LIETUVOS TEISES UNIVERSITETO TEISES FAKULTETO by BiUr4Nvg

VIEWS: 260 PAGES: 13

									                    LIETUVOS TEISĖS UNIVERSITETO TEISĖS FAKULTETO
                        CIVILINĖS IR KOMERCINĖS TEISĖS KATEDROS

                   STOJAMOJO DOKTORANTŪROS EGZAMINO PROGRAMA
                                  „CIVILINĖ TEISĖ“




                                                    ĮVADAS

        Stojamojo doktorantūros civilinės teisės egzamino programa sudaryta remiantis Lietuvos
teisės universiteto bakalauro studijų civilinės teisės programa ir magistro studijų civilistikos dalykų
– sutarčių teisės, konvencinės ir deliktinės civilinės atsakomybės programomis.
        Egzaminas vyksta raštu. Viename biliete yra 10 klausimų. Kiekvienas bilieto klausimas
vertinamas atskirai. Stojantysis turi teisę naudotis civiliniu kodeksu ir kitais norminiais aktais, taip
pat teismų praktikos medţiaga.

           I SKYRIUS. BENDROSIOS CIVILINĖS TEISĖS NUOSTATOS. TEISĖS ŠAKA

               1 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA

         Civilinės teisės samprata. Objektyvioji ir subjektyvioji civilinė teisė. Civilinės teisės taikymo
sfera. Ekonominė apyvarta ir civilinė teisė. Viešosios ir privatinės teisės sąveika. Monizmas ir
dualizmas privatinėje teisėje. Civilinė teisė dualistinėje teisės sistemoje. Civilinės ir komercinė
teisės santykis. Ūkinės teisės doktrina ir civilinė teisė.
         Civilinės teisės ideologiniai pagrindai, tikslai ir funkcijos.
         Civilinė teisė ir civilinio proceso teisė. Civilinės teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų.
         Civilinės teisės reglamentuojamų santykių bendra charakteristika. Civiliniai teisiniai
santykiai ir jų rūšys – turtiniai santykiai, asmeniniai santykiai, susiję su turtiniais santykiais.
Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusiję su turtiniais, kaip civilinio teisinio reglamentavimo
objektas. Šių santykių ypatybės.
                Civilinio teisinio reglamentavimo metodo samprata. Civilinio teisinio reglamentavimo
metodo pagrindiniai poţymiai. Civilinės teisės normos ir civilinio teisinio reglamentavimo metodas.
Civilinės teisės metodo raiška civilinės teisės normose. Sutarties reikšmė civilinių santykių teisinio
reguliavimo mechanizme.
         Civilinės teisės principų sąvoka. Civilinės teisės principų ir civilinio teisinio reglamentavimo
metodo sąveika. Konstituciniai civilinės teisės principai. Civilinio teisinio reglamentavimo principai.
Civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų atlikimo principai. Civilinės teisės normų aiškinimo principai.
         Civilinis teisinis santykis. Civilinio teisinio santykio elementai. Civilinio teisinio santykio
atsiradimo pagrindai. Interesai ir subjektinės civilinės teisės. Civilinės subjektinės teisės ir jų rūšys.



                      2 tema. UŢSIENIO VALSTYBIŲ CIVILINĖS TEISĖS APŢVALGA

        Uţsienio valstybių civilinės teisės sistemų apţvalga.
        Pasaulio civilinės teisės šeimų sistema. Romėnų privatinės teisės reikšmė civilinės teisės
raidai Europos ir kitų kontinentų valstybėse. Uţsienio valstybių civilinės teisės šaltinių bendra
charakteristika.
        Uţsienio valstybių civilinės teisės svarbiausių institutų (asmenų, objektų, ieškinio senaties,
daiktinės teisės, prievolių teisės, paveldėjimo, sutarčių) apibūdinimas.
        Lietuvos civilinės teisės vieta pasaulio civilinės teisės šeimų sistemoje. Lietuvos civilinės
teisės istorinės raidos etapai ir jų apţvalga.1918-1940 metų Lietuvos civilinė teisė. 1940-1990
metų Lietuvos civilinė teisė. Lietuvos civilinės teisės plėtra po 1990 m. XX amţiaus civilistikos
doktrinos raidos pagrindiniai bruoţai ir jų įtaka Lietuvos civilinės teisės plėtrai.

                     3 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS TEISĖS ŠALTINIAI

         Teisės šaltinio samprata ir rūšys. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir civiliniai įstatymai –
civilinės teisės svarbiausieji šaltiniai. Civilinių įstatymų rūšys. Civilinio kodekso vieta civilinės teisės
šaltinių sistemoje.
         Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų norminiai aktai kaip civilinės teisės šaltiniai.
         Pasaulinis ir regioninis civilinės teisės unifikavimas ir harmonizavimas. Tarptautinės
sutartys ir konvencijos, Europos Sąjungos teisės aktai kaip civilinės teisės šaltiniai.
         Kitų valstybių civilinių įstatymų taikymas Lietuvoje. Papročių ir moralės normų taikymas.
         Civilinių įstatymų taikymo principai. Spragos civiliniuose įstatymuose ir jų uţpildymo būdai.
Teismų praktikos reikšmė.
         Civilinių įstatymų sisteminimas. Civilinių įstatymų skelbimas.

                                     4 tema. CIVILINĖS TEISĖS SISTEMA

         Civilinės teisės sistemos ir civilinių įstatymų sistemos samprata. Civilinės teisės sistemos
elementai ir jų sąveika. Civilinių įstatymų sistemos struktūra. Civilinės teisės normos, institutai,
pošakės.
         Pandektinės ir institucinės civilinės teisės sistemos. Pandektinės civilinės teisės
visaapimantis pobūdis. Dualizmas civilinėje teisėje.
         Pagrindiniai šiuolaikinės Lietuvos civilinės teisės sistemos bruoţai ir jos raidos tendencijos.
Civilinių santykių teisinio reglamentavimo integracija ir diferenciacija Lietuvos Respublikos
civiliniame kodekse.

