Fizikos katedra

Document Sample
Fizikos katedra Powered By Docstoc
					Fizikos katedra

B130P414, Akies optika ( ) - vedimo forma 01 : 5.0 kr (24T, 16P, 160S: 1 kont.-30 %; 1 ref.-20
%; 1 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Tikslas. Apžvelgti akies kiekybines optines charakteristikas, refrakcinių klaidų atsiradimą ir optinių
charakteristikų pasikeitimą naudojant regėjimo koregavimo priemones.Bendrieji refrakcijos
dėsniai. Akies optinė sistema. Regėjimo aštrumas ir jautrumas kontrastui. Sferinė ametropija.
Astigmatizmas. Subjektyvioji refraktometrija. Objektyvioji refraktometrija.               Automatinė
refraktometrija. Akomodacija ir artimas regėjimas. Akių judesiai ir binokulinis regėjimas.
Konvergencija. Binokulinio regėjimo anomalijos: heteroforija ir heterotropija. Stereopsis ir
stereoskopas. Regėjimo koregavimas. Koregavimas akiniais. Akinių pritaikymas. Kontaktiniai
lęšiai. Stangrieji (kietieji) kontaktiniai lęšiai.. Minkštieji kontaktiniai lęšiai. Indikacijos ir
kontradikcijos kontaktinių lęšių naudojimui. Atsakingas (-a) DAUGIRDIENĖ Aušra

B130P416, Instrumentinė optika ( ) - vedimo forma 01 : 5.0 kr (24T, 16P, 160S: 3 ind.n.d.-30 %;
1 ref.-20 %; 1 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Dalyko tikslas - padėti studentams, būsimiems optometristams orientuotis sudėtingame optinių
instrumentų pasaulyje. Pateikiamas žinių minimumas, reikalingas norint sąmoningai naudoti vieną
ar kitą optinį prietaisą. Pagrindinis dėmesys skiriamas ne techniniams prietaisų parametrams, o
prietaisų veikimą grindžiamiems fizikiniams procesams. Optinių prietaisų instrumentinė bazė.
Veidrodžiai, prizmės, lęšiai, šviesolaidžiai, moduliatoriai ir deflektoriai, šviesos filtrai ir
poliarizatoriai. Šviesos šaltiniai. Paskirtis ir parametrai. Kaitrinės lempos. Dujinio išlydžio ir
puslaidininkiniai šviesos šaltiniai. Lazeriai. Šviesos imtuvai. Optinės sistemos. Vaizdų įrašymo ir
projektavimo prietaisai. Mažų objektų stebėjimo prietaisai. Tolimų objektų stebėjimo prietaisai.
Refraktometrai.     Interferenciniai prietaisai. Difrakcinės gardelės. Holografiniai     įrenginiai.
Spektriniai prietaisai. Fotometriniai prietaisai. Poliarizaciniai prietaisai. Elektroninės optikos
prietaisai. Atsakingas (-a) doc. ŠURKUS Andrejus

B130P417, Baigiamasis darbas ( ) - vedimo forma 01 : 6.0 kr (30T, 210S: 0 net.u.-100 %), neak.,
rud., pav., baz., liet.
Atsižvelgiant į analitinio tiriamojo darbo rezultatus, konkretinama baigiamojo darbo tema.
Apibrėžiami baigiamojo darbo tikslai, uždaviniai. Analizuojami ir apibendrinami analitinio
tiriamojo darbo teoriniai ir eksperimentiniai rezultatai. Tęsiamas papildomų duomenų rinkimas.
Tyrimo rezultatai pristatomi fakulteto moksliniame seminare, studentų ar kitoje mokslinėje -
praktinėje konferencijoje. Daromos tyrimo rezultatais pagrįstos išvados ir pasiūlymai. Parengiama
baigiamojo darbo ataskaita. Apginamas baigiamasis darbas. Atsakingas (-a) ŠLEKIENĖ Violeta

B130P418, Analitinis tiriamasis darbas ( ) - vedimo forma 01 : 6.0 kr (30T, 210S: 0 kurs.p.-100
%), neak., rud., pav., baz., liet.
Analitinis tiriamasis darbas atliekamas optometrijos centruose bei optikos salonuose individualios
praktikos metu. Šio darbo tikslas - pagilinti ir įtvirtinti universitete įgytas teorines žinias, išmokti
jas taikyti praktikoje bei įgyti tiriamojo darbo įgūdžių. Parenkama ir su vadovu aptariama darbo
tema iš įvairių taikomosios optikos sričių, pavyzdžiui, lūžio rodiklio, laužiamosios gebos, aberacijų
priklausomybė nuo tiriamųjų sistemų parametrų ir kt. Formuluojama tyrimo problema, uždaviniai.
Sudaromas tyrimo planas. Atliekama tyrimų publikuotos informacijos bibliografinė paieška.
Susipažįstama su tyrimui atlikti reikalinga įranga. Renkami ir kaupiami tyrimo duomenys.
Apibendrinami tyrimo rezultatai. Atsakingas (-a) ŠLEKIENĖ Violeta

B130P420, Optinės technologijos ( ) - vedimo forma 01 : 5.0 kr (24T, 16P, 160S: 3 ind.n.d.-30 %;
1 ref.-20 %; 1 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Regos priemonių gamybos technologijos. Šiuolaikinių optinių lęšių medžiagos konstrukcijos ir
dangos. Naujieji fotochrominiai mineraliniai ir plastikiniai stiklai. Optinių stiklų geometriniai
parametrai ir jų savybės. Apsauginiai akiniai, apsauga nuo saulės ultravioletinio spinduliavimo.
Glaustiniai lęšiai, jų rūšys, savybės. Glaustinių lęšių parinkimo ypatumai. Glaustinių lęšių
priežiūra. Kompiuteriai optikoje. Akinių rėmelių evoliucija: formos, spalvų, dizaino interpretacija.
Atsakingas (-a) ŠIUŠAS Povilas

B140P413, Šiuolaikinė optometrinė įranga ( ) - vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 8P, 96S: 3
ind.n.d.-30 %; 1 ref.-20 %; 1 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Tikslas. Supažindinti studentus su įranga, naudojama šiuolaikinėje optometrinėje praktikoje, jos
konstrukcijomis ir valdymu. Dalyko turinys. Akies apžiūra ir oftalmoskopija. Paciento ir
optometristo akių apšvieta. Tonometrija. Ragenos parametrų matavimo metodai. Optometrai, jų
veikimo principai ir šiuolaikinės technologijos. Refraktometrų tipai. Regėjimo laukų testavimo
metodai. Regėjimo aštrumo nustatymo metodai. Spalvinio regėjimo sutrikimų nustatymas,
spalvinio regėjimo testai. Įrangos rūšys. Tiesioginio vaizdo oftalmoskopai: Vista - 20, Beta - 200,
Mini - 2000, Autofoc - 2, Pantoscop, OP - 2M su šviesolaidžiu ir apšvietimo bloku, OP - 3A
(universalus oftalmoskopas). Binokuliniai           atvirkštinio vaizdo oftalmoskopai: Skeapens.
Refraktometrai ir keratometrai: Retinomax, Retinomax K plus (autorefraktometras su keratometru)
Nikon, R - 22, RK - 2 (autorefraktometras su keratometru) Canon. QR 007N autorefraktometras
SHIN - NIPPON, Haag Streit CTK 922 - ragenos topografija, keratometras, Eye MAP EH 290
ragenos topografas (kompiuterinis). Autorefraktometras HARK 599 Carl Zeis (pats nusistato
padėtį, nustato regą ir korekciją, galima jungti su kompiuteriu, prijungti foropterį), RM A7300, KR
7100 - atlieka ir keratometriją. Ženklų projektoriai: REICHERT, TOPCON. Atsakingas (-a)
DAUGIRDIENĖ Aušra

B620P422, Akių ligos ( ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 128S: 3 ind.n.d.-30 %; 1 ref.-20 %; 1
egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Dalyko tikslas - supažindinti būsimuosius optometristus su charakteringiausiomis akių ligomis bei
jų profilaktika. Pateikiama sergančiųjų akių ligomis tyrimo metodika. Supažindinama su
naujausiais tyrimo metodais, ligų klinika, diferencine diagnostika.Dalyko turinys: Regos organo
anatomija. Regos organo tyrimo metodai. Regos organo funkcijos ir jų tyrimo metodai. Akį
judinančio aparato patologija. Vokų ligos. Junginės ligos. Ašarų aparato ligos. Ragenos ligos.
Odenos ligos. Kraujagyslinio dangalo ligos. Lęšiuko ligos. Stiklakūnio ligos. Tinklainės ligos.
Regos nervo ligos. Akispūdžio patologija. Akiduobės ligos. Akių traumos. Atsakingas (-a)
RIŠKUVIENĖ I.

B640P421, Regos sistemos neurofiziologija ( ) - vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 64S: 1 kont.-30
%; 1 ref.-20 %; 1 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Vaizdo apdorojimas tinklainėje. Centriniai regos keliai. Tinklainės projekcijos į požievio sritis.
Spalvos, šviesumo, formos ir judėjimo suvokimas. Okulomotorinė sistema. Akių judesiai: sakados,
tolydinis sekimas, mikrojudesiai. Objektų atpažinimas. Regimųjų vaizdų atpažinimo modeliai.
Akių judesių kontrolės modeliai. Binokulinis matymas. Vergentiniai judesiai. Vestibulinė sistema.
Regimoji informacija ir elgesio reguliavimas. Akies ir rankos judesių koordinacija. Skaitymas.
Regos iliuzijos. Atsakingas (-a) DAUNYS Gintautas

P002B007, Eksperimentiniai fizikos uždaviniai ( Physics Experimental Tasks ) - vedimo forma
01 : 2.0 kr (20P, 60S: 1 egz.-100 %), dien., rud., baz., liet., - vedimo forma 02 : 2.0 kr (32T, 48S: 2
kont.-30 %; 8 ind.n.d.-20 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., - vedimo forma 03 : 3.0 kr (24T,
24P, 72S: 2 kont.-30 %; 8 ind.n.d.-20 %; 1 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet.
Vidurinės mokyklos fizikos eksperimentinių uždavinių rūšys, jų sprendimo                     metodika,
eksperimentinių uždavinių sudarymas. Eksperimentiniai uždaviniai fizikos pamokoje ir namų
užduotims. Eksperimentiniai uždaviniai nepamokinėje veikloje (fizikos viktorinos, vakarai,
varžybos). Eksperimentiniai uždaviniai fizikos olimpiadose. Eksperimentiniai uždaviniai įvairiems
tikslams, jų analizė. Atsakingas (-a) RAGULIENĖ Loreta

P002B196, Bakalauro darbas (Bachelor Thesis ) - vedimo forma 01 : 6.0 kr (16T, 224S: 0 net.u.-
100 %), dien., pav., baz., liet., - vedimo forma 02 : 4.0 kr (160S: 0 net.u.-100 %), dien., pav., baz.,
liet.
Darbas rašomas iš matematinės ir bendrosios teorinės fizikos, atomų ir molekulių fizikos arba
branduolinės fizikos šakų. Sprendžiami kietojo kūno fizikos, molekulinės spektroskopijos,
netiesinės difuzijos arba surištų dinaminių sistemų uždaviniai. Atsakingas (-a) ŠLEKIENÉ Violeta

