistema.
Klaipėdos rajono savivaldybėje konservacinės apsaugos prioriteto teritorijas atstovauja: 11
valstybinių draustinių. Jos užima 7263,9 ha, t.y. 5,4% rajono teritorijos ploto ir 64% rajono
ribose esančių visų saugomų teritorijų ploto.
         Mažesniąją dalį, apie 36% valstybės saugomų teritorijų ploto ir 3% rajono teritorijos
ploto užima kompleksinės saugomos teritorijos – Kuršių nerijos nacionalinis parkas (dalis),
Pajūrio regioninis parkas (dalis) , Vainuto miškų biosferos poligonas (dalis).
        Visos aukščiau pristatytos konservacinės apsaugos prioriteto, kompleksinės ir
atkuriamosios apsaugos prioriteto saugomos teritorijos rajone užima 11362,1 ha arba 8,5%
teritorijos ploto. Rodiklis yra beveik per pus mažesnis už vidutinį šalyje – 15,3% ir atspindi
nepakankamą ypač saugomų teritorijų tinklo išvystymą savivaldybės teritorijoje. Šiuo metu jau
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                        15
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

yra atrinktos teritorijos, reikšmingos steigiant saugomas teritorijas, būtinas Europos Bendrijos
ekologiniam tinklui Natura 2000 įgyvendinti, todėl konservacinės apsaugos prioriteto teritorijų
ploto apimtys rajone turėtų keistis.
         Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų grupė Klaipėdos rajono savivaldybėje
negausi - 5 objektai, vienas iš jų (Lapiškės akmuo) paskelbtas gamtos paminklu.
         Klaipėdos rajono savivaldybėje iki šiol nėra įsteigtų vietinio lygmens - savivaldybės
saugomų draustinių. Įvertinant tai, kad rajono teritorijoje valstybės saugomos teritorijos
užima palyginti nedidelį plotą ir siekiant išsaugoti šiame aukštu sukultūrinimo laipsniu
išsiskiriančiame krašte dar išlikusius vertingus gamtinio kraštovaizdžio plotus, vietinio
lygmens saugomų teritorijų tinklo plėtojimo procesui turėtų būti skiriamas reikiamas dėmesys.
         Saugomų teritorijų būklei paskutiniuoju metu labiausiai turi įtakos procesai, susiję su
žemės ir miško grąžinimu buvusiems savininkams, miškų naudojimo intensyvinimas,
administracinės tvarkos ir atsakomybės bei informacijos nepakankamumas. Aplinkos būklę
saugomose ir kitose gamtiniu požiūriu vertingose teritorijose lemia ir ateityje darys didelę įtaką
valstybės tarnautojų, naujųjų žemės ir miško savininkų bei dalies visuomenės egoistiškas
požiūris į gamtines vertybes, žemas ekologinės kultūros lygis. Problematiškiausios šiuo
požiūriu yra ir ateityje bus Pajūrio regioninio parko bei jo apsaugos zonos teritorijos.
         Kitose Klaipėdos rajono savivaldybės saugomose teritorijose užfiksuojami pažeidimai
daugiausia susiję su draustinių, vandens telkinių pakrančių apsaugos ir naudojimo režimo
pažeidimais, teršimu ir šiukšlinimu, stovyklaviečių įrengimu nenustatytose vietose, žolės
deginimu, brakonieriavimu bei pavieniai savavalės statybos darbų atvejai.

         Biologinės įvairovės išsaugojimas - vienas iš svarbiausių uždavinių, siekiant darnaus
visuomenės vystymosi. Klaipėdos rajono kraštovaizdis vienas iš labiausiai sukultūrintų
Lietuvoje, su išvystytu žemės ir miškų ūkiu. Ypatingai paskutiniame šimtmetyje nuskurdo
natūralių pievų, pelkių augalų bendrijos. Kiek stabilesnė augalijos padėtis išliko miško ir
vandens ekosistemose. Didelė rajono teritorijos dalis paveikta sausinamosios melioracijos,
transformuoti netgi netinkami žemės ūkiui kai kurių upių slėniai. Dėl intensyvaus žemės ūkio
upių slėniai virto trąšų sankaupų vietomis – ko pasėkoje čia suvešėjo azotą mėgstančių augalų
bendrijos, išstumiančios natūralios gamtos likučius. Nepaisant minėtųjų aplinkybių, rajono
teritorijoje dar yra nemažai plotų, kuriuose yra sutinkamos vertingiausios biologinės įvairovės
požiūriu buveinės su retomis augalų, gyvūnų ir paukščių rūšimis.
        Labai svarbų vaidmenį saugant biologinę įvairovę atlieka saugomos gamtinės teritorijos ir
NATURA 2000 teritorijos. Remiantis teisės aktais visa eilė paukščių bei buveinių ar rūšių apsaugai
svarbių teritorijų, esančių Klaipėdos rajono savivaldybės ribose, yra įtrauktos į NATURA 2000 sąrašus.


2.2. Galimo reikšmingo poveikio teritorijos
         Didžiausią neigiamą poveikį (neigiami kraštovaizdžio stabilumo ir kokybės pokyčiai),
neįgyvendinus bendrojo plano koncepcijos sprendinių gali patirti į Klaipėdos rajono
savivaldybės teritoriją įsiterpiantis Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Pajūrio regioninis
parkas, biosferos poligonas, valstybiniai bei savivaldybių draustiniai (2.2.1 lentelė) bei kitos
saugomos teritorijos bei jose esantys gamtos bei kultūros paveldo objektai. NATURA 2000
teritorijose gali suaktyvėti biologinę įvairovę neigiamai įtakosiantys procesai. Teritorijos,
kurios gali būti reikšmingai paveiktos įgyvendinus ar neįgyvendinus bendrojo plano
koncepcijos sprendinius, yra įvardijamos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties
nustatymo dokumente.


___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                                     16
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

        Klaipėdos rajono savivaldybėje konservacinės apsaugos prioriteto teritorijas (2.2.1
lentelė) atstovauja: 11 valstybinių draustinių: kraštovaizdžio – Minijos senslėnio, Veiviržo,
Kliošių; geomorfologinis – Ablingos; hidrografinis – Graumenos; botaninis – Lužijos,
botaninis – zoologinis – Svencelės pievų; ichtiologiniai – Veiviržo, Minijos; telmologiniai –
Reiskių tyro, Svencelės. Konservacinės apsaugos prioriteto saugomų teritorijų grupė rajone
gana skaitlinga, teritoriškai užima 7263,9 ha, t.y. 5,4% rajono teritorijos ploto ir 64% rajono
ribose esančių visų saugomų teritorijų ploto.

 2.2.1 lentelė. Valstybės saugomos teritorijos Klaipėdos rajono savivaldybėje
Eil.
Nr. Pavadinimas             Savivaldybė                                Apsaugos tikslai
                                     Nacionaliniai parkai
 1. Kuršių nerijos    Neringos, Klaipėdos m., Išsaugoti vertingiausią gamtiniu bei kultūriniu požiūriu
                     Šilutės raj., Klaipėdos raj. Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksą su unikaliu
                                                    Europoje kopagūbriu bei etnokultūrinio paveldo vertybes.
                                R e g i o n i n i a i p a r k a i
 2. Pajūrio          Palangos m., Klaipėdos raj. Išsaugoti žemyninio pajūrio kraštovaizdį, jo gamtinę
                                                    ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes
                                        Biosferos poligonai
 3. Vainuto miškų      Šilutės raj., Šilalės raj., Išsaugoti Vainuto miškų komplekso ekosistemą, ypač siekiant
                            Klaipėdos raj.         išlaikyti juodojo gandro (Ciconia nigra) ir vapsvaėdžio
                                                    (Pernis apivorus) populiacijas teritorijoje
                              Kraštovaizdžio draustiniai
 4. Minijos          Klaipėdos raj., Šilutės raj. Išsaugoti raiškų Minijos upės erozinio senslėnio kraštovaizdį
    senslėnio
 5. Veiviržo          Klaipėdos raj., Šilutės raj   Išsaugoti Veiviržo ir Ašvos upių slėnių miškingą kraštovaizdį
 6. Kliošių                Klaipėdos raj.           Išsaugoti pamario lygumos šlapių miškų ir pelkių
                                                    kraštovaizdį su botaninėmis ir zoologinėmis vertybėmis
                     G e o m o r f o l o g i n i a i d r a u s t i n i a i
 7. Ablingos              Klaipėdos raj.          Išsaugoti Endrijavo moreninio kalvagūbrio fragmentą
                       H i d ro g r a f i n i a i d r a u s t i n i a i
 8. Graumenos        Klaipėdos raj., Šilutės raj. Išsaugoti negilaus salpinio slėnio stipriai vingiuotą
                                                    Graumenos žemupį
                                  Botaniniai draustiniai
 9. Lužijos                 Klaipėdos raj. Išsaugoti pamario smėlio paplūdimių bendrijas su retomis
                                                    halofitinėmis rūšimis bei Kuršių marių pakrantės užliejamas
                                                    pievas su retais augalais
                         Botaniniai–zoologiniai draustiniai
10. Svencelės             Klaipėdos raj. Išsaugoti meldines nendrinukes (Acrocephalus paludicola)
    pievų
                                 Ichtiologiniai draustiniai
11. Veiviržo         Šilutės raj., Klaipėdos raj. Išsaugoti lašišų, šlakių, upėtakių ir žiobrių nerštavietes
12. Minijos          Klaipėdos raj., Kretingos, Išsaugoti upėtakių lašišų, šlakių ir žiobrių nerštavietes
                       Plungės raj., Šilutės raj
                            Telmologiniai d r a u s t i n i a i
13. Reiskių tyro     Plungės raj., Klaipėdos raj. Išsaugoti pelkinį kompleksą Žemaičių aukštumos
                                                    vakariniame šlaite
14.   Svencelės      Šilutės raj., Klaipėdos raj.   Išsaugoti botaniniu ir       zoologiniu       požiūriais   vertingą
                                                    Svencelės aukštapelkę
                                    Atkuriamieji sklypai
15.     Kalvių              Klaipėdos raj.  Apsaugoti gausiausią Lietuvoje upinių žuvėdrų (Sterna
                                                    hirundo) koloniją jų veisimosi vietoje


___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                 17
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

         Visos aukščiau pristatytos konservacinės apsaugos prioriteto, kompleksinės ir
atkuriamosios apsaugos prioriteto saugomos teritorijos rajone užima 11362,1 ha arba 8,5%
teritorijos ploto. Šiuo metu jau yra atrinktos teritorijos, reikšmingos steigiant saugomas
teritorijas, būtinas Europos Bendrijos ekologiniam tinklui Natura 2000 įgyvendinti.
         Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų grupė Klaipėdos rajono savivaldybėje
negausi - 5 objektai, vienas iš jų (Lapiškės akmuo) paskelbtas gamtos paminklu.
         Visos saugomos teritorijos yra ypač jautrios ūkinės veiklos poveikiui, todėl
įgyvendinant pasirinkto koncepcijos varianto sprendinius būtina įvertinti jų poveikį šiom
teritorijoms. Juolab, kad Klaipėdos rajono kraštovaizdis vienas iš labiausiai sukultūrintų
Lietuvoje, su išvystytu žemės ir miškų ūkiu. Sprendinių poveikį reikia įvertinti ir valstybės
saugomiems gamtos paveldo objektams, o taip pat ir NATURA 2000 teritorijų tinklui (2.2.2 ir
2.2.3 lentelės, priedas), kadangi atstovaudami gamtinės aplinkos vertybes yra jautriausi
žmogaus ūkinės veiklos poveikiui.
          Sudėtinga gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimo nuostatą realizuoti yra ekologinio
stabilizavimo ašių sankirtoje su urbanistinio-ūkinio vystymo ašimis, ypač pastarųjų centrams
patenkant į geoekologinių takoskyrų ar migracinių koridorių teritorijas.

        Klaipėdos rajono savivaldybėje daug nekilnojamo kultūros paveldo objektų:
archeologinės ir urbanistinės vietovės, statinių kompleksai, mitologinės, laidojimo bei įvykių
vietos, monumentai (išsamus sąrašas pateikiamas Klaipėdos r. sav. bendrojo plano esamos
būklės ataskaitoje, 2008 05).
      Dauguma paveldo objektų yra išsidėstę, draustiniuose, todėl kultūros paveldo vertybės
kartu su gamtos vertybėmis sudaro gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio visumą (kompleksus).
Dauguma kultūros paveldo objektų išsidėstę miesteliuose, upių ir upelių slėniuose, kur jie
integruojasi su gamtos vertybėmis ir sudaro gamtinio bei kultūrinio kraštovaizdžio visumą.
        Atliekant strateginį poveikio aplinkai vertinimą, nekilnojamo kultūros paveldo objektai
vertinami kompleksiškai, saugomų teritorijų bei kraštotvarkinių probleminių situacijų
kontekste.

           2.2.4. lentelė. Nekilnojamo kultūros paveldo objektų sąvadas.*
          Nekilnojamo kultūros paveldo objektų tipas      Objektų skaičius
          Urbanistinės vietos                             17
          Statiniai                                       27
          Statinių kompleksai                             21
          Mitologinės vietos                              4
          Archeologinės vietos                            55
          Įvykių vietos                                   38
          Laidojimo vietos                                226
          Monumentai                                      5
         *Objektų sąrašas yra nebaigtinis ir kiekvienais metais gali būti koreguojamas.
         Išsamus sąrašas pateikiamas Klaipėdos r. sav. bendrojo plano esamos būklės
         ataskaitoje.

        Klaipėdos rajono bendrojo plano koncepcijos sprendiniai yra rengti atsižvelgiant į
kultūros paveldo vertybių teritorinę sklaidą, todėl jų įgyvendinimas neprieštarauja Lietuvos
Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui ir saugomiems nekilnojamo
kultūros paveldo objektams neigiamos įtakos nedaro, jei yra įgyvendinami remiantis tvarios
plėtros principais.


___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                     18
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita


3. Aplinkos apsaugos problemos, susijusios su bendrojo plano
   koncepcija

3.1. Europos bendrijos ir nacionaliniu lygmeniu nustatyti aplinkos apsaugos
   tikslai
         Rengiamo Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijoje nustatytų
teritorijos vystymo tipų ir naudojimo funkcinių prioritetų vertinimo ataskaitos tikslai glaudžiai
siejasi su aukštesnio lygmens (nacionalinio, Europos bendrijos bei tarptautinio)
aplinkosauginiais tikslais ir jiems neprieštarauja.
         1. Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ratifikuotame Jungtinių Tautų bendrosios
             klimato kaitos konvencijos Kioto protokole (1997 12 11):
         - skatinti tvarią plėtrą ir laikytis kiekiais numatytų įsipareigojimų riboti ir mažinti
             išmetamus teršalus (2.1 str.).
         2. Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ratifikuotame Tolimųjų tarpvalstybinių oro
             teršalų pernašų konvencijos protokole dėl rūgštėjimo eutrofikacijos ir pažemio
             ozono mažinimo:
         - kiekviena šalis, kuriai nustatytas į atmosferą išmetamų teršalų limitas, mažina savo
             metinius išmetamų teršalų kiekius ir išlaiko jų lygį, atsižvelgdama į Konvencijos
             priede numatytą limitą ir terminus (3 str. I d.).
         3. Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ratifikuotoje Pasaulio kultūros ir gamtos
             paveldo globos konvencijoje (Žin., 1997, Nr. 19-411):
         - priimti generalinę politiką, kuri siektų kultūros ir gamtos paveldui suteikti tinkamą
             vaidmenį bendruomenės gyvenime ir to paveldo globą integruoti į bendras
             planavimo programas (5a str.);
         - vystyti mokslinius ir techninius tyrimus ir tyrinėjimus ir paruošti veiksmingas
             priemones, kurios įgalintų valstybę neutralizuoti grėsmę, iškilusią kultūros ir
             gamtos paveldui (5c str.);
         - imtis tinkamų įstatyminių, mokslinių, techninių, administracinių ir finansinių
             priemonių, būtinų šio paveldo identifikavimui, globai, išsaugojimui
             (konservavimui), prezentavimui bei reabilitavimui (5d str.).
         4. Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ratifikuotoje Europos kraštovaizdžio
             konvencijoje (Žin., 2002, Nr. 104-4621):
         - skatinti kraštovaizdžio apsaugą, tvarkymą bei planavimą ir organizuoti Europos
             bendradarbiavimą kraštovaizdžio klausimais (3 str.);
         - įteisinti kraštovaizdį kaip svarbią žmones supančios aplinkos sudedamąją dalį, jų
             bendro kultūros ir gamtos paveldo apraišką bei jų savasties pagrindą (5a str.);
         - integruoti kraštovaizdį kaip reiškinį į savo teritorijų ir miestų planavimo politiką bei
             savo kultūros, aplinkos, žemės ūkio, socialinę ir ekonominę politiką, taip pat į
             kiekvieną kitą politikos sritį, galinčią turėti poveikio kraštovaizdžiui (5d str.);
         - nustatytus kraštovaizdžius įvertinti atsižvelgiant į suinteresuotų dalyvių ir
             atitinkamos gyventojų grupės jiems priskiriamą ypatingą vertę (6Cb str.).
         5. Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ratifikuotoje ES tarybos direktyvoje dėl
             natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (92/43EEB, 1992 05 21):
         - skatinti biologinės įvairovės palaikymą, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius,
             kultūrinius ir regioninius reikalavimus.
         6. Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (Nr. IXP-1794,
             2001 07 22):