                                     5 tema. CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTAI

        Civilinių teisių ir šių teisių objekto samprata. Civilinių teisių objektai ir civilinės apyvartos
objektai. Civilinių teisių objektų ir civilinės teisės objekto sąvokų palyginimas.
        Daiktų kaip civilinių teisių objektų samprata. Daikto ir turto terminų reikšmė civiliniuose
įstatymuose. Daiktų kaip civilinių teisių objektų identifikavimas. Daiktų apskaita ir registrai. Daiktų
rūšys. Suvartojami ir nesuvartojami, apibrėţti individualiais ir rūšiniais poţymiais, dalomi ir
nedalomi, kilnojamieji ir nekilnojamieji, ribotos ir neribotos apyvartos. Pagrindinis daiktas ir jo
priklausinys. Daikto vaisiai ir pajamos.
        Pinigai kaip civilinių teisių objektas.
        Vertybiniai popieriai, jų sąvoka, skiriamieji poţymiai. Vertybinių popierių atribojimas nuo
pinigų ir apyvartos finansinių dokumentų. Vertybinių popierių rekvizitai. Materialūs ir nematerialūs
vertybiniai popieriai. Vertybinių popierių rūšys. Investiciniai vertybiniai popieriai, kredito vertybiniai
popieriai, prekiniai vertybiniai popieriai. Vertybinių popierių emisija. Vertybinių popierių apyvarta.
Vertybinių popierių emisijos ir apyvartos prieţiūra.
        Daiktinės ir prievolinės teisės kaip išvestiniai civilinių teisių objektai.
        Ūkinės veiklos rezultatai kaip civilinių teisių objektai.
        Intelektinės veiklos rezultatai kaip civilinių teisių objektai. Mokslo, meno ir literatūros
kūriniai, išradimų patentai, pramoniniai pavyzdţiai bei kiti intelektinės veiklos rezultatai.
        Asmeninių neturtinių vertybių, saugomų civilinių įstatymų normomis, rūšys ir jų
apibūdinimas. Asmeninių neturtinių vertybių ir teisių kaip civilinių teisių objektų ypatumai.
Asmeninių neturtinių teisių perdavimo kitiems asmenims apribojimai.

                                           6 tema. TERMINAI
         Termino sąvoka, terminų pritaikymo sfera ir teisinė reikšmė. Terminų klasifikavimo kriterijai
ir jų rūšys. Įgyjamieji ir naikinamieji terminai, teisių įgyvendinimo terminai.
         Terminų skaičiavimo tvarka. Termino pradţios ir pabaigos nustatymas.

                                        7 tema. IEŠKINIO SENATIS

       Ieškinio senaties sąvoka ir funkcijos. Ieškinio senaties termino pasibaigimo reikšmė
materialiniams ir procesiniams teisiniams santykiams. Ieškinio senaties taikymo samprata ir
sąlygos. Ieškinio senatis ir įgyjamoji senatis.
       Ieškinio senaties terminų rūšys. Bendrieji ir specialieji ieškinio senaties terminai.
       Ieškinio senaties termino eigos pradţia. Subjektyvios ir objektyvios aplinkybės, dėl kurių
prasideda ieškinio senaties termino eiga. Bendrieji ir specialieji ieškinio senaties termino
nutraukimo pagrindai. Ieškinio senaties sustabdymas ir atnaujinimas.

                        8 tema. CIVILINIŲ TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS IR GYNIMAS

       Civilinių teisių įgyvendinimo samprata. Subjektinės civilinės teisės kaip civilinio santykio
elementas. Daiktinių subjektinių civilinių teisių įgyvendinimo būdai. Prievolių įgyvendinimo
ypatumai. Asmeninių neturtinių teisių įgyvendinimo ypatumai.
       Civilinių teisių įgyvendinimo principai. Sąţiningumo, teisingumo, protingumo principų
taikymas įgyvendinant civilines teises. Draudimas piktnaudţiauti savo teisėmis. Piktnaudţiavimo
teisėmis samprata. Sankcijos uţ piktnaudţiavimą teise.
       Civilinių teisių apsaugos ir gynimo samprata ir reikšmė. Civilinių teisių garantijų sistema.
Teisės į paţeistos teisės gynybą turinys. Civilinių teisių gynimo būdai. Garbės ir orumo bei kitų
asmeninių teisių gynimo ypatumai. Savigyna kaip civilinių teisių gynimo būdas.

                                         II SKYRIUS. SANDORIAI

                           9 tema. SANDORIŲ SAMPRATA IR FORMA

       Sandorio sąvoka. Sandorio funkcijos civilinių santykių teisinio reglamentavimo
mechanizme. Sandorio atribojimas nuo kitų juridinių faktų (įvykių, juridinių poelgių, teisės
paţeidimų). Sandorio elementai.
       Sandorio turinys – sandorio sąlygos. Sandorio tikslai ir motyvai bei jų teisinė reikšmė.
Sandorio turinio ir teisinio santykio turinio sąveika.
       Sandorio forma. Ţodinė, paprasta rašytinė, notarinė sandorio formos. Sandorio subjektų
teisė pasirinkti sandorio formą. Konkliudentiniai veiksmai. Tylėjimas – išimtinė valios išreiškimo
forma. Viešas sandorio subjekto valios išreiškimas. Sandorių pasirašymas ir registravimas.
Sandorio registravimo teisinė reikšmė.
       Sandorių rūšys. Sandorių klasifikacijos praktinė reikšmė. Vienašalių sandorių ypatumai.
Sąlyginiai sandoriai.

