U�sienio prekybos statistines apskaitos metodika by l467Q1b

VIEWS: 30 PAGES: 11

									                                                                   PATVIRTINTA
                                                                   Statistikos departamento prie Lietuvos
                                                                   Respublikos Vyriausybės generalinio
                                                                   direktoriaus 2007 m. lapkričio 5 d.
                                                                   įsakymu Nr. DĮ-230




        UŽSIENIO PREKYBOS STATISTINĖS APSKAITOS METODIKA

                                     I. BENDROSIOS NUOSTATOS


                                                  I. ĮŽANGA
        1. Užsienio prekybos statistinės apskaitos metodika (toliau – metodika) parengta siekiant išdėstyti
įvairius statistinės informacijos apie Lietuvos Respublikos prekybą su kitomis valstybėmis surinkimo ir
skaičiavimo aspektus. Metodikoje aprašomi pagrindiniai užsienio prekybos statistikos skaičiavimo metodai,
metodologiniai ir praktiniai klausimai. Ji skirta statistikams praktikams ir užsienio prekybos statistinės
informacijos vartotojams.
         2. Metodikos bendrosiose nuostatose pateikiama trumpa užsienio prekybos statistikos raidos
apžvalga, paaiškinamas tikslas, išvardijami reglamentuojantys teisės aktai, paaiškinamos vartojamos
pagrindinės sąvokos, nurodomi naudojami klasifikatoriai ir jų taikymo detalumo lygmuo. Antrame skyriuje
aprašomi statistinio tyrimo atlikimo metodai, statistinių duomenų šaltiniai, surinkimas ir apdorojimas,
statistinių rodiklių skaičiavimo formulės, kiti statistinių rodiklių sudarymo specifiniai aspektai. Taip pat
pateikiama informacija apie rezultatų pateikimo vartotojams terminus ir būdus, statistinės informacijos
detalumą, paaiškinami vartojami sutrumpinimai, nurodytas metodikai rengti naudotos literatūros sąrašas.


                                         II. TRUMPA APŽVALGA
         3. Užsienio prekybos statistika iki 1994 m. buvo rengiama remiantis duomenimis, surinktais iš
įmonių. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos
departamentas) kas ketvirtį apklausdavo pagrindines eksportuojančias ir importuojančias įmones. Užsienio
prekybos statistikoje buvo naudojamas agreguotas prekių sąrašas (500 prekių pavadinimų), sudarytas pagal
Ekonominės savitarpio pagalbos tarybos (ESPT) šalių vieningą prekinę nomenklatūrą. Remiantis Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 811 „Dėl eksporto ir importo apskaitos bei
statistikos“ (Žin. 1994, nr. 69-1317), nuo 1995 m. oficiali statistinė informacija apie užsienio prekybą
rengiama pagal muitinei pateikiamo Bendrojo administracinio dokumento (muitinės deklaracijų) (toliau –
BAD) duomenis. 1994 m. pabaigoje buvo paruošta Laikinoji užsienio prekybos statistikos apskaitos
metodika. Atsižvelgiant į užsienio šalių bei tarptautinių organizacijų ekspertų pastabas, Statistikos
departamento direktoriaus 1996 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 56 „Dėl užsienio prekybos statistinės apskaitos
metodikos“ buvo patvirtinta papildyta metodika.
        4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 1086 „Dėl užsienio
prekybos ir pridėtinės vertės mokesčio duomenų rinkimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 72-3034) nuo įstojimo į
Europos Sąjungą (toliau – ES) dienos užsienio prekybos statistikoje taikomos dvi apskaitos sistemos –
Ekstrastatas ir Intrastatas. Ekstrastato sistema apima Lietuvos prekybos su ne ES šalimis duomenis, kurių
šaltinis ir toliau yra BAD. Intrastatas – duomenų apie Lietuvos Respublikos prekybą su ES valstybėmis
                                                      2




surinkimo sistema, kurios duomenų šaltinis yra Intrastato išvežimo ataskaita (UPS-01) ir Intrastato įvežimo
ataskaita (UPS-02), tvirtinamos Statistikos departamento generalinio direktoriaus ir Muitinės departamento
prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus
įsakymu.


                                                  III. TIKSLAS
        5. Užsienio prekybos statistinės informacijos rengimo tikslas yra teikti informaciją apie prekių
srautus tarp Lietuvos ir kitų valstybių. Statistinė informacija yra išsamus informacijos šaltinis valstybės
institucijoms, privatiems ūkio subjektams ir organizacijoms, planuojant gamybą, tiriant rinką,
prognozuojant ir analizuojant Lietuvos ūkio raidą. Užsienio prekybos duomenys yra labai svarbūs Lietuvos
Respublikos mokėjimų balansui ir nacionalinėms sąskaitoms sudaryti. Užsienio prekybos statistine
informacija naudojasi ES institucijos ir įvairios tarptautinės organizacijos (pvz., Jungtinių Tautų statistikos
komisija, Tarptautinis valiutos fondas ir kt.).