P002B253, Šiuolaikinės fizikos filosofinės problemos (Philosophical Problems of Modern Physics
) - vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 1 ref.-30 %; 1 egz.-70 %), dien., rud., baz., liet.
Mokslas ir kultūra. Fizika ir humaniškumas. Fizika ir mokymo metodai. Menas ir fizika. Mokslo
ribos. Fizikos idėjos. Filosofijos ir fizikos vystymosi problemos. Reliatyvumo teorijos filosofiniai
pagrindai. Kas yra kvantinė mechanika ir elementariosios dalelės filosofine prasme. Mokslas ir
visuomenė. Mokslo žinios ir pasaulinė įtaka. Naujos technologijos ir jų sukeliamos socialinės
problemos. Branduolinė energetika ir pažanga. Žymių fizikų filosofinės pažiūros. Atsakingas (-a)
doc. JANAVIČIUS Arvydas Juozapas

P002B254, Fizikos ir jos didaktikos kvalifikacinis egzaminas ( Qualifejing Examination of
Physics and its Didactics ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr (10T, 150S: 0 egz.-100 %), dien., vak., pav.,
baz., liet., - vedimo forma 02 : 2.0 kr (10T, 70S: 0 egz.-100 %), dien., vak., pav., baz., liet.
Klasikinė mechanika. Molekulinė fizika ir termodinamika. Elektra ir magnetizmas. Optika ir
kvantinė fizika. Fizikos mokymo metodika ir jos tyrimo metodai. Atsakingas (-a) ŠLEKIENÉ
Violeta

P002B351, Holistinė gamtos reiškinių samprata ( Holistical understanding of nature's phenomena
) - vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 1 ref.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Visuminis pasaulio suvokimas. Gyvybė - kosmosas chaose. Žvilgsnis į gyvybės mechanizmą.
Heraklio "Panta rhei" ("Viskas teka") ir gyvosios gamtos dinaminė pusiausvyra. Gyvųjų būtybių
energija. Dizaineriai mokosi iš gyvųjų organizmų. Meniškosios gamtos formos. Saulė, Žemė, oras
ir vanduo - oro permainų (lietaus, sniego, vėjo, drėgmės, rasos, šerkšno) sukėlėjai. Garso
sklidimas. Kaip mes girdime. Aidas. Šviesos sklidimas. Šviesos savybės. Kaip matomi vaizdai.
Šviesos spalvos. Spalvų maišymas. Optinės apgaulės. Mechaniniai, šiluminiai, elektriniai, optiniai
reiškiniai žmogaus organizme. Atsakingas (-a) ŠLEKIENÉ Violeta

P002B353, Gamtos reiškiniai ir dėsniai literatūroje ir mene (Nature Phenomena in Literature
and Art ) - vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 0 ref.-40 %; 0 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet.
Gamtos reiškinių atspindys lietuvių liaudies patarlėse ir priežodžiuose.           Gamtos reiškiniai
poezijoje, prozoje. Fizikiniai metodai detektyvinėse istorijose. Žodžiai ir skaitmenys. Racionalieji,
iracionalieji skaičiai ir melodijos. Optinės iliuzijos tapyboje. Spalvų žaismas. Leonardas da Vinčis
- Renesanso epochos genijus. Mechanikos dėsniai šokio mene. Kino menas. Kadro kompozicija.
Rakursas. Garsiniai filmo komponentai. Atsakingas (-a) RAGULIENĖ Loreta

P002B354, Fizikos eksperimentas - euristinis pasaulio pažinimo metodas ( Physical
Experiment-Heuristic Knouledge methood off Universe ) - vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S),
dien., rud., pav., baz., liet.
Mokslas, tiriantis kūrybinę veiklą. Mokymo metodas, paremtas pagalbiniais, primenamaisiais
klausimais, skatinančiais savarankiškai daryti išvadas. Aristotelio indukcijos kelias nuo faktų prie
jų apibendrinimo. Galilėjus -       naujosios fizikos pradininkas. Galilėjaus ryšiai su Lietuva.
Idealizacija fizikoje. Langas į pasaulį - akis. Stiklinės prizmės paslaptis. Spalvų maišymas.
Žaliasis spindulys. Kintančių spalvų paveikslai. Kvantai ir fotonai. Lazeris. Holografinis vaizdas.
Muzikos instrumentai ir       garsas.Vandens vargonai ir dainuojančios taurės. Atsakingas (-a)
STANKIENĖ Elena

P002B355, Mokslo ir technikos sąveika ir vystymasis ( Interaction and Development of Science
and Technology ) - vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 0 ref.-40 %; 0 egz.-60 %), dien., rud., pav.,
baz., liet.
Mokslas ir visuomenė. Mokslo ištakos. Mokslo ir technikos sąsajos senovės civilizacijose -
Graikija, Roma. Feodalizmo epocha. Renesanso epocha - dabartinio mokslo ir technikos pradžia.
Mokslas ir technika XVII - XIX a. Dabartinis mokslas. Pagrindinės mokslo vystymosi kryptys,
pasiekimai, perspektyvos. Asmenybės vaidmuo moksle. Žymiausi visų laikų mokslininkai.
Atsakingas (-a) PELANSKIS Saulius

P002B975, Mokyklinio fizikos eksperimento įranga ( Equipment of Physics Experiment for
School ) - vedimo forma 01 : 2.0 kr (20P, 60S: 9 ind.n.d.-50 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz.,
liet., - vedimo forma 02 : 2.0 kr (32T, 48S: 1 egz.-100 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Fizikos demonstracinių prietaisų techninės ir metodinės savybės. Fizikos laboratoriniai prietaisai ir
jų priežiūra. Fizikos kabineto elektrinė įranga. Prietaisų gamyba ir remontas: litavimas, darbai su
skarda ir viela, elektromontažas, prietaisų dažymas ir kiti darbai. Fizikos prietaisų konstravimas,
savos gamybos fizikos prietaisai. Atsakingas (-a) RAGULIENĖ Loreta

P002B976, Moksleivių distancinis papildomas ugdymas"Fotono"m-klos pvz. ( Distance
education the school "Photon" ) - vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 0 ref.-40 %; 0 egz.-60 %),
dien., rud., pav., liet.
Nuotolinis ugdymas. Papildomasis ugdymas užsienio ir Lietuvos švietimo                 sistemoje.
Gamtamokslinis intelektinis papildomasis ugdymas. Jaunųjų fizikų mokyklos "Fotonas" veikla,
tikslai, uždaviniai ir tradicijos. Stojimo į  "Fotono" mokyklą motyvai ir reikšmė. Ugdytinių
demografinė apibrėžtis ir jų socializacija. Moksleivių kūrybinė veikla, formos ir ugdymo metodai
"Fotono" mokykloje. Atsakingas (-a) RAGULIENĖ Loreta

P002B977, Mokyklinės fizikos eksperimentas ( Experiment of Physics for School ) - vedimo
forma 01 : 2.0 kr (20T, 60S: 9 ind.n.d.-50 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., - vedimo forma 02
: 2.0 kr (32T, 48S: 9 ind.n.d.-50 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet.
Mokyklinio fizikos laboratorinio praktikumo organizavimo metodika. Apytikslis skaičiavimas
atliekant praktikumo darbus. Papildomos praktikumo užduotys. Antrojo fizikos mokymo koncentro
pagrindiniai vienpamokiniai praktikumo darbai. Darbų instrukcijų su užduotimis mokiniams
rengimas. Atsakingas (-a) RAGULIENĖ Loreta

P002B981, Olimpiadiniai fizikos uždaviniai ( Physics Competition Tasks ) - vedimo forma 01 :
2.0 kr (20P, 60S: 2 kont.-50 %; 0 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., - vedimo forma 02 : 2.0 kr
(32T, 48S: 2 kont.-50 %; 0 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet.
Koordinatinis uždavinių sprendimo metodas. Reliatyvaus judėjimo uždaviniai. Slenkamojo ir
sukamojo judesio dinamika. Tvermės dėsnių ir simetrijos bei priežastingumo principų taikymas.
Krūvio tvermės dėsnis. Kirchofo taisyklės       elektrostatikoje ir šakotinėms srovės grandinėms.
Termodinamika. Svyravimai ir bangos. Kintamoji elektros srovė. Elektrostatinis laukas.
Geometrinė optika. Šviesos interferencija. Šviesos difrakcija. Atomo        fizika. Atsakingas (-a)
PELANSKIS Saulius

P002B982, Fizikos uždavinių praktikumas ( Alternative (Physics Practical Task Work) ) -
vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 2 kont.-100 %), dien., rud., baz., liet.
Pagrindinės fizikos sąvokos. Fizikinio uždavinio idealizacija. Uždavinio supaprastinimas,
papildomų sąlygų įvedimas. Uždavinių sprendimo etapai. Uždavinių klasifikacija. Uždavinių
sprendimo metodai. Standartinių, nestandartinių, įvertinimo, probleminių, originalių uždavinių
sprendimas. Uždaviniai didžiausiai ir mažiausiai fizikinio dydžio vertei rasti. Eksperimentinių
uždavinių sprendimas. Atsakingas (-a) PELANSKIS Saulius

P002B983, Fizikos uždavinių praktikumas ( Physics Practical Task Work ) - vedimo forma 01 :
2.0 kr (32P, 48S: 2 kont.-30 %; 3 grup.n.d.-30 %; 1 egz.-40 %), dien., pav., baz., liet.
Mechanikos skyriaus uždaviniai: tiesiaeigis tolyginis ir tolygiai kintamas judėjimas, judėjimo
grafikai ir jų taikymas; judėjimas apskritimu, kampu horizontą mestų kūnų judėjimas, materialiojo
taško dinamika, impulso ir energijos tvermės dėsniai, sukamasis judėjimas, mechaniniai
svyravimai, vektorinių diagramų metodas, mechanikos dėsnių taikymas sprendžiant kitų fizikos
skyrių uždavinius. Dažniausiai pasitaikančių klaidų analizė. Atsakingas (-a) PELANSKIS Saulius

P002B984, Fizikos uždavinių praktikumas ( Physics Practical Task Work ) - vedimo forma 01 :
2.0 kr (32P, 48S: 2 kont.-60 %; 3 grup.n.d.-20 %; 1 egz.-20 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Molekulinės fizikos ir termodinamikos skyriaus uždavinių sprendimas: molekulinės kinetinės
teorijos pagrindinė lygtis, idealiųjų dujų būsenos lygtis, izoprocesai, grafinis izoprocesų
vaizdavimas, realiosios dujos ir skysčiai, pirmasis termodinamikos dėsnis. Elektros ir magnetizmo
skyrių uždavinių sprendimas: Kulono dėsnis, krūvio tvermės dėsnis, Omo dėsnis grandinės daliai
ir uždarai grandinei, Kirchhofo dėsniai, nuolatinės srovės dėsniai, elektriniai svyravimai,
magnetinis laukas, elektromagnetinė indukcija. Atsakingas (-a) PELANSKIS Saulius

P002B985, Fizikos uždavinių praktikumas ( Physics Practical Task Work ) - vedimo forma 01 :
2.0 kr (32P, 48S: 2 kont.-50 %; 0 ind.n.d.-50 %), dien., pav., baz., liet., - vedimo forma 02 : 2.0 kr
(30P, 50S: 2 kont.-50 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Optikos, kvantinės fizikos, atomo ir branduolio fizikos uždavinių sprendimas: šviesos atspindžio ir
lūžio dėsniai, visiškasis vidaus atspindys, lęšiai, vaizdų braižymas lęšiuose ir veidrodžiuose, lęšio
formulė, šviesos greitis, šviesos interferencija ir difrakcija, fotometrija, fotoefekto dėsniai, šviesos
slėgis, Boro atomo modelis, branduolinės reakcijos, tvermės dėsnių taikymas, radioktyviojo
skilimo dėsnis. Dažniauisiai pasitaikančių klaidų analizė. Atsakingas (-a) PELANSKIS Saulius