                                 10 tema. NEGALIOJANTYS SANDORIAI

       Sandorių galiojimo samprata, sąlygos. Bendrosios ir specialiosios sandorių galiojimo
sąlygos. Sandorių negaliojimo samprata. Sandorio negaliojimo atribojimas nuo sandorio
nutraukimo. Niekiniai ir nuginčijami sandoriai.
       Sandorio negaliojimo pasekmės. Restitucija. Atvejai, kai restitucija netaikoma. Trečiųjų
asmenų (sąţiningų) teisių ir interesų garantijos ir gynimas. Ţalos atlyginimas. Sandorio dalies
negaliojimo pasekmės.
       Sandorių negaliojimo pagrindų apţvalga ir klasifikacija. Sandorio negaliojimo pagrindo
panaikinimas nuginčijamo sandorio patvirtinimu.
       Sandoriai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai
moralei.
         Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančių sandorių negaliojimas. Juridinio asmens
organo, viršijusio kompetenciją, sudarytų sandorių negaliojimas.
         Įstatymų nustatyta tvarka neįregistruoto ar licencijos verstis tam tikra veikla neturinčio
juridinio asmens vardu sudaryti sandoriai.
         Neveiksnių fizinių asmenų sudaryti sandoriai. Riboto ir nepilno veiksnumo fizinių asmenų
sandoriai.
         Tariamieji ir apsimestiniai sandoriai.
         Asmenų, kurie sandorio sudarymo metu buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo
veiksmų reikšmės, sandorio negaliojimas.
         Sandoriai, sudaryti dėl suklydimo.
         Sandoriai, sudaryti dėl apgaulės. Sandoriai, sudaryti dėl smurto, ekonominio spaudimo ar
realaus grasinimo. Sandoriai, sudaryti atstovui piktavališkai susitarus su antrąja sandorio šalimi.
Sandoriai, sudaryti dėl susidėjusių sunkių aplinkybių.
         Įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio negaliojimas.
         Sandorių negaliojimas, kai jie sudaryti paţeidţiant įstatymo nustatytą sandorio formą.
         Sandoriai, sudaryti siekiant pakenkti kreditoriaus interesams.

                                          III SKYRIUS. ASMENYS

                                    11 tema. FIZINIAI ASMENYS

        Fizinio asmens teisinio subjektiškumo sąvoka ir elementai.
        Fizinių asmenų teisnumas. Teisnumo sąvoka ir turinys. Draudimas apriboti teisnumą.
Teisnumas ir civilinis teisinis santykis. Teisnumo atsiradimas ir išnykimas. Fizinio asmens gimimo ir
mirties momentas. Fizinio asmens pripaţinimas neţinia kur esančiu ir paskelbimas mirusiu.
Paskelbto mirusiu atsiradimo pasekmės.
        Lietuvos Respublikoje gyvenančių fizinių asmenų, neturinčių Lietuvos Respublikos
pilietybės, teisnumas.
        Veiksnumo sąvoka. Veiksnumo ir teisnumo sąveika. Fizinių asmenų veiksnumas,
veiksnumo atsiradimas. Dalinis ir pilnas veiksnumas. Fizinio asmens veiksnumo apribojimas ir
pripaţinimas neveiksniu. Veiksnumo atstatymo pagrindai ir tvarka.
        Civilinės būklės akto sąvoka ir rūšys. Registruojami ir neregistruojami civilinės būklės aktai.
Civilinės būklės aktų registravimo tvarka. Fizinio asmens gyvenamoji vieta.
        Globa ir rūpyba. Globos ir rūpybos funkcijos. Globos ir rūpybos steigimas. Globėjo ir
rūpintojo teisinis statusas, teisės ir pareigos, atsakomybė. Globos ir rūpybos nutraukimas ir
pasibaigimas.

                      12 tema. BENDROSIOS ŢINIOS APIE JURIDINIUS ASMENIS

         Juridinio asmens sąvoka. Pagrindinės juridinio asmens prigimties koncepcijos. Juridinio
asmens poţymiai. Juridinių asmenų civilinė atsakomybė pagal prievoles. Ribotos ir neribotos
civilinės atsakomybės juridiniai asmenys. Juridinio asmens steigėjo civilinė atsakomybė pagal
juridinio asmens prievoles.
         Juridinių asmenų rūšys. Privatieji ir viešieji juridiniai asmenys.
         Juridinių asmenų įsteigimas.
         Juridinio asmens steigėjai. Juridinio asmens pavadinimas ir buveinė. Juridinio asmens
steigimo dokumentai. Juridinio asmens turtas. Juridinio asmens veiklos laikotarpio pradţia ir
trukmė. Juridinio asmenų registravimas.
         Juridinio asmens teisnumo ir veiksnumo samprata, teisnumo ir veiksnumo atsiradimas.
Juridinio asmens teisnumo turinys. Viešųjų juridinių asmenų teisnumo ypatumai. Juridinio asmens
teisnumo ir veiksnumo realizavimas.
         Juridinio asmens organai ir atstovai. Juridinio asmens filialai ir atstovybės. Filialo ir
atstovybės skiriamieji poţymiai.
         Juridinio asmens reorganizavimas ir likvidavimas.
         Juridinio asmens pertvarkymas.
                               13 tema. PRIVATŪS JURIDINIAI ASMENYS

