Get documents about "Lietuvos Respublikos ukio ministerija
Shared by: Cq4vT8I
-
Stats
- views:
- 50
- posted:
- 3/2/2012
- language:
- Lithuanian
- pages:
- 162
Document Sample
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
Nemuno zonos kaip kultūrinės–
turistinės zonos potencialo plėtros
ir galimybių studija
GALUTINĖ
ATASKAITA
2007 m. gegužės 16 d.
VšĮ Baltijos rekreacinių sistemų modeliavimo institutas
Užsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
Darbo vadovas Dokt. Akvilė Kilijonienė, VšĮ „Baltijos rekreacinių
sistemų modeliavimo institutas“
Tel./faks. 8 46 398835, el. p. BALTREK_institutas@yahoo.com
Moksliniai ekspertai Dokt. Ramunė Olšauskaitė Urbonienė – VšĮ „Baltijos
rekreacinių sistemų modeliavimo institutas“
Tel./faks. 8 46 398835, el. p. BALTREK_institutas@yahoo.com
Dokt. Akvilė Kilijonienė, VšĮ „Baltijos rekreacinių
sistemų modeliavimo institutas“
Tel./faks. 8 46 398835, el. p. BALTREK_institutas@yahoo.com
Rekr. mag. Egidijus Jurkus, VšĮ „Baltijos rekreacinių
sistemų modeliavimo institutas“
Tel./faks. 8 46 398835, el. p. BALTREK_institutas@yahoo.com
Doc. dr. Jonas Genys, BĮ „Mažosios Lietuvos
muziejus“
Tel./faks. 8 46 398835, el. p. BALTREK_institutas@yahoo.com
Doc. dr. Petras Grecevičius, Klaipėdos universiteto
Gamtos ir matematikos fakultetas
Tel./faks. 8 46 398835, el. p. BALTREK_institutas@yahoo.com
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
2
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
TURINYS
Įvadas ........................................................................................................................................ 4
1. Bendra kultūrinio turizmo vystymo apžvalga Lietuvoje ir pasaulyje ..................... 5
1.1. Kultūrinio turizmo vystymo tendencijos pasaulyje ........................................... 5
1.2. Esama kultūrinio turizmo būklė Lietuvoje .......................................................... 8
1.3. Nemuno zonos vieta Lietuvos kultūrinio turizmo kontekste bei šios zonos
įtaka Lietuvos kultūrinio turizmo plėtrai ...................................................................... 23
2. Esamos kultūrinio turizmo būklės Nemuno zonoje vertinimas ............................. 28
2.1. Nemuno zonos geografinė padėtis, įvaizdis tarptautiniame ir
nacionaliniame kontekste ................................................................................................. 28
2.2. Esama Nemuno zonos kultūrinio turizmo būklė ............................................. 31
2.3. SSGG analizė .......................................................................................................... 44
3. Nemuno zonos kultūrinio turizmo plėtros tendencijų analizė ............................... 46
3.1. Nemuno zonos kultūrinis ir gamtinis potencialas............................................ 46
3.2. Nemuno zonos savivaldybių kultūrinio turizmo plėtros galimybės ............. 56
4. Nemuno zonos kaip kultūrinės-turistinės zonos plėtros koncepcija ................... 101
4.1. Nemuno zonos plėtros koncepcija .................................................................... 101
4.2. Nemuno zonos kultūrinio turizmo plėtros prioritetinės priemonės ........... 102
4.3. Nemuno zonos kultūrinio turizmo infrastruktūros plėtros,
bendradarbiavimo bei finansavimo šaltinių galimybės ............................................ 148
4.4. Nemuno zonos kultūrinio turizmo produkto valdymo struktūra ............... 150
5. Rekomendacijos ........................................................................................................... 152
Priedai ................................................................................................................................... 159
1 priedas. Studijos tyrimo objektas ............................................................................... 159
2 priedas. Saugomų teritorijų žemėlapis ...................................................................... 160
3 priedas. Apgyvendintų svečių struktūra Nemuno zonos savivaldybėse ............ 161
4 priedas. Nemuno zonos savivaldybių apklausos anketos ..................................... 162
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
3
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
ĮVADAS
Kultūros paveldas yra ne stabdantis veiksnys, o įkvėpimo šaltinis turizmo paslaugų
naujovėms. Baltijos šalių Kultūrinio turizmo politikos dokumentas (2003) kultūrinį
turizmą apibrėžia kaip „kelionę, siekiant pažinti kultūrinę aplinką, įskaitant
kraštovaizdžius, vaizduojamąjį ir scenos menus, išskirtinį vietinį gyvenimo būdą,
vertybes, tradicijas, įvykius bei kitus kūrybinių bei kultūrinių pokyčių procesus“.
Nemuno zona yra ne tik jungiančioji praeities ir dabarties grandis, bet ir jungtis tarp
Lietuvos ir Kaliningrado srities. Nemuno upės ilgis yra 937 km, per Lietuvą ji teka
475 km ir įteka į Kuršių marias, kurios sąsiauriu jungiasi su Baltijos jūra. Nemuno
zonos kaip kultūrinės-turistinės zonos potencialo plėtros ir galimybių studijoje
(toliau – Studija) akcentuojama turizmo plėtra Nemuno zonoje derinanti praeities
paveldą inovatyvių turizmo paslaugų plėtroje. Šioje Studijoje išskiriami kiekvienos
Nemuno zonos savivaldybės savitumai, kartu parodant jų kultūrinį bendrumą.
Šiai Studijai parengti buvo sudaryta speciali projekto įgyvendinimo grupė, kuriai
būdingas skirtingų sričių specialistų bendras darbas siekiant vieno tikslo. Be to,
rengiant Studiją, siekta glaudaus bendradarbiavimo su vietos institucijomis, kurios
atsakingos už turizmo plėtrą šalyje: Valstybiniu turizmo departamentu, Nemuno
zonoje esančių savivaldybių administracijomis ir kt. įvertinant jų poreikius, vizijas ir
galimybes.
Studijos darbo objektas – Nemuno zona kaip kultūrinė-turistinė trasa, apimanti
visų su Nemuno upe sąlytį turinčių savivaldybių teritorijas.
Studijoje analizuojama Nemuno zona apima: Druskininkų miesto, Varėnos rajono,
Lazdijų rajono, Alytaus miesto, Alytaus rajono, Birštono miesto, Prienų rajono,
Kaišiadorių rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Jurbarko rajono, Šakių rajono,
Pagėgių, Šilutės rajono savivaldybių teritorijas.
Studijos darbo tikslas – įvertinti Nemuno zonos įtaką Lietuvos kultūrinio turizmo
plėtrai, atlikti šios zonos turistinio potencialo panaudojimo socialinės-ekonominės
plėtros skatinimui teisinių, ekonominių bei finansinių galimybių analizę ir remiantis
analizės rezultatais suformuluoti bendrą visoms Nemuno zonos savivaldybėms
kultūrinio turizmo plėtros tikslą bei parengti Nemuno zonos kaip kultūrinės-
turistinės zonos plėtros koncepciją ir prioritetines jos įgyvendinimo priemones.
Studijos darbo metodai – mokslinės literatūros, teisės aktų, kitų pirminės ir antrinės
informacijos šaltinių (apklausų, ekspertinių vertinimų, galimybių studijų, kitų
projektų) analizė, palyginamoji (grafinė, lentelinė) analizė, PEST analizė, SSGG
analizė, strateginė analizė, modeliavimas.
Studijos struktūra – Studiją sudaro 5 dalys, pagal užsakovo pateiktos techninės
užduoties nuorodas.
Studijos rezultatas – parengta Nemuno zonos kaip kultūrinės-turistinės zonos
plėtros koncepcija ir numatytos jos įgyvendinimo prioritetinės priemonės.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
4
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
1. BENDRA KULTŪRINIO TURIZMO VYSTYMO APŽVALGA
LIETUVOJE IR PASAULYJE
1.1. Kultūrinio turizmo vystymo tendencijos pasaulyje
Turizmas yra viena sparčiausiai besivystančių ūkio šakų ir pagal Pasaulinės turizmo
organizacijos atliktą tyrimą (1999 m.) planuojama, kad tarptautinis turizmas per
ateinančius 20 m. sparčiai augs, t. y. tarptautinių turistų skaičius turėtų išaugti nuo
625 mln./metus (1997 m.) iki 156 mlrd./metus (2020 m.), per šį laikotarpį turistų
išlaidos turėtų padidėti nuo 445 mlrd. iki 2000 mlrd. USD.
Šiuo metu daugiau nei 1 mlrd. tarptautinių kelionių yra susijusios su kultūriniais
aspektais. Kultūros paveldas Europoje yra vienas seniausių ir svarbiausių „turizmo
generatorių“ (Thounburn, 1986), šiuo metu vaidinantis pagrindinį vaidmenį Europos
turizmo industrijoje. Europos Sąjungoje manoma, kad turizmas, o ypač kultūrinis
turizmas, turi būti suvokiamas platesne prasme, politiniame lygmenyje jam turi būti
teikiamas prioritetas (Bernardini, 1993). Kultūrinis turizmas suvokiamas kaip svarbi
priemonė ekonominiams ir socialiniams pokyčiams Europoje užtikrinti. Politikai,
suvokdami turizmo ir kultūrinio turizmo ekonominę naudą, jį dabar traktuoja kaip
„Italų General Motors“ (Fanelli, 1993) arba kaip „Prancūzijos naftos pramonę“
(Modseras, 1994). Šios metaforos yra pagrįstos sparčiu turizmo ir kultūros vartojimo
augimu. Kultūros ir turizmo verslas sparčiai vystosi visose Europos šalyse ir
regionuose, užimdamas buvusias gamybos erdves ir įsitvirtindamas strategiškai
svarbiose vietose (Corijn and Mommaas, 1995). Kultūros vartojimas dabar sparčiai
auga, o turizmas yra svarbiausia prielaida įtakojanti kultūros vartojimo augimą. Šį
augimą skatina ir finansuoja vietinės, nacionalinės ir tarptautinės organizacijos.
Šiuo metu konkurencija didėja Europos kultūrinio turizmo rinkoje. Daugėja Europos
Sąjungoje regionų ir miestų, kurie turizmo plėtros strategiją grindžia turimo kultūros
paveldo populiarinimu bei kultūrinių atrakcijų vystymu. Tradicinės kultūrinės
įstaigos, tokios kaip muziejai, galerijos turi peržiūrėti savo, kaip pagrindinės
lankytojus pritraukiančios institucijos, vaidmenį ir rasti naujas formas, kaip
konkuruoti su naujos kartos komercinėmis pramogomis. Naujų krypčių atsiradimas
turėtų užtikrinti tolimesnį kultūrinio turizmo augimą Europoje. Europa ilgai
dominavo tarptautinėje kultūros ir turizmo rinkoje, tačiau šiuo metu ji praranda
rinkos dalį tiek turizmo sektoriuje apskritai, tiek ir kultūros turizmo rinkoje (Brent –
Richie, 1993).
Dabar kultūros ir turizmo industrija sparčiausia auga tose vietose, kur anksčiau ji
nebuvo vystoma. Šiuo metu auga turistų, atsisakančių Viduržemio pajūrių ir kitų
egzotiškų kraštų, skaičius. Vis svarbesnį vaidmenį kultūros rinkoje, įskaitant ir
kultūrinį turizmą, užima Rytų Azija. Anksčiau buvęs periferinis regionas dabar yra
pagrindinis konkurentas Europai „aukštosios kultūros“ rinkoje (Roberton, 1993).
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
5
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Pagal 2005 m. išleistą mokslinių straipsnių rinkinį „Kultūrinis turizmas Europoje“,
rinkinio sudarytojas Greg Richards, kultūra yra svarbiausias išteklius Europoje ir kad
Europos kultūrinis turizmas yra konkurencingas. Tačiau reikia atsakyti į daug
klausimų susijusių su kultūrinių išteklių panaudojimu turizmui: „kas yra tas turistas,
kuris naudoja kultūrinius išteklius“, „kuris kultūros elementas labiausia domina
kultūros turistą“. Į šiuos ir kitus panašius klausimus gali atsakyti išsamūs moksliniai
tyrimai.
Kultūrinio turizmo paklausa auga. Kultūra ir turizmas visą laiką buvo tampriai
susiję. Europoje visuomet buvo domimasi kultūros ir istoriniu palikimu. Dar Romos
imperijoje „kultūros turistai“ domėdavosi senesnių civilizacijų, pavyzdžiui antikinės
Graikijos ar senovės Egipto kultūra. Vėliau viduramžių turistai buvo daugiausiai
piligrimai, kuriems buvo sukurti ir nauji kultūriniai maršrutai, tokie kaip piligrimų
kelias į Santjago de Compostella šiaurės Ispanijoje.
Žodžio „turizmas“ kilmė paprastai siejama su XVII a. Didžiojoje Britanijoje
atsiradusia „the Grand Tour“ („Didžioji kelionė“) tradicija. Tai daugiausia
aristokratų tradicija keliauti po kontinentinę Europą, traktuojant šią kelionę kaip
klasikinio išsilavinimo baigiamąjį etapą. Tokios kelionės neretai trukdavo du ar net
tris metus, jų metu dažniausiai buvo lankomos tokios šalys kaip Italija, Prancūzija,
Vokietija, Šveicarija, Olandija, o jų tikslas betarpiškai susipažinti su šių šalių kultūra.
XVIII a. pab. šią tradiciją pradėjo periminėti ir vidurinioji klasė. Šie pasikeitimai
sumažino „Didžiosios kelionės“ edukacinę reikšmę, ji pradėjo prarasti ryšį su
universitetais, o keliautojai nebesinaudodavo universitetų konsultantų paslaugomis.
Tuo metu „Klasikinė didžioji kelionė“ transformavosi į „Romantinę didžiąją
kelionę“, kurios metu daugiausia dėmesio buvo skiriama tik kraštovaizdžio ar
vietinių įžymybių stebėjimui. Tuo pat metu atsirado ir tradicija rinkti įvairius
įdomius objektus, juos kolekcionuoti, o privačios kolekcijos pamažu pradėjo virsti
muziejais. Šie muziejai kartu tapo ir žmonijos vystymosi istorijos ir progreso
populiarintojais, neretai šalia istorinių paminklų muziejuose būdavo
demonstruojami ir naujausi žmonijos pasiekimai. Taip pradėjo vystytis industrinis
turizmas.
Galiausiai muziejai, rengiamos įvairios parodos, kiti kultūriniai reiškiniai padėjo
augti turizmui. Kultūrinis aspektas buvo pagrindinis motyvas kelionėms ir
svarbiausia Europos turizmo dalis. Tarpukaryje labai sustiprėjo domėjimasis vietine
kultūra, smarkiai išaugo vietinis kultūrinis turizmas. Tačiau reikia pastebėti, kad iki
II pasaulinio karo turizmas buvo tik mažumos privilegija. Pavyzdžiui, 1930 m.
tokioje išsivysčiusioje šalyje kaip Didžioji Britanija tik 30% žmonių turėdavo
kasmetines atostogas.
Pokario metais Europoje sparčiai atsikurianti ir auganti ekonomika paskatino
vartojimo augimą, kuris savo ruožtu gausino turizmo formų įvairovę. Bendra to
meto turizmo tendencija – turizmo rinkų persikėlimas į pietus. Turtingesniųjų
Šiaurės ir Vakarų Europos šalių gyventojai ieškodami pigesnio poilsio persikelia į
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
6
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Viduržemio paplūdimius. Tada ypač sumažėjo kultūros kaip tokios reikšmė,
išskyrus vietinės kultūros idealizavimo atvejus, kuriais buvo bandoma sudominti
vietos turistus. Idėja sukurti kultūrinio turizmo paketus labiausiai buvo skatinama
Vokietijos rinkoje, kur šešiasdešimtaisiais atsirado pirmieji krašto pažintinio turizmo
specialistai. Tačiau tuo metu šios pastangos priminė nykštuką prieš saulės, jūros ir
smėlio (sun, see and sand) poilsio koncepcijos milžiną.
Septintame ir aštuntame dešimtmetyje pradėjo didėti turizmo rinkos segmentacija.
Pradedami kurti turizmo produktai, skirti atskiroms turistų grupėms. Turizmo
produktai pradėti skirstyti pagal laiką (žiemos, vasaros ir pan.), vartotojų grupes
(jaunimui, pagyvenusiems ir pan.), keliavimo teritoriją ir t. t. Daugumai kelionių
operatorių kultūra buvo neatskiriama turizmo produkto dalis, tačiau neatskiriama
kaip savarankiška rinkos niša. Didėjant rinkos segmentacijai atsirado naujų
galimybių kultūrinio turizmo specialistams.
Septintojo dešimtmečio pabaigoje turizmas išaugo į didelę industriją. Įvairių šalių
vyriausybės pradėjo kreipti ypatingą dėmesį į šią ūkio šaką. Pradėta ją traktuoti kaip
ūkio sektorių galintį padėti spręsti įvairias socialines ir ekonomines šalies problemas.
Tuo pat metu turistai pradėjo ieškoti alternatyvų perpildytiems Viduržemio regiono
paplūdimiams, ir tai dažniausiai buvo susiję su kultūrinėmis pramogomis „saulės ir
smėlio“ regionuose. Turizmo rinka smarkiai keitėsi, ji iš elito užsiėmimo tapo
masiniu reiškiniu, tuo pat metu išsiplėtė visų kultūros formų vartojimas. Kultūra
tapo prieinama platesnei auditorijai, o aukštosios kultūros pagrindiniai vartotojai
tapo vidurinioji klasė. Augant turizmo ir kultūros produktų vartojimui ryšys tarp jų
taip pat smarkiai pakito. Anksčiau kultūros ir turizmo produktai vystydavosi
sąlyginai nepriklausomai vienas nuo kito, tačiau šiuo metu turizmo augimą gali
užtikrinti tik kokybiškas kultūros produktų augimas.
Apibendrinant G.Richards sudarytą mokslinių straipsnių rinkinį „Kultūrinis
turizmas Europoje“ (2005) galima išskirti šias pagrindines kultūrinio turizmo
vystymosi tendencijas:
Nyksta ribos tarp aukštosios ir populiariosios kultūros, nes atsiranda vis naujų
kultūros formų, kurias būtų galima priskirti kokiai nors krypčiai, o dalijimasis
tampa sąlyginiu ir niekur neapibrėžtu reiškiniu.
Kultūrinis turizmas yra tiesiogiai susijęs su edukacine veikla, kuri tiesiogiai
stimuliuoja kultūrinio turizmo plėtrą. Yra nustatyta, kad gyventojai turintys
aukštesnįjį išsilavinimą aktyviau dalyvauja kultūriniame turizme (Švedijoje
atliktame tyrime pasirodė, kad 54% muziejų lankytojų turėjo aukštąjį išsilavinimą,
18% – vidurinįjį išsilavinimą. Didžiojoje Britanijoje atliktame tyrime duomenys
parodė, kad 58% muziejų lankytojų turėjo aukštąjį išsilavinimą, o 25% – vidurinįjį
išsilavinimą) (Shuster, 1993).
Kultūrinio turizmo sferoje šiuo metu yra pastebimas darbo vietų augimas,
atskirose šalyse šioje rinkoje dirba nuo 2 iki 4% darbingo amžiaus žmonių
(Didžiojoje Britanijoje – 2,8%). Dauguma kultūros įstaigų lankytojų turi profesinį
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
7
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
interesą (pvz., net 70% JAV modernaus meno galerijų lankytojų turėjo profesinį
interesą) (Beversas, 1993).
Šiuo metu daugėja laisvo laiko, tai savaime įtakoja kultūrinio turizmo augimą.
Kultūriniam turizmui turi įtakos ir Europos senėjimo procesas. Vyresniojo
amžiaus lankytojai yra pagrindinis elementas kultūrinio turizmo rinkos plėtrai.
1988 m. duomenimis, tik 29% jaunesnių nei 30 m. turistų domėjosi kultūriniu
turizmu, 39% – virš 45 m. amžiaus turistų, tačiau šiuo metu pastebima, kad būtent
jaunimas daugiau keliauja nei vyresniojo amžiaus žmonės, tad ir didesnė dalis
besidominčių kultūriniu turizmu yra jaunimas iki 30 m.
Kultūrinio turizmo globalizacija ir lokalizacija. XIX a. pab. – XX a. pr. kultūra
traktuota kaip priemonė tautos formavimuisi, tačiau pokario laikmečiu kultūra
vis mažiau siejama su tautiškumu. Šį skirtumą mažina tarptautinis turizmas, kaip
pavyzdį galima paminėti JAV turistus, kurie atvykę į Europą ieško ne, pvz.,
angliškosios ar škotiškosios, o europietiškosios kultūros. Šį kultūros procesą
Ritzer pavadino makdonaldizacija ir disneifikacija. To pavyzdys yra, kai
tarptautinės maisto korporacijos, tokios kaip McDonald išstumia iš rinkos vietines
įmones arba tokio pramogų centro kaip „Disneyland“ atsiradimas Paryžiuje.
Turistui reikia naujų turizmo produktų, o tai suteikia geras galimybes lokalių
regionų kultūros turizmo produktų kūrimui, pasiūlant turistui vietines unikalias
pramogas.
1.2. Esama kultūrinio turizmo būklė Lietuvoje
1.2.1. Politinės-teisinės aplinkos analizė
Šiame skyriuje analizuojami dokumentai ir akcentuojama teisinė aplinka, kuri
tiesiogiai įtakoja ar reglamentuoja kultūrinio turizmo plėtrą ir kuriais vadovaujantis
galima vystyti kultūrinį turizmą Lietuvoje bei tam tikslui panaudoti ES struktūrinių
fondų paramą.
Šiuo metu turizmo valdymo funkcijas šalyje atlieka Lietuvos Respublikos
Vyriausybė, Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio
ministerijos, apskričių viršininko administracijos, savivaldybės. Valstybinio turizmo
departamento įsteigta viešoji įstaiga „Turizmo fondas“ padeda organizuoti ir
įgyvendinti įvairius turizmo projektus. Nacionaliniame lygmenyje veikia ir kitos –
nevyriausybinės institucijos, organizuojančios ir plėtojančios turizmo veiklą
(informaciniai centrai, kita).
Lentelė Nr. 1. Teisės aktų ir kitų dokumentų analizė
Teisinio akto pavadinimas, data Komentarai
Europos kultūros konvencija Ši konvencija pasirašiusias šalis įpareigoja skatinti savo
piliečius domėtis kitų šalių kalba, istorija, civilizacijos raida,
1954 m.
taip pat remti šias studijas. Be to, numato asmenų judėjimą,
pasikeitimą informacija apie kultūrinius objektus. Šios
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
8
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Teisinio akto pavadinimas, data Komentarai
nuostatos teigiamai įtakoja kultūrinio turizmo plėtrą.
UNESCO konvencija dėl kultūrų Šios Konvencijos svarbiausi tikslai yra apsaugoti ir skatinti
raiškos įvairovės apsaugos ir kultūrų raiškos įvairovę, sudaryti sąlygas kultūroms klestėti
skatinimo ir laisviems kultūrų mainams, kad būtų juntama abipusė
nauda, skatinti kultūrų dialogą, siekiant pasaulyje užtikrinti
2005 m.
intensyvesnius ir tolygesnius kultūrų mainus, kad būtų
ugdoma pagarba kultūroms ir taikos kultūra; skatinti ir
plėtoti kultūrinius ryšius, kad tiesiant tiltus tarp tautų vyktų
kultūrų sąveika, skatinti pagarbą kultūrų raiškos įvairovei ir
šios įvairovės vertės suvokimą vietos, nacionaliniu bei
tarptautiniu lygiais.
Tarptautinė kultūrinio turizmo Šiame dokumente numatyti bendri kultūrinio turizmo
chartija vystymosi principai, aprašyta, kokiais principais remiantis
kultūros paveldą galima panaudoti turizmo plėtrai.
1999 m.
Bendrojo programavimo Šiame dokumente išdėstytas Lietuvos nacionalinis strateginis
dokumentas ir jo priedas socialinės ir ekonominės plėtros 2004–2006 metų planas, kuris
yra pagrįstas ankstesniais nacionaliniais ekonominės plėtros
2004 m.
ir sektorių strategijos dokumentais. Remiantis BPD
nuostatomis, gamtinių (rekreacinių) ir kultūrinių resursų
teritorinė koncentracija leidžia išskirti atskirus šalies
regionus, turinčius palankiausias sąlygas turizmo plėtrai.
Lietuvos Respublikos turizmo Įstatyme yra apibrėžta turizmo paslaugų teikimo sistema,
įstatymas kuri tiesiogiai įtakoja kultūrinio turizmo plėtrą.
2002 m.
Lietuvos Respublikos saugomų Dalis analizuojamos teritorijos turi saugomų teritorijų statusą.
teritorijų įstatymas Jo pagrindu išleisti poįstatyminiai aktai, kurie labai varžo
rekreacinę plėtrą šioje teritorijoje.
2002 m.
Lietuvos Respublikos teritorijos LRTBP modeliuojamai rekreacinių teritorijų raidai
bendrasis planas įgyvendinti rekomenduojamos svarbiausios pirmaeilės (iki
2010 metų) teisinės, projektinės bei organizacinės priemonės.
2002 m.
LR teritorijos bendrajame plane išskirta ir rekreacijos bei
turizmo teritorijos vystymo tendencija, kuri numato:
1. Plėsti gamtinėje aplinkoje rekreacijos specializuotų
teritorijų tinklą ir plėtoti infrastruktūrą.
2. Intensyvinti turizmo, ypač pažintinio-kultūrinio, plėtrą ir
stiprinti potencialą.
3. Užtikrinti gamtinių ir kultūrinių rekreacinių išteklių
naudojimo ir apsaugos efektyvumą bei optimizavimą.
4. Išnaudoti poilsio kaimiškoje aplinkoje potencialą
ekonomiškai silpnų šalies rajonų gaivinimui.
5. Perorientuoti įvažiuojamąjį turizmą ir, orientuojantis į
Vakarų šalis, sukurti atitinkamą rekreacinės
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
9
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Teisinio akto pavadinimas, data Komentarai
infrastruktūros kokybę.
6. Sukurti valstybinę rekreacijos rėmimo sistemą ir
užtikrinti jos regioninį diferencijavimą.
Nacionalinė darnaus vystymosi Analizuojamame dokumente išskirtini šie Lietuvos darnaus
strategija vystymosi prioritetai, kurie tiesiogiai susiję su kultūriniu
turizmu ir rekreacija:
2003 m.
1. Nuosaikus ir darnus ūkio šakų ir regionų ekonomikos
vystymasis.
2. Pagrindinių ūkio šakų (transporto, pramonės,
energetikos, žemės ūkio, būsto, turizmo) poveikio
aplinkai mažinimas:
2.1. efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas ir atliekų
tvarkymas;
2.2. pavojaus žmonių sveikatai mažinimas;
2.3. pasaulio klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas;
2.4. geresnė biologinės įvairovės apsauga;
2.5. geresnė kraštovaizdžio apsauga ir racionalus
tvarkymas;
2.6. užimtumo didinimas, nedarbo, skurdo ir socialinės
atskirties mažinimas;
2.7. švietimo ir mokslo vaidmens didinimas;
2.8. Lietuvos kultūrinio savitumo išsaugojimas.
Lietuvos darnaus vystymosi strategijos SSGG (stiprybės,
silpnybės, grėsmės, galimybės) analizėje minima, kad
nepakankamai plėtojama biotransporto (dviračių, riedučių)
infrastruktūra, pasenusi kultūros palaikymo, skleidimo,
propagavimo infrastruktūra, kuri neužtikrina darnios
kultūros savitumo apsaugos dėl žemoko informacijos,
turizmo vadybos lygio, lėtai plėtojamas atvykstamasis
turizmas.
LR ūkio ilgalaikės plėtros strategija Savivaldybėms, neturinčioms turizmo informacinių centrų,
2015 metams. Turizmo plėtros rekomenduojama juos įkurti. Šiame dokumente numatoma
strategija iki 2015 metų parama tiesiant pėsčiųjų ir dviračių takus regioniniuose
parkuose, neįgaliesiems pritaikytos infrastruktūros plėtra ir
kiti svarbūs aspektai.
Nacionalinė turizmo plėtros Šiame dokumente turizmas buvo išskirtas kaip prioritetinė
programa 2003–2006 m. ūkio šaka, ir tai lėmė aktyvią privačių turizmo bei rekreacijos
paslaugas teikiančių organizacijų bei institucijų veiklą. Pagal
tai valstybės turizmo politikos ir planavimo priemone
numatyta Nacionalinė turizmo plėtros programa bei
regioniniai projektai. Programoje suformuluotas vienas iš
uždavinių – „plėtoti kultūrinio ir kito pažintinio turizmo
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
10
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Teisinio akto pavadinimas, data Komentarai
infrastruktūrą“.
Kultūrinio turizmo plėtros Programoje nagrinėjamos būtinos sąlygos kultūrinio turizmo
programa plėtrai Lietuvoje; kultūrinio turizmo paslaugų bei produktų
charakteristika ir jų vartotojai; kultūros ir turizmo sektorių
1998 m.
veiklos koordinavimo problemos, taip pat pateikiama
kultūrinio turizmo marketingo programa ir kultūrinio
turizmo veiklos finansavimo šaltiniai bei investavimo į
kultūrinio turizmo plėtrą galimybės.
Regionų kultūros plėtros programa Programoje apibrėžiamos administracinės, finansinės, teisinės
sąlygos aktyvinti kultūros plėtrą, didinti jos vaidmenį
2002 m.
regionuose, taip pat platesnės kultūros paslaugų sklaidos
sąlygas ir galimybes gyventojams šiomis paslaugomis
naudotis, skatinti kultūros, turizmo, švietimo, verslo ryšius
regionuose, regionų bendradarbiavimą, puoselėti regionų
etninį bei kultūros paveldo savitumą.
Rekreacinių teritorijų naudojimo, Nuostatai nustato reikalavimus, kuriais turi vadovautis
planavimo ir apsaugos nuostatai juridiniai ir fiziniai asmenys, planuojantys bei vykdantys
veiklą rekreacinėse teritorijose, taip pat naudojantys jose
2004 m.
rekreacinius išteklius.
Kiti dokumentai Kultūrinio turizmo plėtrą analizuojamoje teritorijoje įtakoja ir
šie dokumentai:
Europos architektūros paveldo apsaugos konvencija;
Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija;
Europos kraštovaizdžio konvencija;
Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių
apsaugos įstatymas;
Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių
apsaugos įstatymas;
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas;
Lietuvos Respublikos regionų plėtros programa;
Kaimo turizmo programa;
Lietuvos kurortų plėtros koncepcija;
Konferencijų turizmo vystymo galimybių studija;
Nacionalinių dviračių maršrutų ir turizmo informacijos
ženklų galimybių studija;
Lietuvos Respublikos dvarų paveldo išsaugojimo ir jo
integravimo į visuomenės gyvenimą koncepcija;
Specialiosios miško ir žemės naudojimo sąlygos.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
11
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Apibendrinimas. Šiuo metu teisinė aplinka Lietuvoje yra gana palanki kultūrinio
turizmo plėtrai. Ši išvada remiasi tuo, kad kultūrinio turizmo plėtra kaip prioritetas
yra numatytas įvairaus lygmens teisės aktuose, pradedant nuo tarptautinių
įsipareigojimų (Europos kultūros konvencija, UNESCO konvencija dėl kultūrų
raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, Tarptautinė kultūrinio turizmo chartija, 1999
m. ir kt.) ir baigiant kultūrinio turizmo plėtros numatymu įvairiuose turizmo plėtros
ir kt. strateginio planavimo dokumentuose (Nacionalinė turizmo plėtojimo
programa, Kultūrinio turizmo plėtros programa ir kt.). Šiuose dokumentuose išskirti
prioritetai bei prisiimti įvairaus lygmens institucijų įsipareigojimai kultūrinio
turizmo plėtrai sudaro palankias sąlygas įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių
fondų ir kitų tarptautinių bei nacionalinių finansavimo fondų paramą. Pagrindinis
trūkumas formuojant teisinę bazę kultūrinio turizmo plėtrai – tai vėlavimas rengti
strateginio planavimo dokumentus (Nacionalinės turizmo plėtros programą,
Lietuvos Respublikos Bendrąjį programavimo dokumentą ir kt.), o tai sąlygoja
skubotų ir nekokybiškų turizmo vystymo projektų rengimą. Kultūrinį turizmą
įtakoja teisinė bazė, susijusi su kultūros paveldo apsauga, ir nors iš dalies ji riboja
turizmo plėtrą, iš kitos pusės teisės aktai užtikrina jų unikalumo išsaugojimą,
didindama jų patrauklumą bei atraktyvumą.
1.2.2. Socialinės-ekonominės aplinkos analizė
Vertinant socialinės ir ekonominės aplinkos įtaką kultūrinio turizmo plėtrai buvo
remtasi šiomis prielaidomis:
1. Kultūrinio turizmo rinkos plėtra turi remtis ne tik užsienio turistų, bet ir
vietos turistų skaičiaus didėjimu. Todėl Lietuvos socialinių-ekonominių
rodiklių vertinimas yra svarbus vertinant vietos vartotojų rinkos potencialą.
2. Buvo vertinami tokie socialiniai-ekonominiai rodikliai, kurie galėtų tiesiogiai
įtakoti kultūrinio turizmo rinkos augimą (užimtumas, investicijos, darbo
užmokestis ir pan. ).
3. Vertinant socialinius-ekonominius rodiklius buvo remtasi pirmoje dalyje
išdėstytomis kultūrinio turizmo plėtros tendencijomis pasaulyje, vartotojų
charakteristikomis ir kt.
Vienas pagrindinių rodiklių yra gyventojų skaičiaus dinamika Lietuvoje, nes nuo to
priklauso potencialių vartotojų skaičius.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
12
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
3650
3601,6
3600
3575,1
3549,3
3550
3524,2
3499,5
3500
3481,3
3469,1
3454,2
3450
3435,6
3414,3
3400
3350
3300
1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005
Vidutinis metinis gyventojų skaičius, tūkst.
Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas
Paveikslas Nr. 1. Vidutinis metinis gyventojų skaičius Lietuvoje
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos
departamentas) duomenimis, vidutinis gyventojų skaičius 2005 m. buvo 3414,3 tūkst.
gyventojų. Tačiau jau daugiau nei 10 metų yra pastebima gyventojų skaičiaus
mažėjimo tendencija, per minėtą laiką gyventojų sumažėjo 187,3 tūkst., o šis
reiškinys gali neigiamai įtakoti turizmo rinką.
Gyventojų išsilavinimo tyrimas parodė, kad 2001–2005 m. Lietuvos gyventojų
išsilavinimo rodikliai gerėja. Didžioji 25–64 m. gyventojų dalis yra įgiję vidutinį
išsilavinimą, kasmet auga gyventojų įgijusių aukščiausiąjį išsilavinimą. Ši tendencija
yra palanki kultūrinio turizmo plėtrai, kadangi pasauliniai tendencijų tyrimai
parodė, kad kultūriniu turizmu daugiau domisi gyventojai, turintys aukščiausiąjį
išsilavinimą.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
13
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
100%
90% 402,7 398,3 417,5 452,5 473,2
80%
70%
60%
50%
1127 1140,5 1130,6 1100,4 1100,7
40%
30%
20%
10%
288 274,4 251 240,3 223,2
0%
2001 2002 2003 2004 2005
Gyventojai su aukščiausiuoju išsilavinimu
Gyventojai su vidutiniu išsilavinimu
Gyventojai su žemesniu išsilavinimu
Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas
Paveikslas Nr. 2. Gyventojų (25–64 m. amžiaus) išsilavinimas Lietuvoje
Nedarbo lygis Lietuvoje dar 2000–2001 m. buvo aukštas, o tai kėlė didelę socialinę
įtampą ir stabdė paslaugų, o ypač turizmo paslaugų, plėtrą. 2002–2005 m. šis rodiklis
nuolat mažėjo, ir dabar jis siekia 8,3% (kai 2001 m. jis buvo 17,4%) (žr. Paveikslas Nr.
3). Šio rodiklio mažėjimas dėl vidaus darbo rinkos plėtros rodo gerėjančią socialinę
padėtį, tačiau atsiradus galimybėms legaliai dirbti Europos Sąjungos valstybėse
Lietuva susidūrė su labai rimta emigracijos problema. Todėl vienareikšmiškai
vertinti nedarbo lygio dinamikos negalima. Iš vienos pusės, vis daugiau Lietuvos
gyventojų gali skirti lėšų turizmui ir pramogoms, o tai turėtų teigiamai įtakoti ir
kultūrinio turizmo plėtrą, tačiau iš kitos pusės, neigiamas migracijos saldo rodo
gresiantį kvalifikuotos darbo jėgos nutekėjimą, o tai neigiamai įtakotų šalies
ekonomikos, tame tarpe ir kultūrinio turizmo, plėtrą.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
14
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
20
18 17,4
16,4
16
14,6
14,1
13,8
14 13,2
12,4
12 11,4
10
8,3
8
6
4
2
0
1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005
Nedarbo lygis (gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis), % ...
Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas
Paveikslas Nr. 3. Nedarbo lygio kaita
Šiuo metu Lietuvos infliacijos rodikliai nedaug kuo skiriasi nuo kitų naujų Europos
Sąjungos šalių rodiklių, ir tai susiję su integracijos į ES procesu. Dar 1996–1997 m.
infliacijos rodikliai buvo dideli ir siekė 13,1–8,4%, vėliau šis rodiklis sparčiai mažėjo,
ir 2002–2003 m. pastebima nežymi defliacija, o per praėjusius metus šis rodiklis
stabilizavosi ir yra 3%. Toks rodiklio kitimas neturėtų veikti kultūrinio turizmo
plėtros ir yra vertinamas kaip stabilus.
14
13,1
12
10
8,4
8
6
4
2,9 3
2,4
2
2 1,4
0,3
0
1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005
-1
-2 -1,3
-4
Infliacija (gruodžio mėn., palyginti su praėjusių metų gruodžio mėn.) , %,
Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas
Paveikslas Nr. 4. Infliacija
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
15
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis nuolat auga,
išskyrus 2000 m. Ir nors augimo tempai neatspindi Lietuvos ekonomikos galimybių,
tačiau galima teigti, kad Lietuvos dirbančiųjų socialinė padėtis gerėja, o tai yra
teigiamas reiškinys kultūrinio turizmo plėtrai Lietuvoje.
1400
1276,2
1200 1149,3
1072,6
1013,9
987,4 970,8 982,3
1000
929,8
800 778,1
618,2
600
400
200
0
1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005
Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt
1000
900
800
700
600
500
400
300
200
100
0
1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005
Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis, Lt
Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas
Paveikslas Nr. 5. Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis (bruto ir neto) darbo užmokestis
Lietuvoje
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
16
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas
Paveikslas Nr. 6. Šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio teritorinis
pasiskirstymas 2005 m., Lt
Analizuojant šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio
teritorinį pasiskirstymą pastebima, kad darbo užmokesčio rodikliai Lietuvos
savivaldybėse pasiskirstę netolygiai, tai ypatingai pasakytina apie miestiškąsias ir
kaimiškąsias savivaldybes, kur miesto gyventojai uždirba vidutiniškai apie 20–30
proc. daugiau. Be to, pastebima tendencija, kad didesniais darbo užmokesčio
vidurkiais pasižymi savivaldybės, kuriose sėkmingai veikia stambios pramonės ir
energetikos sektoriaus įmonės. Lietuvoje didesnį nei vidutinį mėnesinį šalies
atlyginimą gauna tik 5 savivaldybės (iš 61 savivaldybės): Visagino, Vilniaus miesto,
Mažeikių rajono, Klaipėdos miesto ir Jonavos rajono. Tokia situacija dar kartą parodo
dažnai minimą aštrią Lietuvos problemą – tai regioninės politikos stoką, o tiksliau jos
nebuvimą. Kultūrinis turizmas, kaip palanki privačių iniciatyvų bei smulkių ir
vidutinių įmonių veiklos sritis, galėtų tapti viena iš socialiniu-ekonominiu požiūriu
probleminių savivaldybių potencialių priemonių skatinančių šalies regioninių
išsivystymo skirtumų mažinimą.
Nors senatvės pensija Lietuvoje sparčiai didėja, bet šiuo metu esanti vidutinė pensija
(420,29 Lt) negali užtikrinti senyvo amžiaus žmonių kaip vartotojų dalyvavimo
kultūrinio turizmo rinkoje. Lietuvoje šiuo metu yra užregistruoti 938,6 tūkst.
pensininkų, o tai sudaro daugiau nei 27% visų Lietuvos gyventojų. Pagal pasaulyje
atliktus turizmo rinkų socialinius tyrimus (žr. 1.1. Kultūrinio turizmo vystymo
tendencijos pasaulyje) vyresniojo, t. y. pensijinio amžiaus žmonės labiau domisi
kultūriniu turizmu ir yra aktyvesni turizmo rinkos dalyviai, todėl pensijinio amžiaus
žmonių menkas dalyvavimas kultūrinio turizmo rinkoje gana smarkiai stabdo jos
plėtrą. Belieka tikėtis, kad esanti pensijų didėjimo tendencija išliks ir ateityje, ir po 7–
10 m. vyresniojo amžiaus žmonės bus svarbi turizmo rinkos dalis.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
17
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
450
420,29
400
371,55
350 340,5
317,61 323,05
310,16 312,54
300 287,82
250 242,62
200 192,43
150
100
50
0
1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005
Vidutinė senatvės pensija, Lt
Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas
Paveikslas Nr. 7. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje
Tiesioginės užsienio investicijos kasmet didėja, ir 2005 m. siekė 16192,6 mln. Lt. Ši
tendencija rodo užsienio verslo struktūrų pasitikėjimu Lietuvos ūkiu, tačiau
investavimo tempai lyginant su kitomis kaimyninėmis šalimis yra gan maži. Tai
rodo, kad Lietuva dar nėra sudariusi palankių sąlygų investavimui bei optimaliai
neišnaudoja galimų užsienio kompanijų potencialo plėtojant Lietuvos ūkį. Viena iš
tokių galimybių – kultūros paveldo objektų pritaikymas turizmo reikmėms, kultūros
turizmo infrastruktūros plėtra ir kt.
18000
16192,6
16000
14000 13699,4
13183,8
12000
10661,9
10000 9337,3
8252,1
8000
6501,2
6000
4162,5
4000
2801,2
2000 1406,4
0
1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005
Tiesioginės užsienio investicijos, metų pradžioje, mln. Lt
Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas
Paveikslas Nr. 8. Tiesioginės užsienio investicijos mln. Lt
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
18
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Analizuojant tiesioginių užsienio investicijų į turizmo sektorių dinamiką 2003–2006
m., pastebima, kad investicijos į turizmo sektorių nėra stabilios, jos, Statistikos
departamento duomenimis, nesiekia nė 2% visų tiesioginių užsienio investicijų
sukauptų šalyje (išskyrus 2004 m.). Šiuo metu turizmo plėtra daugiausia remiasi
vietiniais resursais, t. y. smulkaus ir vidutinio verslo iniciatyva. Tiesioginių užsienio
investicijų į turizmo sektorių dinamika rodo, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta
konkurencingų tarptautinėje rinkoje turizmo produktų.
Apibendrinimas. Atlikus socialinės-ekonominės aplinkos analizę, galima teigti, kad
Lietuvos socialinės-ekonominės situacijos gerėjimas teigiamai įtakos Lietuvos
kultūrinio turizmo plėtrą: paslaugų vietinės paklausos, produktų konkurencingumo,
kultūrinio turizmo produktų pasiūlos ir paslaugų kokybės augimą. Tikėtina, kad
teigiamą įtaką Lietuvos turizmo plėtrai turės eurointegraciniai procesai: Europos
Sąjungos bendrosios rinkos privalumai, struktūrinės, įskaitant regioninę, politikos
įgyvendinimas, pasitikėjimo Lietuvos ūkiu augimas ir pan.
1.2.3. Plėtros kultūrinis, gamtinis potencialas
Toliau nagrinėjant kultūrinio turizmo Lietuvoje plėtros galimybes buvo remtasi
ECTARC (Europen Centre for Training and Regional Co-oparation, 1989) pasiūlyta
kultūrinio turizmo atrakcijų klasifikacija:
1 muziejai, archeologinės vietovės;
2 architektūra (miestai, žymūs statiniai, griuvėsiai);
3 menas, amatai, galerijos, šventės ir kt.
4 muzika ir šokis (klasikiniai, folkloriniai, klasikiniai);
5 teatrai, kinai ir kt.
6 kalbos, literatūros ir kitos studijos, pažintinės kelionės, įvairūs edukaciniai
renginiai (seminarai, stažuotės ir kt.);
7 religinės šventės, piligrimystė;
8 visos kultūros ir subkultūros.
Lietuvoje muziejų tinklas tiek tematine, tiek ir teritorine prasme yra gerai išplėtotas.
Pagal reikšmę muziejai Lietuvoje yra skirstomi į nacionalinius (3, su padaliniais – iš
viso 30 padalinių), respublikinius (15, su padaliniais – iš viso 24 padaliniai), apskričių
muziejus (2), savivaldybių muziejus (65, su padaliniais – iš viso 92 padaliniai),
žinybinius muziejus (35, su padaliniais – iš viso 9 padaliniai), viešąsias įstaigas –
muziejus (9), privačius muziejus (33), visuomeninius muziejus (318). Šiuo metu
muziejuose yra saugoma virš 5,5 mln. eksponatų, o bendras lankytojų skaičius
muziejuose yra 2,7 mln. Tačiau tarptautinę reikšmę turinčių muziejų Lietuvoje nėra,
tad siekiant pritraukti lankytojus yra svarbi muziejų rinkodarinė veikla ir nuoseklus
darbas su potencialiais lankytojais. Šioje srityje Lietuvos muziejai neišnaudoja visų
turimų galimybių lankytojų pritraukimui, t. y. virtualių parodų kūrimas, naujų
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
19
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
kompiuterinių programų panaudojimas ir kt., be to, trūksta kvalifikuotų muziejų
vadybininkų.
Archeologijos ir mitologijos paveldo objektai Lietuvoje pasižymi didele įvairove: tai
piliakalniai, senoviniai pylimai ir gynybiniai įtvirtinimai, senųjų miestų vietos,
statinių griuvėsiai ir liekanos, alkos, alkakalniai ir kitos senovės religinio kulto vietos,
aukurai, akmenys su dubenimis, pėdomis ir kitais ženklais, žemgrindos, kūlgrindos,
keliai, pilkapiai, kapinynai ir kitos laidojimo vietos. Dauguma archeologijos objektų
priklauso valstybei, todėl jų tyrimo bei tvarkymo darbus žymia dalimi finansuoja
Kultūros vertybių apsaugos departamentas.
Šiuo metu Lietuvoje saugomi 754 piliakalniai. Jie turi mokslinę, pažintinę, rekreacinę
vertę bei paįvairina Lietuvos kraštovaizdį. Piliakalniai yra gausiai lankomi turistų,
ant jų mėgstama švęsti įvairias kalendorines šventes. Kiek mažesnę reikšmę
rekreacijai turi pilkapiai ir alkakalniai bei kapinynai, nes jie yra mažiau pastebimi
kraštovaizdyje, sunkiau turistų identifikuojami ir mažiau, o kai kurie ir visiškai
nepritaikyti lankymui. Šiuo metu tarp archeologinio paveldo populiarėja
povandeninis paveldas, kuris tiesiogiai siejamas su nardymo pramogų
populiarėjimu.
Lietuvos raidoje taip susiklostė, kad urbanizaciniai procesai čia prasidėjo žymiai
vėliau nei vakarų Europoje, o populiariausia statybinė medžiaga buvo mediena, kuri
greitai sunykdavo. Todėl Lietuvoje beveik nėra išlikusių XIII-XIV amžiaus
architektūros paminklų. Mūrinė statyba Lietuvoje atsiranda XIV amžiuje, įsigalint
krikščionybei bei stiprėjant Lietuvos integracijai į vakarų Europos civilizaciją.
Kadangi Lietuvos architektūrinės tradicijos buvo gan atsilikusios, todėl ir
architektūrinis paveldas lyginant su kitomis vakarų Europos šalimis yra gana
skurdus. Būtent todėl Lietuvoje yra ypač svarbu efektyviai išnaudoti turimą
architektūros paveldą kultūrinio turizmo plėtroje. Didžiausią Lietuvos istorinio
nekilnojamojo paveldo dalį sudaro urbanistikos ir architektūros vertybės.
Urbanistinės vertybės – tai senamiesčiai, senieji miesteliai ir statinių kompleksai, jose
saugoma vertybių visuma: archeologiniai sluoksniai, urbanistinis audinys (istorinės
valdų ribos, gatvių tinklas, aikštės, užstatymo linijos ir tankis, statinių tūriai), pastatų
architektūrinė išraiška, konstrukcijos ir medžiagiškumas. Iš esmės Lietuvos
urbanistinį paveldą sudaro Lietuvos didžiųjų miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos,
Kėdainių, Šiaulių senamiesčiai, tad natūralu, kad jie pritraukia daugiausia turistų.
Etnografiniai kaimai ir sodybos yra panaudojami kaimo turizmo plėtroje, tačiau
visiškai yra neišnaudoti kaip kultūrinio turizmo potencialas.
Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau nei 100 galerijų, kurios reprezentuoja tiek
šiuolaikinę dailę, fotografiją, skulptūrą, juvelyriką, tiek ir tautodailę, tradicinius
amatus ir kt. Dauguma galerijų yra privačios menininkų arba organizacijų galerijos,
kurios nėra finansuojamos valstybės, todėl dažniausiai jos yra steigiamos ten, kur yra
didžiausi turistų srautai, tai yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei kurortuose. Iš
kitos pusės tai pažymi jų svarbą kultūrinio turizmo sistemoje. Per pastaruosius
metus Lietuvoje susiformavo dailės ir fotomeno galerijų, centrų struktūra, apimanti
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
20
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
valstybės, savivaldybių, visuomeninių organizacijų (kūrybinių sąjungų, viešųjų
įstaigų), aukštųjų mokyklų, privačių asmenų įkurtas bei išlaikomas galerijas
(dailininkų, fotomenininkų). Dabar nuolat veikia nuo 50 iki 100 autorinių meno
parodų, tačiau jų edukacinis potencialas nėra visiškai išnaudojamas.
Aukštas profesinis muzikinės ir šokio kultūros lygis sudarė prielaidas organizuoti
šalyje tarptautinius festivalius bei konkursus, kurie tapo reikšmingais ne tik
Lietuvos, bet ir Baltijos jūros regiono ir net Europos muzikos ir šokio kultūros
renginiais. Lietuvoje šiuo metu yra populiarūs „rimtosios“ muzikos renginiai, tokie
kaip džiazo festivaliai (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Birštono), klasikinės muzikos
festivaliai (Muzikinis rugpjūtis pajūryje, Jaunųjų muzikų festivalis Kaune, Pažaislio
muzikos festivalis), populiarus šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“.
