Get documents about "Versla kontroliuojanti institucija � valstybes, savivaldybes
Document Sample
TEISĖS INSTITUTAS
MOKSLO TIRIAMOJO DARBO
„ADMINISTRACINĖ NAŠTA VERSLUI, VERSLO TEISINIO
REGLAMENTAVIMO SUPAPRASTINIMO GALIMYBĖS“
ATASKAITA
“
Autoriai:
dr. Algimantas Čepas – Teisės institutas
Lina Griškevič – Teisės institutas
Eglė Kavoliūnaitė – Teisės institutas
Mindaugas Lankauskas – Teisės institutas
Jolita Malinauskaitė – Teisės institutas
dr. Petras Ragauskas – Teisės institutas
Vida Valeckaitė – Teisės institutas
Arūnas Ţelvys – Teisės institutas
Darbo pradţia: 2005-08-22
Darbo pabaiga: 2006-07-01
Vilnius, 2006
2
TURINYS
1. Darbo tikslas .................................................................................................................................... 4
2. Administracinės naštos verslui nustatymo ir maţinimo, verslo teisinio reglamentavimo
supaprastinimo galimybių bei verslo interesų atstovavimo institucinių formų tyrimų rezultatai ....... 5
2.1. Administracinės naštos verslui nustatymo ir įvertinimo metodikos parengimas ..................... 5
2.1.1. Administracinės naštos apskaičiavimo būdai ES valstybėse ............................................. 5
2.1.2. Metodikos taikymo ypatumai ............................................................................................ 9
2.1.3. Įvertinimo rezultatai ir jų panaudojimas.......................................................................... 20
2.1.4. Administracinės naštos verslui nustatymo ir įvertinimo metodika ................................. 21
2.2. Kai kurių verslo sričių teisinio reglamentavimo Lietuvoje analizė ir jo įvertinimas pagal
Administracinės naštos verslui Lietuvoje nustatymo ir įvertinimo metodiką ............................... 32
2.2.1. Verslo teisinio reglamentavimo sąvokos apibrėţimas .................................................... 32
2.2.2. Lietuvos verslo sritys, kuriose tikslinga įvertinti verslo teisinį reglamentavimą pagal
Administracinės naštos verslui Lietuvoje nustatymo ir įvertinimo metodiką ........................... 34
2.2.3. Verslo teisinio reglamentavimo įvertinimas pagal Administracinės naštos verslui
Lietuvoje nustatymo metodiką .................................................................................................. 35
2.3. Verslo teisinio reglamentavimo Lietuvoje supaprastinimo galimybių studija ....................... 47
2.3.1. Parinktų Lietuvos verslo sričių teisinio reglamentavimo analizės rezultatai .................. 47
2.3.1.1. Kaimo turizmo verslo vertinimas ................................................................................. 48
2.3.1.2. Restoranų, barų ir valgyklų verslo vertinimas .............................................................. 51
2.3.2. Europos Sąjungos ir jos valstybių narių verslo teisinio reglamentavimo patirties analizė
................................................................................................................................................... 56
2.3.2.1. Bendra apţvalga ........................................................................................................... 56
2.3.2.3. Reguliacinio poveikio įvertinimo panaudojimo vertinant administracinę naštą
galimybės ................................................................................................................................... 58
2.3.2.4. Europos Sąjungos vykdomi projektai ........................................................................... 59
2.3.2.5. Atskirose valstybėse vykdomi projektai ....................................................................... 60
2.3.3. Administracinės naštos maţinimo galimybės tirtose verslo srityse ................................ 77
2.3.3.1. Administracinės naštos maţinimas kaimo turizmo verslo srityje ................................ 77
2.3.3.2. Administracinės naštos maţinimas restoranų, barų ir valgyklų verslo srityje ............. 79
2.3.3.3. Nagrinėtų verslo sričių bendroji administracinės naštos dalis ..................................... 85
2.3.4. Rekomendacijos dėl administracinės naštos maţinimo visame verslo sektoriuje........... 90
2.3.4.1. Standartinių kaštų modelio pritaikymo Lietuvoje galimybės ....................................... 90
2.3.4.2. Administracinės naštos maţinimo galimybės panaudojant kitas priemones ................ 92
2.3.5. Priedai .............................................................................................................................. 95
2.4. Verslą kontroliuojančios institucijos .................................................................................... 113
2.4.1. Verslą kontroliuojančios institucijos apibrėţimas ......................................................... 113
2.4.2. Verslą Lietuvoje kontroliuojančių institucijų sąrašas .................................................... 114
2.4.3. Verslą Lietuvoje kontroliuojančių institucijų kompetencija ir funkcijos ...................... 118
2.4.4. Verslą Lietuvoje kontroliuojančių institucijų klasifikacija ........................................... 347
2.4.5. Kitų šalių patirtis verslą kontroliuojančių institucijų veiklos reglamentavimo srityje .. 363
3
2.4.6. Pagrindimas kokio lygmens teisės aktu turi būti reglamentuojama verslą
kontroliuojančių institucijų veikla ........................................................................................... 375
2.4.7. Teisės akto, reglamentuojančio verslą kontroliuojančių institucijų veiklą, tikslingumo
analizė ...................................................................................................................................... 377
2.4.8. Teisinės nuostatos akto, reglamentuojančio verslą kontroliuojančių institucijų veiklą,
projektui parengti..................................................................................................................... 381
2.4.9. Teisinių nuostatų, pateiktų teisės akto, reglamentuojančio verslą kontroliuojančių
institucijų veiklą, projektui parengti, poveikio bazinio vertinimo paţyma ............................. 383
2.5. Verslo interesų atstovavimo biuro, kuris sistemingai analizuotų teisės aktų projektų poveikį
verslui, atliktų veikiančių teisės aktų poveikio monitoringą, verslo problemų sprendimo
monitoringą, įkūrimo Lietuvoje tikslingumo analizė .................................................................. 385
2.5.1 Uţsienio šalių verslo interesų atstovavimo veiklos formų patirties analizė ................... 385
2.5.2. Verslo interesų atstovavimo biuro įkūrimo Lietuvoje tikslingumo analizė .................. 400
2.5.3. Pasiūlymai dėl Lietuvos socialinėmis-politinėmis sąlygomis priimtino verslo
atstovavimo modelio (teisinės formos verslo interesų atstovavimui) ..................................... 408
2.5.4. Siūlomo verslo atstovavimo Lietuvoje modelio įgyvendinimo galimybės: steigimas,
steigėjai, valstybės vaidmuo (finansinė parama ir pan.), pavaldumas, veikimo principai ...... 410
2.5.5. Prognozuojamos veiklos (kiekybiniu ir kokybiniu poţiūriu) įvertinimas ..................... 413
4
1. Darbo tikslas
Mokslinio tiriamojo darbo „Administracinė našta verslui, verslo teisinio reglamentavimo
supaprastinimo galimybės“ tikslas yra išanalizuoti ir nustatyti galimybes sumaţinti administracinę
naštą verslui, tobulinti verslo teisinį reglamentavimą, kad būtų sudarytos palankios sąlygos plėtoti
verslą Lietuvoje, pritraukti šaliai būtinas investicijas.