P002B986, "Fotono" uždavinių praktikumas ( "Fotonas" Practical Task Work ) - vedimo forma
01 : 2.0 kr (32P, 48S: 3 ind.n.d.-50 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Vidinės energijos kitimas atliekant darbą ir suteikiant arba atimant šilumos kiekį. Savitoji šiluma.
Šilumos kiekio apskaičiavimas. Kuro degimo šiluma. Medžiagos agregatinių būsenų kitimas.
Savitoji lydymosi ir garavimo šiluma. Šiluminė balanso lygtis. Šiluminių variklių naudingumo
koeficientas. Elektros srovės stipris, įtampa. Omo dėsnis grandinės daliai. Nuosekliai ir lygiagrečiai
sujungtų laidininkų varža. Elektros srovės darbas ir galia. Atsakingas (-a) ŠLEKIENĖ Violeta

P002B987, "Fotono" uždavinių praktikumas ( "Fotonas" Practical Task Work ) - vedimo forma
01 : 2.0 kr (32P, 48S: 0 ind.n.d.-50 %; 1 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet.
Dinamikos pagrindinės sąvokos. Jėgų sudėtis ir skaidymas. Niutono dėsnių taikymas nagrinėjant
įvairių jėgų veikiamo kūno judėjimą. Inercinės ir neinercinės atskaitos sistemos. Elektros krūvių
sąveika. Kulono dėsnis. Elektrinio lauko stipris ir ryšys su įtampa. Elektrinio lauko grafinis
vaizdavimas. Laidininkai ir dielektrikai elektriniame lauke. Kondensatorių jungimas į baterijas.
Kondensatoriaus energija. Omo dėsnis grandinės daliai ir visai grandinei. Elektros srovės darbas ir
galia. Atsakingas (-a) ŠLEKIENĖ Violeta

P002B988, "Fotono" uždavinių praktikumas ( "Fotonas" Practical Task Work ) - vedimo forma
01 : 2.0 kr (32P, 48S: 2 ind.n.d.-50 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Judesio kiekio ir jo tvermės dėsnis. Tamprūs ir netamprūs smūgiai. Mechaninis darbas ir galia.
Gravitacinė sąveika. Potencinė ir kinetinė energija. Energijos tvermės dėsnio taikymas. Ištemptos
arba suspaustos spyruoklės potencinė energija. Molekulinės kinetinės teorijos pagrindai. Elektros
srovė aplinkose. Faradėjaus dėsniai elektrolizei. Srovės magnetinis laukas; jo indukcija. Grafinis
lauko vaizdavimas. Ampero jėga. Magnetinė jėga, veikianti judant krūvininką. Elektromagnetinė
indukcija. Lenco taisyklė. Atsakingas (-a) ŠLEKIENĖ Violeta

P002B989, "Fotono" uždavinių praktikumas ( "Fotonas" Practical Task Work ) - vedimo forma
01 : 2.0 kr (32P, 48S: 2 kont.-50 %; 1 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet., - vedimo forma 02 : 2.0 kr
(30P, 50S: 2 kont.-50 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Kinematikos pagrindinės sąvokos. Pagreičio, greičio, poslinkio ir kelio grafikai. Judesio
nagrinėjimas taikant įvairias atskaitos sistemas. Termodinamikos pagrindai. Skysčio paviršiaus
įtempimas. Kapiliarumas. Pirmasis termodinamikos principas. Šiluminių variklių naudingumo
koeficientas. Elektromagnetiniai virpesiai ir bangos. Vektorinių diagramų metodas. Kintamoji
elektros srovė. Virpesių kontūras. Šviesos atspindžio ir lūžimo dėsniai. Visiškas atspindys.
Atvaizdų gavimas su veidrodžiais ir lęšiais. Atsakingas (-a) ŠLEKIENĖ Violeta

P002B990, Fizikos laboratorinių darbų praktika ( Practice of Physics ) - vedimo forma 01 : 2.0
kr (32L, 48S: 20 lab.-100 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Fizikos laboratorinių darbų praktką studentai atlieka vasaros metu jaunųjų fizikų mokyklos
"Fotonas" stovykloje. Tai 20 dienų vasaros praktika. Mechanikos ir šilumos bei Elektros ir optikos
laboratorijose studentai padeda dėstytojui parengti darbus, prižiūri įrangą, konsultuoja moksleivius
rengia jiems užduotis vadovaujami dėstytojo arba vyr. laboranto. Stovykloje studentai turi paruošti
ir prižiūrėti 20 laboratornių darbų. Tokių kaip: Inercijos momento tyrimas Oberbeko metodu,
Kulkos greičio nustatymas, Skysčio klampumo nustatymas Stokso metodu, Apverčiamoji
svyruoklė, Vitstono tiltelio tyrimas, Metalo ilgėjimo koeficiento nustatymas, Omo dėsnio tyrimas ir
kt. Atsakingas (-a) RAGULIENĖ Loreta

P002B991, Fizikos uždavinių sprendimo praktika (Practice of Physics Problems Solving ) -
vedimo forma 01 : 2.0 kr (32P, 48S: 10 grup.n.d.-40 %; 10 ind.n.d.-60 %), dien., pav., baz., liet.
Fizikos uždavinių sprendimo praktiką studentai atlieka vasaros metu jaunųjų fizikų mokyklos
"Fotonas" stovykloje. Tai 20 dienų vasaros praktika. Studentai stovykloje padeda dėstytojui
paruošti ir pravesti uždavinių sprendimo pamokas 10-11 klasės moksleiviams. Studentai sprendžia,
analizuoja užduotis, rengia moksleiviams konrolinius klausimus vadovaujami dėstytojo. Su 10
klasės fotoniečiais sprendžiami uždaviniai iš tokių temų: mechaninis judėjimas, kūnų sąveika ir
jėgos, mechaninis darbas, galia, energija, kūnų pusiausvyra, paprastieji mechanizmai. Su 11 klasės
fotoniečiais - šiluma, elekros srovė, elektromagnetiniai reiškiniai, elektromagnetiniai virpesiai ir
bangos, šviesos reiškiniai. Atsakingas (-a) RAGULIENĖ Loreta

P002M968, Magistro darbas ( Master Thesis ) - vedimo forma 01 : 20.0 kr (800S: 0 net.u.-100
%), neak., pav., baz., liet.
Tikslinti magistro darbo temą. Abibrėžti magistro darbo tikslus. Uždavinius, suformuluoti hipotezę.
Analizuoti ir apibendrinti mokslinio tyrimo teorinius ir eksperimentinius rezultatus. Jei reikia
papildomų duomenų, tęsti jų rinkimą. Tyrimo rezultatus pristatyti studentų ar kitoje mokslinėje
konferencijoje. Daryti tyrimo rezultais pagrįstas išvadas ir pasiūlymus. Parengti magistro darbo
ataskaitą. Apginti magistro darbą. Atsakingas (-a) ŠLEKIENĖ Violeta

P002M969, Mokslo tiriamasis darbas ( Recearch Work ) - vedimo forma 01 : 5.0 kr (200S: 0
net.u.-100 %), neak., rud., baz., liet.
Analizuoti ir apibendrinti surinktą literatūrą. Padaryti tyrimo temos literatūrinę apžvalgą. Tęsti
tyrimo duomenų rinkimą ir kaupimą. Tvarkyti naujus duomenis, tikrinti jų validumą ir patikimumą.
Atlikti tyrimo duomenų kokybinę bei kiekybinę analizę. Atsakingas (-a) ŠLEKIENĖ Violeta

P002M970, Mokslo tiriamasis darbas ( Recearch Work ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr (160S: 0
net.u.-100 %), neak., pav., baz., liet.
Tikslinti tiriamojo darbo temą. Rinkti medžiagą reikiamos literatūros            santraukoms bei
bibliografiniams aprašams sudaryti. Apibrėžti, jei reikia, parengti priemones, kurių reikės tyrimo
duomenims rinkti. Rinkti ir kaupti tyrimo duomenis. Atsakingas (-a) ŠLEKIENĖ Violeta

P002M971, Mokslo tiriamasis darbas (Recearch Work 1 ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr (160S: 0
net.u.-100 %), neak., rud., baz., liet.
Pasirinkti ir su vadovu aptarti tiriamojo darbo temą. Suformuluoti tyrimo problemą, uždavinius bei
hipotezes. Sudaryti tyrimo planą. Atlikti publikuotos tyrimų informacijos bibliografinę paiešką.
Apibrėžti duomenų rinkimo procedūras ir priemones. Numatyti tyrimo organizavimo ypatumus.
Atsakingas (-a) ŠLEKIENĖ Violeta

P160B260, Mechanika ir molekulinė fizika ( Mechanics and molecular physics ) - vedimo forma
01 : 4.0 kr (32T, 32P, 96S: 1 kol.-10 %; 2 kont.-20 %; 1 egz.-70 %), dien., pav., baz., liet., - vedimo
forma 02 : 4.0 kr (16T, 16P, 128S: 1 kol.-10 %; 2 kont.-20 %; 1 egz.-70 %), neak., pav., baz., liet.
Mechanika. Pagrindiniai kinematikos dėsningumai. Jėgos. Judėjimo kiekis, jėgos impulsas. Jėgos
momentas. Pusiausvyra. Visuotinė trauka. Darbas, mechaninė energija, galia. Molekulinė fizika.
Molekulių savybės. Dujų, skysčių ir kietųjų kūnų struktūra. Tobulųjų dujų molekulinė kinetinė
teorija. Dujų savybės ir dėsniai. Temperatūra. Šilumos perdavimas. Grį žtamieji ir negrįžtamieji
procesai. Garavimas, virimas. Sotieji garai. Drėgmė. Skysčių savybės. Šiluminis plėtimasis.
Kietųjų kūnų lydymasis, kietėjimas ir sublimacija. Atsakingas (-a) ŠLEKIENĖ Violeta

P180B193, Elektronika ( Electronics ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32L, 96S: 8 lab.-30 %; 1
egz.-70 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Įvadas. Radijo signalai ir grandinės. Grandinių analizės metodai. Signalai skaičiavimo technikos
įrenginiuose. Informacijos teorijos elementai. Dvejetainis informacijos matavimo vienetas.
Tiesiniai ir netiesiniai       skaičiavimo technikos įrenginių elementai. Diodai, tranzistoriai,
stabilitronai, tiristoriai. Optoelektroniniai prietaisai. Elektroniniai     stiprintuvai. Virpesių
generatoriai. Netiesinių signalų pakeitimai:          moduliacija, detekcija, dažnio keitimas.
Radioelektronikos taikymai. Skaičiavimo technikos loginiai elementai. Trigeriai. Multivibratoriai.
Pagrindiniai skaitmeninių įrenginių mazgai. Aritmetiniai įrenginiai. Atsakingas (-a) NORGĖLA
Žilvinas

P180B203, Elektrotechnika ( Electrical Engineering ) - vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 16L, 72S:
8 lab.-30 %; 1 egz.-70 %), dien., rud., baz., liet.
Elektrotechnikos raidos istorinė apžvalga. Kintamoji elektros srovė, jos gavimas, parametrai.
Kintamosios srovės grandinės. Trifazė srovė. Elektriniai matavimo prietaisai. Elektrinių matavimų
metodika. Nuolatinės srovės mašinos. Transformatoriai. Kintamosios srovės mašinos. Elektrinės
pavaros elementai. Elektros energijos gamyba, perdavimas ir paskirstymas. Saugos technika.
Atsakingas (-a) doc. STASIŪNAS Vincas

P180B204, Radiotechnika ( Radio Engineering ) - vedimo forma 01 : 2.0 kr (20T, 20P, 40S: 8
lab.-20 %; 1 egz.-80 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Radiotechnikos raidos istorinė apžvalga, jos ryšys su kitais mokslais. Radijo signalai. Radijo
grandinės. Elektroninės lempos, tranzistoriai. Stiprintuvai. Generatoriai. Netiesinis signalo
pakeitimas- moduliacija, dedekcija, dažnio keitimas ir dauginimas. Radijo imtuvai, televizija,
radiolokacija. Automatikos ir skaičiavimo technikos elementai. Atsakingas (-a) doc. STASIŪNAS
Vincas

