Slide 1 by 32HCUYL

VIEWS: 28 PAGES: 36

									    MEDICINOS FIZIKOS SPECIALISTŲ RUOŠIMAS
    EUROPOJE IR LIETUVOJE EFOMP* POŢIŪRIU




     Violeta Karenauskaitė (VU), Diana Adlienė (KTU)



      Lietuvos medicinos fizikų ir biomedicinos inţinierių asociacijos
                                                      I suvaţiavimas
                                                 Vilnius, 2009-02-17


*Medicinos   fizikos organizacijų Europos federacija              1
                 MEDICINOS FIZIKAS
                      Kvalifikacija (1)

Medicinos fizikas ekspertas yra radiacinės fizikos arba
  radiacinės apšvitos technologijos specialistas, turintis
  oficialiai pripažintą kvalifikaciją. Medicinos fizikas dirba arba
  teikia konsultacijas pacientų dozimetrijos, sudėtingų
  metodikų ir įrangos kūrimo bei naudojimo, radiacinės
  saugos optimizavimo, kokybės laidavimo, tame tarpe ir
  kokybės kontrolės klausimais, bei kitose radiacinės saugos
  srityse, kuriose taikoma medicininė apšvita.

Medicinos fiziko eksperto kvalifikaciją griežtai reglamentuoja
   ES Direktyva EURATOM 43/97 bei LR HN 73-2001




                                                               2
                MEDICINOS FIZIKAS
                     Kvalifikacija (2)

Medicinos fizikas yra fizikos (kitų fizinių ar technologijos
  mokslų) specialistas, turintis oficialiai pripažintą
  kvalifikaciją vienoje ar keliose Medicinos fizikos kryptyse
  (radioterapija, diagnostinė radiologija, branduolinė
  medicina, radiacinė sauga) arba vienoje iš daugelio
  medicinos fizikos šakų, nesusijusių su jonizuojančia
  spinduliuote. MF yra atsakingas už aparatūros, skirtos
  pacientų priežiūrai, kalibravimą, saugą, kokybės laidavimą
  bei kontrolę, naujos įrangos ir metodų kūrimą, pritaikymą ir
  optimizavimą.

EFOMP Malagos deklaracija, 2006;




                                                          3
       Medicinos fizikos organizacijų Europos
                federacija (EFOMP)

Federacijos misija:
   Harmonizuoti ir skatinti aukščiausiu lygiu Medicinos fizikos
    profesinę, klinikinę ir mokslinę pažangą visoje Europoje.

   Stiprinti ir efektyvinti nacionalinių narių organizacijų veiklas:
    • keičiantis profesine ir moksline informacija,
    • kuriant bendras strategijas,
    • paremiant ir harmonizuojant įvairių lygių Medicinos fizikos
        mokymo programas

Vienas iš EFOMP tikslų:
   Teikti rekomendacijas MF mokymo programų ir jų akreditavimo
    klausimais bei skatinti bendradarbiavimą tarp mokymo institucijų




EFOMP mission statement, aims and purposes, 2009,                       4
http://www.efomp.org/docs/mission.html
MF RUOŠIMO SCHEMA



            (2008)




                     5
               Medicinos fiziko (MF) profesija
   Problemos, reikalaujančios skubių sprendimų *:

    Tiktai 40% Europos šalių turi oficialiai patvirtintas,
     vyriausybines MF akreditacijas
    15 šalių yra vykdoma neoficiali MF akreditacija ( draugijos,
     asociacijos, universitetai)
    MF mobilumas tarp šalių vis dar yra problema
    Daugelyje Europos šalių Medicinos fizika nėra
     reglamentuojama profesija
    Daugelyje Europos šalių nėra nuolat veikiančių MF mokymo
     programų
    Reikalinga skubi programų harmonizacija




                                                                            6
* Schlegel, W. Future goals of EFOMP in education, profession and science. Second
European Conference on Medical Physicis, 22 September 2008, Krakow, Poland
  ES, EFOMP dokumentai ir švietimo veiklos (1):