Darbas atliktas Teisės Institute, remiantis Teisės instituto ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
2005 m. rugpjūčio 22 d. sutartimi Nr. 8-342. Darbas atliktas vadovaujantis minėta sutartimi
patvirtinta technine uţduotimi.
5
2. Administracinės naštos verslui nustatymo ir mažinimo,
verslo teisinio reglamentavimo supaprastinimo galimybių bei
verslo interesų atstovavimo institucinių formų tyrimų rezultatai
2.1. Administracinės naštos verslui nustatymo ir įvertinimo metodikos
parengimas
Vykdydami teisės aktais nustatytus reikalavimus pateikti tam tikrą informaciją, verslo subjektai
neišvengiamai patiria išlaidų. Jų tikslus ar apytikslis dydis, nenaudojant specialių apskaičiavimo
metodų, daţniausiai lieka neţinomas. Nesant apie tai duomenų, neįmanoma vykdyti išlaidų
monitoringo ir įvertinti teisės aktais verslo sektoriui daromos įtakos. Paţymėtina, kad kuo
administracinė našta yra didesnė, tuo daugiau kliūčių normaliai verslo subjektų veiklai, nes prie
įprastinių sąnaudų prisideda papildomos, sąlygotos teisinio reguliavimo. Tai konstatavus, būtina
išsiaiškinti, kaip šios išlaidos gali būti įvertintos ir kokiomis tinkamomis priemonėmis maţinamos.
Šios išlaidas galima įvertinti naudojant toliau minimą specialią administracinės naštos verslui
nustatymo ir įvertinimo metodiką (toliau – Metodika). Tai rekomendacinio pobūdţio dokumentas,
kuris gali būti taikomas nustatyti ir įvertinti teisės aktuose įtvirtintų įpareigojimų teikti informaciją
vykdymo kaštus (teisės aktų sukuriamą administracinę naštą). Metodika taip pat gali būti taikoma
numatyti ir įvertinti teisės aktų projektuose nustatytų įpareigojimų teikti informaciją vykdymo
kaštus.
2.1.1. Administracinės naštos apskaičiavimo būdai ES valstybėse
ES valstybėse narėse yra naudojami du pagrindiniai teisės aktų sukuriamos administracinės naštos
įvertinimo būdai.
Pirma, administracinė našta nustatoma remiantis tam tikro sektoriaus reguliavimo įvertinimu, kuris
yra pagrįstas bendromis (nesusijusiomis su detalia teisės aktų analize) patiriamos administracinės
naštos apţvalgomis. Reprezentatyvi įmonė (tipiška, įprastai veikianti tam tikros verslo srities
atstovė) yra pakviečiama atsakyti į abstrakčius klausimus, susijusius su patiriama administracine
našta. Remiantis klausimų atsakymais, galima identifikuoti ir kiekybiškai įvertinti tas reguliavimo
sritis, kuriose verslo subjektai patiria didţiausią administracinę naštą. Šis būdas iki 2004 m. taikytas
Danijoje, dabar naudojamas Belgijoje. Šio metodo schema ganėtinai paprasta. Įmonėms siunčiama
anketa, kurioje prašoma nurodyti, kiek laiko joms uţima administracinio pobūdţio uţduotys.
Vėliau, remiantis surinktais duomenimis, apskaičiuojamas bendras administracinės naštos dydis.
Antra, administracinė našta vertinama, remiantis detalia konkrečių teisės aktų analize, ekspertų
vertinimu ir tiesioginiais interviu su įmonių atstovais. Vertinimas atliekamas keliais etapais.