___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                 19
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

      -  Generalinis bendrojo plano principas yra šalies teritorijos subalansuotos raidos
         užtikrinimas, sudarant šias strategines visuomenės ir ūkio vystymosi prielaidas (4.1
         str.):
              - kuo geriau panaudoti turimą šalies teritorijos potencialą,
              - nedaryti žalos šalies teritorijos gamtinei bei kultūrinei aplinkai,
              - nepažeisti dabartinės ir būsimų kartų teritorinių interesų,
              - koordinuoti teritorijos naudojimą ir apsaugą šalies lygiu (kartu atsižvelgiant
                 į visos Europos pastangas),
              - išsaugoti bei stiprinti šalies teritorijos savitumą.
      - Generalinio strateginio principo realizavimui būtinos šios strateginės šalies raidos
         kryptys (4.2 str.):
              - šalies ekonominio augimo skatinimas ūkinę veiklą diferencijuojant pagal
                 teritorinio potencialo ypatumus, taikant funkcinę konversiją bei ekologiškas
                 technologijas (4.2.2 str.);
              - aplinkos kokybės užtikrinimas optimizuojant gamtonaudą, plėtojant
                 aplinkosaugą bei išsaugant ir didinant kraštovaizdžio savitumą (4.2.3 str.).
      - Numatytoms šalies raidos strateginėms kryptims realizuoti numatoma konkretizuotų
         bendrųjų strateginių teritorijos raidos tikslų sistema (4.3 str.):
              - Ekologinėje plotmėje (4.3.3.):
                 - išlaikyti ir stiprinti turimą aplinkos sveikumo bei kraštovaizdžio ir
                      biologinės įvairovės apsaugos, gamtinio karkaso palaikymo sistemą,
                 - šalies ir regionų savitumus formuojančioms gamtinėms ir kultūrinėms
                      aplinkos vertybėms garantuoti efektyvią apsaugą ir racionalų naudojimą,
                 - užtikrinti tik ekologiškai pagrįstų kraštotvarkos programų realizavimą.
      - Kiti teritorijos raidos tikslai būtų optimizuoti urbanistinę sistemą, kraštovaizdžio ir
         biologinės įvairovės apsaugą, kultūros paveldo, gamybos bei rekreacinių teritorijų
         naudojimą ir socialinės–kultūrinės bei techninės infrastruktūros teritorinę plėtrą. Iš
         jų savo erdvine orientacija išskirtini šie sektoriniai tikslai (4.4 str.):
              - Kraštovaizdžio apsauga (4.4.2 str.):
                 - gamtinio karkaso teritorijų ekologinio visavertiškumo užtikrinimas bei
                      kraštovaizdžio įvairovės ir vertybių išsaugojimas;
                 - biologinės įvairovės išsaugojimo bei biotos išteklių racionalaus
                      naudojimo užtikrinimas;
                 - gamtinės rekreacinės aplinkos racionalaus naudojimo ir apsaugos
                      užtikrinimas;
                 - litosferos ir hidrosferos išteklių naudojimo bei apsaugos optimizavimas;
                 - gamtinės aplinkos sveikumo (kokybės) užtikrinimas;
                 - kraštovaizdžio kultūrinių vertybių išsaugojimas.
              - Transporto ir ryšių komplekso raida (4.4.5 str.):
                 - Subalansuoti šalies transporto sistemos plėtrą maksimaliai panaudojant
                      turimą įvairių transporto rūšių infrastruktūrą, mažinant transporto
                      poveikį aplinkai (4.4.5.3 str.).
      7. Tikslai numatyti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Nr. I-301, 1993
         11 09):
              - Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros
                 paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir
                 biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos
                 išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam
                 turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti

___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                    20
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

                    gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes) (3
                    str.).
        8. Tikslai numatyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Nr. I-1120,
            1995 12 12):
                - išlaikyti valstybės teritorijos socialinio, ekonominio ir ekologinio vystymo
                    pusiausvyrą (3.1.1 str.);
                - formuoti sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką
                    stengiantis sukurti geresnes ir visoje valstybės teritorijoje visavertes
                    gyvenimo sąlygas (3.1.2 str.);
                - saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos išteklius, gamtos ir kultūros
                    paveldo vertybes, tarp jų ir rekreacijos išteklius (3.1.4 str.);
                - formuoti gamtinį karkasą, sudaryti prielaidas kraštovaizdžio ekologinei
                    pusiausvyrai palaikyti arba jai atkurti (3.1.5 str.).
        9. Tikslai numatomi Valstybinės aplinkos monitoringo 2005 – 2010 metų programoje
            (Nr. 130, 2005 02 07):
                - Atsižvelgiant į esamus tarptautinius įsipareigojimus ir nacionalinius
                    poreikius, sudaryti sąlygas aprūpinti atsakingas valstybės ir tarptautines
                    institucijas, visuomenę patikima informacija apie gamtinės aplinkos būklę ir
                    antropogeninio poveikio sąlygotus gamtinės aplinkos būklės pokyčius (III
                    sk. 7 str.);
                - Aplinkosauginiai tikslai ir uždaviniai detalizuojami 8 programos straipsnyje:
                    aplinkos oro būklės (8.1 str.), vandens būklės (8.2 str.), dirvožemio būklės
                    (8.3 str.), gyvosios gamtos būklės (8.4 str.), ekosistemų būklės (8.5 str.),
                    kraštovaizdžio būklės (8.6 str.).
      Rengiama bendrojo plano koncepcija bei pats planas yra tiesiogiai susiję su aukščiau
išvardintais teisiniais dokumentais. Juose keliami tikslai bei deklaruojami teritorijos naudojimo
tipai bei funkciniai prioritetai remiasi šiais dokumentais ir jiems neprieštarauja.


3.2. Aplinkos apsaugai svarbios (probleminės) situacijos
        Probleminės situacijos yra nustatomos tik visai savivaldybės teritorijai,
nediferencijuojant jos smulkesniais teritoriniais vienetais, nes seniūnijų teritorijoms atitinkamų
oficialių duomenų nėra.
        Probleminių situacijų vertinimą papildo galimų aplinkosaugos konfliktinių situacijų
tam tikrose teritorijose susidarymas priklausomai nuo jų funkcinio naudojimo. Probleminės
situacijos aštrumui pažymėti naudojama balų sistema, kur 1 – santykinai mažas aštrumas, 2 –
vidutinis aštrumo laipsnis ir 3 – didelis aštrumo laipsnis.
        Kalbant apie problemines situacijas, pirmiausia reikia apibrėžti probleminių situacijų
grupes, kurios turi mažiau ar daugiau negatyvių savybių:
             Gyvenamųjų vietovių tinklas;
             Gamtinė aplinka;
             Kultūros paveldas;
             Demografinė ir socialinė būklė;
             Ekonominė būklė;
             Susisiekimo sistema;
             Inžinerinė infrastruktūra;
             Žemės naudojimo būklė.


___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                    21
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

        Probleminių situacijų samprata ir probleminių arealų išskyrimo principai plačiau
aprašyti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (2002 m.). Remiantis šiame darbe
suformuluotomis metodinėmis nuostatomis probleminės situacijos ir arealai buvo detaliau
nustatyti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijai. Probleminės situacijos gali būti nustatomos
įvertinant ir palyginant socialinės, ekonominės ir aplinkosauginės raidos rodiklius, kurie
paprastai išvedami iš statistinių duomenų ar kitų oficialių šaltinių. Šios probleminės situacijos
kai kurioms funkcinėms grupėms gali būti nustatomos tik visai savivaldybės teritorijai,
nediferencijuojant jos smulkesniais teritoriniais vienetais, nes seniūnijų teritorijoms atitinkamų
oficialių duomenų nėra.
        Probleminių situacijų vertinimą papildo galimų aplinkosaugos konfliktinių situacijų
tam tikrose teritorijose susidarymas priklausomai nuo jų funkcinio naudojimo. Probleminės
situacijos aštrumui pažymėti naudojama balų sistema, kur 0 – problemų nėra, 1 – vidutinis
aštrumo laipsnis ir 2 – didelis aštrumo laipsnis.
        Klaipėdos rajono probleminėms situacijoms nustatyti panaudotas vertinimas, atliktas
rengiant bendrojo plano esamos būklės analizę.
        Probleminės situacijos buvo vertinamos pagal šias funkcines grupes:
             gyvenamųjų vietovių tinklas (5 rodikliai),
             aplinkos kokybės apsauga (3 rodikliai),
             teritorinė aplinkosauga (5 rodikliai),
             demografinė ir socialinė būklė (8 rodikliai),
             ekonominė būklė (6 rodikliai),
             susisiekimo sistemos būklė (6 rodikliai),
             inžinerinės infrastruktūros būklė (3 rodikliai),
             žemės naudojimo būklė (5 rodikliai).

       Suvestinis probleminių situacijų vertinimas pateiktas 3.2.1 lentelėje.

3.2.1 lentelė. Probleminių situacijų vertinimas. (Esama būklė, 2008)
                               Probleminių situacijų grupės                                 Bendras
Gyvena-      Aplin-     Terito- Demog- Ekono- Susisie- Inžineri-                Žemės       vertinimas
mųjų         kos        rinė       rafinė ir minė       kimo       nės          naudoji-
vietovių     kokybės aplin-        sociali- būklė       sistemos infrast-       mo būklė
tinklas      apsauga kosauga nė būklė                   būklė      ruktūros
                                                                   būklė
    0,2         1,0        1,0        0,87       0,6       0,67       1,3          1,2         0,86


         Tokiu būdu Klaipėdos rajono savivaldybę pagal kompleksinį probleminių situacijų
vertinimą galima priskirti prie santykinai vidutinio problematiškumo kategorijos.
         Teritorijos problematiškumo santykinis vertinimas sudaro savivaldybės teritorijos
bendrąjį foną, kuris gali būti papildytas kraštotvarkinių konfliktų turinčiais probleminiais
arealais ar vietovėmis, orientuojančiais į konkrečią probleminių situacijų sklaidą (1.2 pav.).
Tokioms teritorijoms Klaipėdos rajone galima priskirti:
         a) svarbiausius raiškius upių slėnius, kuriuose konfliktines situacijas implikuoja
rekreacijos vystymo interesai, urbanistinės-ūkinės veiklos ir esamo arba būsimo saugomų
teritorijų statuso realizavimas. Klaipėdos rajono savivaldybėje tokiais probleminiais arealais
yra Minijos slėnis tarp Dovilų ir Gargždų (pasižymi dideliu problemiškumu), Minijos senslėnio
aukščiau Vėžaičių ir Minijos žemupio žemiau Šernų, taip pat Dangės senslėnio žemiau
Kretingalės ir Veiviržo slėnio žemiau Veiviržėnų atkarpos (pasižymi vidutiniu
problemiškumu).
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                   22
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

        b) nepakankamą ekologinį kompensacinį potencialą turinčias takoskyrines gamtinio
karkaso teritorijas, kuriose konfliktines situacijas implikuoja bioprodukcinio ūkio vystymo
interesai, dirvožemio priešerozinė apsauga, urbanizacija ir miško želdinių gausinimo būtinybė.
Klaipėdos rajono savivaldybėje tokiais probleminiais arealais yra regioninės svarbos Dangės-
Minijos geoekologinės ašies Kliošių-Lėbartų-Šakinių (pasižymi dideliu problemiškumu) ir
Sėlenėlių-Vaitelių ruožuose (pasižymi vidutiniu problemiškumu).
        c) esamos arba numatomos steigti kompleksinės saugomos teritorijos, kuriose
konfliktines situacijas implikuoja gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimo interesai,
saugomų teritorijų reglamentų realizavimas. Klaipėdos rajono savivaldybėje tokiais
probleminiais arealais yra Pajūrio (Karklės) regioninis parkas (pasižymi dideliu
problemiškumu) ir numatytas Kuršių marių biosferos poligonas (pasižymi vidutiniu
problemiškumu).
        d) Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos 2005 m. bendrajame plane patvirtintos
naujos didžiulės urbanistinio vystymo teritorijos, kuriose konfliktines situacijas implikuoja
pradėtas stichinis jų įsisavinimas arba netgi visiškas nesuderinamumas su gamtinio karkaso
tvarkymo nuostatais. Tokiais probleminiais arealais Klaipėdos rajono savivaldybėje yra
numatyti urbanizuoti gamtinio karkaso geoekologinėse ašyse esantys Kunkių ir Drevernos
arealai (didelis problemiškumas) bei stichinės urbanizacijos proceso jau apimti Slengių ir
Gibišėlių arealai.
        e) administracinės kontraversijos teritorijos apimančios arealus esančius Klaipėdos
rajono savivaldybėje, nors šių teritorijų vystymą bei ryšius kur kas optimaliau būtų plėtoti
Kretingos rajono arba Klaipėdos miesto savivaldybių administracinėje struktūroje (vidutinis
problemiškumas). Ypač nenatūrali ir aštri administracinė kontraversija buvo suformuota
Neringos savivaldybei nepriskyrus jos organiškai raidai būtinos Kuršių marių akvatorijos
dalies, dabartiniu metu tai Kuršių nerijos nacionalinio parko akvatorija.
        f) administracinės kontraversijos centrai, kuriuos sudaro LR teritorijos bendrajame
(generaliniame) plane numatyti galimi naujų savivaldybių centrai. Klaipėdos rajono
savivaldybėje toks probleminis urbanistinis centras yra 6-7 dešimtmečiuose rajono centru
buvęs Priekulės miestas (pasižymi dideliu problemiškumu), nes buvusio administracinio
statuso gražinimas šiuo metu būtų sunkiai realizuojamas dėl iš esmės pasikeitusios socialinės
sistemos ir nepaprastai išaugusios Klaipėdos miesto įtakos.
        urbanistinės atskirties teritorijos, kurioms priklausytų Judrėnų apylinkės, esančios ypač
nepalankioje „urbanistinio šešėlio“ (netiesioginio ryšio) situacijoje savivaldybės centro –
Gargždų – atžvilgiu




___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                     23
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita


4. Galimos reikšmingos pasekmės aplinkai

4.1. Bendrieji galimų reikšmingų pasekmių aplinkai ypatumai
         Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijos vertinimas yra
sudėtingas ir nevienareikšmis. Siekiant išvengti kontraversiškų SPAV ataskaitos vertinimų,
būtina atkreipti dėmesį į tai, jog nors joje bus kalbama apie 2005 m. Klaipėdos r. sav.
teritorijos bendrajame plane numatytas ir jau stichiškai įsisavinamas naujas urbanizacijai
skirtas teritorijas, tačiau dėl pačių šios koncepcijos rengėjų kritiško požiūrio į šias teritorijas
bei dėl tam tikrų teisinių apribojimų, privalomo jų perkėlimo į rengiama bendrojo plano
koncepciją, jos vertinimas nebus siejamas su šių, kritiškai vertinamų teritorijų buvimu.
         Atliekant Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijos
vertinimą, būtina atsižvelgti į rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijoje pateikiamą
teritorijos bendrąją erdvinę struktūrą, kurioje pateikiamos ir akcentuojamos teritorijos
naudojimo strategijos bei urbanistinės – ūkinės, gamtinės ir rekreacinės integracijos ašys bei
vystymo centai; o taip pat į teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus. Šių teritorinių
kraštotvarkinių priemonių įgyvendinimas tiesiogiai siejasi su rajono savivaldybės teritorijos
vystymusi bei to poveikiu gamtinei aplinkai.
         Teritorijos bendroji erdvinė struktūra suformuota ir teritoriniai funkciniai prioritetai
išskirti atsižvelgiant į rajono savivaldybės teritorijos aplinkos geoekologinį ir socialinį
potencialą bei remiasi Klaipėdos apskrities bendrojo (generalinio) plano bendrosios erdvinės
struktūros raidos koncepcija bei teritorijos naudojimo funkciniais prioritetais.
         Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijoje numatomos
teritorijos naudojimo strategijos funkcinių prioritetų zonos tiesiogiai yra susijusios su
kraštovaizdžio geoekologiniu potencialu bei jo išteklių naudojimo ir apsaugos galimybėmis.
Todėl šios rajono savivaldybės, aplinkosauginiu požiūriu svarbių teritorijų funkcionavimui ir
vystymuisi bei probleminių situacijų sprendimui, koncepcijoje numatomos teritorijos
naudojimo strategijos bei funkcinių prioritetų zonos turės tiesioginį bei netiesioginį ilgalaikį
teigiamą poveikį. Šio požiūrio laikomasi remiantis koncepcijoje, teritorijos naudojimo
funkciniais prioritetais bei bendrąja erdvine struktūra, įtvirtinta pagrindine nuostata – rajono
savivaldybės teritorijoje veikla turi būti planuojama ir organizuojama atsižvelgiant į
teritorijoms rekomenduojamus naudojimo funkcinius prioritetus bei kraštovaizdžio vertybinius
ir funkcinius potencialo ypatumus, užtikrinant tvaraus teritorijos vystymo principų
įgyvendinimą bei išsaugant gamtos vertybes bei kultūros paveldą kraštovaizdyje ateities
kartoms.
         Neatsižvelgus ir teritoriškai neįgyvendinus Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos
bendrojo plano koncepcijoje numatytų teritorijos naudojimo strategijų su jose numatytais
funkciniais prioritetais bei nevystant koncepcijoje numatomos bendrosios erdvinės struktūros
su joje pateikiamomis integracinėmis ašimis, centrais bei šerdiniais arealais, teritorijos (ypač
saugomos teritorijos), kurios vertinamos remiantis SPAV ataskaitos apimties nustatymo
dokumentu, patirs neišvengiamą neigiamą technogeninės aplinkos intervencijos ir
nereguliuojamos žmogaus ūkinės veiklos poveikį. Šio poveikio trukmė ir mastas yra sunkiai
prognozuojami, o jo vertinimui būtinas polifunkcinis teritorinis modeliavimas. Taip pat nebus
panaikintos ar bent jau sustabdytos neigiamos apgyvendinimo sistemos bei socialinės aplinkos
vystymosi tendencijos. Deja, bet ši koncepcija, ne dėl planuotojų, o dėl tam tikrų teisinių
apribojimų nesudaro pakankamai galimybių spręsti kraštotvarkinių konfliktų susijusių su
urbanizuotų teritorijų plėtra į gamtinio karkaso teritorijas.
         Neįgyvendinus, Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos sprendinių,
susijusių su aplinkos kokybės prioritetais, neišvengiamai prastės aplinkos kokybė, vyks