     ES              EFOMP dokumentai             EFOMP veiklos
 dokumentai

BOLONIJOS         POLITINĖS GAIRĖS (Policy       Padėti NNO vystyti
DEKLARACIJA –     statements No 1,3,8,9,10       MF mokymo
PROCESAS          ir 12 - gairės MF švietimui,   strategijas,
dėl Europos       mokymui bei jų tęstiniam       harmonizuojant MF
aukštojo mokslo   profesiniam tobulinimui,       ruošimą Europoje
sistemos          (turinys, metodai,
harmonizavimo     mokymosi rezultatai,
                  įgyjamos kompetencijos) ir
                  juos lydinčios konkrečios
                  rekomendacijos


                                                               7
   ES, EFOMP dokumentai ir švietimo veiklos (2):

    ES              EFOMP dokumentai              EFOMP veiklos
dokumentai
EUROPOS          MALAGOS DEKLARACIJA –          Medicinos fizikus
PARLAMENTO       „EFOMP„s Position on Medical   prilygina sveikatos
IR TARYBOS       Physics in Europe“,            priežiūros
DIREKTYVA        pasirašyta 2006 m. spalio      profesijoms, siekia
2005/36/EB       5d., patvirtinta 2008m.        MF profesijos
dėl profesinių                                  įtraukimo į ES
kvalifikacijų                                   direktyvomis
pripažinimo                                     reglamentuojamų
                                                profesijų sąrašą,
                                                 siekiant užtikrinti
                                                MF specialistų
                                                pripažinimą visose
                                                ES šalyse         8
  ES, EFOMP dokumentai ir švietimo veiklos (3):

ES dokumentai EFOMP dokumentai               EFOMP veiklos
               ir rekomendacijos
EUROPOS         Sukurtos                  Įkurtas MF mokyklų
PARLAMENTO IR   rekomendacijos            europinis tinklas
TARYBOS         tęstiniam profesiniam     (ENMPS), skirtas
REKOMENDACIJA   tobulinimui(si) :         harmonizuoti ir
2008/C 111/01   Politinės gairės PS 6,    koordinuojantis MF
dėl europinių   8, 10) ir jas lydinčios   tęstinio profesinio
kvalifikacijų   rekomendacijos            tobulinimo (CPD)
sistemos viso   (IPEM, 2008)              kursus Europoje;
gyvenimo                                  Europos medicinos
mokymuisi                                 fizikos mokykla (ESMF)
įkūrimo

                                                             9
                EFOMP veiklų numatoma nauda


     Reglamentuota MF profesija ES šalyse (Europoje)

     Laisvas MF judėjimas ir įsidarbinimas ES šalyse



Todėl EFOMP primygtinai rekomenduoja naudoti
   terminą “Medicinos fizikas” , siekiant harmonizuoti
   šios profesijos apibūdinimą ES narėse.


                                                                               10
Cristofides S. et al. “Physics and Society: the Medical Physics Profession and its
Contribution to Healthcare”, 2008
  Konferencija ir kongresas
  (www.wc2009.org/world-congress-2009)

  The 3rd European Conference on Medical Physics by
   EFOMP will be held in conjuction with the World
   Congress 2009 on Medical Physics and Biomedical
   Engineering in September 2009 at Munich, Germany.




Mokslinės programos temose yra tema, susijusi su MF švietimu :
Research on biomedical physics education for Medical Physicists


Deadline for paper submission 22 th of February, 2009 !
                                                                   11
          MF specialistų poreikis Lietuvoje


 Bendras poreikis Lietuvos gydymo įstaigose galėtų būti ne
  mažiau 100-150 medicinos fizikos specialistų*
 Nuo     2003     m.   Kauno    technologijos   universitete,
  bendradarbiaujant su Kauno Medicinos universitetu, yra
  vykdoma Medicinos fizikos studijų programa (baigė 23
  absolventai)
 VU Onkologijos institute ir Santariškių klinikose dirba keli
  medicinos fizikai, MF išsilavinimą įgiję užsienio valstybių
  mokymo institucijose
 Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose daugiausiai dirba
  specialistai, turintys fiziko, biofiziko, biologo, mediko
  bazinį išsilavinimą