Pirmiausia pasirinkto konkretaus teisės akto tekstas yra išskaidomas dalimis. Jas sudaro prievolės,
nustatančios verslo subjektui pareigą pateikti tam tikrą informaciją. Vėliau interviu metu (esant
nesudėtingam reguliavimui – vertinant ekspertams), išsiaiškinama, kiek verslo subjektai sugaišta
laiko ir patiria išlaidų įpareigojimams pateikti informaciją vykdyti. Ši administracinės naštos
įvertinimo metodika dar vadinama ,,Standartinių kaštų modeliu” (jau minėtas The Standart Cost
6
Model). Vadovaujantis šia metodika, galima pakankamai tiksliai nustatyti administracinės naštos
lygį jį įvertinant kiekybiškai. Remiantis šiuo įvertinimu, galima daryti atitinkamas išvadas dėl tam
tikrų procedūrų reikalingumo, naujo įstatyminio reguliavimo poreikio ir planuoti atitinkamas
korekcijas teisės aktuose. Metodika pirmiausiai buvo sukurta Nyderlanduose1. Remiantis šia
metodika sukurtas neformalus metodologinis tinklas administracinei naštai maţinti. Tinklo narėmis
yra Danija, Norvegija, Švedija, Didţioji Britanija, Belgija, Nyderlandai, Čekija, Lenkija,
Prancūzija, Vengrija, Italija, Estija2. Jos paskelbė bendrą deklaraciją, kad naudosis administracinės
naštos įvertinimo metodikomis, pagrįstomis The Standart Cost Model principais3. Deklaracijoje
skelbiama, jog kiekviena valstybė susiduria su administracine našta, todėl šiam uţdaviniui spręsti
yra logiška taikyti tą patį metodologinį modelį, remiantis kuriuo bus galima lyginti administracinės
naštos lygį atskirose valstybėse ir pan. Deklaracijoje neskelbiama apie bendros metodikos visoms
šalims sukūrimą. Čia išdėstyti tik esminiai metodikos principai. Metodikų skirtumus valstybėse
patvirtina ir jas taikančių šalių praktika. Pvz., nors Danijoje ir Nyderlanduose taikomos iš esmės tais
pačiais principais pagrįstos metodikos, tačiau jos nėra vienodos.
Atkreiptinas dėmesys, kad panašią į The Standart Cost Model administracinės naštos įvertinimo
metodiką planuojama sukurti ir ES lygmeniu. Šiuo metu svarstomas ES administracinės naštos
įvertinimo metodikos projektas EU Net Administrative Cost Model. Šis projektas turi daug
panašumų, palyginti su metodikomis, taikomomis Nyderlanduose ir Danijoje. Pagrindinės projekto
sąvokos (pvz., administracinių kaštų sąvoka) iš esmės nesiskiria nuo šių valstybių nacionalinėse
metodikose naudojamų sąvokų. Kita vertus, lyginant EU Net Administrative Cost Model su atskirų
ES valstybių metodikomis, pastebėta ir šiokių tokių skirtumų (pvz., pagal taikymo apimtį). Kai
kurios ES metodikos projekto nuostatos pritaikytos detalesnei administracinės naštos analizei.
Svarbu tai, jog Komisijos komunikate buvo pasisakyta, kad metodika gali būti panaši į The
Standart Cost Model, tačiau kai kurie jos aspektai skirsis, kad ją būtų galima taikyti lanksčiau 4.
Atsiţvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvoje taip pat siūlome taikyti metodiką, pagrįstą The Standart
Cost Model principais.
Administracinės naštos įvertinimo tipai: išankstinis (ex-ante) ir pagrindinis (ex-post)
Atsiţvelgiant į uţsienio valstybių patirtį, galima išskirti 2 administracinės naštos įvertinimo tipus:
galiojančių teisės aktų sukeliamos administracinės naštos įvertinimas (ex-post) –
nustatoma reali našta,
1
The Standart Cost Model. A framework for defining and quantifying administrative burdens for businesses //
http://www.oecd.org/dataoecd/32/54/34227698.pdf
2
http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=130
3
The administrative burden declaration. A common approach open to everyone //
http://www.regeringen.se/content/1/c6/03/46/24/37399853.pdf
4
Communication on Better Regulation for Growth and Jobs in the European Union. Minimizing administrative costs
imposed by legislation. COM (2005) 97 final // http://europa.eu.int/eur-
lex/lex/LexUriServ/site/en/com/2005/com2005_0097en01.pdf
7
teisės aktų projektų išankstinis įvertinimas administracinės naštos poţiūriu (ex-ante) –
nustatoma tikėtina našta.
Tarkim, pagal Danijoje taikomą metodiką išskiriami būtent tokie administracinės naštos įvertinimo
tipai: ex – ante ir ex – post. Pirmojo vertinimo metu siekiama nustatyti, kokių pasekmių gali turėti
naujo teisės akto priėmimas. Šio vertinimo rezultatai gali būti įtraukiami į bendrą teisės akto
projekto ekonominio ir administracinio poveikio viešajam sektoriui, verslui, piliečiams, aplinkai ir
pan., įvertinimą (vadinamąjį Regulatory Impact Assessment įvertinimą). Tuo tarpu ex – post
įvertinimas atliekamas siekiant nustatyti verslo patiriamą faktinę administracinę naštą, kadangi
tiriami galiojantys teisės aktai5.Paţymėtina, jog ex - ante ir ex - post administracinės naštos
įvertinimo būdai numatyti ir ES metodikos projekte6. Paţymėtina, jog Nyderlanduose išankstinį (ex-
ante) teisės aktų įvertinimą atlieka nepriklausoma patariamoji institucija ACTAL („Adviescollege
toetsing administratieve lasten”). Šios institucijos tikslas – supaprastinti įmonių patiriamus
administracinius formalumus. Jos vykdoma teisės aktų perţiūros procedūra susideda iš tokių etapų:
1) teisės aktų projektai, galintys turėti įtaką verslo patiriamos administracinės naštos dydţiui, yra
pateikiami perţiūrėti ACTAL; 2) ACTAL atrankos būdu nusprendţia, kurie teisės aktai turi būti
atrinkti gilesnei analizei; 3) ACTAL analizuoja atrinktus teisės aktus, 4) Analizės rezultatai, kaip
galutinis sprendimas, pateikiami atitinkamoms valdţios institucijoms7.
