Stuburiniai gyvunai Ivadine pamoka Parenge biologijos mokytoja metodininke Audrone Kucinskiene Taurage 2004 Stuburiniai gyvunai ivadine pamoka Tikslai by 9Q1057zw

VIEWS: 271 PAGES: 21

									Stuburiniai gyvūnai
       Įvadinė pamoka

      Parengė biologijos
      mokytoja-metodininkė
      Audronė Kučinskienė

    Tauragė
     2004
Stuburiniai gyvūnai
(įvadinė pamoka)
Stuburiniai gyvūnai
(įvadinė pamoka)

  Tikslai ir uždaviniai
  1. Pakartoti gyvūnų klasifikacijos principus
  2. Susipažinti su stuburinių gyvūnų
     sandaros skiriamaisiais bruožais, jų
     paplitimu, ekologine ir praktine reikšme.
  3. Išmokti klasifikuoti stuburinius gyvūnus.
Stuburiniai gyvūnai
(įvadinė pamoka)


     Gyvūnų klasifikacija remiasi jų
      simetrijos tipu, gemalinių lapelių
      skaičiumi, kūno ertmės tipu ir
      segmentacija.
Stuburiniai gyvūnai
(įvadinė pamoka)


    Gyvūnų požymiai
1.   Heterotrofai, maistą ryja, o po
     to virškina.
2.   Gali judėti ar keisti buvimo
     vietą susitraukiant
     raumeninėms skaiduloms.
3.   Yra daugialąsčiai ir daugumos
     jų specializuotos ląstelės
     sudaro audinius bei organus.
Stuburiniai gyvūnai
(įvadinė pamoka)


   Gyvūnų požymiai

                   4.   Turi gyvenimo ciklą, kuriame
                        suaugėlis visada diploidinis.
                   5.   Paprastai dauginasi lytiškai, o
                        besivystantis gemalas
                        praeina tam tikras vystymosi
                        stadijas.
Stuburiniai gyvūnai
(įvadinė pamoka)

   Klasifikuojant gyvūnus, naudojami 7
    klasifikacijos rangai:
                    Rūšis
                    Gentis
                    Šeima
                    Būrys
                    Klasė
                    Tipas
                   Karalystė
Stuburiniai gyvūnai
(įvadinė pamoka)

   Pilkojo kiškio (Lepus europaeus),
    paplitusio Lietuvos miškuose, klasifikacija.
         Rūšis            pilkasis
         Gentis            kiškis
         Šeima           kiškiniai
         Būrys         kiškiažvėriai
         Klasė           žinduoliai
         Tipas          stuburiniai
       Karalystė         gyvūnai
Stuburiniai gyvūnai
(įvadinė pamoka)

                   Stuburiniai

       Bežandžiai           Žanduotieji

                     Kaulinės žuvys        Kremzlinės žuvys


                                 Varliagyviai

                                      Ropliai

                                  Paukščiai

                                  Žinduoliai
Stuburiniai gyvūnai
(įvadinė pamoka)

   Žuvys
                   Šiandien pasaulyje yra daugiau kaip 24000
                     rūšių žuvų – daugiau, nei bet kurių kitų
                     stuburinių gyvūnų. Jų yra pačių įvairiausių
                     – nuo nykštukinio grundalo, tesiekiančio 1
                     cm, iki milžinų, tokių, kaip banginis ryklys,
                     kurio ilgis gali būti net 12 metrų. Žuvys
                     būna kremzlinės (rykliai, rajos), kaulinės
                     (kitos žuvys).
                           Visos žuvys gyvena vandenyje.
                     Jūrose gyvenančių yra mažiausiai 14000
                     rūšių, o likusios gyvena viso pasaulio
                     gėluosiuose ežeruose ir upėse. Žuvys
                     kvėpuoja tam tikrais organais – žiaunomis,
                     kuriomis iš vandens pasiima deguonį.
                     Vietoje kojų jos turi pelekus ir uodegą, dėl
                     kurių juda vandenyje.
Stuburiniai gyvūnai
(įvadinė pamoka)