Muzikos ir šokio tradicijas Lietuvoje plėtoja trys valstybiniai muzikiniai teatrai
(Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Kauno valstybinis muzikinis teatras
bei Klaipėdos muzikinis teatras), o taip pat yra penkios valstybinės muzikinės
organizacijos, kurios be tiesioginės koncertinės veiklos kartu su nevyriausybinėmis
organizacijomis Lietuvoje rengia profesionalius meno festivalius ir konkursus.
Vertinant kino ir teatro veiklą Lietuvoje reikia pastebėti, kad savo potencialą per
pastarąjį dešimtmetį pavyko išlaikyti tik teatrui, o kinas po Lietuvos Respublikos
nepriklausomybės atkūrimo (tiek kūrimas, tiek ir demonstravimas) išgyveno nemažą
nuosmukį. Per tą laiką užsidarė daug kino teatrų (ypač rajonuose). Nors pastarąjį
penkmetį ir jaučiamas padidėjęs susidomėjimas kinu, tačiau iki buvusio (iki 1991 m.)
kino teatrų ir lankytojų skaičiaus dar toli. Šį kino nuosmukį lėmė tiek objektyvūs
veiksniai (kino filmų demonstravimo per televiziją skaičiaus padidėjimas), naujų
kino filmų demonstracinių formų atsiradimas (DVD, videofilmai ir kt.), tiek ir
ekonominiai veiksniai. Gaila, kad tuo metu buvo sugriauta viešo kino
demonstravimo tradicija, kuriai atgimti reikia ir laiko, ir pastangų.
Teatras Lietuvoje yra vienas iš svarbiausių meno ir kultūros dalių, formuojantis
didelę Lietuvos kultūros ir meno gyvenimo dalį. Valstybė skatina ir remia
profesionalaus teatro meno ir jo kūrėjų sklaidą. Lietuvos teatrų sistemą sudaro
valstybės, savivaldybių, privatūs (nevalstybiniai) ir mėgėjų teatrai. Šiuo metu
Lietuvoje yra 13 valstybinių teatrų: 8 dramos, 2 lėlių, 3 muzikiniai, iš kurių 2 yra
nacionaliniai (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis
dramos teatras).Valstybės, o taip pat ir savivaldybių teatrai veikia visuose
didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose,
Marijampolėje, Alytuje). Kiekvienas valstybės teatras per sezoną pastato 3 – 6 naujus
spektaklius. Per metus valstybiniuose teatruose apsilanko apie pusė milijono žiūrovų.
Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje susiformavo ir privatūs (nevalstybiniai)
teatrai, kurie šiuo metu gerai žinomi ir populiarūs ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Vienas žymiausių Lietuvos teatro režisierius Eimuntas Nekrošius įkūrė savo teatrą
„Meno fortas”, o režisierius Oskaras Koršunovas įkūrė „Oskaro Koršunovo teatrą”.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
21
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Lietuva dalyvauja įvairiose tarptautinėse mokymo programose, tokiose kaip
Erasmus ir Leonardo da Vinci. Erasmus programa padeda Lietuvos aukštajam
mokslui prisiderinti prie kitų šalių lygio, kompensuoja kai kurių studijų krypčių
trūkumą Lietuvoje, skatina tarptautinį studijų pripažinimą ir padeda Lietuvos
studentams integruotis į tarptautinę darbo rinką. Lietuvos studentų ir dėstytojų
dalyvavimas įvairiose tarptautinėse mainų programose per pastaruosius keletą metų
išaugo lyginant su ankstesniais metais, tačiau palyginus Lietuvos ir kitų šalių
išvystančiųjų studijuoti ar stažuotis skaičius yra labai mažas.
Religijos ir turizmo santykis dažnai vertinamas nevienareikšmiškai. Iš vienos pusės
religinis paveldas yra geras išteklius turizmo plėtrai, o iš kitos pusės susiduriama su
etine šio reiškinio puse. Lietuvoje dėl stiprių religinių tradicijų ir puoselėjamo
religinio paveldo yra gana palankios sąlygos religijos panaudojimo kultūrinio
turizmo plėtrai. Pirmiausia reikia pastebėti, kad tarp architektūros paminklų didelę
dalį sudaro sakraliniai objektai, kuriuos lanko ne tik vietos tikintieji, bet ir turistai.
Tarp respublikinės reikšmės architektūros paveldo objektų 31% sudaro religinės
paskirties pastatai, t. y. bažnyčios, vienuolynai ir kt. Kitas svarbus religijos kaip
kultūrinio turizmo traukos objektas yra religinės tradicijos ir šventės. Geriausiai
religinių švenčių patrauklumą parodo Žemaičių Kalvarijos atlaidai, kurie kasmet
pritraukia nuo 50 iki 70 tūkst. lankytojų. Lietuvoje kasmet vyksta virš 2 tūkst. atlaidų,
o vieni žymiausių yra Didieji Kalvarijos atlaidai, Žolinės atlaidai Pivašiūnuose ir
Šilinės atlaidai Šiluvoje. Religinės šventės yra tiesiogiai susijusios ir su piligrimystės
tradicijomis, nes būtent piligrimystės tradicijos ir pritraukia didelius lankytojų
srautus į atlaidus. Taip pat įvairūs religiniai objektai pritraukia piligrimus, tai pvz.
Kryžių kalnas, Šventosios Motinos paveikslas Aušros Vartų koplyčioje ir kt. Taip pat
turistų dėmesį patraukia ir gamtiniai objektai, kurie siejami su pagoniškąja religija,
tai įvairūs akmenys, seni medžiai, buvusios alkvietės ir kt.
Dar vienas svarbus kultūrinio turizmo traukos objektas yra etnokultūra – tradicinės
šventės Užgavėnės, Joninės, Velykos, Žolinės ir kt., taip pat ir organizuojamos
tautinės šventės bei festivaliai. Vien šiais metais buvo organizuota 16 tarptautinių
folkloro festivalių. Per metus suorganizuojama virš 20 konferencijų ir apie 50
ekspedicijų, virš 20 etnografinių stovyklų bei apie 200 etnokultūrinių parodų.
Apibendrinimas. Lietuvos kultūrinio turizmo plėtros kultūrinis ir gamtinis
potencialas dar nėra optimaliai išnaudojamas. Pagrindinės tendencijos susijusios su
gamtinio ir kultūrinio potencialo išnaudojimu kultūrinio turizmo plėtrai yra:
1. Ekspozicinė veikla bei muziejų tinklas gerai išvystyti, tačiau jie nėra paremti
efektyvia rinkodarine veikla. Šiuo metu šioje srityje sparčiau naujoves diegti
trukdo ir žmoniškųjų resursų – profesionalių kultūros vadybininkų trūkumas.
2. Kultūros objektų gausa ir įvairovė galėtų užtikrinti spartesnę kultūrinio
turizmo plėtrą, tačiau šių objektų tvarkymo, pritaikymo visuomeniniams
poreikiams darbai vyksta per lėtai, o ir pats tvarkymas dažnai yra
orientuojamas daugiau į objekto konservavimą nei naujų jo paskirčių
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
22
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
ieškojimą. Tiesa, pastaruoju metu ši padėtis gerėja, ir tai yra susiję su ES
Struktūrinių fondų suteiktomis galimybėmis.
3. Kultūrinių įstaigų veikla Lietuvoje yra apmirusi, o tai neleidžia išnaudoti jų
potencialo kultūrinio turizmo plėtrai. Priežasčių tam yra daug: tai ir
valstybinio finansavimo stoka, ir žmonių įpročio ir gyvensenos ypatumų
kaita, ir vadybinės problemos. Siekiant, kad kultūrinių įstaigų įtaka kultūrinio
turizmo plėtrai būtų didesnė, reikia stengtis atgaivinti ir suaktyvinti
kultūrinių įstaigų veiklą stiprinant jų materialinę bazę, žmoniškuosius
resursus, vadybinę ir rinkodarinę veiklą.
4. Lietuvoje dėl stiprių religinių tradicijų ir puoselėjamo religinio paveldo yra
gana palankios sąlygos religijos panaudojimo kultūrinio turizmo plėtrai.
Pagrindinės kryptys būtų religinio paveldo pažinimas, piligrimystė, religinės
šventės ir apeigos.
5. Jau šiuo metu kaip kultūrinio turizmo išteklius gana efektyviai išnaudojama
etnokultūra bei su ja susijusios tradicijos, šventės.
6. Dar silpnai kultūrinio turizmo plėtroje yra išnaudojamos kultūrinių,
mokslinių ir kitų tarptautinių mainų programų suteiktos galimybės.
1.3. Nemuno zonos vieta Lietuvos kultūrinio turizmo kontekste bei šios
zonos įtaka Lietuvos kultūrinio turizmo plėtrai
Nemuno upė visuomet buvo Lietuvos istorinės ir kultūrinės raidos pagrindinė ašis.
Nemuno zona kartu su Pajūrio ir Aukštaitijos ežeryno zonomis yra didžiausią
rekreacinį potencialą turinti zona. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio
29 d. nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą
didžioji dalis Nemuno zonos priskirta teritorijai turinčiai labai didelį arba didelį
rekreacinį potencialą. Nemuno zonoje yra du iš keturių miestų kurortų – Birštonas ir
Druskininkai, kurie turi labai didelį rekreacijos plėtojimo potencialą. Nemuno zona
turi puikias galimybes vystyti tiek lokalias, tiek nacionalines, tiek ir tarptautines
autoturizmo, dviračių, vandens turizmo trasas.
Lietuvos masteliu Nemuno zona yra turtinga kultūriniais ištekliais, čia yra gerai
išvystytas kultūros įstaigų tinklas. Šioje teritorijoje yra 30 % visų Lietuvos valstybinių
muziejų. Tiesa, teritorinis jų pasiskirstymas nėra tolygus, o ir jų potencialas vystant
kultūrinį turizmą yra taip pat skirtingas. Šia prasme didžiausią įtaką turi Kaunas –
svarbiausias ir didžiausias Nemuno zonos miestas.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
23
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
30%
70%
Lietuvoje Nemuno Zonoje
Paveikslas Nr. 9. Valstybinių muziejų dalis Nemuno zonoje
Nors visuomeniniai ir mokyklų muziejai savo kultūrine reikšme neprilygsta
valstybiniams muziejams, tačiau savo pobūdžiu bei gausa atlieka svarbų vaidmenį
propaguojant kultūros paveldą kultūrinio ugdymo ir edukacijos srityje. Nemuno
zonoje yra 27 % visų Lietuvos visuomeninių ir mokyklų muziejų.
27%
73%
Lietuvoje Nemuno Zonoje
Paveikslas Nr. 10. Visuomeninių ir mokyklų muziejų dalis Nemuno zonoje
Kiek prasčiau Nemuno zona atrodo lyginant privačias iniciatyvas kultūros srityje.
Čia yra tik 13 % Lietuvoje įsteigtų privačių muziejų. Privačios iniciatyvos ypač
svarbios plėtojant kultūrinį turizmą, todėl reikia ieškoti būdų, kaip paskatinti
privačius asmenis kuriant kultūros įstaigas, plėtojant kultūrinio turizmo
infrastruktūrą.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
24
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
13%
87%
Lietuvoje Nemuno Zonoje
Paveikslas Nr. 11. Privačių muziejų dalis Nemuno zonoje
Pagal 2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1154
patvirtintą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, „Lietuva nepriklauso
pažintinio turizmo požiūriu ypač patrauklioms šalims..“. Reikia pripažinti, kad
Lietuva turi nedaug tarptautinę reikšmę turinčių kultūros paveldo vertybių. Deja,
šiuo požiūriu neišsiskiria ir Nemuno zonos savivaldybės. Nemuno zonos
savivaldybėse, kaip ir likusioje Lietuvos dalyje, tarp kultūros paveldo vertybių
vyrauja piliakalniai, senovės gyvenviečių vietos, bažnyčios ir jų kompleksai, kapai
(žr. Paveikslas Nr. 12). Daugumos šių objektų rekreacinis potencialas gana nedidelis.
Tačiau reikia pastebėti, kad šioje zonoje kultūrinių vertybių įvairovė yra didesnė nei
likusioje Lietuvos dalyje. Nemuno zonoje yra 22,4 % visų Lietuvos kultūros paveldo
objektų, tarp kurių yra ir tokių įžymių bei didelio lankytojų susidomėjimo
sulaukiančių objektų, kaip Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis, Raudonės
pilis, Kauno pilies liekanos ir t.t.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
25
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
8%
3%
22%
7%
18%
42%
Pilkapynai Bažnyčios, vienuolynai, bažnyčių kompleksai
Įžymių žmonių kapai Piliakalniai
Senovinės ir istorinės gyvenvietės Kiti kultūros paveldo objektai
Paveikslas Nr. 12. Nemuno zonos kultūros paveldo objektų pasiskirstymas pagal jų tipą
Nemuno zonos religinis paveldas išsiskiria tiek atstovaujamų religinių konfesijų
įvairove (katalikų, stačiatikių, liuteronų ir t.t.), tiek ir statinių gausa. Net 18 % visų
kultūros paveldo objektų sudaro religiniai objektai (žr. Paveikslas Nr. 12). Tokia
situacija sudaro puikias galimybes šioje zonoje formuoti teminius pažintinius
religinius maršrutus, vystyti piligrimystę, kultūrinio turizmo plėtrai panaudoti
religines šventes bei apeigas.
Taip pat Nemuno zonoje esantis etnokultūrinis paveldas apima įvairius Lietuvos
etninius regionus (žemaičiai, aukštaičiai, dzūkai, suvalkiečiai, mažlietuviai) bei
skirtingas tautas (lietuviai, lenkai, rusai, baltarusiai, totoriai). Etnokultūros vystymo
galimybes šioje zonoje padidina čia esantis lietuvių liaudies buities muziejus.
Apibendrinimas. Atlikus kultūrinių išteklių analizę Nemuno zonoje galima teigti,
kad ši zona turi puikias galimybes tapti svarbiausiu Lietuvos kultūrinio turizmo
regionu. Ši išvada remiasi prielaidomis:
1. Gerai išplėtotas muziejų tinklas ir gerai vystoma edukacinė veikla. Vienintelis
šios srities trūkumas – privačios iniciatyvos stoka bei bendros visai Lietuvai
problemos: materialinių išteklių inovacijoms stoka bei žmoniškųjų išteklių
trūkumai (muziejų vadybininkai).
2. Kultūros paveldo objektų gausa ir įvairovė. Nemuno zonoje yra daug unikalių
Lietuvos kultūros paveldo objektų, kuriuos būtų galima panaudoti kultūrinio
turizmo plėtroje, o tai Nemuno zonai užtikrintų kultūrinio turizmo lyderės
Lietuvoje vaidmenį.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
26
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
3. Nemuno zonoje esanti etnokultūrinė ir religinė įvairovė yra išskirtinė, tai
suteikia privalumą kultūrinio turizmo plėtroje.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
27
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
2. ESAMOS KULTŪRINIO TURIZMO BŪKLĖS NEMUNO
ZONOJE VERTINIMAS
2.1. Nemuno zonos geografinė padėtis, įvaizdis tarptautiniame ir
nacionaliniame kontekste
Geografinė padėtis ir bendroji Nemuno zonos charakteristika. Nemunas – ilgiausia
Lietuvos upė. Jos ilgis iš viso yra 937 km, Lietuvos teritorijoje teka 359 km. Likusioji
dalis – 116 km – Lietuvos siena su Baltarusija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado
sritimi. Todėl Nemuno upė kiekvieno lietuvio sąmonėje yra jungiančioji grandis, o
kartu ir ribojanti siena. Tai gali tapti bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis
pagrindas. Nemunas prasideda Baltarusijoje, 45 km į pietus nuo Minsko ir įteka į
Kuršių marias. Nemuno gylis iki 5 m, vagos plotis iki 500 m. Srovės greitis 1–2 m/s.
Didžiausias vidutinis debitas prie Pagėgių – 630 m3/sek. Per metus į Baltijos jūrą iš
Nemuno nuteka vidutiniškai 21,6 km3 vandens.
Nemunas turi apie 180 intakų, didžiausi intakai Lietuvoje – Neris (510 km), Šešupė
(298 km), Nevėžis (209 km), Merkys (203 km), Minija (202 km).
Nemuno upė teka per 14 Lietuvos savivaldybių teritorijas: Druskininkų miesto,
Varėnos rajono, Lazdijų rajono, Alytaus miesto, Alytaus rajono, Birštono miesto,
Prienų rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Jurbarko rajono,
Šakių rajono, Pagėgių, Šilutės rajono savivaldybių teritorijas (žr. Paveikslas Nr. 13).
Ties Kaunu Nemunas yra užtvenktas, užtvankoje pastatyta Kauno hidroelektrinė.
Aukščiau užtvankos susidaręs vandens telkinys yra didžiausias Lietuvoje dirbtinis
vandens telkinys, vadinamas Kauno mariomis.
Nemuno upės zonoje esančios savivaldybės įeina į penkių šalies apskričių teritorijas:
Alytaus, Kauno, Marijampolės, Tauragės, Klaipėdos apskričių. Nemuno zonos
savivaldybių teritorija – 14 523 m2 – sudaro 22,2% šalies teritorijos (žr. 1 priedas.
Studijos tyrimo objektas).
Nemuno upė, kaip Lietuvos etninės kultūros ašis, jungia Dzūkiją, Aukštaitiją,
Suvalkiją ir Mažąją Lietuvą į bendrą zoną, kuri labai svarbi formuojant bendrą tautinį
identitetą.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
28
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Duomenų šaltinis: www.maps.lt
Paveikslas Nr. 13. Nemuno zonos savivaldybių teritorija
Nemuno zonoje yra Dzūkijos nacionalinis parkas, Viešvilės ir Čepkelių valstybiniai
rezervatai ir 8 regioniniai parkai (Veisiejų, Metelių, Nemuno kilpų, Aukštadvario,
Kauno marių, Panemunių, Rambyno, Nemuno deltos ) ir 77 draustiniai (žr. 2 priedas.
Saugomų teritorijų žemėlapis).
Nemuno zonos įvaizdis. Nemunas yra ne tik krašto istorinės praeities, bet ir
dabarties, ir ateities liudytojas. Upės vandenyje, jos pakrantėse atsispindi
civilizacijos, kultūros vertė. Nemunas – „didysis rytų Pabaltijo tautų kelias“, kurio
vaidmuo jų materialinės ir dvasinės kultūros istorijoje be galo svarbus. Nemuno upės
turistinis potencialas neabejotinai užima vieną reikšmingiausių vietų Lietuvos
turizmo plėtros kontekste. Panemunių vaizdai, unikalūs lankytini objektai prieigose,
vandens pramogų galimybės, turizmo infrastruktūros išvystymas sudaro vieną
svarbiausių ir perspektyviausių tarptautinių turizmo trasų. Todėl Nemuno zonos
įvaizdis ir reikšmė turi būti vertinami tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.
Nemuno zonos teigiamo įvaizdžio formavimas kaip rinkodarinė priemonė apima
visą kompleksą marketingo veiksmų: visuomenės nuomonės formavimą, ryšių su
šalies ir tarptautinėmis organizacijomis užmezgimą ir palaikymą, dalyvavimą
tarptautinių projektų įgyvendinime, profesionalios rinkodarinės veiksmų programos
įgyvendinimą ir kt. Šiuo metu Nemuno zonos, kaip vienos iš svarbiausių bei
perspektyviausių nacionalinio turizmo trasų, įvaizdžio formavimą nacionaliniu ir
tarptautiniu mastu vykdo Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
29
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Respublikos ūkio ministerijos, regioniniu mastu – savivaldybių, pro kurių teritorijas
teka ši upė, administracijos arba šių savivaldybių teritorijoje veikiantys turizmo
informacijos centrai. Tačiau šioje veikloje Nemuno zona nėra suvokiama kaip
vientisas atskiras objektas, o taikomos rinkodarinės priemonės apima tik nedideles
atkarpas savivaldybėse ar atskirus turizmo produktus (pvz. „Nemuno žiedas“,
„Nemuno vandens trasa“). Kompleksinio Nemuno zonos įvaizdžio kūrimo ir
įgyvendinimo plano tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame kontekste kol kas nėra
parengta.
Nemuno zonos įvaizdis tarptautiniu mastu formuojamas vykdant bendrą
nacionalinę turizmo plėtros programą: dalyvaujant tarptautinėse parodose, turizmo
konferencijose bei verslo misijose, platinant įvairią užsienio kalbomis parengtą
spausdintinę literatūrą, filmuotą medžiagą, užmezgant ir palaikant ryšius su
tarptautinėmis turizmo organizacijomis, steigiant atstovybes užsienio šalyse.
Nemuno zona, kaip turizmo trasa arba jos dalis, tarptautiniu ir nacionaliniu mastu
yra populiarinama viešinant jau įgyvendintus ar šiuo metu įgyvendinamus turizmo
plėtros projektus: „Nemuno dviračių žiedas“, Nemuno prieplaukų statyba 13
savivaldybių teritorijose ir kt. Susidomėjimo vandens turizmu augimas užsieniečių ir
vietinių turistų tarpe spartina šios trasos infrastruktūros plėtrą ir pritaikymą
turizmui. Kadangi Nemunas – ne tik Lietuvos upė (462 km teka Baltarusijos
teritorijoje, o 116 km sudaro gamtinę sieną nuo Rusijos Federacijos Kaliningrado
srities), todėl plėtojant šią trasą būtini dalykiniai susitarimai su šiomis mūsų
kaimynėmis. Nemuno zonos reikšmė turizmo plėtros kontekste neišvengiamai
peržengia mūsų šalies teritorijos sienas.
Nemuno zonos, kaip kultūrinio turizmo trasos, įvaizdis šiuo metu dar nėra
akcentuojamas, nors potencialių galimybių esama: labai didelis rekreacijos
potencialas, daug saugomų kultūros paveldo ir unikalių gamtos išteklių, NATURA
2000 buveinių, istoriškai susiklostęs daugiasluoksnis ir gausus istorijos paveldas,
kuris reikšmingas ne tik Lietuvos valstybingumo istorijai, bet ir kitų Europos šalių
kultūrai, specifinė etninė kultūra ir kt. Tačiau bendras nacionalinis kultūrinio
turizmo maršrutas Nemuno zonoje kol kas nėra suformuotas, todėl ir įvaizdžio
formavimu kol kas užsiima tik vietos savivaldybių administracijos ir turizmo bei
kultūros informacijos centrai, siūlydami regioninius turizmo maršrutus. Pavieniai
Nemuno zonos savivaldybėse išlikę kultūros paveldo objektai yra įtraukiami į
tarptautinius ir nacionalinius kultūrinio turizmo maršrutus, taip nors epizodiškai
populiarinant Nemuno zonos gamtinius ir kultūrinius išteklius kultūrinių turistų
tarpe.
Apibendrinimas. Plėtojant turizmą, turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys
įvaizdžiui, nes turistų rinka gana jautriai reaguoja į pateikiamą informaciją. Nemuno
zonos įvaizdžio formavimas ir šios turistinės trasos populiarinimas turėtų būti vienas
iš pirmųjų esminių uždavinių plėtojant turistinės trasos infrastruktūrą, kuriant
naujas vandens pramogų galimybes, panaudojant kultūros paveldo objektus ir
vertingus gamtinius išteklius turizmo plėtrai. Kadangi kol kas nėra parengto
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
30
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
kompleksinio Nemuno zonos įvaizdžio kūrimo ir įgyvendinimo plano, nepakanka
rinkodaros priemonių, ši zona nėra suvokiama kaip atskiras regionas. Tai trukdo ir
kultūrinio turizmo plėtrai, nėra palankių sąlygų kurti bendrus regioninius turizmo
produktus.
2.2. Esama Nemuno zonos kultūrinio turizmo būklė
2.2.1. Dokumentai, reglamentuojantys Nemuno zonos kultūrinio turizmo
plėtrą
Nemuno zonos kultūrinio turizmo plėtrai didelę reikšmę turi teritorinio, strateginio
planavimo bei kiti dokumentai (žr. Lentelė Nr. 2), kurių pagrindu yra numatomos
pagrindinės plėtros kryptys, tarp jų ir kultūrinio turizmo vystymo galimybės.
Lentelė Nr. 2. Dokumentai, reglamentuojantys Nemuno zonos kultūrinio turizmo plėtrą
Dokumento pavadinimas, data Komentarai
Regioniniai dokumentai
Nemuno zonos teritorijoje esančių Nemuno zonos teritorijoje esančios apskritys (Alytaus,
apskričių bendrieji planai Kauno, Klaipėdos, Marijampolės) turi patvirtintus
bendruosius planus, išskyrus Tauragės apskritį, kuri šiuo
metu rengia apskrities bendrąjį planą. Šio lygmens teritorinio
planavimo dokumentus galima vertinti kaip pakankamus
kultūrinio turizmo plėtrai.
Nemuno zonos teritorijoje esančių Visos Nemuno zonos teritorijoje esančios apskritys turi
regionų plėtros planai patvirtintus regiono plėtros planus. Šiuose dokumentuose yra
numatytos Nemuno zonos vystymo kryptys.
Nemuno zonos saugomų teritorijų Visos Nemuno zonoje esančios saugomos teritorijos (Dzūkijos
planavimo schemos, tvarkymo nacionalinis parkas, Viešvilės ir Čepkelių valstybiniai
planai rezervatai ir 8 regioniniai parkai (Veisiejų, Metelių, Nemuno
kilpų, Aukštadvario, Kauno marių, Panemunių, Rambyno,
Nemuno deltos ) ir 77 draustiniai) turi galiojančias planavimo
schemas arba turi patvirtintus tvarkymo planus. Šiuose
dokumentuose yra numatomos rekreacinės plėtros kryptys
bei išskirti prioritetai: pažintinio ir kultūrinio turizmo
vystymas saugomoje teritorijoje.
Vietiniai dokumentai
Nemuno zonos savivaldybių Dauguma Nemuno zonos teritorijoje esančių savivaldybių
bendrieji planai neturi patvirtintų bendrųjų planų. Bendrųjų planų nebuvimas
neigiamai įtakoja kultūrinio turizmo plėtrą Nemuno zonoje.
Nemuno zonos savivaldybių plėtros Beveik visos Nemuno zonos savivaldybės turi patvirtintus
strateginiai planai savivaldybės ilgalaikius plėtros strateginius planus. Šiuose
dokumentuose yra numatytos svarbiausios priemonės
kultūrinio turizmo plėtrai konkrečios savivaldybės
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
31
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Dokumento pavadinimas, data Komentarai
teritorijoje. Vadovaujantis šiais dokumentais yra rengiami
vidutinės trukmės planavimo dokumentai, sudaromi metiniai
finansiniai planai.
Kiti dokumentai Nemuno zonos savivaldybių kultūrinio turizmo vystymui kai
kurios savivaldybės yra parengusios: turizmo plėtros
programas; turizmo plėtros galimybių studijas; turizmo
infrastruktūros planavimo schemas.
Apibendrinimas. Išanalizavus dokumentus, reglamentuojančius kultūrinio turizmo
plėtrą Nemuno zonoje, galima teigti, kad regioniniame lygmenyje pakanka (išskyrus
Tauragės apskritį) teritorijų planavimo ir strateginių plėtros dokumentų, kuriuose
būtų aiškiai įvardintos turizmo vystymo kryptys. Priešingai nei nacionaliniame ir
regioniniame lygmenyje, dokumentų, reglamentuojančių kultūrinio turizmo plėtrą
Nemuno zonos vietiniame lygmenyje, trūksta, o tai gali neigiamai įtakoti kultūrinio
turizmo vystymą konkrečios savivaldybės teritorijoje. Vietos savivaldybės,
neturėdamos bendrųjų teritorijos vystymo planų, stabdo ūkinės veiklos, taip pat ir
kultūrinio turizmo plėtrą bei žlugdo privačias iniciatyvas. Kita problema – tikslinių
turizmo plėtros studijų trūkumas Nemuno zonos savivaldybėse, o taip parengtų
turizmo plėtros priemonių neįtraukimas į savivaldybės strateginio planavimo
dokumentus kultūrinio turizmo plėtros procesą padaro padriką, nesistemišką.
2.2.2. Nemuno zonos kultūrinio turizmo esamos socialinės-ekonominės
situacijos analizė
Pastaruosius penkerius metus Lietuvos ekonomika yra spartaus augimo stadijoje –
sparčiau auga Lietuvos bendrasis vidaus produktas, gamyba ir vartojimas. Nemuno
zonoje, Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. pradžioje gyveno 841 485
gyventojų, t. y. 24,7% visų šalies gyventojų (iš jų 66,8% – miesto gyventojai, 33,2% –
kaimo gyventojai). Nemuno zonos bendras gyventojų tankumas, Statistikos
departamento duomenimis, 2006 m. pradžioje – 19,23 žm./m2 (žr. Paveikslas Nr. 14).
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
32
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Paveikslas Nr. 14. Gyventojų tankumas 2006 m. pradžioje Nemuno zonos savivaldybėse
Nemuno zonos savivaldybių biudžetų pajamos 2005 m. viršijo išlaidas (išskyrus
Druskininkų, Birštono ir Kauno r. savivaldybes) ir bendrai sudarė 1126434,7 tūkst. Lt
(žr. Lentelė Nr. 3). Nemuno zonos savivaldybių biudžetų išlaidos, Statistikos
departamento duomenimis, 2005 m. sudarė 1116024,1 tūkst. Lt, t. y. 24,1% visų šalies
savivaldybių išlaidų. Vertinant Nemuno zonos savivaldybių biudžeto rodiklius,
pastebima, kad šioje zonoje išlaidos vienam gyventojui yra tik 2,4% didesnės už
Lietuvos vidurkį, tačiau tai įtakoja ne tiek gera ekonominė situacija Nemuno zonos
regione, kiek tai, kad šioje teritorijoje 1/3 gyventojų gyvena kaime, daugumos
tiriamos teritorijos savivaldybių (išskyrus Alytaus m., Druskininkų m., Kauno m. ir
Kauno r. savivaldybes) gyventojų tankumas yra žemas, dėl ko sprendžiant
regionines socialines-ekonomines problemas, valstybė privalo skirti daugiau išteklių,
negu kai kurioms kitoms savivaldybėms.
Lentelė Nr. 3. Nemuno zonos savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos 2005 m., tūkst. Lt
Regionas Pajamos, iš Išlaidos, iš viso Ekonomikai Poilsiui,
viso kultūrai ir
religijai
Lietuvos 4643049,7 4621005,8 223828,8 282157,7
Respublika
Nemuno zona 1126434,7 1116024,1 76616,6 65975,4
Alytaus m. sav. 96550,9 93870,6 6899,9 10238,5
Alytaus r. sav. 39489,1 39368,3 2229,7 3364,6
Druskininkų m. 42051,9 42138,0 5788,8 2323,2
sav.
Lazdijų r. sav. 34821,4 34607,8 1351,5 1896,6
Varėnos r. sav. 42472,1 41820,2 1308,6 3352,3
Birštono sav. 20363,2 21212,9 1275,9 3447,3
Kaišiadorių r. sav. 57687,2 56142,3 2919,3 4122,3
Kauno m. sav. 447329,0 445023,1 39293,8 15911,2
Kauno r. sav. 100853,1 102215,7 3451,1 5725,7
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
33
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Regionas Pajamos, iš Išlaidos, iš viso Ekonomikai Poilsiui,
viso kultūrai ir
religijai
Prienų r. sav. 45084,0 43543,9 1176,4 2919,2
Šilutės r. sav. 75471,2 74913,3 4224,9 4704,1
Šakių r. sav. 55013,1 53269,6 2774,6 3481,9
Jurbarko r. sav. 49263,7 48128,4 2307,8 3584,6
Pagėgių sav. 19984,8 19770,0 1614,3 903,9
Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas
Nemuno zonos savivaldybių biudžeto išlaidų dalis, skirta ekonomikos, poilsio,
kultūros ir religijos priemonėms finansuoti, tiesiogiai siejama su savivaldybių
vykdoma ekonominės plėtros (taip pat ir turizmo bei kultūros) skatinimo veikla.
Kaip matome Lentelė Nr. 3, Nemuno zonos savivaldybėse skiriama 12,7% visų
biudžetinių lėšų priemonėms, priskiriamoms ekonomikos, poilsio, kultūros bei
religijos funkcijoms, vykdyti.
Dideles ekonomines problemas atspindi tiesioginių užsienio investicijų ir
materialinių investicijų rodikliai Nemuno zonos savivaldybėse. Ypač prasta situacija
tiesioginių užsienio investicijų ir materialinių investicijų srityje matosi analizuojant jų
kitimo raidą šalies vystymosi kontekste. Materialinės investicijos Nemuno zonoje
2004 m. sudarė tik 17,8%, o jų apimtis, tenkanti vienam gyventojui, nesiekia šalies
vidurkio nė vienoje Nemuno zonos savivaldybėje. Jei tiesioginės užsienio investicijos
šalyje sparčiai auga (Statistikos departamento duomenimis, lyginant 2004–2005 m.
dinamiką, augimas 47,6%), tai užsienio investicijos į Nemuno zonos savivaldybes
2005 m. augo vos 7,5%. Lyginant šių investicijų apimtis šalies kontekste, galima
pastebėti, kad tiesioginių užsienio investicijų apimčių Nemuno zonoje lyginamoji
dalis 2005 m. lyginant su 2004 m. sumažėjo 3%. Vertinant tiesioginių užsienio ir
materialinių investicijų apimtis, tenkančias vienam gyventojui, galima pastebėti, kad
šis rodiklis viršija šalies vidurkį tik vienoje – Alytaus m. savivaldybėje – iš 14 tiriamų
Nemuno zonos savivaldybių (žr. Paveikslas Nr. 15). Kultūrinis turizmas, kaip
palanki privačių iniciatyvų bei smulkių ir vidutinių įmonių veiklos sritis, galėtų tapti
vienu Nemuno zonos savivaldybių plėtros varikliu.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
34
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas
Paveikslas Nr. 15. Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, Nemuno zonos
savivaldybėse, 2005 m.
Statistikos departamento 2005 m. duomenimis, Nemuno zonoje iš viso veikė 17462
ūkio subjektai, t. y. 23,8% visų Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų. 2005 m. Nemuno
zonos savivaldybėse veikė 68 turizmo įmonės (t. y. 26,8% šalyje registruotų turizmo
įmonių), kuriose turistus aptarnavo 551 dirbantysis (t. y. 27,8% šalyje turistus
aptarnaujančių dirbančiųjų). Šių rodiklių kitimo tendencijos nuteikia optimistiškai,
kadangi lyginant 2003–2005 m. šių rodiklių lyginamoji dalis šalies kontekste
atitinkamai augo 1 ir 1,2 procento punktais ir absoliuti apimtis atitinkamai išaugo
6,25% ir 32,1%.
Nemuno zonos savivaldybėse 2005 m. užregistruotos 246 įmonės, užsiimančios
poilsio organizavimu, kultūrine ir sportine veikla, kurios sudarė 21,8% visų Lietuvos
Respublikoje registruotų įmonių, užsiimančių šia veikla.
2005 m. Nemuno zonos savivaldybėse veikė 123 apgyvendinimo įstaigos (žr. Lentelė
Nr. 4), t. y. 18,6% šalyje registruotų apgyvendinimo įstaigų. Jose buvo apgyvendinta
virš 260 tūkst. žmonių, iš kurių 41,1% sudarė užsienio valstybių piliečiai. Nagrinėjant
apgyvendinimo įstaigų veiklą šalies kontekste, apskaičiuota, kad daugiau kaip 50%
šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojusiųjų buvo užsieniečiai. Taigi galima daryti
išvadą, kad Nemuno zonos savivaldybėse apsistoja santykinai daugiau Lietuvos
gyventojų.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
35
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Lentelė Nr. 4. Apgyvendinimo įstaigos Nemuno zonos savivaldybėse 2005 m.
Regionas Įstaigų Numerių Vietų skaičius Apgyvendintų svečių skaičius
skaičius skaičius Iš viso Iš jų
užsieniečių
Lietuvos 663 18844 43658 1325624 681487
Respublika
Nemuno zona 123 4423 9672 260135 107024
Alytaus m. sav. 7 84 140 4413 2619
Alytaus r. sav. 3 80 197 1601 209
Druskininkų 23 2498 4875 123324 28069
m. sav.
Lazdijų r. sav. 4 70 139 812 25
Varėnos r. sav. 10 133 380 4642 104
Birštono sav. 8 366 729 12700 1361
Kaišiadorių r. 2 20 44 815 161
sav.
Kauno m. sav. 41 785 1550 99157 71565
Kauno r. sav. 10 217 1136 3798 713
Prienų r. sav. - - - - -
Šilutės r. sav. 7 110 364 6221 1332
Šakių r. sav. - - - - -
Jurbarko r. sav. 6 53 104 2267 615
Pagėgių sav. 2 7 14 385 251
Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas
Statistikos departamento 2005 m. duomenimis, Nemuno zonos savivaldybėse
apsistoja 19,8% šalies apgyvendinimo įstaigų svečių (žr. Paveikslas Nr. 16).
Populiariausia apgyvendinimo forma Nemuno zonos savivaldybėse – sveikatingumo
įstaigos ir privatus apgyvendinimo sektorius (žr. 3 priedas. Svečių apgyvendinimo
struktūra Nemuno zonos savivaldybėse). Sveikatingumo įstaigų populiarumą
daugiausia lėmė Nemuno zonoje esantys kurortai: Druskininkai, Birštonas. Privatus
sektorius populiariausias Kauno miesto ir Alytaus miesto savivaldybėse.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
36
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
19,8 Lietuvos Respublika, %
Iš viso
17,9 Nemuno zona, %
Viešbučiai
29,1
Moteliai
2,2
Poilsio namai (nameliai)
0
Kempingai, turizmo centrai
5,9
Nakvynės namai
56,2
Sveikatingumo įstaigos
33,9
Privatus apgyvendinimo sektorius
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas
Paveikslas Nr. 16. Apgyvendintų svečių struktūra Nemuno zonoje, 2005 m.
Nemuno zonos savivaldybėse veikiančių kultūros įstaigų esamą situaciją atskleidžia
Lentelė Nr. 5, kurioje Statistikos departamento 2005 m. duomenimis matoma, kad
Nemuno zonos savivaldybėse veikė 150 kultūros centrų (tai sudaro 17,3% Lietuvoje
2005 m. registruotų kultūros centrų).
Lentelė Nr. 5. Kultūros įstaigos Nemuno zonos savivaldybėse, 2005 m.
Regionas Kultūros Mėgėjų meno Dalyvių meno Muziejų Apsilankymai
centrų kolektyvų kolektyvuose skaičius muziejuose,
skaičius skaičius skaičius tūkst.
Lietuvos 867 4960 59131 105 2551
Respublika
Nemuno zona 150 1076 13453 26 628
Alytaus m. sav. 0 0 0 1 18,0
Alytaus r. sav. 18 169 1656 0 0,0
Druskininkų m. 4 29 683 2 132,0
sav.
Lazdijų r. sav. 22 82 774 1 4,0
Varėnos r. sav. 22 141 1784 1 1,0
Birštono sav. 1 15 220 1 11,0
Kaišiadorių r. 17 75 916 2 14,0
sav.
Kauno m. sav. 2 29 884 11 410,0
Kauno r. sav. 28 194 2408 1 6,0
Prienų r. sav. 1 86 1015 1 7,0
Šilutės r. sav. 5 35 591 2 12,0
Šakių r. sav. 25 111 1282 1 2,0
Jurbarko r. sav. 2 102 1128 1 10,0
Pagėgių sav. 3 8 112 1 1,0
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
37
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas
Analizuojant kultūros įstaigų statistinius rodiklius, galima pastebėti, kad kultūros
įstaigų skaičius ir juose dalyvaujančių asmenų statistika proporcingai atitinka
teritorinę Nemuno zonos apimtį, t. y. Nemuno zona užima 22,2% Lietuvos
Respublikos teritorijos, joje 2006 m. pradžioje gyveno 24,7% gyventojų, šioje
teritorijoje 2005 m. veikė 21,7% visų šalyje esančių mėgėjų meno kolektyvų, kuriuose
lankėsi 22,8% visų šalies meno kolektyvų. Panaši proporcija pastebima ir
analizuojant muziejų skaičių ir apsilankymų muziejuose 2005 m. situaciją. Statistikos
departamento 2005 m. duomenimis, Nemuno zonos savivaldybėse veikė 26 muziejai,
kuriuose užregistruoti 24,6% visų apsilankymų šalies muziejuose.
Apibendrinimas. Išanalizavus esamą Nemuno zonos kultūrinio turizmo situaciją
socialiniu-ekonominiu aspektu nustatyta, kad Nemuno zona yra palanki plėtoti
kultūrinį turizmą dėl savo išskirtinės padėties ir vaidmens šalies turizmo plėtros
kontekste. Kol kas silpnoji Nemuno zonos vieta – investicijų į zonos savivaldybes
trūkumas. Tačiau šios turistinės zonos privalumas pagrindinės turizmo
infrastruktūros išvystymas – apgyvendinimo, kultūros įstaigų tinklas, teikiamų
paslaugų paklausa, tačiau nėra pakankama, kad užtikrintų tolimesnį spartų naujų
kultūros turizmo produktų plėtrą, ypač kalbant apie nacionalinės ir tarptautinės
reikšmės turizmo produktus (nacionalinė vandens turizmo trasa, tarptautinė
dviračių turizmo trasa ir kt.). Tokių turizmo produktų kūrimas negali būti atsietas
nuo esamos infrastruktūros plėtros.
2.2.3. Nemuno zonos kultūrinio turizmo edukacinis kontekstas
Edukacinis kontekstas rekreacijos ir turizmo paslaugų sistemoje svarbus keliais
lygmenimis. Turizmo kokybinė ir kiekybinė plėtotė neįmanoma be atitinkamų
kryptingų kompleksinių edukacinių priemonių. Turizmo procese išskiriami tokie
pagrindiniai subjektai, kuriems reikalingos specifinės edukacinės priemonės:
1. Turizmo paslaugų naudotojai (turistai, ekskursantai, vienadieniai lankytojai,
moksleiviai, studentai,..).
2. Turizmo paslaugų teikėjai (gidai, rekreacijos ir turizmo specialistų rengėjai,
rekreacijos ir turizmo planuotojai, turizmo organizatoriai, rekreacijos ir
turizmo įstaigų darbuotojai, turizmo informacijos centrų darbuotojai,
administratoriai, mokytojai, muziejų darbuotojai,..).
Edukacinės veiklos komponentai būdingi daugumai turizmo veiklų, tačiau
svarbiausios yra:
1. Gamtinis turizmas.
2. Ekologinis turizmas.
3. Kultūrinis turizmas.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
38
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Pati šiuolaikinė kultūrinio turizmo samprata yra tiesiogiai siejama su žmogaus
edukacine veikla, t. y. su kultūrinės aplinkos, menų, tradicinės gyvensenos, tradicijų,
vertybių, istorijos ir įvairių įvykių pažinimu. Kultūrinis turizmas šiuo metu yra
svarbi sudėtinė tiek edukacinės, tiek ir rekreacinės sistemos dalis. Kultūrinis
turizmas yra tampriai susijęs su žmogaus tobulėjimo ir savišvietos procesu, o taip pat
jis suteikia papildomas galimybes švietimo įstaigoms ir organizacijoms kokybiškai
organizuoti tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų ugdymą. Kultūriniam turizmui pasaulyje
yra priskiriamos tokios svarbios edukacinės priemonės, kaip studentų mainai,
trumpalaikės stažuotės, įvairių trumpalaikių ar ilgalaikių mokymų ir panašių
renginių organizavimas.
Edukacinis turizmo proceso turinys yra svarbi patriotinio auklėjimo priemonė.
Todėl pagrindiniai ištekliai turi būti prieinami visiems Lietuvos moksleiviams ir
jaunimui. Produkto kokybė turi būti tokia, kad lankymas taptų ne prievole, o
nenugalimu poreikiu.
Kai kurių Europos valstybių patirties analizė leidžia konstatuoti, kad Lietuvoje
kultūros ir gamtos vertybių panaudojimas edukacinei veiklai išplėtotas labai silpnai.
Ypatingai prasta mūsų gyvenamosios aplinkos kokybė, kuri veikia kaip svarbus
fonas edukacinės veiklos poreikių formavimuisi ir atitinkamų paslaugų kūrimui.
Nemuno zonos savivaldybių teritorijose yra kultūros ir gamtos vertybių, svarbių
edukacinei veiklai, kultūriniam turizmui plėtoti, kurių neturi kiti Lietuvos regionai.
Ypatingai svarbūs gamtiniai ir kultūriniai dariniai, kuriuose edukacinės veiklos ir
kultūrinio pažintinio turizmo organizavimo patirtis jau yra:
1 Nacionaliniai parkai (Dzūkijos).
2 Regioniniai parkai (Nemuno kilpų, Kauno marių, Panemunių, Rambyno,
Nemuno deltos ir kt.).
3 Kraštovaizdžio draustiniai (Raigardo, Nevėžio ir kt.).
4 Gamtiniai draustiniai (iš viso 15 ).
5 Kurortai ir rekreacinės gyvenvietės (Druskininkai, Birštonas, Kulautuva,
Kačerginė, Rusnė ir kt.).
6 Senosios istorinės gyvenvietės (Kaunas, Panemunė, Veliuona, Vilkija, Seredžius,
Jurbarkas, Rusnė, Zapyškis, Raudonė, Merkinė, Gelgaudiškis ir kt.).
7 Reprezentacinių panoramų apžvalgos aikštelės (Rambynas, Seredžius, Raudonė,
ir kt.).
Edukacinę veiklą šiuo metu planingai vykdo Nemuno deltos, Rambyno, Panemunių,
Kauno marių, Nemuno kilpų regioninių parkų direkcijos ir Dzūkijos nacionalinio
parko direkcija. Edukacinei veiklai užtikrinti parkuose formuojama reikiama
infrastruktūra (žr. Lentelė Nr. 6).
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
39
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Lentelė Nr. 6. Edukacinės veiklos infrastruktūra Nemuno zonoje esančiuose valstybiniuose
parkuose, 2005 m.
Pažintiniai, mokomieji Apžvalgos
takai ir trasos aikštelės
Valstybiniai parkai Iš viso Iš jų pilnai Iš viso Iš jų pilnai Iš viso
įrengta įrengta
vnt. vnt. km km vnt.
Nacionaliniai parkai
9 1 166,2 1,5 1
Dzūkijos nacionalinis
parkas
Regioniniai parkai
Nemuno kilpų 6 0 14,4 0 2
Kauno marių 6 1 45,6 1,6 3
Panemunių 5 0 31,4 0 5
Rambyno 2 2 3,0 3,0 3
Nemuno deltos 4 0 55,7 0 1
Šaltinis: Saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Valstybiniuose parkuose labai mažai pilnai įrengtų edukacinei veiklai reikalingų
takų, juose mažai dėmesio skiriama edukacinės veiklos regionuose koordinavimui.
Labai trūksta informacinių aikštelių su atskirų rajonų vertybėmis. Labai prasta kai
kurių kultūros objektų, svarbių edukacinei veiklai plėtoti, būklė (Pažaislio
vienuolynas, Zapyškio bažnyčia, Gelgaudiškio dvaro rūmai ir parkas, abipus
Nemuno išsidėsčiusios senosios gyvenvietės ir kt.).
Svarbus potencialas edukacinei veiklai plėtoti yra Kauno mieste, Alytuje, Jurbarke,
Šilutėje ir Druskininkų bei Birštono kurortuose. Šiuo metu juose įvairiuose lygiuose
(bendrojo lavinimo mokyklose, turizmo informacijos centruose, muziejuose)
vykdoma edukacinė veikla kultūrinio ir kitų turizmo rūšių kontekste.
Organizuojamos tradicinės amatų mugės Alytuje, Rumšiškėse.
Atskirose Nemuno zonos savivaldybių švietimo, kultūros ir turizmo įstaigose šiuo
metu jau vykdoma edukacinė veikla, tačiau ji plėtojama nekoordinuojant veiksmų
tarp atskirų etnoregionų, o dažnai atskirų entuziastų iniciatyva, neturint reikiamo
finansavimo. Pavyzdžiui, Vydūno muziejus galėtų veikti kur kas sėkmingiau, jei
būtų skiriama pakankamai lėšų turizmo informacijos sistemai jame suformuoti.
Muziejus kaupia, saugo, tyrinėja, klasifikuoja su šio aušrininko, spaustuvininko,
Tilžės akto signataro, Mažosios Lietuvos patriarcho gyvenimu ir veikla susijusias
muziejines vertybes. Veda ekskursijas po Pagėgių kraštą, propaguoja lietuviškos
spaudos ištakas, istorinį Mažosios Lietuvos paveldą, teikia istorinio kultūrinio
turizmo informaciją.
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus yra seniausias ir didžiausias dailės
muziejus Lietuvoje. Tai vienintelė vieta, kur lankytojas gali susipažinti su Lietuvos
dailės raida nuo viduramžių iki šių dienų. Muziejus renka, saugo, tyrinėja ir
populiarina M. K. Čiurlionio (1875–1911) kūrybą, Lietuvos ir pasaulio kultūros
paveldą.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
40
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Šilutės muziejuje nuolat veikiančios ekspozicijos ir edukaciniai užsiėmimai:
Šilutės muziejaus edukacinė programa „Noriu žinoti“ skirta darželinukams ir
moksleiviams. Siūlomi užsiėmimai šiomis etnografijos ir istorijos temomis:
1 Šilokarčemos dvaro istorija.
2 Senosios Šilutės spaustuvės.
3 Senoji popieriaus gamyba.
4 Spausdinto žodžio gimimas.
5 Knygos istorija.
6 Duonelės pasakojimai.
7 Nuo linelių iki drobelių.
8 Lietuvininkų rūbai.
9 Žvejyba pamaryje.
Pagėgių kultūros centro uždaviniai:
1 sudaryti sąlygas etninės kultūros sklaidai, populiarinti senąsias kultūros
tradicijas, papročius, laiduoti etninės kultūros prieinamumą;
2 organizuoti pramoginius, edukacinius ir kitus renginius;
3 organizuoti valstybinių švenčių, atmintinų datų, kalendorinių švenčių
paminėjimą;
4 rūpintis vaikų ir jaunimo užimtumu, meniniu ugdymu;
5 organizuoti etninę kultūrą, mėgėjų meną populiarinančius renginius, tenkinti
kitus bendruomenės poreikius.