P180B361, Skaitmeninė elektronika ( Digital electronics ) - vedimo forma 01 : 3.0 kr (24T, 24P,
72S: 10 lab.-20 %; 1 egz.-80 %), dien., pav., baz., liet.
Įvadas. Automatinės sistemos, jų klasifikacija. Kompiuteris automatikoje. Bendrosios automatikos
elementų charakteristikos. Puslaidininkiai prietaisai: termo ir fotovaržos, diodai, tranzistoriai,
tiristoriai. Tranzistorių jungimo schemos ir jų režimai. Stiprintuvai, generatoriai, kitos
puslaidininkių prietaisų taikymo sritys. Pagrindiniai kompiuterio elementai: jungikliai, loginiai
elementai, jų schemotechninė reakcija. Trigeriai, muktivibratoriai. Pagrindiniai kompiuterio
mazgai: skaitikliai, perstūmikliai, kodo keitikliai, dešifratoriai, registrai, atminties įrenginiai.
Atsakingas (-a) doc. STASIIŪNAS Vincas

P190B001, Mechanika ( General Physics (Mechanics) ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32P, 96S:
2 kol.-20 %; 2 kont.-10 %; 4 ind.n.d.-20 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet.
Mechanikos sąvokos ir dėsniai. Materialiojo taško ir kietojo kūno kinematika ir dinamika.
Slenkamasis ir sukamasis judėjimas. Judesio kiekis. Masių centras. Galilėjaus ir Lorenco
transformacijos. Invariantiškumas. Neinercinės atskaitos sistemos. Ekvivalentiškumo principas.
Jėgos momentas. Judesio kiekio momentas. Tvermės dėsniai. Jėgų darbas. Galia. Kietojo kūno
judėjimo lygtys. Inercijos tenzorius. Atsakingas (-a) doc. ZURBA Vytautas

P190B002, Mechanika ( General Physics (Mechanics) ) - vedimo forma 01 : 5.0 kr (32T, 16P, 32L,
120S: 2 kol.-10 %; 2 kont.-10 %; 7 lab.-20 %; 1 egz.-60 %), dien., pav., baz., liet.
Trintis. Judėjimas klampioje aplinkoje. Kintamos masės kūnų judėjimas. Reaktyviojo judėjimo
lygtis. Judėjimas gravitacijos lauke. Dirbtinių Žemės palydovų judėjimas. Kietųjų kūnų
deformacijos ir tempimai. Svyravimai. Bangos. Energijos srautas. Stovinčiosios bangos. Akustika.
Ultragarsas. Skysčių ir dujų mechanika. Bernulio dėsnis. Sūkuriai. Lėktuvo sparno keliamoji jėga.
Atsakingas (-a) doc. ZURBA Vytautas

P190B003, Molekulinė fizika ( Molecular Physics ) - vedimo forma 01 : 6.0 kr (32T, 32P, 32L,
144S: 1 kol.-10 %; 1 kont.-10 %; 8 ind.n.d.-20 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Įvadas. Molekulinės fizikos objektas. Daltono dėsnis, medžiagos kiekis, Avogadro skaičius.
Statistinis ir termodinaminis medžiagos savybių tyrimo metodas.Tobulųjų (idealiųjų) dujų
statistinės teorijos elementai. Eksperimentiniai dujų dėsniai. Dujų būvio lygtis. Tikimybių teorijos
elementai. Fliuktuacijos. Temperatūra. Dujų slėgis kinetinės teorijos požiūriu. Brauno judėjimas.
Bolcmano pasiskirstymas ir jo eksperimentinis patikrinimas. Maksvelo pasiskirstymas. Bolcmano
kinetinės energijos pasiskirstymo teorema. Pernešimo reiškiniai dujose. Pirmasis termodinamikos
principas. Dujų ir kietųjų kūnų šiluminė talpa. Adiabatinis procesas. Realiosios dujos. Antrasis
termodinamikos principas. Karno ciklas. Entropija. Trečiasis termodinamikos principas. Kietieji
kūnai. Faziniai virsmai. Tirpalai. Atsakingas (-a) doc. JANAVIČIUS Arvydas Juozapas

P190B172, Netiesinė difuzija ( Nonlinear diffusion ) - vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 16P, 72S: 0
kol.-20 %; 1 egz.-80 %), dien., rud., baz., liet., - vedimo forma 02 : 2.0 kr (32T, 48S: 0 ref.-40 %; 1
egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Difuzijos dėsningumai kietuosiuose kūnuose. Fokerio ir Planko lygtis. Tiesinė difuzijos lygtis.
Difuzijos koeficiento koncentracinė        priklausomybė. Netiesinė difuzijos lygtis ir jos teorinis
pagrindimas. Netiesinės difuzijos lygties sprendimo būdai. Netiesinės difuzijos lygties sprendimas
neizoterminiu atveju. Netiesinė difuzija sužadintose sistemose. Stochastinis rezonansas. Daugelio
stadijų difuzija. Atsakingas (-a) doc. JANAVIČIUS Arvydas Juozapas

P190B184, Kursinis darbas ( Course work ) - vedimo forma 01 : 2.0 kr (80S: 0 net.u.-100 %),
dien., rud., pav., baz., liet.
Kursinis darbas - viena iš pradinių tiriamojo darbo pakopų, turinti tikslą ugdyti mokslinio tiriamojo
darbo įgūdžiuzs, kūrybingumą, savarankiškumą. Studentai mokmi studijuoti specialiąja literatūra,
atlikti tyrimus, analizuoti gautus rezultatus, daryti išvadas, tinkamai apiforminti savo darbą, jį
pristatyti ir apginti. Kursinis darbas atliekamas individualiai. Darbui temas parenka Fizikos
katedra, gali siūlyti studentus. Darbai rašomi iš specialiųjų kietojo kūno fizikos, branduolio fizikos,
netiesinių procesų, molekulinės spektroskopijos ir kitų sričių. Darbams vadivauja fizikos katedros
dėstytojai. Atsakingas (-a) ŠLEKIENÉ Violeta
P190B188, Statistinė fizika ( Statistical Physics ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32P, 96S: 1
kol.-20 %; 1 kont.-10 %; 0 egz.-70 %), dien., pav., baz., liet., - vedimo forma 02 : 2.0 kr (32T, 48S:
1 kol.-20 %; 1 kont.-10 %; 0 egz.-70 %), dien., vak., rud., pav., baz., liet.
Mechanikos ir statistikos metodai. Vidutinių dydžių skaičiavimas. Tikimybių teorijos pagrindai.
Gibso kanoninis pasiskirstymas. Pagrindinės termodinamikos sąvokos. Termodinaminių dydžių
radimas naudojant statistinės fizikos metodus. Kintamo dalelių skaičiaus sistemos. Fazių virsmai.
Maksvelo ir Bolcmano pasiskirstymas. Kvantinė statistika. Elektroninės dujos. Bozoninės dujos.
Gauso pasiskirstymas. Termodinaminių dydžių fliuktuacijos. Nepusiausvirosios sistemos.
Smoluchovskio lygtis. Fokerio ir Planko lygtis. Difuzija. Atsakingas (-a) doc. JANAVIČIUS
Arvydas Juozapas

P190B194, Fizikos istorija ( History of Physics ) - vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 16P, 72S: 1
grup.n.d.-10 %; 1 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-20 %; 0 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., - vedimo forma 02
: 2.0 kr (22T, 12P, 46S: 1 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-20 %; 0 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Pasaulio vaizdo (modelio) formavimas. Klasikinės mechanikos sukūrimas. Pagrindinių fizikos
krypčių raida. Svarbiausių šiuolaikinės fizikos teorijų sukūrimas, jų filosofinė problematika.
Fizikos idėjų ir sąvokų raidos istorinis sąlygotumas. Asmenybės vaidmuo fizikos istorijoje.
Mokslininkų bendradarbiavimas ir konkurencija. Atradimo prioriteto problema. Mokslinio
atradimo būtinumo ir atsitiktinumo aspektai. Atsakingas (-a) PELANSKIS Saulius

P190B208, Netiesinės dinaminės sistemos ( Non-linear Dynamic Systems ) - vedimo forma 01 :
3.0 kr (32T, 16P, 72S: 0 kol.-30 %; 1 egz.-70 %), dien., rud., baz., liet., - vedimo forma 02 : 2.0 kr
(32T, 48S: 0 ref.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet.
Svyravimai, jų klasifikacija. Svyravimų tyrimo metodai. Fazinė plokštuma (erdvė), pusiausvyros
būsenos. I eilės dinaminės sistemos. "Trūkūs" (relaksaciniai) svyravimai. II eilės dinaminės
sistemos. Pusiausvyros būsenos, jų pastovumas, ribiniai ciklai ir autovirpesiai. Fazinių trajektorijų
priklausomybė nuo parametro. Sistemos su 1 ir 2 laisvės laipsniais, aprašomos dviem I laipsnio
lygtimis. Relaksatoriai. Surišti relaksatoriai. Kokybinis netiesinių sistemų nagrinėjimas. Van der
Polio ir Puankarė metodai. Bifurkacijų teorija. Statistinis dinaminių sistemų nagrinėjimas.
Stochastiniai svyravimai. Atsakingas (-a) doc. STASIŪNAS Vincas

P190B212, Teorinė mechanika ( Theoretical Mechanics ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32P,
96S: 2 kont.-25 %; 3 ind.n.d.-25 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Pagrininės taško kinematikos sąvokos: greitis ir pagreitis ortogonaliose koordinatėse. Sukamasis
kietojo kūno judėjimas. Materialaus taško dinamikos diferencialinės ir integralinės lygtys.
Mechaninė energija. Taškų sistemos impulsas, impulso momentas. Kietojo kūno sukimosi impulso
momentas, judesio kinetinė energija, inercijos momentas. Statika. Analizinės mechanikos
elementai. Taikomieji mechanikos uždaviniai. Atsakingas (-a) doc. ZURBA Vytautas

P190B225, Mechanika ir elektrodinamika ( Mechanics and Electrodynaniecs ) - vedimo forma 01
: 3.0 kr (32T, 16P, 72S: 2 kol.-30 %; 4 kont.-40 %; 1 egz.-30 %), dien., rud., pav., baz., liet., -
vedimo forma 02 : 3.0 kr (16T, 8P, 96S: 2 kol.-30 %; 4 kont.-40 %; 1 egz.-30 %), neak., rud., pav.,
baz., liet.
Materialiojo taško kinematika. Mechaninis judėjimas, trajektorija, kelias, poslinkis, greitis,
pagreitis. Judėjimo lygtys. Materialiojo taško dinamika. Jėga, masė, Niutono dėsniai. Sukamojo
judėjimo kinematika ir dinamika. Jėgos momentas, inercijos momentas. Pagrindinė sukamojo
judėjimo lygtis. Tvermės dėsniai. Judesio kiekis, darbas, energija, judesio kiekio momentas.
Mechaniniai svyravimai ir bangos. Harmoniniai svyravimai. Svyravimų lygtis. Bangos lygtis.
Svyravimų sudėtis. Elektrodinamika. Elektrostatika. Elekrinis laukas, potencialas. Nuolatinės
srovės dėsniai.        Magnetinis laukas. Elektromagnetinė indukcija. Kintamoji srovė.
Elektromagnetinės bangos. Atsakingas (-a) PELANSKIS Saulius
P190B247, Fizika ( Physics ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32P, 96S: 2 kol.-30 %; 3 kont.-30
%; 1 egz.-40 %), dien., rud., pav., baz., liet., - vedimo forma 02 : 5.0 kr (48T, 32P, 120S: 2 kol.-30
%; 3 kont.-30 %; 1 egz.-40 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Mechanika. Materialiojo taško ir kietojo kūno kinematikos ir dinamikos sąvokos: padėtis, greitis,
pagreitis, jėga, masė, darbas, energija, galia, impulsas, momentai ir jų sąryšis. Svyravimai ir bangos.
Hidrodinamika. Termodinamika. Idealiųjų ir realiųjų dujų būsenos ir procesų lygtys.
Termodinamikos principai. Šiluma. Difuzija. Idealiųjų dujų skirstiniai. Elektrodinamika.
Elektrostatika. Magnetostatika. Nuolatinės, periodinės, impulsinės srovės dėsniai. Elektrodinaminiai
laukai ir bangos. Atsakingas (-a) doc. ZURBA Vytautas