                            IV. REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI
       6. Užsienio prekybos statistiką reglamentuojantys teisės aktai:
       6.1. 1995 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1172/95 dėl statistinių duomenų apie
Bendrijos ir jos valstybių narių prekybą su valstybėmis, kurios nėra narės (OL 2004 m. specialusis leidimas,
11 skyrius, 23 tomas, p. 61), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 4
tomas, p. 447);
       6.2. 2000 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1917/2000, nustatantis tam tikras Tarybos
reglamento (EB) Nr. 1172/95 dėl statistinių duomenų apie užsienio prekybą įgyvendinimo nuostatas (OL
2004 m. specialusis leidimas, 11 skyrius, 34 tomas, p. 84), (toliau – Komisijos Reglamentas (EB) Nr.
1917/2000) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr.
1949/2005 (OL 2005 L 312, p. 10);
      6.3. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 638/2004 dėl
prekybos prekėmis tarp valstybių narių Bendrijos statistinių duomenų, panaikinantis Tarybos reglamentą
(EEB) Nr. 3330/91 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 16 tomas, p. 64);
         6.4. 2004 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1982/2004, įgyvendinantis Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 638/2004 dėl prekybos prekėmis tarp valstybių narių Bendrijos
statistinių duomenų, panaikinantį Komisijos reglamentus (EB) Nr. 1901/2000 ir (EEB) Nr. 3590/92 (OL
2004 L 343, p. 3), (toliau – Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 1982/2004) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2005 m. lapkričio 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1915/2005 (OL 2005 L 307, p. 8);
       6.5. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės
kodeksą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 4 tomas, p. 307), su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2005 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 648/2005 (OL
2005 L 117, p. 13);
       6.6. 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento
(EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL 2004 m.
specialusis leidimas, 2 skyrius, 6 tomas, p. 3), (toliau – Komisijos Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93) su
paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1875/2006
(OL 2006 L 360, p. 64);
       6.7. Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299);
                                                      3




      6.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 10 d. nutarimas Nr. 1086 „Dėl užsienio
prekybos ir pridėtinės vertės mokesčio duomenų rinkimo tvarkos“.


                                       V. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
       7. Metodikoje vartojamos sąvokos:
       7.1. Ekstrastatas – duomenų apie Lietuvos prekybą su ne ES šalimis surinkimo sistema;
       7.2. Intrastatas – duomenų apie Lietuvos prekybą su ES valstybėmis surinkimo sistema;
       7.3. Prekės – bet kuris kilnojamasis turtas, įskaitant elektros srovę;
       7.4. Eksportas – prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos statistinės teritorijos į ne ES šalį;
       7.5. Importas – prekių įvežimas į Lietuvos Respublikos statistinę teritoriją iš ne ES šalies;
       7.6. Išvežimas – prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos statistinės teritorijos į ES valstybę;
       7.7. Įvežimas – prekių įvežimas į Lietuvos Respublikos statistinę teritoriją iš ES valstybės;
       7.8. BAD – Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 31 priede nustatytos formos dokumentas,
kuriame nurodomi muitinės reikalaujami duomenys apie deklaranto pasirinktai muitinės procedūrai ar
kitam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti pateikiamas prekes;
        7.9. Intrastato įvežimo ataskaitos teikimo riba – Statistikos departamento generalinio
direktoriaus įsakymu nustatyta riba t. y. praeitais kalendoriniais arba einamaisiais metais įvežtų iš ES
valstybių prekių vertė litais, kurios neviršiję, Lietuvoje PVM mokėtojų registre registruoti asmenys yra
atleidžiami nuo prievolės teikti Intrastato įvežimo ataskaitą (UPS-02);