Pagal Metodiką, vertinant projektus (t.y. atliekant ex-ante įvertinimą) administracinę naštą
rekomenduojama apskaičiuoti ekspertinio vertinimo būdu (gali būti remiamasi verslo subjektų
apklausomis, jei tai yra reikalinga), atsiţvelgiant į palyginamuosius (jei tokių yra) Metodikos
taikyme naudojamų kintamųjų duomenis. Jei teisės akto projekto sukeliama administracinė našta
įvertinama ne pinigine verte, tokiu atveju tipiniai informavimo veiksmai, jų pokytis, taip pat
įpareigojimai teikti informaciją, jų sukeliamos teigiamos ar neigiamos pasekmės gali būti
nustatomos esant patikimiems palyginamiesiems duomenims. Jei teisės akto projekto sukeliama
administracinė našta įvertinama pinigine verte, turi būti remiamasi patikimais palyginamaisiais
kintamųjų dydţiais.
Regulatory Impact Assessment panaudojimo vertinant administracinę naštą galimybės
Kuriant Metodiką, iš dalies atsiţvelgta ir į dvylikoje ES šalių taikomą vadinamąjį RIA („Regulatory
Impact Assessment”) metodą, kurio tikslas - numatyti reguliavimo laikymosi išlaidas ir šalutinius jo
efektus. Šis tikslas įgyvendinamas vertinant teisės akto projektą dviem etapais. Tarkim Airijoje
naudojamas RIA susideda iš Screening RIA ir Full RIA. Pirmoji dalis taikoma visai pradinei
įstatymų leidybai (išskyrus saugumo, baudţiamosios teisės ir kt. teisės aktus). Jei pirmoji dalis
parodo, kad teisės aktų pasiūlymai yra svarbūs išlaidų ar įtakos prasme, taikoma ir antroji dalis.
Pavyzdţiui, antroji dalis yra taikoma tada, kai teisės aktas gali padaryti neigiamą įtaką nacionalinei
5
Manual for conducting Standart Cost Model measurements. June 2005. P. 4-5, http://www.amvab.dk/sw7440.asp
6
Communication on Better Regulation for Growth and Jobs in the European Union. Minimising administrative costs
imposed by legislation. COM (2005) 97 final. P. 15.
7
Ţr. oficialų Adviescollege toetsing administratieve lasten (ACTAL) puslapį internete.
http://www.actal.nl/default.asp?CMS_ITEM=6B0B9D371F6C475B83A846B74A5AE7D1X2X44271X67).
8
konkurencijos teisei, socialiai paţeidţiamoms grupėms ir pan.8 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis
metodas naudojamas reguliavimo įtakai vertinti, t.y. neapsiribojama vien administracine našta.
Lietuvoje RIA principai dalinai naudojami pagal specialią metodiką vertinant sprendimų projektus 9.
Manytina, kad bazinio bei išplėstinio vertinimo pagal Sprendimų poveikio vertinimo metodiką metu
taip pat galėtų būti vertinama ir administracinė našta. Tai būtų teisės aktų projektų ex-ante
administracinės naštos įvertinimas.
8
Report on the Introduction of Regulatory Impact Analysis. Rtoinn and Taoisigh. Department of the Taoiseach. 2004.
http://www.regulatoryreform.ie
9
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas ,,Dėl sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir
įgyvendinimo” // Valstybės ţinios. 2003, Nr. 23-975.
9
2.1.2. Metodikos taikymo ypatumai
Administracinės naštos šaltinis - įpareigojimas pateikti informaciją
Administracinę naštą sukelia teisės aktuose numatytų įpareigojimų pateikti informaciją vykdymas.
Įpareigojimas pateikti informaciją – tai teisės akte įtvirtintas įpareigojimas pateikti informacijos
pateikimo dokumentus valstybinėms institucijoms arba valstybinių institucijų įgaliotiems
privatiems asmenims. Kitaip tariant, tai teisės akte numatyta verslo subjekto pareiga gauti, paruošti,
kaupti informaciją ir/ar vėliau ją pateikti valstybės ar savivaldybės institucijoms arba kitiems
asmenims. Nėra svarbu, kam vykdomas įpareigojimas pateikti informaciją, svarbiausia yra tai, kad
jis būtų numatytas teisės akte ir dėl jo laikymosi verslo subjektas patirtų tam tikras išlaidas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra svarbu, ar informacija (numatyta teisės aktuose)
pateikiama savanoriškai, ar ne: jeigu dėl to įmonė patiria išlaidų, tai turi būti laikoma administracine
našta. Pvz., prašymas išduoti leidimus uţsiimti tam tikra veikla arba prašymas suteikti subsidiją
pateikiamas savanoriškai, tačiau, jį pateikus, vėliau atsiranda įpareigojimai parengti tam tikrą
informaciją. Kita vertus, Danijoje savanoriškas informacinių prievolių vykdymas vertinamas tik
tada, kai jas vykdyti būtina, įmonei norint sėkmingai veikti rinkoje 10. Uţsienio metodikose
nepateikiama konkrečių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima atskirti, kada verslo subjektas „veikia
rinkoje”. Galima manyti, kad tokiu atveju analizuojamas daugelio verslo subjektų elgesys: jei
dauguma verslo subjektų savanoriškai vykdo neprivalomus įpareigojimus pateikti informaciją, tada
jie yra įvertinami. Tokias savanoriško pobūdţio prievoles būtina įvertinti, nes tokiu būdu galima
identifikuoti reguliavimo sritis, kurias galima supaprastinti. Nyderlanduose administracine našta
nelaikoma toks informacijos rinkimas, kaupimas ar pateikimas, kuris sietinas išimtinai tik su
įmonės savireguliacija (t.y. jeigu informacija renkama pačios įmonės reikmėms ir tokio rinkimo
teisės aktai nereglamentuoja). Ţinoma, jeigu valstybė tokią savireguliaciją įtvirtintų įstatymiškai,
tokiu atveju įmonė susidurtų su administracine našta11. Danijoje administracine našta laikoma tik ta
administracinių išlaidų dalis, kurią verslo subjektai patiria vien dėl teisės aktuose įtvirtintų
privalomų reikalavimų (t.y., jeigu verslo subjektas tam tikrą administracinę veiklą vykdo, nepaisant
to, ar ji nustatyta įstatymais ar ne, dėl to atsiradusios išlaidos nėra laikomos administracine našta) 12.