*VU Onkologijos instituto (dr. S.Letautienė) ir Santariškių klinikų (dr.,
                                                                     12

doc. A.Tamošiūnas) pateiktais duomenimis
     VU Medicinos fizikos studijų programa*
   Medicinos fizikos studijų         programa yra plečiamoji,
    taikomojo      pobūdţio           magistrantūros   studijų
    programa
- gilinamos bakalauro studijų metu įgytos fizikos žinios ir gebėjimai
     medicinoje taikomų metodų ir technologijų kontekste;
- praplečiamos specifinėmis biomedicinos mokslo žiniomis;
- derinamos teorinės studijos su profesinių gebėjimų ugdymu;
- ugdomi mokslo-tiriamojo darbo įgūdžiai.
   Buvo rengiama ir bus vykdoma pasitelkiant VU Fizikos,
    Medicinos fakultetų dėstytojus ir VUOI bei Santariškių
    klinikų specialistus
   Planuojama priimti studijuoti kiekvienais metais dienine
    forma 10 klausytojų, o į mokamas studijas – 5
    klausytojus.
                                                                  13
    *Programa   pristatyta į ŠMM įregistravimui
 VU MF programos sandara, turinys ir studijų
                 metodai

 Trukmė 2 metai.

 Apimtis 80 kreditų (120 ECTS). Bendras valandų skaičius
  3200, tarp jų auditorinių valandų – 1862 val. Studentų
  savarankiškas darbas viršija 30% visos programos apimties

    Programoje numatyta 240 val. mokslo tiriamajam darbui,
    120 val. pažintinei mokslo tiriamajai praktikai ir 680 val.
    magistro baigiamajam darbui parengti

 Programą sudaro 2 dalykų grupės: gilinamieji ir plečiamieji
  dalykai bei individualūs tyrimai.

 Numatyti dėstytojai yra atitinkamų sričių mokslų daktarai
  arba habilituoti daktarai, iš jų 11 profesorių, 10 docentų, 7
  mokslo daktarai.
                                                            14
                 MF studijų programos dalykai
   (EFOMP ir IPEM parengtos MF ir BI mokymo rekomendacijos)


      Radiotherapy
      Radiation Protection          Medical Physics
                                     Subjects
      Diagnostic Radiology
      Nuclear Medicine 14
      Magnetic Resonance Imaging
      Ultrasound
      Medical Imaging
      Non-Ionising Radiations
      Physiological Measurement
      Biomechanical Evaluation and Function
      Information and Communications Technology
      Design of Medical Electronic Instrumentation             Clinical
                                                                Engineering
      Assistive Technology                                     Subjects
      Medical Engineering Design
      Medical Equipment Management

                                                                          15
Konkreti VU Medicinos fizikos magistrantūros programos struktūra pateikiama
toliau, lyginant su KTU programa.
Problemos išryškėjusios, rengiant programą



 Nėra parengti medicinos fiziko, kaip SAM licenzijuojamos
  profesijos, normatyviniai kvalifikaciniai reikalavimai.

 Suteikiamas laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija
  Biofizikos magistras, o ne Medicinos fizikas! ( nėra LR
  Mokslo šakų klasifikatoriuje, 2007)

 Diskusijos dėl programos administravimo (pasirinktas VU
  Medicinos fakultetas)



                                                            16
               MEDICINOS FIZIKA
                     Teisinė bazė



 1992 m. įstatymiškai įteisinta medicinos fiziko
  profesija.
 1995-2001    m.     LR  Higienos   normų     pagrindu
  reglamentuota medicinos fizikų veikla, kvalifikacija,
  kompetencija ir atsakomybė.
 1999 m. priimtas LR Radiacinės saugos įstatymas.
 2000m. priimta LR Radiacinės saugos programa,
  kurioje LR ŠMM, RSC, KTU, KMU įvardintos
  atsakingomis už medicinos fizikų rengimą ir
  universitetinių studijų organizavimą
 2002m. Parengta ir pasiūlyta medicinos fizikų karjeros
  koncepcija

                                                       17
                   MEDICINOS FIZIKA
                          Problemos



Medicinos fizikų veikla yra įteisinta nuo 1992m.