        7.10. Intrastato išvežimo ataskaitos teikimo riba – Statistikos departamento generalinio
direktoriaus įsakymu nustatyta riba t. y. praeitais kalendoriniais arba einamaisiais metais išvežtų į ES
valstybes prekių vertė litais, kurios neviršiję, Lietuvoje PVM mokėtojų registre registruoti asmenys yra
atleidžiami nuo prievolės teikti Intrastato išvežimo ataskaitą (UPS-01);
        7.11. Lietuvos Respublikos muitų teritorija – Lietuvos Respublikos teritorija, išskyrus atvejus,
kai Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatyta kitaip;
      7.12. Statistinė teritorija – teritorija, iš kurios surenkami statistiniai duomenys. Lietuvos
Respublikos statistinė teritorija sutampa su muitų teritorija;
         7.13. Prekių statistinė vertė – prekių vertė, importo (įvežimo) atveju, įvertinta CIF kainomis,
eksporto (išvežimo) atveju – FOB kainomis. Importo (įvežimo) atveju CIF kaina reiškia, kad į prekių vertę
įtraukiamos prekių transportavimo, krovimo, draudimo ir kitos išlaidos, susijusios su prekių gabenimu iki
Lietuvos Respublikos teritorijos. FOB kaina reiškia, kad į prekių vertę įskaitomos Lietuvos Respublikos
teritorijoje patirtos išlaidos, susijusios su prekių gabenimu. Muito, pridėtinės vertės, akcizo ar kitokie
mokesčiai į prekių statistinę vertę neįskaičiuojami;
         7.14. Transporto rūšis – rūšis aktyviosios transporto priemonės, kuria išvežimo atveju prekės
išvežamos iš Lietuvos Respublikos statistinės teritorijos, eksporto atveju – iš Bendrijos statistinės
teritorijos, o įvežimo atveju prekės buvo įvežtos į Lietuvos Respublikos statistinę teritoriją, importo atveju
– į Bendrijos statistinę teritoriją;
        7.15. Pristatymo sąlygos – pardavimo sutarties sąlygos, kurios atitinkamai nustato pardavėjo ir
pirkėjo įsipareigojimus pagal Tarptautinių prekybos rūmų tarptautinės prekybos terminų (INCOTERMS)
aiškinimo taisykles (EXW, DDU ir t. t.);
       7.16. Sandoris – prekybinė arba ne prekybinė operacija, dėl kurios gabenamos prekės;
                                                     4




        7.17. Šalis siuntėja – šalis, iš kurios pirmiausia į Lietuvos Respubliką buvo išsiųstos prekės,
nesustojus ar neatlikus jokių su jų gabenimu nesusijusių teisinių operacijų tarpinėje valstybėje; jei buvo
sustota ar buvo atliktos teisinės operacijos, šalimi siuntėja laikoma galutinė tarpinė valstybė;
      7.18. Kilmės šalis – šalis, iš kurios prekės yra kilusios, t. y. šalis, kurioje prekės buvo išgautos,
pagamintos arba sumontuotos, surinktos arba perdirbtos;
          7.19. Šalis gavėja – paskutinė išvežimo arba eksporto metu žinoma šalis, į kurią yra išgabenamos
prekės;
         7.20. Šalis partnerė – eksporto ir išvežimo atveju tai šalis gavėja, importo atveju – prekės kilmės
šalis, įvežimo atveju – šalis siuntėja.


                                           VI. KLASIFIKATORIAI
          8. Taikomi klasifikatoriai:
         8.1. Užsienio prekybos statistikoje prekės klasifikuojamos pagal Kombinuotosios nomenklatūros
(toliau – KN), patvirtintos 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir
statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, galiojančią redakciją. Prekės
klasifikuojamos aštuonių ženklų lygiu, pirmieji šeši šios nomenklatūros prekių kodų skaitmenys sutampa su
Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos prekių kodais. KN galima rasti Statistikos departamento
(http://www.stat.gov.lt) ir Muitinės departamento (http://www.cust.lt) interneto svetainėse.
          8.2. Ekonominės analizės tikslams informacija rengiama pagal:
         8.2.1. Makroekonomikos kategorijų klasifikatorių (BEC), kurį parengė ir tvarko Jungtinių Tautų
statistikos komisija;
       8.2.2. Standartinį tarptautinės prekybos klasifikatorių (SITC), kurį parengė ir tvarko Jungtinių
Tautų statistikos komisija;
        8.2.3. Produktų pagal veiklos rūšį klasifikatorių (CPA), patvirtintą 1993 m. spalio 29 d. Tarybos
Reglamentu (EEB) Nr. 3696/93 dėl statistinio Europos ekonominės bendrijos produktų pagal veiklos rūšį
klasifikatoriaus, galiojančią redakciją.
        8.3. Valstybėms koduoti naudojamas dviejų raidžių kodas pagal Šalių ir teritorijų nomenklatūrą,
patvirtintą 2006 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 dėl šalių ir teritorijų
nomenklatūros, skirtos Bendrijos užsienio prekybos ir prekybos tarp valstybių narių statistikai (OL 2006 L
354, p. 19).
       8.4. Transporto rūšiai koduoti prekyboje su ne ES šalimis naudojami Komisijos Reglamento (EB)
Nr. 1917/2000 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti kodai, kurie sutampa su Komisijos Reglamento (EEB) Nr.
2454/93 38 priede nurodytais kodais, prekyboje su ES valstybėmis – Komisijos reglamento (EB) Nr.
1982/2004 V priede nurodyti kodai.
       8.5. Sandorio rūšiai koduoti prekyboje su ne ES šalimis naudojamas Komisijos Reglamento (EB)
Nr. 1917/2000 II priede nurodytas sandorių sąrašas, prekyboje su ES valstybėmis – Komisijos reglamento
(EB) Nr. 1982/2004 III priede nurodyti kodai.
      8.6. Prekyboje su ES valstybėmis pristatymo sąlygoms koduoti naudojami Komisijos reglamento
(EB) Nr. 1982/2004 IV priede nurodyti kodai.
                                                      5