___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                           24
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

tolimesnė kraštovaizdžio struktūros bei kokybės degradacija bei iš to sekantis biologinės
įvairovės mažėjimas. Bus neoptimaliai panaudojamas gamtinės aplinkos nulemtas
kraštovaizdžio geoekologinis potencialas bei rekreaciniai jo ištekliai.
         Rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos sprendinių įgyvendinimas yra labai
svarbus užtikrinant tvarią teritorijos raidą bei sąlygojant neigiamų, aplinkoje vykstančių
tendencijų sustabdymą. Ypač tai svarbu reguliuojant ūkinę veiklą, nes nereguliuojamos šios
veiklos pasekmės paveiktų dirvožemio išteklius bei jo kokybę (vyktų dirvožemio rūgštėjimas,
didėtų užterštų bei nuardytų dirvožemių plotai). Būtų sunkiai kontroliuojama bei
prognozuojama oro tarša iš vietinių stacionarių bei mobilių taršos šaltinių. Neatsižvelgus į
prioritetinius, su aplinkos apsauga susijusius bendrojo plano koncepcijos sprendinius,
neišvengiamai prastėtų vandens kokybė. O tai neigiamai įtakotų bendrą kraštovaizdžio būklę
bei žmogaus gyvenamąją aplinką ir visuomenės sveikatą.
         Taip pat yra būtina atsižvelgti ir į racionalų ir tikslingą gyventojų koncentracijos
tendencijų subalansavimą, stiprinant silpnąsias gyvenamųjų vietovių tinklo grandis
(urbanistinius – ūkinius integracinius centrus) ir urbanistinių jungčių funkcionavimą bei
skatinant šešėlinio šerdinio arealo vystymąsi. Bendrosios erdvinės struktūros vystymas bei jos
funkcionavimo užtikrinimas yra vienas iš pagrindinių prioritetinių Klaipėdos rajono
savivaldybės teritorijos plėtros tikslų, nes tai tiesiogiai siejasi su tvaria rajono savivaldybės
teritorijos plėtra.
         Rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijos teritorijos naudojimo
funkcinių prioritetų teritorinis įgyvendinimas turės reikšmingą teigiamą poveikį rajono
savivaldybės gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio visų komponentų stabilumui ir kokybei bei
paties kraštovaizdžio struktūros vientisumui ir optimalumui, nes intensyvios ūkinės veiklos
teritorijos (intensyvus miškų ūkis) rajono bendrojoje erdvinėje koncepcijoje sudaro 51,94%
rajono teritorijos ploto (4.1.1 lentelė). Funkcinių prioritetų teritorijos yra išskirtos atsižvelgiant
į teritorinį gamtinį potencialą, todėl yra logiškai pagrįstos.

4.1.1 lentelė. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos vystymo tipai (%).
                                                                    Klaipėdos rajono savivaldybė
                     Teritorijos vystymo tipai
                                                                       tūkst. ha           %
                            I
                 KONSERVACINIO NAUDOJIMO                                  0,2              0,15

                                    II
                                                                           21,3             15,9
                    TAUSOJANČIO NAUDOJIMO
                                    III
                                                                           24,1             18,0
          TAUSOJANČIO KONVERSINIO NAUDOJIMO
                                    IV
                                                                           70,4             52,1
               INTENSYVAUS ŪKINIO NAUDOJIMO
                                     V
                                                                            4,1              3,1
                    URBANISTINIO NAUDOJIMO
                                    Va
   2005 m BP numatyto*                                                                       8,9
                                                                           11,9
   URBANISTINIO NAUDOJIMO (neutraliose teritorijose)
                                    Vb
   2005 m BP numatyto*
                                                                            1,9              1,4
   KONTRAVERSINIO              URBANISTINIO         NAUDOJIMO
   (gamtinio karkaso teritorijose)
                                IŠ VISO                                   133,59             100
 * Dėl tam tikrų teisinių apribojimų, kaip privalomas planavimo „paveldas“ naujai rengiamo Bendrojo plano
 koncepcijos privalomai perimtos ankstesniame dokumente suplanuotas ir jau pradėtas stichiškai įsisavinti
 naujos urbanizacijai skirtos teritorijas.


___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                   25
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

         Koncepcijoje yra pateikiami du bendrosios erdvinės struktūros variantai, kuriuose
teritorijos vystymo tipų erdvinė struktūra yra bendra. Taip pat sutampa ir teritorijos naudojimo
strategijų teritorinė sklaida.
         Skiriasi tik urbanistinės – ūkinės integracijos struktūros lokalizavimas. Koncepcijoje
pateikiami du, iš principo skirtingi šios sistemos vystymo variantai.
         Rengiama Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcija yra
pateikiama kaip alternatyva 2005 m. patvirtintam Klaipėdos rajono teritorijos bendrajam
planui, kuris yra parengtas be aiškios erdvinės koncepcijos ir neturi aiškiai išreikštų
konkretizuotų rajono teritorijos sektorinio vystymo sprendinių. Dėl tam tikrų teisinių
apribojimų nėra realios galimybės vertinamoje koncepcijoje ištaisyti visų ankstesnio plano
klaidų. Todėl, kaip savotišką privalomą planavimo „paveldą“ naujai rengiama Bendrojo plano
koncepcija privalo perimti ankstesniame dokumente suplanuotas ir jau pradėtas stichiškai
įsisavinti naujas urbanizacijai skirtas teritorijas. Šio plano rengėjai kritiškai vertina 2005 m.
plane numatytą urbanizacijos mastą bei teritorinį lokalizavimą, todėl negali prisiimti už tai
atsakomybės.
         Šioje koncepcijoje Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos vystymas yra nagrinėjamas
urbanistinės-ūkinės, rekreacinės bei gamtinės integracijos kontekste.

       Urbanistinė-ūkinė integracija

         Klaipėdos rajono savivaldybės ūkinio aktyvumo centras yra Gargždų miestas, turintis
gamybinę bazę, o taip pat santykinai didesnį demografinį ir socialinį potencialą.
Nepalyginamai mažesnis ūkinis aktyvumas stebimas seniūnijų centruose, pirmiausiai
Priekulėje, Doviluose, Kretingalėje, Vėžaičiuose.
         Šiame teritorijų planavimo dokumente urbanistinio karkaso vystyme akcentuojama
lokalinių arba savivaldybės vidinės integracijos jungčių vystymo problema. Tokio urbanistinio
karkaso pamatas būtų savivaldybės centro bei seniūnijų centrų, o taip pat jų pačių tarpusavio
ryšiai. Būtent šie tarpusavio ryšiai ir formuoja svarbiausias urbanistinės-ūkinės integracijos
ašis, suteikiančias artimiausiai savivaldybės centro kryptimi orientuotai aplinkai didesnį ar
mažesnį ūkinio aktyvumo potencialą.
         Įvertinant teritorinių ryšių požiūriu ypač sudėtingą ir kontraversišką situaciją bei LR
teritorijos bendrojo (generalinio) plano nuostatas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos
erdvinės struktūros vystymas teikiamas dviem alternatyviais variantais.

1 variantas – Renovacinio vystymo koncepcija

         Variante išlaikoma status quo, paliekant tas pačias Klaipėdos rajono savivaldybės
teritorijos ribas, išskyrus rekomenduojamą ribos Kuršių mariose su Neringos savivaldybe
optimizavimą, ir akcentuojant vystymo programų peržiūrą, atnaujinimą bei suaktyvinimą. Šiuo
atveju, svarbiausios atraminės urbanistinės-ūkinės savivaldybės integracijos ašys, formuojasi
Gargždų-Kretingalės, Gargždų-Agluonėnų-Priekulės, Gargždų-Vėžaičių-Edriejavo bei
Gargždų-Veiviržėnų-Judrėnų kryptyse ir sudaro urbanistinio – ūkinio karkaso funkcinį stuburą.
         Vidinį ūkinį aktyvumą didina seniūnijų centų tarpusavio ryšių stiprinimas plėtojant
papildančias ūkinės integracijos ašis, kurios kartu su atraminėmis Klaipėdos regioną
integruojančiomis jungtimis sudarytų viso Klaipėdos rajono urbanistinį-ūkinį karkasą.
         Dabartiniu metu dalis aukščiau minėtų ašių dar nėra susiformavusios (ypač Kretingalės-
Vėžaičių, Dovilų-Priekulės) ir gali būti įvardijamos tik kaip gana silpną ūkinį aktyvumą
turinčiomis kryptimis.



___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                     26
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

         Už urbanistinio karkaso ribų liekanti teritorija, su savo urbanistinės atskirties centrais
formuoja urbanistinės atskirties teritorijas. Jų ryšius su rajono urbanistiniu karkasu išreiškia
kompensuojančios arba atskirtį švelninančios integracijos ašys.
2 variantas – Restruktūrizacinio vystymo koncepcija
        Šis urbanistinės-ūkinės integracijos variantas paremtas siekiu suformuoti organišką ir
vientisą Gargždų, o ne Klaipėdos rajono, savivaldybę. Restruktūrizacija būtų vykdoma
kontraversiškų Klaipėdos, dalinai Kretingos, tiesioginės įtakos zonose esančių ir pagal 2005 m.
bendrąjį planą intensyviai urbanizacijai skirtų teritorijų priskyrimą Klaipėdos miesto bei
Kretingos rajono savivaldybėms, nustatant naujas, su savivaldybės centro įtaka labiau susietas
Gargždų savivaldybės ir jos seniūnijų ribas.
        Restruktūrizacinio vystymo variantas taip pat rekomenduoja ribos Kuršių mariose su
Neringos savivaldybe optimizavimą pagal marių farvaterį, ką siūlo 2008 m. parengti Neringos
savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano bei Kuršių nerijos nacionalinio parko ribų ir
zonų plano projektai.
        Svarbiausiomis atraminėmis Gargždų savivaldybės urbanistinės-ūkinės integracijos
ašimis, taptų Gargždų-Agluonėnų-Priekulės, Gargždai-Vėžaičiai-Endriejavas, Gargždai-
Veiviržėnai-Judrėnai bei Gargždų-Plikių kryptys, sudarančios urbanistinį-ūkinį funkcinį
stuburą.
        Aplink savivaldybės centrą išsidėsčiusių esamų ir naujų seniūnijų centrų (Plikių-
Dovilų-Priekulės-Agluonėnų-Veiviržėnų-Judrėnų-Endriejavo-Vėžaičių) ryšių stiprinimas
plėtojant papildančias ūkinės integracijos ašis, kartu su atraminėmis su Gargždais
integruojančiomis jungtimis sudarytų visos savivaldybės urbanistinį-ūkinį karkasą.
         Už nustatyto restruktūrizuotos Gargždų savivaldybės šerdinio arealo ribų lieka
šešėlinė arba periferinė zona kurios stambiausia gyvenvietė – Dreverna – įvardijama kaip
urbanistinės atskirties centras. Jos ryšius su savivaldybės urbanistiniu karkasu išreikštų
kompensuojanti arba atskirtį švelninanti integracijos ašis.

       Rekreacinė integracija

         Teritorijos rekreacinio naudojimo ir turizmo vystymo klausimai bus sprendžiami
Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinių konkretizavimo stadijos metu, todėl
jos bendrojoje erdvinėje koncepcijoje tikslinga apsiriboti jos rekreacinio aktyvumo (esamo ar
perspektyvinio) centrų ir ašių atraminio tinklo, integruojančio teritorijos rekreacinį naudojimą,
išaiškinimu.
         Bendrosios erdvinės struktūros antrosios alternatyvos atveju Karklės-Kretingalės-
Girkalių rekreacinio tinklo fragmentas integruotųsi su Kretingos rajono savivaldybės
rekreacine sistema.

       Gamtinė integracija

        Klaipėdos rajono savivaldybės bendrąją erdvinę koncepciją formuojančioms
svarbiausioms ekologinio stabilizavimo teritorijoms, priskiriamos geoekologinės takoskyros
bei labiausiai išreikšti migraciniai koridoriai.
         Klaipėdos rajono savivaldybėje yra keturios geoekologinės takoskyros arba jų
fragmentai ir trys ekologiniai migraciniai koridoriai. Didelė dalis Klaipėdos rajono
savivaldybės teritorijos, daugiausiai jos rytuose, priklauso stambiems vidinio ekologinio
stabilizavimo arealams (Kulių, Pėžaičių, Rudgalvių), kas suteikia šiai teritorijai didelę
ekologinę apsauginę svarbą.
        Aukščiau apžvelgti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos vystymo koncepcijos
variantai skiriasi tik urbanistiniais-ūkiniais ryšiais bei administracinėmis ribomis ir vienetų
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                       27
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

hierarchija, todėl teritorijos naudojimo strategijų arealų lokalizavimas ir užimamas plotas
nesiskiria.
         Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos erdvinės struktūros vystymo alternatyvių
variantų principinį palyginimą pagal bendrojo plano autorių teikiamus prioritetus atspindi 2.2.1
lentelė.

      4.1.2 lentelė. Teritorijos erdvinės struktūros vystymo alternatyvių variantų prioritetų
balansas
                                                  KRITERIJAI
VARIANTAI             Administra- Demografinis-    Ekonominis-    Ekologinis Regioninės       Σ
                        cinis       socialinis       finansinis               politikos
I.                                                                                            1
                                                         I            I
RENOVCINIS                                                                                prioritetas
II.                                                                                           3
                           II           II                            II         II
RESTUKTŪRIZACINIS                                                                         prioritetai
        Σ                  II           II              I             -          II           II

        Administracinėje plėtroje prioritetai teikiami restruktūrizaciniam koncepcijos variantui,
kaip formuojančiam kompaktiškesnę ir socialinių-ekonominių ryšių požiūriu vientisesnę
Gargždų savivaldybę bei atsisakančiam administracinių požiūriu iš Klaipėdos bei Kretingos
miestų lengviau valdomų prie šių savivaldybių prisišliejusių ir jų tiesioginės įtakos zonose
esančių teritorijų.
        Pagal demografinius-socialinius kriterijus priotietai antrąjam koncepcijos variantui
teikiami dėl naujų periferinio aktyvumo centrų (Plikių ir Drevernos) formavimo ir palaikymo,
Karklės urbanistinės atskirties savivaldybėje panaikinimo. Šie nauji centrai turėtų sustiprinti
socialinį teritorijos potencialą, akumuliuoti papildomas socialines funkcijas, sukurti naujų
infrastruktūros objektų.
        Ekonominiu-finansiniu aspektu pranašesnis renovacinis koncepcijos variantas, kadangi
išlaiko administracinį status quo ir nereikalauja papildomų finansinių išlaidų, reikalingų
administracinei pertvarkai bei naujų seniūnijų centrų funkcijoms organizuoti ir joms būtinai
aptarnavimo infrastruktūrai formuoti.
        Ekologiniu požiūriu abu variantai yra lygiaverčiai, kadangi siūloma bendroji erdvinė
koncepcija bei teritorijų naudojimo funkcinių prioritetų zonos yra suderintos su tvarios plėtros
aplinkosauginiais principais. Tiesa, abejuose koncepcijos variantuose neišvengiamai išlieka,
kontraversiškai vertinamos, 2005 m. BP numatytos ir jau pradėtos įgyvendinti kontraversinio
urbanistinio naudojimo (gamtinio karkaso teritorijose) teritorijos.
        Restruktūrizacinis koncepcijos variantas geriau atitinka Europos Sąjungos
administracinės teritorinės politikos gaires, kur esamos savivaldybės yra dvigubai smulkesnės
už lietuviškąsias.