       Privačių juridinių asmenų steigimas ir steigėjai. Privačių juridinių asmenų teisnumas,
teisnumo apribojimai ir licencijavimas. Privačių juridinių asmenų rūšys.
       Įmonės kaip juridiniai asmenys. Įmonių rūšys. Įmonių asociacijos, konsorciumai, karteliai.
Įmonių organizavimą reglamentuojančių teisės aktų apţvalga.
       Neribotos atsakomybės įmonės, jų organizavimo teisinio reglamentavimo ypatumai.
Individualios (personalinės) įmonės samprata. Individualios (personalinės) įmonės steigimo būdas
ir steigimo dokumentai. Individualios (personalinės) įmonės savininko teisės, pareigos ir
atsakomybė. Individualios (personalinės) įmonės reorganizavimas, likvidavimas, bankrotas. Ūkinių
bendrijų samprata ir rūšys. Ūkinės bendrijos skiriamieji poţymiai. Ūkinių bendrijų steigimo
dokumentai. Ūkinės bendrijos nario teisės ir pareigos, atsakomybė. Ūkinės bendrijos vidiniai ir
išoriniai santykiai. Komanditoriaus teisinio statuso ypatumai. Ūkinės bendrijos reorganizavimas,
likvidavimas, bankrotas.
       Ribotos atsakomybės įmonės. Akcinės bendrovės kaip juridiniai asmenys. Akcinės
bendrovės skiriamieji poţymiai. Akcinių bendrovių rūšys. Akcinių bendrovių steigimas ir
registravimas. Akcinių bendrovių steigimo būdai. Viešųjų akcinių bendrovių steigimo ypatumai.
Akcinės bendrovės steigėjai ir akcininkai. Akcininkų turtinės ir asmeninės teisės ir pareigos.
Akcinės bendrovės valdymo organai. Auditas ir revizija akcinėse bendrovėse. Akcinės bendrovės
reorganizavimas ir likvidavimas. Akcinės bendrovės bankrotas.
       Kredito įstaigos kaip juridiniai asmenys. Bankų rūšys. Komercinių bankų steigimo ir valdymo
teisinio reglamentavimo ypatumai. Komercinio banko teisnumas. Lietuvos banko teisinio statuso
ypatumai. Centrinė kredito unija ir kredito unijos.
       Draudimo bendrovės. Draudimo bendrovių organizavimo teisinio reglamentavimo ypatumai.
Draudimo bendrovių veiklos prieţiūra.
       Investicinės bendrovės. Investicinių bendrovių organizavimo teisinio reglamentavimo
ypatumai. Investicinių bendrovių veiklos prieţiūra.
       Kooperatyvai ir kooperatinės bendrovės. Kooperatinių ir ţemės ūkio bendrovių teisinio
statuso ypatumai. Gyvenamųjų namų savininkų, gyvenamųjų namų bei garaţų statybos bendrijos.
       Valstybės ir savivaldybių įmonių ypatumai.

                                14 tema. VIEŠIEJI JURIDINIAI ASMENYS

       Viešųjų juridinių asmenų samprata ir paskirtis. Viešųjų juridinių asmenų rūšys. Viešųjų
juridinių asmenų teisnumas ir veiksnumas.
       Valstybės ir savivaldybių kaip juridinių asmenų ypatumai.
       Valstybės ir savivaldybių įstaigos kaip juridiniai asmenys, jų teisnumas ir veiksnumas.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų steigimas ir registravimas, reorganizavimas ir likvidavimas.
Steigėjo funkcijos ir atsakomybė.
       Asociacijos. Viešosios įstaigos. Fondai.
       Visuomeninės organizacijos, politinės partijos ir organizacijos bei profsąjungos kaip juridiniai
asmenys (steigimas, registracija, teisnumas ir veiksnumas).

                                        15 tema. ATSTOVAVIMAS

      Atstovavimo sąvoka. Atstovavimo paskirtis. Atstovavimo atribojimas nuo panašių teisinių
reiškinių. Atstovavimo rūšys. Atstovavimo ir įgalinimų atsiradimo pagrindai.
      Įgaliojimo sąvoka ir rūšys. Įgaliojimo forma, jo esminės sąlygos. Įgaliojimo pasibaigimas.
Perįgaliojimas. Sandorių sudarymas kito asmens vardu, neturint įgaliojimų arba juos viršijant.
      Atstovavimo teisinio santykio šalių teisės ir pareigos, atsakomybė. Civilinių teisinių santykių,
sukuriamų atstovo sandoriais, ypatumai.
      Atskirų atstovavimo rūšių apţvalga. Vartotojiškas (buitinis) atstovavimas. Komercinis
atstovavimas. Prokūra. Prekybos agentas ir tarpininkas.
                                       IV SKYRIUS. DAIKTINĖ TEISĖ

                       16 tema. DAIKTINĖS TEISĖS BENDRIEJI KLAUSIMAI

        Daiktinės teisės samprata. Daiktai ir daiktinės teisės kaip civilinių teisių objektai. Daiktinės
teisės vieta civilinės teisės sistemoje.
        Daiktinių teisių rūšys. Atskirų daiktinių teisių rūšių apibūdinimas.
        Daiktinių teisių apsunkinimai, sukuriantys daiktines teises. Servituto nustatymas ir
įgyvendinimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Hipoteka. Kilnojamųjų daiktų ir turtinių teisių
įkeitimas. Kiti daiktinių teisių apsunkinimai.




                                            17 tema. VALDYMAS

       Valdymas kaip savarankiškas civilinio teisinio reglamentavimo objektas. Teisėtas ir
neteisėtas valdymas. Teisėto valdymo teisinis titulas. Teisėtas valdymas be teisinio titulo.
Sąţiningas ir nesąţiningas neteisėtas valdymas.
       Teisėto valdymo atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai. Valdymo įgyvendinimas ir gynimas.

                                       18 tema. NUOSAVYBĖS TEISĖ

        Nuosavybės teisės samprata. Nuosavybės ir nuosavybės teisės terminų interpretacija
moksle ir praktikoje. Nuosavybės teisės doktrinos raidos pagrindiniai bruoţai.
        Objektyvioji nuosavybės teisė ir subjektinės nuosavybės teisės. Nuosavybės teisės instituto
reikšmė. Nuosavybės teisės rūšys ir formos.
        Nuosavybės teisės subjektai ir objektai.
        Nuosavybės teisės turinys.
        Nuosavybės teisės įgijimo pirminiai ir išvestiniai pagrindai.
        Nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindai. Daikto suvartojimas ir sunaikinimas kaip
nuosavybės pasibaigimo pagrindas. Sandoriai kaip nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindas.
Nacionalizavimas, konfiskavimas ir kiti prievartiniai nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindai.
        Nuosavybės teisės įgyvendinimas. Viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimo ypatumai.
Valstybės ir savivaldybių institucijos, įgyvendinančios valstybės ir savivaldybių nuosavybės teisę.
Valstybės (savivaldybių) turto perdavimas valstybės (savivaldybių) institucijoms patikėjimo teise.
Valstybės (savivaldybių) turto perdavimas valdyti fiziniams ir juriniams asmenims pagal panaudos
ar nuomos sutartį. Valstybės (savivaldybių) turto investavimas. Valstybės (savivaldybių) turto
privatizavimas. Valstybės turto privatizavimo sandoriai.
        Bendrosios nuosavybės teisės samprata ir rūšys. Bendrosios nuosavybės teisės subjektai
ir objektai. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo ypatumai. Bendrosios nuosavybės teisės
atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas.
        Nuosavybės teisės apsauga ir gynimas. Prievoliniai ir daiktiniai nuosavybės gynimo būdai.
Valdymo teisės gynimas (vindikacinis ieškinys). Sąţiningo neteisėto valdytojo interesų apsauga.
Daiktinių teisių gynimas nuo paţeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys).