Taikant Metodiką laikoma, kad visi įpareigojimai pateikti informaciją yra privalomi, nebent
ekspertinio vertinimo metu nustatoma priešingai. Įpareigojimas pateikti informaciją ekspertinio
vertinimo būdu gali būti pripaţintas neprivalomu tuo atveju, jei verslo subjektas jo gali nesilaikyti ir
nepatirti dėl to neigiamų pasekmių (teisės akte nustatyta dispozityvi norma arba uţ įpareigojimo
pateikti informaciją nesilaikymą teisės aktuose nenumatyta sankcijų). Neprivalomų įpareigojimų
pateikti informaciją laikymosi išlaidos į verslo subjekto patiriamą administracinę naštą
įskaičiuojamos tada, kai nustatoma, kad tokio neprivalomo įpareigojimo verslo subjektas laikosi.
10
Manual for Conducting Standart Cost Model Measurements. June 2005 //
http://www.amvab.dk/graphics/Byrdebarometer/Procesguide/Fase_3/AMVAB-manual-engelsk-version.doc
11
The Standart Cost Model. A framework for defining and quantifying administrative burdens for businesses //
http://www.oecd.org/dataoecd/32/54/34227698.pdf; P.10.
12
Manual for Conducting Standart Cost Model Measurements. June 2005 //
http://www.amvab.dk/graphics/Byrdebarometer/Procesguide/Fase_3/AMVAB-manual-engelsk-version.doc
10
Verslo subjektų, kurie laikosi neprivalomų įpareigojimų pateikti informaciją, skaičių galima
nustatyti remiantis patikimais duomenimis, Pavyzdţiui, kai yra duomenų kiek iš viso išduota
licencijų ir pan. Tačiau neprivalomus įpareigojimus pateikti informaciją reikėtų atskirti nuo įmonės
savireguliacijos, kuri negali būti laikoma administracine našta.
Metodikos taikymo apimtis
Atkreiptinas dėmesys, jog Danija ir Nyderlandai metodikas įgyvendina praktiškai visa apimtimi –
vertinama daugumos teisės aktų sukeliama administracinė našta. Nyderlanduose administracinė
našta praktiškai visų teisės sričių atţvilgiu buvo įvertinta per kelis mėnesius, tačiau toks įvertinimas
atliekamas tik kartą per 4 metus. Tuo tarpu Norvegija ir Švedija pradiniame etape metodiką
įgyvendino tik vertinant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą. Dalinis įgyvendinimas motyvuojamas
tuo, jog šiose šalyse būtina patikrinti, ar metodika tinkama, tam nenaudojant didelių išteklių13. Toks
pasirinkimas racionalus, kadangi įgyvendinimo metu gali išryškėti tam tikri metodikos trūkumai bei
netobulumai, kurie gali iškreipti gaunamus rezultatus.
Manytina, kad Lietuvoje tikslingiausia iš pradţių Metodiką taikyti atskiro teisės akto teisės aktų
grupės ar verslo srities atţvilgiu, taip patikrinant jos tinkamumą, bei išryškinat trūkumus, kuriuos
bus galima ištaisyti. Be to, toks įvertinimas nepareikalaus didelių lėšų. Pradiniam vertinimui reikėtų
atsirinkti pačias problematiškiausias sritis.
Valstybinio reguliavimo buvimas
Pirminė prielaida nustatant, ar įpareigojimas pateikti informaciją sukelia administracinę naštą, yra
valstybinis reglamentavimas. Nėra svarbu, ar informaciją reikia pateikti valstybės institucijoms ar
trečiajai šaliai. Svarbu tai, kad tokia pareiga nustatyta valstybiniu reguliavimu. Valstybinis
reguliavimas gali būti suprantamas skirtingai, atsiţvelgiant į valstybių teisinių sistemų specifiką.
Pavyzdţiui, Nyderlanduose jis apibrėţiamas kaip visuotinai privalomas reglamentavimas, apimantis
įstatymus, vykdomuosius orderius, tarybų orderius, ministerijų nutarimus, decentralizuotų
valstybinių institucijų (pvz., municipalinių ar provincijos tarybų) sprendimus. Valstybinėmis
institucijomis yra laikomos visos institucijos, kurias iš principo kontroliuoja ir finansuoja pati
valstybė14.
Administracinės naštos priskyrimas teisės aktams
Jei Metodika taikoma apskaičiuoti administracinę naštą, kurią sukelia įstatyme numatyti
įpareigojimai pateikti informaciją, tokiu atveju į administracinę naštą įskaičiuojama ir tiesiogiai su
įstatyme numatytų įpareigojimų pateikti informaciją įgyvendinimu susijusios poįstatyminiuose
teisės aktuose įtvirtintų įpareigojimų laikymosi išlaidos. Jei ekspertinio vertinimo metu nustatoma,
kad keli teisės aktai, kurie nėra detalizuojantys ar įgyvendinantys vienas kitą, įtvirtina tuos pačius
13
The administrative burden declaration. A common approach open to everyone //
http://www.regeringen.se/content/1/c6/03/46/24/37399853.pdf
14
The Standart Cost Model. A framework for defining and quantifying administrative burdens for businesses. //
http://www.oecd.org/dataoecd/32/54/34227698.pdf; P.10.