         Iš pateikto palyginimo matyti jog restruktūrizacinis koncepcijos variantas, sudarydamas
galimybes, kaip naujus seniūnijų centrus, aktyviau vystyti periferines rajono savivaldybės
gyvenvietes, padėtų išspręsti arba bent žymia dalimi spręstų esamas Klaipėdos rajono
savivaldybės demografines – socialines problemas. Šie nauji centrai turėtų sustiprinti socialinį
teritorijos potencialą, padėtų spręsti Drevernos urbanistinės atskirties problemą, akumuliuoti
papildomas socialines funkcijas, sukurti naujų darbo vietų bei infrastruktūros objektų ir bent
dalinai      pristabdyti    dabartines    neigiamas     demografinių     procesų      tendencijas.
Restruktūrizaciniame koncepcijos variante siūlomos naujos Gargždų savivaldybės ribos leistų
geriau naudoti savivaldybės gamtinį, ekonominį bei socialinį potencialą. 2005 m. BP numatytas
urbanistinio naudojimo teritorijas prijungiant prie Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos
leistų išvengti su jų urbanizacija susijusių problemų. Suformuota kontinentinė (neturinti jūrinės
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                   28
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

ribos) savivaldybė sudarytų prielaidas optimaliai vystytį Gargždus kaip savivaldybės centą, o
formuojamas urbanistinis – ūkinis Gargždų-Vėžaičių-Veiviržėnų funkcinis stuburas užtikrintų
optimalią visos savivaldybės raidą.
        Suformuotos naujos savivaldybės ribos sudarytų prielaidas Gargždų savivaldybės
stipresnio identiteto, kaip Gargždų, o ne kaip – Klaipėdos, formavimuisi.
        Taip pat šis koncepcijos variantas, numatantis optimizuoti Gargždų savivaldybės ribas,
sudarytų galimybes efektyviau spręsti regioninius – politinius su šios savivaldybės vystymu
susijusius klausymus. Tačiau kaip šio koncepcijos varianto trūkumus reiktų paminėti ir tai, jog
tokio administracinio vieneto kaip savivaldybė, restruktūrizavimas yra susijęs su dideliais
finansiniais įsipareigojimais, bei politine konjunktūra, todėl jų tinkamas įvykdymas formuojant
naujas savivaldybės ribas bei steigiant galimus seniūnijų centrus būtų problematiškas.
         Renovacinis koncepcijos variantas iš principo išlaikys esama erdvinę Klaipėdos
rajono savivaldybės erdvinę struktūrą, kurioje prisilaikant tvarios plėtros principų bus
užtikrintas ekologinis rajono teritorijos aplinkos tvarumas, išvengiant urbanistinio, ūkinio bei
rekreacinio aktyvumo didėjimo teritorijose su aplinkosauginiu funkciniu prioritetu. Taip pat
įgyvendinant šį koncepcijos variantą bus išvengta didesnių, lyginant su restruktūrizaciniu
koncepcijos variantu ekonominių įsipareigojimų bei su tuo susijusių problemų plėtojant naujas
socialines funkcijas bei formuojant ir vystant tam reikalingą infrastruktūrą. Tačiau šis
koncepcijos variantas nesuteiks galimybių aktyviai spręsti demografinių – socialinių,
savivaldybės plėtros bei politinių problemų. Todėl su šiais klausimais susijusių neigiamų
tendencijų stabdymas bei jų krypties pakeitimas išliks problematiškas.
         Teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų bei teritorinio reglamentavimo arealų
atžvilgių teritorinė jų sklaida yra vienoda ir atitinka tvarios plėtros principus.

           Teritoriniai rekreacinio naudojimo ir turizmo vystymo klausimai bus sprendžiami
sprendinių konkretizavimo stadijoje. Tuo tarpu koncepcijoje yra numatomas tik teritorinės
integracijos aktyvumo ašys bei centrai, kurių vystymas turės ilgalaikį teigiamą poveikį rajono
teritorijos socialiniam – ekonominiam vystymui bei jos gamtinės aplinkos optimaliam
naudojimui, skatinant tausojančio naudojimo bei aplinkosaugos prioritetus. .
         Transporto infrastruktūros plėtojimas ir modernizavimas turės netiesioginį, ilgalaikį ir
teigiamą poveikį aplinkos kokybei, kadangi vystant ir modernizuojant transporto sistemą:
         1. sumažėja pakeliamų į orą dulkių kiekį,
         2. padidėja transporto srautų pralaidumą ir kartu mažėja išmetamų dujų kiekį,
         4. sudaromos prielaidos mažinti turizmo ir poilsio aptarnavimo sistemos poveikį
aplinkai.

       Vandentiekos ir vandenvalos sistemų vystymas ir modernizavimas, nuotekų valymo
sistemų įrengimas kaimo gyvenvietėse bei atliekų tvarkymo sistemos optimizavimas bei
modernizavimas teigiamai įtakos Klaipėdos rajono savivaldybės gamtinės aplinkos, ypač
vandens, bei gyventojų gyvenimo sąlygų bei sveikatos kokybę. Tai turės ilgalaikį teigiamą
sinergetinį poveikį.




___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                                 29
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita



4.2. Pasekmių vertinimas

         Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliktas vertinant teritorijos naudojimo
strategijas bei jų teritorinę sklaidą ir bendrąją erdvinę struktūrą kurie atspindi teritorijos
erdvines integracijos ašis ir centrus kurie savo ruožtu išryškina rajono savivaldybės teritorijos
vidinę bei išorinę erdvinę integraciją. Funkcinio naudojimo prioriteto zonos nėra vertinamos
atskirai, nes tai tiesiogiai susiję su teritorijos naudojimo strategijomis.
         Sprendinių poveikio aplinkai vertinimas atliktas: kraštovaizdžio struktūrai bei
stabilumui, biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai, dirvožemio, vandens bei oro kokybei.
Poveikis aplinkai vertintas subalansuoto vystymo principo bei teritorinių – kokybinių pokyčių,
įgyvendinus vienas ar kitas teritorijų naudojimo strategijas Klaipėdos rajono savivaldybės
teritorijos, kontekste. Vertinimas atliktas remiantis vertinimo balų skalė:
         +2 – Žymiai teigiamas
         +1 – Nežymiai teigiamas
          0 – Neutralus poveikis
         -1 – Nežymiai neigiamas
         -2 – Žymiai neigiamas

        Vertinimo apibendrinimas atliktas sumuojant rajono teritorijos bendrojo plano
koncepcijos sprendinių poveikio aplinkai balus įvertinus jų poveikį:
            1. Kraštovaizdžio struktūrai ir stabilumui
            2. Biologinei įvairovei
            3. Kultūros vertybėms
            4. Visuomenės sveikatai
            5. Dirvožemio ir vandens kokybei
            6. Oro kokybei.
        Gautas įvertinimas, kuris išreikštas balų suma parodo kiekvienos teritorijos naudojimo
strategijos bei integracinės ašies ir centro reikšmę rajono savivaldybės teritorijos erdvinės
struktūros vystymui. „+“ rodo teigiamą poveikį aplinkos kokybės išsaugojimui ir gerinimui, o
„-“ – neigiamą.

          Kadangi tiek 2005 m. patvirtintame Klaipėdos rajono savivaldybės bendrajame plane,
tiek 2008 m. parengtame Klaipėdos apskrities bendrojo (generalinio) plano koncepcijos
projekte teritorijos naudojimo strategijos tipai nebuvo aiškiai suformuluoti, šiame planavimo
dokumente nustatytos 5 konceptualios teritorijos naudojimo (land use) strategijos:
   1) konservacinio1 naudojimo – taikoma išimtinio konservacinio prioriteto, paprastai
      gamtinių rezervatų teritorijoms;
   2) tausojančio naudojimo – taikoma rekreaciniu potencialu nepasižyminčių gamtinių
      draustinių bei agrarinių mažai miškingų gamtinio karkaso teritorijų arealams;
   3) tausojančio konversinio naudojimo – taikoma didesnę rekreacinę vertę turinčių saugotinų
      gamtinių ir kultūrinių kraštovaizdžio kompleksų, paprastai, pajūrio, pamario, slėnių,
      ežeringų duburių) teritorijoms;
   4) intensyvaus ūkinio naudojimo – taikoma žymesnių ekologinių ribojimų nekeliančiose
      teritorijose, kuriose rekomenduojama išlaikyti intensyvų bioprodukcinį ar eksploatacinį
      naudojimą;


1
 Konservacinis naudojimas apsauga – unikalių arba tipiškų gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio kompleksų
bei objektų ir biologinės įvairovės saugojimas.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                                   30
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

  5) urbanistinio naudojimo – taikoma esamose bei numatytose urbanistinės plėtros
     teritorijose, t.y. urbanistinio karkaso centruose ir jų perspektyvinio vystymo zonose.
Poveikis kraštovaizdžio struktūrai ir stabilumui

4.2.1 lentelė A. Sprendinių poveikio kraštovaizdžio struktūrai ir stabilumui vertinimas.
   Vertinamos
   planavimo                                Poveikis                                         Balas
   struktūros
                     Teritorijos naudojimo strategijos                         I variantas II variantas 2005 m. BP
Urbanistinio         Numatomo urbanistinio naudojimo plėtros teritorijos
naudojimo            abejuose koncepcijos erdvinės struktūros variantuose
                                                                                    0            0           0
                     nepatenka į aplinkosauginio prioriteto zonas, todėl
                     kraštovaizdžio struktūros ir stabilumo neįtakos.
2005 m. BP           Šio prioriteto teritorijos yra numatytos tik 2005 m. BP
numatyto             bendrojoje erdvinėje struktūroje. Toks teritorijų dydis
urbanistinio         ties Klaipėdos miestu yra socialiai ir ekonomiškai
                                                                                    0            0          -1
naudojimo            nepagrįstas, tačiau suplanuota teritorija nepatenka į
(neutraliose         gamtinio karkaso teritoriją, tad ji neigiamai veiks tik
teritorijose)        kraštovaizdžio struktūrą.
2005 m. BP           Kontraversinio urbanistinio naudojimo teritorijos
numatyto             patenka į gamtinio karkaso teritorijas ir prieštarauja jo
Kontraversinio       nuostatom bei tvarios plėtros principams, todėl
urbanistinio         neigiamai įtakos tiek kraštovaizdžio struktūrą, tiek ir
naudojimo            jo stabilumą. Ši funkcinė strategija numatyta tik 2005
                                                                                    0            0          -2
(gamtinio karkaso    m. BP sprendiniuose. Pagal restruktūrizaciniame
teritorijose)        koncepcijos variante siūlomas naujas Gargždų
                     savivaldybės ribas didžioji dalis šio prioriteto
                     teritorijų lieka už planuojamos savivaldybės teritorijos
                     ribų.
Intensyvaus ūkinio   Išlaikant intensyvaus bioprodukcinio ūkio teritorijas
naudojimo            koncepcijos apibrėžtuose arealuose bus išsaugota
                     optimali kraštovaizdžio struktūra ir užtikrintas jo
                     stabilumas, apsaugant kraštovaizdžio stabilumui
                     jautrias teritorijas nuo neigiamo intensyvios ūkinės
                                                                                   +2           +2          -1
                     veiklos poveikio.
                     2005 m. BP sprendiniuose kai kurios intensyvaus
                     ūkininkavimo teritorijos patenka į saugomas teritorijas
                     (pvz.:       Ablingos       geomorfologinį,       Minijos
                     kraštovaizdžio draustinius ir pan.)
Tausojančio          Sudarys sąlygas gamtosauginiu požiūriu žmogaus
naudojimo            ūkinei veiklai jautriose teritorijose subalansuotai
                                                                                   +1           +1          +1
                     naudoti ūkinės veiklos ir gamtosaugines priemones
                     tuo išsaugant kraštovaizdžio struktūros stabilumą.
Konservacinio        Leis išsaugoti esamą kraštovaizdžio struktūrą bei
naudojimo            užtikrinti kraštovaizdžio stabilumui svarbių teritorijų       +2           +2          +2
                     apsaugą
Tausojančio          Tinkamai reglamentuojant ir teritoriškai organizuojant
konversinio          rekreacine veikla konservacinio prioriteto (saugomos
naudojimo            teritorijos išskyrus rezervatus) teritorijose galimas šių
                     abejų funkcijų suderinamumas didesnę svarbą teikiant
                     konservaciniam prioritetui. Šių prioritetų suderinimas
                     leis išsaugoti kraštovaizdžio struktūrą bei čia esančių
                     gamtinių ir kultūrinių vertybių kompleksą bei                 +1           +1          -2
                     rekreacinį jų naudojimą. 2005 m. BP. Sprendiniuose
                     intensyvios      rekreacijos     teritorijos   naudojimo
                     funkcinės zonos numatytos konservacinio prioriteto
                     teritorijose (Svencelės, Kliošių bei Lužijos
                     draustiniai), todėl neigiamai veiks ne tik
                     kraštovaizdžio struktūrą bet ir jo stabilumą.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                      31
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

                                               Erdvinės ašys ir centrai
Urbanistinės –         Šių ašių vystymas yra paremtas esamos kelių
ūkinės integracijos    infrastruktūros plėtojimu bei urbanistinių centrų
ašys                   vystymu kartu atsižvelgiant ir į teritorijos funkcinius
                       prioritetus todėl jų vystymas turėtų neutraliai paveikti
                       kraštovaizdžio stabilumą bei jo struktūrą.
                       2005 m. BP sprendiniuose urbanistinės ūkinės
                       integracijos ašys teikiamos tik fragmentiškai, kas
                                                                                  0    0    -1
                       prieštarauja bendrojo planavimo metodologijai ir
                       sudaro galimybes jų stichiniam ekologiškai
                       pavojingam formavimuisi
Urbanistinės           Esamų urbanistinės integracijos centrų plėtojimas nėra
integracijos centrai   sietinas su rajono savivaldybės, o tik su lokalaus
                       kraštovaizdžio struktūra bei stabilumu. Todėl jų
                       vystymas       prisilaikant   teritorinio     planavimo
                       dokumentuose numatomų prioritetų bei su tuo
                       susijusių reglamentų, neturės reikšmingos įtakos
                                                                                  0    0    -1
                       kraštovaizdžio erdvinei bei vizualinei struktūrai.
                       2005 m. BP sprendiniuose urbanistinės integracijos
                       centrai nėra aiškiai fiksuojami kas prieštarauja
                       bendrojo planavimo metodologijai ir sudaro
                       galimybes jų stichiniam ekologiškai pavojingam
                       formavimui
Rekreacinio            Klaipėdos rajono savivaldybės kraštovaizdžio
vystymo ašys           struktūrai ir stabilumui reikšmingos įtakos neturės,
                       kadangi rekreacijos centrus jungiančios ašys yra
                       susijusios esama infrastruktūra, o rekreaciniai srautai
                       bendrame transporto sraute santykinai yra nedideli.
                       2005 m. BP sprendiniuose kai kurios intensyviam            0    0    -2
                       rekreaciniam naudojimui (rekreacijos ir turizmo
                       paslaugų zona) numatytos teritorijos patenka į
                       konservacinio prioriteto teritorijas, netgi Šaipės
                       gamtinį rezervatą, kas prieštarauja jų kraštovaizdžio
                       išsaugojimo tikslams ir teisinėms nuostatams.
Rekreacijos            Rekreacinių centrų formavimas visada yra susijęs su
integracijos           sociogeninio poveikio didėjimu, todėl lokaliniame
 centrai               lygmenyje (centrų teritorijose) tai turės nežymų
                       neigiamą poveikį, kuris, tinkamai administruojant
                       šiuos centrus, bei taikant įvairius kompensacinius
                                                                                  0    0    -1
                       mechanizmus, bus neutralizuojamas.
                       2005 m. BP sprendiniuose rekreaciniai centrai išvis
                       nenumatyti, kas prieštarauja bendrojo planavimo
                       metodologijai ir sudaro galimybes jų formavimui tam
                       neleistinose teritorijose.
Geoekologinės          Tolimesnis jų vystymas turės žymų teigiamą poveikį
takoskyros ir          kraštovaizdžio struktūros bei jos stabilumo
migraciniai            išsaugojimui.
koridoriai             2005 m. BP sprendiniuose kai kurios urbanizuojamos
                       teritorijos patenka į geoekologines takoskyras, ypač       +2   +2   -2
                       pajūrio-pamario, bei migracinius koridorius ir neleis
                       atlikti jiems skirtų ekologinių kompensacinių
                       funkcijų.