Jurbarko rajone prie Šilinės informacijos centro įrengta ekspozicija „Nemunas
maitina, šildo ir rengia“, kurios pagrindinis tikslas – supažindinti su didžiausia
Lietuvos upe. Ekspozicija suskirstyta į atskiras temas:
1 Žvejyba Nemune – supažindinama su Nemune naudotais ir naudojamais
tinklais, parodytas žvejybos plukdomuoju tinklu modelis, apžvelgiami kiti
žvejybos būdai.
2 Navigacija Nemune – parodomi Nemuno „kelio ženklai“ bujai bei kai kurie
laivuose naudojami įrankiai ir atributai. Yra stendai apie sielininkystę ir laivybą
Nemune.
3 Gyvenimas panemunėse – surinkti panemunės gyventojų buities ir darbo seni
daiktai.
4 Nemuno pakrančių gyvūnija – pateikiama pakrantės diagrama, supažindinama
su pakrančių gyvūnų pėdsakais (vaikai patys įspaudžia paruoštas pėdas ir
palygina paliktą pėdsaką su nupieštu stende).
5 Nemuno ir pakrančių tarša – ekologinių žinių patikrinimas žaidžiant specialiu
stendu.
6 Nemuno vaizdavimas žemėlapiuose – pateikiamas Nemuno vaizdavimas
kartografinėje medžiagoje 1595 m., 1613 m., 1807 m., 1865 m., 1914 m. ir 1938 m.
Lyginant šiuos žemėlapius matoma, kaip kartografai vaizdavo Nemuną prieš 400
metų ir kaip šis požiūris bėgant laikui keitėsi.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
41
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
7 Nemuno įvairumas ir nepastovumas – paruoštame stende matoma, jog bėgant
laikui Nemunas nuolat keičiasi: išnyksta arba atsiranda salos, kinta pakrantės.
Tai formuoja žmogaus veikla ir gamtos jėgos.
8 Medinės Nemuno upės valtys – galima pamatyti medines valtis, valčių meistro
įrankius, stendą apie tradicinių valčių panaudojimą ir jų sudedamąsias dalis.
Norintys gali pažiūrėti filmą apie tradicinių valčių gamybą.
Birštono muziejus įkurtas 1967 m. Ekspozicijos pagrindas – Birštono vidurinės
mokyklos kraštotyrininkų surinkti eksponatai. Fonduose sukaupta per 8000
eksponatų, iš kurių daugiau nei 500 visada eksponuojami. Nuolatinė muziejaus
ekspozicija pradėjo veikti 1972 m. Nuolat papildoma bei atnaujinama ji veikia iki šiol.
Ekspozicija skirstoma į ikikurortinį, kurorto kūrimosi ir pokario kurorto raidos
skyrius. Muziejuje vykdoma edukacinė veikla moksleiviams.
Vieni įdomiausių ir rečiausių eksponatų: medinio vamzdžio, kuriuo XIX a. antroje
pusėje iš šaltinių į gydyklas tekėjo mineralinis vanduo, fragmentas, to paties
laikotarpio metalinė vonia, karieta, vežiojusi poilsiautojus tarp Kauno ir Birštono,
dailininko Mstislavo Dobužinskio pieštas ,,Birutės“ mineralinio vandens reklaminis
plakatas, kurorto gydytojo Jurgio Venckūno, 1925 m. pradėjusio gydymą karštu
mineralizuotu purvu ne tik Birštone, bet ir apskritai Lietuvoje, asmeniniai daiktai bei
mokslo darbai.
Birštone per metus įvyksta 150 įvairių renginių, kuriuose apsilanko per 50 tūkst.
žiūrovų.
Kai kuriose Nemuno zonos vietovėse ar objektuose edukacijos tikslais keliauja gan
didelis turistų ir vienadienių lankytojų srautas, bet jų plėtotę ir kokybę riboja
reikiamos infrastruktūros ir paslaugų stoka. Regione organizuojamos tematinės
ekskursijos, kurios svarbios edukacine prasme: „Senosios Lietuvos sostinės“,
„Kairiuoju Nemuno krantu“, „Panemunės pilys“, „M. K. Čiurlioniui atminti“,
„Komunizmo stabai Grūto parke“, „Keliaujame Nemuno delta!“, „Keliaujam prie
Kuršių marių!“, „Senosios Lietuvos sostinės“, „Pažintinė ekskursija aplink Kauno
marias“, „Miestas prie Nemuno ir Neries“, „Netradicinis Kaunas“, „Ten, kur
tyvuliuoja Kauno marios“ ir kt.
Norėdami susipažinti su visa kaimiškąja Lietuva vienoje vietoje turistai gali tai
padaryti aplankydami muziejų po atviru dangumi – Rumšiškes, kur galima pamatyti
daug autentiškų senovinių medinių namų sodybų iš keturių Lietuvos etnoregionų:
Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos.
Svarbūs regiono kultūrinio turizmo edukaciniai centrai: Čiurlionio muziejai
Druskininkuose ir Kaune, Vydūno muziejus Bitėnuose, Pažaislio vienuolyno
architektūrinis ansamblis, Jurbarko muziejus, Tauragės pilies muziejus ir kt.
Įvykdyta keletas turizmo projektų, kuriuose edukacinei veiklai buvo skirta daug
dėmesio. Ypatingai svarbus VTD vykdytas turizmo planavimo mokymo projektas
(2005–2006 m.), kurio metu įgūdžius pagerino ir Nemuno zonos savivaldybių bei
apskričių administracijų, turizmo informacijos centrų darbuotojai. Zonoje esančių kai
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
42
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
kurių (Nemuno deltos regioninio parko, Jurbarko rajono) kaimo turizmo sodybų
edukacinę veiklą sustiprino organizuoti specialūs seminarai.
Nemuno trasoje yra daug senųjų pilių, piliakalnių, kultūros objektų, kurie turėtų būti
apjungti į vieningą Lietuvos Valdovų kelio turistinį maršrutą. Tai būtų labai stiprus
pagrindas plėtojant edukacinę veiklą. Tuo tarpu šiuo metu edukacinei veiklai
panaudojama tik nežymi dalis šių ypatingos svarbos istorinių vertybių. Šiuo metu
turistams siūlomas kultūrinio turizmo maršrutas „Valdovų keliu“. Jo svarbiausi
objektai: Kaunas – Seredžius – Belvederis – Veliuona – Raudonė – Pilies I – Šilinė –
Jurbarkas – Smalininkai – Viešvilė – Šilutė (184 km):
1 Seredžius: Piliakalnis, vad. Palemono kalnu.
2 Belvederis: Belvederio dvaro sodyba (XIX a.).
3 Veliuona: Piliakalniai: Gedimino kapo ir Pilies, Veliuonos dvaro rūmai – krašto
istorijos muziejus (XIX a.), Veliuonos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų
bažnyčia (1644 m.), Vytauto Didžiojo aikštė.
4 Raudonė: Raudonės pilis (XVI a.), malūnas (XIX a.) ir parkas.
5 Pilies I: Panemunės pilis (XVII a.) ir parkas.
6 Šilinė: Šilinės smuklė (XVIII a. pab.), Šilinės ąžuolų giraitė.
7 Jurbarkas: Jurbarko dvaro sodyba (XIX a.), V. Grybo memorialinis muziejus,
Jurbarko krašto muziejus, Koncertų ir parodų salė (cerkvė), Jurbarko piliakalnis,
vad. Bišpiliu, su gyvenviete, Vytauto Didžiojo paminklas (skulpt. V. Grybas,
1930 m.), Švč. Trejybės bažnyčia (1907 m.).
8 Smalininkai: Vandens matavimo stotis (XIX a.), J. Stonio privatus senovinės
technikos muziejus, Smalininkų ąžuolų alėja.
Originali turizmo plėtros idėja su turtingais edukacinės veiklos komponentais –
„Panemunių žiedai“. Kiekvienas kraštas stengiasi išsaugoti savo senąsias tradicijas,
pristatyti regiono savitumą, sudominti kitų miestų, šalių gyventojus savo kultūros
unikalumu ir kitomis vertybėmis. Tai kultūrinio turizmo projektas. Programoje
numatomi spektakliai, koncertai, kulinarinio paveldo, tautodailininkų, etninių
regionų prisistatymai. Projektas kuriamas remiantis sėkminga Europos šalių
patirtimi siekiant pritraukti didesnius turistų srautus. Potencialūs projekto partneriai
– vietos kultūrinės ir švietimo įstaigos, kulinarinio paveldo atstovai, tautodailininkai,
pramogų organizatoriai, prekybininkai.
Projektu siekiama padidinti lankytojų srautą panemunių regione organizuojant
kultūrines pramogines programas, pristatyti regiono savitumą, kultūros vertybes,
skatinti vietos bendruomenės žmones teikti turizmo paslaugas bei pramogas.
Kol kas labai menkai išnaudojamas vietinių tautinių tradicijų potencialas, vietiniai
dailieji amatai, žymių žmonių kultūrinis palikimas. Praktiškai edukacinė veikla
nekoordinuojama, o tokiu būdu neįmanoma užtikrinti reikiamo atskirų regiono
etninių teritorijų kultūrinio identiteto stiprinimo bei tinkamo kompleksinio
pristatymo veikėjams, t. y. gidams, rekreacijos ir turizmo specialistų rengėjams,
rekreacijos ir turizmo planuotojams, turizmo organizatoriams, rekreacijos ir turizmo
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
43
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
įstaigų darbuotojams, turizmo informacijos centrų darbuotojams, administratoriams,
mokytojams, muziejų darbuotojams ir kt.). Tai lemia ir nepakankamai aukštą
edukacinių paslaugų kokybę. Todėl turistai, ekskursantai, vienadieniai lankytojai,
moksleiviai, studentai ir kt. potencialūs turizmo produkto vartotojai negauna
tolimesnę kultūrinio turizmo plėtrą skatinančio impulso.
Apibendrinimas. Išanalizavus esamą edukacijos Nemuno zonos kultūrinio turizmo
kontekste situaciją nustatyta, kad edukacinė veikla įvairiomis formomis plėtojama,
bet nepakankamai. Daugiausiai edukacinių programų ir tam reikiamų teritorinių
erdvinių struktūrų turi valstybiniai parkai. Edukacinės veiklos plėtotę riboja:
1 bendro edukacinės veiklos koordinavimo Nemuno zonoje stygius,
2 informacinės sistemos skurdumas,
3 tikslinių lėšų edukacinėms programoms, moksliniams tyrimams, praktinei
veiklai stygius.
2.3. SSGG analizė
Lentelė Nr. 7. Silpnybių, stiprybių, galimybių ir grėsmių analizė
Stiprybės Silpnybės
1. Palanki rekreacinei veiklai vystyti geografinė 1. Tiriamoje teritorijoje esančių saugomų
padėtis. teritorijų statusas riboja rekreacinės
infrastruktūros plėtrą.
2. Nemuno upės turistinio potencialo
reikšmingumas Lietuvos turizmo plėtros 2. Nėra aiškios nagrinėjamos teritorijos
kontekste. panaudojimo turizmui ir rekreacijai vizijos.
3. Teritorijos rekreacinę vertę didina saugomų 3. Bendro nacionalinio turizmo maršruto
teritorijų įvairovė. Nemuno zonoje nebuvimas.
4. Didelę rekreacinę vertę turintys gamtiniai ir 4. Kompleksinio Nemuno zonos įvaizdžio
kultūriniai ištekliai. kūrimo ir įgyvendinimo plano tiek
nacionaliniame, tiek tarptautiniame kontekste
5. Didelę rekreacinę vertę turintys vandens
nebuvimas.
ištekliai.
5. Dokumentų (ypač teritorinio planavimo),
6. Yra parengta pakankamai teisės aktų,
reglamentuojančių kultūrinio turizmo plėtrą
reglamentuojančių turizmo, taip pat ir
Nemuno zonos vietiniame lygmenyje,
kultūrinio turizmo, plėtrą Nemuno zonoje.
trūkumas.
7. Parengti apskričių ir daugumos savivaldybių
6. Tiesioginių užsienio investicijų ir materialinių
teritorijų planavimo ir strateginiai plėtros
investicijų į Nemuno zonos savivaldybės
dokumentai.
trūkumas.
8. Racionalus vietos savivaldos ir kitų valdžios
institucijų požiūris į kultūrinio turizmo
vystymą nagrinėjamoje teritorijoje.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
44
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Galimybės Grėsmės
1. Gamtinių vertybių gausa yra palanki 1. Teisinės bazės, reglamentuojančios saugomų
rekreacijos formoms plėtoti (pažintinė teritorijų panaudojimą rekreacijai ir turizmo
edukacinė veikla), taip pat šias gamtines plėtrai pasikeitimas.
vertybes, o ir pačias gamtines teritorijas
2. Dėl prastos turizmo infrastruktūros
galima išnaudoti kaip traukos objektus,
išvystymo teritorijos lankytojai gali pakenkti
formuojant įvairius vietinius, regioninius ir
saugomoms teritorijoms ir gamtinėms bei
tarptautinius turistinius maršrutus.
kultūrinėms vertybėms.
2. Išsprendus problemas bei įrengus atitinkamą
3. Rekreacinei plėtrai gali prieštarauti šioje
infrastruktūrą, yra galimybė vystyti kultūrinį
teritorijoje nekilnojamą turtą įsigiję ar
turizmą.
siekiantys įsigyti asmenys, vietos gyventojai ir
3. Glaudus ir aktyvus bendradarbiavimas tarp kt.
visų lygių valdžios institucijų, verslo bei
4. Rekreacinės infrastruktūros plėtros trukdžių
visuomenės leistų operatyviau ir sklandžiau
suintensyvėjimas.
plėtoti rekreacinę veiklą.
5. Priimtų sprendimų tęstinumo nebuvimas.
4. Įvairių išorės ekspertų ir specialistų
pajungimas sprendžiant kultūrinio turizmo ir 6. Menka privataus verslo iniciatyva.
rekreacijos vystymo problemas. 7. Finansavimo šaltinių plėtros projektams
5. Palankios galimybės vystyti turizmo įgyvendinti trūkumas ir investicijų vertės
infrastruktūrą. išaugimas.
6. Palankios galimybės vystyti turizmo 8. Aukšti infliacijos augimo tempai.
informacijos infrastruktūrą. 9. Nekvalifikuotų rangovų parinkimas gali
7. Turistinių trasų sujungimas į vieningą neigiamai paveikti plėtros projektų kokybę ir
tarptautinio ir nacionalinio turizmo sistemą. apimtį.
8. Struktūrinių ir kitų fondų bei nacionalinių ir 10. Savanaudiškų kai kurių verslo struktūrų
savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimas tikslai įsisavinti gamtos ir kultūros vertybes
viešosios turizmo infrastruktūros plėtrai nagrinėjamoje teritorijoje ir jos gretimybėse
nagrinėjamoje teritorijoje. gali suspenduoti rekreacijos plėtrą.
9. Privataus kapitalo pritraukimas rekreacinės 11. Nepalanki valstybės užsienio politika ne
infrastruktūros plėtrai. Europos Sąjungos valstybių (Rusijos,
Baltarusijos) atžvilgiu gali suspenduoti
10. Pasaulinės kultūrinio turizmo vystymo
Nemuno kaip tarptautinės turizmo trasos
patirties pritaikymas Nemuno zonai kaip
idėjos įgyvendinimą.
kultūrinio turizmo trasai.
11. Kultūrinio turizmo panaudojimas edukacinio
ugdymo procese.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
45
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
3. NEMUNO ZONOS KULTŪRINIO TURIZMO PLĖTROS
TENDENCIJŲ ANALIZĖ
3.1. Nemuno zonos kultūrinis ir gamtinis potencialas
Analizuojant Nemuno zonos kultūrinį potencialą kultūrinio turizmo plėtros
kontekste buvo remtasi ECTARC (European Centre for Training and Regional Co-
oparation, 1989) pasiūlyta kultūrinio turizmo atrakcijų klasifikacija. Visos pasiūlytos
atrakcijos buvo suklasifikuotos į tris kultūrinį potencialą sudarančias dalis:
1 Kultūros paveldo objektai, kurie pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus
skirstomi į urbanistinį paveldo, archeologinį paveldo objektus, įvykių ir
laidojimo vietas, monumentus, statinius, statinių kompleksus, statinių
priklausinius.
2 Kultūrines įstaigas: muziejai, teatrai ir kino teatrai, galerijos ir kitos kultūrinės
įstaigos.
3 Kultūriniai renginiai, tradicijos ir nematerialusis paveldas: menai (įskaitant ir
šiuolaikinį meną) ir amatai, religinės tradicijos, kultūriniai renginiai, etnokultūra,
edukacinė veikla, tradicinės šventės.
Vertinant Nemuno zonos kultūrinio turizmo plėtrą įtakojančius gamtinius išteklius
buvo išskirti trys aspektai, kurie formuoja šios teritorijos gamtinį potencialą:
1 Saugomos teritorijos – tai nacionaliniai, regioniniai parkai, kraštovaizdžio ir
gamtiniai draustiniai bei kitos saugomos teritorijos (biosferos rezervatai,
biosferos poligonai, Natura 2000 teritorijos).
2 Vandens ištekliai (ežerai, tvenkiniai, upės bei kiti vandens telkiniai).
3 Kiti gamtiniai ištekliai (miškai ir kitos gamtinės vertybės).
3.1.1. Nemuno zonos kultūrinio turizmo potencialą formuojantys kultūriniai
veiksniai
Nemuno zonos kultūrinis potencialas kartu su Vilniaus kraštu sudaro didžiausią
Lietuvos kultūrinio turizmo potencialą. Nemuno zonos kultūrinio potencialo
išskirtinis bruožas yra tas, kad čia sujungiami skirtingi Lietuvos etnoregionai. Ypač
didelę reikšmę turi tai, kad Nemuno zona gali vystyti kultūrinius mainus su kitomis
šalia esančiomis valstybėmis – Lenkija, Rusija (Kaliningrado sritimi), Baltarusija.
Nemuno zonoje didelį kultūrinį potencialą formuoja kultūros paveldo gausa ir
įvairovė, kultūrinių įstaigų tinklas, renginių gausa ir kitas nematerialus paveldas.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
46
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Lentelė Nr. 8. Nemuno zonos kultūrinio turizmo potencialą formuojantys kultūriniai veiksniai
Kultūriniai veiksniai Reikšmė kultūrinio turizmo plėtrai Už turizmo plėtrą
atsakingos
institucijos
Kultūros paveldo objektai
Urbanistinis Taip jau susiklostė Lietuvos istorinėje raidoje, kad Kultūros paveldo
paveldas urbanizaciniai procesai čia smarkiai vėlavo lyginant su apsaugos
kitomis Europos šalimis. Todėl labai vertingo departamentas,
urbanistinio paveldo Lietuvoje nėra labai daug. Ne Turizmo
išimtis ir Nemuno zonos regionas. Čia savo urbanistine departamentas,
verte išsiskiria tik Kauno miestas. Kiti urbanistiniai savivaldybių
paminklai yra daugiau vietinės reikšmės. Tačiau administracijos.
nepaisant to, šį paveldą galima gana efektyviai
išnaudoti kultūrinio turizmo plėtroje. Tai praplėstų ne
tik kultūrinio turizmo galimybes, bet ir padėtų
generuoti lėšas urbanistinio paveldo išsaugojimui.
Urbanistinio paveldo panaudojimo turizmo plėtroje
strategija turėtų remtis formuojant aiškų centrą –
miestą (Kauną) kaip pagrindinį urbanistinį traukos
objektą bei periferinių papildomų urbanistinių traukos
taškų (Veisiejai, Prienai, Šakiai, Šilutė, Rusnė ir kt.)
propagavimu.
Archeologinis Nemuno zonoje iš archeologinio paveldo paminklų Kultūros paveldo
paveldas daugiausia yra piliakalnių, alkakalnių, kapinynų, taip apsaugos
pat pasitaiko buvusių dvaro sodybų ir kt. Labiausiai departamentas,
tvarkomi yra piliakalniai ir dalis jų jau dabar yra Turizmo
pritaikyti lankymui. Šiuo metu madinga yra ant departamentas,
piliakalnių planuoti statyti pilių imitacijas. Tokia idėja savivaldybių
nėra visiškai atmestina ir Nemuno zonoje, tačiau prieš administracijos.
rengiant tokio tipo projektus reikia išsamių mokslinių
tyrimų, kurie istoriškai pagrįstų pilies buvimą ir
nepadarytų žalos vietovėje išlikusiam archeologiniam
paveldui. Šiuo metu vyrauja dar viena tendencija – tai
įvairių pagoniškų švenčių šventimas ant piliakalnių ir
alkakalnių. Ši tendencija turėtų atsispindėti ir
kuriamoje Nemuno zonos kultūrinio turizmo
strategijoje. Dar viena kultūrinio turizmo plėtrai
neišnaudota galimybė yra skansenų – muziejų po
atviru dangumi kūrimas. Dabar veikia tik Rumšiškių
liaudies muziejus, kuris atspindi XIX a. gyventojų
buitį, tad Nemuno zonoje galėtų atsirasti ir ankstesnius
amžius, vietos gyventojų buitį ir gyvenseną
atspindintys muziejai – skansenai.
Įvairių istorinių Didesnę dalį šių objektų sudaro naujųjų amžių istoriją Kultūros paveldo
įvykių ir laidojimo liudijantys objektai – tai partizaninių kovų, žuvimo ir apsaugos
vietos laidojimo vietos, žydų žudynių vietos. Šios istorinės departamentas,
vietos nėra atraktyvios turistams, tad ir jų reikšmė Turizmo
turizmo vystymui yra minimali, tačiau šie objektai departamentas,
turėtų vaidinti žymesnį vaidmenį edukaciniame savivaldybių
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
47
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūriniai veiksniai Reikšmė kultūrinio turizmo plėtrai Už turizmo plėtrą
atsakingos
institucijos
kontekste. Šiai objektų grupei priklauso ir įvairių administracijos.
mūšių vietos, kuriose būtų galima rengti mūšių datų
paminėjimus su įvairiomis atrakcijomis ir
inscenizacijomis.
Monumentai Nemuno zona neišsiskiria monumentų gausa, Kultūros paveldo
kultūriniame turizme jie yra svarbūs tik tiek, kiek gali apsaugos
papildyti kitų stambesnių ir reikšmingesnių kultūros departamentas,
paveldo objektų kultūrinį potencialą bei formuoti savivaldybių
bendrąją Nemuno zonos kultūrinę aplinką. administracijos.
Statiniai, statinių Nemuno zonoje yra gausu statinių turinčių ne tik Kultūros paveldo
kompleksai vietinę, bet ir respublikinę vertę, tačiau daugiausia jų apsaugos
yra Kauno mieste bei jo rajone, o taip pat Nemuno departamentas,
ruože tarp Kauno ir Jurbarko. Šių objektų pritaikymas Turizmo
visuomenės poreikiams ir turizmo reikmėms turėtų departamentas,
būti prioritetinis tiek savivaldybių, tiek ir savivaldybių
respublikiniame lygmenyje, nes tai sudarytų sąlygas administracijos.
generuoti lėšas šių kultūros paveldo objektų apsaugai
bei sukurtų pridėtinę vertę, o tai užtikrintų lėšas
tolimesnei šių objektų priežiūrai.
Kultūrinės įstaigos
Muziejai Nemuno zonos teritorijoje yra 30% visų Lietuvos Kultūros
valstybinių muziejų bei 27% visų visuomeninių ministerija,
muziejų. Didesnę reikšmę kultūrinio turizmo plėtrai muziejų direkcijos
turi Kauno miesto muziejai. Kituose miestuose esantys ar kitos
muziejai turi tik lokalią reikšmę, tačiau jie vis tiek lieka administruojančios
viena iš turizmo sistemos dalių bei atlieka svarbų įstaigos,
edukacinį vaidmenį. Siekiant išnaudoti visų šių įstaigų savivaldybių
kultūrinį potencialą, būtina koordinuoti jų veiklą bei administracijos.
kurti turizmo paslaugų paketus grupuojant juos pagal
regioną, tematiką. O taip pat svarbu kooperuotis
rinkodarinėje veikloje bei taikyti naujausius darbo su
lankytojais metodus.
Teatrai, kino teatrai Šios įstaigos Nemuno zonoje yra svarbios formuojant Kultūros
vietinį rekreacinį potencialą. Dauguma šių įstaigų yra ministerija,
Kauno mieste. Šiuo metu yra sunykęs buvęs kultūrinių savivaldybių
įstaigų tinklas mažesniuose miestuose ir miesteliuose, administracijos.
kur anksčiau kiekvienuose kultūros namuose veikė
kino teatras, meno kolektyvai. Svarbu atkurti buvusį
šių įstaigų potencialą, kaip svarbios edukacinės
sistemos dalį.
Parodų ir kitos meno Dauguma šių įstaigų yra išsidėsčiusios labiausiai Kultūros
galerijos lankytojų lankomose vietose, t. y. Kauno mieste, ministerija,
Druskininkuose, o tai rodo jų svarbą turizmo sistemoje. savivaldybių
Iš šio tipo įstaigų regione daugiausia dailės ir administracijos.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
48
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūriniai veiksniai Reikšmė kultūrinio turizmo plėtrai Už turizmo plėtrą
atsakingos
institucijos
juvelyrinių galerijų, tačiau formuojant traukos centrus
mažesniuose miesteliuose, būtų sudarytos galimybės
atsirasti tautodailės, liaudies amatų (kalvystės,
keramikos, tekstilės) galerijoms.
Kitos kultūros Kultūrinio turizmo plėtroje svarbų vaidmenų turėtų Kultūros
įstaigos (koncertų atlikti įvairios kultūrinės įstaigos. Jos formuoja ministerija,
salės, visuomeninės savivaldybių kultūrinį gyvenimą bei įtakoja kultūrinių savivaldybių
kultūros įstaigos, pramogų įvairovę. Šiuo metu Nemuno zonoje tokios administracijos.
kultūros centrai) įstaigos yra didžiuosiuose miestuose bei kurortuose,
tad ir toliau reikėtų optimizuoti šių įstaigų tinklą.
Nemuno zonoje esamų kultūrinių įstaigų pagalba
formuoti stambų Kauno kultūrinį centrą bei kelis
kultūrinius centrus kituose kurortiniuose miestuose –
Druskininkuose, Birštone, Alytuje, Jurbarke bei
Rusnėje – Šilutėje.
Kultūriniai renginiai, tradicijos ir nematerialusis paveldas
Menai, amatai ir pan. Nemuno zonos regione menai, amatininkystė aktyviai Savivaldybių
propaguojami. Šios zonos specifiką likusios Lietuvos administracijos,
atžvilgiu formuoja keli aspektai. Pirma, kaip buvo Kultūros
minėta anksčiau, Nemunas yra ašis jungianti skirtingas ministerija, įvairios
Lietuvos etnokultūrines sritis, o tai sąlygoja tradicinių visuomeninės
amatų ir menų įvairovę. Čia propaguojama ir visai organizacijos,
Lietuvai būdingi amatai, tokie kaip audimas, keramika, sąjungos.
kalvystė, o taip pat ir tik atskiroms vietoms būdingi
unikalūs amatai ir menai, tokie kaip kurėnų
(plokščiadugnių valčių) gamyba, tinklų pynimas. Taip
pat Nemuno zonoje yra menų ir amatų įvairovė, kuri
atspindi šios srities progresą laiko atžvilgiu. Čia
propaguojami tiek modernūs menai bei amatai
(šiuolaikinė dailė, juvelyrika, fotografija ir pan.), tiek
tradiciniai verslai ir menai. Tokia situacija suteikia
geras galimybes įvairių kultūrinių maršrutų kūrimui
bei unikalių kultūrinių atrakcijų įvairovei. Patartina
kuriant kultūrinio turizmo produktus, atrakcijas,
maršrutus akcentuoti šio regiono sąsajas su vandeniu
(Nemunas, Kuršių marios). Šią specifiką išryškinti labai
padėtų žvejybos tradicijos, kulinarinis paveldas susijęs
su žuvies gaminimo tradicijomis.
Tradicinės šventės, Nemuno zona apjungia labai įvairius ir savitus Savivaldybių
kultūriniai renginiai regionus, apie kuriuos Lietuvoje yra susiformavę labai administracijos,
skirtingi stereotipai. Tai ir Dzūkija – dainuojantis Kultūros
miškingas grybų kraštas, Suvalkija – ūkiškų ir taupių ministerija, įvairios
žmonių kraštas, Panemunė – pilių kraštas, Mažosios visuomeninės
Lietuvos savitos evangeliškos kultūros kraštas, organizacijos,
Pamarys ir Nemuno delta – žuvies, vandens ir sąjungos.
potvynių kraštas. Tokia situacija ir sąlygoja šios zonos
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
49
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūriniai veiksniai Reikšmė kultūrinio turizmo plėtrai Už turizmo plėtrą
atsakingos
institucijos
renginių ir švenčių įvairovę. Tai ir „Grybų šventė“
Varėnoje, ir Kaimiško sūrio šventė Šakiuose, ir
Šaktarpis (Potvynio šventė) Rusnėje, Pasienio fiesta
Lazdijuose ir t. t.
Dauguma šių švenčių yra susiję su etninės kultūros
tradicijomis, tačiau Nemuno zonoje Kauno mieste ir
kurortuose taip pat yra rengiami jau visoje Lietuvoje
populiarūs šiuolaikiniai renginiai. Tai džiazo festivaliai
Kaune ir Birštone, Pažaislio muzikos festivalis, Bike
Show Millenium Kaune ir t. t.
Tokia švenčių ir renginių įvairovė sudaro puikias
sąlygas kultūrinio turizmo plėtrai bei skatinimui.
Etnokultūra Turizmo plėtroje etnokultūra Lietuvoje tampriai Savivaldybių
susijusi su tradiciniais amatais ir menais, tradicinėmis administracijos,
šventėmis, religija. Kaip jau minėta, Nemuno zona Kultūros
apima skirtingas Lietuvos etnografines sritis. Tai ministerija, įvairios
Dzūkija, Suvalkija, Aukštaitija, Mažoji Lietuva. Tokia visuomeninės
situacija sąlygoja ir Nemuno zonos etnokultūrinę organizacijos,
įvairovę. Ji dar labiau išryškėja įvertinus tautinių sąjungos.
mažumų (lenkų ir žydų) etnokultūrinį paveldą.
Tolimesnėje šios zonos populiarinimo veikloje reiktų
išnaudoti etnokultūrinę įvairovę, kurti Nemuno zonos,
kaip įvairių tradicijų ir kultūros krašto įvaizdį. Tai
labai palankiai atsilieptų kultūrinio turizmo plėtrai,
praplėstų kultūrinio turizmo pasiūlos įvairovę.
Religinės tradicijos ir Kalbant apie religijos reikšmę kultūrinio turizmo Savivaldybių
sakralinis paveldas plėtojime būtina išskirti dvi vartotojų grupes. Pirmoji administracijos,
potencialių vartotojų grupė yra tikintieji. Jų kaip religinės
turizmo produktų vartotojų veikla pasireiškia per bendruomenės,
religinių prievolių bei ritualų atlikimą. Šie veiksniai ir įvairios
sukūrė tokias religinio turizmo formas kaip visuomeninės
piligrimystė, masinės religinės šventės, įvairūs organizacijos,
religiniai susibūrimai, misionierystė ir kt. Šios religinio sąjungos.
turizmo formos gali pritraukti labai didelį lankytojų
skaičių (pvz., vien atlaidų Žemaičių Kalvarijoje metu
susirenka virš 50000 žmonių). Antra potencialių
religinio turizmo produktų vartotojų grupė – žmonės
besidomintys religiniu paveldu. Šie asmenys religiją
traktuoja kaip istorinį ir kultūrinį paveldą, įskaitant ir
nematerialųjį paveldą. Tokiems vartotojams yra
svarbus pažinimo aspektas, jiems yra būtina
įvairiapusė ir išsami informacija apie religinį paveldą,
o savo įspūdžius jie gali sustiprinti dalyvaudami
įvairiose religinėse apeigose ir šventėse. Nemuno
zonoje palanku religiją naudoti turizmo plėtrai dėl
religinių tradicijų įvairovės. Be visoje Lietuvoje
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
50
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūriniai veiksniai Reikšmė kultūrinio turizmo plėtrai Už turizmo plėtrą
atsakingos
institucijos
paplitusių katalikiškų religinių tradicijų, vakarinėje
šios zonos dalyje šiuo metu vis dar gyvos
protestantiškos tradicijos, gana gausus protestantiškas
sakralinis paveldas, taip pat vietomis (ypač Kauno
miestas) bandoma atgaivinti pagoniškuosius ritualus,
pagoniškąsias šventes. Tačiau plėtojant turizmą
Nemuno zonoje religinės tradicijos ir sakralinis
paveldas dar per menkai išnaudojamas, pastebimas
rinkodarinės veiklos šioje srityje trūkumas.
Edukacinė veikla: Šiuo metu Lietuvoje vis populiaresnės yra idėjos kurti Savivaldybių
seminarai, konferencinius centrus su plačiu paslaugų asortimentu administracijos,
konferencijos, – susitikimų, mokymų, seminarų ir pan. veiklų Kultūros bei
studijos organizavimų. Įvairūs miestai bei rajonai kurdami savo Švietimo ir mokslo
strateginius turizmo plėtros planus kaip vieną iš ministerijos,
galimybių įvardija konferencinių centrų steigimą. universitetai ir
Tokias vizijas yra iškėlę Neringa, Palanga, Anykščiai, kitos švietimo
taip pat didieji miestai. Tačiau nuožmi konkurencinė įstaigos.
kova dėl konferencinio centro statuso vyksta kol kas tik
popieriuje (vizijų ir planų lygmenyje). Įvertinant
pasaulinę praktiką perspektyviausios vietovės šioje
turizmo srityje yra nedideli miestai-kurortai. Šiuo metu
vienas populiariausių tokio pobūdžio centrų yra
Druskininkų miestas. Vienas svarbesnių Nemuno
zonos strateginių turizmo plėtros uždavinių ir turėtų
būti Druskininkų kaip pagrindinio Lietuvos
konferencijų ir mokymų centro statuso išsaugojimas ir
to įvaizdžio sustiprinimas.
Turizmo plėtroje Nemuno zonoje taip pat būtina
išnaudoti Kauno miesto mokslinį potencialą, ne tik
ruošiant specialistus, bet ir išnaudojant mokslo įstaigų
komunikacijas su užsieniu, jų mainų programas. Nors
šiuo metu Lietuvoje kultūriniai ir mokslo mainai yra
prastos būklės, eurointegraciniai procesai bei Lietuvos
vystymosi tendencijos turėtų įnešti geras permainas į
šią sritį. Tokie mainai skatintų ir pasikeitimą
žmogiškaisiais ištekliais, įvairių komunikacinių
renginių skaičiaus augimą, o tai savo ruožtu praplėstų
ir turizmo plėtros galimybes. Šiuo metu parengus
aiškius planus bei nustačius prioritetus, Nemuno zona
turėtų puikias galimybes tapti svarbiausių regionų
konferencijų, kultūrinių ir mokslinių mainų centru.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
51
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
3.1.2. Nemuno zonos kultūrinio turizmo potencialą formuojantys gamtiniai
veiksniai
Nemuno zonos gamtiniai ištekliai nėra optimaliai išnaudojami rekreacijos plėtrai.
Šiuo metu susidaro įspūdis, kad šio regiono gamtinis potencialas nusileidžia
Aukštaitijos regiono ežerynui, Baltijos pajūrio regionui, Platelių ar Varnių
rekreaciniam regionui. Kiek didesnę įtaką turizmo vystymui turi įsteigtos saugomos
teritorijos – nacionaliniai ir regioniniai parkai. Toks statusas iš karto sukuria labai
vertingos gamtinės teritorijos įvaizdį, o įkurtos jų tvarkymo ir priežiūros institucijos
– direkcijos sudaro sąlygas pritaikyti šias teritorijas lankymui bei intensyviai
rekreacinės infrastruktūros plėtrai. Šiame regione dar reikia įdėti pastangų
propaguojant gamtines vertybes bei jas pritaikant turizmo plėtrai.
Lentelė Nr. 9. Nemuno zonos kultūrinio turizmo potencialą formuojantys gamtiniai ištekliai
Gamtinių išteklių Reikšmė kultūrinio turizmo plėtrai Už turizmo plėtrą
tipai atsakingos
institucijos
Saugomos teritorijos
Nacionaliniai parkai Nemuno zonoje yra tik vienas nacionalinis parkas – Dzūkijos
Dzūkijos nacionalinis parkas, tačiau tai yra didžiausias nacionalinio parko
nacionalinis parkas Lietuvoje, jo plotas 5900 ha. Ši direkcija,
saugoma teritorija turėtų vaidinti svarbų vaidmenį Valstybinė
plėtojant kultūrinį turizmą Nemuno zonoje saugomų teritorijų
(Druskininkų – Alytaus ruože). Tam reikėtų tarnyba,
pasinaudoti ne tik saugomomis kultūros vertybėmis, savivaldybių
bet ir šios teritorijos valdymo struktūra. Šią teritoriją administracijos
prižiūri Dzūkijos nacionalinio parko direkcija, kurios
vienas iš uždavinių yra kultūros paveldo puoselėjimas,
propagavimas ir pritaikymas kultūrinio turizmo
reikmėms.
Regioniniai parkai Nemuno zonoje yra aštuoni regioniniai parkai – tai Regioninių parkų
Aukštadvario, Kauno marių, Metelių, Nemuno deltos, direkcijos,
Nemuno kilpų, Panemunių, Rambyno ir Veisiejų. Valstybinė
Regioniniai parkai Nemuno zonoje užima 110173 ha. saugomų teritorijų
Vienas pagrindinių šios saugomų teritorijų sistemos tarnyba,
dalies privalumų – tolygus išsidėstymas visame savivaldybių
Nemuno zonos ruože. Išnaudojus regioninių parkų administracijos
gamtinius ir kultūrinius išteklius bei valdymo
institucijų potencialą atsiranda galimybė tolygiai
plėtoti kultūrinį turizmą Nemuno zonoje.
Kraštovaizdžio Svarbi kultūrinio turizmo plėtrai saugomų teritorijų Savivaldybių
draustiniai dalis yra kraštovaizdžio draustiniai. Kraštovaizdžio administracijos,
draustiniai yra kompleksinės saugomos teritorijos, Valstybinė
kuriose saugomi tiek gamtos komponentai, tiek ir saugomų teritorijų
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
52
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Gamtinių išteklių Reikšmė kultūrinio turizmo plėtrai Už turizmo plėtrą
tipai atsakingos
institucijos
žmogaus sukurtos kultūrinės vertybės. Šios teritorijos tarnyba, regioniniai
yra skirtos išsaugoti ir reprezentuoti gamtos ir kultūros aplinkos apsaugos
objektus, tradicinę gyvenseną suformuotą gamtinės departamentai.
aplinkos. Vienas pagrindinių trūkumų panaudojimo
kultūrinio turizmo plėtrai yra šių teritorijų valdymo ir
priežiūros institucinė problema, nes atskiras priežiūros
funkcijas čia vykdo regioniniai aplinkos apsaugos
departamentai, valstybinė saugomų teritorijų tarnyba,
o jų netiesioginę priežiūrą ir būklės vertinimą atlieka
atskirų regioninių parkų direkcijos. Analizuojamoje
teritorijoje yra 13 kraštovaizdžio draustinių, kurie
užima 14847 ha.
Gamtiniai Kiek mažesnę įtaką kultūrinio turizmo vystymui šiame Savivaldybių
draustiniai regione turi gamtiniai draustiniai, jų šioje teritorijoje administracijos,
yra 63. Pagrindinis jų panaudojimo būdas kultūrinio Valstybinė
turizmo plėtrai būtų vietos gyventojų sugyvenimo su saugomų teritorijų
gamta demonstravimas, regiono įvaizdžio formavimas, tarnyba, regioniniai
papildomų atrakcijų organizavimas. Gamtos aplinkos apsaugos
draustiniai užima 16710 ha. departamentai.
Kitos saugomos Kitos saugomos teritorijos – tai Natura 2000 teritorijos, Savivaldybių
teritorijos jų Nemuno zonoje yra 42. Jos užima 87891 ha. Šios administracijos,
teritorijos atsirado Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Valstybinė
tai yra svarbių ES buveinių teritorijos. Šiuo metu dar saugomų teritorijų
nėra visiškai suformuota šių teritorijų priežiūros tarnyba, regioniniai
sistema, kol kas nėra aiškūs šių teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos
reglamentai. Tačiau šias teritorijas būtų galima departamentai.
panaudoti regiono įvaizdžio formavimui.
Kitos saugomos teritorijos, kurios formuoja kultūrinio
turizmo aplinką yra rezervatai, biosferos rezervatai ir
biosferos poligonai. Šie gamtos elementai didesnės
įtakos kultūrinio turizmo vystymui šioje teritorijoje
neturės.
Vandens telkiniai
Ežerai ir tvenkiniai Nemuno zonoje yra 89 ežerai ir tvenkiniai, kurių plotas Savivaldybių
daugiau nei 50 ha. Didžiausią potencialą Nemuno administracijos,
zonoje turi Kauno marios, Metelių ežeryno ežerai regioninių parkų
(Dusia, Metelys, Obelija), Veisiejų ežerai, Daugų direkcijos,
(Didžiulis) ežeras. Šie ir kiti vandens telkiniai turės Valstybinis turizmo
didelę įtaką kultūrinio turizmo plėtrai, kadangi prie šių departamentas.
vandens telkinių jau yra išplėtota rekreacinė
infrastruktūra, suformuotas rekreacinių teritorijų
įvaizdis ir teikiamos įvairios turizmo paslaugos.
Upės Pagrindinis Nemuno zonos akcentas yra Nemuno upė, Savivaldybių
kuri turėtų tapti centrine tiek įvaizdžio, tiek ir turizmo administracijos,
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
53
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Gamtinių išteklių Reikšmė kultūrinio turizmo plėtrai Už turizmo plėtrą
tipai atsakingos
institucijos
paketo teikimo ašimi. Šalia Nemuno upės turi būti nacionalinių ir
suformuota ir naudojama autoturizmo trasa, o regioninių parkų
Nemuno upėje – vandens turizmo trasa. Šioje zonoje direkcijos,
esančios upės yra susijungusios su Nemunu, ir tai Valstybinis turizmo
galima panaudoti kuriant vandens maršrutus po kitus departamentas.
regionus. Kitas upes – Nerį, Šešupę, Nevėžį, Merkį,
Jūrą, Dubysą taip pat galima naudoti kuriant vandens
turizmo maršrutus.
Kiti vandens Reikia išskirti du didesnę reikšmę turinčius vandens Savivaldybių
telkiniai telkinius – tai Kuršių marios ir Karaliaus Vilhelmo administracijos,
kanalas, kurie yra vakarinėje Šilutės rajono dalyje. Jie Valstybinis turizmo
svarbūs tuo, kad Nemuno zoną galima sujungti su departamentas.
tokiais svarbiais turizmo centrais kaip Klaipėdos ir
Neringos miestai.
Kiti gamtiniai ištekliai
Miškai Nemuno zonoje esančius miškus tvarko ir prižiūri Miškų urėdijos,
Druskininkų, Varėnos, Dzūkijos nacionalinio parko, Nacionalinio parko
Veisiejų, Alytaus, Prienų, Dubravos, Kaišiadorių, direkcija,
Kazlų Rūdos, Šakių, Kauno, Jurbarko, Šilutės urėdijos. regioninių parkų
Didžiausią rekreacinį potencialą turi Dainavos miškai direkcijos,
(tai didžiausi miškų masyvai visoje Lietuvoje) Kazlų savivaldybių
Rūdos, Varšuvos, Gaižiūnų miškai, daugumą Nemuno administracijos.
zonos miškų sudaro pušynai su eglynais ir mišriais
medynais, tai sąlygoja labai aukštą rekreacinę vertę.
Tik dalį teritorijoje esančių miškų sudaro valstybiniai
miškai, o kita dalis – privatūs arba natūra gražintini
miškai, kurie dar neturi miškų tvarkymo ir
panaudojimo tradicijų. Pagal miškotvarkos projektus
miškų urėdijos dalį savo lėšų ir resursų skiria
rekreacijai miške plėtoti, o tai sudaro galimybę
panaudoti sukurtą infrastruktūrą ir naudoti miškų
urėdijų išteklius tolesniam jos tvarkymui ir vystymui.
Kitos gamtinės Kiekvienas atskiras gamtos paveldo objektas turizmo Savivaldybių
vertybės plėtrą gali įtakoti keliais būdais. Atodangos, cirkai, administracijos,
skardžiai, įgriovos ir kiti geologiniai dariniai yra Valstybinė
svarbūs kraštovaizdį formuojantys objektai. Šiuo saugomų teritorijų
aspektu Nemuno zona yra labai palanki turizmo tarnyba,
plėtrai. Vertingą kraštovaizdį formuoja Nemuno visuomeninės
kilpos, Panemunės skardžiai ir šlaitai, Rambyno organizacijos,
kalnas, Nemuno delta. Todėl šioje zonoje formuojami sąjungos.
turistiniai maršrutai tampa dar patrauklesni
potencialiems turistams.
Kai kurie gamtiniai objektai taip pat turi ir kultūrinę
vertę. Įvairūs atskiri akmenys, išskirtiniai medžiai,
medžių grupės ir kiti gamtiniai objektai yra apipinti
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
54
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Gamtinių išteklių Reikšmė kultūrinio turizmo plėtrai Už turizmo plėtrą
tipai atsakingos
institucijos
įvairiomis legendomis, o šiuo metu vis populiarėjantis
senosios baltų religijos tradicijų atstatymas paverčia
šiuos objektus įvairių apeigų, švenčių ir kitų renginių
vienu iš pagrindinių atributų. Tai ir legendinis
Rambyno kalnas, Nemuno ir Neries santaka, Mildos
slėnis Aleksote ir kt.
3.1.3. Nemuno zonos kultūrinių ir gamtinių išteklių suformuotos galimybės
kultūrinio turizmo plėtrai
1 Kultūrinio turizmo plėtra turėtų būti vykdoma populiarinant Kauno miestą, kaip
kultūrinį centrą bei papildomai formuojant periferinius kultūrinio turizmo
traukos taškus (Druskininkai, Birštonas, Alytus, Jurbarkas, Veisiejai, Prienai,
Šakiai, Šilutė, Rusnė ir kt.).
2 Nemuno zonos kultūrinė aplinka yra palanki skansenų – muziejų po atviru
dangumi kūrimui. Ši idėja gali būti sugretinta su medinės pilies atstatymu, t. y.
statyti ne tik XII-XIV a. medinės pilies imitaciją, bet ir šalia pastatyti to laikmečio
buvusią senovės gyvenvietės imitaciją. Tačiau prieš rengiant tokio tipo projektus
reikia išsamių mokslinių tyrimų, kurie istoriškai pagrįstų pilies ir tokios
gyvenvietės buvimą ir nepadarytų žalos vietovėje išlikusiam archeologiniam
paveldui.
3 Nemuno zonos kultūriniai ištekliai turi labai didelę edukacinę reikšmę. Šioje
teritorijoje turėtų būti kuriamos ir plėtojamos edukacinės programos, kurios
ugdytų pilietiškumą ir patriotiškumą, puoselėtų valstybingumą ir tautiškumą.
Tam galima panaudoti naujųjų amžių istoriją liudijančius objektus – tai
partizaninių kovų, žuvimo ir laidojimo, žydų žudynių vietos. Paįvairinant
edukacines programas žymių mūšių vietose būtų galima rengti mūšių datų
paminėjimus su įvairiomis atrakcijomis ir inscenizacijomis. Taip pat svarbu
atkurti buvusį kultūros įstaigų (muziejų, teatrų, kultūros namų, kuriuose veiktų
ne tik profesionalūs, bet ir mėgėjiški kolektyvai) potencialą kaip svarbios
edukacinės sistemos dalį.
4 Įvertinus Nemuno zonos kultūros paveldo objektų būklę ir šių objektų priežiūros
patirtį siūloma iškelti prioritetą pritaikyti šiuos objektus visuomenės poreikiams
ir turizmo reikmėms. Tai padėtų generuoti lėšas jų atstatymui, apsaugai,
tolimesnei šių objektų priežiūrai.
5 Patartina Nemuno zonoje kuriant kultūrinio turizmo produktus akcentuoti šio
regiono sąsajas su vandeniu (Nemunas, Kuršių marios ir pan.). Šią specifiką ypač
padėtų išryškinti žvejybos tradicijos, amatai (tinklų pynimas ir pan.), kulinarinis
paveldas susijęs su žuvies gaminimo tradicijomis.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
55
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
6 Kultūrinio turizmo plėtroje reiktų išnaudoti kultūrinę įvairovę, kurti Nemuno
zonos kaip įvairių tradicijų ir kultūrų regiono, naujiems iššūkiams, progresui ir
naujovėms atviro krašto įvaizdį. Tą pasiekti padėtų renginių įvairovė, įvairių
amatų ir meno formų populiarinimas. Taip pat svarų vaidmenį atliktų skirtingų
religinių tradicijų sugyvenimas ir puoselėjimas.
7 Nemuno zonos turizmo plėtrai yra palankios sąlygos plėtoti turizmo formas
susijusias su moksline, mokomąja veikla. Reikia siekti turizmo plėtroje išnaudoti
Kauno miesto mokslinį potencialą, mokslų įstaigų komunikacijas su užsieniu, jų
mainų programas, taip pat stiprinti Druskininkų (kurti Birštono) kaip
pagrindinio Lietuvos konferencijų ir mokymų centro statuso įvaizdį.
8 Kultūrinio turizmo plėtroje yra palanku išnaudoti saugomų teritorijų tinklą. Visų
pirma dėl savo gamtinės vertės bei šių teritorijų kraštovaizdžių aukštos estetinės
vertės jie gali papildomai pritraukti daug lankytojų. Iš kitos pusės sukurtos šių
teritorijų priežiūros ir tvarkymo struktūros potencialas gali būti panaudotas
kultūrinio turizmo plėtroje. Šias teritorijas prižiūrinčios ir tvarkančios institucijos
turi būti įtrauktos į turizmo strateginio planavimo procesą, turizmo plėtros idėjų
generavimą, projektų rengimą ir įgyvendinimą.
9 Gamtinių išteklių gausa ir kokybė Nemuno zonoje sudaro puikias galimybes
formuoti šios teritorijos kaip turistinio regiono įvaizdį, akcentuojant vietos
gyvensenos sugyvenimo su gamta tradicijas, išryškinant vietos kraštovaizdžio
estetinę vertę, gamtos įtaką formuojantis vietos kultūrai ir tradicijoms.
10 Nemuno zonos vandens ištekliai formuoja šios teritorijos išskirtinumą.
Kultūrinio turizmo plėtroje reiktų vis labiau akcentuoti vandens įtaką vietos
gyventojų gyvensenai. Kaip pavyzdį būtų galima paminėti ekskursijas į
potvynių teritorijas potvynio metu, žvejybos tradicijų demonstravimą ir pan.