     Žuvys minta labai įvairiai.
 Kai kurios maitinasi vandens
 augalais. Kitos gaudo smulkius     Žuvys
 gyvūnėlius arba košia juos iš
 vandens per organus, esančius
 ant žiaunų ir panašius į filtrą.
 Daugelis žuvų yra judrios,
 greitai plaukiojančios
 medžiotojos su aštriais
 dantimis, o kitos, pvz., plekšnė
 ar jūros velnias, guli
 pasislėpusios ant jūros dugno ir
 laukia, kada grobis priplauks
 arčiau.
Stuburiniai gyvūnai
(įvadinė pamoka)

   Varliagyviai
                   Varliagyviai, arba amfibijos, buvo pirmieji
                   stuburiniai gyvūnai, apsigyvenę sausumoje.
                   Jie išsivystė iš žuvų maždaug prieš 370
                   milijonų metų. Dabartiniai varliagyviai dalį
                   savo gyvenimo vis dar praleidžia
                   vandenyje. Daugelis iš jų poruojasi ir deda
                   kiaušinius taip pat vandenyje. Iš kiaušinių
                   išsirita vandenyje gyvenančios lervos,
                   turinčios pelekus ir žiaunas. Lengvai
                   beaugant, žiaunos dingsta, bet išsivysto
                   kojos ir plaučiai, todėl jaunas varliagyvis
                   jau gali gyventi sausumoje. Tačiau kai
                   kurie varliagyviai, pvz., uodeguotosios
                   amfibijos protėjai, visą gyvenimą praleidžia
                   vandenyje ir išsaugo šakotas išorines
                   žiaunas
Stuburiniai gyvūnai
(įvadinė pamoka)


    Varliagyviai
      Dabar yra žinoma apie 4550 rūšių varliagyvių, bet
     nuolat atrandamos naujos jų rūšys, ypač
     tropikuose. Taigi tikėtina, kad šių gyvūnų gali būti
     daugiau kaip 5000 rūšių. Varliagyviai skirstomi į dvi
     pagrindines grupes: salamandras ir tritonus
     (uodeguotosios amfibijos) bei varles ir rupūžes
     (beuodegės amfibijos). Yra ir trečioji, mažesnė,
     grupė, kuriai priklauso bekojai, turintys ilgą kūną ir
     panašūs į sliekus varliagyviai, vadinami
     kirmrausomis.
Stuburiniai gyvūnai
(įvadinė pamoka)

   Ropliai
    Pirmieji ropliai išsivystė iš varliagyvių
    maždaug prieš 300 milijonų metų.
    Atstovaudami dinozaurams,
    atsiradusiems prieš 225 milijonus
    metų, ropliai dominavo Žemėje 140
    milijonų metų.
          Šiuo metu žinoma per 6500
    roplių rūšių, tarp jų yra tokie gyvūnai,
    kaip jūrų vėžliai, plėšrūs krokodilai,
    chameleonai, nuodingos gyvatės,
    žalčiai ir greitakojai driežai. Jie
    gyvena visuose žemynuose, išskyrus
    Antarktidą.
          Dauguma iš jų maistui medžioja
    kitus gyvūnus, tačiau yra kelios
    augalais mintančios vandens ir
    sausumos vėžlių bei driežų rūšys.
Stuburiniai gyvūnai
(įvadinė pamoka)

   Varliagyviai
                    Viena iš ypatingų pranašumų
                   prieš varliagyvius, yra jų
                   kiaušinių sandara. Kiaušiniai
                   turi stiprų kevalą, apsaugantį
                   roplio jauniklį ir trynį –
                   maisto atsargas, kuriomis jis
                   augdamas maitinasi. Tai
                   reiškia, kad kiaušinių
                   nebereikia dėti į vandenį,
                   kuriame yra daug priešų.
                   Paprastai kiaušiniai pasilieka
                   patelės kūne ir palikuonys
                   gimsta kaip visiškai
                   susiformavusios miniatiūrinės
                   suaugusiųjų kopijos
Stuburiniai gyvūnai
(įvadinė pamoka)