___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                                        32
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita



Poveikis biologinei įvairovei

4.2.1 lentelė B. Sprendinių poveikio biologinei įvairovei vertinimas.
   Vertinamos
   planavimo                                 Poveikis                                           Balas
   struktūros
                     Teritorijos naudojimo strategijos                            I variantas II variantas 2005 m. BP
Urbanistinio          Esamo urbanistinio naudojimo teritorijos tiesiogiai
naudojimo             nėra susiję su biologine įvairovė. Tinkamai
                      organizuojant (atsižvelgiant į visus reglamentus bei
                                                                                     0           0            0
                      gamtosauginius prioritetus) perspektyvinę šių
                      teritorijų plėtrą, biologinei aplinkos įvairovei
                      neigiamos poveikis neturėtų būti juntamas
2005 m. BP            2005 m. BP numatytos urbanistinio naudojimo
numatyto              teritorijos, esančios gamtinio karkaso atžvilgiu
urbanistinio          neutraliose teritorijose jokios įtakos rajono
                                                                                     0           0            0
naudojimo             savivaldybės biologinei įvairovei nedaro.
(neutraliose
teritorijose)
2005 m. BP            2005 m. BP sprendiniuose numatytos kontraversinio
numatyto              urbanistinio naudojimo teritorijos yra gamtinio
Kontraversinio        karkaso teritorijose, todėl jų vystymas tiesiogiai
urbanistinio          neigiamai įtakos rajono savivaldybės biologinę                 0           0            -2
naudojimo             įvairovę tiek pirmuoju, tiek ir antruoju koncepcijos
(gamtinio karkaso     bendrosios erdvinės struktūros atveju.
teritorijose)
Intensyvaus ūkinio    Vykdant esamo bioprodukcinio ūkio naudojimo
naudojimo             intensyvinimą bendrojoje erdvinėje struktūroje
                      numatytose teritorijose, biologinei įvairovei neigiamo
                      poveikio neturės, nes šios teritorijos naudojimo
                      strategija nėra tiesiogiai susijusios su biologinei
                      įvairovei svarbiomis (geoekologinis karkasas bei
                      jame esančios saugomos ir NATURA 2000                          0           0            -1
                      teritorijos) teritorijomis, o ir pačios pasižymi
                      santykinai nedidele biologine įvairove.
                      2005 m. BP sprendiniuose kai kurios intensyvaus
                      ūkininkavimo teritorijos patenka į saugomas
                      teritorijas (pvz.: Ablingos geomorfiloginį, Minijos
                      kraštovaizdžio draustinius ir pan.)
Tausojančio           Susijęs su subalansuotu ūkinių bei gamtosauginių
naudojimo             priemonių taikymų šio vystymo tipo teritorijose.
                                                                                     0           0            0
                      Pagrinde tai miškingos teritorijos, todėl bioįvairovei
                      poveikis bus minimalus arba jo iš vis nebus.
Konservacinio         Koncepcijos numatytose teritorijose šis funkcinis
naudojimo             prioritetas sudarys prielaidas užtikrinti apsaugą ir
                                                                                     +2          +2          +2
                      didinti biologinę įvairovę tiek, kiek tai yra įmanoma
                      prie esamų biogeografinių teritorijos sąlygų.
Tausojančio           Koncepcijoje siūloma šios strategijos erdvinė sklaida
konversinio           Išsaugos ir didins bioįvairovę tiek kiek tai yra
naudojimo             įmanoma prie esamų biogeografinių sąlygų.
                      Tinkamai reglamentuojant rekreacinę veiklą ji
                      reikšmingos įtakos bioįvairovei neturėtų daryti. 2005
                      m. BP sprendiniuose atskiri šio prioriteto arealai             +2          +2           -2
                      išskirti    konservacinio      prioriteto    teritorijose
                      (Svencelės telmologiniame, Kliošių kraštovaizdžio,
                      Lūžijos botaniniame draustiniuose). Tai prieštarauja
                      draustinių nuostatams, todėl yra neleistina, nes
                      neigiamai įtakos šių teritorijų biologinę įvairovę.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                                 33
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

                                                Erdvinės ašys ir centrai
Urbanistinės –          Kadangi vystymas yra paremtas esamos kelių
ūkinės integracijos     infrastruktūros plėtojimu bei esamų urbanistinių
ašys                    centrų vystymu, todėl jų plėtojimas turėtų neutraliai
                        paveikti aplinkos bioįvairovę, nes tiesiogiai nekeistų
                        susiformavusių bioįvairovės arealų.
                        2005 m. BP šios ašys įvardijamos kaip socialinės-            0      0          -1
                        ekonominės plėtros. Jos pateikiamos gana
                        abstrakčiai, todėl vertinti jų įtaką aplinkinių teritorijų
                        biologinei įvairovei yra gana komplikuota, tačiau
                        sprendžiant iš pateikiamos kartografinės išraiškos –
                        gali būti juntamas neigiamas poveikis.
Urbanistinės            Tiesiogiai nėra susiję su biologinei įvairovei
integracijos centrai    svarbiomis teritorijomis, todėl jai reikšmingos įtakos
                        nedaro. Tačiau jų plėtra turi būti vykdoma
                                                                                     0      0           0
                        prisilaikant koncepcijoje įtvirtintų tvarios plėtros
                        principų, nes kitu atveju bioįvairovei gali būti
                        daromas neigiamas poveikis.
Rekreacinio             Koncepcijos       bendrosios      erdvinės     struktūros
vystymo ašys            variantuose numatomos rekreacinės aktyvumo ašys
                        didesnės įtakos biologinei įvairovei nedarys, kadangi
                        jos neformuoja didesnių rekreacinių srautų.
                        2005 m. BP sprendiniuose kai kurios intensyviam
                        rekreaciniam naudojimui (rekreacijos ir turizmo              0      0          -2
                        paslaugų zona) numatytos teritorijos patenka į
                        konservacinio prioriteto teritorijas, netgi Šaipės
                        gamtinį rezervatą, kas prieštarauja jų biologinės
                        įvairovės išsaugojimo tikslams ir teisinėms
                        nuostatams.
Rekreacijos             Rekreacinio vystymo centrų plėtra nėra susijusi su
integracijos            biologinei įvairovei svarbiomis teritorijomis, todėl jų      0      0           0
 centrai                poveikis yra neutralus
Geoekologinės           Šio tipo teritorijos turi tiesioginį, žymų ir teigiamą
takoskyros ir           poveikį biologinės įvairovės stabilumui ir gausėjimui,
migraciniai             nes yra susijusios su geoekologinėmis takoskyromis
koridoriai              bei migraciniais koridoriais, taip pat glaudžiai siejasi
                        su santykinai natūraliomis             –    miškingomis
                        teritorijomis bei pelkių masyvais.
                                                                                     +2    +2          -1
                        2005 m. BP sprendiniuose kai kurios urbanizuojamos
                        teritorijos patenka į geoekologines takoskyras, ypač
                        pajūrio-pamario, bei migracinius koridorius ir neleis
                        atlikti jiems skirtų bioekologinių kompensacinių
                        funkcijų.



Poveikis kultūros vertybėms

4.2.1 lentelė C. Sprendinių poveikio kultūros vertybėms vertinimas.
    Vertinamos
    planavimo                                  Poveikis                                   Balas
    struktūros
                       Teritorijos naudojimo strategijos                   I variantas II variantas 2005 m. BP
Urbanistinio            Naujai numatomos ir 2005 m. BP numatytos
                                                                               0            0           0
naudojimo               urbanistinio naudojimo teritorijos nėra tiesiogiai
2005 m. BP              susijusios su nekilnojamomis kultūros paveldo
numatyto                vertybėmis, todėl jų išlikimui ir kokybei įtakos
                                                                               0            0           0
urbanistinio            nedaro.
naudojimo

___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                  34
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

(neutraliose
teritorijose)
2005 m. BP
numatyto
Kontraversinio
urbanistinio                                                                  0    0    0
naudojimo
(gamtinio karkaso
teritorijose)
Intensyvaus ūkinio     Nekilnojamo kultūros paveldo objektams, ypač
naudojimo              archeologiniams, tiesioginės neigiamos įtakos
                       bioprodukcinio naudojimo intensyvinimas neturės
                                                                              0    0    0
                       tuo atveju jei jis bus vykdomas atsižvelgiant į
                       nekilnojamo kultūros paveldo objektų apsaugos
                       zonas bei jų apsaugos reglamentus.
Tausojančio            Tiesioginės ir reikšmingos įtakos nekilnojamo
                                                                              0    0    0
naudojimo              kultūros paveldo objektams nedaro.
Konservacinio          Konservacinio prioriteto vystymas nekilnojamoms
naudojimo              kultūros vertybėms daro teigiamą poveikį per ūkinės
                       veiklos teritorijoje minimizavimą bei griežtesnį,
                       tose teritorijose, aplinkos apsaugos reglamentavimą.   +1   +1   +1
                       Didžiausias teigiamas poveikis kultūros paveldui
                       bus juntamas Klaipėdos rajono savivaldybėje
                       esančioje Pajūrio regioninio parko dalyje..
Tausojančio            Konservacinės apsaugos vystymas siejamas su
konversinio            saugomų teritorijų tinklo, bei geoekologinių ašių
naudojimo              (geoekologinės takoskyros ir migraciniai koridoriai)
                       vystymu. Ypač glaudžiai tai siejasi su miškingomis
                                                                              +1   +1   +1
                       teritorijomis. Šių teritorijų vystymas bei plėtra,
                       glaudžiai susiję su griežtesniu aplinkos apsaugos
                       reglamentavimu, o kartu ir geresne nekilnojamo
                       kultūros paveldo vertybių apsauga.
                                               Erdvinės ašys ir centrai
Urbanistinės –         Urbanistinių ūkinių ašių vystymas siejamas su
ūkinės integracijos    transporto srautų pralaidumo gerinimu, o kartu ir jų
                                                                              0    0    0
ašys                   didinimu. Todėl, jų vystymas          nėra susiję su
                       nekilnojamomis kultūros vertybėmis.
Urbanistinės           Klaipėdos rajono savivaldybėje numatomi ir
integracijos centrai   vystomi urbanistinės integracijos centrai yra
                       nedideli, tačiau jų neapgalvota ir nereglamentuota     -1   -1   -1
                       teritorinė plėtra gali neigiamai paveikti jų
                       apylinkėse esančias archeologines vertybes.
Rekreacinio            Tiesioginės ir reikšmingos įtakos kultūros paveldui
vystymo ašys           neturi, nes bendrame transporto priemonių sraute
Rekreacijos            turistai sudaro palyginti nedidelę dalį, o ir pačių    0    0    0
integracijos           centrų bei ašių vystymas susijęs su jau esama
 centrai               infrastruktūra.
Geoekologinės          Geoekologinių takoskyrų bei migracinių koridorių
takoskyros ir          išsaugojimas pagrinde siejamas su gamtinės
migraciniai            aplinkos apsauga bei kraštovaizdžio stabilumo          0    0    0
koridoriai             išsaugojimu, todėl didesnės įtakos kultūros vertybių
                       išsaugojimui nedarys.




___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
  KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                                       35
  Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita



  Poveikis visuomenės sveikatai

  4.2.1 lentelė D. Sprendinių poveikio visuomenės sveikatai vertinimas.
   Vertinamos
   planavimo                                  Poveikis                                           Balas
   struktūros
                       Teritorijos naudojimo strategijos                         I variantas   II variantas 2005 m. BP
Urbanistinio           Intensyvaus urbanistinio vystymo teritorijos (centrai)
                                                                                       0           0           0
naudojimo              Klaipėdos rajono savivaldybėje yra per mažos jog
2005 m. BP             darytų reikšmingą neigiamą poveikį visuomenės
numatyto               sveikatai. Tuo tarpu 2005 m. BP šios teritorijos
urbanistinio           planuotos neapgalvotai ir be rimtesniu socialiniu
                       skaičiavimu, todėl jos gali neigiamai paveikti                  0           0           -1
naudojimo
(neutraliose           visuomeninį interesą, o kartu ir visuomenės
teritorijose)          sveikatingumą.
2005 m. BP             2005 m. BP sprendiniuose numatomas kontraversinio
numatyto               urbanistinio naudojimo teritorijų vystymas yra susijęs
Kontraversinio         su gamtinio karkaso teritorijų funkcijų pažeidimu,
urbanistinio           todėl netiesiogiai neigiamai įtakos visuomenės
naudojimo              sveikatingumą, nes mažins teritorijas bei jų
                                                                                       0           0           -1
(gamtinio karkaso      prieinamumą, kuriose visuomenė potencialiai galėtų
teritorijose)          atstatysi savo sveikatingumą ir darbingumą. I variante
                       jos išlieka visos, o II varianto atveju, dėka pakoreguotų
                       Gargždų savivaldybės ribų, šių teritorijų labai nedaug,
                       tad įtaka būtų labai nedidelė.
Intensyvaus ūkinio     Esamo bioprodukcinio (žemės bei miškų ūkio)
naudojimo              naudojimo intensyvinimas tiesiogiai su visuomenės               0           0           0
                       sveikata nesusijęs.
Tausojančio            Iš dalies siejasi su agroturizmu ir rekreacinėmis
naudojimo              sodybomis. Sudarant sąlygas poilsiui daromas
                       teigiamas poveikis visuomenės sveikatai, tačiau dėl            +1           +1          +1
                       savo lokalumo bei netiesioginio poveikio, jų reikšmė
                       yra nedidelė, tačiau teigiama.
Konservacinio          Šių teritorijų naudojimo prioritetas yra išsaugoti, o ne
naudojimo              naudoti, todėl jų poveikis visuomenės sveikatai yra             0           0           0
                       minimalus ir netiesioginis.
Tausojančio            Rekreacinės veiklos prioriteto integravimas į
konversinio            atitinkamas konservacinio prioriteto teritorijas
naudojimo              tiesiogiai ir netiesiogiai daro teigiamą poveikį
                       visuomenės sveikatai per rekreacinės veiklos funkcinio
                       prioriteto įgyvendinimą sveikoje gamtinėje aplinkoje.
                       Dalis šio funkcinio prioriteto teritorijų, numatytų 2005
                                                                                      +1           +1          -1
                       m. BP sprendiniuose realiai nebus panaudotos, nes jos
                       prieštaraus ten esančių konservacinių teritorijų
                       naudojimo nuostatoms, todėl teritoriškai neapgalvotas
                       šios strategijos teritorijų plėtojimas savivaldybės
                       teritorijoje gali neigiamai įtakoti ir visuomenės
                       sveikatingumą.
                                                  Erdvinės ašys ir centrai
Urbanistinės –         Urbanistinės – ūkinės integracijos ašių vystymas ir
ūkinės integracijos    modernizavimas turi tiesiogini reikšmingą poveikį
ašys                   (nepriklausomai nuo koncepcijose siūlomų skirtingų
                       variantų) visuomenės sveikatai, nes tai sietina su             +1           +1          +1
                       pakeliamų į orą dulkių kiekio mažėjimu, didėsiančiu
                       transporto srautų pralaidumą ir kartu mažėsiančiu
                       išmetamų dujų kiekiu.
Urbanistinės           Urbanistinės integracijos centrai Klaipėdos rajono
                                                                                       0           +1          0
integracijos centrai   savivaldybės teritorijoje yra per maži jog darytų
  ___________________________________________________________________________________
  UAB „Urbanistika“, 2008
  KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                                     36
  Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

                    neigiamą įtaka visuomenės sveikatai. Tuo tarpu
                    reikšmingesnės teigiamos tiesioginės įtakos I variantu
                    nedarytų. II varianto atvejų naujų administracinių
                    centrų vystymas sąlygotų ir socialinių funkcijų
                    vystymą, tokių būdu gerinant medicininį aptarnavimą
                    tiek kokybės, tiek ir teritoriniu požiūriu. Tai tūrėtų
                    reikšmingą teigiamą įtaka              atskirų teritorijų
                    visuomenės sveikatai. 2005 m. BP sprendiniuose nėra
                    siūloma jokios teritorijos restruktūrizacijos.
Rekreacinio         Siejasi su visuomenės sveikata per rekreacinių išteklių
vystymo ašys        panaudojimą. Ir tai turi didelę reikšmę, ypač
Rekreacijos         psichonominiu aspektu.                                         +2            +2         +2
integracijos
 centrai
Geoekologinės       Siejasi per juose esančių rekreacinių bei gydomųjų
takoskyros ir       išteklių panaudojimą. Be to per gamtinės aplinkos
migraciniai         išsaugojimo funkciją užtikrina ir pačios aplinkos              +2            +2         +2
koridoriai          kokybę, kuri tiesiogiai sąlygoja ir visuomenės
                    sveikatingumo gerėjimą.