              II. UŽSIENIO PREKYBOS STATISTINĖS APSKAITOS METODAI

       I. POPULIACIJOS ELEMENTŲ APRĖPTIS, VERTINAMI PARAMETRAI
       9. Užsienio prekybos objektas yra į Lietuvos Respublikos statistinę teritoriją įvežamos ir iš Lietuvos
Respublikos statistinės teritorijos išvežamos prekės. Įstojus į ES užsienio prekybos statistiniai rodikliai
apskaičiuojami remiantis dviejų sistemų (Ekstrastato, Intrastato) surenkamais statistiniais duomenimis.
      10. Ekstrastato statistiniams duomenims rengti yra naudojami administracinių duomenų šaltinių
duomenys (BAD).
       11. Ekstrastato statistiniai duomenys yra skaičiuojami pagal specialiąją prekybos sistemą, pagal
kurią importe yra apskaitomas prekių išleidimas į laisvą apyvartą, laikinasis prekių įvežimas perdirbti,
prekių įvežimas (grąžinimas) po laikino išvežimo perdirbti. Eksporte yra apskaitomas negrąžinamasis
prekių eksportas, prekių išvežimas po laikino įvežimo perdirbti, laikinasis prekių išvežimas perdirbti.
         12. Intrastato tyrimas yra ištisinis statistinis tyrimas, atliekamas kas mėnesį. Intrastato duomenims
rengti yra naudojami Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenys. Duomenis apie prekybą su ES
valstybėmis teikia Lietuvoje PVM mokėtojų registre registruoti asmenys, kurie įveža ir/arba išveža prekes
į/iš Lietuvos Respublikos iš/į ES valstybes ir jų išvežtų ir/arba įvežtų prekių vertės viršijo Intrastato
išvežimo ir/arba Intrastato įvežimo ataskaitų teikimo ribas. PVM mokėtojai, neviršiję šių ribų, yra atleisti
nuo prievolės teikti Intrastato ataskaitas. Ribos yra nustatomos kiekvienais metais iki lapkričio 1 d. ir
skelbiamos „Valstybės žiniose“ Statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl Intrastato
ribų nustatymo“. Ribos taikomos visus kalendorinius metus. Jos apskaičiuojamos, remiantis paskutiniais
turimais prekybos su kitomis valstybėmis narėmis rezultatais per laikotarpį, ne trumpesnį kaip 12 mėnesių.
Remiantis Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1982/2004 10 straipsnio nuostatomis, skaičiuojant ribas yra
užtikrinama, kad bendra PVM mokėtojų, viršijusių ribas, prekybos (įvežimo/išvežimo) vertė sudarytų ne
mažiau 97% bendros Lietuvos Respublikos įvežimo/išvežimo į/iš ES vertės. Skaičiuojant užsienio prekybos
statistikos rezultatus, PVM mokėtojų, neviršijusių Intrastato įvežimo ataskaitos ir/arba Intrastato išvežimo
ataskaitos teikimo ribos, įvežimo ir/arba išvežimo vertė yra apskaičiuojama naudojant PVM deklaracijų
duomenis.
         13. Prekybos su ES valstybėmis statistikoje ir prekybos su šalimis, nepriklausančiomis ES,
statistikoje neapskaitomų prekių sąrašai yra pateikti Komisijos reglamento (EB) Nr. 1982/2004 I priede ir
Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1917/2000 I priede.
         14. Užsienio prekybos statistinėje apskaitoje pagrindiniai vertinami parametrai yra prekių statistinė
vertė ir prekių kiekis.
        15. Prekių statistinė vertė yra nurodoma litais. Jei atsiskaitymas vyko užsienio valiuta, prekės vertei
apskaičiuoti yra taikomas oficialus Lietuvos banko valiutų keitimo kursas, galiojęs prekės
apmokestinamosios vertės skaičiavimo dieną (Intrastate) arba Lietuvos muitinės skelbti lito ir užsienio
valiutų santykiai, galioję muitinės procedūros įforminimo dieną (Ekstrastate). Prekių statistinė vertė
apskaičiuojama atsižvelgiant į sąskaitoje faktūroje nurodytą prekių vertę ir pristatymo sąlygas.
Importuojamos (įvežamos) prekės įvertinamos CIF kainomis, eksportuojamos (išvežamos) – FOB. Importo
(įvežimo) atveju CIF kaina reiškia, kad į prekių vertę įskaitomos prekių transportavimo, krovimo, draudimo
ir kitos išlaidos, susijusios su prekių gabenimu iki Lietuvos Respublikos teritorijos. Eksporto (išvežimo)
atveju FOB kaina reiškia, kad į prekių vertę įskaitomos prekių transportavimo ir draudimo išlaidos patirtos
Lietuvos Respublikos teritorijoje. Muito, pridėtinės vertės, akcizo ar kitokie mokesčiai į prekių statistinę
vertę neįskaičiuojami. Jei prekės yra gaunamos ar teikiamos neatlygintinai (pvz., žaliavų tiekimas perdirbti,
perdirbtų prekių išvežimas ar įvežimas, prekių keitimas ir kiti) nurodoma tokia prekių statistinė vertė, kokia
ji būtų vykdant pirkimo ar pardavimo sandorį.
                                                       6