P190B260, Mechanika ir molekulinė fizika ( Mechanics and molecular physics ) - vedimo forma
01 : 4.0 kr (32T, 32P, 96S: 1 kol.-10 %; 2 kont.-20 %; 1 egz.-70 %), dien., neak., pav., baz., liet.
Mechanika. Pagrindiniai kinematikos dėsningumai. Jėgos. Judėjimo kiekis, jėgos impulsas. Jėgos
momentas. Pusiausvyra. Visuotinė trauka. Darbas, mechaninė energija, galia. Molekulinė fizika.
Molekulių savybės. Dujų, skysčių ir kietųjų kūnų struktūra. Tobulųjų dujų molekulinė kinetinė
teorija. Dujų savybės ir dėsniai. Temperatūra. Šilumos perdavimas. Grį žtamieji ir negrįžtamieji
procesai. Garavimas, virimas. Sotieji garai. Drėgmė. Skysčių savybės. Šiluminis plėtimasis.
Kietųjų kūnų lydymasis, kietėjimas ir sublimacija. Atsakingas (-a) ŠLEKIENĖ Violeta

P190B356, Elektrodinamika ( Electrodynamics ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32P, 96S: 2
kol.-20 %; 1 kont.-20 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet., - vedimo forma 02 : 3.0 kr (32T, 16P,
72S: 2 kol.-20 %; 1 kont.-20 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Pagrindinės matematinės lauko teorijos sąvokos. Eksperimentinių faktų apibendrinimas: Maksvelo
lygtys. Stacionarinis elektrinis ir magnetinis laukai. Kvazistacionarinis elektromagnetinis laukas.
Elektromagnetinių       bangų spinduliavimas. Elektromagnetinių bangų sklidimas įvairiose
medžiagose. Klasikinės elektroninės teorijos pagrinadai. Atsakingas (-a) doc. ŠURKUS Andrejus

P190B358, Reliatyvumo teorija ( Relatyvity theory ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32P, 96S: 2
kol.-20 %; 1 kont.-20 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet., - vedimo forma 02 : 3.0 kr (32T, 16P,
72S: 1 kol.-20 %; 1 kont.-20 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Klasikinė mechanika ir reliatyvumo principas. Einšteino postulatai. Lorenso transformacijų lygtys.
Keturmatis specialiosios reliatyvumo teorijos formulavimas. Reliatyvistinė dalelės mechanika.
Reliatyvistinė elektrodinamika. Optiniai reiškiniai ir specialioji reliatyvumo teorija. Bendrosios
reliatyvumo teorijos pagrindai ir efektai. Atsakingas (-a) doc. ŠURKUS Andrejus

P190B369, Matematiniai metodai branduolių ir molekulių ( Mathematical methods in nuclear
and molecular spectroscopy ) - vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 16P, 72S: 3 ind.n.d.-45 %; 1 egz.-55
%), dien., rud., baz., liet., - vedimo forma 02 : 2.0 kr (32T, 48S: 0 ref.-40 %; 1 egz.-60 %), dien.,
rud., baz., liet.
Pusiau reliatyvistinės lygties pagrindimas ir taikymas sluoksniniame branduolio modelyje.
Artutiniai pusiau reliatyvistinės lygties sprendimo metodai sunkiems branduoliams. Vibracinė ir
rotacinė Šredingerio lygtis dviatomei molekulei. Dviatomės molekulės rotacinis, vibracinis ir
elektroninis spektras. Tiesioginio ir atvirkštinio spektroskopinio uždavinio dviatomei molekulei
sprendimo metodai. Atsakingas (-a) doc. JANAVIČIUS Arvydas Juozapas

P190M018, Naujausios fizikos problemos ( New problems of Physics ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr
(40T, 120S: 1 kol.-50 %; 1 egz.-50 %), neak., rud., baz., liet.
Elementariųjų dalelių savybės. Dalelės ir antidalelės. Leptonai ir barionai. Elementariųjų dalelių
nestabilumas ir savitarpio virsmai. Tvermės dėsniai ir elementariųjų dalelių virsmai. Leptoninio ir
barioninio krūvių tvermės dėsniai. CPT invariantiškumas. Pagrindinių sąveikų tipai. Izotropinis
stiprių sąveikų invariantiškumas. Keistumo tvermės dėsnis stiprioms ir elektromagnetinėms
sąveikoms. Unitarinė stiprių sąveikų simetrija. Kvarkai. Kvarkų ir leptonų simetrija. Didysis
sprogimas ir Visatos vienybė. Atsakingas (-a) doc. JANAVIČIUS Arvydas Juozapas

P190M140, Pernešimo reiškinių teorija ( Theory of Transfer Phenomena ) - vedimo forma 01 :
4.0 kr (40T, 120S: 1 kol.-10 %; 1 kont.-10 %; 4 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-50 %), neak., rud., liet.
Atsitiktiniai procesai. Dalelių sąveikos charakteristikos. Laisvojo lėkio trukmių ir laisvųjų kelių
pasiskirstymo funkcijos. Brauno judėjimas. Smoliuchovskio lygtis. Fokerio ir Planko lygtis ir jos
taikymai. Netiesinė difuzijos lygtis ir jos sprendimo būdai. Daugiastadijinė difuzija ir jos taikymai.
Netiesinė difuzija neizoterminiu atveju, superdifuzija.Kinetinės           lygtys. Nepusiausvirojo
pasiskirstymo funkcija. Kinetinė lygtis. Suderintinio lauko kinetinė lygtis. Bolcmano kinetinė
lygtis. Tvermės lygtis. Mikroskopinis grįžtamumas ir makroskopinis negrįžtamumas. Bolcmano H
teorema. Lokalinis Maksvelio pasiskirstymas. Lengvųjų ir sunkiųjų dalelių smūgių integralas.
Relaksacijos trukmės artinys. Dujų ir skysčių dinamika, Navjė ir Stokso lygtis. Atsakingas (-a) doc.
JANAVIČIUS Arvydas Juozapas

P190M142, Eksperimentinės ir grafinės fizikos užduotys ( Physics Experimental and Graphic
Problems ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr (20T, 20P, 120S: 2 kont.-20 %; 8 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-50
%), neak., pav., liet.
Fizikos eksperimentinės užduotys. Jų struktūra, klasifikacija. Sprendimo metodika. Olimpiadinės
eksperimentinės užduotys. Jų atlikimo metodika. Eksperimentinių užduočių panaudojimas
popamokinėje veikloje. Iliustracinis grafinis metodas vidurinės mokyklos fizikos kurse. Grafikų
skaitymas ir užduotys su grafikais. Duotos funkcijos grafiko brėžimas. Vektorių panaudojimas
fizikos uždavinių sprendimui. Skaičiavimo uždavinių grafinis sprendimo būdas. Įvairių fizikos
temų būdingieji grafiniai fizikos uždaviniai. Atsakingas (-a) RAGULIENĖ Loreta

P190M365, Kvantinių sistemų teorija ( Theory of quantum systems ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr
(40T, 120S: 2 kol.-50 %; 1 egz.-50 %), neak., pav., baz., liet.
Grupių teorijos pagrindai, redukuoti ir neredukuotiniai atvaizdavimai. Ortogonalumo sąlyga.
Centrinės jėgos ir orbitinis kampinis momentas. Dviejų kampinių momentų sudėtis, Klebšo -
Gordono koeficientai. Sukimo transformacijos kvantinėje mechanikoje, SU(2) ir SO(3) grupių
ryšys. Tenzoriai, neredukuoti tenzoriai, Vignerio - Ekarto teorema. Matricinių elementų
skaičiavimas. Hartri - Foko lygtis. Sluoksninis branduolio modelis. Pusiaurealityvistinis branduolio
modelis. Antrinio kvantavimo metodas. Operatoriai ir banginės funkcijos antriniame kvantavime.
Antrinio kvantavimo taikymai Hartri - Foko lygčiai. Antrinio kvantavimo metodas bozonų
sistemoms. Supertakumo teorija. Atsakingas (-a) doc. JANAVIČIUS Arvydas Juozapas

P190M367, Dinaminių sistemų teorija ( Theory of Dynamics Systems ) - vedimo forma 01 : 4.0
kr (40T, 120S: 1 kol.-20 %; 5 ind.n.d.-10 %; 1 ref.-20 %; 0 egz.-50 %), neak., rud., baz., liet.
Svyravimų teorija, jos sritis ir objektai. Tiesinės sistemos. Fazinė trajektorija. Pusiausvyros
būsenos, jų tipai ir stabilumo kriterijai. Konservatyvios netiesinės sistemos. Nekonservatyvios
sistemos. I eilės dinaminės sistemos. II eilės dinaminės sistemos. Kokybinės dinaminių sistemų
teorija. Trukūs periodiniai svyravimai. Bifurkacijos. Van - der Polio ir Paunkare metodai.
Statistinis dinaminių sistemų nagrinėjimas. Surištos dinaminės sistemos ir jų elgsena. Atsakingas
(-a) doc. STASIŪNAS Vincas

P200B004, Elektra ir magnetizmas ( General Physics Electricity and magnetism ) - vedimo forma
01 : 7.0 kr (48T, 32P, 32L, 168S: 1 kol.-20 %; 2 kont.-20 %; 1 lab.-20 %; 1 egz.-40 %), dien., rud.,
pav., baz., liet.
Elektros krūviai ir elektriniai laukai. Laidininkai elektrostatiniame lauke. Elektrinis laukas
dielektrikuose. Elektrinio lauko energija. Elektrinė talpa.Nuolatinė elektros srovė. Kontaktiniai
reiškiniai. Elektros srovė elektrolituose ir dujose. Pastovusis magnetinis laukas. Elektromagnetinė
indukcija. Medžiagų magnetinės savybės. Maksvelo                lygtys. Kintamoji elektros srovė.
Elektromagnetiniai virpesiai ir bangos. Radiotelefoninės transliacijos principai. Atsakingas (-a)
LANKAUSKAS Alfredas

P200B185, Optika ( Optical Physics ) - vedimo forma 01 : 6.0 kr (32T, 32P, 32L, 144S: 1 kol.-10
%; 2 kont.-10 %; 10 lab.-20 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Elektromagnetinė šviesos prigimtis,savybės. Pagrindiniai energetiniai ir šviesiniai dydžiai.
Elektromagnetinių bangų poliarizacija. Šviesos sklidimas dielektrikuose: dispersija, sugertis,
sklaida. Šviesos atspindys ir lūžimas dielektrikų sandūroje. Frenelio formulės. Briusterio reiškinys.
Geometrinė optika. Pagrindinės sąvokos ir dėsniai. Optiniai prietaisai. Optinių sistemų operacjos.
Šviesos interferencija. Interferenciniai filtrai. Difrakcija. Frenelio, Fraunhoferio difrakcija.
Difrakcija. Frenelio, Fraunhoferio difrakcija. Difrakcija erdvinėse periodinėse struktūrose.
Holografija. Šviesos sklidima anizotropinėse medžiagose. Poliarizuotų bangų interferencija.
Poliarizacijos plokštumos sukimas. Atsakingas (-a) doc. SITONYTĖ Jūratė