  Poveikis dirvožemio bei vandens kokybei

  4.2.1 lentelė E. Sprendinių poveikio dirvožemio bei vandens kokybei vertinimas.
   Vertinamos
   planavimo                               Poveikis                                            Balas
   struktūros
                     Teritorijos naudojimo strategijos                          I variantas   II variantas 2005 m. BP
 Urbanistinio       Urbanistinių centrų plėtra ir vystymas tiesiogiai siejasi
                                                                                    0            0            0
 naudojimo          su visuomenės komunalinių poreikių augimu, todėl
 2005 m. BP         didės sunaudojamo ir teršiamo vandens kiekis bei bus
 numatyto           prarandamas dirvožemis dėl užstatymo. Tačiau šios
 urbanistinio       teritorijos Lietuvos mastu yra gana mažos, todėl šis
                                                                                    0            0           -1
 naudojimo          poveikis, tinkamai reglamentuojant urbanistinių
 (neutraliose       teritorijų plėtrą, turėtų būti nežymiai neigiamas ar net
 teritorijose)      neutralus. Didžiausią pavojų kelia pradėtas stichinis
 2005 m. BP         2005 m. BP numatytų didžiulių urbanizacijai skirtų
 numatyto           plotų įsisavinimas nes tai susiję su dirvožemio dangos
 Kontraversinio     naikinimu bei stichišku neigiamu poveikiu gruntinių ir
 urbanistinio       paviršinių vandenų kokybei.
                                                                                    0            0           -1
 naudojimo
 (gamtinio
 karkaso
 teritorijose)
 Intensyvaus        Klaipėdos rajono savivaldybės bioprodukcinio ūkio
 ūkinio naudojimo   intensyvinimas pagrinde yra susijęs su žemės ūkiu,
                    kurio plėtojimas neigiamai veikia dirvožemio kokybę,
                                                                                    -1           -1          -1
                    o dėl naudojamų įvairių agrocheminių priemonių gali
                    neigiamai įtakoti ir gruntinių, o kartu ir paviršinių
                    vandenų kokybę.
 Tausojančio        Subalansuoto (tausojančio) bioprodukcinio ūkio
 naudojimo          vystymas neigiamo poveikio tiek dirvožemio tiek ir              0            0            0
                    vandens ištekliams nedaro.
 Konservacinio      Poveikis dirvožemiui ir vandeniui diferencijuojasi
 naudojimo          pagal saugomos teritorijos apsaugos rėžimo tipą.
                    Rezervatinėse teritorijose konservacinės apsaugos įtaka
                    yra neutrali, nes čia yra visiškai uždrausta žmogaus           +1            +1          +1
                    ūkinė veikla ir dirvožemis bei hidrosistema yra
                    paliktos natūraliam vystymuisi. Tuo tarpu kitose
                    saugomose teritorijose (draustiniuose, valstybiniuose
  ___________________________________________________________________________________
  UAB „Urbanistika“, 2008
  KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                                 37
  Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

                     parkuose) konservacinio prioriteto naudojimas taikant
                     įvairias ekologiškas agrotechnines priemones daro
                     teigiamą ilgalaikį poveiki: mažina dirvožemio eroziją,
                     bei vandens užterštumą biogeniniais bei cheminiais
                     elementais.
 Tausojančio         Integruotos konservacinės – rekreacinės veiklos
 konversinio         vystymas atitinkamose teritorijose reikšmingo poveikio
 naudojimo           dirvožemiams bei vandens kokybei neturi. Tačiau
                     vykdant teritorijos funkcijų konversiją, prioritetus
                     suteikiant aplinkosaugai, gali būti juntamas ilgalaikis
                     nežymus teigiamas poveikis. Dalis intensyvios              0            0           -2
                     rekreacijos teritorijų, numatytų 2005 m. BP
                     sprendiniuose patenka į konservacinio prioriteto
                     teritorijas, ypač pelkes, kurios yra ekosistemų mitybos
                     sritys. Todėl jose vystant rekreacinę veiklą gali
                     neigiamai būti paveikta gruntinių vandenų kokybė.
                                                Erdvinės ašys ir centrai
 Urbanistinės –      Urbanistinių ūkinių integracijos ašių vystymas turės
 ūkinės              įtakos pakelės zonų dirvožemio užterštumo švinu bei
 integracijos ašys   sieros junginiais lygiui. Tačiau taikant tinkamas
                     integracinių transporto ašių tvarkymo priemones,
                                                                                -1          -1           -1
                     poveikis      kelio    apsaugos     zonose     esantiems
                     dirvožemiams turėtų išlikti minimalus.
 Urbanistinės        Jų vystymas tiesiogiai nesisieja su poveikiu
 integracijos        dirvožemiui, tačiau glaudžiai siejasi su paviršinio bei
 centrai             požeminio vandens kokybe. Spontaniškas urbanistinių
                     centrų vystymas turi neigiama poveiki vandens
                     kokybei. Tačiau šiuos centrus vystant remiantis
                     koncepcijoje pateikiamais subalansuotos plėtros
                     principais bei taikant atitinkamas gamtosaugines           0           +1           0
                     priemones, vandens kokybe turėtų išlikti nepakitusi. Be
                     to, naujų administracinių centrų steigimas sudarytų
                     prielaidas juose gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygų
                     gerinimui atliekant geriamo vandens centralizavimą
                     bei nuotekų surinkimą ir valymą, tuo teigiamai
                     įtakojant vandens kokybę.
 Rekreacinio         Tiesioginio ir reikšmingo poveikio dirvožemio kokybei
 vystymo ašys        nedaro. Gali padidėti vandens antropogeninė tarša,
 Rekreacijos         tačiau tinkamai reglamentuojant bei administruojant        0            0           0
 integracijos        rekreacinius centrus, neigiamas antropogeninis
  centrai            poveikis būtų neutralizuojamas
 Geoekologinės       Geoekologinių takoskyrų formavimas bei migracinių
 takoskyros ir       koridorių apsauga ir jų funkcionavimo užtikrinimas
 migraciniai         mažina dirvožemio taršą bei eroziją, išsaugo bei gerina
 koridoriai          vandens kokybę. 2005 m. BP sprendiniuose gamtinio
                                                                                +2          +2          +1
                     karkaso nuostatų teritorinis realizavimas yra
                     komplikuotas dėl jo teritorijoje suplanuotų, su
                     gamtinio       karkaso    nuostatomis     nesuderinamų,
                     teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų.

  Poveikis oro kokybei

  4.2.1 lentelė F. Sprendinių poveikio oro kokybei vertinimas.
   Vertinamos
   planavimo                                Poveikis                                      Balas
   struktūros
                     Teritorijos naudojimo strategijos                     I variantas   II variantas 2005 m. BP
Urbanistinio         Urbanistinio prioriteto teritorijų vystymas gali būti
                                                                                 0          0            0
naudojimo            siejamas su neigiamais oro kokybės pokyčiais, tačiau
  ___________________________________________________________________________________
  UAB „Urbanistika“, 2008
  KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                     38
  Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

                       Klaipėdos rajono savivaldybės urbanistinių centų
                       plėtra neturėtų būti tokia sparti, o ir patys centrai yra
                       nedideli, jog šis poveikis butų juntamas.
2005 m. BP             Šio tipo teritorijos neigiamą poveikį oro kokybei turės
numatyto               Slengių apylinkėse, kadangi čia pagal 2005 BP yra
urbanistinio           suplanuotas didžiausias šios teritorinės strategijos
naudojimo              arealas. II koncepcijos bendrosios erdvinės struktūros
                                                                                   0    0    -1
(neutraliose           varianto atveju šis arealas nepatenką į naujai
teritorijose)          planuojamą Gargždų savivaldybę, todėl likusios
                       teritorijos, būdamos nedideliais lokaliais arealais
                       didesnės įtakos oro kokybei neturės
2005 m. BP             Reikšmingesnės įtakos oro kokybei neturės, nes nors
numatyto               ir kotraversiškai vertinami, šios strategijos arealai
Kontraversinio         šiam aplinkos komponentui didesnės įtakos neturės
urbanistinio           dėl savo lokalumo.                                          0    0    0
naudojimo
(gamtinio karkaso
teritorijose)
Intensyvaus ūkinio     Bioprodukcinio ūkio strategijoje Klaipėdos rajono
naudojimo              savivaldybės teritorijoje vyrauja žemės ūkis, todėl jo
                                                                                   -1   -1   -1
                       intensyvinimas atskirais metų laikais gali padidinti oro
                       dulkėtumą.
Tausojančio            Tiesioginės ir reikšmingos įtakos oro kokybei nedaro.
                                                                                   0    0    0
naudojimo
Konservacinio          Konservacinio prioriteto vystymas aplinkos oro
naudojimo              kokybei daro teigiamą poveikį per ūkinės veiklos
                       teritorijoje minimizavimą. Tačiau pati šio prioriteto
                                                                                   0    0    0
                       teritorijos yra gana lokalios ir didesnės įtakos
                       Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos oro kokybei
                       nedaro.
Tausojančio            Konservacinės apsaugos vystymas siejamas su
konversinio            saugomų teritorijų tinklo, bei geoekologinių ašių
naudojimo              (geoekologinės takoskyros ir migraciniai koridoriai)
                       vystymu. Ypač glaudžiai tai siejasi su miškingomis
                                                                                   +1   +1   +1
                       teritorijomis. Miškingų teritorijų gausėjimas daro
                       tiesioginę teigiamą įtaką oro kokybei.
                       Rekreacinė veikla konservacinio prioriteto teritorijose
                       tiesioginės ir reikšmingos įtakos oro kokybei neturi.
                                                Erdvinės ašys ir centrai
Urbanistinės –         Urbanistinių ūkinių ašių vystymas siejamas su
ūkinės integracijos    transporto srautų pralaidumo gerinimu, o kartu ir jų
ašys                   didinimu. Todėl, nepriklausomai nuo vykdomų taršos
                       iš mobilių taršos šaltinių kontrolės priemonių tai          -1   -1   -1
                       išlieka     aktualiausia    taršos    problema,     nes
                       autotransporto srautams yra būdingas nuolatinis
                       didėjimas.
Urbanistinės           Klaipėdos rajono savivaldybėje numatomi ir vystomi
integracijos centrai   urbanistiniai centrai yra nedideli, todėl jų įtaka
                                                                                   0    0    0
                       aplinkos oro kokybei rajono teritorijos kontekste yra
                       mažai juntama.
Rekreacinio            Tiesioginės ir reikšmingos įtakos oro kokybei neturi,
vystymo ašys           nes bendrame transporto priemonių sraute turistai
Rekreacijos            sudaro palyginti nedidelę dalį.                             0    0    0
integracijos
 centrai
Geoekologinės          Geoekologinių takoskyrų bei migracinių koridorių
takoskyros ir          išsaugojimas pagrinde siejamas su miškingomis
                                                                                   +2   +2   +2
migraciniai            teritorijomis, todėl turi teigiamą reikšmingą poveikį
koridoriai             oro kokybei.

  ___________________________________________________________________________________
  UAB „Urbanistika“, 2008
 KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                                    39
 Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita



          Apibendrinimas

          Apibendrinant galima teigti, jog Klaipėdos rajono savivaldybės rengiamo bendrojo
 plano siūlomuose koncepcijos bendrosios erdvinės struktūros variantuose (4.1.1 pav., 4.1.2
 pav.), paremtuose tvarios veiklos bei plėtros principais, numatomų teritorijos naudojimo
 strategijų bei atitinkamų naudojimo funkcinių prioritetų zonų erdvinė sklaida (4.1.3 pav.) bei
 erdvinės urbanistinės – ūkinės integracijos, rekreacinio aktyvumo bei geoekologinės
 (geoekologinės takoskyros bei migraciniai koridoriai) ašys reikšmingai teigiamai įtakos rajono
 teritorijos bendrąją kraštovaizdžio struktūrą bei aplinkos kokybę, užtikrins ir didins biologinę
 įvairovę bei turės teigiamos įtakos visuomenės sveikatingumui. Neigiamos įtakos rajono
 savivaldybės teritorijos tvariai plėtrai turės planuotojų prieštaringai vertinamos ir privalomai,
 kaip planavimo „paveldas“ perkeltos 2005 BP numatytos urbanistinio naudojimo (neutraliose
 teritorijose) ir kontraversinio urbanistinio naudojimo (gamtinio karkaso teritorijose) strategijos
 (4.1.4 pav.). Konceptualūs principiniai skirtumai išryškėja tik urbanistinių – ūkinių ašių
 vystymo, bei regioninių ryšių klausimais. Vienas iš siūlomų variantų remiasi renovaciniu, o
 antrasis – restruktūrizavimo principais.

 4.2.2 lentelė. Kraštotvarkinių strategijų poveikio aplinkai vertinimo apibendrinimas.
 Vertinamos planavimo
                                                    Poveikis                                    Balų suma
         struktūros
                        Teritorijos naudojimo strategijos                          I variantas II variantas 2005 m. BP
Urbanistinio naudojimo        Lietuvos kontekste tai nedidelės ir netgi mažos
                              urbanistinės teritorijos, todėl jų vystymas ir
                              plėtra    remiantis     tai     reglamentuojančiais
                              dokumentais netūrėtų reikšmingai įtakoti nei
                              kraštovaizdžio struktūros nei aplinkos kokybės,
                              tačiau turės teigiamą įtakos urbanistinės sistemos       0            0           0
                              plėtrai, bei rajono savivaldybės socio-
                              ekonominiams        rodikliams.      Nepakankamas
                              urbanistinio vystymo intensyvinimo prioriteto
                              reglamentavimas        gali    neigiamai     įtakoti
                              nekilnojamų archeologinių vertybių apsaugą.
2005 m. BP numatyto           2005 m. BP numatyto funkcinio prioriteto
urbanistinio naudojimo        teritorijų vystymas gali neigiamai paveikti
(neutraliose teritorijose)    kraštovaizdžio struktūrą bei oro kokybę, tačiau
                              lokaliu mastu. Labiau tikėtina, jog ties Slengiais,
                              nes čia numatytas itin didelis šio prioriteto
                              arealas. Kadangi antrojo bendrosios erdvinės             0            0          -4
                              struktūros varianto atveju ši teritorija lieka už
                              naujai siūlomų Gargždų savivaldybės ribų, tai
                              nedidelės šio teritorijos naudojimo prioriteto
                              zonos esančios savivaldybėje didesnės įtakos
                              aplinkai neturės.
2005 m. BP numatyto           Šios teritorijos prieštarauja gamtinio karkaso
Kontraversinio                nuostatom ir aplinkosauginiams principams, o jų
urbanistinio naudojimo        daroma potenciali žala proporcinga užimamam
(gamtinio karkaso             konservacinių teritorijų plotui. 2008 m. BP              0            0          -6
teritorijose)                 koncepcijos antruoju bendrosios erdvinės
                              struktūros atveju šių teritorijų planuojamoje
                              Gargždų savivaldybėje lieka nedaug.
Intensyvaus ūkinio            Didžiausia teigiamą poveikį darys bendrosios
naudojimo                     rajono kraštovaizdžio struktūros išsaugojimui,
                                                                                       0            0          -3
                              tačiau neišvengiamai bus susidurta su
                              gamtosauginėmis             problemomis          dėl

 ___________________________________________________________________________________
 UAB „Urbanistika“, 2008
 KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                      40
 Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

                            bioprodukcinio ūkio intensyvinimu, kurios turės
                            būti sprendžiamos. 2005 m. BP sprendiniuose kai
                            kurios intensyvaus ūkininkavimo teritorijos
                            patenka į saugomas teritorijas (pvz.: Ablingos
                            geomorfologinį,         Minijos       kraštovaizdžio
                            draustinius ir pan.)
Tausojančio naudojimo       Didžiausią teigiamą poveikį daro kraštovaizdžio
                            struktūrai bei visuomenės sveikatingumui,
                                                                                   2    2    2
                            kadangi yra suderinami teritorijos ūkinio
                            naudojimo bei gamtosauginiai prioritetai.
Konservacinio naudojimo     Konservacinio prioriteto teritorijų išsaugojimas
                            bei gausinimas reikšmingai teigiamai veikia
                            aplinkos kokybę bei kraštovaizdžio struktūros
                                                                                   6    6    6
                            išsaugojimą. Taip pat įtakoja ir visuomenės
                            sveikatos teigiamus pokyčius bei kultūros
                            paveldo apsaugą.
Tausojančio konversinio     Šio funkcinio prioriteto įgyvendinimas susijęs su
naudojimo                   rajono savivaldybės upių slėniais bei Drevernos –
                            Priekulės – Gargždų juostišku tausojančio žemės
                            ūkio – rekreacijos arealu, užtikrinančiu ten
                            esančių gamtinių ir kultūrinių vertybių tausojantį
                            naudojimą. Tai teigiamai įtakos bendrą
                            kraštovaizdžio struktūrą bei aplinkos kokybę.
                                                                                   6    6    -5
                            2005 m. BP. Sprendiniuose intensyvios
                            rekreacijos teritorijos naudojimo funkcinės zonos
                            numatytos konservacinio prioriteto teritorijose
                            (Svencelės, Kliošių bei Lužijos draustiniai), todėl
                            neigiamai veiks ne tik kraštovaizdžio struktūrą
                            bet ir jo stabilumą, o kartu ir biologinę įvairovę
                            šiose teritorijose.
                                                Erdvinės ašys ir centrai
Urbanistinės – ūkinės       Esamų urbanistinių integracinių ašių vystymas
integracijos ašys           teigiamai įtakos bendrąją infrastruktūros sistemą,     -1   -1   -3
                            o aplinkos kokybei žymaus poveikio neturės.
Urbanistinės integracijos   Mažųjų       urbanistinės    integracijos     centrų
centrai                     plėtojimas reikšmingos neigiamos įtakos
                            aplinkos kokybei neturės, tačiau gali nežymiai
                                                                                   -1   1    -2
                            įtakoti nekilnojamo kultūros paveldo apsaugą,
                            tačiau kartu gerinti rajono savivaldybės
                            socialinius ir ekonominius rodiklius.
Rekreacinio vystymo ašys    Rekreacinių ašių vystymas turės teigiamą įtaką
                                                                                   2    2    -2
Rekreacijos integracijos    visuomenės sveikatingumui bei kraštovaizdžio
centrai                     struktūros išsaugojimui. Tokias pat tendencijas
                            sąlygos ir rekreacinio vystymo centrai.                2    2    1
Geoekologinės takoskyros    Su šiuo prioritetu yra susiję svarbiausi
ir migraciniai koridoriai   kraštovaizdžio          komponentai.          Todėl,
                            geoekologinių       takoskyrų     bei     migracinių
                            koridorių vystymas bei jų funkcionavimo
                                                                                   10   10   2
                            užtikrinimas reikšmingai teigiamai įtakoja tiek
                            kraštovaizdžio struktūrą, tiek ir aplinkos būklės
                            kokybę bei biologinę įvairovę. Taip pat teigiamai
                            veikia visuomenės sveikatingumą.