       16. Prekių kiekis išreiškiamas dviem būdais: prekės mase neto ir kiekiu papildomais mato vienetais.
Masė neto – tai pačių prekių masė, į kurią neįskaitoma jokios jų pakuotės masė. Prekių kiekis išreiškiamas
papildomais mato vienetais, tais atvejais, kai tai numatyta KN (pvz., metrai, litrai, vienetų skaičius ir kiti).

               III. STATISTINIŲ DUOMENŲ GAVIMAS IR APDOROJIMAS
                              I. STATISTINIŲ DUOMENŲ GAVIMAS
       17. Ekstrastato statistinė informacija yra rengiama remiantis BAD duomenimis.
       18. Intrastato statistinė informacija yra rengiama remiantis Intrastato ataskaitų duomenimis.
        19. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. 1086 Lietuvoje
Intrastato duomenų rinkimo ir kaupimo funkcijas atlieka Muitinės departamentas. Statistikos departamentas
metodiškai vadovauja visiems darbams, susijusiems su Intrastato duomenų rinkimu, juos koordinuoja,
rengia Lietuvos užsienio prekybos statistinę informaciją.
       20. Muitinės departamentas pirminius BAD ir Intrastato ataskaitų duomenis perduoda Statistikos
departamentui interneto ryšiu, naudodamas FTP (File Transfer Protocol). Duomenys pateikiami pagal
duomenų teikimo sutartis.
       21. Prekyboje su ES valstybėmis duomenų papildymui bei kontrolei yra naudojami iš Valstybinės
mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Mokesčių inspekcija)
gaunami PVM deklaracijų duomenys, PVM mokėtojų registro duomenys ir Prekių tiekimo į kitas ES
valstybes nares ataskaitų duomenys.
        22. Intrastato duomenų papildymui bei kontrolei naudojami PVM deklaracijų, PVM mokėtojų
registro, Prekių tiekimo į kitas ES valstybes nares ataskaitos duomenys gaunami Oracle lentelės formatu.
Ryšiui tarp Mokesčių inspekcijos ir Statistikos departamento duomenų bazių naudojamas SQLNET2
protokolas.


                     II. PIRMINIŲ STATISTINIŲ DUOMENŲ KONTROLĖ IR
                                 MIKROREDAGAVIMAS
        23. Gavęs pirmines Ekstrastato ir Intrastato duomenų bazes, Užsienio prekybos statistikos skyrius
atlieka apie 100 pirminių duomenų kontrolės procedūrų kokybei užtikrinti. Šios procedūros galėtų būti
suskirstytos į tokias grupes:
       23.1. Pagrindinių rodiklių reikšmių atitikimo klasifikatoriams kontrolė;
       23.2. Privalomų duomenų užpildymo kontrolė;
       23.3. Abejotinų reikšmių kontrolė;
       23.4. Loginė kontrolė;
       23.5. Santykinė kontrolė.
       24. Statistinių duomenų kontrolė atliekama naudojant specialią Užsienio prekybos statistikos
duomenų apdorojimo ir informacijos išleidimo sistemą. Kontrolės procedūroms realizuoti panaudota
programavimo kalba Oracle PL/SQL. Esant poreikiui kontrolės modulis yra keičiamas arba papildomas.
       25. Intrastato ataskaitose pateikti duomenys yra lyginami ir su PVM deklaracijų duomenimis.
Didžiausių neatitikimų atvejais yra susisiekiama su respondentais.
                                                              7




               IV. STATISTINIŲ RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO FORMULĖS

                            I. NEATSAKYMŲ Į APKLAUSĄ VERTINIMAS
      26. Informacija apie prekybą su šalimis, nepriklausančiomis ES, yra rengiama remiantis BAD
duomenimis, todėl neatsakymo lygis nulinis.
        27. Prekybos su ES valstybėmis statistiniai duomenys tikslinami gavus PVM deklaracijų duomenis.
Patikslinama respondentų, nepateikusių Intrastato ataskaitų, įvežimo/išvežimo vertė bei prekybos žemiau
Intrastato ataskaitų teikimo ribų vertė. Naudojami respondentų, patenkančių į minėtąsias dvi grupes, PVM
deklaracijų duomenys.
        28. Įvertinimai yra atliekami skaičiuojant kiekvieno ataskaitinio mėnesio rezultatus. Atsižvelgus į
Komisijos Reglamento (EB) Nr 1982/2004 reikalavimus, nepateiktų ataskaitų ir prekybos žemiau Intrastato
ribos vertės yra apskaičiuojamos šalies partnerės / KN skirsnių grupėse. Sakykime xijl(t) – išvežimų arba
įvežimų vertė, kur i  I , j  J , l  L , I – PVM mokėtojų aibė, J – šalių partnerių aibė, L – KN skirsnių aibė.
i-tojo PVM mokėtojo ataskaitinį mėnesį t bendra įvežimo arba išvežimo prekybos vertė yra:
                                                       xi (t )   xijl (t ) .
                                                                         jJ
                                                                        lL