P200B190, Kursinis darbas(fizika) ( Course Work ) - vedimo forma 02 : 2.0 kr (80S: 0 kurs.d.-
100 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Kursinis darbas - viena iš pradinių tiriamojo darbo pakopų, turinti tikslą, ugdyti mokslinio
tiriamojo darbo įgūdžius, kūrybingumą, savarankiškumą. Studentai mokomi studijuoti specialiąją
literatūrą, atlikti tyrimus, analizuoti gautus rezulatus, daryti išvadas, tinkamai apiforminti savo
darbą, jį pristatyti ir apginti. Kursinis darbas atliekamas individualiai. Darbui temas parenka
Fizikos katedra, gali siūlyti studentas. Darbai rašomi iš specialiųjų bendrosios fizikos klausimų,
naujausių fizikos problemų, fizikos mokymo problemų bei fizikos didaktikos sričių. Darbams
vadovauja fizikos katedros dėstytojai. Atsakingas (-a) ŠLEKIENÉ Violeta

P200B261, Svyravimai ir bangos ( Vibration and waves ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32P,
96S: 1 kol.-10 %; 2 kont.-20 %), dien., rud., baz., liet., - vedimo forma 02 : 4.0 kr (16T, 16P, 128S:
1 kol.-10 %; 2 kont.-20 %; 1 egz.-70 %), neak., rud., baz., liet.
Mechaniniai svyravimai, jų rūšys. Svyravimų sudėtis. Elektromagnetiniai svyravimai. Kintamoji
srovė. Rezonansas kintamosios srovės grandinėje. Bangos, jų rūšys, parametrai, lygtis. Bangų
atspindys, lūžimas, difrakcija, interferencija. Garso bangos, jų savybės. Ultragarsas. Infragarsas.
Aidas. Doplerio efektas. Nuostovioji banga. Elektromagnetinės bangos. Elektromagnetinis
spektras. Saulės šviesos spektras. Radijo bangos. Mikrobangos. Rentgeno spinduliai, gama
spinduliai. Elektromagnetinė spinduliuotė - bangos dalelės. Šviesa. Šviesos atspindys. Veidrodžiai.
Šviesos lūžimas. Prizmės, lęšiai, optiniai prietaisai. Šviesos difrakcija, interferencija. Atsakingas (-
a) ŠLEKIENĖ Violeta

P200P415, Bendroji fizika (optika) ( ) - vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 64S: 1 kont.-30 %; 3
ind.n.d.-20 %; 1 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Dalyko tikslas - suteikti bendrosios fizikos, optikos žinių, įgalinčių suvokti šviesos prigimtį,
savybes, jos sklidimo dėsningumus ir sąveiką su medžiaga, formuoti mokėjimus, įgūdžius,
reikalingus profesinėje         optometristo veikloje. Dalyko turinį sudaro šios temos:
Elektromagnetinė šviesos prigimtis, savybės. Pagrindiniai energetiniai ir šviesiniai dydžiai.
Elektromagnetinių bangų poliarizacija. Šviesos sklidimas dielektrikuose: dispersija, sugertis,
sklaida. Šviesos atspindys ir lūžimas dielektrikų sandūroje. Frenelio formulės. Briusterio reiškinys.
Geometrinė optika. Pagrindinės sąvokos ir dėsniai. Optiniai prietaisai. Optinių sistemų aberacijos.
Šviesos interferencija. Interferometrai. Interferenciniai filtrai. Difrakcija. Frenelio, Fraunhoferio
difrakcija.   Difrakcija erdvinėse periodinėse struktūrose. Holografija. Šviesos            sklidimas
anizotropinėse medžiagose. Poliarizuotų bangų interferencija. Poliarizacijos plokštumos sukiniai.
Atsakingas (-a) doc. SITONYTĖ Jūratė

P210B186, Kvantinė fizika ( Quantum Physics ) - vedimo forma 01 : 6.0 kr (32T, 32P, 32L, 144S:
1 kol.-10 %; 2 kont.-20 %; 8 lab.-20 %; 1 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet.
Šviesos kvantinės savybės. Branduolinis atomo modelis. Boro kvantinė teorija. Franko ir Herco
eksperimentas. Elektrono sukinys. Atomų elektroninė sandara. Fotoelektrinis efektas. Komptono
efektas. De Broilio bangos. Šiluminis spinduliavimas ir liuminescencija. Kirchhofo dėsnis. Stefano
ir Bolcmano dėsnis. Vyno dėsnis. Reilėjaus ir Džinso formulė. Planko formulė. Rentgeno
spinduliai. Kvantinės elektronikos elementai. Atsakingas (-a) doc. ŠURKUS Andrejus

P210B192, Kvantinė mechanika ( Quantum Mechanics ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32P,
96S: 1 kol.-10 %; 2 kont.-20 %; 1 egz.-70 %), dien., rud., baz., liet., - vedimo forma 02 : 4.0 kr
(48T, 32P, 80S: 1 kol.-10 %; 2 kont.-20 %; 1 egz.-70 %), dien., rud., baz., liet., - vedimo forma 03 :
2.0 kr (32T, 48S: 1 kol.-10 %; 2 kont.-20 %; 1 egz.-70 %), dien., rud., baz., liet.
Eksperimentai ir teorijos, lėmę kvantinės mechanikos atsiradimą. Kvantinės mechanikos
matematinis aparatas. Banginė funkcija. Superpozicijos principas. Fizikinių dydžių operatoriai ir
vidurkiai. Neapibrėžtumų ryšiai. Bendroji ir stacionarioji Šredingerio lygtis. Mikrodalelės judesio
kiekio momentas. Vaizdavimo teorijos pagrindai. Paprasčiausios kvantinės sistemos. Elektrono
reliatyvistinės kvantinės mechanikos pagrindai. Tapatingų mikrodalelių sistemos. Atsakingas (-a)
doc. ŠURKUS Andrejus

P220B198, Branduolio ir elementariųjų dalelių fizika ( Nuclear and Elementary Particle Physics
) - vedimo forma 01 : 4.0 kr (48T, 32P, 80S: 1 kol.-20 %; 1 kont.-20 %; 1 egz.-60 %), dien., rud.,
pav., baz., liet., - vedimo forma 02 : 3.0 kr (48T, 16P, 56S: 1 kol.-10 %; 1 kont.-10 %; 1 egz.-80 %),
dien., rud., pav., baz., liet.
Branduolio sandara. Izotopai. Protonas ir neutronas. Branduolio spindulys ir krūvio tankis.
Branduolio ryšio energija. Branduolio modeliai. Radioaktyvumas. Radioaktyviojo skilimo
dėsningumai. a skilimas. B skilimas. y spinduliavimas. Branduolinės reakcijos. Branduolinė
energetika. Termobranduolinė sintezė. Kosminiai spinduliai. Branduolinės spinduliuotės ir
medžiagos sąveika. Jonizuojančių spindulių dozės. Elementariosios dalelės. Kvarkai. Atsakingas (-
a) doc. ŠURKUS Andrejus

P220B359, Elementariųjų dalelių fizika ( Elementary particles physics ) - vedimo forma 01 : 4.0
kr (48T, 16P, 96S: 1 kol.-20 %; 1 kont.-20 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet., - vedimo forma
02 : 4.0 kr (40T, 24L, 96S: 1 kol.-20 %; 1 kont.-20 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Pagrindiniai duomenys apie elementariąsias daleles. Tvermės dėsniai. Elementariųjų dalelių
klasifikavimas. Elementariųjų dalelių tarpusavio virsmų kinematika. Krūvių tvermės dėsniai,
vykstant elementariųjų dalelių        reakcijoms. Elementariųjų dalelių sąveikos mechanizmai.
Elektromagnetinės sąveikos. Stipriosios sąveikos. Silpnosios sąveikos. Atsakingas (-a) doc.
ŠURKUS Andrejus

P220B360, Branduolio fizika ( Nuclear physics ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr (48T, 16P, 96S: 1
kol.-20 %; 1 kont.-20 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet., - vedimo forma 02 : 4.0 kr (40T, 24L,
96S: 1 kol.-20 %; 1 kont.-20 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Branduolio sandara. Izotopai. Protonas ir neutronas. Branduolio spindulys ir krūvio tankis.
Branduolio ryšio energija. Branduolio modeliai. Radioaktyvumas. Radioaktyviojo skilimo
dėsningumai. A skilimas. B skilimas Y spinduliavimas. Branduolinės reakcijos. Branduolinė
energetika. Termobranduolinė sintezė. Kosminiai spinduliai. Branduolinės spinduliuotės ir
medžiagos sąveika. Jonizuojančių spindulių dozės. Elementariosios dalelės. Kvarkai. Atsakingas (-
a) doc. ŠURKUS Andrejus

P230B198, Mažų molekulių spektroskopija ( The Sprectroscopy of Small Molecules ) - vedimo
forma 01 : 3.0 kr (32T, 16P, 72S: 1 ind.n.d.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet., - vedimo
forma 02 : 2.0 kr (32T, 48S: 0 ref.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet.
Elektroninė Šredingerio lygtis. Dviejų atomų sąveikos potencinės energijos funkcija. Vibracinė ir
rotacinė Šredingerio lygtis dviatomei molekulei. Dviatomės molekulės rotacinis, vibracinis ir
elektroninis spektras. Tiesioginio ir atvirkštinio spektroskopinio uždavinio dviatomei molekulei
sprendimo metodai. Atsakingas (-a) doc. ¤URKUS Andrejus

P230M366, Molekulių spektroskopija ( Molecular spectroscopy ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr
(40T, 120S: 1 kol.-10 %; 1 ind.n.d.-20 %; 1 egz.-70 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Dviatomės molekulės. Elektroninės būsenos. Potencialo funkcija. Vibralinės ir rotacinės būsenos.
Vibracinės ir rotacinės Schrodinger'io lygties sprendimo metodai. Dunham'o metodas. Atvirkštinio
spektroskopinio uždavinio sprendimo metodai. Adiabatiniai ir neadiabatiniai efektai. Rotaciniai
spektrai. Vibraciniai ir rotaciniai spektrai. Elektroniniai, vibraciniai ir rotaciniai spektrai.
Daugiaatomės molekulės. Elektroninės būsenos. Vibracinės būsenos. rotacinės būsenos. Rotaciniai
spektrai. Vibraciniai ir rotaciniai spektrai. Elektroniniai, vibraciniai ir rotaciniai spektrai.
Spektroskopiniai molekulės struktūros tyrimo metodai. Atsakingas (-a) doc. ŠURKUS Andrejus

P260B197, Lazerių fizika ( Laser Physics ) - vedimo forma 01 : 5.0 kr (48T, 16P, 48L, 88S: 1
kont.-5 %; 10 lab.-30 %; 0 egz.-65 %), dien., pav., baz., liet., - vedimo forma 02 : 6.0 kr (32T, 32P,
32L, 144S: 1 kont.-5 %; 10 lab.-30 %; 0 egz.-65 %), dien., pav., baz., liet.
Lazerių fizikos raida, lazerių taikymai moksle, pramonėje, informacinėse sistemose. Gauso
pluoštai. Optiniai rezonatoriai. Spinduliuotės sąveika su atomais. Lazerinė generacija. Pagrindinių
tipų lazeriai. Šviesos impulsai tiesinėje terpėje su dispersija; impulsai su greitu lūžio rodiklio
netiesiškumu; trumpų impulsų optika; trumpų impulsų lazeriai; impulsų trukmės ir formos
matavimo būdai. Sparčių vyksmų spektroskopija. Kiti trumpų lazerinių impulsų taikymai.
Atsakingas (-a) GIRDAUSKAS V.