- Formaliai, kiekvienas fiziko, inžinieriaus ar kitokį lygiavertį
    bakalauro laipsnį turintis asmuo gali būti įdarbintas
    “medicinos fiziku”

- Medicinos fiziko veikla nėra licencijuota




                                                                18
             MEDICINOS FIZIKA
        Dirbantieji medicinos fizikais (2003)



45.0%
40.0%
35.0%      33.3%

30.0%                         26.6%               Fizikai
                                                  Biofizikai
25.0%
               20.0%                              Medicinos fizikai
20.0%
                                                  Elektronikos inžinieriai
15.0%                                             Mechanikos inžinieriai
10.0%                  6.7%           6.7% 6.7%   Matematikai
5.0%
0.0%



                                                                      19
                   MEDICINOS FIZIKA
                    Įteisinimo problemos




    PRIEŠTARA tarp įstatyminių aktų ir realių galimybių:


-    Sveikatos priežiūros institucijose taikant jonizuojančiąją
     spinduliuotę pacientams gydyti privalo dalyvauti
     medicinos fizikas:
-    1 MF/ 400 pacientų per metus
                                              (HN 95-2005)




                                                              20
              MEDICINOS FIZIKA
                     Poreikiai 1



Remiantis EFOMP rekomendacijomis (2001), vidutinis
 privalomas medicinos fizikų skaičius šalyje, kurioje
 gyvena ~3,6 Mln gyventojų (Lietuvos atveju) turėtų
 būti:

Spindulinėje terapijoje     11 (max.24)
Diagnostinėje radiologijoje      4
Branduolinėje medicinoje         5




                                                        21
              MEDICINOS FIZIKA
                         Poreikiai 2

Gydymo įstaiga             Dabartinis    Perspektyvi
                           poreikis      nis
                                         poreikis
VU Onkologijos
institutas
Santariškių klinikos

VšĮ Klaipėdos ligoninė       Etatai           2
                             užimti
KMU onkologijos              Etatai           1
ligoninė                     užimti
KMUK                       Visi etatai        3
                             užimti
VšĮ Šiaulių ligoninė           ?              2


                                                       22
                MEDICINOS FIZIKAS
                       Kvalifikacija


Medicinos fizikas ekspertas yra radiacinės fizikos arba
  radiacinės apšvitos technologijos specialistas, turintis
  oficialiai pripažintą kvalifikaciją. Medicinos fizikas
  dirba arba teikia konsultacijas pacientų dozimetrijos,
  sudėtingų metodikų ir įrangos kūrimo bei naudojimo,
  radiacinės saugos optimizavimo, kokybės laidavimo,
  tame tarpe ir kokybės kontrolės klausimais, bei kitose
  radiacinės saugos srityse, kuriose taikoma medicininė
  apšvita.

Medicinos fiziko eksperto kvalifikaciją griežtai reglamentuoja
   ES Direktyva EURATOM 43/97 bei LR HN 73-2001




                                                           23
                                 MEDICINOS FIZIKA
                 Karjeros schema (2002 m. redakcija)

Lygis   Iki 2005-07-01                            Nuo 2005-07-01                    EFOMP (Europos medicinos fiziku
                                                                                         organizaciju federacija)