        29. Nepateiktų ataskaitų įvertinimas:
       29.1. Pirmiausia suformuojamas ataskaitinio mėnesio Intrastato ataskaitų nepateikusių PVM
mokėtojų, viršijusių Intrastato ataskaitų teikimo ribas, sąrašas. Pagal PVM deklaracijų duomenis
apskaičiuojama kiekvieno šios grupės PVM mokėtojo iš ES valstybių narių įsigytų prekių vertė (PVM
deklaracijos 19 langelis) arba ES valstybėms narėms pateiktų prekių vertė (PVM deklaracijos 17 langelis).
Ataskaitų nepateikusių respondentų prekybos verčių suma apskaičiuojama remiantis PVM deklaracijų
duomenimis:
                                                         nn
                                              x (t )   xi( non _ res ) (t )
                                                         i 1                             ,
kur xi( non _ res) (t ) – i-tojo ataskaitų nepateikusio respondento pagal PVM deklaracijoje pateiktus duomenis
apskaičiuota prekių vertė ataskaitiniu laikotarpiu t, n n – ataskaitų nepateikusių respondentų skaičius.
        29.2. Bendra įvertinta nepateiktų įvežimo/išvežimo ataskaitų vertė x(t) yra išskaidoma pagal šalį
partnerę ir prekes pagal KN skirsnius. Remiantis ataskaitinį mėnesį ataskaitas pateikusių respondentų
prekybos struktūra, kurią skaičiuojant didžiausių prekiautojų pateikti duomenys bei duomenys apie tam
tikras prekes neįtraukiami, apskaičiuojami fiksuotų j ir l svoriai:

                                                             x          ijl   (t )
                                               w jl   (t )     iI '
                                                                                      ,
                                                             x          ijl   (t )
                                                                iI '
                                                                 jJ
                                                                lL


        kur I ' – PVM mokėtojų, kurių duomenys naudojami skaičiuojant svorius, aibė.
        29.3. Naudojantis šiais svoriais apskaičiuojama ataskaitų nepateikusių respondentų prekybos vertė
pagal šalį j ir KN skirsnį l:
                                               x (jlnon _ res) (t )  w jl (t )  x(t ) .
                                                                  8




       30. Prekybos žemiau Intrastato ataskaitų teikimo ribos įvertinimas:
        30.1. Pirmajame etape, naudojant PVM deklaracijų duomenis ir Intrastato duomenis, yra nustatomi
PVM mokėtojai, ataskaitinį mėnesį neturėję prievolės teikti Intrastato ataskaitų, tai yra neviršiję Intrastato
ataskaitų teikimo ribos. Pagal PVM deklaracijų duomenis apskaičiuojama kiekvieno šios grupės PVM
mokėtojo iš ES valstybių narių įsigytų prekių vertė (PVM deklaracijos 19 langelis) arba ES valstybėms
narėms pateiktų prekių vertė (PVM deklaracijos 17 langelis). Toliau apskaičiuojama bendra prekybos
žemiau Intrastato įvežimo/išvežimo ataskaitos teikimo ribos vertė.
        30.2. Daroma metodinė prielaida, kad PVM mokėtojų, neviršijusių Intrastato ataskaitų teikimo
ribos, prekybos struktūra pagal šalį partnerę ir prekes sutampa su smulkiausiųjų PVM mokėtojų, pateikusių
ataskaitinio mėnesio Intrastato ataskaitas, prekybos struktūra.
        30.3. PVM mokėtojų, viršijusių Intrastato ataskaitų teikimo ribą ir pateikusių ataskaitinio mėnesio
Intrastato ataskaitą, ataskaitinio mėnesio bendrų verčių eilutė yra išdėstoma didėjimo tvarka:
                                    x1 (t )  x 2 (t )  ...  x k (t )  x k 1 (t )  ...  x N (t ) ,
       čia N – ataskaitinį mėnesį ataskaitas pateikusių respondentų skaičius.
       30.4. Pradedant nuo mažiausios vertės skaičiuojama verčių suma ir palyginama su įvertinta bendra
prekybos žemiau Intrastato ataskaitų teikimo ribos verte kol yra tenkinama nelygybė:
                                                                  k             nf
                                                   x(t )   xi (t )   xi( f ) ,
                                                              i 1              i 1
             (f)
        čia xi –i-tojo PVM mokėtojo, neviršijusio Intrastato ataskaitų teikimo ribos, PVM deklaracijoje
pateikta prekių vertė, n f – PVM mokėtojų, neviršijusių Intrastato ataskaitų teikimo ribos, skaičius, k –
toks PVM mokėtojų, viršijusių Intrastato ataskaitų teikimo ribą skaičius, su kuriuo nelygybė yra teisinga.
       30.5. x(t) reikšmė išskaidoma pagal šalį partnerę ir KN skirsnius:
                                                              k
                                                  x(t )   xi (t )   ~ jl (t ) ,
                                                                        y
                                                             i 1              jJ
                                                                              lL