        Didžiausią teigiamą poveikį rajono teritorijos aplinkos kokybei turės geoekologinių
 takoskyrų ir migracinių koridorių vystymas bei jų funkcionavimo užtikrinimas (+10). Taip pat
 svarbų vaidmenį aplinkos struktūros ir kokybės gerinimui turės konservacinio naudojimo ir
 tausojančio konversinio naudojimo strategijų bei su jomis susijusių teritorijos naudojimo


 ___________________________________________________________________________________
 UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                  41
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

funkcinių zonų vystymas (+6). Mažesnį (+2), tačiau teigiamą poveikį aplinkos kokybei darys
rekreacinių ir tausojančio bioprodukcinio ūkio teritorijų vystymas.
        Nors koncepcijos bendrosios erdvinės struktūros abu variantai, o taip pat teritorijos
funkcinių prioritetų zonos atitinka tvarios plėtros principus ir aplinkosaugos kontekste yra
pagrįstos, tačiau jose neišvengiamai atsiranda 2005 BP urbanistinės plėtros sprendiniai. Tuo
būdu atsiranda netipiška status quo situacija, susidaranti dėl dabartinio patvirtinto bendrojo
plano sprendinių (pirmiausiai, plane numatytų ir jau detalizuojamų gyvenamųjų teritorijų)
privalomojo perkėlimo. Jų buvimas neigiamai įtakoja bendrąją rajono savivaldybės
kraštovaizdžio struktūrą bei neatitinka tvarios plėtros principų. Tai ryškiausiai atsispindi
renovaciniame (I variantas) bendros erdvinės struktūros variante (4.1.1 pav.). II varianto
(restruktūrizacinio) atveju (4.1.2 pav.) kontraversiškai vertinamos 2005 BP urbanistinės plėtros
dauguma teritorijų nebepatenka į naujai siūlomas Gargždų savivaldybės ribas, todėl yra mažiau
aktualios, nors ir išlieka problematiškomis.
        Aišku, kad tokie privalomai perkeltieji sprendiniai neturi šio bendrojo plano tekstinėje
dalyje pagrindimų ir neatspindi jo rengėjų nuomonės, dėl ko pastarieji negali prisiimti už juos
atsakomybės. Ypač tai pasakytina apie didžiąsias gyvenamosios statybos teritorijas, kurių
dydis nebuvo pagrįstas jokiais demografiniais ar būsto poreikio skaičiavimais. Be to, nemaža
dalis tokių plotų patenka į gamtinio karkaso geoekologinę takoskyrą, kurioje pagal LR
Saugomų teritorijų įstatymą ir galiojančius Gamtinio karkaso nuostatus gyvenamųjų kvartalų
statyba iš vis neleidžiama, dėl ko net atsiranda panašių sprendinių derinimo legitimumo
problema.
        Pateikiamoje koncepcijoje skiriasi bendrosios erdvinės struktūros variantai, todėl
skiriasi ir urbanistinių - ūkinių integracijos ašių siūlomi variantai.
         Kadangi pirmuoju variantu (I variantas) yra siūloma renovaciniais principais paremtas
urbanistinių – ūkinių ašių bei jų jungiamų centrų plėtojimas, todėl poveikis aplinkai bei
kraštovaizdžio struktūrai yra mažai pastebimas. Juolab jog tai kartu remiasi ir esama
infrastruktūra bei esama erdvine administracine sistema.
        Antruoju variantu (II variantas), kuris remiasi reorganizacijos principais, siūloma
pertvarkyti Esamos Klaipėdos rajono savivaldybės ribas ir suformuoti Gargždų savivaldybė,
kartu pertvarkant administracinius bei urbanistinius-ūkinius vidinius bei išorinius ryčius bei
dalinai keičiant urbanistinių centrų hierarchiją.
        Kadangi urbanistinių-ūkinių integracijos ašių vystymas yra dalinai susijęs ir su
transporto srautų perskirstymu, todėl gali būti juntamas neigiamas poveikis atskirų aplinkos
komponentų kokybei (oro, dirvožemio ir pan.), tačiau kartu bus sudarytos prielaidos rajono
savivaldybės ekonominės, socialinės bei demografinės aplinkos vystymuisi. Todėl,
nepriklausomai nuo vertinimo (-1) (ataskaitoje vertinimas atliekamas poveikio gamtinei
aplinkai kontekste ) pačių urbanistinių centrų bei juos integruojančių ašių plėtojimas laikomas
teigiamu teritorinės rajono savivaldybės struktūros vystymo veiksniu.
        Koncepcijos bendrosios erdvinės struktūros variantai bei teritorijos naudojimo
funkcinių prioritetų zonavimas vertintas jį lyginant su 2005 m. Klaipėdos rajono BP
sprendiniais (4.1.4 pav.). Todėl pateikiama naujoji Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos
bendrojo plano koncepcija sprendžia šias problemas:
        1. Urbanistinio naudojimo – siūlydama socialiai bei ekonomiškai pagrįstus jų plotus,
             koreguojant naujai siūlomos Gargždų savivaldybės ribas iki minimumo mažinant
             2005 m. BP numatytas urbanistinio naudojimo neutraliose (2005 m. BP, -3) bei
             kontraversinio urbanistinio naudojimo teritorijas (2005 m. BP, -5). Taip pat
             siūlomas kompromisinis variantas sprendžiant perimtų kontraversinių teritorijų
             urbanizaciją – dispersinis (sodybinis ar grupinis) užstatymas.
        2. Intensyvaus ūkinio naudojimo – 2005 m. BP sprendiniai šio prioriteto teritorijas
             numato ir kai kuriose saugomose teritorijose (Svencelės, Kliošių bei Lužijos
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                               42
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

           draustiniai), (sprendinių vertinimas, -3) Rengiamoje koncepcijoje šio prioriteto
           teritorijos keičiamos į tausojančio konversinio naudojimo funkcinį prioritetą.
        3. Tausojančio konversinio naudojimo - 2005 m. BP sprendiniuose intensyvios
           rekreacijos teritorijos naudojimo funkcinės zonos (vertinimas, -5) numatytos
           konservacinio prioriteto teritorijose (Svencelės, Kliošių bei Lužijos draustiniai),
           todėl neigiamai veiks ne tik kraštovaizdžio struktūrą bet ir jo stabilumą, o kartu ir
           biologinę įvairovę šiose teritorijose. Parengtoje koncepcijoje šio prioriteto teritorijų
           aukščiau išvardintose saugomose teritorijose yra atsisakyta, nes jų buvimas čia,
           pažeidžia Lietuvoje galiojančius teisės aktus.
        4. Urbanistinės-ūkinės integracijos – 2005 m. BP sprendiniai numato neoptimalų kai
           kurių ašių vystymą, o taip pat perdaug intensyvią Pajūrio regioninio parko buferinės
           zonos bei Drevernos urbanizaciją. Koncepcija numato šių probleminių teritorijų
           urbanizacijos masto optimizavimą, tai derinant su šių teritorijų aplinkosauginiais
           reikalavimais bei gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimo prioritetais.
        5. Gamtinio karkaso formavimo - 2005 m. BP sprendiniuose gamtinio karkaso
           nuostatų teritorinis realizavimas yra komplikuotas dėl jo teritorijoje suplanuotų, su
           gamtinio karkaso nuostatomis nesuderinamų, teritorijos naudojimo funkcinių
           prioritetų (urbanizuotų ir rekreacinių, bei kai kurių intensyvaus ūkinio naudojimo
           teritorijų vystymo). Parengta koncepcija sudaro prielaidas teritoriniam gamtinio
           karkaso nuostatų įgyvendinimui bei naikina su tuo susijusias kraštotvarkines
           problemas.

        Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos sprendiniai netik sprendžia
2005 m. BP sprendinių sąlygotas kraštotvarkines problemas, bet kartu šalina ir Klaipėdos
apskrities 2005 m. bendrajame plane (4.1.5 pav., 4.1.6 pav.), su rekreacinių bei konservacinių
ir intensyvaus ūkinio naudojimo bei konservacinių teritorijų prieštaromis susijusias
kraštotvarkines situacijas.
        Klaipėdos miesto bendrojo plano brėžiniuose nėra įvardijami jokie integraciniai miesto
ir Klaipėdos rajono savivaldybės ryšiai ar pateikiamos jų ašys. Miesto įtakos zona Klaipėdos
rajono savivaldybės teritorijai yra įvardijama tik kelio Palanga – Šilutė apsauginė juosta o taip
pat, vakarinėje miesto dalyje esanti pramoninė zona.

        Apibendrinant būtina akcentuoti, jog parengta koncepcija ištaiso 2005 m. BP
sprendiniuose (4.1.4 pav.) paliktas planuotojų klaidas bei išsprendžia daug su tuo susijusių
kraštotvarkinių problemų.

4.2.3 lentelė. Koncepcijų sprendinių poveikio aplinkai vertinimo apibendrinimas.
                                                          Vertinimo aspektai
                     kraštovaizdžio    Biologinei   Kultūros     Visuomenės    Dirvožemio   Oro       Bendras
                     struktūrai   ir   įvairovei    vertybėms sveikatai        ir vandens   kokybei
                     stabilumui                                                kokybei
I variantas –
                          0,67            0,50        0,08          0,75          0,08       0,08      2,17
Renovacinis
II variantas –
                          0,67            0,50        0,08          0,83          0,17       0,08      2,33
Restruktūrizacinis
2005     m.    BP
                         -0,83           -0,50        0,08          0,42         -0,33       0,00      -1,17
sprendiniai



        Atlikus Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos bendrosios erdvinės
struktūros variantų vertinimą bei įvertinus rajono aplinkosauginiu, ekonominius, socialinius bei
infrastruktūros vystymo prioritetus, labiau tvarios plėtros principus bei čia esančių problemų
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                 43
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

sprendimą atitinkančiu variantu reiktų laikyti antrąjį – restruktūrizacinį bendrosios erdvinės
struktūros modelį (4.2.3 lentelė). Prioritetai antrajam variantui suteikiami ir todėl, kad nors
ekonomiškai tai sunkiau įgyvendinama variantas, tačiau sudaro prielaidas progresyviai vystyti
rajono savivaldybės teritorijos urbanistinį – ūkinį potencialą, formuoti pačios kaip tokios –
Gargždų savivaldybės identitetą bei jos regioninius ryšius, tuo pačiu įgyvendinant Europos
Sąjungos regioninę politiką.
        Teritorijų planavimas neatsiejamas nuo visuomenės raidos ir jos sveikatingumo
bendrąja prasme. Todėl, koncepcijos sprendiniuose ypač daug dėmesio skiriant kraštovaizdžio
struktūros ir stabilumo užtikrinimui bei pačios aplinkos komponentų kokybės gerinimui,
didžiausia teigiamą efektą patiria visuomenė, kadangi jai egzistuoti sudaromos optimalios
gamtinės-kultūrinės aplinkos bei joje esančios infrastruktūros sąlygos.




___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                    44
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita




5. Priemonės reikšmingoms pasekmėms aplinkai kompensuoti

        Siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių aplinkai, reikalinga:
        1. teritorinę veiklą vystyti remiantis bendrojo plano koncepcijoje įvardintais teritorijos
naudojimo funkciniais prioritetais, teritorijos naudojimo strategijomis bei kraštotvarkinėmis
ašimis.
        2. Konkretizuojant Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano
sprendinius vadovautis aprobuota koncepcija nekeičiant joje numatytų teritorijos naudojimo
strategijų bei naudojimo funkcinių prioritetų bei jų erdvinės struktūros, išlaikant ir vystant
integracines ašis.
        3. Rengiant teritorijos specialiuosius ir detaliuosius planus vadovautis bendrojo plano
koncepcijos, tiesiogiai ir netiesiogiai su aplinkos kokybe bei jos apsauga susijusiais,
sprendiniais įtvirtinančiais tvaraus vystymosi principus;
        4. Rengti saugomų teritorijų specialiuosius planus bei funkcinio zonavimo dokumentus
tuo pačių eliminuojant neigiamai aplinkos apsaugą įtakojančius juridinius precedentus.
        5. Vykdant ekologinį švietimą skatinti rajono savivaldybės visuomenės ekologinį
sąmoningumą. Supažindinti institucijas ir suinteresuotą visuomenę su bendrojo plano
sprendiniais.
        6. Laikytis Rajono savivaldybės teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentavimo
principų ir jų tolimesnio detalizavimo žemesnio lygmens teritorinio planavimo dokumentuose.




___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                    45
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita




6. Bendrojo plano koncepcijos alternatyvos

SPAV ataskaitoje yra vertinamos dvi bendrojo plano koncepcijos alternatyvos. Jose nuosekliai
yra plėtoja Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostatas. Kadangi koncepcijų abu
variantai yra paremti tvaraus vystymosi principais, juose pateikiamiems teritorijos naudojimo
funkciniams prioritetams, teritorijos naudojimo strategijomis bei regioninio reglamentavimo
arealams kitų alternatyvų nėra. Bet kuri iš kitų alternatyvų, iškelianti prioritetus nesuderinamus
su tvarios plėtros principais bei prieštaraujanti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam
planui bei jo sprendimams, gali tik padidinti neigiamų pasekmių aplinkai tikimybę, todėl yra
nesvarstytina.
         Kiekvienas iš nagrinėjamų koncepcijos variantų turi savo pliusų bei minusų. Pirmajame
variante yra išlaikoma esama erdvinė rajono struktūra esamas problemas siūlant spręsti
remiantis renovacijos principais. Jame laikomasi tvarios plėtros principų, pagrindiniu funkciniu
prioritetu išskiriant esamos erdvinės struktūros (status quo) išsaugojimą bei kompensuojančiųjų
ašių vystymą.
         Antrame koncepcijos variante nepažeidžiant tvarios plėtros principų bei išlaikant
kraštovaizdžio erdvinę struktūrą didesnis dėmesys skiriamas demografinių – socialinių
problemų sprendimui. Koncepcija paremta restruktūrizavimo principais. Joje yra siūloma
reorganizuoti esama teritorinę administracinę struktūra, keičiant esamos savivaldybės ribas dalį
teritorijų atiduoti Klaipėdos miesto bei gretimų rajonų savivaldybėms. Tai sudarytų prielaidas
vystyti savivaldybės urbanistinės atskirties teritorijas. Bei suaktyvinti regioninės jungtis.
Tinkamai reglamentuojant šios koncepcijos įgyvendinimą butų iki minimumo sumažinta
tikimybė naujoms aplinkosauginėms probleminėms situacijoms ir sudarytos prielaidos spręsti
socialines ir demografines problemas.




___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                  46
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita




7. Vertinimo sunkumai ir galimos stebėsenos priemonės

         Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos teritorijos naudojimo
strategijų, naudojimo funkcinių prioritetų bei urbanistinių – ūkinių integracinių ašių vystymo
įgyvendinimo poveikio aplinkai vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimu dėl planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos
aprašo (Nr. 967, 2004 m.) bei strateginiu pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo
dokumentu (Nr. 01-05/486, 2008 m.). Analizei panaudota Klaipėdos rajono savivaldybės
esamos būklės medžiagos dalis susijusi su kraštovaizdžiu bei bioįvairove, aplinkos kokybe bei
jos apsauga, probleminėmis situacijomis bei saugomomis teritorijomis. Vertinimo sunkumai
yra susiję su statistinės informacijos trūkumu bei esamos būklės ataskaitos informaciniu
nevienalytiškumu, kuris lemia tiek esamos būklės analizės netikslumus, tiek ir probleminių
situacijų sklaidos teritorinį detalumą. Tačiau, vertinant tendencijų inertiškumą laike, aplinkos
pokyčiai yra nežymūs, todėl vertinimo rezultatams esamos būklės medžiagos atnaujinimas
įtakos neturi. Taip pat vertinimo rezultatus įtakoja informacijos, susijusios su NATURA 2000
teritorijomis, trūkumas. NATURA 2000 teritorijų tinklas yra pakankamai jaunas, labai
dinamiškas, todėl su šio tinklo teritorijomis susijusi informacija yra nuolatos kintanti.
         Vertinimą apsunkina ir atskirų teritorijos naudojimo strategijų nevienareikšmiškas
interpretavimas bei NATURA 2000 teritorijų ribų nepakankamai apgalvotas nustatymas.
         Vertinimo objektyvumą ir išsamumą įtakoja koncepcijos variantų interpretavimo
galimybės bei jų potencialaus įgyvendinimo ekonominis nelygiavertiškumas.
         Teritorijos, kurios gali būti reikšmingai paveiktos įgyvendinus ar neįgyvendinus
bendrojo plano koncepcijos sprendinių, turi būti stebimos remiantis Valstybine aplinkos
monitoringo 2005 – 2010 metų programa (2005 m. vasario 7 d. Nr. 130). Poreikis vykdyti
monitoringą, ir tuo atveju, jei jis vykdomas – jo apimtis turi būti numatyta atitinkamuose
dokumentuose.
         Koncepcijos sprendinių įgyvendinimo įtakos aplinkos kokybei stebėjimą turėtų
organizuoti ir vykdyti regioninis aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) Pagrindinis
dėmesys vykdant monitoringą turėtų būti kreipiamas į dirvožemio, oro, požeminio bei
paviršinio vandens kokybinius pokyčius. Taip pat turėtų būti vykdomas ir kraštovaizdžio
struktūros bei vizualinės kokybės monitoringas.
         Pasirenkant vieną iš galimų koncepcijos variantų be aplinkos kokybės pokyčių
stebėjimo turėtų būti atliktas kiekvienos iš koncepcijų įgyvendinimo ekonominių galimybių
vertinimas.