1       Bakalauro arba jam prilyginto išsilavinimo diplomas*, ≥4 metai


        -Darbas klinikinėje aplinkoje             Magistrantūros studijų programa   Podiplominės studijos:
        medicinos fiziko pareigose, ≥5metai,      „Medicinos fizika“, 2 metai       Teorinė dalis (300-400 val)
        -specializuoti kursai (ESTRO, XX,                                           Praktika ≥2 metai praktinio darbo
        YY)                                                                         klinikinėje aplinkoje

                          MEDICINOS FIZIKAS


2       -Teorinis mokymas, ≥ 300 val.             Rezidentūra, 2 metai
        (pagal aprašus)                           (Nauja studijų programa)
        -Kvalifikacinis egzaminas



                  LICENCIJUOTAS MEDICINOS FIZIKAS                                   Kvalifikuotas medicinos fizikas

3       Tęstinis profesinis mokymas, 5 metų ciklas, kreditų sistema

                                        MEDICINOS FIZIKAS EKSPERTAS                                                24
               MEDICINOS FIZIKA
          Magistrantūros studijų programa




Studijų programa buvo patvirtinta ir įregistruota
   2003 m.
Programa buvo rengiama:
  Bendradarbiaujant su Švedijos ir Anglijos universitetais
   Švedijos radiacinės saugos institutu bei EFOMP;
  Įdiegiant TEMPUS S JEP-112402-97 projekto“Joint Baltic
   master courses in Biomedical engineering and Physics”
   rezultatus;
  Dalyvaujant regioniniame TATENA projekte RER/6/008
   “Building capacity in Medical physics”


                                                         25
              MEDICINOS FIZIKA
        Magistrantūros studijų programa


 Valstybinis kodas           62102B102
 Studijų sritis              Biomedicinos mokslai
 Studijų kryptis             Biofizika 02B
 Studijų programa            Medicinos fizika
 Studijų rūšis               Magistrantūra
 Studijų forma ir trukmė     Dieninė, 2 metai
 Programos apimtis           80 kreditų
 Suteikiamas laipsnis        Biofizikos magistras
 Minimalus išsilavinimas     Bakalauras

                                                        26
Programos įregistravimo duomenys: 2003-05-29, Nr.ISAK-763
                      MF programų palyginimas (2002)
LIETUVA                                       ŠVEDIJA                                             JUNGTINĖ KARALYSTĖ
KTU                                           Lund University                                     King‘s College London
                                              Göteborg University                                 College of London
                                              Karolinska University, Sockholm

Radiacinė sauga ir saugumas, 4kr.             Radiation protection, 5P.                           Radiation protection

Radiobiologija, 2kr                           Radiation biology, 5P                               Radiobiology

Žmogaus anatomijos ir fiziologijos, 4kr.      Human anatomy, 5P                                   Anatomy and physiology

Statistika ir matematinis modeliavimas, 2kr   Biostatistics for physicists, 5P                    Biomedical statistics

                                              Interaction of ionizing radiation with matter, 5P   Interaction of nonionizing and ionizing radiation
Spinduliuotės sąveika su medžiaga, 4kr.
                                                                                                  with matter
                                              Imaging systems and imaging, 5P                     Imaging systems
Vizualizacijos metodai medicinoje, 4kr.
                                              (Photon imaging)
                                              Mathematical methods and image processing,          Basic signal processing in medical imaging
Vaizdų analizė ir atpažinimas, 4kr.
                                                     including applied system analysis, 5P

Spinduliuotės detektoriai ir registracijos    Radiation detectors and measurements, 5P            Radiation detectors and dosimetry
metodai, 4kr
Diagnostinė spinduliuotės fizika              Diagnostic radiology, 5P                            Diagnostic radiology
(Spindulinė diagnostika), 4kr
Spindulinės terapijos fizika (Spindulinė      Physics of radiotherapy, 5P                         Physics of radiotherapy
terapija), 4kr.
Dozimetrija, 2kr.                             Radiation dosimetry, 5P

Taikomoji nejonizuojančiosios                 Imaging systems and imaging, 5P                     NMR imaging
spinduliuotės fizika, 4kr.                                                                        Ultrasound imaging