       čia ~ jl (t ) – apskaičiuota prekybos vertė j -ajai šaliai ir l-tajam KN skirsniui.
           y

       30.6. Gauti duomenys ~ jl (t ) naudojami svoriams w jl (t ) apskaičiuoti:
                            y
                                                                         ~ (t )
                                                                         y jl
                                                        w jl (t )         ~ (t ) .
                                                                       jJ
                                                                           y   jl

                                                                       lL

        30.7. Naudojant šiuos svorius apskaičiuojama prekybos žemiau ribos vertė j-ajai šaliai, l-tajam KN
skirsniui:
                                                   Y jl f ) (t )  w jl (t )  y ( f ) (t ) ,
                                                      (



       čia y ( f ) (t ) – bendra PVM mokėtojų, neviršijusių Intrastato ataskaitų teikimo ribų,
įvežimo/išvežimo vertė.
       31. Taikant aprašytus metodus, nepateiktų ataskaitų vertė ir prekybos žemiau Intrastato ataskaitų
teikimo ribos vertė yra apskaičiuojama naudojant specialiai sukurtas Užsienio prekybos statistikos
informacinės sistemos programas.
                                                     9




                     II. STATISTINIŲ DUOMENŲ MAKROREDAGAVIMAS
       32. Atlikus pirminių užsienio prekybos statistinių duomenų kontrolę ir įvertinus nepateiktų ataskaitų
prekybos apimtį papildomai atliekama agreguotų duomenų analizė:
       32.1. eksporto, importo augimo tempų pasikeitimas;
        32.2. eksporto, importo pagal prekes (KN skirsnius), palyginti su praėjusių metų tuo pačiu
laikotarpiu ir su einamųjų metų praėjusiu mėnesiu;
        32.3. eksporto, importo pagal valstybes: nagrinėjamos pagrindinių prekybos partnerių prekybos
apimtys, jų pasikeitimo priežastys, peržiūrimi visų valstybių pagal vertę eksporto, importo pasikeitimai.
Nagrinėjamas užsienio prekybos apimties pasiskirstymas pagal kontinentus, valstybių sąjungas,
atkreipiamas dėmesys į mažas valstybes, kurios patenka tarp užsienio prekybos partnerių, naujai
atsiradusius prekybos partnerius.
        33. Lietuviškos kilmės prekių eksporto duomenys lyginami su Pramonės statistikos skyriaus
atitinkamo laikotarpio gamybos duomenimis.


                       III. NAUDOJAMOS KOMPIUTERIŲ PROGRAMOS
       34. Naudojama Užsienio prekybos statistikos duomenų apdorojimo ir informacijos išleidimo
sistema. Funkcijoms realizuoti naudojamos Microsoft.NET 2003 C#, Oracle PL/SQL, Microsoft MDX,
Microsoft RDL programavimo kalbos.
       35. Papildomai duomenų kontrolei, užklausų formavimui, duomenų analizei naudojami Microsoft
Access, Microsoft Excel, SQL Navigator 4.


                                  V. KITI SPECIFINIAI ASPEKTAI –
                                 SEZONO ĮTAKOS ELIMINAVIMAS
        36. Užsienio prekybos rodikliams yra būdingi sezoniniai svyravimai. Sezono įtaka pradėta
eliminuoti 2002 m. Sezono įtaka eliminuojama dviejų rodiklių (Eksportas (bendri užsienio prekybos
duomenys), tūkst. Lt, ir Importas (bendri užsienio prekybos duomenys), tūkst. Lt) agreguotose laiko
eilutėse. Laiko eilučių periodiškumas yra mėnuo arba ketvirtis. Mėnesinio periodiškumo sezoniškai
išlygintoms eksporto ir importo laiko eilutėms skaičiuoti naudojamas tiesioginis metodas. Glodinamos
agreguotų duomenų eilutės neatsižvelgiant į jų sudedamąsias komponentes. Ketvirtinio periodiškumo
eksporto ir importo laiko eilučių sezoniškam išlyginimui naudojamas netiesioginis metodas – sumuojamos
sezoniškai išlygintų atitinkamų periodų mėnesio periodiškumo laiko eilutės. Mėnesio periodiškumo laiko
eilučių pradžia – 1999 m. sausis, ketvirtinių laiko eilučių pradžia – 1999 m. I ketvirtis.
       37. Sezoniniam rodiklių išlyginimui yra naudojama „Demetra“ programinė įranga. Naudojamas
parametrinis TRAMO/SEATS metodas. Eksporto ir importo laiko eilutės aprašomos multiplikatyviu
modeliu. Glodinant laiko eilutes atsižvelgiama į darbo dienų įtaką. Sezono įtakos eliminavimo modelis
paprastai yra keičiamas kartą per metus.
        38. Sezoniškai išlygintų eksporto ir importo mėnesinių reikšmių sumos turi būti suderintos su
ketvirtinėmis ir metinėmis šių rodiklių reikšmėmis. Eliminavus sezono įtaką, mėnesinėms laiko eilutėms
suderinti su metinėmis naudojama programinė įranga „Ecotrim“. Taikomas Univariate AR(1) MIN SSR
metodas.
                                                      10