                            V SKYRIUS. BENDRIEJI PRIEVOLIŲ NUOSTATAI

                                        19 tema. PRIEVOLIŲ TEISĖ

        Prievolės sąvoka. Prievolės šalys. Kreditorius. Skolininkas. Prievolių teisinius santykius
charakterizuojantieji bruoţai: prievolės dinamiškumas, prievolės turinio apibrėţtumas
(privalomumas), prievolės šalių subjektinių teisių gynimas; prievolės tikslingumas. Prievolių teisinių
santykių skirtumas nuo daiktinių teisinių santykių.
        Prievolių teisės sąvoka ir sistema.
        Prievolių atsiradimo pagrindai.
        Prievolių šalys.
        Regresinės prievolės. Regresinės prievolės atsiradimo ypatumai. Regredentas
(kreditorius). Regresatas (skolininkas).
        Prievolių rūšys. Prievolių klasifikacija pagal prievolių turinį; pagal prievolės objekto
apibrėţtumą, pagal prievolės šalių subjektinių teisių ir pareigų įgyvendinimo būdą, pagal subjektų
skaičių (asmenų daugetas prievolėje), pagal atsiradimo pagrindus. Dalinė, solidari ir subsidinė
prievolės. Sutartinės ir nesutartinės prievolės. Prievolės su asmenų daugetu. Skolininkų ir
kreditorių daugetas. Dalomos ir nedalomos prievolės. Alternatyvios prievolės. Sąlyginės prievolės.
Terminuotos prievolės. Piniginės prievolės. Teigiamo ir neigiamo turinio prievolės.
        Asmenų pasikeitimas prievolėje. Asmenų pasikeitimo prievolėje būdai. Reikalavimo
perleidimas. Skolos perkėlimas.

                                      20 tema. PRIEVOLIŲ VYKDYMAS

        Prievolės įvykdymo samprata ir stadijos: organizacinė, materialinė, juridinė - techninė.
        Prievolės įvykdymo principai.Tinkamo prievolės įvykdymo principas.
        Realaus prievolių įvykdymo principas. Prievolės įvykdymo ekonomiškumo principas.
Prievolės šalių bendradarbiavimo principas. Prievolių įvykdymo principų imperatyvumas.
Teisingumo, protingumo ir sąţiningumo kriterijų taikymas, nustatant savitarpio teises ir pareigas
prievoliniuose santykiuose.
        Prievolės įvykdymo subjektai. Kreditorius, skolininkas, tretysis asmuo. Prievolės įvykdymo
subjektų pakeitimo būdai. Prievolės įvykdymas trečiojo asmens naudai. Trečiojo asmens prievolės
įvykdymas.
        Prievolių įvykdymo eiliškumo nustatymas. Piniginės prievolės įvykdymas, sumokant skolą į
depozitą.

                             21 tema. PRIEVOLIŲ ĮVYKDYMO UŢTIKRINIMAS

        Prievolės įvykdymo uţtikrinimo samprata ir būdai.
        Netesybų samprata ir rūšys. Esminiai skirtumai tarp baudos ir delspinigių. Netesybos pagal
įstatymą ir pagal sutartį. Susitarimo dėl netesybų forma.
        Netesybų (baudų, delspinigių) sumaţinimas.
        Įkeitimo sąvoka. Įkeitimas ir hipoteka. Įkeitimas pagal įstatymą ir pagal sutartį. Įkeitimo
sutartis. Įkeitimo sutarties šalys. Kreditorius (įkaito turėtojas). Skolininkas (įkaito davėjas). Įkeitimo
teisės atsiradimo momentas įkaito turėtojui. Įkeitimo sutarties objektas ir turinys. Įkeičiamo turto
klasifikacija. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įkeitimo ypatumai. Įkaito turėtojo pareigos. Įkeitimo
prievolės papildomi pasibaigimo pagrindai.
       Laidavimo sąvoka. Laidavimo sutarties skirtumas nuo įkeitimo sutarties. Laidavimo sutarties
forma ir turinys. Laiduotojo teisės ir pareigos. Laiduotojo atleidimo nuo atsakomybės kreditoriui
pagrindai. Laidavimo pasibaigimas.
       Garantijos sąvoka ir reikšmė. Garantijos sutarties forma ir turinys. Garantijos sutarties šalys.
Garanto atsakomybė. Garantijos pasibaigimas. Garanto, įvykdţiusio prievolę uţ skolininką, regreso
teisė skolininkui.
       Rankpinigių reikšmė. Rankpinigiai ir avansas. Rankpinigių sutarties sąvoka, forma ir turinys.
Rankpinigių sutarties šalys. Šalių atsakomybė.
       Kiti prievolių uţtikrinimo būdai.

                                    22 tema. PRIEVOLIŲ PASIBAIGIMAS

       Prievolių pasibaigimo pagrindo samprata. Atskirų prievolės pasibaigimo pagrindų
charakteristika. Prievolių pasibaigimas įvykdymu. Prievolių įvykdymo įforminimas. Prievolės
pasibaigimas, suėjus naikinamajam terminui. Prievolės pasibaigimas šalių susitarimu. Prievolės
pasibaigimas šalių sutapimu. Prievolės pasibaigimas, nesant galimumo ją įvykdyti. Prievolės
pasibaigimas mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį.
       Įskaitymas. Įskaitymo tvarka. Įskaitymo neleistinumas.
       Skolininko atleidimas nuo prievolės įvykdymo.
       Novacija. Jos samprata ir esmė. Novacijos įtaka papildomoms teisėms.
       Restitucija. Jos taikymo pagrindas ir būdas. Restitucijos įtaka tretiesiems asmenims.