11
įpareigojimus pateikti informaciją, jų sukeliama administracinė našta lygiomis dalimis padalijama
kiekvienam teisės aktui. Šiuo atveju remiamasi Nyderlandų15. Danijos metodikoje taip pat
įtvirtinta, jog tuo atveju, kai du skirtingi teisės aktai reikalauja tokios pačios informacijos pateikimo,
dėl to patirtos išlaidos turi būti dalijamos po lygiai tarp šių dviejų teisės aktų. Tam tikros taisyklės,
apibūdinančios, kaip verslas turi atlikti įpareigojimą pateikti informaciją, nėra laikomos atskirais
informaciniais įsipareigojimais16. Jei tas pats įpareigojimas pateikti informaciją nustatytas įstatyme
ir poįstatyminiame akte, jo sukeliama administracinė našta priskiriama tam teisės aktui, kuriam
taikoma Metodika. Pavyzdţiui, jei skaičiuojama įstatymo sukeliama administracinė našta,
poįstatyminiame akte įtvirtintų tų pačių įpareigojimų pateikti informaciją sukeliama administracinė
našta priskiriama įstatymui, bet ne poįstatyminiam aktui; jei Metodika taikoma poįstatyminiam
aktui, jame įtvirtintų įpareigojimų pateikti informaciją (kurie yra tapatūs įstatyme įtvirtintiems
įpareigojimams pateikti informaciją) sukeliama administracinė našta priskiriama poįstatyminiam
aktui; jei Metodika taikoma ir įstatymui, ir poįstatyminiam aktui, juose įtvirtintų tapačių
įpareigojimų pateikti informaciją sukeliama administracinė našta priskiriama arba įstatymui, arba
poįstatyminiam aktui.
Metodiką taikantys subjektai
The Standart Cost Model principais pagrįstą administracinės naštos įvertinimą uţsienio valstybėse
paprastai atlieka privačios konsultacinės įmonės, priţiūrint kompetentingai valstybinei institucijai,
kaip koordinuojančiam subjektui. Taip pat galimas atvejis, kai įvertinimą pagal nustatytą metodiką
atlieka pačios valstybinės institucijos pagal kompetenciją (pavyzdţiui Finansų ministerija dėl teisės
aktų, susijusių su įpareigojimas pateikti informaciją apie mokesčių mokėjimą, Aplinkos ministerija
– dėl įpareigojimų pateikti informaciją apie taršą).
Atsiţvelgiant į tai, Metodika siūloma vadovautis valstybinės institucijoms, atsakingoms uţ teisės
aktuose numatytų įpareigojimų teikti informaciją vykdymo uţtikrinimą, nustačius atitinkamo
vertinimo poreikį. Metodiką taip pat siūloma taikyti priėmus sprendimą atlikti sprendimų projektų
poveikio išplėstinį vertinimą.
Ūkio ministerijai siūlytume priskirti administracinės naštos vertinimą koordinuojančio subjekto
vaidmenį. Todėl pagal Metodikos nuostatas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija turėtų teikti
metodinius nurodymus ir išaiškinimus valstybinėms institucijoms dėl Metodikos taikymo, kaupti,
sisteminti ir analizuoti valstybinių institucijų atliktų administracinės naštos tyrimų duomenis.
Administracinės naštos įvertinimo išraiška
Nustatyta ir įvertinta administracinė našta išreiškiama pinigine verte arba pateikiant teisės akte
numatytų įpareigojimų pateikti informaciją (arba informacijos vienetų) skaičių ir/ar jo pokytį
(lyginant su ankstesnės redakcijos teisės akte nustatytu įpareigojimų pateikti informaciją ar
informacijos vienetų skaičiumi). Pastarasis būdas rekomenduotinas vertinant teisės aktų projektų
15
The Standart Cost Model. A framework for defining and quantifying administrative burdens for businesses. P. 17.
http://www.oecd.org/dataoecd/32/54/34227698.pdf
16
Manual for conducting Standart Cost Model measurements”. June 2005. P. 37-38 http://www.amvab.dk/sw7440.asp
12
sukeliamą administracinę naštą. Administracinė našta taip pat gali būti išreiškiama ir laiko, kuris
sugaištamas įpareigojimų pateikti informaciją vykdymui, sąnaudomis, jeigu pinigine verte ją
įvertinti sudėtinga, o vien įpareigojimų pateikti informaciją (arba informacijos vienetų) skaičiaus
nustatymas nėra pakankamai informatyvus. Remiantis uţsienio patirtimi, nereikšmingos išlaidos ar
laiko sąnaudos nevertinamos. Prieš pradedant administracinės naštos vertinimą, reikėtų apsibrėţti,
kas laikytina nereikšminga našta. Pavyzdţiui, Danijoje teisės aktai, kurie įvertinti kaip sukuriantys
maţiau nei 100 valandų administracinio darbo (atliekant informavimo veiksmus), taikant metodiką
nevertinami.
Administracinę naštą sudarantys kaštai
Administracinė našta – tai kaštai, kuriuos patiria juridiniai asmenys, vykdydami teisės aktuose
numatytus įpareigojimus pateikti informaciją apie jų veiklą arba gaminius valstybinėms
institucijoms arba valstybinių institucijų įgaliotiems privatiems asmenims. Tokia sąvoka
suformuluota atsiţvelgiant į Europos Sąjungos administracinės naštos sumaţinimo metodologijos
projekte “EU Net Administrative Cost Model” pateiktą administracinių kaštų sąvoką. Jais laikomos
išlaidos, susijusios su informavimo ir pranešimo įpareigojimais, nustatytais teisės aktų (toliau
detalizuojama, kad teisės aktai gali būti tarptautinės, nacionalinės, ES ir regioninės kilmės)17.