P260M139, Kietojo kūno elektronika ( Solid State Electronics ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr (40T,
120S: 1 kol.-20 %; 5 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Kietojo kūno elektronikos objektas. Kietųjų kūnų elektrinis laidumas. Jo                temperatūrinė
priklausomybė. Superlaidumas. Nepusiausvyrieji krūvininkai. Difuzinės ir dreifinės srovės. Holo
efektas. Kontaktiniai reiškiniai.       Išlaisvinimo darbas ir kontaktinis potencialų skirtumas.
Puslaidininkio ir metalo kontaktas. P - n sandūra. Srovių p - n sandūroje kilmė. Termoelektriniai ir
fotoelektriniai reiškiniai. Zėbeko, Peltje, elektroterminis efektai. Fotolaidumas. Elektroninė optika.
Puslaidininkių paviršinės savybės. Paviršinis laidumas. Paviršinių savybių įtaka puslaidininkinių
prietaisų parametrams. Atsakingas (-a) ŠLEKIENĖ Violeta

P260P419, Taikomoji spektroskopija ( ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 128S: 4 ind.n.d.-30 %;
1 ref.-20 %; 1 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Šio kurso pagrindinis tikslas yra paaiškinti fizikinių ir cheminių procesų sąlygojančių spektrų
atsiradimą, mechanizmus ir supažindinti studentus su šiuolaikiniais spektrų matavimo bei jų
analizės metodais.Spektroskopijos objektas. Sugerties, emisijos ir sklaidos spektrai. Atomai,
molekulės ir jų spektrai. Spektrinės analizės metodų klasifikacija. Atomų emisinė, absorbcinė ir
fluorescencinė spektrų analizė. Dviatomių molekulių elektroniniai, vibraciniai ir rotaciniai spektrai
bei jų analizė. Daugiaatomių molekulių spektrai ir jų tyrimas. Ramano sklaidos spektrinė analizė ir
metodo taikymas. Branduolių magnetinio rezonanso spektroskopija                  ir jos taikymas.
Liuminescencijos spektrai ir jų analizės metodai. Furje spektroskopija dujiniuose, skystuose ir
kietuose kūnuose. Elektronų paramagnetinio rezonanso esmė ir tyrimo objektai. Kiti spektrinės
analizės metodai. Spektriniai prietaisai, jų klasės ir pagrindinės charakteristikos. Spektrinių
metodų taikymas fizikoje, chemijoje, biologijoje, medicinoje. Atsakingas (-a) doc. ŠURKUS
Andrejus

P265B191, Kietojo kūno fizika ( Solid State Physics ) - vedimo forma 01 : 5.0 kr (32T, 16P, 32L,
120S: 2 kont.-10 %; 8 lab.-20 %; 1 egz.-70 %), dien., rud., pav., baz., liet., - vedimo forma 02 : 4.0
kr (20T, 20P, 20L, 100S: 1 kont.-10 %; 5 lab.-20 %; 0 egz.-70 %), dien., pav., baz., liet., - vedimo
forma 03 : 6.0 kr (32T, 32P, 32L, 144S: 1 kont.-20 %; 8 grup.n.d.-10 %; 5 lab.-20 %; 0 egz.-50 %),
dien., rud., pav., baz., liet., - vedimo forma 04 : 5.0 kr (30T, 20P, 30L, 120S: 1 kont.-20 %; 8
grup.n.d.-10 %; 5 lab.-20 %; 0 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet.
Kristalinės gardelės teorija. Kietojo kūno šiluminės savybės. Kietojo kūno juostinės teorijos
elementai. Bendrosios mokrodalelių savybės. Krūvininkų statistika. Puslaidininkių ir dielektrikų
neutralumas. Fermio lygmuo ir koncentracija neišsigimusiuose puslaidininkiuose. Veikiančių
masių dėsnis. Išsigimę puslaidininkiai. Kietojo kūno elektrinis laidumas ir jo priklausomybė nuo
temperatūros. Holo efektas. Kontaktiniai reiškiniai. Termoelektriniai ir fotoelektriniai reiškiniai.
Elektroninė optika. Paviršiniai reiškiniai. Atsakingas (-a) ŠLEKIENĖ Violeta

P305B170, Aplinkos chemija ( Environmental chemistry ) - vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P,
48S: 2 kol.-20 %; 1 egz.-80 %), dien., rud., pav., baz., liet., - vedimo forma 02 : 3.0 kr (24T, 24P,
72S: 6 lab.-30 %; 1 egz.-70 %), dien., rud., pav., baz., liet., - vedimo forma 03 : 3.0 kr (12T, 12P,
96S: 2 kol.-20 %; 1 egz.-80 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Svarbiausieji aplinkos apsaugos klausimai. Natūralūs ir antropogeninės veiklos sukelti procesai
ore, vandenyje bei dirvožemyje. Stratosferos chemija: ozono sluoksnis, jo nykimas. Troposferos
chemija: antropogeninė tarša, rūgštiniai lietūs, fotocheminis smogas. Šiltnamio efektas, globalinis
atšilimas. Gamtiniai vandenys: tarša ir valymas. Nuodingieji organiniai junginiai: insekticidai ir
herbicidai. Sunkieji metalai ir dirvožemio tarša. Atsakingas (-a) doc. SITONYTĖ Jūratė

P360B210, Bendroji chemija ( General Chemistry ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32L, 96S: 1
kol.-10 %; 8 lab.-30 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet., - vedimo forma 02 : 4.0 kr (16T, 16L,
128S: 1 kol.-20 %; 8 lab.-80 %), neak., rud., baz., liet., - vedimo forma 03 : 3.0 kr (32T, 16L, 72S: 1
kol.-10 %; 8 lab.-20 %; 1 egz.-70 %), dien., rud., baz., liet.
Pagrindinės chemijos sąvokos ir dėsniai. Cheminė termodinamika. Termochemijos dėsniai. Atomo
sandara. Elektronų banginės savybės. Elementų elektroninio apvalkalo sandara. Periodinis dėsnis.
Cheminis ryšys. Valentinių jungčių teorija. Molekulių orbitalių teorija. Kompleksiniai junginiai.
Cheminė kinetika. Reakcijos mechanizmas. Katalizė. Grįžtamosios                 reakcijos ir cheminė
pusiausvyra. Tirpalai. Reakcijos elektrolitų tirpaluose. Hidrolizė. Oksidacijos - redukcijos reakcijos
ir jų lygčių sudarymas. s Elementai.p Elementai. Atsakingas (-a) doc. SITONYTĖ Jūratė

P390B202, Organinė chemija ( Organic chemistry ) - vedimo forma 01 : 5.0 kr (32T, 24P, 24L,
120S: 2 kont.-10 %; 10 lab.-30 %; 1 egz.-60 %), dien., pav., baz., liet., - vedimo forma 02 : 4.0 kr
(32T, 32L, 96S: 10 lab.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., pav., baz., liet., - vedimo forma 03 : 4.0 kr (16T,
16L, 128S: 1 kol.-20 %; 8 lab.-80 %), neak., pav., baz., liet., - vedimo forma 04 : 2.0 kr (32T, 48S:
1 kol.-20 %; 1 egz.-80 %), dien., pav., baz., liet., - vedimo forma 05 : 3.0 kr (16T, 16P, 16L, 72S: 1
kol.-20 %; 1 ref.-20 %; 1 egz.-60 %), dien., pav., baz., liet.
Kursas parengtas ne chemijos specialybės studentams, kuriems reikalingi organinės chemijos
pagrindai. Atskleidžiamas organinės chemijos ryšys su biologija, medicina, ekologija, kad
organiniai junginiai natūralūs ir sintetiniai, yra aplink mus: vaistai, polimerai, verpalai, skalbimo
priemonės, maisto papildai, dažai. Pateikiama organizacinių junginių klasifikacija, IUOAC
nomenklatūra, stereochemijos pagrindai. Nagrinėjamos šių junginių fizikinės ir cheminės savybės:
alkanai, cikloalkanai, alkenai, alkinai, alkoholiai, eteriai, tioliai, halogenalkanai, benzenas ir jo
dariniai, fenoliai, aminai, aldehidai, ketonai, angliavandeniai, karbosirūgtys i jų dariniai, lipidai,
aminorūgštys, polipeptidai. Atsakingas (-a) doc. SITONYTĖ Jūratė

P520B189, Astronomija ( Astronomy ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr (32P, 32L, 96S: 8 ind.n.d.-20
%; 8 lab.-30 %; 1 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet., - vedimo forma 02 : 3.0 kr (32T, 16L, 72S: 8
ind.n.d.-25 %; 8 lab.-25 %; 1 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet.
Sferinės astronomijos pagrindai. Dangaus mechanika ir Saulės sistemos sandara. Pagrindiniai
astrofizikos metodai. Saulės sistemos kūnų fizika. Žvaigždės ir Saulė. Tarpžvaigždinė medžiaga ir
kosminiai spinduliai. Galaktika. Žvaigždžių statistika. Galaktikų kilmė ir raida. Metagalaktikos ir
Visatos sąvokos. Mūsų Visatos raidos eros. Kritinis tankis ir mūsų Visatos ateitis. Kosminiai
modeliai. Atsakingas (-a) doc. ZURBA Vytautas

P520B209, Astronomija ir visatos raida ( Astronomy and Evolution of the Universe ) - vedimo
forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 1 ref.-30 %; 1 egz.-70 %), dien., vak., rud., pav., baz., liet., - vedimo
forma 02 : 2.0 kr (16T, 64S: 1 ref.-30 %; 1 egz.-70 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Dangaus sfera. Astronominis laiko matavimas. Laiko skaičiavimo sistemos. Kalendorius. Regimasis
planetų judėjimas. Pasaulio sistemos. Planetų judėjimo dėsniai. Atstumų iki Saulės sistemos kūnų
nustatymas. Žvaigždžių metinis paralaksas. Mėnulio judėjimas. Planetos ir jų palydovai. Žvaigždė
ir Saulė. Tarpžvaigždinė medžiaga. Galaktika. Mūsų visatos raida. Atsakingas (-a) doc. ZURBA
Vytautas

P520B357, Astronomija ir Visata ( Astronomy and the universe ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T,
32L, 96S: 8 ind.n.d.-20 %; 8 lab.-20 %; 1 egz.-60 %), dien., pav., baz., liet., - vedimo forma 02 : 3.0
kr (32T, 16L, 72S: 8 ind.n.d.-20 %; 8 lab.-20 %; 1 egz.-60 %), dien., pav., baz., liet.
Trys pagrindinės galaktikų klasės. Galaktikos su aktyviais branduoliais. Galaktikų grupės, spiečiai
ir superspiečiai. Galaktikų kilmė ir raida. Žvaigždėdaros etapai spiralinių ir elipsinių galaktikų
raidoje. Mūsų Visatos raidos eros. Reliktiniai fotonai. Kritinis tankis ir mūsų Visatos ateitis.
Kosmologiniai modeliai. Antropinis principas. Atsakingas (-a) doc. ZURBA Vytautas