   Paukščiai
                   Paukščiai yra vieni iš
                   sėkmingiausiai klestinčių
                   pasaulio gyvūnų, užkariavusių
                   orą, sausumą ir vandenį. Jie
                   sutinkami visame pasaulyje,
                   netgi ledo sukaustytoje
                   Antarktyje bei tolimiausiose
                   salose. Paukščiai gyvena
                   didesniame kaip 8000 m
                   aukštyje Himalajų kalnuose ir 40
                   m žemiau jūros lygio ties
                   Negyvosios jūros krantais.
                   Paukščiai būna plėšrieji, vištiniai,
                   vandens paukščiai, žvirbliniai,
                   geniniai ir kiti.
Stuburiniai gyvūnai
(įvadinė pamoka)

   Paukščiai
       Iš viso žinoma apie 9000 skirtingų
 paukščių rūšių, besiskiriančių dydžiu – nuo
 mažyčių kolibrių, sveriančių vos kelis gramus,
 iki milžiniškų erelių ir greitakojų stručių. Nors
 ir labai jie skiriasi vieni nuo kitų, tačiau visi
 deda kiaušinius. Paukščiai negalėtų nešioti
 augančių jauniklių savo kūno viduje, kaip tai
 daro žinduoliai, nes tada taptų per sunkūs
 skraidyti. Paukščiukus kiaušinio viduje saugo
 kietas kevalas, o pačius kiaušinius tėvai lizde
 peri – laiko šilumoje. Perėjimo trukmė – laikas,
 per kurį jauniklis kiaušinyje užauga ir
 prasikala, - nevienoda: smulkieji paukščiai,
 pvz., pečialindos ar karetaitės peri maždaug
 10 – 12 dienų, o albatrosai – net iki 84 dienų.
Stuburiniai gyvūnai
(įvadinė pamoka)


     Žinduoliai

      • Šikšnosparniai
      • Primatai
      • Graužikai
      • Plėšrieji
      • Kanopiniai
      • Bangininiai
Stuburiniai gyvūnai
(įvadinė pamoka)


     Žinduoliai
Fosilijos rodo, kad pirmieji žinduoliai išsivystė anksčiau kaip prieš 200
   milijonų metų iš į žinduolius panašių roplių grupės. Tada žemėje
   tebegyvavo dinozaurai. Pirmieji žinduoliai buvo maži, į kirstukus panašūs
   gyvūnai, kurie maitinosi vabzdžiais ir dinozaurų kiaušiniais. Kai maždaug
   prieš 65 milijonus metų dinozaurai pradėjo nykti, žinduoliai užėmė jų
   vietą ir tapo dominuojančiais gyvūnais. Sugebėjimas prisitaikyti prie labai
   skirtingų biotipų padėjo jiems paplisti visame Žemės rutulyje.
          Žinduoliai yra šiltakraujai gyvūnai, tai reiškia, kad jų kūno
   temperatūra pastovi, ji nepriklauso nuo aplinkos temperatūros. Sukaitę
   daugelis žinduolių prakaituoja, kad atvėstų. Drambliai negali prakaituoti,
   todėl jie vėsinasi laikydamiesi šešėlyje, maudydamiesi vandenyje bei
   vėdindamiesi didžiulėmis ausimis.
          Žinduoliai yra skirstomi į: dedančius kiaušinius, sterblinius,
   kloakinius.
  Stuburiniai gyvūnai
               (įvadinė pamoka)




Ačiū, už dėmesį!
        Stuburiniai gyvūnai
        (įvadinė pamoka)

   Sąvarankiško darbo užduotys mokiniams
    Naudojantis papildomais informacijos šaltiniais paruošti
    praneršimus. Siūlomos pranešimų temos:


      Žuvų vidinės ir išorinės sandaros bruožai. Prisitaikymai gyventi
    vandenyje.
    Varliagyvių roplių prisitaikymas gyventi vandenyje ir sausumoje.
    Paukščių išorinės ir vidinės sandaros bruožai. Paplitimas, ekologinė
    ir praktinė reikšmė.
    Žinduolių sandaros ypatybės. Biologinė įvairovė, paplitimas ir
    reikšmė.
    Stuburinių   gyvūnų apsauga.

								
To top