Taikomoji radionuklidų fizika (Branduolinė    Nuclear medicine, 5P                                Nuclear medicine
medicina) 2kr.
Laisvai pasirinkti, 4kr.
Magistro baigiamasis darbas, 20kr.            MSC. Degree project, 20P
                       MF programų palyginimas (2009)
                                      KTU                                                                VU
Radiacinė sauga ir saugumas, 4kr.                                Sauga (radiacinė, elektrinė, mechaninė, cheminė, biologinė ir kt.), 4kr.
Radiobiologija, 2kr                                              Radiobiologija 3 kr
Žmogaus anatomijos ir fiziologijos, 4kr.                         Žmogaus fiziologijos ir anatomijos pagrindai, 4 kr.
Statistika ir matematinis modeliavimas, 2kr                      Statistiniai metodai medicinoje ir matematinis modeliavimas, 3kr.
Spinduliuotės sąveika su medžiaga, 4kr.                          Jonizuojančioji spinduliuotė, jos sąveika su biologiniais objektais, 3kr.
Vizualizacijos metodai medicinoje, 4kr.                          Vaizdinimo metodai medicinoje 1, 7kr.
Vaizdų analizė ir atpažinimas, 4kr.                              Vaizdinimo metodai medicinoje 2, 5kr.
Spinduliuotės detektoriai ir registracijos metodai, 4kr
Diagnostinė spinduliuotės fizika (Spindulinė diagnostika), 4kr   Kokybės užtikrinimo ir kontrolės principai medicinoje, 3kr
Spindulinės terapijos fizika (Spindulinė terapija), 4kr.         Spindulinė terapija. Dozimetrija, 5kr
Dozimetrija, 2kr.
Taikomoji nejonizuojančiosios spinduliuotės fizika,4kr.          Taikomoji nejonizuojančiosios spinduliuotės fizika, 4kr
Taikomoji radionuklidų fizika 2kr.                               Taikomoji radionuklidų fizika,4kr.
                                                                 Branduolinė medicina ir molekulinis vaizdinimas, 3kr.
                                                                 Nanomedicinos pagrindai,3kr.
Laisvai pasirinkti, 4kr.                                         Laisvai pasirinkti, 3kr.
Tiriamasis darbas, 12kr.                                         Tiriamasis darbas, 6kr
                                                                 Pažintinė mokslo tiriamoji praktika, 3 kr.
Magistro baigiamasis darbas, 20kr                                Magistro baigiamasis darbas, 17kr
Branduolio ir neutronų fizika, 4kr.                              Ultragarso taikymai medicinoje,3kr
Kvantinė mechanika, 4kr.                                         Lazerių taikymai medicinoje, 3kr.
Biomedicininių sistemų modeliavimas, 4kr.                        Fiziologiniai matavimai (EKG, EEC, audiologija ir kt.),3kr.
Radioaktyvi aplinkos tarša, 4kr.
                                        MEDICINOS FIZIKA
                                     Dirbantieji medicinos fizikais

               40%
               35%
               30%
               25%                                                                                                      2003
               20%                                                                                                      2007
               15%                                                                                                      2008
               10%
                5%
                0%




                                                                                                             i
                           ai




                                          ai




                                                         ai




                                                                              i




                                                                                               i



                                                                                                          ika
                                                                          r ia




                                                                                             ia
                                        og
                        zik




                                                         ik




                                                                                           er
                                                                        ie




                                                                                                       at
                                                     f iz
                                       ol




                                                                                        ni
                      Fi




                                                                     žin




                                                                                                      em
                                     Bi




                                                                                      ži
                                                   os




                                                                                    in
                                                                  in
                                   i+




                                                                                                   at
                                                 in
                                ika




                                                                                    s
                                                                   s




                                                                                                   M
                                               ic




                                                                                  ko
                                                                 ko
                                             ed
                                iz




                                                              ni




                                                                             ni
                              of




                                            M




                                                                           ha
                                                          tro
                           Bi




                                                                        ec
                                                        ek



                                                                       M
                                                     El




2008 m. pradžioje gydymo įstaigose medicinos fizikais dirbo 7+1 medicinos fiziko išsilavinimą ir 22 kitą išsilavinimą   29
turintys specialistai (duomenis pateikė A.Miller, VU OI)
                      Problemos?