11 Nemuno zonos gamtiniai ištekliai yra palankūs formuoti įvairiapusę
infrastruktūrą. Išskirtinis šios zonos bruožas – vanduo. Nemuno zona skiriasi
nuo likusios Lietuvos tuo, kad čia yra galimybės formuoti labai įvairų vandens
turizmo maršrutų spektrą – nuo lokalių baidarių, kanojų ir plaustų maršrutų
nedidelėmis upėmis iki keliavimo turistiniais laivais Nemuno upe ir Kuršių
mariomis.
12 Kadangi Nemuno zona yra pailga, jos pagrindinė ašis – Nemuno upė, tai ir
infrastruktūros plėtra bei maršrutų kūrimas taip pat turi būti linijinis, susijęs su
Nemunu. Į tai reiktų atkreipti dėmesį formuojant dviračių, vandens ir
autoturizmo maršrutus.
3.2. Nemuno zonos savivaldybių kultūrinio turizmo plėtros galimybės
Vertinant Nemuno zonos savivaldybių kultūrinio turizmo plėtros galimybes buvo
atlikta savivaldybių ir turizmo informacijos centrų apklausa (žr. 4 priedas. Nemuno
zonos savivaldybių apklausos anketos). Atliekant įvairių objektų pritaikymo
kultūrinio turizmo plėtrai galimybių analizę buvo iškeltas principas, kad vienas iš
svarbių veiksnių šioje srityje yra vietinė iniciatyva bei idėjų generavimo vietiniame
lygmenyje potencialas.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
56
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Vertinant kultūrinio turizmo plėtros galimybes bei išteklius Nemuno zonoje išryškėja
ryškus edukacinis kontekstas, kultūrinio turizmo sąsajos su žmogaus ugdymo veikla,
saviaukla ir dvasiniu tobulėjimu. Todėl tolimesnėje kultūrinio turizmo plėtroje neturi
būti remiamasi vien ekonominiu ir finansiniu pagrindimu, o pagrindiniai kultūrinio
turizmo produktų vertinimo kriterijai turėtų būti jo edukacinė reikšmė, vartotojų
pasiekiamumas bei socialinis poveikis.
3.2.1. Nemuno zonos savivaldybių kultūrinio turizmo plėtros potencialas
Analizuojant Nemuno zonos objektus, kuriuos būtų galima pritaikyti kultūrinio
turizmo produktų kūrime ir plėtroje, pagal pritaikomumą kultūrinio turizmo plėtroje
bei jų edukacinį kontekstą jie buvo suskirstyti į:
1. Objektai, skirti kultūros, valstybingumo, tautiškumo puoselėjimui bei šios
veiklos derinimas su rekreaciniu procesu. Tam numatoma:
a. Ekspozicinės veiklos ir muziejų stiprinimas integruojant juos į Nemuno
zonos kultūrinio turizmo sistemą. Tam būtina numatyti ekspozicijų
atnaujinimą ir plėtrą, edukacinių programų vystymą, įvairių renginių
organizavimą bei šių įstaigų materialinės bazės stiprinimą.
b. Tradicinės gyvensenos bei tradicinių amatų, kaip svarbios edukacinės
priemonės, populiarinimas ir skatinimas. Tai ir įvairių atrakcijų
susijusių su amatais vystymas, materialinės amatininkų bazės
stiprinimas bei amatininkų išnaudojimas rinkodarinių priemonių
gamyboje ir plėtroje.
c. Valstybingumo paminklų, kaip tautiškumo, valstybingumo ir
patriotiškumo ugdymo priemonės išnaudojimas ir jų integravimas į
kultūrinio turizmo sistemą, pritaikant, kuriant specifinius teminius
turizmo produktus.
d. Kultūros paveldo (tiek materialiojo, tiek nematerialiojo) pritaikymas
komerciniams turizmo tikslams laikantis principų, padedančių
užtikrinti jų kultūrinį statusą, maksimaliai išlaikant komercinių ir
kultūrinių aspektų pusiausvyrą.
2. Religinių tradicijų, sakralinio paveldo puoselėjimas ir pažinimas bei jų
pritaikymas kultūrinio turizmo plėtroje. Tam numatoma:
a. Skatinti domėjimąsi įvairiomis religijomis, o per sakralinio paveldo
pažinimo procesą skatinti tarpkonfesinį bendradarbiavimą ir
tarpusavio supratimą, ugdyti žmonėse religinę ir tautinę toleranciją. Tai
sudaro unikalias sąlygas Nemuno zonos, kaip religinės ir tautinės
tolerancijos regiono, įvaizdžio kūrimui.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
57
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
b. Įvairių religijų ir konfesijų ritualų apeigų populiarinimas, siekiant
sudaryti tinkamesnes sąlygas žmogaus dvasinių poreikių tenkinimui
bei kartu jas integruojant į kultūrinio turizmo sistemą, stiprinti religinių
objektų, kuriuose jos atliekamos, materialinę bazę.
c. Skatinti piligrimystę bei domėjimąsi religiniais renginiais. Tai sudarytų
sąlygas populiarinti įvairius religinius renginius (ypač atlaidus) bei
juos integruoti į kultūrinio turizmo sistemą.
3. Šiuolaikinio ir tradicinio meno bei kultūros formų įvairovės populiarinimas
bei rekreacinių produktų, paslaugų ir atrakcijų įvairovės praplėtimas. Tam
numatoma:
a. Įvairių kultūrinių, pramoginių, meninių renginių ir švenčių plėtra.
Platesnis ir įvairesnis renginių spektras formuos Nemuno zonos, kaip
svarbaus turistinio regiono, įvaizdį, padės pritraukti daugiau turistų,
skatins rekreacinės infrastruktūros plėtrą. Kartu kultūriniai ir meno
renginiai yra gera ir žmonėms patraukli edukacinė priemonė, jų
pagalba skatinamas susidomėjimas vietos kultūra, amatais, menu ir
kitais kultūros aspektais.
b. Įvairių meno ir kultūros įstaigų potencialo išnaudojimas Nemuno
zonos kultūrinio turizmo plėtrai. Pagrindinės kryptys: meno dirbinių,
kaip rinkodaros priemonių gamyba ir platinimas, Nemuno zonos
įvaizdžio formavimas.
Lentelė Nr. 10. Nemuno zonos savivaldybių potencialas kultūrinei-turistinei plėtrai
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
Druskininkų savivaldybė
Valstybingumo ir tautiškumo puoselėjimas
Krašto istorinis Miško muziejus „Girios Aidas“, 1. Edukacinių programų
paveldas ir muziejai Druskininkų m. muziejus ir filialas, M. K. objektuose rengimas ir
Čiurlionio muziejus, Ž. Lipšico muziejus, populiarinimas.
Druskininkų rezistencijos ir tremties
2. Įtraukimas į teminius
relikvijų muziejus, Leipalingio vid. m-klos
pažintinius ir edukacinius
kraštotyros muziejus, Valstybinio Vilniaus
maršrutus.
Gaono muziejaus filialas.
3. Įvairių teminių renginių ir
Grūto parkas (sovietinių skulptūrų
jų ciklų organizavimas.
ekspozicija).
4. Mokymų, paskaitų, plenerų
M. K. Čiurlionio sodyba.
organizavimas.
Žiogelių kaimas (etnokultūrinis
5. Atstatyti Žiogeliuose XIX a.
draustinis).
autentišką sodybą, kurioje
būtų įrengtas panemunės
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
58
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
dzūkų gyvensenos būdą
atspindintis buities
muziejus.
Piliakalniai, kapinynai ir senovės 1. Piliakalnių įtraukimas į
gyvenvietės Druskininkuose, Černiauskų pažintinius maršrutus.
k., Druskininkėlių k., Taikūnų k.
2. Tradicinių renginių ant
piliakalnių organizavimas.
3. Pagoniškų tradicijų
(apeigų, ritualų ir pan.)
populiarinimas.
Mitologinio paveldo Švendubrės akmuo su dubenėliais, vad. 1. Mitologinio paveldo
panaudojimas Velnio akmeniu, Švendubrės k. objektų, kaip pažintinių,
turizmo plėtrai įtraukimas į turistinius
Mizarų meteoritinio kraterio vieta, Mizarų
maršrutus.
k.
2. Tradicijų lankytis per
Raigardo slėnis
žmonių asmenines šventes
(vestuvės, išleistuvės ir
pan.) formavimas.
3. Mitologinio paveldo
objektų pritaikymas
pagoniškoms tradicijoms
(apeigoms, ritualams ir
pan.), šių tradicijų
populiarinimas.
4. Mizarų meteoritinio
kraterio vietos, kaip
edukacinės priemonės,
panaudojimas.
Valstybingumo Vadavietės Snaigupės k., Liepiškių k. 1. Objektų pritaikymas
paminklai edukacinėms reikmėms,
J. Vitkaus-Kazimieraičio, J. Radziukyno-
įskaitant ir pažintinėms
Karvelio, A. Stravinsko-Jokerio ir P.
ekskursijoms.
Valentukevičiaus-Gruodžio, J. Ptakausko-
Liepos, A. Jurgelevičiaus-Nevėžio ir P. 2. Pritaikymas proginiams
Mikelionio-Kibirkšties ir kitų istorijos renginiams (įvairių datų
veikėjų žuvimo vietos. minėjimas, valstybingumo
šventės ir pan.).
1863 m. sukilimo dalyvių kapas.
Nepriklausomybės paminklas
Leipalingyje, Tremtiniams paminklas
Švendubrėje, Paminklas Lietuvos karaliui
Mindaugui Druskininkuose, Paminklas
1863 sukilėliams Barzdžiūnuose.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
59
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
Architektūrinio ir Druskininkų miesto istorinė dalis. 1. Kultūrinio ir turistų
urbanistinio paveldo aptarnavimo centro su
K. Dineikos fizinės kultūros parkas.
pristatymas ir plačiu paslaugų ir atrakcijų
populiarinimas spektru kūrimas
Druskininkų miesto
istorinėje dalyje.
2. Aktyvaus poilsio ir
sportinių pramogų plėtra,
K. Dineikos fizinės kultūros
parkas.
Senosios vilos Druskininkų mieste. 1. Rekreacinių-
reprezentacinių bei aukštos
Vandens malūnai Mizarų k.
kokybės turistinių paslaugų
Leipalingio dvaro rūmai. centrų kūrimas
Švendubrės kaimas (gatvinis), Latežerio Druskininkų miesto
kaimas (gatvinis). senosiose vilose.
2. Daugiafunkcinio turizmo
paslaugų centro kūrimas
Leipalingio dvaro rūmuose.
3. Kaimo turizmo sodybų
plėtra etnografiniuose
kaimuose.
Religinio paveldo pažinimas
Religinio paveldo Stačiatikių cerkvė Dievo Motinos ikonos 1. Religinio paveldo objektų
pažinimas „Visų liūdinčiųjų džiaugsmas“, 1865 m., įtraukimas į turistinius
Druskininkai. maršrutus.
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo 1. Religinio paveldo objektų
prasidėjimo bažnyčia (1936 m.), Gerdašiai, įtraukimas į turistinius
Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų maršrutus.
bažnyčia (1806–1821 m.), Leipalingis, Švč.
2. Apeigų ir ritualų (krikšto,
Apaštalo Baltramiejaus bažnyčia (1910 m.,
komunijos, santuokos ir kt.)
perstatyta 1921 m.), Ratnyčia, Švč.
šiuose objektuose
Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia
populiarinimas ir jų
(1912–1931), Druskininkai.
išnaudojimas turizmo
plėtroje.
Meno tradicijų ir modernizmo derinimas
Meno, pramoginiai Menininkų pleneras „Druskos 1. Renginių kaip papildomos
renginiai, renginiai, metamorfozės“. atrakcijos turistams
skirti etninės kultūros organizavimas.
Tradicinis dailininkų pleneras
ir istorinių tradicijų
2. Edukacinių renginių, kaip
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
60
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
puoselėjimui „Raigardas“. vienos iš svarbiausių
edukacinės priemonės,
Poetinis Druskininkų ruduo.
organizavimas.
Didysis muzikų paradas.
3. Renginių kaip vietinės
Druskininkų kurorto šventė. kultūros, amatų, meno
Kamerinės muzikos dienos. populiarinimo priemonės
organizavimas.
Smuiko muzikos festivalis.
Tarptautinis pianistų ir kamerinių orkestrų
festivalis „Muzika be sienų“.
Menų festivalis „Druskininkų vasara su M.
K. Čiurlioniu“.
Dainavos krašto folkloro šventė.
Šeimų stovykla „Šeimos tradicijos“.
Druskininkų skulptorių simpoziumas.
Muzikos festivalis „Country vakarienė“.
Jaunimo kamerinės muzikos dienos
„Druskomanija“.
Tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis
Druskininkų ruduo“ .
Atsisveikinimo su vasara šventė „Vasaros
aidai“.
Druskininkų teatro festivalis.
Operetės šventė Druskininkuose.
Diksilendo muzikos festivalis
„Druskininkai Band“
Meno įstaigos, meno Mažoji galerija. 1. Suvenyrų ir kitų Nemuno
kūrinių ekspozicijos zonos rinkodaros
V. K. Jonyno galerija.
priemonių gamyba ir
Galerija „Sofa“. platinimas.
2. Nemuno zonos teigiamo
įvaizdžio formavimas.
M. K. Čiurlionio paminklas, „Ratnyčėlė“, 1. Objektų įtraukimas į
„Prie šaltinio“, „Poilsis“, „Motinystė“, pažintinius maršrutus.
„Skrydis“, V. Kašubos paminklai.
2. Regiono įvaizdžio
Skulptūrų ansamblis „M. K.Čiurlionio formavimas ir regiono
kelias“. populiarinimas.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
61
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
Varėnos rajono savivaldybė
Valstybingumo ir tautiškumo puoselėjimas
Tradicinių amatų, Juodosios keramikos tradicijos 1. Atrakcijų susijusių su
menų puoselėjimas Maksimonių, Zakavolių, Pelekiškių tradiciniais amatais
kaimuose. vystymas: „atvirų“
dirbtuvių įrengimas, amatų
Verbų rišimas, sodų nėrimas, audimo
demonstravimas ir
tradicijos Maksimonyse, Marcinkonyse,
mokymas, renginių
Musteikoje, Panočių kaime.
susijusių su amatais
Amatų ir meno tradicijos Perlojoje. organizavimas.
Kalvystė ir medžio drožimo tradicijos 2. Įtraukimas į specializuotus
Andriūnų, Gudakiemio kaimuose. ir bendrus pažintinius
maršrutus.
3. Suvenyrų gamyba ir
prekyba.
Mitologinių objektų Akmenys: Raganos akmuo, akmuo 1. Kaip pažintinių objektų
pritaikymas turizmui „Jaučio pėda“, akmuo „Užkeikta merga“; įtraukimas į turistinius
Papiškių akmuo su „jaučio ir kiškio maršrutus.
pėdomis“, vad. Pėdakmeniu, Genionių
2. Tradicijų lankytis per
akmuo, vad. „Kiškio bažnyčia”, Genionių
žmonių asmenines šventes
k., akmuo, vad. „Mergos akmeniu“,
(vestuvės, išleistuvės ir
Geidukonių k.
pan.) formavimas.
3. Pritaikymas pagoniškoms
tradicijoms (apeigoms,
ritualams ir pan.), šių
tradicijų populiarinimas.
Krašto istorinis Piliakalniai: Liškiavos piliakalnis, 1. Piliakalnių įtraukimas į
paveldas ir muziejai Merkinės piliakalnis, Piliakalnis su pažintinius maršrutus.
gyvenviete, Jakėnų sen., Voniškių k.,
2. Tradicinių renginių ant
piliavietė, vad. Karalienės Bonos pilimi,
piliakalnių organizavimas.
Zamkavo kalnu, Dubičių k. piliakalnis
(vad. Norkūno pilimi) su gyvenviete, 3. Pagoniškų tradicijų
piliakalnis, vad. Ulbinų, Čepelūnų, (apeigų, ritualų ir pan.)
Vydenių sen. Barčių k., Radysčiaus populiarinimas.
piliakalnis. 4. Medinės pilies imitacijos
ant piliakalnio pastatymas,
šalia pastatant senovės
gyvenvietės imitaciją –
skanseną.
Kapinės (palaidoti žydai, nužudyti 1. Objektų pritaikymas
edukacinėms reikmėms,
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
62
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
hitlerinės okupacijos metu), Merkinės mst. taip pat ir pažintinėms
ekskursijoms.
Kapinės (palaidoti žydai, nužudyti
hitlerinės okupacijos metu), Sen. Varėnoje. 2. Pritaikymas proginiams
renginiams (įvairių datų
Kapinės (palaidoti rusų kariai, žuvę
minėjimas, valstybingumo
Antrajame pasauliniame kare), Sen.
šventės ir pan.)
Varėnoje.
V. Krėvės – Mickevičiaus kapas.
Vinco Krėvės – Mickevičiaus memorialinis 1. Edukacinių programų
muziejus, Subartonių k. objektuose rengimas ir
populiarinimas.
Merkinės kraštotyros ir genocido
muziejus, Merkinės mst. 2. Įtraukimas į teminius
pažintinius ir edukacinius
Bitininkystės muziejus Musteikos k.
maršrutus.
Perlojos istorijos-etnografijos muziejus,
3. Įvairių teminių renginių ir
Perlojos k.
jų ciklų organizavimas.
Matuizų pagrindinės mokyklos
4. Mokymų, paskaitų, plenerų
kraštotyros muziejus, Matuzų k.
organizavimas.
Nedzingės pagrindinės mokyklos
kraštotyros muziejus, Nedzingės k.
Čepkelių rezervato gamtos muziejus.
Tautodailininko A. Česnulio vėjo malūnas
-muziejus.
Dzūkijos nacionalinio parko etnografijos
muziejus Marcinkonyse.
Valstybingumo Lietuvos nepriklausomybės paminklas 1. Objektų pritaikymas
paminklai Senojoje Varėnoje, 1863 metų sukilimo edukacinėms reikmėms,
dalyvių kapinės ir paminklas Dubičiuose, taip pat ir pažintinėms
Pirčiupių memorialas, paminklas Lietuvos ekskursijoms.
kariams, skulptūrų ansamblis 1863 m.
2. Pritaikymas proginiams
sukilėliams Dubičiuose ir Rakuose.
renginiams (įvairių datų
Lietuvos karių-savanorių kapai (palaidoti minėjimas, valstybingumo
kariai, žuvę 1919–1920 m. už Lietuvos šventės ir pan.).
nepriklausomybę).
3. Partizanų buities ir
A. Ramanausko–Vanago vadavietė gyvenimo būdo
Kasčiūnų km. demonstravimas Vanago
vadavietėje.
Žuvimo vieta (1946 m. 04–03 sodyba,
kurioje buvo Geležinio vilko rinktinės 4. 1863 m. sukilimo mūšio
štabas, mūšyje žuvo rinktinės vadas inscenizacija.
leitenantas Leonas Tarasevičius-Aras,
Pabaronės k.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
63
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
1863 metų sukilimo mūšio vieta.
Architektūrinio ir Senoji Merkinės dalis ir jos Rotušės 1. Merkinės ir Valkininkų
urbanistinio paveldo liekanos. miesteliuose periferinių
pristatymas ir turistinių paslaugų centrų
Senoji Valkininkų dalis.
populiarinimas su karčema, smukle,
Musteikos, Zervynų, Čižiūnų, Dargužių, tradicinėmis krautuvėlėmis
Dubininko, Lynežerio ir kt. etnografiniai formavimas.
kaimai.
2. Kaimo turizmo sodybų
Aukštagirio geležies liejyklos vieta. plėtra etnografiniuose
kaimuose.
3. Tradicinių amatų „atvirų“
dirbtuvėlių plėtra
etnografiniuose kaimuose.
4. Miestelių ir etnografinių
kaimų įtraukimas į
teminius ir bendruosius
pažintinius maršrutus.
Religinio paveldo pažinimas
Religinio paveldo Merkinės bažnyčia ir šventoriaus vartai – 1. Religinio paveldo objektų
pažinimas varpinė, Liškiavos bažnyčios ir įtraukimas į turistinius
dominikonų vienuolyno ansamblis, maršrutus.
Babriškių k. bažnyčia (Švč. Dvasios
2. Apeigų ir ritualų (krikšto,
kapinių koplyčia, 1836), Nedzingės
komunijos, santuokos ir kt.)
bažnyčia, Akmenio kaimo bažnyčia ir
šiuose objektuose
varpinė.
populiarinimas ir jų
išnaudojimas turizmo
plėtroje.
Altoriai su skulptūromis, paveikslas 1. Religinio paveldo objektų
„Marija su kūdikiu“, skulptūra „Šv. įtraukimas į turistinius
Agota“ ant stulpo; sieninė tapyba: maršrutus.
„Šventoji Trejybė“, „Šv. Dominykas“,
2. Šių objektų atvaizdų
„Kristus, sakantis pamokslą“, „Karalaitis
panaudojimas suvenyrų
Kazimieras tarp bažnyčios ir valdžios
gamyboje.
atstovų“, „Bažnyčios tėvai“ „Bažnyčios ir
valdžios atstovai“, „Bažnyčios vadovai“,
„Grojantieji angelai“ – Liškiavos Švč.
Trejybės parapijos bažnyčioje ir
vienuolyne.
Religinės tradicijos ir Šv. Jono atlaidai Senojoje Varėnoje, Šv. 1. Religinių renginių
šventės Onos atlaidai populiarinimas siekiant
pritraukti piligrimus ir
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
64
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
tikinčiuosius.
Meno tradicijų ir modernizmo derinimas
Meno, pramoginiai „Dargužių pavasaris“. 1. Renginių kaip papildomos
renginiai, renginiai atrakcijos turistams
Valstybės dienos minėjimas prie Merkinės
skirti etninės kultūros organizavimas.
piliakalnio.
ir istorinių tradicijų
2. Edukacinių renginių kaip
puoselėjimui Folkloro ir postfolkloro festivalis
vienos iš svarbiausių
„Atspindžiai“;
edukacinės priemonės
Alytaus apskrities armonikierių šventė organizavimas.
,,Armonikaicis“ Varėnoje.
3. Renginių kaip vietinės
Kasmetinis renginys ,,Grybų šventė“ kultūros, amatų, meno
Varėnoje. populiarinimo priemonės
Sekmadienio muzikos koncertai Senosios organizavimas.
Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje.
M. K. Čiurlionio gimimo minėjimas ir
„Sidabrinių bičių“ apdovanojimų
įteikimas.
V. Krėvės-Mickevičiaus gimimo metinių
minėjimas Subartonyse.
Meno įstaigos, meno Dailės studija „Kadagys“ Varėnoje – 1. Suvenyrų ir kitų Nemuno
kūrinių ekspozicijos skulptūros, drožiniai, senovinių įrankių zonos rinkodaros
rinkinys, amatų mokymai. priemonių gamyba ir
platinimas.
„Juzefa“ mini galerija Perlojoje.
2. Nemuno zonos teigiamo
įvaizdžio formavimas
Stogastulpių ansamblis „Čiurlionio 1. Objektų įtraukimas į
kelias“, Klepočių kryžių ansamblis, pažintinius maršrutus.
Merkinės kryžių kalnelis, Merkinės miesto
2. Regiono įvaizdžio
ribų ženklai.
formavimui ir regiono
Paminklas V. Krėvei-Mickevičiui. populiarinimui.
Skulptūra „Motina“, Pirčiupių k.
Lazdijų rajono savivaldybė
Valstybingumo ir tautiškumo puoselėjimas
Krašto istorinis Piliakalniai: Rudaminos, Prelomciškės, 1. Piliakalnių įtraukimas į
paveldas ir muziejai Paveisininkų, Šlavantų, Buniškių, pažintinius maršrutus.
Elveriškės, Ežerėlių, Kuklių, Mikyčių,
2. Tradicinių renginių ant
Paladijų, Verstaminų I, II, III
piliakalnių organizavimas.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
65
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
Kapčiamiesčio senovės gyvenvietė. 3. Pagoniškų tradicijų
(apeigų, ritualų ir pan.)
populiarinimas.
4. Medinės pilies imitacijos
ant piliakalnio pastatymas,
šalia pastatant senovės
gyvenvietės imitaciją –
skanseną.
Veisiejų miesto istorinis centras. 1. Turistų aptarnavimo centro
su karčema, smukle,
tradicinėmis krautuvėlėmis
bei „atvirų“ tradicinių
amatų dirbtuvių
komplekso kūrimas.
Lazdijų krašto muziejus ir jo filialai: 1. Edukacinių programų
Motiejaus Gustaičio memorialinis objektuose rengimas ir
muziejus, Laisvės kovų muziejus „Kraujo populiarinimas.
takais“, etnografinė Prano Dzūko sodyba-
2. Įtraukimas į teminius
muziejus, Veisiejų krašto muziejus, D.
pažintinius ir edukacinius
Mazurkevičiaus akmenų muziejus
maršrutus.
„Jotvingių kiemas“, Šventežerio vid. m-los
kraštotyros muziejus, A. Žmuidzinavičiaus 3. Įvairių teminių renginių ir
vid. m-los istorijos muziejus, J. Raitelaičio jų ciklų organizavimas.
memorialinis muziejus, Kapčiamiesčio vid. 4. Mokymų, paskaitų, plenerų
m-los etnografijos muziejus, Rudaminos organizavimas.
pagr. m-los kraštotyros muziejus.
Architektūrinio ir Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas. 1. Objektų pritaikymas
urbanistinio paveldo edukacinėms reikmėms,
1831 m. sukilimo dalyvės E. Pliaterytės
pristatymas ir taip pat ir pažintinėms
kapas Kapčiamiestyje.
populiarinimas ekskursijoms.
1863 metais Povilo Suzino vadovaujamų
2. Pritaikymas proginiams
sukilėlių mūšio vieta.
renginiams (įvairių datų
Kautynių tarp Lietuvos laisvės kovotojų ir minėjimas, valstybingumo
NKVD dalinių vieta. šventės ir pan.).
3. Mūšių inscenizacija mūšių
vietose.
Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba. 1. Aukštos klasės vasaros
rezidencijos įkūrimas (A.
Rudaminos buvusio dvaro sodyba.
Kirsnos ar kitose dvaro
Vainežerio, Veisiejų, Aukštadvario, sodybose).
Makauciškės, Bulakavo, Būdviečio,
2. Religinio centro įkūrimas
Dumblio dvarai.
Rudaminos buvusio dvaro
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
66
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
sodyboje.
3. Kamerinių renginių, verslo
susitikimo ir seminarų
centrų įkūrimas
rekonstruojant ar atstatant
dvarų sodybas.
Religinio paveldo pažinimas
Religinio paveldo Bažnyčios: Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia, 1. Religinio paveldo objektų
pažinimas ir įtraukimas į turistinius
Kryžių bažnyčia ir joje vykstantys atlaidai,
puoselėjimas maršrutus.
Rudaminos Šv. Trejybės bažnyčia,
2. Apeigų ir ritualų (krikšto,
Šv. Onos bažnyčia Lazdijuose. santuokos, komunijos ir kt.)
šiuose objektuose
populiarinimas ir jų
išnaudojimas turizmo
plėtroje.
Meno tradicijų ir modernizmo derinimas
Meno, pramoginiai Oninės ant Prelomciškės piliakalnio. 1. Renginių kaip papildomos
renginiai, renginiai atrakcijos turistams
skirti etninės kultūros organizavimas.
ir istorinių tradicijų
puoselėjimui
Alytaus miesto ir rajono savivaldybės
Valstybingumo ir tautiškumo puoselėjimas
Etninės kultūros Veltinių vėlimas, vytelių pynimas, 1. Atrakcijų susijusių su
bruožai (dzūkai, medinių statinaičių gamyba, dzūkiškų tradiciniais amatais
totoriai) molinių švilpynių gamyba, kalvystė, vystymas: „atvirų“
medžio drožyba. dirbtuvių įrengimas, amatų
demonstravimas ir
Dzūkiškos bandos keptos ant kopūsto lapų
mokymas, renginių
arba ajerų.
susijusių su amatais
Alytaus krašte (Raižiuose) gyvenančių organizavimas.
totorių kepamas pyragas Šimtalapis.
2. Įtraukimas į specializuotus
ir bendrus pažintinius
maršrutus.
3. Suvenyrų gamyba ir
prekyba.
4. Turistinių maršrutų
susipažinimo su
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
67
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
kulinariniu paveldu
sukūrimas.
Krašto istorinis Alytaus kraštotyros muziejus ir filialai, 1. Edukacinių programų
paveldas ir muziejai Alytaus teisėsaugos ir teisėtvarkos objektuose rengimas ir
muziejus, dailininko Žmuidzinavičiaus populiarinimas.
memorialinė sodyba, A. Matučio
2. Įtraukimas į teminius
memorialinis muziejus, A. Jonyno
pažintinius ir edukacinius
memorialinis muziejus, Etnografijos klasė-
maršrutus.
muziejus, Mūsų tautos istorijos atminties
muziejus. 3. Įvairių teminių renginių ir
jų ciklų organizavimas.
4. Mokymų, paskaitų, plenerų
organizavimas.
Daugų, Simno ir Butrimonių istoriniai 1. Daugų, Simno ir
centrai. Butrimonių miesteliuose
turistų aptarnavimo vietų
Bakšių senovinė gyvenvietė Alytuje.
su karčema, smukle,
tradicinėmis krautuvėlėmis
bei „atvirų“ tradicinių
amatų dirbtuvių kūrimas.
2. Skanseno kūrimas Bakšių
senovinėje gyvenvietėje.
Buvęs Dapkiškių dvaras. 1. Dapkiškių dvaro
atstatymas pritaikant jį VIP
20 sodybų Daugirdų gatvinis kaimas.
rekreacinėms paslaugoms.
Ažuolinių malūnas.
2. „Gyvosios“ ekspozicijos
įrengimas Ąžuolinių
malūne.
3. Lankytojų aptarnavimo
centro su smukle, karčema,
krautuvėlėmis ir kaimo
turizmo sodybomis
kūrimas Daugirdų kaime.
Alytaus gynybiniai įtvirtinimai (fortai). 1. Objektų pritaikymas
edukacinėms reikmėms,
Senoji Alytaus geležinkelio stotis.
taip pat ir pažintinėms
Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas. ekskursijoms.
Alytaus miesto sodas. 2. Pritaikymas proginiams
Punios kapinių senoviniai dzūkiški renginiams (įvairių datų
mediniai kryžiai, XIX a. geležinkelio tilto minėjimas, valstybingumo
liekanos Alytuje. šventės ir pan.)
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
68
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
Piliakalniai Alytaus miesto ir rajono 1. Piliakalnių įtraukimas į
savivaldybėse: Alytaus piliakalnis, Punios, pažintinius maršrutus.
Radžiūnų, Bambininkų, Kaukų, Papėčių,
2. Tradicinių renginių ant
Obelijos, Žilvios, Rumbonių, Gerulių,
piliakalnių organizavimas.
Pivašiūnų, Poteronių, Dzirmiškių,
Piliakalnio piliakalniai. 3. Pagoniškų tradicijų
(apeigų, ritualų ir pan.)
Kalnai: Margirio, Aukakalnis,
populiarinimas.
Maldzytkalnis.
4. Medinės pilies imitacijos
ant piliakalnio pastatymas,
šalia pastatant senovės
gyvenvietės imitaciją –
skanseną.
Religinio paveldo pažinimas
Katalikų bažnyčios ir Šv. Liudviko ir Šv. Angelų sargų bažnyčios 1. Religinio paveldo objektų
sakralinis paveldas Alytuje, Nemunaičio Švč. Mergelės įtraukimas į turistinius
Marijos bažnyčia, Rumbonių Šv. Trejybės maršrutus.
bažnyčia, Simno Šv. Mergelės Marijos
2. Apeigų ir ritualų (krikšto,
ėmimo į dangų bažnyčia, Pivašiūnų Šv.
komunijos, santuokos ir kt.)
Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia,
šiuose objektuose
Daugų Dievo apvaizdos bažnyčia,
populiarinimas ir jų
Miroslavo Bažnyčia ir buvęs Marijonų
išnaudojimas turizmo
vienuolynas, Bukauciškių buvusio dvaro
plėtroje.
koplyčia, Šv. Išganytojo bažnyčia
Butrimonyse, Švč. Jėzaus širdies bažnyčia
ir varpinė Ūdijos kaime, Šv. Trejybės
bažnyčios kompleksas Alovėje, Šv.
Trejybės bažnyčia Gudiniškių kaime.
Daugų bažnyčios medinės altoriaus 1. Religinio paveldo objektų
skulptūros, XIX a. apeinamasis altorius įtraukimas į turistinius
Pivašiūnų bažnyčioje, varpas, maršrutus.
pneumatiniai vargonai ir paveikslai
2. Šių objektų atvaizdų
Alytaus Šv. Liudviko bažnyčioje, Šv.
panaudojimas suvenyrų
Jurgio koplytėlė Punioje, paveikslai
gamyboje.
Pivašiūnų senojoje klebonijoje.
Kiti religiniai objektai Raižių totorių mečetė. 1. Religinio paveldo objektų
įtraukimas į turistinius
Alytaus sinagoga.
maršrutus.
2. Objektų panaudojimas
Nemuno regiono, kaip
religinės ir tautinės
tolerancijos krašto,
įvaizdžio kūrimui.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
69
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
Religinės šventės, Žolinių atlaidai Pivašiūnų bažnyčioje. 1. Religinių renginių
renginiai, piligrimų populiarinimas siekiant
Rengiamas maršrutas – piligrimų kelias,
keliai pritraukti piligrimus ir
kuris apima 21 religinį objektą Alytaus
tikinčiuosius.
rajone.
2. Rengiamo maršruto –
piligrimų kelio
populiarinimas
Meno tradicijų ir modernizmo derinimas
Meno vertybės, Skulptūra „Laisvės angelas“ Alytuje, 1. Objektų įtraukimas į
ekspozicijos ir Jaunimo parko metalo plastiko 12 pažintinius maršrutus.
paminklai skulptūrų kompleksas, skulptūros
2. Regiono įvaizdžio
„Jaunystė“ ir „Patrimpas“ Alytuje,
formavimas ir regiono
medinių skulptūrų kompleksas pagonių
populiarinimas.
tema „Žaltės slėnis“ Punios šile, parko
„Dainavos legenda“ skulptūros
Pupasodžio k., Lietuvos kario paminklas
Nemunaityje, A. Matučio literatūrinių
kūrinių personažų medinės skulptūros.
Meno, pramoginiai Alytaus miesto šventė (atviras renginys). 1. Renginių kaip papildomos
renginiai, renginiai atrakcijos turistams
Tarptautinis lėlių teatrų festivalis
skirti puoselėti etninę organizavimas.
„Aitvaras“.
kultūrą ir istorines
2. Edukacinių renginių kaip
tradicijas Tarptautinė Bonsų paroda.
svarbios edukacinės
Tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis priemonės organizavimas.
„Alytaus bienalė“.
3. Renginių kaip vietinės
Šviežios duonelės šventė (Oninės) Punioje. kultūros, amatų, meno
Pietų Lietuvos kaimų teatrų šventė populiarinimo priemonės
„Kaimo liktarna“. organizavimas.
Tarptautinis folkloro festivalis “Dzūkų
godos”.
Dainavos šalies muzikos festivalis.
Mindaugo karūnavimo diena Dauguose.
Prienų rajono savivaldybė
Valstybingumo ir tautiškumo puoselėjimas
Krašto istorinis Piliakalniai – Bačkininkėlių, Gerulių, 1. Piliakalnių įtraukimas į
paveldas ir muziejai Kieliškio, Klebiškio, Medžionių, pažintinius maršrutus.
Lepelionių, Noreikiškės, Norkūnų,
2. Tradicinių renginių ant
Pagaršvio, Pašlamančio, Paukščių,
piliakalnių organizavimas.
Pašventusio, Žarijų; Napoleono kepurė
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
70
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
(Legelionių). 3. Pagoniškų tradicijų
(apeigų, ritualų ir pan.)
Senkapiai – Alksniakiemio, Ašmintos,
populiarinimas.
Bagrėno ir Pašventupio.
4. Medinės pilies imitacijos
ant piliakalnio pastatymas,
šalia pastatant senovės
gyvenvietės imitaciją –
skanseną.
Prienų krašto muziejus. 1. Edukacinių programų
objektuose rengimas ir
Rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino tėviškė
populiarinimas.
ir joje įkurtas muziejus.
2. Įtraukimas į teminius
Pakuonio kraštotyros muziejus.
pažintinius ir edukacinius
Skriaudžių kaimo buities muziejus. maršrutus.
3. Įvairių teminių renginių ir
jų ciklų organizavimas.
4. Mokymų, paskaitų, plenerų
organizavimas.
Akmuo septyniems ,,Tauro“ apygardos 1. Objektų pritaikymas
,,Geležinio vilko” rinktinės partizanams edukacinėms reikmėms,
atminti. taip pat ir pažintinėms
ekskursijoms.
1945 m. balandžio 14 d. Lietuvos partizanų
kovos su okupantų kariuomene atminimo 2. Pritaikymas proginiams
lenta Būdininkų kaime. renginiams (įvairių datų
minėjimas, valstybingumo
Skersabalio miške esantys partizanų kapai.
šventės ir pan.)
Stogastulpis rezistentų ir Sibiro tremtinių
kančioms atminti.
Skausmo kalnelis, kur palaidoti žuvę
Lietuvos partizanai.
Vokiečių kapinės Trakelių kaime.
Paminklai partizanams Ašmintos kaime.
Žuvusių karių kapinaitės Alksniakiemyje.
Mitologinio paveldo Mitologinis Gaidžio akmuo Būdų kaime, 1. Kaip pažintinių objektų
pritaikymas turizmo akmuo „Raganų pečius“, Laumių įtraukimas į turistinius
plėtrai akmenys, akmuo „Akmeninė piniginė“, maršrutus.
Intuponių akmuo.
2. Tradicijų lankytis per
žmonių asmenines šventes
(vestuvės, išleistuvės ir
pan.) formavimas.
3. Pritaikymas pagoniškoms
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
71
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
tradicijoms (apeigoms,
ritualams ir pan.), šių
tradicijų populiarinimas.
Architektūrinio ir Ašmintos dvaro pastatas ir parko dalis. 1. Aukštos klasės vasaros
urbanistinio paveldo rezidencijos įkūrimas (A.
Buvęs Lielionių dvaras.
pristatymas ir Kirsnos ar kitose dvaro
populiarinimas Daukšiagirės dvaro rūmai. sodybose).
Antano Juočiūno sodyba Mielaiškampio k. 2. Kamerinių renginių, verslo
Veiverių arklių pašto stoties rūmai. susitikimo ir seminarų
centrų įkūrimas
Jiezno dvaro rūmų liekanos. rekonstruojant ar atstatant
dvarų sodybas.
3. Rekreacinių centrų –
rezidencijų dvaruose
kūrimas.
Religinio paveldo pažinimas
Katalikų bažnyčios ir Katalikų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės 1. Religinio paveldo objektų
sakralinis paveldas bažnyčia, Pakuonio Švč. Mergelės Marijos įtraukimas į turistinius
Ėmimo į dangų bažnyčia, Jiezno Švento maršrutus.
Archangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo
2. Apeigų ir ritualų (krikšto,
bažnyčia, Naujosios Ūtos parapijos
santuokos, komunijos ir kt.)
bažnyčia, Kristaus Apsireiškimo bažnyčia,
šiuose objektuose
Prienų katalikų bažnyčia, Stakliškių Šv.
populiarinimas ir jų
Trejybės bažnyčia, Užuguosčio Šv.
išnaudojimas turizmo
apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia,
plėtroje.
Šilavoto Šv. Jėzaus Širdies bažnyčia.
Religinės tradicijos ir Pakuonio parapijos bažnyčioje kasmet 1. Religinių renginių
šventės švenčiami Šv. Jurgio, apaštalų Šv.Petro ir populiarinimas siekiant
Šv. Povilo, Švč. Mergelės Marijos Rožinės pritraukti piligrimus ir
atlaidai. tikinčiuosius.
Meno tradicijų ir modernizmo derinimas
Meno, pramoginiai Tradicinė rajono folkloro šventė ,,Oi 1. Renginių kaip papildomos
renginiai, renginiai būdavo, būdavo…“ atrakcijos turistams
skirti puoselėti etninę organizavimas.
Užgavėnės šventės visose seniūnijose.
kultūrą ir istorines
2. Edukacinių renginių kaip
tradicijas Vaikų teatrų festivaliai „Žaidžiame teatrą“,
svarbios edukacinės
„Mėlynoji paukštė“.
priemonės organizavimas.
Tradicinė rajono Dainų šventė ,,Tykiai
3. Renginių kaip vietinės
tykiai Nemunėlis teka”.
kultūros, amatų, meno
populiarinimo priemonės
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
72
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
organizavimas.
Birštono miesto savivaldybė
Valstybingumo ir tautiškumo puoselėjimas
Krašto istorinis Vytauto kalnas (Birštono piliakalnis), 1. Piliakalnių įtraukimas į
paveldas ir muziejai Paverknių, Šilėnų, Nemajūnų (Geležiūnų), pažintinius maršrutus.
Paverknių ir Babronių piliakalniai.
2. Tradicinių renginių ant
piliakalnių organizavimas.
3. Pagoniškų tradicijų
(apeigų, ritualų ir pan.)
populiarinimas.
4. Medinės pilies imitacijos
ant piliakalnio pastatymas,
šalia pastatant senovės
gyvenvietės imitaciją –
skanseną.
Muziejai: Birštono muziejus, Sakralinis 1. Edukacinių programų
muziejus, Nemuno kilpų regioninio parko objektuose rengimas ir
lankytojų centro ekspozicija populiarinimas.
2. Įtraukimas į teminius
pažintinius ir edukacinius
maršrutus.
3. Įvairių teminių renginių ir
jų ciklų organizavimas.
4. Mokymų, paskaitų, plenerų
organizavimas.
Architektūrinio ir Kurhauzas Birštone. 1. Multifunkcinio rekreacinio
urbanistinio paveldo centro kūrimas Birštono
Mineralinio vandens biuvetė
pristatymas ir kurhauze (integruojant į
populiarinimas sanatorijos „Tulpė“
kompleksą).
2. Mineralinio vandens
biuvetės įrengimas
Siponių kaimas išsaugojęs tradicinius 1. Siponių kaimo įtraukimas į
architektūros puošybos elementus, teminius ir bendruosius
valakinio kaimo išsidėstymą. pažintinius maršrutus.
Religinio paveldo pažinimas
Religinio paveldo Šv. Antano Paduviečio bažnyčia Birštone, 2. Religinio paveldo objektų
pažinimas ir Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia įtraukimas į turistinius
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
73
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
puoselėjimas Nemajūnuose. maršrutus.
Nemajūnų senoji klebonija ir Nemajūnų 3. Apeigų ir ritualų (krikšto,
kapinaitės. komunijos, santuokos ir kt.)
šiuose objektuose
Akademiko N.Silvanavičiaus tapyti
populiarinimas ir jų
paveikslai
išnaudojimas turizmo
Senieji kryžiai Nemajūnų kapinaitėse ir plėtroje.
bažnyčios šventoriuje
Religinės tradicijos ir Šv. Antano Paduviečio atlaidai. 1. Religinių renginių
šventės populiarinimas siekiant
pritraukti piligrimus ir
tikinčiuosius.
Meno tradicijų ir modernizmo derinimas
Meno, pramoginiai Birštono Jazz festivalis. 1. Renginių kaip papildomos
renginiai, renginiai atrakcijos turistams
Miesto šventė.
skirti puoselėti etninę organizavimas.
kultūrą ir istorines Galiūnų varžytuvės „Nemuno galiūnas“.
2. Edukacinių renginių kaip
tradicijas Karališkoji Birštono irklavimo regata. svarbios edukacinės
Sportinių šokių konkursas „Birštono priemonės organizavimas.
ruduo“. 3. Renginių kaip vietinės
Tarptautinė oro balionų fiesta kultūros, amatų, meno
populiarinimo priemonės
organizavimas.
Meno įstaigos, meno Mažosios plastikos darbai kurorte. 1. Regiono įvaizdžio
kūrinių ekspozicijos formavimas ir regiono
Kultūros centras Birštone (dailės
populiarinimas.
ekspozicinis).
Atminties skulptūrų takas.
Paminklas Vytautui.
Kaišiadorių rajono savivaldybė
Valstybingumo ir tautiškumo puoselėjimas
Krašto istorinis Lietuvos liaudies buities muziejus. 1. Edukacinių programų
paveldas ir muziejai objektuose rengimas ir
Tautos tremties ir rezistencijos ekspozicija.
populiarinimas.
Kaišiadorių muziejus.
2. Įtraukimas į teminius
Rumšiškių Jono Aisčio muziejus. pažintinius ir edukacinius
J. Aisčio tėviškės sodybvietė Dovainonyse maršrutus.
ir J. Aisčio kapas Rumšiškių kapinėse. 3. Įvairių teminių renginių ir
Paminklas poetui J. Aisčiui Rumšiškėse. jų ciklų organizavimas.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
74
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
Dailininko V. Didžioko memorialinis 4. Mokymų, paskaitų, plenerų
namas Dovainonyse. organizavimas.
Kardinolo V. Sladkevičiaus tėviškės
sodybvietė Guronyse.
Agrochemiko V. Ruokio memorialinis
namas.
Maisiejūnų piliakalnis, Paparčių 1. Piliakalnių įtraukimas į
piliakalnis, Mergakalnis – kraštovaizdžio pažintinius maršrutus.
objektas Dovainonyse, Guronių alkakalnis,
2. Tradicinių renginių ant
Budelių piliakalnis, Mūro Strėvininkų
piliakalnių organizavimas.
piliakalnis.
3. Pagoniškų tradicijų
(apeigų, ritualų ir pan.)
populiarinimas.
Mitologinio paveldo Laukagalio mitologiniai akmenys 1. Kaip pažintinių objektų
panaudojimas „Žmogaus pėda“ ir Didysis Aukuras, įtraukimas į turistinius
turizmo plėtrai kitaip vad. „Velnio sostas“, Vindžiuliškių maršrutus.
mitologinė dauba, vad. „Velnio duobe“,
2. Tradicijų lankytis per
Nemaitonių akmuo su dubeniu ir kt.
žmonių asmenines šventes
mitologiniai kultūros paveldo objektai.
(vestuvės, išleistuvės ir
pan.) formavimas.
3. Pritaikymas pagoniškoms
tradicijoms (apeigoms,
ritualams ir pan.), šių
tradicijų populiarinimas.
Valstybingumo Partizanų žuvimo vietos ir kapai. 1. Objektų pritaikymas
paminklai edukacinėms reikmėms,
Partizanų koplyčia Kaišiadorių kapinėse.
įskaitant ir pažintinėms
I -ojo pasaulinio karo vokiečių karių kapai ekskursijoms.
Dainavoje, Bačkonyse ir Dovainonyse.
2. Pritaikymas proginiams
Žydų genocido aukų kapai Strošiūnų šile. renginiams (įvairių datų
1941 m. aukų atminimo paminklas ir žydų minėjimas, valstybingumo
genocido aukų kapai Pravieniškėse, šventės ir pan.)
Laisvės paminklas Žiežmariuose.
Architektūrinio ir Žaslių miestelis – urbanistinis paminklas. 1. Lokalių turistinių paslaugų
urbanistinio paveldo centrų su karčema, smukle,
Žiežmarių miestelis – urbanistinis
pristatymas ir tradicinėmis krautuvėlėmis
paminklas.
populiarinimas formavimas.
Kruonio miestelio istorinis centras.
Kruonio pilies liekanos. 1. Kruonio pilies liekanų
gyvosios archeologijos
Žiežmarių dvaras, Bačkonių buvusio
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
75
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
dvaro parkai. ekspozicijos kūrimasis,
plėtra.
Vladikiškių buvusio
dvaro rūmai. 2. Kamerinių renginių, verslo
susitikimų ir seminarų
Buvusio Dominikonų vienuolyno liekanos
centrų įkūrimas
(XVII a.).
rekonstruojant ar atstatant
Darsūniškio miestelio vartai, koplytėlės. dvarų sodybas.
Oginskio rūmai (XVII a.) Mūro 3. Daugiafunkcinių
Strėvininkuose. rekreacinių centrų
Kurniškių buvusio rezidencijų kūrimas
dvaro sodyba. rekonstruojant ar atstatant
dvarų sodybas.
Malūnas ir malūninko namas Tadaravoje.
Religinio paveldo pažinimas
Religinio paveldo Kaišiadorių katedra, 1. Religinio paveldo objektų
pažinimas Vyskupijos kurija, Kruonio bažnyčia (1610 įtraukimas į turistinius
m.), Kalvių bažnyčia (1804 m.) ir varpinė, maršrutus.
Rumšiškių bažnyčia (perkelta 1959 m.) ir
2. Apeigų ir ritualų (krikšto,
varpinė, Darsūniškio bažnyčia, Viliūnų
komunijos, santuokos ir kt.)
bažnyčia, Žaslių bažnyčia, Žiežmarių
šiuose objektuose
bažnyčia.
populiarinimas ir jų
išnaudojimas turizmo
plėtroje.
Sentikių cerkvė Strėvininkuose, Didiškių 1. Religinio paveldo objektų
sentikių cerkvė. įtraukimas į turistinius
maršrutus.
Kruonio stačiatikių cerkvė.
2. Objektų panaudojimas
Žiežmarių sinagoga.
Nemuno regiono, kaip
religinės ir tautinės
tolerancijos krašto,
įvaizdžio kūrimui.
Meno tradicijų ir modernizmo derinimas
Meno, pramoginiai Užgavėnių, Velykų šventės, Rumšiškių 1. Renginių kaip papildomos
renginiai, renginiai Lietuvos liaudies buities muziejus. atrakcijos turistams
skirti puoselėti etninę organizavimas.
kultūrą ir istorines
2. Edukacinių renginių kaip
tradicijas
svarbios edukacinės
priemonės organizavimas.
3. Renginių kaip vietinės
kultūros, amatų, meno
populiarinimo priemonės
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
76
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
organizavimas.
Meno įstaigos, meno Dailės galerija. 1. Suvenyrų ir kitų Nemuno
kūrinių ekspozicijos zonos rinkodaros
priemonių gamyba ir
platinimas.
2. Nemuno zonos teigiamo
įvaizdžio formavimas.
Kauno miesto savivaldybė
Valstybingumo ir tautiškumo puoselėjimas
Istorinių įvykių Kauno miestas. 1. Kauno miesto kaip
vietos, objektai pagrindinio turizmo ir
kultūros centro
formavimas.
2. Kauno miesto kaip
turistinių maršrutų bei
turizmo paslaugų centrinės
ašies panaudojimas.