                   VI SKYRIUS. KITAIS PAGRINDAIS ATSIRANDANČIOS PRIEVOLĖS

                         23 tema. KITO ASMENS REIKALŲ TVARKYMAS

            Asmens, tvarkančio kito asmens reikalus, pareigos. Reikalų tvarkymas prieš kito
asmens valią. Išlaidų atlyginimas. Kito asmens vardu ir interesais sudaryto sandorio teisinės
pasekmės.

            24 tema. NEPAGRĮSTAS PRATURTĖJIMAS AR TURTO GAVIMAS. LOŠIMAS IR
                                     LAŢYBOS

        Prievolės, atsirandančios dėl turto įgijimo ar sutaupymo be pagrindo, sąvoka. Prievolės
subjektai. Prievolės šalių teisės ir pareigos. Prievolės dalykas. Be pagrindo įgytas ar sutaupytas
turtas, kurio negalima išreikalauti.
               Loterija ir kiti ţaidimai, grindţiami rizika ir atsitiktinumu. Laţybos.

                                      VII SKYRIUS. SUTARČIŲ TEISĖ

                         25 tema. SUTARČIŲ VIETA CIVILINĖJE TEISĖJE

              Sutarčių teisės istorinės ištakos. Romėnų teisės reikšmė šiuolaikinei sutarčių teisei.
Sutarčių teisės principai. Sutartis kontinentinėje ir anglų-amerikiečių teisės sistemose. Imperatyvios
teisės normos ir sutartis. Vertikali ir horizontali teisės normų, reglamentuojančių sutartinius
santykius, hierarchija. Tarptautinės sutartys, susitarimai, konvencijos kaip sutarčių teisės šaltiniai.
Teismų praktika kaip sutarčių teisės šaltinis. Tarptautiniai papročiai. Sutartys kaip tarptautinės
prekybos, tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo priemonė. Sutarčių teisės harmonizavimas ir
unifikavimas.

                          26 tema. BENDRIEJI SUTARČIŲ TEISĖS NUOSTATAI

               Sutarties samprata, elementai, rūšys. Dvišalės ir vienašalės, atlygintinės ir
neatlygintinės, konsensualinės ir realinės, vienkartinio įvykdymo ir tęstinės sutartys. Komercinės
sutartys.
               Vartojimo sutarties samprata ir ypatumai.
               Viešosios sutarties samprata ir sudarymo ypatumai.
               Taikos sutarties samprata ir teisinė galia.
               Ikisutartiniai santykiai, jų reikšmė. Preliminarios sutartys, jų forma, turinys, teisinė
reikšmė.
               Sutarčių sudarymo stadijos. Ofertos ir akcepto samprata. Ofertos galiojimas,
atšaukimas, pabaiga. Viešoji oferta. Akceptas, jo formos, terminas. Akcepto atšaukimas.
               Sutarčių galia. Sutarties galia tretiesiems asmenims. Sutarčių forma. Registracijos
reikšmė.
               Sutarčių turinys, sąlygų rūšys. Sutarties kaina.
               Sutarčių vykdymo tvarka. Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės. Atsakomybę uţ
sutarčių nevykdymą naikinančios sąlygos. Force majeure aplinkybės.
               Sutarčių pabaiga. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. Restitucija. Sutarties
absoliutus ir santykinis negaliojimas.
              Kreditoriaus interesų gynimas (actio Pauliana). Nesąţiningumo prezumpcijos atvejai.
Netiesioginis ieškinys. Sulaikymo teisė.
              Sutarčių su uţsienio kontrahentu sudarymo ypatumai.
              Sutarčių turinio ir formos klausimai atskirų valstybių teisės sistemose, tarptautinėje
teisėje.

                                 VIII SKYRIUS. CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ


          27 tema. CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS SAMPRATA, PASKIRTIS, RŪŠYS IR FORMOS

       Civilinės atsakomybės samprata, jos skirtumai nuo kitų atsakomybės rūšių. Civilinės
atsakomybės paskirtis.
              Teisės aktai, reguliuojantys civilinę atsakomybę. Teisės šaltinių vystymo tendencijos.
              Civilinės atsakomybės formos: pareiga atlyginti ţalą, nuostolius, pareiga mokėti
netesybas.
       Civilinės atsakomybės rūšys ir sankcijos.
       Sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė. Dalinė ir solidari atsakomybė. Pagrindinė ir
papildoma (subsidinė) atsakomybė. Ribota ir visiška atsakomybė. Civilinės atsakomybės
netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės. Tiesioginė ir netiesioginė (regresinė)
atsakomybė.
              Civilinė atsakomybė ir kiti ţalos kompensavimo būdai. Civilinės atsakomybės
draudimas.

                     28 tema. CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS SĄLYGOS (PAGRINDAI)

        Ţala ir nuostoliai. Jų rūšys. Turtinė ir neturtinė ţala, jos poţymiai. Neturtinės ţalos dydţio
nustatymo kriterijai. Išlaidos ir negautos pajamos. Nuostolių sumaţinimo doktrina.
        Neteisėta veika. Neteisėtos veikos ir kaltės santykio problema.
        Prieţastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir ţalos (nuostolių). Pagrindinės prieţastinio ryšio
teorijos. Prieţastinio ryšio nustatymo esminės praktinės nuostatos.
               Kaltė, jos ypatumai civilinėje atsakomybėje. Kaltės formos: tyčia, neatsargumas.
Neatsargumo rūšys, atribojimo kriterijai ir reikšmė.
        Atsakomybė nesant kaltės. Rizika kaip atsakomybės sąlyga.
               Atleidimas nuo civilinės atsakomybės. Civilinės atsakomybės netaikymas.