 Problemos susijusios su studijomis

 Nepakankamas “susikalbėjimas” su darbdaviais

 Ne visi medicinos fizikai gali rinktis darbą darbą pagal
  specialybę

 Nėra parengti medicinos fiziko, kaip SAM licenzijuojamos
  profesijos, normatyviniai kvalifikaciniai reikalavimai.

 Suteikiamas laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija
  Biofizikos magistras, o ne Medicinos fizikas!

                                                             30
             MEDICINOS FIZIKA
                      Problemos



•Lietuvoje šiandien nėra nė vieno profesoriaus,
dirbančio konkrečiai medicinos fizikos srityje;
•Trūksta įrangos, specializuotų laboratorijų
•Vykdant reikalavimą dėl medicinos fizikų
atstovavimo sveikatos priežiūros institucijose, kurių
veikla susijusi su jonizuojančiąja spinduliuote,
darbdaviai renkasi asmenis, turinčius ilgametę darbo
patirtį, tačiau neinvestuoja į jaunus specialistus, kurie
savarankišką darbą galėtų pradėti tik po 2 metų
“praktikos” periodo


                                                            31
               MEDICINOS FIZIKA
                           Absolventai

          Studijų programos MEDICINOS FIZIKA absolventai

  70%


  60%

  50%

                                                        Medicinos fizikai
  40%
                                                        Gretuitinė specialybė
                                                        Doktorantai
  30%
                                                        Kiti

  20%

  10%


   0%
        2003-2005   2004-2006   2005-2007   2006-2008



2003-2008 m. Medicinos fizikos studijų programą baigė 23 magistrai              32
                                 MEDICINOS FIZIKA
                     Karjeros schema (2008 m. redakcija)

Lygis   Iki 2005-07-01                            Nuo 2005-07-01                    EFOMP (Europos medicinos fiziku
                                                                                         organizaciju federacija)

1       Bakalauro arba jam prilyginto išsilavinimo diplomas*, ≥4 metai


        -Darbas klinikinėje aplinkoje             Magistrantūros studijų programa   Podiplominės studijos:
        medicinos fiziko pareigose, ≥5metai,      „Medicinos fizika“, 2 metai       Teorinė dalis (300-400 val)
        -specializuoti kursai (ESTRO, XX,                                           Praktika ≥2 metai praktinio darbo
        YY)                                                                         klinikinėje aplinkoje

            MEDICINOS (JAUNESNYSIS???) FIZIKAS


2       -Teorinis mokymas, ≥ 300 val.             Darbas klinikinėje aplinkoje,
        (pagal aprašus)                           prižiūrint patyrusiam medicinos
        -Kvalifikacinis egzaminas                 fizikui; praktinis ir teorinis
                                                  mokymas (pagal aprašus) ≥ 2
                                                  metai

                  LICENCIJUOTAS MEDICINOS FIZIKAS                                   Kvalifikuotas medicinos fizikas

3       Tęstinis profesinis mokymas, 5 metų ciklas, kreditų sistema

                              MEDICINOS FIZIKAS SPECIALISTAS/EKSPERTAS                                             33
Praktiniai problemų, susijusių su medicinos fizikų
licencijavimu, studijomis, tęstiniu mokymu,
sprendimo būdai bus aptariami 7 –ojoje
tarptautinėje konferencijoje– seminare
“Medical Physics in the Baltic Sates2009”,
kuri vyks 2009 m. spalio 9-11d. Kauno
technologijos universitete (www.medphys.lt)



                                                     35
violeta.karenauskaite@ff.vu.lt
diana.adliene@ktu.lt


                                 36

								
To top