3. Bazinės turizmo
infrastruktūros (Nemuno
zonos turizmo informacijos
centro įkūrimas,
prieplaukos, kaip regiono
vandens turizmo centro
pritaikymas, dviračių ir
autoturizmo trasų
susikirtimo taškas) Kauno
mieste formavimas.
Kauno pilis. 1. Kauno regiono turizmo
informacijos centro
išplėtimas iki Nemuno
zonos turizmo informacijos
centro.
2. Regiono įvaizdžio
formavimo ir regiono
populiarinimo veikla.
Laisvės paminklas, Vytauto Didžiojo 1. Objektų pritaikymas
paminklas, J. Basanavičiaus biustas, pažintiniam turizmui ir
Knygnešių sienelė. edukacinei veiklai.
2. Objektų pritaikymas
Nemuno zonos įvaizdžio
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
77
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
formavimui ir rinkodaros
priemonėms.
Kauno miesto IX forto muziejus, Nacionalinis M. K. 1. Edukacinių programų
savivaldybės muziejai Čiurlionio dailės muziejus, A. objektuose rengimas ir
Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių populiarinimas.
muziejus („Velnių“), Kauno miesto
2. Įtraukimas į teminius
muziejus ir kiti muziejai.
pažintinius ir edukacinius
maršrutus.
3. Įvairių teminių renginių ir
jų ciklų organizavimas.
4. Mokymų, paskaitų, plenerų
organizavimas.
Kauno miesto Nemuno ir Neries santaka. Geležinkelio 1. Objektų pritaikymas
kraštovaizdžio tunelis. A. Mickevičiaus slėnis, Kauno Nemuno zonos įvaizdžio
ypatumai miesto panoramos, Kauno funikulieriai. formavimui ir rinkodaros
priemonėms.
2. Funikulieriaus kaip
atraktyvaus objekto
populiarinimas.
Religinio paveldo pažinimas
Kauno miesto Pažaislio vienuolyno architektūrinis 1. Religinio paveldo objektų
katalikų bažnyčios ansamblis. įtraukimas į turistinius
maršrutus.
Kauno paminklinė Kristaus prisikėlimo
bažnyčia (apžvalgos aikštelė). 2. Apeigų ir ritualų (krikšto,
komunijos, santuokos ir kt.)
Rotušė (Rotušės a. ).
šiuose objektuose
Arkikatedros bazilika. populiarinimas ir jų
Vytauto bažnyčia. išnaudojimas turizmo
plėtroje.
Šv. Gertrūdos bažnyčia.
3. Religinio paveldo objektų
pritaikymas organizuojant
meno renginius ir jų ciklus
(sakralinės muzikos,
klasikinės muzikos
festivaliai, poezijos vakarai
ir pan.).
Religinės šventės, Nemuno ir Neries santakos aukuras, 1. Pagoniškosios religijos
renginiai Mildos slėnis Aleksote, Jiesios piliakalnis centro bei pagoniškųjų
(Senovės Baltų tikėjimo šventės). tradicijų (apeigų, ritualų ir
pan.) atgaivinimas ir
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
78
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
inscenizavimas.
2. Nemuno zonos kaip
unikalaus regiono įvaizdžio
formavimas.
Meno tradicijų ir modernizmo derinimas
Kauno miesto Mykolo Žilinsko dailės galerija, Kauno 1. Kauno miesto kaip meno ir
savivaldybės meno paveikslų galerija, Tekstilininkų ir kultūros centro įvaizdžio
galerijos ir parodų dailininkų gildijos galerija, G. K. Slavinsko formavimas.
salės kūrinių ir rinkinių galerija-muziejus „Prie
2. Suvenyrų, atributikos ir
aukuro“ ir kitos galerijos bei parodų salės.
kitų rinkodaros priemonių
rengimas ir platinimas.
Meno, pramoginiai Džiazo festivalis „Kaunas Jazz“. 1. Renginių kaip papildomos
renginiai, renginiai atrakcijos turistams
Bike Show Millenium.
skirti puoselėti etninę organizavimas.
kultūrą ir istorines Tarptautinis modernaus šokio festivalis.
2. Edukacinių renginių kaip
tradicijas Kauno dienos. svarbios edukacinės
Hanza dienos. priemonės organizavimas.
Operetė Kauno pilyje. 3. Renginių kaip vietinės
kultūros, amatų, meno
Kauno karilionas (varpų muzikos populiarinimo priemonės
koncertai). organizavimas.
Pažaislio muzikos festivalis.
Kauno rajono savivaldybė
Valstybingumo ir tautiškumo puoselėjimas
Krašto istorinis Piepalių, Lentainių (Radikių) piliakalnis ir 1. Piliakalnių įtraukimas į
paveldas ir muziejai senovės gyvenvietė, Karmėlavos pažintinius maršrutus.
piliakalnis, vadinamas Pilimi, Lepšiškių
piliakalnis, Bernatonių piliakalnis, 2. Tradicinių renginių ant
Rupunionių kaimo senkapis, vadinamas piliakalnių organizavimas.
Sidabriniu kalnu, Šilelio akmens amžiaus 3. Pagoniškų tradicijų
stovykla ir senkapis, Paštuvos senkapis, (apeigų, ritualų ir pan.)
Samylų piliakalnis, Dubravų piliakalnis, populiarinimas.
Pakalniškių piliakalnis, Guogų piliakalnis,
Butvilionių piliakalnis, Jaučakių
piliakalnis, Ringovės piliakalnis,
Altoniškių piliakalnis ir alkakalnis,
Jadagonių piliakalnis, Pyplių piliakalnis ir
senovės gyvenvietė.
Babtų kraštotyros muziejus, Pogrindžio 1. Edukacinių programų
spaustuvė – muziejus „ab”“ Salių kaime, objektuose rengimas ir
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
79
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
muziejus populiarinimas.
J. Lukšos gimnazijoje, Garliavos 2. Įtraukimas į teminius
pažintinius ir edukacinius
krašto muziejus Jonučių vidurinėje
maršrutus.
mokykloje,
3. Įvairių teminių renginių ir
rezistencijos kovų ir tremties atminimo
jų ciklų organizavimas.
kambarys
4. Mokymų, paskaitų, plenerų
Vilkijoje, A. ir J. Juškų etninės
organizavimas.
kultūros muziejus Vilkijoje,
J.Naujalio memorialinis muziejus
Raudondvario dvaro pilyje ir jo filialas
J.Liekio sodyboje Biliūnų k., Prof. T.
Ivanausko sodyba, parkas Obelynėje, K.
Borutos memorialinė sodyba Pajiesio k.,
namas, kuriame gyveno V. Mykolaitis-
Putinas, Kačerginėje, namas, kuriame
gyveno P. Mašiotas Kačerginėje, prof. L.
Vailionio sodyba Ringauduose, J. Naujalio
paminklas ir sodybos vieta
Raudondvaryje.
Valstybingumo Koplytstulpiai ir paminklai Lietuvos 1. Objektų pritaikymas
paminklai Nepriklausomybės sukaktims paminėti, edukacinėms reikmėms,
paminklas lakūnams S. Dariui ir S. Girėnui įskaitant ir pažintinėms
Padainupio k., kryžius ir paminklas ekskursijoms.
„Tauro“ apygardos Birutės rinktinės vado
2. Pritaikymas proginiams
J. Lukšos-Daumanto žuvimo vietoje
renginiams (įvairių datų
Pabartupio k., paminklinis kryžius 20
minėjimas, valstybingumo
„Tauro“ apygardos partizanų atminimui
šventės ir pan.).
Digrių kapinėse, paminklas 1948-08-10
žuvusiems „Tauro“ apygardos
partizanams atminti Jonučių k., paminklas
S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti
Babtuose ant Stabaunyčios kalno,
paminklai knygnešiams Babtuose ir
Garliavoje, Rokų sen. Girininkų k.,
koplytstulpis Lietuvos laisvės armijos
vado K.Veverskio žuvimo vietoje,
koplytstulpis Lietuvos tremtiniams
Babtuose, koplytstulpis ir atminimo lenta
1991 m. Sausio 13-osios įvykiams atminti
Sitkūnų LR TV centro filiale, paminklas
šauliams ir partizanams žuvusiems už
laisvę Pagirių kapinėse, koplytstulpis J.
Lukšai atminti J.Lukšo gimnazijos kieme,
1918–1923 m. žuvusiems krašto kariams ir
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
80
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
savanoriams Garliavoje, paminklinis
ansamblis partizanams atminti Jonučių
kapinėse, paminklas rezistentams Vilkijos
kapinėse, paminklai žuvusiems už
Lietuvos laisvę kariams, koplytstulpis ir
paminklinis akmuo 1863 m. sukilimo
vadui A. Mackevičiui atminti Ringovės k.
Pirmojo Pasaulinio karo vokiečių karių
kapinės Pažėrų k., 1863 m. sukilėlių kapas
Karalgirio k., holokausto aukų kapai Babtų
šile, senosios žydų kapinės Gegužėnų k.,
žydų senosios kapinės ir holokausto aukų
kapai Kluoniškių ir Dievogalos k.,
rezistentų užkasimo vieta Vilkijoje,
Pirmojo Pasaulinio karo vokiečių ir rusų
kapinės Armaniškių k. Pirmojo pasaulinio
karo vokiečių karių kapinės Stanaičių,
Tvarkiškių ir Juragių k.
Architektūrinio ir Čekiškės miestelio urbanistinis paveldas. 1. Lokalių turistų
urbanistinio paveldo aptarnavimo centrų su
Vilkijos miesto urbanistinis paveldas.
pristatymas ir tradicinėmis smuklėmis,
populiarinimas karčemomis, krautuvėlėmis
formavimas
Babtyno/Žemaitkiemio dvaro sodyba 1. Daugiafunkcinio kultūros ir
Žemaitkiemio k., Raudondvario dvaro meno centro kūrimas ir
sodyba, XVI a. Lapių dvaro rezistencinės populiarinimas
pilies liekanos Lapėse. Babtyno/Žemaitkiemio
dvaro sodyboje.
2. Daugiafunkcinio kultūros ir
turizmo centro formavimas
Raudondvario pilyje,
pritaikant šį objektą turistų
aptarnavimui bei kultūrinei
veiklai plėtoti.
Religinio paveldo pažinimas
Religinio paveldo Šv. Onos koplyčia Kačerginėje, Švč. 1. Religinio paveldo objektų
pažinimas Trejybės bažnyčia Garliavoje, Lietuvos įtraukimas į turistinius
kankinių bažnyčia Domeikavoje, Zapyškio maršrutus.
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Vilkijos šv.
2. Apeigų ir ritualų (krikšto,
Jurgio bažnyčia,
komunijos, santuokos ir kt.)
Švč. Trejybės bažnyčia Vandžiogaloje, Švč. šiuose objektuose
Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia populiarinimas ir jų
Margininkuose, Šv. Juozapo ir išnaudojimas turizmo
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
81
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų plėtroje.
karmeličių vienuolynas,
Švč. Jėzaus širdies Pažėrų bažnyčia,
Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčia, Lapių Šv.
Jono Krikštytojo bažnyčia, Panevėžiuko
Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčia,
Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia
Raudondvaryje,
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
Babtuose.
Meno tradicijų ir modernizmo derinimas
Meno, pramoginiai Tradicinis kalėdinių giesmių festivalis 1. Renginių kaip papildomos
renginiai, renginiai „Sužibo Kalėdų žvaigždė“. atrakcijos turistams
skirti puoselėti etninę organizavimas.
Rajono folkloro ansamblių apžiūra –
kultūrą ir istorines
šventė. 2. Edukacinių renginių kaip
tradicijas
svarbios edukacinės
Tradicinis respublikinis mišriųjų chorų
priemonės organizavimas.
festivalis.
3. Renginių kaip vietinės
Liaudies kūrybos vaikų ir moksleivių
kultūros, amatų, meno
atlikėjų konkursas „Tramtatulis“.
populiarinimo priemonės
Gegutės šventė. organizavimas.
Europos muziejų naktis.
Vasaros ramybės skaitiniai Kačerginėje.
Tradicinė Kauno rajono dainų ir šokių
šventė.
Teatro, muzikos ir kino festivalis Zapyškio
gotikinėje bažnyčioje.
Tradicinis, dainuojamosios poezijos
festivalis „Akacijų alėja“.
Tradicinis tarmiškosios kūrybos festivalis
„Lygės“.
Rudens lygiadienio šventė „Lygės“.
Vėlių vakaras prie Pyplių piliakalnio.
Jurbarko rajono savivaldybė
Valstybingumo ir tautiškumo puoselėjimas
Tradicinių amatų Seredžiaus tradicinių verslų ir amatų 1. Atrakcijų susijusių su
menų puoselėjimas centras. tradiciniais amatais
vystymas: „atvirų“
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
82
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
R. Ordino žalvario amatai. dirbtuvių įrengimas, amatų
demonstravimas ir
Angelės Orlovskytės keramika.
mokymas, renginių
Juozo Videikos medžio drožyba. susijusių su amatais
Eglės Untulytės keramika. organizavimas.
Audimo mokykla Jurbarko krašto 2. Įtraukimas į specializuotus
muziejuje. ir bendrus pažintinius
maršrutus.
Ovidijaus Jasinsko medus Skirsnemunėje.
3. Suvenyrų gamyba ir
Kulinarinis paveldas kaimo turizmo prekyba.
sodyboje „Jurodis“ (Naujasodžių k., rytinė
Jurbarko miesto dalis). 4. Kulinarinio paveldo ir
amatų panaudojimas
Kulinarinis paveldas „Mituvos“ svečių Nemuno zonos regionui
namuose Girdžiuose išryškinti ir specifiniams
maršrutams kurti.
Krašto istorinis Raudonės pilis. 1. Edukacinio ir meno bei
paveldas ir muziejai multifunkcinio centro
Panemunės pilis.
kūrimas Panemunės pilyje,
įgyvendinant sistemą
mokymas – kūrybos
mokymas – kūrinių
pristatymas ir realizavimas.
2. Svarstyti galimybę įkurti
daugiafunkcinį rekreacinį
reprezentacinį centrą
Raudonės pilyje kartu
sprendžiant vidurinės
mokyklos perkėlimo į
naujas patalpas klausimą.
Lidos Meškaitytės sodyba, Petro Cvirkos 1. Objektų pritaikymas
sodyba, Stasio Šimkaus tėviškės vieta, edukacinėms programoms
Jurgio Baltrušaičio tėviškės vieta. vykdyti ir įtraukimas į
pažintinius maršrutus.
Piliakalnis, vadinamas Palemono kalnu 1. Piliakalnių įtraukimas į
(Seredžius), Veliuonos piliakalnis, pažintinius maršrutus.
vadinamas Gedimino kapu, Veliuonos
2. Tradicinių renginių ant
piliakalnis II (Ramybės piliakalnis) su
piliakalnių organizavimas.
papiliu, Jurbarko piliakalnis su gyvenviete,
vadinamas Bišpiliu, Kartupėnų piliakalnis 3. Pagoniškų tradicijų
su gyvenviete, Raudonėnų piliakalnis, (apeigų, ritualų ir pan.)
Antkalniškių piliakalnis, Kalnėnų populiarinimas.
piliavietė, vadinama Bišpiliukais,
Seredžiaus piliakalnis, vadinamas
Palocėliais, Veliuonos piliakalnis,
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
83
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
vadinamas Pilaitėmis.
Veliuonos krašto istorijos muziejus, 1. Edukacinių programų
Jurbarko krašto muziejus, skulptoriaus objektuose rengimas ir
Vinco Grybo memorialinis muziejus, populiarinimas.
Smalininkų VŠĮ Senovinės technikos
2. Įtraukimas į teminius
muziejus.
pažintinius ir edukacinius
maršrutus.
3. Įvairių teminių renginių ir
jų ciklų organizavimas.
4. Mokymų, paskaitų, plenerų
organizavimas.
Valstybingumo Paminklai: Vytauto Didžiojo paminklas 1. Objektų pritaikymas
paminklai Veliuonoje ir Jurbarke, skulptoriaus Vinco edukacinėms reikmėms,
Grybo paminklas Jurbarke. taip pat ir pažintinėms
ekskursijoms.
2. Pritaikymas proginiams
renginiams (įvairių datų
minėjimas, valstybingumo
šventės ir pan.).
Architektūrinio ir Padubysio buvęs dvaras ir vandens 1. Kamerinių renginių, verslo
urbanistinio paveldo malūnas, Belvederio dvaras, Veliuonos susitikimų ir seminarų
pristatymas ir dvaras, Jurbarko dvaro oficinos, Šilinės centrų įkūrimas
populiarinimas smuklė. rekonstruojant ar atstatant
dvarų sodybas.
2. Ekspozicijų ir edukacinės
bei informacinės veiklos
plėtra Šilinės smuklėje ir jos
aplinkoje.
Veliuonos grūdų magazinas, pastatas 1. Objektų pritaikymas
(buvęs paštas), Jurbarko vaistinė, buvęs edukacinėms programoms
Smalininkų geležinkelio stoties pastatas, ir jų įtraukimas į
Smalininkų vandens matavimo stotis su pažintinius maršrutus.
uostu.
Religinio paveldo pažinimas
Religinio paveldo Veliuonos Švč. Mergelės Marijos dangun 1. Religinio paveldo objektų
pažinimas ėmimo bažnyčia ir jos meno vertybės. įtraukimas į turistinius
maršrutus.
Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia ir meno
vertybės. 2. Apeigų ir ritualų (krikšto,
komunijos, santuokos ir kt.)
Seredžiaus Šv. Jono krikštytojo bažnyčia,
šiuose objektuose
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
84
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
Raudonės Švč. Jėzaus širdies bažnyčia, populiarinimas ir jų
Stakių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, išnaudojimas turizmo
Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčia ir kt. plėtroje.
3. Šių objektų atvaizdų
panaudojimas suvenyrų
gamyboje.
Religinės tradicijos ir Katalikų šventės ir atlaidai: Šv. Jono 1. Religinių renginių
šventės atlaidai Seredžiaus Šv. Jono krikštytojo populiarinimas siekiant
bažnyčioje, Šv. Petro ir Šv. Povilo atlaidai pritraukti piligrimus ir
Veliuonos Švč. mergelės Marijos dangun tikinčiuosius.
ėmimo bažnyčioje, Šv. Onos atlaidai
Raudonės Švč. Jėzaus širdies bažnyčioje,
Šv. Antano atlaidai Stakių Šv. Antano
Paduviečio bažnyčioje, Šv. Baltramiejaus
atlaidai Skirsnemunės Šv. Jurgio
bažnyčioje, Šv. Roko atlaidai Jurbarko Švč.
Trejybės bažnyčioje, Parcinkulio atlaidai
Smalininkų Šv. Juozapo bažnyčioje,
Atsimainymo atlaidai Viešvilės Kristaus
Atsimainymo bažnyčioje.
Evengelikų liuteronų bendruomenės 1. Evangelikų liuteronų
kapinių šventės: Žvyriuose, Jurbarke, tradicijų puoselėjimas bei jų
Pašventyje, Kalnėnuose, Smalininkuose. pagalba Nemuno zonos
kaip daugiakonfesinio
regiono įvaizdžio kūrime.
Meno tradicijų ir modernizmo derinimas
Meno, pramoginiai Respublikinis Stasio Šimkaus chorų 1. Renginių kaip tautinės ir
renginiai, renginiai festivalis Seredžiuje ant Palemono religinės santarvės
skirti puoselėti etninę piliakalnio. priemonės ugdymas.
kultūrą ir istorines
Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos 2. Renginių kaip papildomos
tradicijas
muzikos akademijos diplomantų dailės atrakcijos turistams
darbų parodos ir koncertai Panemunės organizavimas.
pilyje.
3. Edukacinių renginių kaip
Tarptautinis literatūros forumas „Šiaurės svarbios edukacinės
vasara“ Jurbarko krašto muziejuje. priemonės organizavimas.
Jurbarko miestelio ir verslo dienos. 4. Renginių kaip vietinės
kultūros, amatų, meno
Žiobrinės Jurbarke (žiobrių kepimas ant
populiarinimo priemonės
iešmų, dalyvaujant meno mėgėjų
organizavimas.
kolektyvams) Jurbarke.
Tradicinių verslų ir amatų šventė Jurbarko
krašto muziejaus kiemelyje.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
85
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
Tarptautinė folkloro šventė „Ant vandens“
Panemunės pilyje ir parke.
Profesionalaus ir mėgėjų meno kolektyvų,
amatininkų, folkloro ansamblių šventė
„Panemunių žiedai“ Raudonės pilies
kieme ir parke.
Respublikinis tautinių šokių festivalis
„Veliuonos kadrilis“ Veliuonoje ant
piliakalnio II.
Sakralinės muzikos festivalis „Te Deum
Laudamus“ Jurbarko miesto ir rajono
bažnyčiose.
Meno įstaigos, meno Jurbarko parodų ir koncertų salė (buvusi 1. Kultūros centro kūrimas.
kūrinių ekspozicijos cerkvė).
2. Nemuno zonos teigiamo
įvaizdžio formavimas.
Šakių rajono savivaldybė
Valstybingumo ir tautiškumo puoselėjimas
Krašto istorinis Dr. V. Kudirkos paminklas Kudirkos 1. Objektų pritaikymas
paveldas ir muziejai Naumiestyje, poeto P. Vaičaičio paminklas edukacinėms reikmėms,
Santakų kaime, biustas dr. V. Kudirkai taip pat ir pažintinėms
Šakiuose, paminklas tremtiniams ekskursijoms.
Gerdžiūnuose.
2. Pritaikymas proginiams
renginiams (įvairių datų
minėjimas, valstybingumo
šventės ir pan.).
Sudargo 5 piliakalnių kompleksas; 1. Piliakalnių įtraukimas į
Maštaičių piliakalnis, Dulinciškių pažintinius maršrutus.
piliakalnis, Mikytų piliakalnis, Žemosios
2. Tradicinių renginių ant
panemunės piliakalnis.
piliakalnių organizavimas.
3. Pagoniškų tradicijų
(apeigų, ritualų ir pan.)
populiarinimas.
4. Medinės pilies imitacijos
ant piliakalnio pastatymas,
šalia pastatant senovės
gyvenvietės imitaciją –
skanseną.
A. Spranaičio asmeninis Širvintos 1. Edukacinių programų
miestelio muziejus Kudirkos Naumiestyje, objektuose rengimas ir
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
86
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
V. Mašanausko asmeninis kraštotyros populiarinimas.
muziejus Lekėčiuose, Plokščių mokyklos
2. Įtraukimas į teminius
muziejus, kalbininko J. Jablonskio
pažintinius ir edukacinius
muziejus Rygiškių kaime, poeto P.
maršrutus.
Vaičaičio muziejus Santakų kaime, Dr.
Vinco Kudirkos muziejus Kudirkos 3. Įvairių teminių renginių ir
Naumiestyje; Zanavykų krašto muziejus jų ciklų organizavimas.
Šakiuose; Šakių miškų urėdijos miško
muziejus Lekėčiuose.
Architektūrinio ir Zyplių dvaro ansamblis, Gelgaudiškių 1. Dvarų pritaikymas
urbanistinio paveldo dvaro ansamblis, Ilguvos dvaras, Kidulių lankymui, įtraukimas į
pristatymas ir dvaro ansamblis. pažintinius maršrutus bei
populiarinimas rekreacinių paslaugų plėtra
juose.
2. Edukacinės veiklos ir
ekspozicijų plėtra Zyplių
dvare.
3. Multifunkcinio rekreacinio
centro su viešosiomis
rekreacinėmis paslaugomis
bei plačiu pramogų spektru
bei edukacinio centro
įkūrimas Gelgaudiškių
dvare.
4. Kultūros ir meno centro
steigimas Ilguvos dvare.
Radialinė Griškabūdžio miestelio aikštė. 1. Turistų aptarnavimo vietų
su karčema, smukle,
Kudirkos Naumiesčio gatvių tinklas.
tradicinėmis krautuvėlėmis
bei „atvirų“ tradicinių
amatų dirbtuvių kūrimas.
Religinio paveldo pažinimas
Religinio paveldo Pavasarininkų kryžius Lukšiuose, 1. Religinio paveldo objektų
pažinimas Žalvarinis varpas, išlietas 1573 m. Plokščių įtraukimas į turistinius
bažnyčioje, Šv. Stanislovo paveikslas XIX maršrutus.
a. Plieniškių koplyčioje, paminklas
2. Šių objektų atvaizdų
Ilguvoje parapijos 200 m. jubiliejui,
panaudojimas suvenyrų
Sintautų šv. Mergelės Marijos Ėmimo į
gamyboje.
dangų bažnyčios altorius, skulptūra
„Nukryžiuotasis“ Paežerėlių bažnyčioje,
Paveikslas „Šv. Trejybė“ Griškabūdžio
bažnyčioje (italų mokykla).
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
87
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
Kudirkos Naumiesčio baroko stiliaus Šv. 1. Religinio paveldo objektų
Kryžiaus atradimo bažnyčia, Griškabūdžio įtraukimas į turistinius
vėlyvojo baroko stiliaus medinė maršrutus.
aštuoniakampė bažnyčia, Lukšių šv.
2. Apeigų ir ritualų (krikšto,
Juozapo bažnyčia, Ilguvos bažnyčia – 1814
komunijos, santuokos ir kt.)
m., Sutkų bažnyčia – 1825 m.
šiuose objektuose
populiarinimas ir jų
išnaudojimas turizmo
plėtroje.
Religinės tradicijos ir Suodžių kaimo koplyčioje Kristaus 1. Religinių renginių
šventės apsireiškimo diena. populiarinimas siekiant
pritraukti piligrimus ir
Sekminės Rygiškių kaime.
tikinčiuosius.
Šv. Onos atlaidai Griškabūdžio bažnyčioje.
Žolinės atlaidai Gelgaudiškio bažnyčioje.
Šventaduobė, esanti Didžiupio upelio
slėnyje Plokšiuose. Šioje vietoje įrengtas
Marijos altorius, rengiamos krikštynos,
religinių giesmių vakarai.
Meno tradicijų ir modernizmo derinimas
Meno, pramoginiai Vaikų teatrų šventė „Scenos pavasaris“. 1. Renginių kaip papildomos
renginiai, renginiai atrakcijos turistams,
Vandens, oro, ugnies diena Gelgaudiškyje.
skirti puoselėti etninę organizavimas.
kultūrą ir istorines Liocų krašto dvarų diena.
2. Edukacinių renginių kaip
tradicijas „Žiobrinės“ Kriūkuose. svarbios edukacinės
Sūduvos regiono folkloro šventė „Jau priemonės organizavimas.
dalgeliai išpustyti“. 3. Renginių kaip vietinės
Tautodailininkų pleneras „Zyplių žiogai“. kultūros, amatų, meno
populiarinimo priemonės
Kaimiško sūrio šventė Ritiniuose. organizavimas.
Meno įstaigos, meno P. Sederevičiaus primityvaus meno 1. Objektų įtraukimas į
kūrinių ekspozicijos skulptūros Kudirkos Naumiestyje. pažintinius maršrutus ir
objektų pritaikymas
rinkodarinėje veikloje.
Pagėgių rajono savivaldybė
Valstybingumo ir tautiškumo puoselėjimas
Paminklai istoriniams Paminklas koncentracijos stovyklai 1. Objektų pritaikymas
įvykiams atminti “Oflager- 53” Pagėgiuose. edukacinėms reikmėms,
Pagėgių įskaitant ir pažintinėms
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
88
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
savivaldybėje Paminklas zalzburgiečiams (Vilkyškiai). ekskursijoms.
Paminklas I-ojo pasaulinio karo aukoms 2. Pritaikymas proginiams
(Vilkyškiai). renginiams (įvairių datų
minėjimas, valstybingumo
Sandoros Paminklas (Rukai).
šventės ir pan.).
Paminklas, simbolizuojantis Mažosios ir
Didžiosios Lietuvos susijungimą
(Pagėgiuose).
Pagėgių M. Jankaus muziejus Bitėnuose. 1. Edukacinių programų
savivaldybėje esantys objektuose rengimas ir
muziejai populiarinimas.
2. Įtraukimas į teminius
pažintinius ir edukacinius
maršrutus.
3. Įvairių teminių renginių ir
jų ciklų organizavimas.
Istorinės Rambyno kalnas, Šereitlaukio piliakalnis, 1. Piliakalnių įtraukimas į
(archeologinės) ir Vilkyškių (Raudondvario) piliakalnis, pažintinius maršrutus.
architektūrinės Kulmėnų (Kreivėnų) piliakalnis, Opstainio
2. Tradicinių renginių ant
vertybės Pagėgių piliakalnis, Vartūliškių (Barzdūnų)
piliakalnių organizavimas.
savivaldybėje piliakalnis, Būbliškės (Pagėgių) piliakalnis.
3. Pagoniškų tradicijų
(apeigų, ritualų ir pan.)
populiarinimas.
Kapavietės: Bitėnų įžymių Lietuvos 1. Objektų pritaikymas
veikėjų – Martyno Jankaus, Vydūno. edukacinėms reikmėms,
taip pat ir pažintinėms
ekskursijoms.
Buvusio dvaro sodyba Šilgalių kaime, 1. Dvarų pritaikymas
buvusio dvaro sodybos fragmentai lankymui, įtraukimas į
Vilkyškių miestelyje, buvusio dvaro pažintinius maršrutus bei
sodyba Palumpių kaime, buvusi dvaro rekreacinių paslaugų plėtra
sodybos dalis Šereitlaukio kaime, buvusio juose.
Bubliškės dvaro fragmentai Bubliškės
2. Kamerinių renginių, verslo
kaime, buvusi polivarko sodyba Endriškių
susitikimų ir seminarų
kaime.
centrų įkūrimas
rekonstruojant ar atstatant
dvarų sodybas.
Vilkyškių kaimas – urbanistinis paminklas 1. Turistų aptarnavimo vietų
Bitėnuose. su karčema, smukle,
tradicinėmis krautuvėlėmis
bei „atvirų“ tradicinių
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
89
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
amatų dirbtuvių kūrimas.
Pagėgių Mindaugo karūnavimo – Valstybės diena. 1. Renginių kaip papildomos
savivaldybėje Pagėgių miesto šventė. atrakcijos turistams
organizuojami organizavimas.
Lietuvos Valstybės atkūrimo diena.
istoriniai ar tradiciniai
2. Edukacinių renginių kaip
etninės kultūros Renginys, skirtas Mažosios Lietuvos
svarbios edukacinės
tematikos renginiai prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto
priemonės organizavimas.
pasirašymo dienai.
3. Renginių kaip vietinės
Folkloro kolektyvų festivalis „Gandrai,
kultūros, amatų, meno
gandrai, ga-ga-ga“.
populiarinimo priemonės.
Pagėgių krašto tradicinė derliaus šventė organizavimas.
„Kai aruodai sutvarkyti“.
Religinio paveldo pažinimas
Pagėgių savivaldybės Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčia. 1. Turistinio maršruto apie
Evangelikų liuteronų evangelikų liuteronų
Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčia.
bažnyčios paveldą parengimas.
Žukų evangelikų liuteronų bažnyčia.
2. Liuteroniškų apeigų,
Pagėgių evangelikų liuteronų bažnyčia. tradicijų ir renginių
panaudojimas formuojant
Nemuno zonos kaip
daugiakonfesinio ir
tolerantiško regiono
įvaizdį.
Pagėgių savivaldybės Pagėgių Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčia. 1. Religinio paveldo objektų
katalikų bažnyčios įtraukimas į turistinius
maršrutus.
2. Apeigų ir ritualų (krikšto,
komunijos, santuokos ir kt.)
šiuose objektuose
populiarinimas ir jų
išnaudojimas turizmo
plėtroje.
Religinės šventės, Trijų karalių eitynės. 1. Religinių renginių
renginiai populiarinimas siekiant
pritraukti piligrimus ir
tikinčiuosius.
Meno tradicijų ir modernizmo derinimas
Šiuolaikiniai jaunimo Tarptautinis chorų festivalis. 1. Renginių kaip papildomos
ir modernaus meno atrakcijos turistams
Sueiga pas Martyną Jankų. Dailininkų
renginiai Pagėgių
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
90
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
savivaldybėje pleneras Mažosios Lietuvos paveikslų organizavimas.
galerijoje po atviru dangumi.
2. Edukacinių renginių kaip
svarbios edukacinės
priemonės organizavimas.
3. Renginių kaip vietinės
kultūros, amatų, meno
populiarinimo priemonės
organizavimas.
Šilutės rajono savivaldybė
Valstybingumo ir tautiškumo puoselėjimas
Šilutės rajono etninės Kraštui būdingi amatai – tinklų mezgimas, 1. Atrakcijų susijusių su
kultūros bruožai žvejyba, žuvies rūkymas, senovinių laivų- tradiciniais amatais
kurėnų, luotų, burvalčių ir kt. statymas, vystymas: „atvirų“
audimas, pynimas iš šiaudų, bitininkystė, dirbtuvių įrengimas, amatų
velykinių kiaušinių marginimas, kalvystė, demonstravimas ir
keramika. mokymas, renginių
susijusių su amatais
organizavimas.
2. Įtraukimas į specializuotus
ir bendrus pažintinius
maršrutus.
3. Suvenyrų gamyba ir
prekyba.
Gyvenimas potvynių metu. 1. Išvykų į potvynio zonas
organizavimas.
2. Atrakcijų susijusių su
potvyniais organizavimas.
Edukacinės programos: ,,Šilokarčemos 1. Edukacinių programų
dvaro istorija“, ,,Senosios Šilutės plėtojimas ir
spaustuvės“, Senoji popieriaus gamyba“, populiarinimas.
Spausdinto žodžio gimimas“, ,,Knygos
istorija“, ,,Duonelės pasakojimai“, Nuo
linelių iki drobelių“, ,,Lietuvininkų rūbai“,
,,Žvejyba pamaryje“ ir kt.
Žvejybos tradicijos (laivyba, nėgių 1. Turistinių maršrutų
gaudymas bučiukais) ir kulinarinis susipažinimo su
paveldas (žuvies patiekalų receptai, punšai kulinariniu paveldu
ir kt.) sukūrimas.
2. Atrakcijų (žvejyba,
plaukiojimas laivais,
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
91
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
kurėnais, žuvies
apdorojimas ir kt.) plėtra.
Mažosios Lietuvos Šilutės miesto istorinė dalis. 1. Šilutės kaip liuteroniško
urbanistinio paveldo krašto kultūros centro
Rusnės miestelio gyvenvietės.
pažinimas formavimas.
Minijos kaimo gyvenvietė.
2. Šilutės kaip Mažosios
Katyčių miestelio istorinė dalis, Švėkšnos Lietuvos rekreacinio centro
urbanistikos paminklas. formavimas.
3. Rusnės miestelio ir Minijos
kaimo kaip vandens
turizmo ir pramogų
kompleksų formavimas bei
atitinkamo įvaizdžio
formavimas.
4. Turistų aptarnavimo vietų
su karčema, smukle,
tradicinėmis krautuvėlėmis
bei „atvirų“ tradicinių
amatų dirbtuvių kūrimas.
Šilutės rajono Šilutės muziejus ir filialai: H. Zudermano 1. Edukacinių programų
savivaldybės muziejai memorialinis muziejus, Macikų k., Macikų objektuose rengimas ir
lagerio karceris-muziejus, Macikų k., populiarinimas.
Švėkšnos muziejus; etnografinė žvejo
2. Įtraukimas į teminius
sodyba-muziejus, Rusnės mstl., Kintų
pažintinius ir edukacinius
Vydūno kultūros centro muziejus, Kintų
maršrutus.
mstl., Šilutės rajono savivaldybės F.
Bajoraičio viešosios bibliotekos knygos 3. Įvairių teminių renginių ir
muziejus, Šilutės mst., Ž. Naumiesčio jų ciklų organizavimas.
krašto muziejus.
Nemuno deltos regioninio parko
informacinio centro muziejinė ekspozicija,
Rusnės mstl., Kauno Tado Ivanausko
zoologijos muziejaus Ventės Rago
ornitologijos stoties muziejus, Ventės k..
Polderių muziejus.
Istorinės Piliakalniai: Akmeniškių piliakalnis, 1. Piliakalnių įtraukimas į
(archeologinės) ir Žakainių piliakalnis, Gailaičių piliakalnis, pažintinius maršrutus.
architektūrinės Lazduonėnų piliakalnis, Venckų
2. Tradicinių renginių ant
vertybės Pagėgių piliakalnis, Šiūparių piliakalnis, Jurgaičių,
piliakalnių organizavimas.
savivaldybėje Jomantų piliakalnis, Juodžių, Šeputaičių
piliakalnis, Paulaičių piliakalnis, 3. Pagoniškų tradicijų
Stankaičių piliakalnis, Žemaičių (apeigų, ritualų ir pan.)
Naumiesčio piliakalnis. populiarinimas.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
92
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
Macikų koncentracijos stovyklos vieta ir 1. Objektų pritaikymas
kapai, Ernsto Vilhelmo Berbomo kapas, edukacinėms reikmėms,
Muižės k., Karlo Sekunos kapas, Šilutės taip pat ir pažintinėms
mst., Adolfo ir Marijos Štalių kapas, Šilutės ekskursijoms.
mst., Mikelio Hofman – Ateivio kapas,
2. Pritaikymas proginiams
Metirkviečių k., Šilutės sen., Kristupo
renginiams (įvairių datų
Lekšo kapas, Laugalių k..
minėjimas, valstybingumo
Kristupo Jurkšaičio kapas, Rusnės mstl. šventės ir pan.)
Hugo Šojaus dvaro sodyba, Šilutės mstl., 1. Dvarų pritaikymas
Švėkšnos dvaro sodyba, Stemplių dvaro lankymui, įtraukimas į
sodyba, Stemplių k., Vilkėno dvaro pažintinius maršrutus bei
sodyba, Vilkėno k., Šyškrantės rekreacinių paslaugų plėtra
etnoarchitektūrinė sodyba, Rusnės mstl., juose.
Macikų dvaro sodyba.
2. Daugiafunkcinio turizmo ir
kultūros centro įkūrimas
atstatant Hugo Šojaus
dvaro sodybą.
3. Reprezentacinio centro
Švėkšnos dvare įkūrimas
pritaikant jį reprezentacinių
renginių (įskaitant
labdaros, aukštuomenės,
elitinių renginių ir kt.),
garbių svečių priėmimo,
oficialių priėmimų,
susitikimų ir panašių
elitinių renginių
organizavimui.
4. Multifunkcinio rekreacinio
centro su viešosiomis
rekreacinėmis paslaugomis
bei plačiu pramogų spektru
dvaruose įkūrimas.
Šv. Florijono paminklas, Švėkšnos mstl., 1. Objektų pritaikymas
paminklinis akmuo Martynui Mažvydui, edukacinėms reikmėms,
Laukstėnų k., Ž. Naumiesčio sen., įskaitant ir pažintinėms
paminklas Klaipėdos krašto prijungimui ekskursijoms.
prie Lietuvos 1923 m., Šilutės mst.,
2. Pritaikymas proginiams
paminklas rašytojui Hermanui
renginiams (įvairių datų
Zudermanui, Šilutės mst., paminklas Hugo
minėjimas, valstybingumo
Šojui, Šilutės mst., koplytstulpis 1918 m.
šventės ir pan.).
Nepriklausomybės akto signatarui kun.
Kazimierui Steponui Šauliui, Stemplių k.,
Švėkšnos sen., Lietuvos Nepriklausomybės
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
93
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
paminklas, Švėkšnos mstl., paminklas
rašytojui Simonui Stanevičiui, Švėkšnos
mstl., paminklas žuvusiems už Lietuvos
Nepriklausomybę, Ž. Naumiesčio mstl.,
memorialas Tėvynės kančioms atminti, Ž.
Naumiesčio mstl.
Kiti architektūriniai paminklai: 1. Edukacinės veiklos ir
ornitologijos stotis, Ventės k., švyturys, ekspozicijų plėtra bei šių
Uostadvario k., Rusnės sen., buv. pradinė objektų įtraukimas į
mokykla, kurioje mokytojavo Vydūnas, teminius ir bendruosius
Kintų mstl., ,,Švėkšnos bazės“ Švėkšnos maršrutus.
trianguliacijos punktas, Pavilnučio k.,
2. Paukščių stebėjimas ir
Švėkšnos sen., švyturys su namu, Ventės
pažinimo programos plėtra
k., vandens kėlimo stoties kompleksas,
Ventės ornitologijos stotyje.
Uostadvario k., Rusnės sen., malūnas-
lentpjūvė su technologine įranga, Saugų k.,
Saugų sen. mokyklos statinių kompleksas,
Jonaičių k., Šilutės sen., mokyklos statinių
kompleksas, Stubrių k.
Religinio paveldo pažinimas
Liuteroniško paveldo Šilutės rajono miestelių evangelikų 1. Turistinio maršruto apie
pažinimas ir liuteronų bažnyčios: Evangelikų liuteronų evangelikų liuteronų
puoselėjimas bažnyčia, Katyčių mstl., Evangelikų paveldą parengimas.
liuteronų bažnyčia, Kintų mstl.,
2. Liuteroniškų apeigų,
Evangelikų liuteronų bažnyčia, Šilutės
tradicijų ir renginių
mst., Evangelikų liuteronų bažnyčios ir
panaudojimas formuojant
parapijos namų kompleksas, Rusnės mstl.,
Nemuno zonos kaip
Evangelikų liuteronų bažnyčia, Saugų
daugiakonfesinio ir
mstl., Evangelikų liuteronų bažnyčia, Ž.
tolerantiško regiono
Naumiesčio mstl., Evangelikų liuteronų
įvaizdį.
bažnyčia, Švėkšnos mstl., Evangelikų
liuteronų bažnyčia, Ramučių k., Gardamo
sen., Evangelikų liuteronų bažnyčia, Vyžių
k., Juknaičių sen.
Katalikiškojo paveldo Katalikų bažnyčios: Šv. Kryžiaus bažnyčia, 1. Religinio paveldo objektų
pažinimas ir Šilutės mst., Šv. Roko bažnyčia, Gardamo įtraukimas į turistinius
puoselėjimas k., Švč. Mergelės Marijos lurdas, Inkaklių maršrutus.
k., Šv. Kazimiero katalikų bažnyčia, Saugų
2. Apeigų ir ritualų (krikšto,
mstl., Šv. Aloyzo bažnyčia, Stemplių k., Šv.
santuokos, komunos ir kt.)
Jono Krikštytojo bažnyčia, Vainuto mstl.,
šiuose objektuose
Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios kompleksas,
populiarinimas ir jų
Švėkšnos mstl., Šv. Vincento Ferero
išnaudojimas turizmo
bažnyčios kompleksas, Degučių k.,
plėtroje.
Kapinių koplyčia, Švėkšnos mstl.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
94
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
Religinės šventės, Švč. Mergelės Marijos apsilankymo 1. Religinių renginių
renginiai atlaidai, Inkaklių k. populiarinimas siekiant
pritraukti piligrimus ir
Mykolinių atlaidai, Ž. Naumiesčio mstl.
tikinčiuosius.
Meno tradicijų ir modernizmo derinimas
Šiuolaikiniai jaunimo Literatūrinis ruduo ,,Prisijaukinkim žodį, 1. Renginių kaip tautinės ir
ir modernaus meno paukštį, debesį...“, Šilutės mstl. religinės santarvės
renginiai Šilutės priemonės ugdymas.
Tarptautinio emalio ir muzikos
rajono savivaldybėje
laboratorija ,,Pamario ženklai“, Kintų mstl. 2. Renginių kaip papildomos
atrakcijos turistams
Švėkšnos miestelio šventė.
organizavimas.
Keliai į Rusnę. Laivininkų šventė. Rusnės
3. Edukacinių renginių kaip
mstl.
svarbios edukacinės
Šilutės miesto šventė, Šilutės mst. priemonės organizavimas.
Renginys „Šviesa naktyje“ skirtas 4. Renginių kaip vietinės
tarptautinei muziejų dienai paminėti. kultūros, amatų, meno
Kultūrinį turizmą pristatantis renginys populiarinimo priemonės
“Pajūriais pamariais”. organizavimas.
Renginys „Jaunimas ir muziejus“, Advento
vakarai.
Marių šventė, Kintų mstl.
Vainuto Joninės, Vainuto mstl.
Potvynio šventė – Šaktarpis, Rusnės mstl.
Rajoninė folkloro kolektyvų apžiūra –
Katyčių miestelio šventė, Katyčių mstl.
Rajono pavienių muzikantų ir pasakorių
šventė-festivalis ,,Sugužėkim,
suskambėkim“, Žakainių k.
Šilutės rajono Všį Kintų Vydūno kultūros centro emalio 1. Objektų įtraukimas į
savivaldybės meno dirbinių kolekcija. pažintinius maršrutus.
galerijos ir parodų
Šilutės rajono koplytstulpiai ir koplytėlės, 2. Regiono įvaizdžio
salės
medinių stogastulpių (krikštų) ansamblis, formavimas ir regiono
Usėnų mstl. populiarinimas.
Skulptūros: skulptūra ,,Pūga“, Šilutės mst., 1. Edukacinių programų
skulptūra ,,Motinystė“, Šilutės mstl. objektuose rengimas ir
populiarinimas.
Skulptūros ,,Žirgas ir sakalas“, ,,Eglė,
Žilvinas ir jų vaikai“, ,,Jaunystė“, 2. Įtraukimas į teminius
,,Moteris“, ,,Visata ir žemė“, Juknaičių pažintinius ir edukacinius
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
95
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Kultūrinio turizmo Kultūrinio turizmo potencialą Objektų pritaikymo
plėtros savivaldybėse formuojantys objektai kultūriniam turizmui būdai
galimybės
mstl., Juknaičių sen. maršrutus.
Skulptūra Tautos kančiai atminti, Saugų 3. Įvairių teminių renginių ir
mstl., Saugų sen., Medžioklės deivės jų ciklų organizavimas.
Dianos statula, Švėkšnos mstl., Rebekos
skulptūra, Vilkėno k., Švėkšnos sen.
,,Liūdinčio angelo“ ir ,,Švč. Mergelės
Marijos“ skulptūros, Švėkšnos mstl.
3.2.2. Nemuno zonos savivaldybių kultūrinio turizmo plėtros prioritetai
Įvertinus Nemuno zonos savivaldybių kultūros objektų pritaikymo kultūriniam
turizmui galimybes buvo stengtasi išskirti kiekvienos savivaldybės savitumą bei
nustatyti kultūrinio turizmo plėtros prioritetus. Atrankos principu buvo pasirinkti
kiekvienos savivaldybės įvardinti ne daugiau kaip du prioritetai.
Lentelė Nr. 11. Nemuno zonos savivaldybių kultūrinio turizmo plėtros prioritetai
Savivaldybė Kultūrinio turizmo plėtros Pagrindimas
prioritetai
Druskininkų m.
1. Kultūrinio turizmo plėtros Druskininkai yra vienas svarbiausių Lietuvos
orientavimas į pramogų, kurortų, turintis sanatorinio gydymo
rekreacinių atrakcijų ir organizavimo patirtį. Šiame kurorte yra gerai
sanatorinio gydymo išvystyta infrastruktūra, tačiau didėjant
derinimą. konkurencijai būtina plėtoti inovacijas, pateikti
vis naujesnius turizmo produktus. Norint
sėkmingai konkuruoti reikalinga kuo
modernesnių ir įvairesnių rekreacijos formų
pasiūla (vandens pramogų kompleksas, žiemos
pramogų centrai ir kt.)
2. Reprezentacinio Šiuo metu Druskininkai jau turi nemažą patirtį
konferencijų ir mokymo organizuojant įvairius protokolinius renginius
centro kūrimas. (konferencijas, seminarus, mokymus ir pan.).
Protokolinių renginių organizavimo rinka dar
tik formuojasi, todėl reprezentacinio
konferencijų ir mokymo centro kūrimui
Druskininkuose galima išnaudoti turimus
išteklius, pritaikyti esamą infrastruktūrą ir
sėkmingai įsitvirtinti šioje rinkoje.
Varėnos r.
1. Etnokultūros ir Dzūkiškoji gyvensena, tradicijos yra viena
dzūkiškosios gyvensenos populiariausių ir spalvingiausių išlikusių
akcentavimas. etnokultūrų Lietuvoje. Varėnos rajonas – senųjų
amatų (juodosios keramikos, verbų rišimo, sodų
nėrimo, kalvystės ir medžio drožimo) išlaikymo
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
96
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Savivaldybė Kultūrinio turizmo plėtros Pagrindimas
prioritetai
ir reprezentavimo pavyzdys, o tai sudaro
palankias sąlygas kultūrinio turizmo plėtrai.
2. Valstybingumo ugdymas ir Dzūkijos miškai pokaryje buvo svarbus
istorinio paveldo objektų rezistencijos centras, ir tai reikėtų panaudoti
panaudojimas edukacinėje edukacinėje veikloje, ugdant valstybingumą,
veikloje. tautiškumą, patriotiškumą.
Lazdijų r.
1. Geografinės padėties Lazdijų rajonas – tai sienos su Lenkija perėjimo
panaudojimas kuriant taškas. Galimybių studijoje buvo akcentuotas
bendrus turizmo produktus ryšys su kaimyninėmis valstybėmis, o Lazdijų
su kaimyninėmis rajonas palankus autoturizmo vystymui,
valstybėmis (Lenkija). tinkamai išnaudojant tranzito srautus.
2. Valstybingumo ugdymas ir Lazdijų rajono miškai pokaryje buvo svarbus
istorinio paveldo objektų rezistencijos centras, ir tai reikėtų panaudoti
panaudojimas edukacinėje edukacinėje veikloje, ugdant valstybingumą,
veikloje. tautiškumą, patriotiškumą.
Alytaus m. ir r.
1. Turistinio centro Alytaus miestas yra svarbus kaip
formavimas Alytaus mieste administracinis, pramoninis, kultūrinis centras,
formuojant tradicinę XVII – tačiau jo kaip turistinio miesto įvaizdis yra labai
XIX a. gatvelę. menkas, todėl reikalingas svarbus akcentas
pritraukiantis į Alytaus miestą kuo daugiau
turistų, todėl galėtų būti formuojama istorinė
XVII – XIX a. amatų gatvelė.
2. Alytaus rajono kaip Alytaus rajonas yra svarbus formuojant regiono
Dzūkijos regiono amatų ir įvaizdį, todėl pasinaudojant dzūkų
kultūros centro etnokultūrinėmis tradicijomis Alytaus rajone
formavimas. galima formuoti regiono lankytojų aptarnavimo
taškus.
Prienų r.
1. Aviapramogų plėtra ir jos Prienuose šiuo metu jau veikia Pociūnų
integravimas į kultūrinio aviaturizmo centras, jame teikiamos
turizmo sistemą. parašiutizmo paslaugos ir aviaturizmas
padidintų Nemuno zonos turizmo paslaugų
įvairovę, o tai sudarytų galimybes Nemuno
zonoje keliauti oru, vandeniu ir sausuma.