Pagal Metodiką administracinę naštą sudaro šie įpareigojimų pateikti informaciją vykdymo kaštai:
1) atlyginimas juridinio asmens darbuotojams - darbo uţmokesčio dalis, skirta atlyginti uţ
darbą rengiant ir teikiant informavimo dokumentus, taip pat nuo šios darbo uţmokesčio
dalies juridinio asmens mokama valstybinio socialinio draudimo įmoka;
2) atlygis juridinio asmens samdomiems išoriniams konsultantams uţ jų suteiktas paslaugas,
reikalingas informavimo dokumentams parengti ir pateikti;
3) išlaidos turtui įsigyti, jei šis turtas reikalingas įpareigojimo pateikti informaciją vykdymui ir
tik jeigu teisės aktai reikalauja atitinkamą turtą įsigyti;
4) išlaidos apmokėti uţ paslaugas (transporto priemonių ar įrangos patikrinimą, įrangos
sertifikavimą, darbuotojų mokymą, darbuotojų atestaciją, specialius tyrimus, kt.), jei šios
paslaugos reikalingos įpareigojimo pateikti informaciją vykdymui ir tik jeigu teisės aktai
reikalauja atitinkamas paslaugas pirkti;
5) pridėtinės išlaidos.
Priklausomai nuo to, kas vykdo įpareigojimą pateikti informaciją bei informavimo veiksmus kaštai
skirstomi į vidinį ir išorinį tarifus.
17
Minimizing administrative costs imposed by legislation. Detailed outline of a possible EU net Administrative Cost
Model. COM(2005)97 final. P. 8, 10. Ţr. Communication on Better Regulation for Growth and Jobs in the European
Union. Minimising administrative costs imposed by legislation. COM (2005) 97 final. P. 8, 10.
http://www.europa.eu.int/comm/enterprise/regulation/better_regulation/docs/sec_2005_175.pdf
13
Vidinis tarifas - vidutinis valandinis juridinio asmens darbuotojų, rengiančių ir teikiančių
informavimo dokumentus, darbo uţmokestis. Vidinis tarifas susideda: a) statistinis darbuotojo,
atliekančio informavimo veiksmus, valandinis atlyginimas18 (prie atlyginimo išlaidų priskiriamas ir
darbdavio uţ darbuotoją mokamos 31 proc. dydţio socialinio draudimo įmokos); b) materialinės
išlaidos (skirtos pirkti daiktams, būtiniems vykdant įpareigojimą pateikti informaciją).
Išorinis tarifas – vidutinė valandinė išorinių konsultantų paslaugų, teikiamų rengiant informavimo
dokumentus, kaina. Išoriniu konsultantu laikomas asmuo (ne verslo subjekto darbuotojas), kuris
atlieka funkcijas, reikalingas vykdyti informaciniam įpareigojimui (pagal poreikį samdomi
apskaitininkai, teisininkai ir pan.). Išorinis tarifas susideda iš atlyginimo ir materialinių išlaidų,
susijusių su išoriniais konsultantais, jei šios išlaidas patiriamos tam, kad būtų įvykdytas
įpareigojimas pateikti informaciją. Išorinis tarifas apskaičiuojamas pagal įprastą verslo srityje
taikomą komercinį atlygį.
Atskirai paminėtinos pridėtinės išlaidos. Jos skaičiuojamos tuo atveju, jei gaunami visiškai
patikimi jas įrodantys duomenys. Pridėtinėmis išlaidomis laikomos išlaidos, patirtos dėl nuomos,
elektros, šilumos mokesčių ir pan. Nyderlanduose pridėtinės išlaidos apskaičiuojamos kiekvienu
atveju atskirai ir daţniausiai nėra didelių dydţių. Danijoje bendras pridėtinių išlaidų dydis yra
laikomas 25 proc. nuo išorinio ar vidinio tarifo (su tam tikromis išimtimis atsiţvelgiant į veiklos
rūšį).
Specifinių išlaidų kategorijų vertinimas
Pastebėtina, jog į administracinę naštą neįskaičiuojami Lietuvos Respublikoje nustatyti ir verslo
subjekto mokami mokesčiai (pavyzdţiui, verslo subjekto mokamas ţemės mokestis į administracinę
naštą įskaičiuojamas nebus, nes jis nesusijęs su įpareigojimo pateikti informaciją vykdymu) ir
rinkliavos (išskyrus, kada jie mokami uţ valstybės ar savivaldybės įstaigų teikiamas paslaugas,
kuriomis naudotis būtina tam, kad būtų įvykdytas įpareigojimas pateikti informaciją bei tuo atveju,
jei jie yra sudėtinė išlaidų, patiriamų dėl įpareigojimų pateikti informaciją vykdymo, dalis). Darbo
uţmokestis į metodikos skaičiavimą bus įtraukiamas įskaičiuojant tokius mokėtinus mokesčius,
kurie yra įskaičiuojami į Lietuvos statistikos metraštyje pateikiamus bruto darbo uţmokesčio
dydţius pagal ekonominės veiklos rūšis ir profesines grupes. Apskaičiuojant darbo uţmokestį, taip
pat pridedama darbdavio uţ darbuotoją mokama 31 proc. dydţio socialinio draudimo įmoka.
Apskaičiuojant administracinę naštą dėl įpareigojimų pateikti informaciją laikymosi gauta nauda
(pajamos, pelnas ar kita nauda) neskaičiuojama, todėl ir administracinė naštos dydis nustatomas
neatsiţvelgiant į gautą naudą (t.y. nemaţinamas gautos naudos suma). Be to, į administracinę naštą
neįskaičiuojamos informacinių įpareigojimų vykdymo išlaidos, susijusios su prarasta apyvarta, taip
pat išlaidos, kurios yra padengiamos iš valstybės, savivaldybės ar Europos Sąjungos fondų lėšų. Į
administracinę naštą neįskaičiuojamos verslo subjekto dėl bylinėjimosi patirtos išlaidos. Danijoje
bylinėjimosi išlaidos laikomos nesusijusiomis su įpareigojimais pateikti informaciją ir į
18
Remiamasi naujausiame Lietuvos Statistikos metraštyje pateikiamais vidutiniais bruto darbo uţmokesčio dydţius
pagal profesines grupes ir išsilavinimą.