                                  29 tema. SUTARTINĖ ATSAKOMYBĖ

             Sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindas.
             Atsakomybė uţ trečiųjų asmenų veiksmus.
       Netesybų ir nuostolių santykis.
       Kreditoriaus kaltės įtaka skolininko atsakomybės sumaţinimui ar jo visiškam atleidimui nuo
atsakomybės.
       Skolininko praleisto termino pasekmės. Skolininko praleisto piniginių prievolių įvykdymo
termino pasekmės. Kreditoriaus praleisto termino pasekmės.

                               30 tema. DELIKTINĖ ATSAKOMYBĖ

        Nesutartinių ţalos padarymo prievolių sąvoka, poţymiai ir specifika. Prievolių dėl ţalos
padarymo klasifikavimas.
               Prievolių, atsirandančių dėl ţalos padarymo, subjektai. Ţalą padariusio asmens
teisinė padėtis. Atsakomybė uţ ţalą, padarytą kelių asmenų bendrai.
        Prievolės, atsirandančios dėl ţalos padarymo, turinys. Prievolės subjektų teisių ir pareigų
apibrėţtumas. Kreditoriaus ir skolininko pareiga bendradarbiauti, veikti ekonomiškai.
        Išskirtiniai atsakomybės uţ padarytą ţalą atvejai.
                           ____________________________________



Dr.Egidijus Baranauskas                                            Doc.dr.Vytautas Pakalniškis




PRITARTA
Civilinės ir komercinės teisės
katedros 2002 06 15
protokolu Nr. 15
Papildyta ir pataisyta
2006 08 30




                                        LITERATŪRA


   8.    Ambrasienė D. Asmenų pasikeitimas prievolėje (kai kurie teoriniai ir praktiniai aspektai).//
         Jurisprudencija, 2002, t. 28(20) p. 96-105
   9.    Baranauskas E. Kai kurios įkeitimo teisinio reguliavimo problemos // Jurisprudencija.
         1999, t. 14(6).

   10.   Baranauskas E. Įmonių įkeitimas. Jurisprudencija, 2002, t. 28(20);p. 124 – 128.
   11.   Baranauskas E. Įkeitimo teisinė prigimtis. Jurisprudencija , 2002. t. 24(16) , 127-132
   12.   Civilinė teisė. Bendroji dalis. I tomas. Kiršienė J., Pakalniškis, V. Ruškytė R., Vitkevičius
         P. -Vadovėlis: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, Vilnius, 2004.
   13.   Civilinė teisė. Bendroji dalis. II tomas. Papirtis L.V., Baranauskas E. ir kt. - Vadovėlis:
         Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, Vilnius, 2005.
  14.   Civilinė teisė. Prievolių teisė. Ambrasienė D., Baranauskas E. ir kiti Vadovėlis: Lietuvos
        teisės universiteto Leidybos centras, Vilnius, 2004.
  15.   Kiršienė J. Akcininko teisių į bendrovės turtą prigimties teoriniai ir praktiniai aspektai.
        Jurisprudencija, 2002, t. 31(23) p. 67-80.
  16.   Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos.
        Pirmasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2001.
  17.   Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Pirmasis
        leidimas. Vilnius: Justitia, 2002.
  18.   Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Trečioji knyga. Šeimos teisė.
        Pirmasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2002.
  19.   Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. I dalis.
        Pirmasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2003.
  20.   Mikelėnas V. Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius: Justitia,
        1995.
  21.   Mikelėnas V. Sutarčių teisė. Bendrieji sutarčių teisės klausimai: lyginamoji studija. Vilnius:
        Justitia, 1996.
  22.   Mikelėnas V. Tarptautinės privatinės teisės įvadas. Vilnius: Justitia, 2001.
  23.   Mikelėnas V. Prievolių teisė. Pirmoji dalis. Vilnius: Justitia, 2002.
  24.   Mizaras V. Autorių teisės: civiliniai gynimo būdai. Vilnius: Justitia. 2003.
  25.   Nekrošius I., Nekrošius V., Vėlyvis S. Romėnų teisė. Vilnius, 1999.

  26.   Norkūnas A. Kaltė kaip civilinės atsakomybės grindas. Jurisprudencija, 2002, t.
        28(20). 112-119.
  27.   V. Pakalniškis. Valdymas ir valdymo gynimas Lietuvos Respublikos civiliniame
        kodekse.// Jurisprudencija. ISSN 1392-6195. Vilnius: LTU, 2004, nr. 54 (46), p.29-45.
  28.   V. Pakalniškis. The doctrine of property law and the civil law code of the Republic of
        Lithuania.// Jurisprudence. ISSN 1392-6195. Vilnius: LTU, 2004, nr. 50 (42); 55–65.
  29.   V. Pakalniškis. Nuosavybės teisės doktrina ir Lietuvos Respublikos civilinis
        kodeksas.// Jurisprudencija. ISSN 1392-6195. Vilnius: LTU, 2002, nr. 28(20), p.69-79
  30.   V. Pakalniškis. Daiktai civilinių teisių objektų sistemoje.// Jurisprudencija. ISSN 1392-
        6195. Vilnius: MRU, 2005, nr. 71(63), p.76-85.
  31.   Prievolių įvykdymo uţtikrinimo teisinės problemos. Teminis straipsnių rinkinys. Sud.
        prof. dr. P. V. Rasimavičius. - Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2001. - 73 p.
  32.   Zweigert K., Kötz H. Lyginamosios teisės įvadas. - Vilnius: Eugrimas, 2001. – 504 p.
  33.   Скловский К. И. Собственность в гражданском праве. - Москва: Дело, 2000. - 512
        p.