2. Rekreacinių ir Prienų rajone yra išlikusių gan įdomių ir
reprezentacinių centrų istorinę vertę turinčių dvarų, kuriuos būtų
kūrimas Prienų rajono galima panaudoti kuriant turizmo paslaugų
dvaruose. sistemą, o tai tuo pačiu leistų sukaupti lėšas šių
dvarų atstatymui ir išsaugojimui.
Birštono m.
1. Birštono kaip Karališkojo Šiuo metu Birštonui trūksta ne tiek idėjų ir
kurorto įvaizdžio administracinių resursų, kiek įvaizdžio, kurį
formavimas. būtų galima panaudoti turizmo plėtroje. Vienas
iš sprendimų – Birštono kaip Karališkojo
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
97
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Savivaldybė Kultūrinio turizmo plėtros Pagrindimas
prioritetai
kurorto formavimas, kartu formuojant
rekreacines paslaugas ir atrakcijas.
2. Unikalių gamtinių ir Birštono kaip kurorto įvaizdžio kūrime turėtų
kultūrinių objektų atsispindėti pagrindinės vertybės mineralinis
pritaikymas kuriant vanduo, etkultūra, kraštovaizdis, žaliosios
Birštono kurorto įvaizdį zonos, todėl būtina kurti tokius produktus,
kurie atspindėtų šiuos aspektus. Tam tiktų
savivaldybės generuojamos idėjos: Vytauto
parko sutvarkymas, įrengiant kolonadą,
mineralinio vandens biuvetes, fontaną bei
Siponių kaime etnografinės sodybos įrengimas.
Kauno m.
1. Kauno miesto kaip Kaunas yra didžiausias ir svarbiausias miestas
pagrindinio Nemuno zonos Nemuno zonoje, todėl natūralu, kad čia turi būti
kultūrinio ir turistinio suformuotas dviračių, autoturizmo ir vandens
centro formavimas. turizmo trasų susikirtimo mazgas. Kauno
mieste yra išvystyta infrastruktūra, žmogiškieji
resursai bei ekonominis potencialas, tad šis
miestas turėtų tapti sukurto turizmo produkto
valdymo centru.
2. Vandens turizmo paslaugų Kaip jau minėta studijoje, pagrindinis Nemuno
plėtra Kauno „Žalgirio“ zonos įvaizdis yra susijęs su vandeniu, todėl
jachtklubo bazėje. vandens turizmo infrastruktūros bei pramogų
plėtra turėtų būti vienas iš pagrindinių ir
svarbiausių prioritetų. Kauno „Žalgirio“
jachtklubo bazė jau yra sukūrusi vandens
turizmo plėtrai reikalingą infrastruktūrą bei
patirtį, o tai sudaro puikias galimybes išplėsti
vandens pramogų įvairovę ir pagerinti jų
kokybę. Kartu šią bazę būtų galima išnaudoti
vaikų ir jaunimo užimtumui ir fiziniam
lavinimui.
Kauno r.
1. Lankytojų aptarnavimo, Formuojant Kauną kaip pagrindinį turizmo
pramogų centrų kaip centrą reikalinga kuo įvairesnė turistinių
Kauno miesto turistinio paslaugų ir atrakcijų įvairovė. Vienas iš būdų
centro satelitų formavimas išplėsti įvairovę yra Kauno miesto užmiesčio
Kauno rajone. teritorijų pritaikymas turizmo reikmėms, ypač
propaguojant pramogas, kurioms reikalinga
gamtinė, kaimiška teritorija.
2. Kauno rajono muziejų, Šiuo metu Kauno kraštas yra vienas svarbiausių
istorinių ir archeologinio pagoniškosios religijos ir apeigų naudojimo bei
paveldo išnaudojimas propagavimo centras, čia jau dabar yra
edukacinėje sistemoje bei švenčiamos tradicinės pagoniškosios šventės,
tradicijų atgaivinimui ir atliekamos pagoniškos apeigos ir ritualai.
puoselėjimui (pagoniškasis Kauno rajone esamas kultūrinis-archeologinis
tikėjimas, apeigos, paveldas (senkapiai, pilkapiai, kapinynai) yra
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
98
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Savivaldybė Kultūrinio turizmo plėtros Pagrindimas
prioritetai
gyvensena). palankus šioms tradicijoms plėtoti, o tai galima
panaudoti kaip papildomą edukacinę atrakciją
turistams.
Kaišiadorių r.
1. Kaišiadorių rajono kaip Šiuo metu Kaišiadorių rajone yra sukaupta
pažintinio etnokultūros lietuviškosios etnokultūros pažinimo bazė
centro formavimas. (Rumšiškių liaudies buities muziejus), tačiau ji
nėra pakankama pilnai pademonstruoti lietuvių
tradicinės gyvensenos ypatumus ir įvairovę.
Šiame rajone yra galimybė sukurti ištisą liaudies
gyvensenos pažinimo sistemą tam tikslui
praplečiant Rumšiškių liaudies muziejų,
pritaikant Žaslių miestelį (tradicinės miestelių
gyvensenos demonstravimas), dvarus (dvarų
gyvensenos demonstravimas) ir kt.
Jurbarko r.
1. Panemunės rezidencinių Jurbarko rajonas išsiskiria dviem gražiausiom
pilių pritaikymas viešojo Nemuno zonos pilim – Raudonės ir Panemunės.
turizmo paslaugoms Jos jau šiuo metu sulaukia nemažai lankytojų
vystyti. dėmesio, tačiau viena pagrindinių problemų ta,
kad jos nėra pritaikytos dideliems turistų
srautams.
2. Jurbarko rajono turistinės Jurbarko rajone ypač palanki situacija vandens,
infrastruktūros pritaikymas autoturizmo ir dviračių turizmo plėtrai. Šiame
formuojant dviračių, rajone yra keturios vietos, tai Raudonės pilis,
autoturizmo maršrutus Panemunės pilis, buv. Šilinės dvaro svirnas
Nemuno zonoje. (Panemunių regioninio parko lankytojų centras)
ir Jurbarko miestas, kuriose būtų galima
formuoti sustojimo bei transporto priemonių
aptarnavimo punktus.
Šakių r.
1. Šakių rajono dvarų Šakių rajonas turi vertingą dvarų kultūros
pritaikymas rekreacinėms paveldą, kurį atstačius ir išsaugojus geriausia
visuomenės reikmėms. būtų panaudoti turizmo paslaugų plėtrai.
Tinkamiausia juose būtų vystyti edukacinę
veiklą su ekspozicijomis (Zyplių dvare), įkurti
multifunkcinį rekreacinį centrą su viešosiomis
rekreacinėmis paslaugomis (Gelgaudiškių
dvare), kultūrinį ir meno centrą (Ilguvos dvare).
Pagėgių
1. Mažosios Lietuvos kaip Pagėgių rajono savivaldybė yra tas kraštas,
dvasinio ir kultūrinio kuris labiausiai save identifikuoja su Mažąja
centro įvaizdžio Lietuva. Šiame rajone esantis gamtinis ir
formavimas ir jo kultūrinis paveldas prisideda prie tokio
išnaudojimas kultūrinio įvaizdžio formavimo, – tai protestantiškasis
turizmo plėtroje. paveldas, Rambyno kalnas, M. Jankaus
muziejus. Pagėgių kraštas yra svarbus
formuojant Nemuno zonos tautinį ir kultūrinį
įvaizdį.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
99
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Savivaldybė Kultūrinio turizmo plėtros Pagrindimas
prioritetai
Šilutės r.
1. Vandens turizmo pramogų Šilutės rajonas – tai Kuršių marios, Skirvytės ir
vystymas Šilutės rajone, Atmetos atkarpa, Minijos žemupys. Ypatingai
sukuriant šiai teritorijai išskirtiniu šis rajonas tampa pavasario potvynio
vandenų krašto įvaizdį. metu. Ši vandens specifika suformavo labai
savotišką žmonių gyvenseną ir tradicijas, tinklų
mezgimą, žvejybos bei žuvies apdorojimo
tradicijas, tradicines šio krašto šventes, tokias
kaip „Šaktarpis“. Čia sudaromos sąlygos
tokioms pramogoms kaip išvykimai kateriais ir
valtimis į potvynio zoną.
2. Mažosios Lietuvos Šilutės rajone yra gausus liuteroniškas paveldas
įvaizdžio formavimas ir jo ir tradicijos, o tai galima panaudoti vystant
panaudojimas kultūrinio kultūrinį pažintinį turizmą šiame rajone.
turizmo plėtroje.
Apibendrinimas. Įvertinus Nemuno zonos savivaldybių esamus kultūros objektų
pritaikymo prioritetus bei apibendrinus sukauptą informaciją, galima daryti šias
išvadas:
1 Nemuno zona yra ypatingai palanki kultūrinio turizmo plėtrai, tuo ši zona
skiriasi nuo pajūrio, kur labiau tinka įvairios aktyvios pramogos ir Žemaitijos
zonos, kur labiau tinkamos gamtinio ir kaimo turizmo pramogos.
2 Nemuno zonos gamtinės sąlygos ir infrastruktūra sudaro sąlygas įvairiems
keliavimo būdams (autoturizmo, vandens turizmo, dviračių turizmo ir net
aviapramogoms vystyti).
3 Nemuno zonoje yra didelė religinė ir etnokultūrinė įvairovė, o tai daro ją dar
patrauklesnę vystant kultūrinį turizmą bei suteikia papildomų galimybių
turistinių produktų kūrimui.
4 Nemuno zona yra palanki vystyti kultūrinį turizmą įvairiose aplinkose: tiek
gamtinėje aplinkoje (pagoniškos apeigos šalia mitologinių akmenų), tiek
kaimiškoje aplinkoje, tiek miesteliuose ar miestuose, o taip pat šią sistemą
paįvairina šioje teritorijoje esanti ryški dvarų kultūra.
5 Pagrindiniais Nemuno zonos plėtros centrais turėtų tapti: Kaunas, Druskininkai,
Alytus, Birštonas, Panemunės zona (Jurbarko rajone) bei Rusnės – Šilutės zona.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
100
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
4. NEMUNO ZONOS KAIP KULTŪRINĖS–TURISTINĖS
ZONOS PLĖTROS KONCEPCIJA
4.1. Nemuno zonos plėtros koncepcija
Pagrindimas. Nemuno zona, kaip Lietuvos etninės kultūros ašis, jungianti Dzūkiją,
Aukštaitiją, Suvalkiją ir Mažąją Lietuvą į bendrą regioną, labai svarbi formuojant
bendrą tautinį identitetą. Kita vertus, etnokultūrinė įvairovė sudaro puikias sąlygas
plėsti kultūrinį turizmą, vystyti edukacinę veiklą bei formuoti Nemuno zonos
įvaizdį. Šią kultūrinę įvairovę dar labiau paįvairina tikėjimo tradicijų, religinio
paveldo bei tautinė įvairovė. Šioje zonoje, šalia vyraujančios katalikų religinės
kultūros ir tradicijų, puoselėjama liuteroniškosios, provoslaviškosios, pagoniškosios,
musulmoniškosios ir judėjiškosios tradicijos, šių religijų paveldas. Tai kuria Nemuno
zonos kaip religinio ir tautinio pakantumo ir tolerantiško krašto įvaizdį. Dar vienas
Nemuno zonos išskirtinumas – tai šios teritorijos sąlytis su kaimyninėmis šalimis.
Nemuno zona taptų unikaliu Lietuvoje dariniu, turinčiu sąsajų su iš karto trimis
kaimyninėmis šalimis. Rytuose Nemuno zona ribojasi su daug istorinių ir kultūrinių
ryšių su Lietuva turinčia Baltarusija (Gudija), pietuose – su bendrą istoriją su Lietuva
turinčia Lenkija, pietvakariuose – su nauju, dar savo regioninio ir kultūrinio
indentiteto beieškančiu Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities kraštu. Nors šiuo metu
geopolitinė situacija (problemos santykiuose su Baltarusija, Rusija) ir nėra palanki
įvairiapusių santykių su kaimyninėmis šalimis plėtojimui, kultūrinis
bendradarbiavimas gali tapti viena iš priemonių, padėsiančių gerinti santykius tarp
kaimyninių šalių, o kultūrinio turizmo plėtra gali tapti būdu šiems kraštams geriau
pažinti vienas kitą. Taigi Nemuno zona turi puikias sąlygas tapti populiariu ir
patraukliu kultūrinio turizmo regionu.
Nemuno zonos kaip kultūrinės- turistinės zonos plėtros vizija
Nemuno zona – svarbiausias kultūrinio turizmo regionas Lietuvoje, siūlantis
daugiakomponentį ir lankstų kultūrinio turizmo produktą bei svarbiausias ir
populiariausias Lietuvoje turizmo prekinis ženklas.
Bendras Nemuno zonos plėtros tikslas –
Sukurti Nemuno zonos daugiakomponentį kultūrinio turizmo produktą, kuris būtų
patrauklus įvairioms turistų grupėms bei operatoriams ir kurį būtų galima pasiūlyti
rinkai tiek kaip visumą, tiek kaip mažesnius atskirus ir savarankiškus kultūrinio
turizmo produktus, taip pat sukurti institucinę struktūrą tokio produkto valdymui.
Uždaviniai:
1 Nustatyti Nemuno zonos kultūrinio turizmo produkto apimtį bei numatyti
priemones tokio produkto sukūrimui.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
101
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
2 Sukurti Nemuno zonos kultūrinio turizmo priemonių įgyvendinimo planą,
numatant priemonių įgyvendinimo laikotarpius, atsakingas institucijas, galimas
finansavimo apimtis ir šaltinius.
3 Sukurti Nemuno zonos kultūrinio turizmo produkto institucinę valdymo
struktūrą bei nustatyti jos sudarymo bei veiklos principus.
4.2. Nemuno zonos kultūrinio turizmo plėtros prioritetinės priemonės
Nemuno zonos vandens turizmo maršrutų sukūrimas
Paslaugos/produktų aprašymas. Siūloma maksimaliai pritaikyti Nemuno upę
vandens turizmo maršrutams plėtoti. Infrastruktūra turi būti vystoma šiomis
kryptimis:
1 Kruizinio maršruto formavimas: Druskininkai – Alytus – Birštonas – Kaunas –
Seredžius – Raudonė – Jurbarkas – Rusnė – Nida (arba Kintai – Klaipėda).
2 Vandens turizmo maršrutų mažosioms plaukiojimo priemonėms (baidarės,
kanojos, plaustai ir pan.) formavimas: Švendubrė – Druskininkai – Liškiava –
Krušonys (Ulčičiai) – Merkinė – Netiesos – Miežionys – Buciniškė – Nemunaitis –
Radžiūnai – Alytus – Punia – Balbieriškis – Kernavės – Prienai – Birštonas –
Pociūnai – Pašventupys (Darsūniškis) – Piliuona – Arlaviškės – Rumšiškės –
Kauno jachtklubas – Kaunas – Raudondvaris – Zapyškis – Vilkija – Seredžius –
Ilguva – Raudonė – Šilinė – Skirsnemunė – Jurbarkas – Grinaičiai – Smalininkai –
Viešvilė – Baltupėnai – Šereitlaukis – Bitėnai – Panemunė – Lazdėnai –
Pageldyniai – Šilininkai – Rusnė.
Lentelė Nr. 12. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Nėra suformuotos Nemuno vandens turizmo Suformuotas Nemuno zonos kruizinis vandens
trasos nei kruiziniam maršrutui, nei mažosioms turizmo maršrutas ir Nemuno zonos vandens
plaukiojimo priemonėms. turizmo maršrutas mažosioms plaukiojimo
priemonėms su tiksliomis sustojimo vietomis bei
reikalinga infrastruktūra.
Nėra išvystyta infrastruktūra vandens turizmo Nemuno upės prieigose įrengti 45 mažosiomis
maršrutui mažosioms plaukiojimo priemonėms vandens plaukiojimo priemonėmis plaukiojančių
Nemuno zonoje. turistų aptarnavimo punktai su visu būtinų
paslaugų spektru.
Nepakankamai išvystyta ir nepatenkinamos Nemuno zonos pagrindiniuose miestuose ir
kokybės infrastruktūra kruiziniam maršrutui miesteliuose įrengtos 8 prieplaukos su visa
parengti. reikalinga infrastruktūra kruizų aptarnavimui.
Nepakankamas Nemuno upės Nemuno upės farvateris išgilintas iki reikiamo
praplaukiamumas. gylio, kad galėtų praplaukti mažieji ir vidutiniai
vidaus vandens telkinių kruiziniai laivai (iki 200–
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
102
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
300 žm.), išspręsta nusileidimo per Kauno HE
užtvanką problema.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Aktyvaus poilsio ir vandens turizmo mėgėjai bei vandens turizmo žygeiviai –
40– 60 tūkst. žmonių per metus.
2 Poilsiautojai ieškantys alternatyvų stacionariam poilsiui bei derinantys poilsį,
pramogas ir savišvietą – potencialūs Nemuno kruizo vartotojai – 40–70 tūkst.
Konkurencingumo pagrindimas. Įgyvendinus infrastruktūros plėtros projektus ir
tinkamai pritaikius rinkodaros priemones būtų sukurtas unikalus Lietuvai vidaus
vandens turizmo kruizinis maršrutas, kuriam Lietuvoje nebūtų alternatyvų.
Taip pat vandens turizmo maršrutas mažosiomis plaukiojimo priemonėmis Nemuno
upe būtų išskirtinis produktas tiek dėl savo plaukiojimo sezono, tiek dėl savo galimų
maršrutų variacijų. Nemuno upės vandens turizmo maršruto sezonas galėtų tęstis
nuo balandžio iki rugsėjo pabaigos, kai tuo tarpu kitose upėse per vasarą yra
problemų praplaukti, o visa pilną maršrutą įmanoma praplaukti tik 4–8 sav. per
metus. Taip pat Nemuno upės vandens turizmo maršrutu būtų galima rinktis
keliones pagal savo poreikius ir norus – kelionės trukmė gali tęstis nuo 1 d. iki 30 d.,
o maršrutų variacijų (pradžios ir pabaigos taškų, tarpinio sustojimo vietų
pasirinkimo galimybių) labai daug. Tą galimų variacijų pasirinkimą dar labiau
padidina galimybė lengvai integruoti kitų upių (Merkio, Neries, Nevėžio, Jūros ir t.
t.) kuriamus vandens turizmo maršrutus.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje. Vandens
turizmo maršrutų Nemuno upe suformavimas leistų maksimaliai išnaudoti Nemuno
zonos rekreacinius privalumus, sukurtų Lietuvoje išskirtinus turistinius produktus, o
tai padėtų Nemuno zonai tapti vienu svarbiausių ir populiariausių turistinių regionų
Lietuvoje. Būtų sudarytos puikios sąlygos šalia vystomų vandens turizmo maršrutų
plėtros papildomų rekreacinių paslaugų (apgyvendinimas, maitinimas, įvairios kitos
atrakcijos ir t. t.) vystymui. Vandens turizmo maršrutas kartu su Nemuno zonos
dviračių ir autoturizmo trasomis taptų pagrindinėmis turizmo plėtros ašimis.
Lentelė Nr. 13. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Nemuno zonos kruizo specialaus plano, Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
detaliųjų planų ir techninės dokumentacijos suinteresuotos savivaldybės, LR ūkio ministerija,
parengimas. Valstybinis turizmo departamentas prie LR ūkio
ministerijos.
Nemuno zonos vandens turizmo maršruto Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
mažosioms vandens plaukiojimo priemonėms suinteresuotos savivaldybės, LR ūkio ministerija,
specialaus plano, detaliųjų planų ir techninės Valstybinis turizmo departamentas prie LR ūkio
dokumentacijos parengimas. ministerijos.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
103
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Infrastruktūros įrengimo darbai. Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
suinteresuotos savivaldybės, LR ūkio ministerija,
Valstybinis turizmo departamentas prie LR ūkio
ministerijos.
Lentelė Nr. 14. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Labai didelė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Labai didelis
Įgyvendinimo prioritetas Pirmaeilės svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 28 mln. Lt
Atsiperkamumas Infrastruktūros plėtros (nekomercinis) projektas,
atsiperkamumas netiesioginis.
Kitos būtinos sąlygos: Laivybos plėtros Nemuno upe programos parengimas,
numatant būtinas priemones (farvaterio gilinimas, perėjimo per užtvanką problemos
išsprendimas, prieplaukų priežiūros priemonės ir t. t.) ir šios programos
įgyvendinimas.
Nemuno zonos dviračių turizmo maršruto sukūrimas
Paslaugos/produktų aprašymas. Dviračių maršruto Nemuno zonoje formavimas
pasinaudojant jau atliktomis galimybių studijomis bei suformuotomis idėjomis.
Dviračių maršruto „Nemuno žiedas“ plėtra vykdoma papildant šį maršrutą,
prijungiant teritorijas esančias aukščiau Nemuno upės už Kauno (papildant trasą
atkarpa Kaunas – Pakuonis – Prienai – Balbieriškis – Alytus – Seirijai – Veisiejai -
Leipalingis – Druskininkai – Merkinė – Punia – Birštonas – Kruonis – Rumšiškės –
Kaunas, bei integruojant šią atkarpą į formuojamą turistinį maršrutą „Valdovų
kelias“.
Lentelė Nr. 15. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Dabartiniai dviračių maršrutai yra tik popieriuje, Nemuno dviračių maršrutas yra gyvybingas ir
esama infrastruktūra nėra pritaikyta populiarus maršrutas.
pilnaverčiam trasos funkcionavimui.
Nėra vientiso dviračių maršruto, apimančio visą Dviračio maršrutas Nemuno zonoje apims visus
Nemuno zoną. svarbiausius šios zonos turistinius objektus, bus
lankstus produktas tiek turistinio maršruto
modeliavimo, tiek laiko modeliavimo prasme.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
104
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
1 Aktyvaus poilsio dviračių turizmo mėgėjai ir žygeiviai – 60–80 tūkst. žmonių per
metus.
2 Lietuvos ir užsienio turistai keliaujantys Nemuno zona kaip tranzitiniu regionu –
30–40 tūkst.
Konkurencingumo pagrindimas. Šiuo metu dviračių turizmas yra sparčiai
populiarėjanti turizmo šaka tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje. Pastaruoju metu yra
parengta net kelios studijos ir projektai susiję su dviračių turizmo palei Nemuną
plėtra. Tai dar kartą įrodo, kokia patraukli Nemuno zona dviračių turizmo plėtrai.
Nemuno zonos dviračių trasa turi puikias galimybes tapti vienu svarbiausių dviračių
turizmo produktų ir kartu būti jungiančioji grandis tarp kitų dviračio maršrutų
(Vakarų Lietuvos dviračių žiedas, Suvalkijos dviračių žiedas, Sostinių dviračių
žiedas ir t. t.).
Nemuno zonos dviračių maršrutas būtų labai patrauklus dėl savo lankstumo tiek
turistinio maršruto produkto modeliavimo, tiek laiko modeliavimo prasme. Dėl savo
geografinės specifikos (Nemuno zona yra pailgas regionas) dviračių trasoje labai
patogu suplanuoti komunikacinius koridorius trasos viduje, taip atsirastų galimybė
skirtingų maršrutų planavimui. Be to, būtų galima formuoti maršrutus pagal
pageidaujamus objektus ir pagal laiką. Taip būtų galima patenkinti platesnio rato
vartotojų poreikį.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje. Dviračių
turizmo maršrutų plėtra paskatintų visos turizmo sistemos plėtrą, leistų maksimaliai
išnaudoti Nemuno zonos rekreacinius privalumus, sukurtų lanksčiausią dviračių
turizmo produktą, o tai padėtų Nemuno zonai tapti viena svarbiausių ir
populiariausių turistinių zonų Lietuvoje. Būtų sudarytos puikios sąlygos šalia
vystomų dviračių turizmo maršrutų plėtoti papildomas rekreacines paslaugas
(apgyvendinimas, maitinimas, įvairios kitos atrakcijos ir t. t.). Dviračių turizmo
maršrutas kartu su Nemuno zonos vandens ir autoturizmo trasomis taptų
pagrindinėmis turizmo plėtros ašimis.
Lentelė Nr. 16. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Nemuno zonos dviračių maršruto specialaus Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
plano, detaliųjų planų ir techninės suinteresuotos savivaldybės, Lietuvos automobilių
dokumentacijos parengimas. kelių direkcija, LR susisiekimo ministerija, LR ūkio
ministerija, Valstybinis turizmo departamentas
prie LR ūkio ministerijos.
Dviračių takų ženklinimo, informacinės ir kitos Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
infrastruktūros įrengimo darbai. suinteresuotos savivaldybės, Lietuvos automobilių
kelių direkcija, LR susisiekimo ministerija, LR ūkio
ministerija, Valstybinis turizmo departamentas
prie LR ūkio ministerijos.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
105
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Lentelė Nr. 17. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Labai didelė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Labai didelis
Įgyvendinimo prioritetas Pirmaeilės svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 21 mln. Lt
Atsiperkamumas Infrastruktūros plėtros (nekomercinis) projektas,
atsiperkamumas netiesioginis.
Nemuno zonos autoturizmo maršruto sukūrimas
Paslaugos/produktų aprašymas. Autoturizmo maršrutų Nemuno zonoje
formavimas pasinaudojant jau atliktomis galimybių studijomis bei suformuotomis
idėjomis. Autoturizmo maršruto planavimas vykdomas remiantis anksčiau
atliktomis studijomis bei įtraukiant į jį svarbiausius Nemuno zonos turistinius
objektus. Autoturizmo maršrutas turi būti pritaikytas tiek pavieniams turistams
keliaujantiems savo lengvaisiais automobiliais, tiek organizuotoms grupėms
keliaujančioms autobusu.
Lentelė Nr. 18. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Šiuo metu nėra suformuoto Nemuno Nemuno zonos autoturistinis maršrutas yra
autoturizmo maršruto kaip gyvybingo turistinio populiarus turistinis produktas bei gerai žinomas
produkto. turistinis prekinis ženklas.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Pavieniai turistai (įskaitant ir tranzitinius turistus) keliaujantys nuosavais
lengvaisiais automobiliais ir kemperiais – 80–100 tūkst. žm.
2 Organizuotos turistų grupės keliaujančios autobusais – 40–60 tūkst. žm. (2–3
tūkst. organizuotų grupių).
Konkurencingumo pagrindimas. Automobilis yra populiariausia susisiekimo
priemonė Lietuvoje, susisiekimo autotransporto infrastruktūra yra gerai išvystyta,
kasmet skiriamos lėšos šios infrastruktūros palaikymui ir plėtojimui. Tačiau
informacinė infrastruktūra keliuose (nukreipiamieji kelio ženklai, informaciniai
ženklai ir informacinės aikštelės ir t. t.) dar nėra visiškai pritaikyta turizmo plėtrai.
Viena iš priežasčių – atitinkamų turistinių produktų – autoturizmo maršrutų
trūkumas. Šiuo metu vienas iš realiausių ir tinkamiausių plėtoti Lietuvoje tokių
produktų ir būtų Nemuno autoturizmo maršrutas.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje.
Autoturizmo maršrutų plėtra paskatintų visos turizmo sistemos plėtrą, leistų
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
106
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
maksimaliai išnaudoti Nemuno zonos rekreacinius privalumus, sukurtų populiarų
turizmo produktą, o tai padėtų Nemuno zonai tapti viena svarbiausių ir
populiariausių turistinių zonų Lietuvoje. Būtų sudarytos puikios sąlygos šalia
vystomų autoturizmo maršrutų plėtros papildomų rekreacinių paslaugų
(apgyvendinimas, maitinimas, įvairios kitos atrakcijos ir t. t.) vystymui. Autoturizmo
maršrutas kartu su Nemuno zonos vandens ir dviračių turizmo trasomis taptų
pagrindinėmis turizmo plėtros ašimis.
Lentelė Nr. 19. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Nemuno zonos autoturizmo maršruto specialaus Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
plano parengimas. suinteresuotos savivaldybės, Lietuvos automobilių
kelių direkcija, LR susisiekimo ministerija, LR ūkio
ministerija, Valstybinis turizmo departamentas
prie LR ūkio ministerijos.
Autoturizmo maršruto ženklinimo, informacinės Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
ir kitos infrastruktūros įrengimo darbai. suinteresuotos savivaldybės, Lietuvos automobilių
kelių direkcija, LR susisiekimo ministerija, LR ūkio
ministerija, Valstybinis turizmo departamentas
prie LR ūkio ministerijos.
Lentelė Nr. 20. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Labai didelė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Labai didelis
Įgyvendinimo prioritetas Pirmaeilės svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 4 mln. Lt
Atsiperkamumas Infrastruktūros plėtros (nekomercinis) projektas,
atsiperkamumas netiesioginis.
Teminių maršrutų Nemuno zonoje sukūrimas ir turizmo maršrutų rinkodarinė veikla
Paslaugos/produktų aprašymas. Be galimybės keliauti įvairiomis transporto
priemonėmis Nemuno zonoje svarbi yra siūlomų maršrutų įvairovė. Todėl siūloma
Nemuno zonoje be bendrų didelių maršrutų formuoti ir mažesnius – teminius
maršrutus (aišku pasinaudojant bendra infrastruktūra). Nemuno zonoje galėtų būti
formuojami tokie teminiai maršrutai:
1 Religinio paveldo ir piligrimystės maršrutai Nemuno zonoje, siūlantys
susipažinti su įvairių religijų ir tikėjimų materialiniu ir dvasiniu paveldu, o
tikintiesiems suteikiantys galimybę aplankyti sakralines vietas.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
107
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
2 Etnokultūrinio pažinimo maršrutai, siūlantys susipažinti su Nemuno zonos
etnokultūrine įvairove, tradicijomis, papročiais, šventėmis, kulinariniu paveldu
ir pan.
3 Archeologinio, architektūrinio ir istorinio paveldo pažinimo maršrutai, siūlantys
susipažinti su Lietuvai svarbiais istoriniais objektais, archeologiniu paveldu
(piliakalniai, alkakalniai, senkapiai, pilkapiai ir t. t.), archeologiniu (urbanistinio
paveldo, dvarų bei rūmų pažinimo maršrutai ir pan.).
4 Lokalūs maršrutai Nemuno zonoje, siūlantys keliones po vieną ar kelias
savivaldybes, etnoregioną ir pan.
Tačiau vien sukurti maršrutai dar negarantuotų šių produktų populiarumo, tam
reikalinga gera ir efektyvi rinkodarinė veikla. Todėl būtina suformuoti rinkodarinę
strategiją bei ją įgyvendinti. Be to, ne mažiau svarbu, kad rinkodarinė veikla būtų
koordinuojama.
Lentelė Nr. 21. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Nedidelė specializuotų teminių maršrutų visoje Nemuno zonoje yra suformuotas teminių
Nemuno zonoje pasiūla, teminių maršrutų maršrutų paketas, kuris žinomas ir populiarus
kūrimas šioje zonoje nėra koordinuojamas. visoje Lietuvoje.
Nemuno zonoje nėra vykdoma bendra ir Vykdoma efektyvi ir tinkama rinkodarinė veikla,
koordinuota turistinių produktų rinkodarinė pristatanti ir populiarinanti Nemuno zonos
veikla. turistinį produktą tiek vietos rinkoje, tiek ir
užsienyje. Nemuno zonos rinkodarinė veikla ir
informacijos sklaida būtų koordinuojamos.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Rinkodarinė veikla nukreipta į vartotojų paiešką vietos rinkoje ir užsienyje (ypač
svarbios užsienio rinkos yra Latvija, Lenkija, Vokietija, Skandinavija, Rusija,
Baltarusija).
2 Teminių maršrutų vartotojų apimtys prognozuojamos šių maršrutų rengimo
stadijoje.
Konkurencingumo pagrindimas. Teminių maršrutų parengimas yra viena
svarbiausių sąlygų, užtikrinančių Nemuno zonos turistinio produkto įvairovę bei
garantuojančių lankstumą prisitaikant prie konkrečių vartotojų ar jų grupių poreikių.
Kadangi teminių maršrutų planavimas yra siūlomas pasinaudojant bendrųjų
Nemuno zonos maršrutų infrastruktūra, papildomų didelių investicijų į jų plėtrą
nereikėtų.
Kartu su teminių ir bendrųjų maršrutų planavimu ir įrengimu turi būti vykdoma ir
plati rinkodarinė veikla. Rinkoje seniai žinomas dėsnis, kad svarbiau už patį
produktą yra žinojimas apie to produkto egzistavimą. Be efektyvios rinkodarinės
veiklos neįmanoma sukurti produkto paklausos, visos kitos investicijos gali
nepasiteisinti.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
108
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje. Teminių
maršrutų parengimas Nemuno zonoje padidins turistinių produktų pasiūlą, o
efektyvi rinkodarinė veikla skatins paklausą tiems produktams. Taip bus
užtikrinama turizmo plėtra bei sudaromos sąlygos šalutiniams turizmo produktams
ir paslaugoms plėtotis.
Lentelė Nr. 22. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Teminių maršrutų parengimas. Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
suinteresuotos savivaldybės, Valstybinis turizmo
departamentas prie LR ūkio ministerijos.
Rinkodarinės veiklos strategijos parengimas, Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
rinkodarinių priemonių plano parengimas bei suinteresuotos savivaldybės, Valstybinis turizmo
įgyvendinimas. departamentas prie LR ūkio ministerijos.
Kauno regiono turizmo informacijos centro Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
išplėtimas iki Nemuno zonos turizmo suinteresuotos savivaldybės, Valstybinis turizmo
informacijos centro stiprinant infrastruktūrą ir departamentas prie LR ūkio ministerijos, Kauno
materialinę bazę. regiono turizmo informacijos centras.
Lentelė Nr. 23. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Labai didelė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Labai didelis
Įgyvendinimo prioritetas Pirmaeilės svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 2 mln. Lt
Atsiperkamumas Nekomercinis projektas, atsiperkamumas
netiesioginis.
Autentiškos XIX a. sodybos Žiogeliuose atstatymas, kurioje būtų įrengtas panemunės
dzūkų gyvensenos būdą atspindintis buities muziejus
Paslaugos/produktų aprašymas. Autentiškos XIX a. sodybos Žiogeliuose atstatymas,
kurioje būtų įrengtas panemunės dzūkų gyvensenos būdą atspindintis buities
muziejus. Jame būtų plėtojama ekspozicinė veikla, įskaitant ir „gyvąsias“
ekspozicijas, kuriamos ir įgyvendinamos edukacinės programos, organizuojami
teminiai renginiai ir t. t.
Lentelė Nr. 24. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Druskininkų kurorte trūksta objektų Atstatyta sodyba Žiogeliuose taps svarbiu
užtikrinančių kurorto rekreacinės sistemos edukaciniu objektu Druskininkų kurorto
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
109
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
edukacinės veikos plėtrą. rekreacinėje sistemoje bei užtikrins tolimesnę šios
veiklos plėtrą ateityje tiek sukurtame objekte, tiek
kitose vietose (pvz. Švendubrėje ar pan.).
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Bendrųjų ir teminių Nemuno zonos maršrutų turistai – 10–15 tūkst. žm.
2 Kurorto svečiai bei tranzitiniai turistai – 5–10 tūkst.
Konkurencingumo pagrindimas. Druskininkų miestas yra vienas svarbiausių
Lietuvos kurortų bei svarbiausias rekreacinis centras ne žemyninėje Lietuvos dalyje.
Pastaruoju metu čia sparčiai vystomos įvairios pramogos bei plečiama rekreacinė
pasiūla. Tačiau edukacinis kontekstas Druskininkų kurorto rekreacinėje sistemoje yra
menkai išreikštas. Vienas iš objektų galėsiančių užtikrinti edukacinės veiklos plėtrą ir
būtų autentiškos XIX a. sodybos atstatymas Žiogeliuose, kurioje būtų įrengtas
panemunės dzūkų gyvensenos būdą atspindintis buities muziejus. Toks objektas
galėtų tapti svarbia grandimi tiek teminiuose, tiek bendruosiuose Nemuno zonos
pažintiniuose maršrutuose.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje. Padidins
rekreacinę pasiūlą Druskininkų mieste, padės plėtoti Druskininkų miesto rekreacinės
sistemos edukacinį sektorių. Padidėjusi rekreacinių ir edukacinių produktų pasiūla
teigiamai įtakos Druskininkų kaip kurorto įvaizdį bei jo rekreacinį patrauklumą.
Lentelė Nr. 25. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Techninės dokumentacijos ir projektų Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
parengimas. Druskininkų savivaldybės administracija, LR
kultūros ministerija.
Sodybos Žiogelių kaime atstatymo darbai. Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
suinteresuotos savivaldybės, Valstybinis turizmo
departamentas prie LR ūkio ministerijos.
Lentelė Nr. 26. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Didelė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Didelis
Įgyvendinimo prioritetas Pirmaeilės (antraeilės) svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 1,4 mln. Lt
Atsiperkamumas Nekomercinis projektas, atsiperkamumas
netiesioginis.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
110
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Aktyvaus poilsio ir sportinių pramogų plėtra K. Dineikos fizinės kultūros parke
Paslaugos/produktų aprašymas. K. Dineikos fizinės kultūros parko, kaip
neatsiejamos Druskininkų kurorto rekreacinės sistemos dalies atstatymas bei
aktyvaus poilsio bei sportinių pramogų vietos plėtra. Tam būtina ne tik atstatyti
buvusią parko vertę, bet ir numatyti priemones tolimesnei šio parko plėtrai.
Lentelė Nr. 27. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
K. Dineikos fizinės kultūros parkas apleistas ir K. Dineikos fizinės kultūros parkas – svarbi
menkai tenaudojamas. Druskininko kurorto rekreacinės sistemos ir
sanatorinio gydymo grandis su plačiomis
aktyvaus poilsio ir sportinių pramogų
galimybėmis.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Kurorto svečiai, sanatorijų klientai, vietos gyventojai, aktyvaus poilsio mėgėjai –
30–40 tūkst. žm.
Konkurencingumo pagrindimas. Druskininkų miestas yra vienas svarbiausių
Lietuvos kurortų bei svarbiausias rekreacinis centras Lietuvoje. Druskininkų
kurortas ypač žinomas dėl savo sveikatingumo bei sanatorinio gydymo tradicijų.
Sveikatingumo veikla ir šiuo metu turi didelį potencialą, kuris, deja, nėra
išnaudojamas ir dėl atitinkamos infrastruktūros trūkumo. Todėl tokie objektai kaip
K. Dineikos fizinės kultūros parkas turi didelę reikšmę.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje. K.
Dineikos fizinės kultūros parkas žymiai prisidės prie Druskininkų kurorto viešosios
sveikatingumo infrastruktūros išvystymo, o kartu ir prie šio miesto kaip
„sveikatingumo sostinės“ įvaizdžio kūrimo, o didelis sveikatingumo veiklų
pasirinkimas dar labiau padidins Druskininkų rekreacinį patrauklumą.
Lentelė Nr. 28. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
K. Dineikos fizinės kultūros parko sutvarkymo ir Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
plėtros projekto parengimas. Druskininkų savivaldybės administracija.
K. Dineikos fizinės kultūros parko aplinkos Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
sutvarkymo darbai ir infrastruktūros plėtra. Druskininkų savivaldybės administracija.
Lentelė Nr. 29. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Labai didelė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Didelis
Įgyvendinimo prioritetas Pirmaeilės svarbos projektas
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
111
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 1,2 mln. Lt
Atsiperkamumas Infrastruktūros plėtros (nekomercinis) projektas,
atsiperkamumas netiesioginis.
Daugiafunkcinio turizmo paslaugų centro kūrimas Leipalingio dvaro rūmuose
Paslaugos/produktų aprašymas. Daugiafunkcinio turizmo paslaugų centro įkūrimas
Leipalingio dvaro rūmuose su pilnu svetingumo paslaugų paketu, galimybėmis
organizuoti protokolinius renginius, įvairaus masto susitikimus (įskaitant verslo,
mokymo ir kt.), taip pat pritaikytu naudotis kaip pagrindiniu Druskininkų
savivaldybės reprezentaciniu objektu.
Lentelė Nr. 30. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Leipalingio dvaro rūmų rekreacinis potencialas Leipalingio dvaro rūmų daugiafunkcinis turizmo
visiškai neišnaudojamas. paslaugų centras yra patrauklus ir Lietuvoje
žinomas turizmo produktas bei sėkmingas
komercinis projektas.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Kurorto svečiai bei tranzitiniai turistai, centro paslaugų vartotojai – 3–5 tūkst.
žm.
2 Regioninio ir nacionalinio lygmens verslo susitikimų, konferencijų ir kitų
protokolinių renginių dalyviai (apie 30–40 konferencijų kasmet, po 20–30
dalyvių, apsistojančių 2–4 dienoms).
Konkurencingumo pagrindimas. Kultūros objektų pritaikymas visuomenės
rekreaciniams poreikiams tenkinti yra vienas iš būdų generuoti lėšas kultūros
paveldo objektų atstatymui bei tolimesnei priežiūrai. Be to, šioje vietoje tiek verslo,
tiek paveldosaugos interesai gali būti tie patys, t. y paveldosaugos interesas atkurti
objekto kultūrinę ir architektūrinę vertę kaip kultūros vertybę, o verslo interesas
atkurti tokio objekto architektūrinę vertę ir ją panaudoti kaip potencialių klientų
pritraukimo būdą. Be to, tokie projektai yra komerciškai atsiperkantys, taip yra
užtikrinamas tolimesnis kultūros paveldo objekto priežiūros tinkamas finansavimas.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje.
Leipalingio dvaro rūmų pritaikymas rekreacinėms reikmėms padidintų Druskininkų
miesto konkurencingumą bei praplėstų turizmo paslaugų įvairovę bei pasiūlą. Kaip
komercinis objektas jis teigiamai paveiktų ir savivaldybės ekonominę bei socialinę
aplinką.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
112
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Lentelė Nr. 31. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Leipalingio dvaro rūmų pritaikymo Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
rekreacinėms reikmėms techninės Druskininkų savivaldybės administracija,
dokumentacijos bei investicinio projekto potencialūs investuotojai, potencialūs Leipalingio
parengimas. dvaro rūmų turizmo paslaugų centro operatoriai.
Leipalingio dvaro rūmų daugiafunkcinio Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
turizmo paslaugų centro įkūrimo darbai. Druskininkų savivaldybės administracija,
potencialūs investuotojai, potencialūs Leipalingio
dvaro rūmų turizmo paslaugų centro operatoriai.
Lentelė Nr. 32. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Vidutinė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Didelis
Įgyvendinimo prioritetas Antraeilės svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 4 mln. Lt
Atsiperkamumas 8–12 metų.
Merkinės ir Valkininkų miesteliuose periferinių turistinių paslaugų centrų su
karčema, smukle, tradicinėmis krautuvėlėmis formavimas
Paslaugos/produktų aprašymas. Merkinės ir Valkininkų miestelių centrinėse istorinę
vertę turinčiose dalyse formuojamos rekreacinių paslaugų ir turistų aptarnavimo
zonos su karčema, smukle, tradicinėmis krautuvėlėmis, amatininkų dirbtuvėmis.
Lentelė Nr. 33. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Merkinės ir Valkininkų miesteliuose centrinių Merkinės ir Valkininkų miesteliai – svarbūs
istorinių dalių turistinis potencialas nėra periferiniai turizmo centrai su pilnu svetingumo
išnaudojamas, trūksta rekreacinių paslaugų bei paslaugų paketu, gerai sutvarkyta aplinka bei
pačių miestelių aplinkos ir informacinės išplėtota informacine infrastruktūra.
infrastruktūros pritaikymo lankymui.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Tranzitiniai turistai ir didžiųjų miestų gyventojai trumpalaikiam poilsiui – 20–30
tūkst. žm.
2 Pavieniai turistai ir turistų grupės keliaujantys bendraisiais ir teminiais Nemuno
zonos maršrutais – 30–40 tūkst. žm.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
113
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Konkurencingumo pagrindimas. Tokie senųjų miestelių pritaikymo turizmo
reikmėms projektai yra Lietuvos įvaizdžio kūrimo dalis. Iš kitos pusės, mažųjų
miestelių tvarkymas yra neišvengiamas procesas, tačiau juos tvarkant būtina
prioretizuoti veiklas. Didžiausią urbanistinę vertę turinčių miestelių centrines dalis
patogiausia yra tvarkyti kaip reprezentacines rekreacines zonas jas integruojant į
Lietuvos ar atskirų jos regionų rekreacines sistemas.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje. Tokių
projektų įgyvendinimas paskatins investicijas į tų miestelių infrastruktūros ir
aplinkos sutvarkymą, pagerins verslo sąlygas, teigiamai įtakos rajono savivaldybės
ekonominę ir socialinę aplinką.
Lentelė Nr. 34. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Investicinių projektų sąvado parengimas ir Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
pristatymas bei turizmo paslaugų plėtros Varėnos rajono savivaldybės administracija.
programos (gali būti rajono strateginio plano
dalis su prisiimtu finansiniu įsipareigojimu)
Merkinėje ir Valkininkuose parengimas.
Merkinės ir Valkininkų miestelių centrinių dalių Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
aplinkos sutvarkymo projekto parengimas ir Varėnos rajono savivaldybės administracija.
įgyvendinimas.
Lentelė Nr. 35. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Didelė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Labai didelis
Įgyvendinimo prioritetas Pirmaeilės (antraeilės) svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 6 mln. Lt
Atsiperkamumas Nekomercinis projektas, atsiperkamumas
netiesioginis.
Aukštos klasės reprezentacinės rezidencijos įkūrimas Aštriosios Kirsnos dvare
Paslaugos/produktų aprašymas. Aukštos klasės reprezentacinės rezidencijos
įkūrimas Aštriosios Kirsnos dvaro komplekse su visu svetingumo paslaugų paketu
bei papildomomis paslaugomis (jodinėjimo, protokolinių renginių ir t.t.), pritaikyta
turtingų asmenų, jų grupių privačiam poilsiui, asmeninėms jų šventėms, kitiems VIP
renginiams.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
114
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Lentelė Nr. 36. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Aštriosios Kirsnos dvaras vaidina menką Aštriosios Kirsnos dvaras – žinomas elitinis
vaidmenį ne tik Nemuno zonos, bet ir regiono mastu rekreacinis reprezentacinis centras,
savivaldybės turizmo sistemoje. pritaikytas tiek turtingų asmenų poilsiui, tiek
protokoliniams renginiams, neoficialiems verslo
susitikimams.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Pasiturintys, dideles pajamas turintys asmenys trumpalaikiam, savaitgalio ir
vidutinės trukmės poilsiui – 100–200 žm. per metus.
2 Regioninio ir nacionalinio lygmens verslo susitikimų, konferencijų ir kitų
protokolinių renginių dalyviai (apie 30–40 konferencijų kasmet, po 20–30
dalyvių, apsistojančių 2–4 dienoms).
Konkurencingumo pagrindimas. Kultūros objektų pritaikymas visuomenės
rekreaciniams poreikiams tenkinti yra vienas iš būdų generuoti lėšas kultūros
paveldo objektų atstatymui bei tolimesnei priežiūrai. Be to, šioje vietoje tiek verslo,
tiek paveldosaugos interesai gali būti tie patys, t. y. paveldosaugos interesas atkurti
objekto kultūrinę ir architektūrinę vertę kaip kultūros vertybę, o verslo interesas
atkurti tokio objekto architektūrinę vertę ir ją panaudoti kaip potencialių klientų
pritraukimo būdą. Be to, tokie projektai yra komerciškai atsiperkantys, taip yra
užtikrinamas tolimesnis kultūros paveldo objekto priežiūros tinkamas finansavimas.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje. Aštriosios
Kirsnos dvaro komplekso pritaikymas rekreacinėms reikmėms padidintų Lazdijų
rajono turistinį konkurencingumą ir praplėstų turizmo paslaugų įvairovę bei pasiūlą,
dvaro kompleksas taptų labai svarbiu rajonui turistiniu objektu. Kaip komercinis
objektas jis teigiamai paveiktų ir savivaldybės ekonominę bei socialinę aplinką.
Lentelė Nr. 37. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Aštriosios Kirsnos dvaro komplekso pritaikymo Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
rekreacinėms reikmėms techninės Lazdijų rajono savivaldybės administracija,
dokumentacijos bei investicinio projekto potencialūs investuotojai, potencialūs centro
parengimas. operatoriai.
Aštriosios Kirsnos dvaro komplekso – aukštos Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
klasės turizmo paslaugų centro įkūrimo darbai. Lazdijų rajono savivaldybės administracija,
potencialūs investuotojai, potencialūs centro
operatoriai.
Lentelė Nr. 38. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Vidutinė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Didelis
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
115
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Įgyvendinimo prioritetas Antraeilės svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 4 mln. Lt
Atsiperkamumas 10–15 metų.
Turistų aptarnavimo centro su karčema, smukle, tradicinėmis krautuvėlėmis bei
„atvirų“ tradicinių amatų dirbtuvių kompleksu kūrimas Veisiejuose
Paslaugos/produktų aprašymas. Veisiejų istorinę vertę turinčiose dalyse formuojama
rekreacinių paslaugų ir turistų aptarnavimo zona su karčema, smukle, tradicinėmis
krautuvėlėmis, įrengiamas amatininkų dirbtuvių kompleksas.
Lentelė Nr. 39. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Veisiejų istorinės dalies turistinis potencialas Veisiejai – svarbus Lazdijų rajono turizmo centras
nėra pilnai išnaudojamas, trūksta rekreacinių su pilnu svetingumo paslaugų paketu, gerai
paslaugų bei pačių miestelių aplinkos ir sutvarkyta aplinka bei išplėtota informacine
informacinės infrastruktūros pritaikymo infrastruktūra, įrengtu tradicinių amatų dirbtuvių
lankymui. kompleksu (amatų „gyvoji“ ekspozicija, kurioje
turistai gali stebėti tradicinių amatų procesą.).
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Tranzitiniai turistai ir didžiųjų miestų gyventojai trumpalaikiam poilsiui – 20–30
tūkst. žm.
2 Pavieniai turistai ir turistų grupės keliaujantys bendraisiais ir teminiais Nemuno
zonos maršrutais – 30–40 tūkst. žm.
Konkurencingumo pagrindimas. Tokie senųjų miestelių pritaikymo turizmo
reikmėms projektai yra Lietuvos įvaizdžio kūrimo dalis. Iš kitos pusės, mažųjų
miestelių tvarkymas yra neišvengiamas procesas, tačiau juos tvarkant būtina
prioretizuoti veiklas. Didžiausią urbanistinę vertę turinčių miestelių centrines dalis
patogiausia yra tvarkyti kaip reprezentacines rekreacines zonas jas integruojant į
Lietuvos ar atskirų jos regionų rekreacines sistemas.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje. Tokių
projektų įgyvendinimas paskatins investicijas į tų miestelių infrastruktūros ir
aplinkos sutvarkymą, pagerins verslo sąlygas, teigiamai įtakos rajono savivaldybės
ekonominę ir socialinę aplinką.