S270M954, Naujosios technologijos fizikos mokymo procese (New Technology in Physics
Teaching ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr (20T, 20P, 120S: 2 kont.-20 %; 8 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-10 %;
1 egz.-50 %), neak., pav., liet.
Informacinės visuomenės ir informacinių technologijų samprata. Informacinių technologijų
kūrimas ir plėtra. Fizikos mokytojo veiklos informacijos pervedimas į kompiuterinę formą. Fizikos
mokymo formos ir metodai panaudojant kompiuterį pamokoje, laboratorijoje, egzaminų metu.
Kompiuterinis testavimas, jo teigiami ir neigiami bruožai. Fizikos kompiuterinės mokomosios
programos. Jų panaudojimo metodika ir ypatumai. Programų paieška ir analizė. Internetas, jo
panaudojimo galimybės fizikos pamokoje ir popamokinėje             veikloje. Naujų technologijų
panaudojimo perspektyvos distanciniame ir individualiame fizikos mokyme. Atsakingas (-a)
RAGULIENĖ Loreta

S271M967, Fizikos mokyklinio eksperimento technika ( Technigue of Physics School
Experiment ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr (30T, 10L, 120S: 1 kont.-20 %; 2 ind.n.d.-10 %; 6 lab.-10
%; 1 egz.-60 %), neak., rud., baz., liet.
Mokyklinis fizikos eksperimentas. Reikalavimai demonstraciniams bandymams. Pagrindiniai
fizikos kabineto prietaisai ir priemonės. Specialūs fizikos kabineto įrengimai. Naujausi fizikos
prietaisai atskiroms fizikos temoms. Pagrindiniai prietaisai fizikos praktikumui. Prietaisų
konstrukcijų savybės ir jų panaudojimo technika. Atsakingas (-a) RAGULIENĖ Loreta

S272B990, Fizikos didaktika ( Physics Teaching Methodics ) - vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T,
16P, 48S: 1 kont.-15 %; 6 ind.n.d.-15 %; 1 egz.-70 %), dien., pav., baz., liet.
Fizikos didaktika, jos uždaviniai, moksliniai tyrimai. Fizikos mokymo organizavimas. Fizikos
mokymo uždaviniai. Pagrindinės ir vidurinės mokyklos fizikos kurso turinys ir struktūra. Protinis ir
gebėjimų ugdymas, mokant fizikos. Fizikos kabinetas. Mokymo metodai. Demonstraciniai
bandymai. Laboratoriniai darbai. Mokinių savarankiškas darbas. Fizikos žinių tikrinimas.
Popamokiniai fizikos užsiėmimai. Papildomasis fizikos ugdymas. VII-VIII klasės fizikos kursas.
Pratybos. Fizikos uždaviniai, jų sudarymas ir panaudojimas. Sprendimo metodai ir būdai. I
koncentro fizikos didaktinė medžiaga. Laboratorinių darbų analizė. Atsakingas (-a) RAGULIENĖ
Loreta
S272B991, Fizikos didaktika ( Physics Teaching Methodics ) - vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T,
16P, 32L, 56S: 1 kont.-20 %; 8 ind.n.d.-10 %; 8 lab.-10 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet., -
vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 1 kont.-20 %; 8 ind.n.d.-10 %; 8 lab.-10 %; 1 egz.-60 %),
dien., rud., baz., liet.
Elektros srovės mokymo metodinės problemos. Elektromagnetinės indukcijos ir kintamosios
srovės mokymo metodika. Mechaninių svyravimų ir garso mokymas. Elektromagnetiniai virpesiai
ir bangos I fizikos koncentre.IX-X klasės fizikos kursas. Šviesos reiškinių mokymo metodika.
Supažindinimas su atomo sandara. Pratybos. Teminiai planai. Fizikos pamokų planai ir konspektai.
Rengimasis pirmai pedagoginei praktikai. VII-X klasės fizikos didaktinės medžiagos analizė.
Laboratoriniai darbai. VIII,IX ir X klasės mokyklinis fizikos eksperimentas. Atsakingas (-a)
RAGULIENĖ Loreta

S272B992, Fizikos didaktika ( Physics Teaching Methodics ) - vedimo forma 01 : 2.0 kr (10T,
10P, 10L, 50S: 1 kont.-20 %; 5 ind.n.d.-10 %; 5 lab.-10 %; 1 egz.-60 %), dien., pav., baz., liet., -
vedimo forma 02 : 3.0 kr (20T, 10P, 18L, 72S: 1 kont.-20 %; 5 ind.n.d.-10 %; 1 egz.-70 %), dien.,
pav., baz., liet.
XI klasės fizikos kurso atskirų temų mokymo metodika. Kinematikos pagrindų mokymas.
Dinamikos pagrindų mokymo problemos. Tvermės dėsnių mokymo metodika. Molekulinės fizikos
mokymo pagrindiniai klausimai. Pratybos XI klasės kurso didaktinės medžiagos analizė.
Ruošimasis II pedagoginei praktikai. Laboratoriniai darbai. XI klasės mokyklinis fizikos
eksperimentas. Demonstraciniai bandymai ir eksperimentai. Atsakingas (-a) RAGULIENĖ Loreta

S272B993, Fizikos didaktika ( Physics Teaching Methodics ) - vedimo forma 01 : 2.0 kr (10T,
20P, 50S: 1 kont.-20 %; 5 ind.n.d.-10 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet., - vedimo forma 02 :
3.0 kr (10T, 20P, 10L, 80S: 1 kont.-20 %; 5 ind.n.d.-10 %; 1 egz.-60 %), dien., vak., rud., baz., liet.,
- vedimo forma 03 : 3.0 kr (20T, 18P, 10L, 72S: 1 kont.-20 %; 5 ind.n.d.-10 %; 1 egz.-60 %), dien.,
vak., rud., pav., baz., liet.
XII klasės fizikos kurso atskirų temų mokymo metodinė analizė. Elektrinio lauko ir magnetinio
lauko mokymo problemos. Elektros srovė įvairiose aplinkose mokymas. Kvantinės fizikos
mokymo pagrindiniai klausimai. Pratybos. XII klasės fizikos kurso didaktinės medžiagos analizė.
Pasirengimas II pedagoginei praktikai. Laboratoriniai darbai. XII klasės mokyklinis fizikos
eksperimentas. Atsakingas (-a) RAGULIENĖ Loreta

S272B995, "Gamtos ir žmogaus" didaktika ( "Nature and Man" didactics ) - vedimo forma 01 :
4.0 kr (32T, 32P, 96S: 8 grup.n.d.-25 %; 1 ref.-25 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., - vedimo
forma 02 : 5.0 kr (40T, 20P, 20L, 120S: 8 grup.n.d.-25 %; 1 ref.-25 %; 1 egz.-50 %), dien., rud.,
baz., liet.
Bendrieji gamtos mokslų tikslai ir uždaviniai."Gamtos ir žmogaus" kurso turinys, struktūra,
didaktinės nuostatos reformuotoje mokykloje. Gamtos mokslų ryšiai au kitais dalykais. Kurso
planavimas. Gyvoji gamta: organizmas, gyvybės tęstinumas. Organizmas ir aplinka . Biosfera ir
žmogus. Medžiagos ir jų kitimas: medžiagų savybės, jų sandara, kitimai. Fizikiniai reiškiniai:
mechanizmo judėjimo samprata. Kūnų sąveika. Šiluma. Energijos virsmai. Elektra ir magnetizmas.
Garsas. Šviesa. Žemė Saulės sistemoje. Mėnulis, jo fazės. Pamokų tipai. Pamokų planai.
Individualių programų kūrimas. Gamtos mokslų mokymo metodai pagrindinėje mokykloje.
Metodų pasirinkimas. Gamtos tyrinėjimai: paprasčiausių hipotezių formulavimas ir tikrinimas.
Stebėjimai ir bandymai. Rezultatų pateikimo būdai. Demonstraciniai bandymai, stebėjimai,
praktinės užduotys. Mokytojo vaidmuo. Vertybinių nuostatų ugdymas. Žinių ir gebėjimų
vertinimas. Atsakingas (-a) ŠLEKIENÉ Violeta

S272B996, Pedagoginė praktika ( Pedagogy Practice ) - vedimo forma 01 : 6.0 kr (240S: 0 net.u.-
100 %), dien., pav., baz., liet.
Pedagoginė praktika atliekama bendrojo lavinimo pagrindinės mokyklos VII-X klasėse. Trukmė 6
savaitės. Tikslas- praktinis studentų parengimas mokytojo ir klasės auklėtojo profesijai.
Pedagoginės praktikos uždaviniai: pagilinti ir tvirtinti universitete gytas teorines žinias ir mokyti
praktiškai jas taikyti mokykloje; mokyti studentus stebėti ir analizuoti mokinių mokymą, lavinimą
ir auklėjimą; rengti studentus vesti skirtingų tipų pamokas, taikant vairius metodus, aktyvinančius
pažintinę mokinių veiklą; mokyti studentus dirbti klasės vadovais, auklėti mokinius individualiai.
Atsakingas (-a) STANKIENĖ Elena

S272B997, Pedagoginė praktika ( Pedagogical Practice ) - vedimo forma 01 : 6.0 kr (240S: 0
net.u.-100 %), dien., rud., baz., liet.
Pedagoginė praktika atliekama bendrojo lavinimo pagrindinės mokyklos XI-XII klasėse arba
gimnazijos aukštesnėse klasėse. Trukmė 6 savaitės. Tikslas- praktinis studentų parengimas
mokytojo ir klasės auklėtojo profesijai. Pedagoginės praktikos uždaviniai: pagilinti ir tvirtinti
universitete gytas teorines žinias ir mokyti praktiškai jas taikyti mokykloje; mokyti studentus
stebėti ir analizuoti mokinių mokymą, lavinimą ir auklėjimą; rengti studentus vesti skirtingų tipų
pamokas, taikant vairius metodus, aktyvinančius pažintinę mokinių veiklą; mokyti studentus dirbti
klasės vadovais, auklėti mokinius individualiai. Atsakingas (-a) STANKIENĖ Elena

S274M972, Mokslinio tyrimo metodologija ( Methodology of Science Research ) - vedimo forma
01 : 4.0 kr (30T, 10L, 120S: 4 ind.n.d.-30 %; 1 ref.-20 %; 1 egz.-50 %), dien., neak., rud., pav.,
baz., liet.
Mokslinis tyrimas. Jo esmė ir patirtis. Bendrieji uždaviniai. Tyrimo prielaidos. Empirinis ir teorinis
tyrimas. Eksperimento struktūra ir rūšys. Mokslinė hipotezė. Diagnostika moksliniuose tyrimuose.
Mokslinio tyrimo planavimas ir vykdymas. Publikuotos tyrimų informacijos paieška. Duomenų
rinkimo procedūros ir priemonės. Tyrimo duomenų kiekybinė analizė. Mokslinio tyrimo ataskaitos
parengimas. Atsakingas (-a) ŠLEKIENÉ Violeta

T170B227, Elektronikos pagrindai ( Basic elektronic ) - vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32L, 96S:
12 lab.-30 %), dien., rud., pav., baz., liet., - vedimo forma 02 : 4.0 kr (16T, 16L, 128S: 12 lab.-30
%; 1 egz.-70 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Įvadas. Signalai skaičiavimo technikos renginiuose. Informacijos teorijos elementai. Dvejetainis
informacijos matavimo vienetas. Tiesiniai ir netiesiniai skaičiavimo technikos renginių elementai.
Diodai, tranzistoriai, stabiltronai, tiristoriai. Tranzistoriniai jungkliai. Optoelektroniniai prietaisai.
Skaičiavimo technikos loginiai elementai.                 Trigeriai, jų schemotechninė realizacija.
Multivibratoriai. Registrai, skaitikliai, kodų keitikliai, sumatoriai.Skaičiavimo mašinų atmintis,
atminties elementai.ESM sandara ir veikimas. Atsakingas (-a) doc. STASIŪNAS Vincas

				
DOCUMENT INFO
Shared By:
Categories:
Tags:
Stats:
views:222
posted:3/1/2012
language:Latvian
pages:18