Norminė:

  1. 1.     Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius, 1999.
  2. 2.     Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Valstybės ţinios. 2000. Nr. 74.
3. 3.      Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl uţsieniečių teisinės padėties” // Valstybės ţinios.
    1998. Nr. 115; 1999. Nr. 89; 2001. Nr. 55..
4. 4.      Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas // Valstybės ţinios, 2003. Nr. 112-
    4991.
5. 5.      Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas // Valstybės ţinios. 1990. Nr. 31.
    2003. Nr. 112.
6. 6.      Lietuvos Respublikos ţemės ūkio bendrovių įstatymas // Valstybės ţinios. 1991. Nr.
    13.
7. 7.      Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas // Valstybės ţinios. 2000. Nr. 64.
    2003. Nr.123.
8. 8.      Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas // Valstybės ţinios.
    1994. Nr. 102; 2004. Nr. 4.
9. 9.      Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas // Valstybės
    ţinios. 1993. Nr. 20.
10. 10. Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas // Valstybės ţinios.
    2003. Nr. 74.
11. 11. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas // Valstybės ţinios. 2003. Nr. 94-4246.
12. 12. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas // Valstybės ţinios. 1995. Nr. 26.
13. 13. Lietuvos Respublikos bankų įstatymas // Valstybės ţinios. 2004. Nr. 54.
14. 14. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas // Valstybės ţinios. 2001 Nr. 31.
15. 15. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas // Valstybės ţinios. 2001 Nr.
    31.
16. 16. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas // Valstybės ţinios. 2004. Nr. 25.
17. 17. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas // Valstybės ţinios. 1994. Nr. 99, 2001.
    Nr. 28.
18. 18. Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas // Valstybės ţinios. 1995. Nr. 2..
19. 19. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas // Valstybės ţinios. 1996. Nr. 68; 2004.
    Nr. 25.
20. 20. Lietuvos Respublikos biudţetinių įstaigų įstatymas // Valstybės ţinios. 1995. Nr.104;
    2000. Nr. 83.
21. 21. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas // Valstybės ţinios. 1991. Nr. 34.
22. 22. Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymas // Valstybės ţinios. 1990 Nr. 29; 2004.
    Nr. 7.
23. 23. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymas // Valstybės ţinios. 1996.
    Nr. 32; 2004. Nr. 7.
24. 24. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas // Valstybės
    ţinios. 1995. Nr.20; 2000. Nr. 56.
25. 25. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas // Valstybės ţinios. 2004. Nr. 4.
26. 26. Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas // Valstybės ţinios.
    1995. Nr. 89; 2000. Nr. 40.
27. 27. Lietuvos Respublikos ţemės įstatymas // Valstybės ţinios. 1994. Nr. 34; 1995. Nr. 53;
    1996. Nr. 100; 1997. Nr. 66; 1999. Nr. 64; 2000. Nr. 42.
28. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo
    įstatymas // Valstybės ţinios. 1998. Nr. 54; 1999. Nr. 55; 2000. Nr. 47.
29. 29. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas // Valstybės ţinios.
    1999. Nr. 50; 2000. Nr. 66; 2003. Nr. 28.
30. Lietuvos Respublikos patentų įstatymas // Valstybės ţinios. 1994, Nr. 8; Nr. 89; .
31. Lietuvos Respublikos dizaino įstatymas // Valstybės ţinios . 2002. Nr. 112.
32. Lietuvos Respublikos puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymas //
    Valstybės ţinios. 1998. Nr. 59.
33. Lietuvos Respublikos prekių ţenklų įstatymas // Valstybės ţinios. 2000. Nr. 92.
34. Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatymas // Valstybės ţinios. 2001. Nr. 104.
35. Lietuvos Respublikos intelektinės nuosavybės apsaugos importuojant ir eksportuojant
    prekes įstatymas // Valstybės ţinios. 2000. Nr. 113. .
   36. 36. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas // Valstybės ţinios. 1994. Nr.
       94; 2000. Nr. 85.
   37. 37. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo
       įstatymas // Valstybės ţinios. 1997. Nr. 65, 66.
   38. 38. Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos // Valstybės ţinios. 1995. Nr.
       40.
   39. 39. Tarptautinė Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančių
       organizacijų apsaugos // Valstybės ţinios. 1999. Nr. 11.
   40. 40. Ţenevos konvencija dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų
       kopijavimo // Valstybės ţinios. 1999. Nr. 82.
   41. 41. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutartis //
       Valstybės ţinios. 2000. Nr. 95.
   42. 42. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartis // Valstybės
       ţinios. 2001. Nr. 32.
   43. 43. Paryţiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo // Valstybės ţinios. 1996.
       Nr.76.
   44. 44. Madrido sutarties dėl tarptautinių ţenklų registracijos protokolas // Valstybės ţinios.
       1997. Nr.105.
   45. 45. Patentinės kooperacijos sutartis (PCT) // Valstybės ţinios. 1996. Nr. 75.
   46. 46. Tarptautinė konvencija dėl naujų augalų veislių apsaugos // Valstybės ţinios. 2002. Nr.
       109.
   47. 47. Pasaulio prekybos organizacijos Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų,
       susijusių su prekyba // Valstybės ţinios. 2001. Nr. 46.
   48. 48. Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Meksikos Valstijų supratimo memorandumas dėl
       geografinių nuorodų apsaugos // Valstybės ţinios. 2001. Nr. 46.
   49. 49. Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinių prekių pirkimo-pardavimo sutarčių //
       Valstybės ţinios. 1995. Nr.102.
   50. 50. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija // Valstybės žinios. 1998.
       Nr.107.
   51. Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tarptautinės
       sutartys ir dokumentai pilietinės visuomenės klausimais / Sudarytojas Saulius Katuoka.
       Vilnius, 2000.


Pastaba: norminių aktų sąraše nurodomas tik Valstybės ţinių numeris, kuriame pirmą kartą
skelbtas atitinkamas aktas ar nauja jo redakcija.

Teismų praktika:

1. 2.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo svetainė Internete adresu http://www.lat.litlex.lt/
2. 3.   Internete skelbiami Lietuvos teismų sprendimai adresu http://www.bylos.lt/bylos/
3. 4.   Lietuvos teismų praktika. Civilinė teisė ir civilinis procesas. V., 1991-1998.

								
To top