Lentelė Nr. 40. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Investicinių projektų sąvado parengimas ir Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
pristatymas bei turizmo paslaugų plėtros Lazdijų rajono savivaldybės administracija,
programos (gali būti rajono strateginio plano Veisiejų regioninio parko direkcija.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
116
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
dalis su prisiimtu finansiniu įsipareigojimu)
Veisiejuose parengimas.
Dirbtuvių komplekso techninės dokumentacijos Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
ir investicinio projekto parengimas, dirbtuvių Lazdijų rajono savivaldybės administracija,
komplekso įrengimas. Veisiejų regioninio parko direkcija.
Veisiejų istorinės dalies aplinkos sutvarkymo Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
projekto parengimas ir įgyvendinimas. Lazdijų rajono savivaldybės administracija,
Veisiejų regioninio parko direkcija.
Lentelė Nr. 41. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Didelė (dalinai vidutinė)
Teigiamas ilgalaikis poveikis Didelis
Įgyvendinimo prioritetas Pirmaeilės (antraeilės) svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 4 mln. Lt
Atsiperkamumas Nekomercinis projektas, atsiperkamumas
netiesioginis.
Turistinio centro formavimas Alytaus mieste formuojant istorinį XVIII–XIX a.
rekreacijos ir pramogų parką „Senasis Alytus“
Paslaugos/produktų aprašymas. Istorinio XVIII–XIX a. rekreacijos ir pramogų parko
formavimas kaip rekreacinio reprezentacinio miesto centro su tradicinėmis
užeigomis, krautuvėlėmis, amatininkų dirbtuvėmis.
Lentelė Nr. 42. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Alytaus mieste nėra suformuotos rekreacinės Alytaus mieste suformuota XVIII–XIX a. istorinė
reprezentacinės zonos kaip turistų traukos zona su tradicinėmis užeigomis, krautuvėlėmis,
centro. amatininkų dirbtuvėmis yra pagrindinė turistus
traukianti zona bei pagrindinė miesto turizmo
plėtros ašis.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Aplinkinių miestų ir miestelių gyventojai trumpalaikiam savaitgalio poilsiui –
60–80 tūkst. per metus.
2 Tranzitiniai turistai ir didžiųjų miestų gyventojai trumpalaikiam poilsiui – 40–60
tūkst. žm. per metus.
3 Pavieniai turistai ir turistų grupės keliaujantys bendraisiais ir teminiais Nemuno
zonos maršrutais – 40–90 tūkst. žm.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
117
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Konkurencingumo pagrindimas. Alytaus miestas yra kultūrinis ir ekonominis
Dzūkijos centras, antras pagal dydį Nemuno zonos miestas. Tačiau šio miesto įtaka
Nemuno zonos turizmo plėtrai nėra didelė. Viena pagrindinių to priežasčių yra
žymaus ir aiškaus traukos centro, reprezentacinės-rekreacinės zonos, turinčios
žinomą prekinį ženklą (pvz. Kauno laisvės alėja, Palangos Basanavičiaus gatvė ir
pan.) Alytaus mieste trūkumas. Suformuota XVIII–XIX a. laikotarpio istorinė zona su
užeigomis, krautuvėlėmis, amatininkų „atvirosiomis“ dirbtuvėmis (kur turistai gyvai
galėtų stebėti amatininkų darbus) galėtų tapti tokio turistinio produkto prekinio
ženklo pagrindu, o kartu būtų pagrindinė Alytaus miesto turizmo plėtros ašis.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje. Tokios
istorinės XVIII–XIX a. zonos suformavimas Alytaus mieste labai paspartintų turizmo
plėtrą tiek pačiame mieste, tiek regione, Nemuno zona kaip turistinis produktas
taptų žymiai konkurencingesnė, būtų sudarytos sąlygos privačiam smulkiajam
svetingumo ir turizmo verslui plėtotis.
Lentelė Nr. 43. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Istorinės XVIII–XIX a. zonos suformavimo plano Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
parengimas, aplinkos ir infrastruktūros Alytaus miesto savivaldybės administracija, LR
sutvarkymo projekto parengimas. ūkio ministerija, Valstybinis turizmo
departamentas prie LR ūkio ministerijos.
Dirbtuvių komplekso techninės dokumentacijos Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
ir investicinio projekto parengimas, dirbtuvių Alytaus miesto savivaldybės administracija, LR
komplekso įrengimas. ūkio ministerija, Valstybinis turizmo
departamentas prie LR ūkio ministerijos.
Aplinkos ir infrastruktūros tvarkymo ir įrengimo Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
darbai. Alytaus miesto savivaldybės administracija, LR
ūkio ministerija, Valstybinis turizmo
departamentas prie LR ūkio ministerijos.
Lentelė Nr. 44. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Vidutinė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Labai didelis
Įgyvendinimo prioritetas Pirmaeilės (antraeilės) svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 30 mln. Lt
Atsiperkamumas Nekomercinis projektas, atsiperkamumas
netiesioginis..
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
118
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Dapkiškių dvaro atstatymas pritaikant jį aukštos klasės rekreacinėms
reprezentacinėms reikmėms
Paslaugos/produktų aprašymas. Aukštos klasės reprezentacinės rezidencijos
įkūrimas atstatant Dapkiškių dvaro kompleksą su visu svetingumo paslaugų paketu
bei papildomomis paslaugomis (jodinėjimo, protokolinių renginių ir t. t.), pritaikant
turtingų asmenų, jų grupių privačiam poilsiui, asmeninėms šventėms, kitiems VIP
renginiams.
Lentelė Nr. 45. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Dapkiškių dvaras vaidina menką vaidmenį ne Dapkiškių dvaras – žinomas elitinis regiono mastu
tik Nemuno zonos, bet ir savivaldybės turizmo rekreacinis reprezentacinis centras, pritaikytas tiek
sistemoje. turtingų asmenų poilsiui, tiek protokoliniams
renginiams, verslo neoficialiems susitikimams.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Pasiturintys, dideles pajamas turintys asmenys trumpalaikiam, savaitgalio ir
vidutinės trukmės poilsiui – 100–200 žm. per metus.
2 Regioninio ir nacionalinio lygmens verslo susitikimų, konferencijų ir kitų
protokolinių renginių dalyviai (apie 30–40 konferencijų kasmet, po 20–30
dalyvių, apsistojančių 2–4 dienoms).
Konkurencingumo pagrindimas. Kultūros objektų pritaikymas visuomenės
rekreaciniams poreikiams tenkinti yra vienas iš būdų generuoti lėšas kultūros
paveldo objektų atstatymui bei tolimesnei priežiūrai. Be to, šioje vietoje tiek verslo,
tiek paveldosaugos interesai gali būti tie patys, t. y. paveldosaugos interesas atkurti
objekto kultūrinę ir architektūrinę vertę kaip kultūros vertybę, o verslo interesas
atkurti tokio objekto architektūrinę vertę ir ją panaudoti kaip potencialių klientų
pritraukimo būdą. Be to, tokie projektai yra komerciškai atsiperkantys, taip yra
užtikrinamas tolimesnis kultūros paveldo objekto priežiūros tinkamas finansavimas.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje.
Dapkiškių dvaro komplekso pritaikymas rekreacinėms reikmėms padidintų Alytaus
rajono turistinį konkurencingumą bei praplėstų turizmo paslaugų įvairovę bei
pasiūlą, taptų labai svarbiu rajono turistiniu objektu. Kaip komercinis objektas jis
teigiamai paveiktų ir savivaldybės ekonominę bei socialinę aplinką.
Lentelė Nr. 46. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Dapkiškių dvaro komplekso pritaikymo Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
rekreacinėms reikmėms techninės Alytaus rajono savivaldybės administracija,
dokumentacijos bei investicinio projekto potencialūs investuotojai, potencialūs centro
parengimas. operatoriai.
Dapkiškių dvaro komplekso – aukštos klasės Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
119
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
turizmo paslaugų centro įkūrimo darbai. Alytaus rajono savivaldybės administracija,
potencialūs investuotojai, potencialūs centro
operatoriai.
Lentelė Nr. 47. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Vidutinė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Didelis
Įgyvendinimo prioritetas Antraeilės svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 4 mln. Lt
Atsiperkamumas 10–15 metų.
„Gyvosios“ ekspozicijos įrengimas Ąžuolinių malūne
Paslaugos/produktų aprašymas. „Gyvosios“ ekspozicijos (lankytojai gali stebėti,
kaip veikia vėjo malūno mechanizmas, vizualiai susipažinti su malimo procesu)
įrengimas Ąžuolinių malūne su suvenyrų krautuvėle, poilsio aikštele ir pan.
Lentelė Nr. 48. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Ąžuolinių malūnas nėra optimaliai Ąžuolinių malūnas populiarus lankomas turistinis
išnaudojamas turizmo poreikiams.. objektas, svarbi pažintinių maršrutų grandis.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas.
1 Bendrųjų ir teminių Nemuno zonos maršrutų turistai – 5–7 tūkst. žm.
2 Tranzitiniai turistai – 3–5 tūkst.
Konkurencingumo pagrindimas. Vystant kultūrinį turizmą Nemuno zonoje svarbu
yra ne tik atraktyvių traukos objektų gausa, bet ir jų įvairovė. Šiuo metu Lietuvoje
nėra daug vėjo malūnų pritaikytų turizmui. Tačiau kaip turizmo traukos objektai
vėjo malūnai turi nemažą potencialą. Žmones traukia senosios technologijos, mūsų
protėvių gyvenimo sąlygos, o vėjo malūnai buvo gana svarbi senolių gyvensenos
dalis. Šiuo metu vėjo malūnų įvaizdis gana plačiai naudojamas turizmo paslaugose.
Lietuvoje jau yra keletas grandiozinių ir griozdiškų vėjo malūnų imitacijų projektų,
įrengiant juose viešąsias maitinimo įstaigas, motelius, daugiafunkcinius rekreacinius
centrus. Tačiau autentiškų vėjo malūnų kaip turizmo traukos objektų Lietuvoje nėra
daug. Todėl Ąžuolinių malūnas galėtų tapti gana unikaliu kultūrinio turizmo
traukos objektu.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje.
„Gyvosios“ ekspozicijos su suvenyrų krautuvėle Ąžuolinių malūne įrengimas
padidins Nemuno zonos kultūrinio turizmo atrakcijų įvairovę, praplės turistinių
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
120
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
maršrutų galimybes, o tai sudarys sąlygas pritraukti daugiau turistų į rajoną, o kartu
ir į regioną.
Lentelė Nr. 49. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Techninės dokumentacijos ir projektų Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
parengimas. Alytaus rajono savivaldybės administracija.
Ąžuolinių malūno pritaikymo turizmo Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
poreikiams ir ekspozicijos įrengimo darbai. Alytaus rajono savivaldybės administracija.
Lentelė Nr. 50. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Didelė
Teigiamas ilgalaikis poveikis vidutinis
Įgyvendinimo prioritetas Antraeilės svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 0,5 mln. Lt
Atsiperkamumas Nekomercinis projektas, atsiperkamumas
netiesioginis.
Aviapramogų ir aviaturizmo plėtros programos sukūrimas ir įgyvendinimas bei
infrastruktūros ir materialinės bazės stiprinimas
Paslaugos/produktų aprašymas. Aviaturizmo paslaugų Pociūnuose plėtra didinant
turizmo paslaugų apimtis, prieinamumą ir kokybę, praplečiant svetingumo paslaugų
spektrą bei gerinant infrastruktūrą.
Lentelė Nr. 51. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Pociūnų aviaturizmo centras teikia plačias Pociūnų aviaturizmo centras – ypatingai aukštos
aviaturizmo paslaugas bei turi puikias kokybės aviaturizmo paslaugų bazė, integruota į
galimybes tapti svarbiu Nemuno zonos Nemuno zonos turistinę sistemą bei užtikrinanti
rekreaciniu objektu. šios zonos kaip kokybiškų kelionių ir pramogų
visose stichijose (sausumoje-vandenyje-ore)
įvaizdį.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Aviaturizmo ir aviapramogų mėgėjai – 5–7 tūkst. žm.
2 Regioninio ir nacionalinio lygmens konferencijų, sporto ir kitų renginių dalyviai
(apie 20–30 konferencijų kasmet, po 20–30 dalyvių, apsistojančių 2–4 dienoms).
Konkurencingumo pagrindimas. Šiuo metu Pociūnų aviaturizmo centras jau yra
svarbus aviaturizmo ir aviapramogų bei atrakcijų objektas. Nemuno zonai šis
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
121
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
rekreacinis objektas sudaro unikalias sąlygas užtikrinti didžiausią Lietuvoje turizmo
paslaugų įvairovę, vystant šios zonos turizmo sistemą visose galimose stichijose:
vandenyje, sausumoje, žemėje. Toliau aktyviai plečiant šio objekto turizmo veiklą,
praplečiant svetingumo ir rekreacinių paslaugų pasiūlą, tobulinant infrastruktūrą bei
aplinkos kokybę, šis objektas taps reikšmingesniu rekreaciniu centru rajono, regiono
ir nacionaliniu mastu.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje. Objekto
plėtra užtikrins turizmo paslaugų įvairovę, Nemuno zona taps plačiausias turistines
galimybes turinčiu regionu, o tai užtikrins Nemuno zonos turizmo produkto didesnį
konkurencingumą bei patrauklumą.
Lentelė Nr. 52. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Techninės dokumentacijos ir projektų Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
parengimas. Pociūnų aviaturizmo centras, Prienų rajono
savivaldybės administracija.
Pociūnų aviaturizmo centro plėtros darbai. Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
Pociūnų aviaturizmo centras, Prienų rajono
savivaldybės administracija.
Lentelė Nr. 53. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Didelė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Didelis
Įgyvendinimo prioritetas Pirmaeilės (antraeilės) svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 6 mln. Lt
Atsiperkamumas 8–12 m.
Multifunkcinio rekreacinio centro kūrimas Birštono kurhauze, integruojant į
sanatorijos „Tulpė“ kompleksą
Paslaugos/produktų aprašymas. Multifunkcinio rekreacinio centro kūrimas
buvusiame Birštono kurhauze, ypač akcentuojant Birštono kaip Karališkojo kurorto
statusą, plėtojant svetingumo ir sveikatingumo paslaugas bei integruojant šį centrą į
sanatorijos „Tulpė“ kompleksą.
Lentelė Nr. 54. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Buvęs Birštono kurhauzas nėra suvokiamas kaip Birštono kurhauzas svarbus turistinis prekinis
turistinis prekinis ženklas, jo veikloje menkai ženklas, Birštono kaip Karališkojo kurorto
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
122
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
akcentuojama Birštono kaip kurorto istorija įvaizdžio formavimo dalis su plačiu rekreacinių
(Karališkojo kurorto statusas). paslaugų spektru.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Sveikatingumo bei svetingumo paslaugų vartotojai, sanatorijos klientai – 10–15
tūkst. žm.
2 Kurorto svečiai bei tranzitiniai turistai – 5–10 tūkst.
Konkurencingumo pagrindimas. Birštono kurortas turi senas tradicijas. Šis kurortas
gali pretenduoti į Karališkojo kurorto statusą, kuris šiam miestui suteiktų daug naujų
galimybių turizmo plėtroje. Vienu iš svarbių momentų Birštono kurorto plėtroje
turėtų būti jo istorinės praeities bei kurorto tradicijų akcentavimas. Todėl svarbu
turizmo plėtros procese efektyviai išnaudoti Birštono miesto istorinius ir kultūrinio
paveldo objektus. Vienu svarbiausių tokių objektų ir yra Birštono kurhauzas.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje. Padidins
rekreacinę pasiūlą Birštono mieste, padės formuoti Birštono miesto kaip Karališkojo
kurorto įvaizdį. Padidėjusi rekreacinių produktų pasiūla teigiamai įtakos Birštono
kurorto konkurencingumą bei rekreacinį patrauklumą.
Lentelė Nr. 55. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Techninės dokumentacijos ir projektų Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
parengimas. Birštono savivaldybės administracija, sanatorijos
„Tulpė“ administracija.
Multifunkcinio rekreacinio centro kūrimas Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
Birštono kurhauze. Birštono savivaldybės administracija, sanatorijos
„Tulpė“ administracija.
Lentelė Nr. 56. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Didelė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Didelis
Įgyvendinimo prioritetas Pirmaeilės (antraeilės) svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 3 mln. Lt
Atsiperkamumas 8–12 m.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
123
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Atraktyvaus rekreacinio centro kūrimas Birštone pastatant XVI–XVIII a. gyvenvietę
su pilimi
Paslaugos/produktų aprašymas. XVI–XVII a. tipo gyvenvietės su pilimi imitacijos
pastatymas, įrengiant joje daugiafunkcinį rekreacinį-edukacinį kompleksą.
Lentelė Nr. 57. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Birštono kurorte nėra suformuota Birštono kurorte pastatyta XVII-XVII a. tipo
daugiafunkcinio rekreacinio-edukacinio gyvenvietės su pilimi imitacija yra svarbi Birštono
komplekso. miesto rekreacinės sistemos dalis bei vienas iš
objektų formuojantis Birštono kaip Karališkojo
kurorto įvaizdį.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Kurorto svečiai bei tranzitiniai turistai, didžiųjų miestų gyventojai
trumpalaikiam poilsiui – 40–60 tūkst. žm. per metus.
2 Pavieniai turistai ir turistų grupės keliaujantys bendraisiais ir teminiais Nemuno
zonos maršrutais – 60–80 tūkst. žm.
Konkurencingumo pagrindimas. Birštono kurortas yra svarbi Lietuvos turizmo
sistemos grandis. Siekiant išlaikyti konkurencingumą turizmo rinkoje reikia nuolat
siūlyti naujas atrakcijas, plėsti turizmo paslaugų įvairovę. Vienas iš tokių objektų
Birštono kurorte galėtų tapti daugiafunkcinis rekreacinis edukacinis centras, įkurtas
naujai pastatytoje XVI–XVII a. gyvenvietės imitacijoje su pilimi. Nors šiuo metu
įvairiose vietose yra planuojamas medinių pilių atstatymas, tačiau Birštono
gyvenvietės su pilimi projektas išsiskiria savo planuojamų paslaugų įvairove,
edukacinės veiklos plėtros galimybėmis bei šio centro tolimesnės veiklos plėtra, kuri
nesukurtų konfliktų su istorinio, kultūrinio, archeologinio paveldo apsaugos
reikalavimais.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje. Šis
objektas labai paspartintų turizmo plėtrą tiek pačiame Birštono kurorte, tiek regione,
o Nemuno zona kaip turistinis produktas taptų žymiai konkurencingesnė, būtų
sudarytos sąlygos privačiam smulkiajam svetingumo ir turizmo verslui plėtotis.
Lentelė Nr. 58. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
XVI–XVII a. gyvenvietės su pilimi planų, Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
techninės dokumentacijos ir investicinio projekto Birštono savivaldybės administracija.
parengimas.
Gyvenvietės ir pilies statymo, aplinkos ir Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
infrastruktūros tvarkymo ir įrengimo darbai. Birštono savivaldybės administracija, galimas
centro operatorius.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
124
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Lentelė Nr. 59. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Didelė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Labai didelis
Įgyvendinimo prioritetas Antraeilės svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 8 mln. Lt
Atsiperkamumas 8–12 m.
Vytauto parko sutvarkymas, įrengiant kolonadą, mineralinio vandens biuvetes,
fontaną
Paslaugos/produktų aprašymas. Vytauto parkas turėtų tapti labai svarbi Birštono
kurorto žalioji zona, kuri atspindėtų miesto gamtinę aplinką. Parkas turėtų būti
pritaikytas rekreacijai, sutvarkant ne tik žaliuosius plotus, bet ir pritaikytant turizmui
mineralinio vandens išteklius, įrengiant biuvetę. Tam būtina ne tik atstatyti buvusią
parko vertę, bet ir numatyti priemones tolimesnei šio parko plėtrai.
Lentelė Nr. 60. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Vytauto parkas, kaip žalioji zona, netinka Vytauto parkas – populiari ir žinoma Lietuvoje
Birštono, kaip karališkojo kurorto, įvaizdžio žalioji zona, su įrengta kolonada, mineralinio
formavimui. vandens biuvetėmis ir fontanu – vienas iš svarbių
akcentų formuojantis Birštoną, kaip karališkojo
kurorto įvaizdį.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Kurorto svečiai, sanatorijų klientai, vietos gyventojai, aktyvaus ir pasyvaus
poilsio žaliojoje zonoje mėgėjai – 20–30 tūkst. žm.
Konkurencingumo pagrindimas. Birštono miestas yra svarbus Lietuvos kurortas bei
rekreacinis centras Lietuvoje. Birštonas ypač žinomas dėl savo sveikatingumo bei
sanatorinio gydymo tradicijų, gydomųjų gamtinių išteklių. Kurortas turi didelį
sanatorinio gydymo ir gydomųjų gamtinių išteklių panaudojimo rekreacijai
potencialą, kuris, deja, nėra išnaudojamas ir dėl atitinkamos infrastruktūros
trūkumo. Todėl tokie objektai kaip Vytauto parkas su įrengta kolonada, mineralinio
vandens biuvetėmis bei fontanu, turi didelę reikšmę formuojant Birštono, kaip
karališkojo kurorto, įvaizdį.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje. Vytauto
parkas ženkliai prisidės prie Birštono, kaip karališkojo kurorto, įvaizdžio kūrimo,
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
125
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
bus svarbus akcentas formuojant Birštono estetinę vertę, bei sudarys galimybę
populiarinti Birštono gydomuosius gamtinius išteklius. Tai sudarys sąlygas geriau
išnaudoti esamus rekreacinius resursus bei formuoti Birštono kurorto išskirtinumą ir
unikalumą.
Lentelė Nr. 61. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Vytauto parko sutvarkymo ir plėtros projekto Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
parengimas. Birštono savivaldybės administracija.
Vytauto parko aplinkos sutvarkymo darbai ir Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
infrastruktūros plėtra. Birštono savivaldybės administracija.
Lentelė Nr. 62. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Labai didelė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Didelis
Įgyvendinimo prioritetas Pirmaeilės svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 1,2 mln Lt
Atsiperkamumas Nekomercinis projektas, atsiperkamumas
netiesioginis.
Siponių kaime pastatyti etnografinę sodybą, kurioje atsispindėtų šio krašto žmonių
gyvenimas ir buitis, žvejybos bei medžioklės ypatumai
Paslaugos/produktų aprašymas.
Etnografinės sodybos Siponių kaime įrengimas, kurioje atsispindėtų šio krašto
žmonių gyvenimas ir buitis, žvejybos bei medžioklės ypatumai. Jame būtų plėtojama
ekspozicinė veikla, įskaitant ir „gyvąsias“ ekspozicijas, kuriamos ir įgyvendinamos
edukacinės programos, organizuojami teminiai renginiai ir t. t.
Lentelė Nr. 63. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Birštono kurorte trūksta objektų užtikrinančių Etnografinė sodyba Siponių kaime taps svarbiu
kurorto rekreacinės sistemos edukacinės veikos edukaciniu objektu Birštono kurorto rekreacinėje
plėtrą. sistemoje bei užtikrins tolimesnę šios veiklos
plėtrą ateityje.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Bendrųjų ir teminių Nemuno zonos maršrutų turistai – 10–15 tūkst. Žm.
2 Kurorto svečiai bei tranzitiniai turistai – 5–10 tūkst.
Konkurencingumo pagrindimas.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
126
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Birštonas yra svarbus Lietuvos kurortas bei rekreacinis centras Lietuvoje. Tačiau
edukacinis kontekstas Birštono kurorto rekreacinėje sistemoje yra menkai išreikštas.
Vienas iš objektų galėsiančių užtikrinti edukacinės veiklos plėtrą ir būtų etnografinės
sodybos Siponių kaime įrengimas, kurioje atsispindėtų šio krašto žmonių gyvenimas
ir buitis, žvejybos bei medžioklės ypatumai. Toks objektas galėtų tapti svarbia
grandimi tiek teminiuose, tiek bendruosiuose Nemuno zonos pažintiniuose
maršrutuose.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje.
Padidins rekreacinę pasiūlą Birštono mieste, padės plėtoti kurorto rekreacinės
sistemos edukacinį sektorių. Padidėjusi rekreacinių ir edukacinių produktų pasiūla
teigiamai įtakos Birštono, kaip karališkojo kurorto, įvaizdį bei jo rekreacinį
patrauklumą
Lentelė Nr. 64. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Techninės dokumentacijos ir projektų Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
parengimas. Birštono savivaldybės administracija, LR kultūros
ministerija.
Etnografinės sodybos Siponių kaime įrengimo Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
darbai. Birštono savivaldybės administracija, LR kultūros
ministerija.
Lentelė Nr. 65. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Didelis
Teigiamas ilgalaikis poveikis Didelis
Įgyvendinimo prioritetas Pirmaeilės svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 1,6 mln Lt
Atsiperkamumas Nekomercinis projektas, atsiperkamumas
netiesioginis.
Vandens turizmo paslaugų plėtra Kauno „Žalgirio“ jachtklubo bazėje
Paslaugos/produktų aprašymas. Siūloma maksimaliai pritaikyti Kauno „Žalgirio“
jachtklubo bazę plėtoti įvairias vandens turizmo paslaugas. Galimos ir siūlomos
vandens turizmo paslaugos:
1 Ilgalaikės vandens pramogos (vienos dienos arba ilgesnės):
1.1 vandens maršrutai (kruizai ir/arba maršrutai mažosioms plaukiojimo
priemonėms ir/arba keleivių vežimas reguliariais maršrutais),
1.2 vandens transporto priemonių nuoma,
1.3 papildomo vandens turizmo inventoriaus nuoma,
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
127
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
1.4 nuosavos transporto priemonės parkavimas ir saugojimas,
1.5 vandens priemonių transportavimo paslaugos,
1.6 kitos papildomos paslaugos: gido palyda, informacija apie maršrutą ir pan.
2 Trumpalaikės vandens pramogos (trunka nuo kelių minučių iki vienos dienos):
2.1 vandens motociklų, vandens slidžių, katerių, vandens dviračių, burlenčių ar
kitų mažųjų plaukiojimo priemonių nuoma,
2.2 plaukimas vandens slidėmis ar banglente, kurios būtų traukiamos ne motorine
valtimi, bet kabeliu, nutiestu apie Kauno marias,
2.3 dirbtinių trasų, nusileidimo į vandenį takų įrengimas,
2.4 vandens turizmo atrakcionų įrengimas.
3 Kitos paslaugos (plaukimo instruktoriaus, vaikų ir jaunimo užimtumo būrelių,
buriavimo mokykla, sporto kompleksas ir SPA centras ir pan.).
Lentelė Nr. 66. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Kadangi Kauno marių uostas buvo pastatytas Modernizavus prieplaukos infrastruktūrą, ji
dar tarybiniais laikais, jame išliko pasenusi ir padėtų išsaugoti krantines, palengvintų laivų
šiuolaikinių reikalavimų neatitinkanti įėjimą/išėjimą, leistų papildomai švartuotis
infrastruktūra: didesnė dalis krantinių liko didesniems laivams.
neužbetonuotos, todėl vanduo nuolat nuplauna
smėlį, vyksta žemės erozija. Neteisingai
suprojektuotų vartų teritorijoje sumažėja
vandens gylis ir didesni laivai gali turėti
sunkumų plaukdami į ar iš uosto.
Dauguma infrastruktūros ir pastatų, esančių Įkurtas buriavimo ir vandens pramogų centras
uosto teritorijoje, pastatytų 1977 metais, yra teiktų įvairias aktyvaus poilsio, SPA, pramogų ir
pasenę tiek morališkai, tiek fiziškai, nėra vandens turizmo paslaugas, tokiu būdu
pritaikyti gamtovaizdžiui, daug nenaudojamų pailgindamas turistų buvimo trukmę Lietuvoje.
arba neefektyviai naudojamų patalpų.
Šiuo metu jachtklube nėra patogios ir saugomos Sutvarkyta pramogų centro aplinka ir įrengta
automobilių stovėjimo aikštelės. lauko pramogų infrastruktūra.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Aktyvaus poilsio, vandens turizmo mėgėjai – 60–80 tūkst. žmonių per metus.
2 Lietuvos ir užsienio turistai keliaujantys Nemuno zona kaip tranzitiniu regionu –
30–40 tūkst.
3 Jachtų savininkai, laikantys savo jachtas Kauno marių uoste ar atvykstantys į jį –
2–5 tūkst.
4 Buriavimo mokyklos mokiniai, besinaudojantys Kauno marių uosto sukurta
infrastruktūra – 2–5 tūkst.
Konkurencingumo pagrindimas. Kauno „Žalgirio“ jachtklubas užima išskirtinę
vietą Kauno turizmo paslaugų rinkoje: administruoja vienintelį šiuo metu
eksploatuojamą uostą Kauno mariose. Šis klubas taip pat išsiskiria tuo, kad gali
pasiūlyti platų turizmo paslaugų spektrą – apgyvendinimo, maitinimo, vandens
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
128
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
turizmo, poilsio bei laisvalaikio ir kitas paslaugas. Kauno jachtklubas įsikūręs vienoje
iš gražiausių Kauno miesto vietų – Kauno marių regioniniame parke, šalia unikalaus
baroko architektūros ansamblio – Pažaislio vienuolyno. Todėl, nežiūrint į tai, kad
jachtklubas yra nutolęs nuo miesto centro, tai yra viena iš labiausiai vietinių
gyventojų ir turistų lankomų rekreacinių vietų Kauno mieste. Taigi, kadangi Kauno
„Žalgirio“ jachtklubo bazė jau yra sukūrusi vandens turizmo plėtrai reikalingą
infrastruktūrą bei įgijusi patirtį, tai sudaro puikias galimybes išplėsti vandens
pramogų įvairovę ir pagerinti jų kokybę. Kartu šią bazę būtų galima išnaudoti vaikų
ir jaunimo užimtumui ir fiziniam lavinimui.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje. Ši
priemonė tiesiogiai prisidės prie Nemuno zonos įvaizdžio kūrimo, kadangi vandens
turizmo infrastruktūros bei pramogų plėtra yra vienas iš pagrindinių ir svarbiausių
Nemuno zonos kaip kultūrinio-turistinio arealo kūrimo prioritetų. Atsiradus naujam
turizmo traukos centrui, pagerėjus uosto infrastruktūrai ir paslaugų
kompleksiškumui, miestą aplankys daugiau turistų ir ilgiau viešėsiantys turistai
pirks daugiau turizmo bei su juo susijusių paslaugų. Taip pat Kauno miesto
gyventojai gaus socialinės naudos dėl pagerėjusios gyvenimo kokybės, kadangi galės
naudotis prižiūrima tvarkinga rekreacine zona, ilsėtis, sportuoti ir pramogauti.
Lentelė Nr. 67. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Modernizuoti prieplaukos infrastruktūrą. Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno
„Žalgirio“ jachtklubas, potencialūs investuotojai.
Sukurti buriavimo ir vandens pramogų centrą, Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
kuris teiktų įvairias aktyvaus poilsio, SPA, Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno
pramogų ir vandens turizmo paslaugas. „Žalgirio“ jachtklubas, potencialūs investuotojai,
buriavimo ir vandens pramogų centro operatorius.
Sutvarkyti pramogų centro aplinką ir įrengti Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
lauko pramogų infrastruktūrą. Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno
„Žalgirio“ jachtklubas, potencialūs investuotojai,
buriavimo ir vandens pramogų centro operatorius.
Lentelė Nr. 68. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Labai didelė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Didelis
Įgyvendinimo prioritetas Pirmaeilės (antraeilės) svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 13 mln. Lt
Atsiperkamumas 5–7 metai
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
129
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Vilkijos miestelio kaip lokalaus turistų aptarnavimo centro su tradicinėmis smuklėmis,
karčemomis, krautuvėlėmis, kaimo turizmo sodybomis formavimas
Paslaugos/produktų aprašymas. Vilkijos miestelyje, kuris yra įtrauktas į urbanistinių
paminklų sąrašą, formuojamas rekreacinių paslaugų ir turistų aptarnavimo zonos su
karčema, smukle, tradicinėmis krautuvėlėmis, kaimo turizmo sodybomis
kompleksas.
Lentelė Nr. 69. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Vilkijos miestelio urbanistikos paminklo Vilkijos miestelis – svarbus Kauno rajono lokalus
turistinis potencialas nėra pilnai išnaudojamas, turistų aptarnavimo centras su pilnu svetingumo
trūksta rekreacinių paslaugų bei paties miestelio paslaugų paketu, gerai sutvarkyta aplinka.
aplinkos ir informacinės infrastruktūros
pritaikymo lankymui.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Tranzitiniai turistai ir didžiųjų miestų gyventojai trumpalaikiam poilsiui. 20-30
tūkst. žm.
2 Pavieniai turistai ir turistų grupės keliaujantys bendraisiais ir teminiais Nemuno
zonos maršrutais. 30-40 tūkst. žm.
Konkurencingumo pagrindimas. Tokie senųjų miestelių pritaikymo turizmo
reikmėms projektai yra Lietuvos įvaizdžio kūrimo dalis. Iš kitos pusės, mažųjų
miestelių tvarkymas yra neišvengiamas procesas, tačiau juos tvarkant būtina
prioretizuoti veiklas. Didžiausią urbanistinę vertę turinčių miestelių centrines dalis
patogiausia yra tvarkyti kaip reprezentacines rekreacines zonas jas integruojant į
Lietuvos ar atskirų jos regionų rekreacines sistemas.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje. Tokių
projektų įgyvendinimas paskatins investicijas į tų miestelių infrastruktūros ir
aplinkos sutvarkymą, pagerins verslo sąlygas, teigiamai įtakos rajono savivaldybės
ekonominę ir socialinę aplinką.
Lentelė Nr. 70. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Investicinių projektų sąvado parengimas ir Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
pristatymas bei turizmo paslaugų plėtros Kauno rajono savivaldybės administracija.
programos (gali būti rajono strateginio plano
dalis su prisiimtu finansiniu įsipareigojimu)
parengimas.
Vilkijos miestelio urbanistikos paminklo Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
aplinkos sutvarkymo projekto parengimas ir Kauno rajono savivaldybės administracija.
įgyvendinimas.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
130
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Lentelė Nr. 71. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Vidutinė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Didelis
Įgyvendinimo prioritetas Pirmaeilės (antraeilės) svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 4 mln. Lt
Atsiperkamumas Nekomercinis projektas.
Daugiafunkcinio kultūros ir meno centro kūrimas ir populiarinimas
Babtyno/Žemaitkiemio dvaro sodyboje
Paslaugos/produktų aprašymas. Babtyno/Žemaitkiemio dvaro sodyboje
formuojamas daugiafunkcinis kultūros ir meno centras su pilnu svetingumo
paslaugų paketu, galimybėmis organizuoti kultūrinius ir meno renginius, įvairaus
pobūdžio susitikimus (įskaitant verslo, mokymo ir kt.).
Lentelė Nr. 72. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Babtyno/Žemaitkiemio dvaro sodybos Babtyno/Žemaitkiemio dvaro sodybos
rekreacinis potencialas visiškai neišnaudojamas. daugiafunkcinis kultūros ir meno centras yra
patrauklus ir Lietuvoje žinomas kultūrinio
turizmo produktas.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Rajono svečiai bei tranzitiniai turistai, centro paslaugų vartotojai – 3–5 tūkst. žm.
2 Regioninio ir nacionalinio lygmens kultūros ir meno susitikimų, konferencijų ir
kitų protokolinių renginių dalyviai (apie 30–40 konferencijų kasmet, po 20–30
dalyvių, apsistojančių 2–4 dienoms).
Konkurencingumo pagrindimas. Kultūros objektų pritaikymas visuomenės
kultūriniams ir meniniams (saviraiškos) poreikiams tenkinti yra vienas iš būdų
generuoti lėšas kultūros paveldo objektų atstatymui bei tolimesnei priežiūrai. Be to,
šioje vietoje tiek verslo, tiek paveldosaugos interesai gali būti tie patys, t. y.
paveldosaugos interesas atkurti objekto kultūrinę ir architektūrinę vertę kaip
kultūros vertybę, o verslo interesas atkurti tokio objekto architektūrinę vertę ir ją
panaudoti kaip potencialių klientų pritraukimo būdą.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje.
Babtyno/Žemaitkiemio dvaro sodybos pritaikymas kultūriniams poreikiams tenkinti
padidintų Kauno rajono konkurencingumą bei praplėstų turizmo paslaugų įvairovę
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
131
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
bei pasiūlą. Tinkamai vykdant rinkodarinę veiklą, projektas teigiamai paveiktų ir
savivaldybės ekonominę bei socialinę aplinką.
Lentelė Nr. 73. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Babtyno/Žemaitkiemio dvaro sodybos Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
pritaikymo kultūros ir meno (saviraiškos) Kauno rajono savivaldybės administracija,
reikmėms techninės dokumentacijos bei potencialūs investuotojai, potencialūs
investicinio projekto parengimas. Babtyno/Žemaitkiemio dvaro sodybos turizmo
paslaugų centro operatoriai.
Babtyno/Žemaitkiemio dvaro sodybos Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
daugiafunkcinio kultūros ir meno centro Kauno rajono savivaldybės administracija,
įkūrimo darbai. potencialūs investuotojai, potencialūs
Babtyno/Žemaitkiemio dvaro sodybos turizmo
paslaugų centro operatoriai.
Lentelė Nr. 74. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Vidutinė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Didelis
Įgyvendinimo prioritetas Antraeilės svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 4 mln. Lt
Atsiperkamumas Nekomercinis projektas
Daugiafunkcinio rekreacinio-reprezentacinio centro kūrimas Kaciūniškės buvusio
dvaro rūmuose
Paslaugos/produktų aprašymas. Kaciūniškės buvusio dvaro rūmuose formuojamas
daugiafunkcinis rekreacinis-reprezentacinis centras su pilnu svetingumo paslaugų
paketu bei papildomomis paslaugomis (jodinėjimo, protokolinių renginių ir t.t.),
galimybėmis organizuoti įvairius renginius, įvairaus pobūdžio susitikimus (įskaitant
verslo, mokymo ir kt.), pritaikytas privačiam poilsiui, asmeninėms privačioms
šventėms, kitiems renginiams.
Lentelė Nr. 75. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Kaciūniškės buvusio dvaro rūmų rekreacinis Kaciūniškės dvaras – daugiafunkcinis rekreacinis-
potencialas visiškai neišnaudojamas. reprezentacinis centras yra patrauklus ir Lietuvoje
žinomas turizmo produktas bei sėkmingas
komercinis projektas.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
132
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
1 Rajono svečiai bei tranzitiniai turistai, centro paslaugų vartotojai – 3–5 tūkst. žm.
2 Regioninio ir nacionalinio lygmens verslo susitikimų, konferencijų ir kitų
protokolinių renginių dalyviai (apie 30–40 konferencijų kasmet, po 20–30
dalyvių, apsistojančių 2–4 dienoms).
Konkurencingumo pagrindimas. Kultūros objektų pritaikymas visuomenės
rekreaciniams poreikiams tenkinti yra vienas iš būdų generuoti lėšas kultūros
paveldo objektų atstatymui bei tolimesnei priežiūrai. Be to, šioje vietoje tiek verslo,
tiek paveldosaugos interesai gali būti tie patys, t. y. paveldosaugos interesas atkurti
objekto kultūrinę ir architektūrinę vertę kaip kultūros vertybę, o verslo interesas
atkurti tokio objekto architektūrinę vertę ir ją panaudoti kaip potencialių klientų
pritraukimo būdą. Be to, tokie projektai yra komerciškai atsiperkantys, taip yra
užtikrinamas tolimesnis kultūros paveldo objekto priežiūros tinkamas finansavimas.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje.
Kaciūniškės buvusio dvaro rūmų pritaikymas rekreaciniams poreikiams tenkinti
padidintų Kauno rajono konkurencingumą bei praplėstų turizmo paslaugų įvairovę
bei pasiūlą. Tinkamai vykdant rinkodarinę veiklą, projektas teigiamai paveiktų ir
savivaldybės ekonominę bei socialinę aplinką.
Lentelė Nr. 76. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Kaciūniškės buvusio dvaro rūmų pritaikymo Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
rekreacinėms reikmėms techninės Kauno rajono savivaldybės administracija,
dokumentacijos bei investicinio projekto potencialūs investuotojai, potencialūs Kaciūniškės
parengimas. buvusio dvaro rūmų daugiafunkcinio rekreacinio-
reprezentacinio centro operatoriai.
Kaciūniškės buvusio dvaro rūmų Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
daugiafunkcinio rekreacinio-reprezentacinio Kauno rajono savivaldybės administracija,
centro įkūrimo darbai. potencialūs investuotojai, potencialūs Kaciūniškės
buvusio dvaro rūmų daugiafunkcinio rekreacinio-
reprezentacinio centro operatoriai.
Lentelė Nr. 77. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Vidutinė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Didelis
Įgyvendinimo prioritetas Antraeilės svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 4 mln. Lt
Atsiperkamumas 8–12 metų.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
133
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Etnokultūros pažinimo edukacinės sistemos sukūrimas tam tikslui praplečiant
Rumšiškių liaudies muziejų, pritaikant Žaslių miestelį (tradicinės miestelių gyvensenos
demonstravimas), dvarus (dvarų gyvensenos demonstravimas) ir kt. kultūros objektus
Paslaugos/produktų aprašymas. Sukurta etnokultūros pažinimo edukacinė sistema
Kaišiadorių rajone, tam tikslui praplečiant Rumšiškių liaudies muziejų, pritaikant
Žaslių miestelį (tradicinės miestelių gyvensenos demonstravimas), dvarus (dvarų
gyvensenos demonstravimas) ir kt. kultūros objektus edukacinėms programoms
vykdyti.
Lentelė Nr. 78. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Lietuviškosios etnokultūros sukoncentruotos Kaišiadorių rajone suformuota kompleksinė
Kaišiadorių rajone pažinimo bazė šiuo metu praeities gyvensenos pažinimo sistema tam tikslui
nėra pilnai išnaudojama. praplečiant Rumšiškių liaudies muziejų, pritaikant
Žaslių miestelį (tradicinės miestelių gyvensenos
demonstravimas), dvarus (dvarų gyvensenos
demonstravimas) ir kt.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Tranzitiniai turistai ir didžiųjų miestų gyventojai trumpalaikiam poilsiui – 20-30
tūkst. žm.
2 Pavieniai turistai ir turistų grupės keliaujantys bendraisiais ir teminiais Nemuno
zonos maršrutais – 30-40 tūkst. žm.
Konkurencingumo pagrindimas. Šiuo metu Kaišiadorių rajone yra sukaupta
lietuviškosios etnokultūros pažinimo bazė ir suformuotas įvaizdis. Kadangi
Rumšiškių liaudies buities muziejus yra visiškai pritaikytas turizmui, turi patirtį
priimant pakankamai dideles turistų grupes, organizuojant masinius renginius
(Užgavėnės, Velykinės popietės ir pan.), todėl papildomų lietuviškosios etnokultūros
objektų pritaikymas ir tradicinės miestelių bei dvarų gyvensenos propagavimas
juose tik papildytų rajono lankomų objektų sąrašą ir prailgintų turistų praleidimo
rajone laiką.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje. Tokių
projektų įgyvendinimas paskatins investicijas į tų miestelių infrastruktūros ir
aplinkos sutvarkymą, pagerins verslo sąlygas, teigiamai įtakos rajono savivaldybės
ekonominę ir socialinę aplinką.
Lentelė Nr. 79. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Etnokultūros pažinimo edukacinės sistemos Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
Kaišiadorių rajone sukūrimo programos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija,
parengimas ir įgyvendinimas. Rumšiškių liaudies buities muziejus.
Kultūros paveldo objektų plėtra ir pritaikymas Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
134
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
edukacinėms programos vykdyti. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija,
Rumšiškių liaudies buities muziejus, potencialūs
investuotojai, turizmo paslaugų operatoriai.
Lentelė Nr. 80. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Vidutinė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Didelis
Įgyvendinimo prioritetas Antraeilės svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 7 mln. Lt
Atsiperkamumas Nekomercinis projektas
Edukacinio ir meno centro kūrimas Panemunės pilyje
Paslaugos/produktų aprašymas. Edukacinio ir meno centro kūrimas Panemunės
pilyje įgyvendinant sistemą mokymas – kūrybos mokymas – kūrinių pristatymas ir
realizavimas. Šiame centre taip pat bus galima organizuoti edukacinius dvarų
kultūros pažintinius renginius, dvarų meno ir puošybos reprezentavimo renginius,
taip pat su galimybėmis organizuoti protokolinius renginius, įvairaus masto
susitikimus (įskaitant verslo, mokymo ir kt.), taip pat naudotis kaip pagrindiniu
Jurbarko savivaldybės reprezentaciniu objektu.
Lentelė Nr. 81. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Panemunės pilies rekreacinis potencialas Edukacinis ir meno centras Panemunės pilyje yra
neišnaudojamas. patrauklus ir Lietuvoje žinomas kultūrinio
turizmo produktas.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Rajono svečiai bei tranzitiniai turistai, centro paslaugų vartotojai – 10–15 tūkst.
žm.
2 Regioninio ir nacionalinio lygmens kultūros ir meno susitikimų, konferencijų ir
kitų protokolinių renginių dalyviai (apie 30–40 konferencijų kasmet, po 20–30
dalyvių, apsistojančių 2–4 dienoms).
Konkurencingumo pagrindimas. Kultūros objektų pritaikymas visuomenės
kultūriniams ir meniniams (saviraiškos) poreikiams tenkinti yra vienas iš būdų
generuoti lėšas kultūros paveldo objektų atstatymui bei tolimesnei priežiūrai. Be to,
šioje vietoje tiek verslo, tiek paveldosaugos interesai gali būti tie patys, t. y.
paveldosaugos interesas atkurti objekto kultūrinę ir architektūrinę vertę kaip
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
135
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
kultūros vertybę, o verslo interesas atkurti tokio objekto architektūrinę vertę ir ją
panaudoti kaip potencialių klientų pritraukimo būdą.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje.
Panemunės pilies pritaikymas kultūriniams poreikiams tenkinti padidintų Jurbarko
rajono konkurencingumą bei praplėstų turizmo paslaugų įvairovę bei pasiūlą.
Tinkamai vykdant rinkodarinę veiklą, projektas teigiamai paveiktų ir savivaldybės
ekonominę bei socialinę aplinką.
Lentelė Nr. 82. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Panemunės pilies pritaikymo kultūros ir meno Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
(saviraiškos) reikmėms techninės Jurbarko rajono savivaldybės administracija,
dokumentacijos bei investicinio projekto potencialūs investuotojai, potencialūs Panemunės
parengimas. pilies turizmo paslaugų centro operatoriai.
Panemunės pilies kultūros ir meno centro Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
įkūrimo darbai. Jurbarko rajono savivaldybės administracija,
potencialūs investuotojai, potencialūs Panemunės
pilies turizmo paslaugų centro operatoriai.
Lentelė Nr. 83. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Vidutinė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Didelis
Įgyvendinimo prioritetas Antraeilės svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 6 mln. Lt
Atsiperkamumas Nekomercinis projektas
Svarstyti galimybę įkurti daugiafunkcinį rekreacinį reprezentacinį centrą Raudonės
pilyje kartu sprendžiant vidurinės mokyklos perkėlimo į naujas patalpas klausimą.
Paslaugos/produktų aprašymas. Raudonės pilyje formuojamas daugiafunkcinis
rekreacinis-reprezentacinis centras su pilnu svetingumo paslaugų paketu bei
papildomomis paslaugomis (jodinėjimo, protokolinių renginių ir t. t.), su
galimybėmis organizuoti įvairius renginius, įvairaus pobūdžio susitikimus (įskaitant
verslo, mokymo ir kt.), pritaikytas privačiam poilsiui, asmeninėms privačioms
šventėms, kitiems renginiams.
Lentelė Nr. 84. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Raudonės pilies rekreacinis potencialas Daugiafunkcinis rekreacinis reprezentacinis
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
136
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
neišnaudojamas. centras Raudonės pilyje yra patrauklus ir
Lietuvoje žinomas kultūrinio turizmo produktas.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Rajono svečiai bei tranzitiniai turistai, centro paslaugų vartotojai – 10–15 tūkst.
žm.
2 Regioninio ir nacionalinio lygmens kultūros ir meno susitikimų, konferencijų ir
kitų protokolinių renginių dalyviai (apie 30–40 konferencijų kasmet, po 20–30
dalyvių, apsistojančių 2–4 dienoms).
Konkurencingumo pagrindimas. Kultūros objektų pritaikymas visuomenės
kultūriniams ir meniniams (saviraiškos) poreikiams tenkinti yra vienas iš būdų
generuoti lėšas kultūros paveldo objektų atstatymui bei tolimesnei priežiūrai. Be to,
šioje vietoje tiek verslo, tiek paveldosaugos interesai gali būti tie patys, t. y.
paveldosaugos interesas atkurti objekto kultūrinę ir architektūrinę vertę kaip
kultūros vertybę, o verslo interesas atkurti tokio objekto architektūrinę vertę ir ją
panaudoti kaip potencialių klientų pritraukimo būdą.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje. Raudonės
pilies pritaikymas rekreaciniams reprezentaciniams poreikiams tenkinti padidintų
Jurbarko rajono konkurencingumą bei praplėstų turizmo paslaugų įvairovę bei
pasiūlą. Tinkamai vykdant rinkodarinę veiklą, projektas teigiamai paveiktų ir
savivaldybės ekonominę bei socialinę aplinką.
Lentelė Nr. 85. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Raudonės pilies pritaikymo daugiafunkcinio Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
rekreacinio reprezentacinio centro reikmėms Jurbarko rajono savivaldybės administracija,
techninės dokumentacijos bei investicinio potencialūs investuotojai, potencialūs Raudonės
projekto parengimas. pilies turizmo paslaugų centro operatoriai.
Raudonės pilies daugiafunkcinio centro įkūrimo Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
darbai. Jurbarko rajono savivaldybės administracija,
potencialūs investuotojai, potencialūs Panemunės
pilies turizmo paslaugų centro operatoriai.
Lentelė Nr. 86. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Vidutinė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Didelis
Įgyvendinimo prioritetas Antraeilės svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 14 mln. Lt
Atsiperkamumas Nekomercinis projektas
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
137
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Ekspozicijų ir edukacinės bei informacinės veiklos plėtra Šilinės smuklėje ir jos
aplinkoje
Paslaugos/produktų aprašymas. Ekspozicinių, edukacinių ir informacinių veiklų
plėtra Šilinės smuklėje ir jos aplinkoje praplėtimas, kur būtų papildomai įrengtos
inovacinės ekspozicijos ir būtų teikiamos minimalios svetingumo paslaugos bei
prekyba suvenyrais. Būtų plėtojama ekspozicinė veikla, įskaitant ir „gyvąsias“
ekspozicijas, kuriamos ir įgyvendinamos edukacinės programos, organizuojami
teminiai renginiai ir t. t.