                          VI. REZULTATŲ PATEIKIMAS VARTOTOJAMS
         39. Statistinė informacija skelbiama ne vėliau kaip 40 kalendorinę dieną ataskaitiniam laikotarpiui
pasibaigus. Statistinė informacija skelbiama pagal nustatytą kalendorių.
        40. Skelbiamoje užsienio prekybos statistinėje informacijoje eksportui ir išvežimui apibūdinti yra
vartojamas terminas „eksportas“, importui ir įvežimui – terminas „importas“.
        41. Kiekvieną mėnesį bendra informacija apie užsienio prekybos statistiką skelbiama atskiru
 pranešimu spaudai (importas ir eksportas pagal einamųjų metų mėnesius, pagal BEC, pagal svarbiausius
 užsienio prekybos partnerius, prekinę struktūrą, importo ir eksporto duomenys, eliminavus sezono įtaką).
        42. Detalesnė statistinė informacija pateikiama mėnesiniame statistiniame leidinyje „Lietuvos
 ekonominė ir socialinė raida“ (importas ir eksportas pagal mėnesius ir ketvirčius, pagal BEC, pagal KN
 skyrius ir ekonomines zonas, pagal valstybes, svarbiausius užsienio prekybos partnerius).
        43. Ketvirtiniame leidinyje „Informacija apie Užsienio prekybą“ pateikiami pagrindiniai I ketvirčio,
 I pusmečio, 9 mėnesių ir metinė statistinė informacija apie užsienio prekybą: importas ir eksportas,
 importas ir eksportas pagal svarbiausius prekybos partnerius, pagal valstybes, prekinė struktūra pagal KN
 skyrius ir skirsnius, pagal KN skyrius ir skirsnius ir valstybių sąjungas, pagal BEC, CPA, importuotų ir
 eksportuotų prekių apimties indeksai, importo ir eksporto duomenys, eliminavus sezono įtaką.
        44. Metiniame leidinyje „Užsienio prekyba“ pateikiama statistinė informacija apie Lietuvos importą
 ir eksportą, paskirstytą pagal valstybes, KN skirsnius, ir prekes pagal valstybes (pagal KN šešis prekės
 ženklus), pagal prekes, sugrupuotas pagal SITC, BEC, CPA. Skelbiama statistinė informacija apie importo
 ir eksporto paskirstymą pagal svarbiausius užsienio prekybos partnerius, importo ir eksporto duomenis,
 eliminavus sezono įtaką ir kiti duomenys apie užsienio prekybą. Leidinys išleidžiamas kartu su
 kompaktiniu disku.
        45. Agreguota ir detali mėnesinė, ketvirtinė ir metinė statistinė informacija skelbiama Statistikos
 departamento interneto svetainės http://www.stat.gov.lt puslapyje. Detali statistinė informacija skelbiama
 Eurostato duomenų bazėje (http://epp.eurostat.cec.eu.int).
         46. Statistinė informacija teikiama pagal vartotojų individualias užklausas.


                                   VII. VARTOJAMOS SANTRUMPOS
         47.1. BAD – Bendrasis administracinis dokumentas (muitinės deklaracija);
         47.2. ES – Europos Sąjunga;
         47.3. PVM – pridėtinės vertės mokestis;
         47.4. KN – Kombinuotoji nomenklatūra;
         47.5. BEC – Makroekonomikos kategorijų klasifikacija (Classification by Broad Economic
         Categories);
         47.6. SITC – Standartinis tarptautinės prekybos klasifikatorius (Standard International Trade
         Classification);
         47.7. CPA – Produktų klasifikatorius pagal veiklos rūšį (Classification of Products by Activity).


                             VIII. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS
         48. International Merchandise Trade Statistics: Concepts and Definitions 1998, United Nations
         Statistics Divisions, Series M. No 52, Rev. 2 (IMTS);
                                                   11




       49. International Merchandise Trade Statistics: Compiler Manual 2004, United Nations Statistics
       Division;
       50. Statistics on the trading of goods User Guide 2006, European Comission, Eurostat.
                          ____________________________________________________




Parengė: Irena Jocienė

								
To top