___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                   47
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita




8. Santrauka
SPAV ataskaita yra rengiama remiantis 2004 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtintu „Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos
aprašu“. Šio vertinimo tikslas yra, remiantis strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties
nustatymo dokumentu, įvertinti jame įvardintose teritorijose galimas reikšmingas teigiamas bei
neigiamas pasekmes, kurios gali įvykti įgyvendinus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo
plano koncepcijos sprendinius.
         Rajono savivaldybės bendrajame plane numatytų bendrųjų ir specialiųjų teritorijos
vystymo tikslų sistema sudaryta siekiant nuosekliai įgyvendinti tvaraus vystymo politiką,
užtikrinti sveiką aplinką, tinkamą gamtos ir intelektualinių išteklių naudojimą, stabilų
ekonomikos augimą bei visuomenės gerovę.
         Rajono savivaldybės aplinkos būklės apžvalga atlikta remiantis rajono esamos būklės
analize, kuri buvo parengta 2008 m. Aplinkos komponentų kokybės pokyčiai lemia bendrąją
aplinkos būklę ir vienaip ar kitaip, neigiamai arba teigiamai įtakoja natūralaus ir pusiau
natūralaus kraštovaizdžio, tame tarpe ir biotos struktūros bei jos populiacijų pokyčius.
         Oro kokybė Klaipėdos rajone labiausiai priklauso nuo teršalų kiekio, kurie į aplinką
patenka dėl išvystytos pramonės ir energetikos ūkio. Klaipėdos rajone, kaip ir visoje šalyje į
aplinkos orą daugiausiai patenka sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx) bei anglies
monoksido (CO). Požeminio vandens kokybė Klaipėdos rajono savivaldybėje yra
problematiška. Tuo tarpu viena aktualiausių Klaipėdos rajono paviršinių vandenų kokybės
problemų, kaip ir visoje šalyje, yra jų užterštumas biogeninėmis ir organinėmis medžiagomis.
Pagrindiniai komponentai, teršiantys Kuršių marių ir kitų Klaipėdos rajono paviršinių vandenio
vandens telkinius - azoto ir fosforo junginiai. Rajono dirvožemiai pasižymi mažu eroduotų
dirvožemių kiekiu.
         Kraštovaizdžio stabilumo požiūriu padėtį Klaipėdos rajono savivaldybėje galima
vertinti kaip artimą patenkinamai. Aktuali problema yra susijusi su natūralių ir pusiau natūralių
teritorijų sklaidos netolygumu, taip pat didelėje dalyje Klaipėdos rajono savivaldybės
teritorijos stebima nepakankama žemėnaudos fragmentacija.
         Paskutiniuoju metu Klaipėdos rajone formuojasi smulkiasklypė žemėvalda, todėl
vykstančią žemėvaldos kaitą galima įvardinti kaip vieną didžiausių antropogeninių poveikių
kraštovaizdžiui. Tuo tarpu biologinės įvairovės išsaugojimas - vienas iš svarbiausių uždavinių,
siekiant darnaus visuomenės vystymosi. Klaipėdos rajono kraštovaizdis vienas iš labiausiai
sukultūrintų Lietuvoje, su išvystytu žemės ir miškų ūkiu.
         Bendrojo plano koncepcijos sprendinių poveikis vertinamas Saugomų bei NATURA
2000 teritorijų ir nekilnojamo kultūros paveldo vertybių atžvilgiu. Taip pat vertinamas jų
poveikis kraštovaizdžio struktūrai ir stabilumui, biologinei įvairovei, kultūros paveldui,
dirvožemio, vandens ir oro kokybei bei visuomenės sveikatingumui.
         Apibendrinant Klaipėdos rajono savivaldybės rengiamo bendrojo plano koncepcijos
sprendinių vertinimą galima teigti, kad jie paremti tvarios veiklos bei plėtros principais,
numatomų teritorijos naudojimo strategijų bei atitinkamų naudojimo funkcinių prioritetų zonų
erdvinė sklaida bei erdvinės urbanistinės – ūkinės integracijos, rekreacinio aktyvumo bei
geoekologinės ašys reikšmingai teigiamai įtakos rajono teritorijos bendrąją kraštovaizdžio
struktūrą bei aplinkos kokybę, užtikrins ir didins biologinę įvairovę bei turės teigiamos įtakos
visuomenės sveikatingumui. Neigiamos įtakos rajono savivaldybės teritorijos tvariai plėtrai
turės planuotojų prieštaringai vertinamos ir privalomai, kaip planavimo „paveldas“ perkeltos
2005 BP numatytos urbanistinio naudojimo (neutraliose teritorijose) ir kontraversinio
urbanistinio naudojimo (gamtinio karkaso teritorijose) strategijos.
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                48
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

        Didžiausią teigiamą poveikį rajono teritorijos aplinkos kokybei turės geoekologinių
takoskyrų ir migracinių koridorių vystymas bei jų funkcionavimo užtikrinimas (+10). Taip pat
svarbų vaidmenį aplinkos struktūros ir kokybės gerinimui turės konservacinio naudojimo ir
tausojančio konversinio naudojimo strategijų bei su jomis susijusių teritorijos naudojimo
funkcinių zonų vystymas (+6). Mažesnį (+2), tačiau teigiamą poveikį aplinkos kokybei darys
rekreacinių ir tausojančio bioprodukcinio ūkio teritorijų vystymas.
        Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos sprendiniai ne tik sprendžia
2005 m. BP sprendinių sąlygotas kraštotvarkines problemas, bet kartu šalina ir Klaipėdos
apskrities 2005 m. bendrajame plane, su rekreacinių bei konservacinių ir intensyvaus ūkinio
naudojimo bei konservacinių teritorijų prieštaromis susijusias kraštotvarkines situacijas.
        Atlikus Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos bendrosios erdvinės
struktūros variantų vertinimą bei įvertinus rajono aplinkosauginius, ekonominius, socialinius
bei infrastruktūros vystymo prioritetus, labiau tvarios plėtros principus bei čia esančių
problemų sprendimą atitinkančiu variantu reiktų laikyti antrąjį – restruktūrizacinį bendrosios
erdvinės struktūros modelį. Prioritetai antrajam variantui suteikiami ir todėl, kad nors
ekonomiškai tai sunkiau įgyvendinamas variantas, tačiau sudaro prielaidas progresyviai vystyti
rajono savivaldybės teritorijos urbanistinį – ūkinį potencialą, formuoti pačios kaip tokios –
Gargždų savivaldybės identitetą bei jos regioninius ryšius, tuo pačiu įgyvendinant Europos
Sąjungos regioninę politiką.
        Teritorijų planavimas neatsiejamas nuo visuomenės raidos ir jos sveikatingumo
bendrąja prasme. Todėl, koncepcijos sprendiniuose ypač daug dėmesio skiriant kraštovaizdžio
struktūros ir stabilumo užtikrinimui bei pačios aplinkos komponentų kokybės gerinimui,
didžiausia teigiamą efektą patiria visuomenė, kadangi jai egzistuoti sudaromos optimalios
gamtinės-kultūrinės aplinkos bei joje esančios infrastruktūros sąlygos.




___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                      49
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita




                                   PRIEDAI




___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                                    50
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita



      2.2.2. lentelė. Gamtinių buveinių apsaugai svarbios teritorijos ar jų dalys patenkančios į
      Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją.
                                              Pastabos dėl vietovių,
Eil.         Vietovės      Plotas, ha   atitinkančių gamtinių buveinių      Vertybės, dėl kurių atrinkta vietovė
Nr.        pavadinimas       / dalis       apsaugai svarbių teritorijų
                             rajone         atrankos kriterijus, ribų
 1                2             3                        4                                      5
 1.      Baltijos jūros    17097/ 1,1   Ribos sutampa su Baltijos jūros     Rifai
         priekrantė                     talasaloginio draustinio ribomis
                                        ir Pjūrio regioninio parko
                                        Karklės talasaloginio draustinio
                                        ribomis
 2.      Kuršių marios      31642/      Kuršių marių dalis                  Lagūnos
                             8211
 3.      Kuršių nerija      24996/      Ribos sutampa su Kuršių nerijos     Smėlio seklumos, lagūnos,
                             1655       nacionalinio parko ribomis,         užuomazginės pustomos kopos,
                                        išskyrus rekreacinės bei kitos      baltosios kopos, baltosios kopos,
                                        paskirties prioriteto funkcines     pilkosios kopos, kopų varnauogynai,
                                        zonas                               kopų gluosnynai, medžiais apaugusios
                                                                            pajūrio kopos, drėgnos tarpkopės,
                                                                            pajūrio smėlynų tyruliai, pajūrinė
                                                                            linažolė
 4.      Lužijos ir Tyrų     2684/      Ribos sutampa su Kliošių            Pajūrio smėlynų tyruliai, karbonatinių
         pelkės              2684       kraštovaizdžio draustinio ir        smėlynų smiltpievės, melvenynai,
                                        Lužijos botaninio – zoologinio      eutrofiniai aukštieji žolynai, aliuvinės
                                        draustinio ribomis                  pievos, šienaujamos mezofitų pievos,
                                                                            degradavusios aukštapelkės, pelkiniai
                                                                            miškai
 5.      Minijos upė         2197/      Patenka į Minijos ichtiologinį      Baltijos lašiša
                              732       draustinį
 6.      Minijos upės        2175/      Ribos sutampa su Minijos            Skroblynai, griovų ir šlaitų miškai,
         slėnis              1090       senslėnio kraštovaizdžio            aliuviniai miškai, paupių guobynai,
                                        draustinio ribomis
 7.      Pajūrio kopos     422 / 289    Patenka į Pajūrio regioninį parką   Užuomazginės pustomos kopos,
                                        (dalis Nemirsetos, Šaipės           baltosios kopos, pilkosios kopos, kopų
                                        kraštovaizdžio draustinių ir        gluosnynai, medžiais apaugusios
                                        Plazės rezervatas).                 pajūrio kopos, pajūrio smėlynų tyruliai,
                                                                            stepinės pievos, šienaujamos mezofitų
                                                                            pievos
 11.     Veiviržo upės       1778/      Ribos sutampa su Veiviržo           Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės,
         slėnis               696       kraštovaizdžio draustinio           natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių
                                        ribomis                             arba aštrių bendrijomis, upių
                                                                            sraunumos su kurklių bendrijomis,
                                                                            karbonatinių smėlynų smiltpievės,
                                                                            stepinės pievos, melvenynai, aliuvinės
                                                                            pievos, eutrofiniai aukštieji žolynai,
                                                                            šienaujamos mezofitų pievos,
                                                                            miškapievės, vakarų taiga, plačialapių
                                                                            ir mišrūs miškai, medžiais apaugusios
                                                                            ganyklos, pelkėti lapuočių miškai,
                                                                            griovų ir šlaitų miškai, sausieji
                                                                            ąžuolynai, aliuviniai miškai, natūralūs
                                                                            distrofiniai ežerai
 8.      Rietavo miškai     26719/      Į šią teritoriją patenka Reiskių    Natūralūs distrofiniai ežerai, aktyvios
                             5095       Tyro ir Aukštojo Tyro               aukštapelkės, vakarų taiga, pelkėti
                                        telmologiniai draustiniai           lapuočių miškai, pelkiniai miškai, lūšis
 1               2             3                           4                                     5

___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                                        51
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

  9.    Svencelės pelkė        1207/      Ribos sutampa su Svencelės          Degradavusios aukštapelkės, pelkiniai
                                813       telmologinio draustinio ribomis     miškai
  10. Veiviržo ir              1073/      Patenka į Veiviržo ichtiologinį     Ovalioji geldutė, paprastasis kūjagalvis,
        Šalpės upės             2,7       draustinį (dalis) ir Veiviržo       pleištinė skėtė, ūdra
                                          kraštovaizdžio draustinį (dalis)
Šaltinis: LR Vyriausybės nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimo NR.
399 ,,Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų,
sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ pakeitimo (Žin., 2006, Nr. 92-3635)


2.2.3. lentelė. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ar jų dalys patenkančios į Klaipėdos
rajono savivaldybės teritoriją.
                                                Aptinkama europinės
 Eil.      Saugomos            Paukščių        svarbos saugomų rūšių              Pastabos dėl paukščių apsaugai
 Nr.    teritorijos arba       apsaugai          paukščių, teritorijos               svarbios teritorijos ribų
            jų dalys             svarbi        svarba migruojantiems
                               teritorija           paukščiams
  1.     Kalvių             Kalvių            Upinės žuvėdros                 Paukščių apsaugai svarbios teritorijos
        atkuriamasis        karjeras                                          ribos sutampa su patvirtintomis Kalvių
        sklypas                                                               atkuriamojo sklypo ribomis
  2.    Kliošių             Tyrų pelkė        Juodkrūčiai bėgikai,            Paukščių apsaugai svarbios teritorijos
        kraštovaizdžio                        meldinės nendrinukės            ribos sutampa su patvirtintomis Kliošių
        draustinis                                                            kraštovaizdžio draustinio ribomis
  3.    Kuršių nerijos      Kuršių nerijos    Juodieji pesliai. Jūriniai      Paukščių apsaugai svarbios teritorijos
        nacionalinio        nacionalinis      ereliai, ligutės, dirvoniniai   ribos sutampa su patvirtintomis Kuršių
        parko dalis         parkas            kalviukai; migruojančių ir      nerijos nacionalinio parko ribomis,
                                              žiemojančių vandens             išskyrus šio parko rekreacinio, ūkinio
                                              paukščių sankaupos vietos       komunalinio ir kitos paskirties prioriteto
                                              Baltijos jūroje ir Kuršių       funkcines zonas.
                                              mariose, taip pat paukščių
                                              migracinių srautų
                                              susiliejimo vieta
  4.    Minijos             Minijos upės      Griežlės, tulžiai               Paukščių apsaugai svarbi teritorija užima
        ichtiologinio       slėnis                                            dalį saugomų teritorijų
        draustinio dalis,
        Minijos
        senslėnio
        kraštovaizdžio
        draustinio dalis,
        Minijos upės
        apsaugos zonos
        dalis
  5.    Pajūrio             Nemirsetos        Dirvoniniai kalviukai           Paukščių apsaugai svarbi teritorija užima
        regioninio parko    smiltpievės                                       dalį saugomos teritorijos
        dalis
  6.    Reiskių tyro        Reiskių tyro      Dirviniai sėjikai, tikučiai     Paukščių apsaugai svarbios teritorijos
        telmologinis        pelkė                                             ribos sutampa su patvirtintomis Reiskių
        draustinis                                                            tyro telmologinio draustinio ribomis
  7.    Svencelės pievų     Svencelės         Meldinės nendrinukės            Paukščių apsaugai svarbi teritorija apima
        botaninis –         pievos                                            Svencelės pievų botaninį – zoologinį
        zoologinis                                                            draustinį ir užima dalį Kintų botaninio
        draustinis, Kintų                                                     draustinio
        botaninio
        draustinio dalis
  8.    Pajūrio             Baltijos jūros    Rudakaklių narų, sibirinių      Paukščių apsaugai svarbi teritorija užima
        regioninio parko    priekrantė        gagų, klykuolių, didžiųjų       dalį Pajūrio regioninio parko
        dalis                                 dančiasnapių ir mažųjų
                                              kirų žiemojimo ir
                                              migracinių sankaupų vieta
___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS.                                                       52
Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

  9.     Vainuto miškų         Vainuto            Juodieji gandrai,            Paukščių apsaugai svarbios teritorijos
         biosferos             miškai             vapsvaėdžiai                 ribos sutampa su patvirtintomis Vainuto
         poligonas                                                             miškų biosferos poligono ribomis
Šaltinis: LR aplinkos ministro įsakymas ,,Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių
teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos komisijai, patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 105 – 3908;
106; 107; 108); LR aplinkos ministro įsakymas dėl aplinkos ministro 2005 m. birželio 15d. įsakymo Nr. D1-302
,,Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti
Europos komisijai, patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2006, Nr. 124-4709).



4.1.1 pav. Teritorijos bendroji erdvinė struktūra, I variantas – Renovacinis vystymas
           (Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcija, 2008).
4.1.2 pav. Teritorijos bendroji erdvinė struktūra, II variantas – Restruktūrizacinis vystymas
           (Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcija, 2008).
4.1.3 pav. Teritorijos funkcinių prioritetų zonavimas (Klaipėdos rajono savivaldybės
           teritorijos bendrojo plano koncepcija, 2008).
4.1.4 pav. Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendiniai (Klaipėdos rajono savivaldybės
           teritorijos bendrojo plano sprendiniai, 2005)
4.1.5 pav. Klaipėdos apskrities teritorijos erdvinės struktūros raidos koncepcija (Klaipėdos
           apskrities bendrasis planas, 2008).
4.1.6 pav. Klaipėdos apskrities teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai (Klaipėdos
           apskrities bendrasis planas, 2008).




___________________________________________________________________________________
UAB „Urbanistika“, 2008

								
To top