Lentelė Nr. 87. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Jurbarke trūksta objektų užtikrinančių rajono Praplėsti Šilinės smuklės ekspozicijas ir išnaudoti
rekreacinės sistemos edukacinės, ekspozicinės ir jos aplinką, kad ji taptų svarbiu edukaciniu
informacinės veikos plėtrą. objektu Jurbarko rajono rekreacinėje sistemoje bei
užtikrintų tolimesnę šios veiklos plėtrą ateityje
tiek sukurtame objekte, tiek kitose vietose.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Bendrųjų ir teminių Nemuno zonos maršrutų turistai – 8 - 10tūkst. žm.
2 Pavieniai turistai – 3–5 tūkst.
Konkurencingumo pagrindimas. Šilinės smuklė šiuo metu jau vykdo edukacinę
veiklą ir atlieka Panemunių regioninio parko lankytojų centro vaidmenį, todėl
svarbu stiprinti šio objekto materialinę bazę, diegti inovacijas, didinti paslaugų
spektrą, stiprinti objekto materialinę bazę, žmogiškuosius išteklius.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje. Padidins
rekreacinę pasiūlą Jurbarko rajone, padės plėtoti Nemuno zonos Jurbarko rajono
edukacinį sektorių. Padidėjusi rekreacinių ir edukacinių produktų pasiūla teigiamai
įtakos Jurbarko rajono rekreacinį patrauklumą.
Lentelė Nr. 88. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Techninės dokumentacijos ir investicinio Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
projekto parengimas. Jurbarko rajono savivaldybės administracija,
Panemunių regioninio parko direkcija.
Šilinės smuklės kaip edukacinio centro plėtros Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
darbai. Jurbarko rajono savivaldybės administracija,
Panemunių regioninio parko direkcija.
Lentelė Nr. 89. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Didelė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Didelis
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
138
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Įgyvendinimo prioritetas Pirmaeilės (antraeilės) svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 1,0 mln. Lt
Atsiperkamumas Nekomercinis projektas, atsiperkamumas
netiesioginis.
Edukacinės veiklos ir ekspozicijų plėtra Zyplių dvare
Paslaugos/produktų aprašymas. Edukacinės veiklos vystymas ir ekspozicijų plėtra
Zyplių dvare su galimybėmis organizuoti įvairius edukacinius renginius, susitikimus
su meno, mokslo veikėjais, plenerus, kūrybines stovyklas ir kt., taip pat naudotis
kaip vienu iš pagrindinių Šakių savivaldybės reprezentacinių objektų.
Lentelė Nr. 90. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Zyplių dvaro potencialas visiškai Edukacinis centras Zyplių dvare yra patrauklus ir
neišnaudojamas. Lietuvoje žinomas turizmo produktas bei
sėkmingas edukacinis projektas.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Regiono/rajono pagrindinių, vidurinių mokyklų mokiniai, įvairių jaunimo ir
suaugusių užimtumo centrų, klubų, vietos bendruomenės nariai – 2–4 tūkst.
žmonių per metus.
2 Rajono svečiai bei tranzitiniai turistai, centro edukacinių paslaugų vartotojai – 3–
5 tūkst. žm.
3 Regioninio ir nacionalinio lygmens mokymai, seminarai, konferencijų ir kitų
protokolinių renginių dalyviai (apie 30–40 konferencijų kasmet, po 20–30
dalyvių, apsistojančių 2–4 dienoms).
Konkurencingumo pagrindimas. Kultūros objektų pritaikymas visuomenės
rekreaciniams poreikiams tenkinti yra vienas iš būdų generuoti lėšas kultūros
paveldo objektų atstatymui bei tolimesnei priežiūrai. Be to, šioje vietoje tiek verslo,
tiek paveldosaugos interesai gali būti tie patys, t. y. paveldosaugos interesas atkurti
objekto kultūrinę ir architektūrinę vertę, kaip kultūros vertybę, o verslo interesas
atkurti tokio objekto architektūrinę vertę ir ją panaudoti kaip potencialių klientų
pritraukimo būdą. Be to, tokie projektai yra komerciškai atsiperkantys, taip yra
užtikrinamas tolimesnis kultūros paveldo objekto priežiūros tinkamas finansavimas.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje. Zyplių
dvaro pritaikymas rekreacinėms reikmėms padidintų Šakių miesto
konkurencingumą bei praplėstų turizmo paslaugų įvairovę bei pasiūlą. Kaip
komercinis objektas jis teigiamai paveiktų ir savivaldybės ekonominę bei socialinę
aplinką.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
139
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Lentelė Nr. 91. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Zyplių dvaro pritaikymo edukacinėms Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
reikmėms techninės dokumentacijos bei Šakių rajono savivaldybės administracija,
investicinio projekto parengimas. potencialūs investuotojai.
Lentelė Nr. 92. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Vidutinė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Vidutinis
Įgyvendinimo prioritetas Antraeilės svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 4 mln. Lt
Atsiperkamumas 8–12 metų.
Multifunkcinio rekreacinio centro įkūrimas Gelgaudiškių dvare
Paslaugos/produktų aprašymas. Multifunkcinio rekreacinio centro įkūrimas
Gelgaudiškių dvare su viešosiomis rekreacinėmis paslaugomis bei plačiu pramogų
spektru (pramogos su žirgais, vandens pramogos ir kt.), edukacine veikla bei su
pilnu svetingumo paslaugų paketu ir galimybe organizuoti protokolinius renginius,
įvairaus masto susitikimus (įskaitant verslo, mokymo ir kt.), šventes, labdaros
renginius ir kt., taip pat naudotis kaip pagrindiniu Šakių savivaldybės
reprezentaciniu objektu.
Lentelė Nr. 93. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Gelgaudiškio dvaro rekreacinis potencialas Gelgaudiškio dvaro multifunkcinis rekreacinių
visiškai neišnaudojamas. pramogų centras yra patrauklus ir Lietuvoje
žinomas turizmo produktas bei sėkmingas
komercinis projektas.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Regiono/rajono bei artimiausių rajonų svečiai bei tranzitiniai turistai, centro
paslaugų vartotojai – 3-5 tūkst. žm.
2 Regioninio ir nacionalinio lygmens verslo susitikimų, konferencijų ir kitų
protokolinių renginių dalyviai (apie 30–40 konferencijų kasmet, po 20–30
dalyvių, apsistojančių 2–4 dienoms).
3 Pasiturintys asmenys, dideles pajamas turinčios asmenų grupės, labdaros
renginių, elitinių švenčių dalyviai – 10-20 tūkst. žm. per metus.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
140
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Konkurencingumo pagrindimas. Kultūros objektų pritaikymas visuomenės
rekreaciniams poreikiams tenkinti yra vienas iš būdų generuoti lėšas kultūros
paveldo objektų atstatymui bei tolimesnei jų priežiūrai. Be to, šioje vietoje tiek verslo,
tiek paveldosaugos interesai gali būti tie patys, t. y. paveldosaugos interesas atkurti
objekto kultūrinę ir architektūrinę vertę, kaip kultūros vertybę, o verslo interesas
atkurti tokio objekto architektūrinę vertę ir ją panaudoti kaip potencialių klientų
pritraukimo būdą. Be to, tokie projektai yra komerciškai atsiperkantys ir taip yra
užtikrinamas tolimesnis kultūros paveldo objekto priežiūros tinkamas finansavimas.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje.
Gelgaudiškio dvaro pritaikymas rekreacinėms reikmėms padidintų Šakių rajono
konkurencingumą bei praplėstų turizmo paslaugų įvairovę ir pasiūlą. Kaip
komercinis objektas jis teigiamai paveiktų ir savivaldybės ekonominę bei socialinę
aplinką.
Lentelė Nr. 94. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Gelgaudiškio dvaro pritaikymas rekreacinėms Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
reikmėms techninės dokumentacijos bei Šakių rajono savivaldybės administracija,
investicinio projekto parengimas. potencialūs investuotojai, potencialūs
Gelgaudiškio dvaro rekreacinių paslaugų centro
operatoriai.
Gelgaudiškio dvaro multifunkcinio rekreacijos Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
paslaugų centro įkūrimo darbai. Šakių rajono savivaldybės administracija,
potencialūs investuotojai, potencialūs
Gelgaudiškio dvaro rekreacinių paslaugų centro
operatoriai.
Lentelė Nr. 95. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Vidutinė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Vidutinis
Įgyvendinimo prioritetas Antraeilės svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 4 mln. Lt
Atsiperkamumas 8–12 metų.
Kultūros ir meno centro steigimas Ilguvos dvare
Paslaugos/produktų aprašymas. Kultūros ir meno centro įkūrimas Ilguvos dvare su
visu svetingumo paslaugų paketu bei papildomomis paslaugomis (protokolinių
renginių ir t.t.), pritaikytas menininkų plenerams, autorinėms parodoms, teminiams
vakarams, jubiliejams ir šventėms organizuoti.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
141
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Lentelė Nr. 96. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Ilguvos dvaras kol kas vaidina menką vaidmenį Ilguvos dvaras – žinomas kultūros ir meno centras
ne tik Nemuno zonos, bet ir savivaldybės pritaikytas kultūros ir meno renginiams.
turizmo sistemoje.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Kultūros ir meno renginių, plenerų dalyviai, svečiai – 100-200 žm. per metus.
2 Regioninio ir nacionalinio lygmens meno ir kultūros renginių, plenerų,
menininkų susitikimų, konferencijų ir kitų renginių dalyviai (apie 30–40
konferencijų kasmet, po 20–30 dalyvių, apsistojančių 2–4 dienoms).
Konkurencingumo pagrindimas. Kultūros objektų pritaikymas visuomenės
rekreaciniams poreikiams tenkinti yra vienas iš būdų generuoti lėšas kultūros
paveldo objektų atstatymui bei tolimesnei priežiūrai. Be to, šioje vietoje tiek verslo,
tiek paveldosaugos interesai gali būti tie patys, t. y. paveldosaugos interesas atkurti
objekto kultūrinę ir architektūrinę vertę kaip kultūros vertybę, o verslo interesas
atkurti tokio objekto architektūrinę vertę ir ją panaudoti kaip potencialių klientų
pritraukimo būdą bei užtikrinti tolimesnį kultūros paveldo objektų priežiūros
tinkamą finansavimą.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje. Ilguvos
dvaro pritaikymas kultūros ir meno reikmėms padidintų Šakių rajono turistinį
konkurencingumą bei praplėstų turizmo paslaugų įvairovę ir pasiūlą, dvaras taptų
labai svarbiu rajono turistiniu objektu. Kaip komercinis objektas jis teigiamai
paveiktų ir savivaldybės ekonominę bei socialinę aplinką.
Lentelė Nr. 97. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Ilguvos dvaro komplekso pritaikymo kultūros ir Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
meno reikmėms techninės dokumentacijos bei Šakių rajono savivaldybės administracija,
investicinio projekto parengimas. potencialūs investuotojai, potencialūs centro
operatoriai.
Lentelė Nr. 98. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Vidutinė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Vidutinis
Įgyvendinimo prioritetas Antraeilės svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 4 mln. Lt
Atsiperkamumas 10–15 metų.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
142
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
M. Jankaus muziejaus Bitėnuose veiklos plėtra integruojant jį į Nemuno zonos
kultūrinio turizmo sistemą
Paslaugos/produktų aprašymas. M. Jankaus muziejaus Bitėnuose sutvarkymas,
kuriame būtų galima įrengti Mažosios Lietuvos gyvensenos būdą atspindintį
muziejų bei „knygos kelio“ ekspoziciją. Jame būtų plėtojama ekspozicinė veikla,
įskaitant ir „gyvąsias“ ekspozicijas, kuriamos ir įgyvendinamos edukacinės
programos, organizuojami teminiai renginiai ir t. t.
Lentelė Nr. 99. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Pagėgių savivaldybėje trūksta objektų Sutvarkytas muziejus taps svarbiu edukaciniu
užtikrinančių rekreacinės sistemos edukacinių objektu Pagėgių savivaldybės rekreacinėje
veiklų plėtrą. sistemoje bei užtikrins tolimesnę šios veiklos
plėtrą ateityje.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Bendrųjų ir teminių Nemuno zonos maršrutų turistai – 10–15 tūkst. žm.
2 Pagėgių savivaldybės svečiai bei tranzitiniai turistai – 5–10 tūkst.
Konkurencingumo pagrindimas. Pagėgių savivaldybėje pastaruoju metu
pradedamos vystyti įvairios pramogos bei plečiama rekreacinė pasiūla. Tačiau
edukacinis kontekstas Pagėgių savivaldybės rekreacinėje sistemoje yra menkai
išreikštas. Vienas iš objektų galėsiančių užtikrinti edukacinės veiklos plėtrą ir būtų
M. Jankaus muziejaus sutvarkymas, kuriame būtų įrengta Mažosios Lietuvos
gyvensenos būdą atspindintis buities muziejus. Toks objektas galėtų tapti svarbia
grandimi tiek teminiuose, tiek bendruosiuose Nemuno zonos pažintiniuose
maršrutuose.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje. Padidins
rekreacinę pasiūlą Pagėgių savivaldybėje, padės plėtoti rekreacinės sistemos
edukacinį sektorių. Padidėjusi rekreacinių ir edukacinių produktų pasiūla teigiamai
įtakos Pagėgių savivaldybės rekreacinį patrauklumą.
Lentelė Nr. 100. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Techninės dokumentacijos ir projektų Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
parengimas. Pagėgių savivaldybės administracija, Kultūros
ministerija.
Muziejaus sutvarkymo ir naujų ekspozicijų Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
parengimo darbai. Pagėgių savivaldybė, Kultūros ministerija.
Lentelė Nr. 101. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Vidutinė
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
143
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Teigiamas ilgalaikis poveikis Vidutinis
Įgyvendinimo prioritetas Antraeilės svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 1,4 mln. Lt
Atsiperkamumas Nekomercinis projektas, atsiperkamumas
netiesioginis.
Vandens turizmo infrastruktūros sutvarkymas ir plėtra (prieplaukų ir prieigų
įrengimas) Pamaryje (Minijos kaimas, Rusnės salos, pamario gyvenvietės)
Paslaugos/produktų aprašymas. Siūloma sutvarkyti ir pritaikyti Nemuno upę
vandens turizmo maršrutams plėtoti, įrengiant prieigas ir prieplaukas prie Nemuno
upės (Minijos kaime, Rusnės saloje ir kitose pamario gyvenvietėse), vandens turizmo
infrastruktūra turi būti vystoma šiomis kryptimis:
1 Vandens turizmo maršrutų mažosioms plaukiojimo priemonėms (baidarės,
kanojos, plaustai ir pan.) formavimas atkarpa Bitėnai – Panemunė – Lazdėnai –
Pageldyniai – Šilininkai – Rusnė.
2 Prieigų prie Nemuno upės sutvarkymas ir prieplaukų įrengimas.
Lentelė Nr. 102. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Nėra pakankamai gerai išvystyta infrastruktūra Nemuno upės prieigose įrengti 45 mažosiomis
vandens turizmo maršrutui mažosiomis vandens plaukiojimo priemonėmis plaukiojančių
plaukiojimo priemonėmis Nemuno zonoje. turistų aptarnavimo punktai su visu būtinų
paslaugų spektru. Analizuojamame ruože jų
turėtų būti įrengta 8.
Nepakankamai išvystyta ir nepatenkinamos Analizuojamoje zonoje pagrindiniuose
kokybės infrastruktūra Nemuno upės prieigose, miesteliuose įrengti 3 prieplaukas su visa
neįrengtos prieplaukos. reikalinga infrastruktūra baidarių, kanojų ir kitų
bemotorių transporto priemonių aptarnavimui.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Aktyvaus poilsio ir vandens turizmo mėgėjai bei vandens turizmo žygeiviai –
40–60 tūkst. žm. per metus.
Konkurencingumo pagrindimas. Įgyvendinus infrastruktūros plėtros projektus ir
tinkamai pritaikius rinkodaros priemones būtų sukurtas unikalus Lietuvai vidaus
vandens turizmo maršrutas, taip pat vandens turizmo maršrutas mažosiomis
plaukiojimo priemonėmis Nemuno upe būtų išskirtinis produktas tiek dėl
plaukiojimo sezono, tiek dėl galimų maršrutų variacijų. Nemuno upės vandens
turizmo maršruto sezonas galėtų tęstis nuo balandžio iki rugsėjo pabaigos.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
144
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje. Vandens
turizmo maršruto Nemuno upe atkarpoje Bitėnai – Rusnė suformavimas leistų
maksimaliai išnaudoti Nemuno zonos rekreacinius privalus, sukurtų išskirtinus
turistinius produktus, o tai padėtų Nemuno zonai tapti vienu svarbesnių ir
populiaresnių turistinių regionų Lietuvoje. Būtų sudarytos puikios sąlygos šalia
vystomų vandens turizmo maršrutų plėtoti papildomas rekreacines paslaugas
(apgyvendinimas, maitinimas, tik šiam regionui būdingos kalendorinės šventės,
kultūros paveldo objektai ir įvairios kitos atrakcijos).
Lentelė Nr. 103. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Nemuno zonos vandens turizmo maršruto Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
mažosiomis vandens plaukiojimo priemonėmis suinteresuotos savivaldybės, LR ūkio ministerija,
specialaus plano, detaliųjų planų ir techninės Valstybinis turizmo departamentas prie LR ūkio
dokumentacijos parengimas. ministerijos.
Infrastruktūros įrengimo darbai. Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
suinteresuotos savivaldybės, LR ūkio ministerija,
Valstybinis turizmo departamentas prie LR ūkio
ministerijos.
Lentelė Nr. 104. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Labai didelė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Labai didelis
Įgyvendinimo prioritetas Pirmaeilės svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 18 mln. Lt
Atsiperkamumas Infrastruktūros plėtros (nekomercinis) projektas,
atsiperkamumas netiesioginis.
Kitos būtinos sąlygos: Laivybos plėtros Nemuno upe programos parengimas,
numatant būtinas priemones (prieplaukų priežiūros, atnaujinimo priemonės ir t.t.) ir
šios programos įgyvendinimas.
Reprezentacinio centro Vilkėnų dvare įkūrimas
Paslaugos/produktų aprašymas. Aukštos klasės reprezentacinio centro Vilkėnų
dvare su visu svetingumo paslaugų paketu bei papildomomis paslaugomis
(jodinėjimu, vandens pramogomis) įkūrimas, pritaikant jį reprezentacinių renginių
(įskaitant labdaros, aukštuomenės, elitinių renginių, garbių svečių priėmimui,
oficialių priėmimų, susitikimų ir panašių elitinių renginių ir kt.) organizavimui.
Lentelė Nr. 105. Poreikio pagrindimas
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
145
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
Vilkėnų dvaras vaidina menką vaidmenį ne tik Vilkėnų dvaras – tai žinomas reprezentacinis
Nemuno zonos, bet ir savivaldybės turizmo regiono mastu rekreacinis centras, pritaikytas
sistemoje. labdaros, aukštuomenės, elitinių renginių
organizavimui, o taip pat protokoliniams
renginiams, oficialiems priėmimams ir kt.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Pasiturintys asmenys, dideles pajamas turinčios asmenų grupės, labdaros
renginių, elitinių švenčių dalyviai – 10–20 tūkst. žm. per metus.
2 Regioninio ir nacionalinio lygmens verslo susitikimų, konferencijų ir kitų
protokolinių renginių dalyviai (apie 30–40 konferencijų kasmet, po 20–30
dalyvių, apsistojančių 2–4 dienoms).
Konkurencingumo pagrindimas. Kultūros objektų pritaikymas visuomenės
rekreaciniams poreikiams tenkinti yra vienas iš būdų generuoti lėšas kultūros
paveldo objektų sutvarkymui ir priežiūrai. Be to, šioje vietoje tiek verslo, tiek
paveldosaugos interesai gali būti tie patys, t. y. paveldosaugos interesas atkurti
objekto kultūrinę ir architektūrinę vertę, kaip kultūros vertybę, o verslo interesas
atkurti tokio objekto architektūrinę vertę ir ją panaudoti kaip potencialių klientų
pritraukimo būdą. Be to, tokie projektai yra komerciškai atsiperkantys, taip yra
užtikrinamas tolimesnis kultūros paveldo objekto priežiūros tinkamas finansavimas.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje. Vilkėnų
dvaro pritaikymas rekreacinėms reikmėms padidintų Šilutės rajono turistinį
konkurencingumą bei praplėstų turizmo paslaugų įvairovę ir pasiūlą, taptų labai
svarbiu rajono turistiniu objektu. Kaip komercinis objektas jis teigiamai paveiktų ir
savivaldybės ekonominę bei socialinę aplinką.
Lentelė Nr. 106. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
Vilkėnų dvaro pritaikymo rekreacinėms Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
reikmėms techninės dokumentacijos bei Šilutės rajono savivaldybės administracija,
investicinio projekto parengimas. potencialūs investuotojai, potencialūs centro
operatoriai.
Vilkėnų dvaro – aukštos klasės turizmo Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
paslaugų centro įkūrimo darbai. Šilutės rajono savivaldybės administracija,
potencialūs investuotojai, potencialūs centro
operatoriai.
Lentelė Nr. 107. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Vidutinė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Didelis
Įgyvendinimo prioritetas Antraeilės svarbos projektas
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
146
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 4 mln. Lt
Atsiperkamumas 10–15 metų.
Daugiafunkcinio turizmo ir kultūros centro įkūrimas H. Šojaus dvaro sodyboje
Paslaugos/produktų aprašymas. Daugiafunkcinio turizmo paslaugų centro įkūrimas
H. Šojaus dvaro sodyboje su pilnu svetingumo paslaugų paketu, su galimybėmis
organizuoti protokolinius renginius, įvairaus masto susitikimus (įskaitant verslo,
mokymo ir kt.).
Lentelė Nr. 108. Poreikio pagrindimas
Dabartinės būklės trūkumai Siekiamas būklės pagerėjimas
H. Šojaus dvaro sodybos rekreacinis potencialas H. Šojaus dvaro sodybos daugiafunkcinis turizmo
visiškai neišnaudojamas. paslaugų centras yra patrauklus ir Lietuvoje
žinomas turizmo produktas bei sėkmingas
komercinis projektas.
Rinkos segmentas, kuriam skirtas produktas:
1 Regiono svečiai bei tranzitiniai turistai, centro paslaugų vartotojai – 3-5 tūkst.
žm.
2 Regioninio ir nacionalinio lygmens verslo susitikimų, konferencijų ir kitų
protokolinių renginių dalyviai (apie 30–40 konferencijų kasmet, po 20–30
dalyvių, apsistojančių 2–4 dienoms).
Konkurencingumo pagrindimas. Kultūros objektų pritaikymas visuomenės
rekreaciniams poreikiams tenkinti yra vienas iš būdų generuoti lėšas kultūros
paveldo objektų atstatymui bei tolimesnei priežiūrai. Be to, šioje vietoje tiek verslo,
tiek paveldosaugos interesai gali būti tie patys, t. y. paveldosaugos interesas atkurti
objekto kultūrinę ir architektūrinę vertę kaip kultūros vertybę, o verslo interesas
atkurti tokio objekto architektūrinę vertę ir ją panaudoti kaip potencialių klientų
pritraukimo būdą. Be to, tokie projektai yra komerciškai atsiperkantys, taip yra
užtikrinamas tolimesnis kultūros paveldo objekto priežiūros tinkamas finansavimas.
Ilgalaikis teigiamas poveikis kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno zonoje. H. Šojaus
dvaro sodybos pritaikymas rekreacinėms reikmėms padidintų Šilutės rajono
konkurencingumą bei praplėstų turizmo paslaugų įvairovę bei pasiūlą. Kaip
komercinis objektas jis teigiamai paveiktų ir savivaldybės ekonominę bei socialinę
aplinką.
Lentelė Nr. 109. Svarbiausi sprendiniai ir įgyvendintojai
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
H. Šojaus dvaro sodybos pritaikymo Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
rekreacinėms reikmėms techninės Šilutės rajono savivaldybės administracija,
dokumentacijos bei investicinio projekto potencialūs investuotojai, potencialūs H. Šojaus
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
147
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Svarbiausi sprendiniai Įgyvendintojai
parengimas. dvaro sodybos turizmo paslaugų centro
operatoriai.
H. Šojaus dvaro sodybos daugiafunkcinio Nemuno zonos turizmo paslaugų operatorius,
turizmo paslaugų centro įkūrimo darbai. Šilutės rajono savivaldybės administracija,
potencialūs investuotojai, potencialūs H. Šojaus
dvaro rūmų turizmo paslaugų centro operatoriai.
Lentelė Nr. 110. Galimybių apibendrinimas
Galimybė įgyvendinti Vidutinė
Teigiamas ilgalaikis poveikis Didelis
Įgyvendinimo prioritetas Antraeilės svarbos projektas
Įgyvendinimo preliminarūs kaštai 4 mln. Lt
Atsiperkamumas 8–12 metų.
4.3. Nemuno zonos kultūrinio turizmo infrastruktūros plėtros,
bendradarbiavimo bei finansavimo šaltinių galimybės
4.3.1. Savivaldybės ir kitos valstybės biudžeto lėšos
Vienas iš rekreacijos plėtros finansavimo šaltinių yra valstybės ir savivaldybių
biudžetas. Pagrindinis jo privalumas – prognozuotumas, t. y. tokias išlaidas galima
suplanuoti iš anksto ir galima būti užtikrintam dėl finansavimo iš šio šaltinio. Tačiau
yra ir labai daug neigiamų aspektų dėl rekreacinės infrastruktūros plėtros projektų
finansavimo šiuo būdu. Pirma, tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžeto galimybės
finansuoti šią sritį yra labai ribotos. Antra, tikriausiai dar aktualesnė problema –
pagrįstumas. Finansuojant turizmo plėtrą iš valstybės ir savivaldybių biudžeto nėra
užtikrinama, kad įdėtos lėšos vienu ar kitu būdu atsipirks, todėl susidaro galimybė
šiuo finansavimo instrumentu finansuoti ekonomiškai nepagrįstus projektus.
Pagrindinės sritys, kur galima būtų naudoti šiuos instrumentus, būtų:
1 Infrastruktūros plėtros projektų finansavimas. Tokių projektų finansavimui
sunku tikėtis privačių lėšų, kadangi jie yra nepelningi.
2 Privataus verslo skatinimo programų kūrimas. Siekiant pritraukti kuo didesnes
privačias investicijas reikia numatyti ne tik teisinius, propagavimo ir
informavimo instrumentus, bet ir numatyti finansiškai remti šį procesą.
Pagrindinis šios srities finansavimo principas – bendradarbiavimas gaunant
įvairių fondų paramą, šiems fondams skirtų projektų kofinansavimas.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
148
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
3 Bendrų projektų su visuomeninėmis organizacijomis įgyvendinimas. Tai tautinės
bendrijos, Lietuvos dviratininkų bendrija, žvejus vienijančios asociacijos ir pan.
4 Bendrų projektų su kitomis biudžetinėmis institucijomis įgyvendinimas.
Pagrindinės institucijos, su kuriomis siūloma rengti bendrus projektus: LR
aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, miškų urėdija,
savivaldybių administracijos, apskrities viršininko administracijos, Valstybinis
turizmo departamentas, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir kt.
4.3.2. Privačios lėšos
Vienas geriausių būdų finansuoti rekreacinės infrastruktūros plėtros programas yra
privačių investicijų pritraukimas. Pagrindinis šio finansavimo instrumento
privalumas yra tas, kad valstybė neprisiima finansavimo rizikos, todėl finansuojami
yra tik ekonomiškai pagrįsti projektai. Pagrindiniai šių finansavimo instrumentų
trūkumai – kad negalima valdyti finansavimo šaltinių kiekio ir negalima tiksliai
planuoti galimų investicijų į viešosios turizmo infrastruktūros plėtrą. Šiuo
finansavimo instrumentu galėtų būti finansuojami smulkūs infrastruktūros projektai,
t. y. turistų informavimo, reklamos, kelių ženklų įrengimo ir kt. inžinerinių įrenginių
įrengimai.
4.3.3. Paramos fondų finansavimo instrumentai
Pagrindinis šio instrumento panaudojimas yra projektai finansuojami iš Europos
Sąjungos struktūrinių fondų pagal Bendrąjį programavimo dokumentą. Šio finansavimo
instrumento trūkumai – kad iš ES fondų nėra finansuojami smulkūs turizmo plėtros
projektai, tačiau šie projektai yra labai svarbūs smulkiajam verslui bei turizmo plėtrai.
Tačiau gebant maksimaliai pasinaudoti šiuo finansavimo instrumentu į Kairių poligono
ir jo prieigų rekreacijos optimizavimą būtų galima pritraukti daugiau investicijų nei iš
savivaldybės ir kitų valstybės biudžeto bei privačių lėšų kartu sudėjus.
Pagrindiniai šio finansavimo instrumento naudojimo principai būtų:
1 Stengiantis gauti finansinę paramą iš ES fondų būtinas glaudus
bendradarbiavimas tarp valstybės bei savivaldos institucijų, privataus sektoriaus
ir visuomeninių organizacijų.
2 Bet kokios kitos iniciatyvos, įskaitant ir privačių asmenų, skatinimas gauti ES
fondų finansavimą. Prisidedant prie tokių projektų rengimo užtikrinti
partnerystę bei dalinį tokių projektų kofinansavimą.
3 Regioninis bendradarbiavimas su kitomis savivaldybėmis, apskritimis,
Valstybiniu turizmo departamentu rengiant stambius regioninius turizmo
plėtros projektus.
4.3.4. Kiti finansavimo šaltiniai
Turizmo plėtroje būtina pasinaudoti kitų valstybinių organizacijų lėšomis, derinant
plėtros tikslus su šių organizacijų vykdomomis funkcijomis.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
149
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Pagrindinės šio instrumento naudojimo sritys būtų:
1 Susisiekimo infrastruktūros plėtra: dviračių takų, pėsčiųjų takų įrengimas,
stovėjimo aikštelių įrengimas, kelių ženklinimas ir t. t., vystoma
bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
2 Gamtinio pažintinio turizmo bei jo infrastruktūros plėtra: pažintinių takų
įrengimas, poilsio aikštelių, regyklų įrengimas ir t. t., vystoma bendradarbiaujant
su miškų urėdijomis, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba.
Turizmo infrastruktūros ir informacijos bei turizmo plėtros planavimas, informacinių
stendų pastatymas ir t. t., vystomas bendradarbiaujant su Valstybiniu turizmo
departamentu.
4.4. Nemuno zonos kultūrinio turizmo produkto valdymo struktūra
Vystant Nemuno zoną kaip kultūrinio turizmo produktą neišvengiamai bus
susidurta su šio produkto valdymo problemomis. Šias problemas galima įvardinti
taip:
1. Suinteresuotų pusių gausa. Šios trasos turizmo vystymu ir valdymu bus
suinteresuota daug įvairių institucijų ir organizacijų, kurios turi specifinius
poreikius bei šio produkto vystymo vizijas. Šioms interesų grupėms
priskirtinos 14 savivaldybių administracijos, 5 apskričių viršininkų
administracijos, 8 saugomų teritorijų direkcijos, ministerijos: kultūros, ūkio,
žemės ūkio bei jų padaliniai, visuomeninės organizacijos, privatūs asmenys
bei asmenų grupės ir t. t. Todėl viena svarbiausių užduočių valdant Nemuno
zonos turistinį produktą būtų bendradarbiavimo tarp atskirų interesų grupių
užtikrinimas ir darbas bendram tikslui.
2. Vystant turizmą Nemuno zonoje yra labai daug galimybių ir variacijų. Todėl
siekiant optimalaus rezultato reikalingas turizmo vystymo krypčių
nustatymas bei kultūrinio turizmo plėtros projektų prioritetizavimas.
3. Atstovavimo problema. Vystant kultūrinį turizmą Nemuno zonoje yra daug
suinteresuotų grupių, kurios negali bendrai atstovauti visos Nemuno zonos
kaip turizmo produkto interesams, o tai neleis pasiekti optimalaus rezultato.
Siekiant išspręsti šias Nemuno zonos vystymo problemas, siūloma kurti Nemuno
zonos kaip turizmo produkto valdymo struktūrą, kuri kartu atliktų ir šio produkto
operatoriaus funkcijas. Pagrindiniai tokios struktūros kūrimo principai turėtų būti:
1. Tokios struktūros sukūrimo pagrindas turėtų būti Nemuno zonos
savivaldybių iniciatyva. Optimaliausias šios problemos sprendimo būdas –
Nemuno zonos turizmo produkto valdymui sukurta viešoji įstaiga, kurios
veiklą prižiūrėtų ir kontroliuotų priežiūros komisija, į kurią kiekviena
savivaldybė paskirtų po vieną asmenį.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
150
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
2. Pagrindinės šios įstaigos funkcijos būtų:
a. Veiksmų koordinavimas, tai yra ši institucija būtų atsakinga už
kultūrinio turizmo plėtros priemonių įvairiose savivaldybėse nuoseklų
ir etapišką įgyvendinimą, bei užtikrinimas, kad kiekvienas įgyvendinto
projekto sukurtas naujas produktas būtų sėkmingai integruotas į
Nemuno zonos turizmo produktą.
b. Veiksmų kooperavimas, tai yra, kad ši institucija būtų atsakinga už
kelių savivaldybių ar kitų institucijų smulkių turizmo projektų
apjungimą į stambesnius. Tokiu būdu būtų galima pasiekti efektyvesnį
materialinį ir žmoniškųjų resursų panaudojimą, taip pat sukurti
produktai turėtų didesnę įtaką kultūrinio turizmo plėtrai Nemuno
zonoje bei būtų sėkmingiau integruoti į Nemuno zonos turizmo
produktą.
c. Veiksmų prioritetizavimas, tai yra sukurta institucija bus atsakinga už
savivaldybių kuriamų projektų ir idėjų įgyvendinimo nuoseklumą ir
etapiškumą.
d. Atstovavimas. Įkurta institucija turėtų užtikrinti savivaldybių interesų
atstovavimą ir bendravimą tiek su potencialiais projektų finansuotojais,
tiek su galimais investuotojais į Nemuno zonos kultūrinio turizmo
plėtrą bei dialoguose su kitomis suinteresuotomis institucijomis.
3. Įkurta Nemuno zonos turizmo produkto įstaiga būtų atsakinga už:
a. Nemuno zonos kultūrinio turizmo produkto plėtros projektų kūrimą,
b. Nemuno zonos kultūrinio turizmo produkto plėtros projektų
įgyvendinimą,
c. Nemuno zonos kultūrinio turizmo produkto valdymą,
d. Nemuno zonos kultūrinio turizmo produkto rinkodarą.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
151
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
5. REKOMENDACIJOS
Nemuno zonos kaip kultūrinės-turistinės zonos potencialo plėtros ir galimybių
studija – tai ne turizmo plėtrą apribojantis, o turizmo plėtros galimybes apžvelgiantis
dokumentas. Jis negali būti pagrindu riboti įvairias vietos iniciatyvas turizmo plėtrai,
o turi būti pagrindu apsibrėžiant turizmo plėtros kryptis bei prioritetus. Kiekviena
nauja idėja privalo turėti galimybę integruotis į bendrąjį Nemuno zonos kultūrinio
turizmo produktą. Tokiu būdu Nemuno zonos kaip kultūrinės-turistinės zonos
potencialo plėtros ir galimybių studija taptu gyvu dokumentu, kurį galima bet
kuriuo momentu koreguoti ir atnaujinti.
Iniciatyvumas yra viena pagrindinių turizmo plėtros sąlygų ir bet kokia iniciatyva ar
idėja negali būti atmetama remiantis šiuo dokumentu, o turi būti svarstoma bei
diskutuojama ir esant svariam pagrindimui turi būti integruota į Nemuno zonos
turizmo produkto plėtros planus.
Nemuno zonos kultūrinio turizmo plėtros etapai:
Nemuno zonos turizmo produkto valdymo institucijos (operatoriaus)
įkūrimas.
Nemuno zonos kaip kultūrinės-turistinės zonos potencialo plėtros ir
galimybių studijos pagrindu operatoriaus veiklos plano patvirtinimas.
Projektų kūrimas, finansavimo paieška, projektų įgyvendinimas.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
152
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Lentelė Nr. 111 Nemuno zonos kultūrinio turizmo plėtros priemonių įgyvendinimo planas
Priemonė Įgyvendinimo Įgyvendinimo Finansavimo Atsakingos institucijos
preliminarūs laikotarpis šaltiniai
kaštai
Nemuno zonos vandens turizmo maršrutų 28 mln. Lt 2007–2011 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
sukūrimas fondai, nacionalinio operatorius, suinteresuotos savivaldybes, LR
biudžeto lėšos, ūkio ministerija, Valstybinis turizmo
savivaldybių lėšos departamentas prie LR ūkio ministerijos.
Nemuno zonos dviračių turizmo maršruto 21 mln. Lt 2007–2011 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
sukūrimas fondai, nacionalinio operatorius, suinteresuotos savivaldybės,
biudžeto lėšos, Lietuvos automobilių kelių direkcija, LR
savivaldybių lėšos susisiekimo ministerija, LR ūkio ministerija,
Valstybinis turizmo departamentas prie LR
ūkio ministerijos.
Teminių maršrutų Nemuno zonoje sukūrimas ir 2 mln. Lt 2007–2011 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
turizmo maršrutų rinkodarinė veikla fondai, nacionalinio operatorius, suinteresuotos savivaldybės,
biudžeto lėšos, Valstybinis turizmo departamentas prie LR
savivaldybių lėšos ūkio ministerijos, Kauno regiono turizmo
informacijos centras.
Autentiškos XIX a. sodybos Žiogeliuose 1,4 mln. Lt 2009– 011 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
atstatymas, kurioje būtų įrengta panemunės fondai, savivaldybių operatorius, suinteresuotos savivaldybės,
dzūkų gyvensenos būdą atspindintis buities lėšos Valstybinis turizmo departamentas prie LR
muziejus ūkio ministerijos.
Aktyvaus poilsio ir sportinių pramogų plėtra K. 1,2 mln. Lt 2007–2009 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
Dineikos fizinės kultūros parke fondai, savivaldybių operatorius, Druskininkų savivaldybės
lėšos administracija.
Daugiafunkcinio turizmo paslaugų centro 4 mln. Lt 2009–2011 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
kūrimas Leipalingio dvaro rūmuose fondai, savivaldybių operatorius, Druskininkų savivaldybės
lėšos, privačios lėšos administracija, potencialūs investuotojai,
potencialūs Leipalingio dvaro rūmų turizmo
Priemonė Įgyvendinimo Įgyvendinimo Finansavimo Atsakingos institucijos
preliminarūs laikotarpis šaltiniai
kaštai
paslaugų centro operatoriai.
Merkinės ir Valkininkų miesteliuose periferinių 6 mln. Lt 2009–2013 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
turistinių paslaugų centrų su karčema, smukle, fondai, savivaldybių operatorius, Varėnos rajono savivaldybės
tradicinėmis krautuvėlėmis formavimas lėšos, privačios lėšos administracija.
Aukštos klasės reprezentacinės rezidencijos 4 mln. Lt 2009–2011 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
įkūrimas Aštriosios Kirsnos dvare fondai, savivaldybių operatorius, Lazdijų rajono savivaldybės
lėšos, privačios lėšos administracija, potencialūs investuotojai,
potencialūs centro operatoriai.
Turistų aptarnavimo centro su karčema, smukle, 4 mln. Lt 2009–2013 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
tradicinėmis krautuvėlėmis bei „atvirų“ fondai, savivaldybių operatorius, Lazdijų rajono savivaldybės
tradicinių amatų dirbtuvių kompleksu kūrimas lėšos, privačios lėšos administracija, Veisiejų regioninio parko
Veisiejuose direkcija.
Turistinio centro formavimas Alytaus mieste 30 mln. Lt 2009–2011 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
formuojant istorinį XVII–XIX a. rekreacijos ir fondai, savivaldybių operatorius, Alytaus miesto savivaldybės
pramogų parką „Senasis Alytus“ lėšos, privačios lėšos administracija, LR ūkio ministerija,
Valstybinis turizmo departamentas prie LR
ūkio ministerijos.
Dapkiškių dvaro atstatymas pritaikant jį 4 mln. Lt 2009–2011 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
aukštos klasės rekreacinėms reprezentacinėms fondai, savivaldybių operatorius, Alytaus rajono savivaldybės
reikmėms lėšos, privačios lėšos administracija, potencialūs investuotojai,
potencialūs centro operatoriai.
„Gyvosios“ ekspozicijos įrengimas Ąžuolinių 0,5 mln. Lt 2009–2011 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
malūne fondai, savivaldybių operatorius, Alytaus rajono savivaldybės
lėšos, privačios lėšos administracija.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
154
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Priemonė Įgyvendinimo Įgyvendinimo Finansavimo Atsakingos institucijos
preliminarūs laikotarpis šaltiniai
kaštai
Aviapramogų ir aviaturizmo plėtros programos 6 mln. Lt 2009–2011 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
sukūrimas ir įgyvendinimas bei infrastruktūros fondai, savivaldybių operatorius, Pociūnų aviaturizmo centras,
ir materialinės bazės stiprinimas lėšos, privačios lėšos Prienų rajono savivaldybės administracija.
Multifunkcinio rekreacinio centro kūrimas 3 mln. Lt 2009–2011 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
Birštono kurhauze, integruojant į sanatorijos fondai, savivaldybių operatorius, Birštono savivaldybės
„Tulpė“ kompleksą lėšos, privačios lėšos administracija, sanatorijos „Tulpė“
administracija.
Atraktyvaus rekreacinio centro kūrimas 8 mln. Lt 2007–2009 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
Birštone pastatant XVI–XVIII a. gyvenvietę su fondai, savivaldybių operatorius, Birštono savivaldybės
pilimi lėšos, privačios lėšos administracija, galimas centro operatorius.
Vytauto parko sutvarkymas, įrengiant 1,2 mln. Lt 2007-2009 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
kolonadą, mineralinio vandens biuvetes, fondai, savivaldybių operatorius, Birštono savivaldybės
fontaną lėšos, privačios lėšos administracija
Siponių kaime pastatyti etnografinę sodybą, 1,6 mln Lt 2008-2011 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
kurioje atsispindėtų šio krašto žmonių fondai, savivaldybių operatorius, Birštono savivaldybės
gyvenimas ir buitis, žvejybos bei medžioklės lėšos, privačios lėšos administracija, etnografinės sodybos
ypatumai operatorius.
Vandens turizmo paslaugų plėtra Kauno 13 mln. Lt 2007–2011 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
„Žalgirio“ jachtklubo bazėje fondai, savivaldybių operatorius, Kauno miesto savivaldybės
lėšos, privačios lėšos administracija, Kauno „Žalgirio“ jachtklubas,
potencialūs investuotojai, Buriavimo ir
vandens pramogų centro operatorius.
Vilkijos miestelio kaip lokalaus turistų 4 mln. Lt 2009–2013 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
aptarnavimo centro su tradicinėmis smuklėmis, fondai, savivaldybių operatorius, Kauno rajono savivaldybės
karčemomis, krautuvėlėmis, kaimo turizmo
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
155
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Priemonė Įgyvendinimo Įgyvendinimo Finansavimo Atsakingos institucijos
preliminarūs laikotarpis šaltiniai
kaštai
sodybomis formavimas lėšos, privačios lėšos administracija
Daugiafunkcinio kultūros ir meno centro 4 mln. Lt 2009–2011 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
kūrimas ir populiarinimas fondai, privačios operatorius, Kauno rajono savivaldybės
Babtyno/Žemaitkiemio dvaro sodyboje lėšos administracija, potencialūs investuotojai,
potencialūs Babtyno/Žemaitkiemio dvaro
sodybos turizmo paslaugų centro
operatoriai.
Daugiafunkcinio rekreacinio-reprezentacinio 4 mln. Lt 2009–2011 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
centro kūrimas Kaciūniškės buvusio dvaro fondai, savivaldybių operatorius, Kauno rajono savivaldybės
rūmuose lėšos, privačios lėšos administracija, potencialūs investuotojai,
potencialūs Kaciūniškės buvusio dvaro rūmų
daugiafunkcinio rekreacinio-reprezentacinio
centro operatoriai.
Etnokultūros pažinimo edukacinės sistemos 7 mln. Lt 2009–2013 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
sukūrimas tam tikslui praplečiant Rumšiškių fondai, nacionalinio operatorius, Kaišiadorių rajono savivaldybės
liaudies muziejų, pritaikant Žaslių miestelį biudžeto lėšos, administracija, Rumšiškių liaudies buities
(tradicinės miestelių gyvensenos savivaldybių lėšos muziejus, potencialūs investuotojai, turizmo
demonstravimas), dvarus (dvarų gyvensenos paslaugų operatoriai.
demonstravimas) ir kt. kultūros objektus
Edukacinio ir meno centro kūrimas Panemunės 6 mln. Lt 2009–2011 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
pilyje fondai, savivaldybių operatorius, Jurbarko rajono savivaldybės
lėšos, privačios lėšos administracija, potencialūs investuotojai,
potencialūs.
Svarstyti galimybę įkurti daugiafunkcinį 14 mln. Lt 2009–2011 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
rekreacinį reprezentacinį centrą Raudonės pilyje fondai, savivaldybių operatorius, Jurbarko rajono savivaldybės
kartu sprendžiant vidurinės mokyklos lėšos, privačios lėšos administracija, potencialūs investuotojai,
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
156
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Priemonė Įgyvendinimo Įgyvendinimo Finansavimo Atsakingos institucijos
preliminarūs laikotarpis šaltiniai
kaštai
perkėlimo į naujas patalpas klausimą potencialūs Panemunės pilies turizmo
paslaugų centro operatoriai.
Ekspozicijų ir edukacinės bei informacinės 1,0 mln. Lt 2009–2011 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
veiklos plėtra Šilinės smuklėje ir jos aplinkoje fondai, parko operatorius, Jurbarko rajono savivaldybės
direkcijos lėšos administracija, Panemunių regioninio parko
direkcija.
Edukacinės veiklos ir ekspozicijų plėtra Zyplių 4 mln. Lt 2009–2011 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
dvare fondai, nacionalinio operatorius, Šakių rajono savivaldybės
biudžeto lėšos, administracija, potencialūs investuotojai.
savivaldybių lėšos
Multifunkcinio rekreacinio centro įkūrimas 4 mln. Lt 2009–2011 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
Gelgaudiškių dvare fondai, savivaldybių operatorius, Šakių rajono savivaldybės
lėšos, privačios lėšos administracija, potencialūs investuotojai,
potencialūs Gelgaudiškio dvaro rekreacinių
paslaugų centro operatoriai.
Kultūros ir meno centro steigimas Ilguvos dvare 4 mln. Lt 2009–2011 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
fondai, savivaldybių operatorius, Šakių rajono savivaldybės
lėšos, privačios lėšos administracija, potencialūs investuotojai,
potencialūs centro operatoriai.
M. Jankaus muziejus Bitėnuose veiklos plėtra 1,4 mln. Lt 2009–2011 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
integruojant jį į Nemuno zonos kultūrinio fondai, savivaldybių operatorius, Pagėgių savivaldybė, Kultūros
turizmo sistemą lėšos, privačios lėšos ministerija.
Vandens turizmo infrastruktūros sutvarkymas 18 mln. Lt 2007–2009 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
ir plėtra (prieplaukų ir prieigų įrengimas) fondai, nacionalinio operatorius, suinteresuotos savivaldybės, LR
Pamaryje (Minijos kaimas, Rusnės salos, biudžeto lėšos, ūkio ministerija, Valstybinis turizmo
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
157
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
Priemonė Įgyvendinimo Įgyvendinimo Finansavimo Atsakingos institucijos
preliminarūs laikotarpis šaltiniai
kaštai
pamario gyvenvietės) savivaldybių lėšos, departamentas prie LR ūkio ministerijos.
privačios lėšos
Reprezentacinio centro Vilkėnų dvare įkūrimas 4 mln. Lt 2009–2011 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
fondai, savivaldybių operatorius, Šilutės rajono savivaldybės
lėšos, privačios lėšos administracija, potencialūs investuotojai,
potencialūs centro operatoriai.
Daugiafunkcinio turizmo ir kultūros centro 4 mln. Lt 2009–2011 ES Struktūriniai Nemuno zonos turizmo paslaugų
įkūrimas H. Šojaus dvaro sodyboje fondai, savivaldybių operatorius, Šilutės rajono savivaldybės
lėšos, privačios lėšos administracija, potencialūs investuotojai,
potencialūs H. Šojaus dvaro rūmų turizmo
paslaugų centro operatoriai.
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
158
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
PRIEDAI
1 priedas. Studijos tyrimo objektas
2 priedas. Saugomų teritorijų žemėlapis
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
160
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
3 priedas. Svečių apgyvendinimo struktūra Nemuno zonos savivaldybėse
Regionas Iš Viešbučiai Moteliai Poilsio Kempingai, Nakvynės Sveikatingumo Privatus
viso namai turizmo namai įstaigos apgyvendinimo
(nameliai) centrai sektorius
Lietuvos 100 100 100 100 100 100 100 100
Respublika
Nemuno zona 19,8 17,9 29,1 2,2 0,0 5,9 56,2 33,9
Alytaus m. sav. 0,3 0,4 0,3 - - - - 1,6
Alytaus r. sav. 0,1 0,1 - 0,2 - - - -
Druskininkų m. 9,3 7,3 - 1,2 - - 45,7 -
sav.
Lazdijų r. sav. 0,1 0,0 - 0,5 - - - -
Varėnos r. sav. 0,4 0,3 - 0,2 - - 1,1 -
Birštono sav. 1,0 0,2 - - - - 7,9 -
Kaišiadorių r. 0,1 0,0 1,1 - - - - -
sav.
Kauno m. sav. 7,5 8,8 25,1 - - 4,4 0,6 31,3
Kauno r. sav. 0,3 0,0 1,8 - - 1,5 0,9 -
Prienų r. sav. - - - - - - - -
Šilutės r. sav. 0,5 0,6 - - - - - -
Šakių r. sav. - - - - - - - -
Jurbarko r. sav. 0,2 0,2 - 0,1 - - - 0,8
Pagėgių sav. 0,0 - 0,8 - - - - 0,2
Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
161
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
4 priedas. Nemuno zonos savivaldybių apklausos anketos
VšĮ BALTIJOS REKREACINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMO INSTITUTAS
Įmonės kodas 300098563, Druskininkų 5A-30, LT-00151 Palanga
162
tel./faks. (8 46) 39 88 35, el. paštas BALTREK_institutas@yahoo.com