14
administracinę neįskaičiuojamos, išskyrus atvejus, kada bylinėjimasis verslo subjektams yra
įprastas (daţnas bylinėjimasis gali rodyti tam tikrus teisės akto trūkumus, pavyzdţiui,
sudėtingumą). Šioje Metodikoje bylinėjimosi išlaidos nelaikomos susijusiomis su įpareigojimų
pateikti informaciją vykdymu, todėl jų skaičiavimo atsisakyta19.
Metodika taikoma įvertinti išlaidoms, patiriamoms vien dėl būtinybės pradėti laikytis teisės aktų
(pavyzdţiui, darbuotojų apmokymas kaip taikyti teisės aktus, naujos įrangos pirkimas ir pan.).
Į administracinę naštą įskaičiuojamos įpareigojimų pateikti informaciją vykdymo išlaidos,
susijusios su verslo subjekto patikrinimu (vietoje). Patikrinimas laikomas įpareigojimu pateikti
informaciją, nes jo metu tikrinantysis subjektas gauna tam tikrus duomenis.
Jei įpareigojimo pateikti informaciją vykdymas susijęs su tam tikrų būtinų tyrimų atlikimu
(pavyzdţiui, kad būtų surinkti tam tikri specifiniai duomenys), tyrimo išlaidos taip pat
įskaičiuojamos į administracinę naštą.
Išlaidos dėl transporto priemonių ar įrangos patikrinimo, jei tokie patikrinimai yra būtini pagal
teisės aktus (t.y. laikomi įpareigojimų pateikti informaciją vykdymu), o patikrinimo metu teikiami
duomenys laikytini informacijos vienetais, įskaičiuojamos į administracinę naštą. Čia remiamasi
Nyderlandų metodika. Beje, atkreiptinas dėmesys, kad Nyderlanduose išlaidos, patirtos fizinių
asmenų patikrinimo metu (pvz. mokymas ar patikrinimas priėmimo į darbą metu) nelaikomos
administracine našta20. Išlaidos dėl atestacijos (sertifikavimo) pripaţįstamos administracine našta
tik tais atvejais, kada atestacija (sertifikavimas) būtini pagal įstatymą. Pavyzdţiui, išlaidos,
susijusios su įpareigojimų pateikti informaciją vykdymu dėl būtinos pagal teisės aktus darbuotojo
atestacijos, bus įskaičiuojamos į administracinę naštą.
Įpareigojimai pateikti informaciją, susiję su valstybės ar savivaldybės teikiamu subsidijavimu,
laikomi administracine našta (net tuo atveju, jei verslas dėl subsidijavimo kreipiasi savanoriškai).
Administracinės naštos nustatymo ir įvertinamo tvarka ir eiliškumas
Ekspertinio vertinimo būdu identifikuojami teisės akto sukuriami įpareigojimai pateikti informaciją,
įpareigojimų kiekis ir apimtis:
1) Nustatoma kiek ir kokių įpareigojimų pateikti informaciją numato teisės aktas, kokius
informavimo dokumentus teisės aktas reikalauja teikti. Taip pat nustatoma įpareigojimų pateikti
informaciją kilmė – teisės aktai (tarptautinės teisės aktai, Europos Sąjungos teisės aktai, įstatymai,
poįstatyminiai teisės aktai), kurie sąlygojo atitinkamo įpareigojimo įtvirtinimą teisės akte, kurio
sukeliama administracinė našta yra nustatoma.
Pavyzdys: Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Generalinio
direktoriaus 2004 m. gruodţio 10 d. įsakymu Nr. DĮ-245 patvirtinta metinio periodiškumo Paukščių
19
Manual for conducting Standart Cost Model measurements”. June 2005. P. 13 http://www.amvab.dk/sw7440.asp
20
The Standart Cost Model. A framework for defining and quantifying administrative burdens for businesses P. 41.
http://www.oecd.org/dataoecd/32/54/34227698.pdf).
15
peryklų struktūros ir panaudojimo statistinė ataskaita ŢŪ-16 (Ţin., 2004, Nr. 182-6756), tiesiogiai
nurodant, kad į ataskaita patvirtinta atsiţvelgiant į 1977 m. liepos 29 d. Europos Komisijos
reglamentą (EEB) Nr. 1868/77, nusakantį išsamias Reglamento EEB Nr. 2782/75 dėl perinti skirtų
kiaušinių bei ūkiuose auginamų paukščių jauniklių gamybos ir prekybos taikymo taisykles. Šiuo
atveju įpareigojimo pateikti informaciją kilme laikytini ES teisės aktai.
Šio etapo metu teisės akte ar teisės aktų grupėje nustatomos tos normos, kurios sukelia konkrečias
verslo subjekto patiriamas išlaidas. Tai yra, identifikuojamos teisės normos, kurios nustato
įpareigojimus pateikti informaciją (angl. information obligations). Šis būdas pirmiausia pradėtas
naudoti administracinės naštos apskaičiavimo metodikoje Nyderlanduose, vėliau – Danijoje ir
kitose ES šalyse. Įpareigojimus pateikti informaciją sudaro tos teisės normos, kurios verslo
subjektui nustato įpareigojimus pateikti (arba kaupti tam, kad būtų galima pareikalavus pateikti)
tam tikrus duomenis. Šie duomenys daţniausiai turi būti pateikiami valstybės institucijoms, tačiau
kartais ir kitiems subjektams. Pavyzdţiui, įstatyme verslo subjektui numatyta prievolė pateikti
statistines ataskaitas yra įpareigojimas pateikti informaciją. Kita vertus, įpareigojimus pateikti
informaciją būtina atriboti nuo vadinamųjų „turinio įpareigojimų” (angl. content obligations), t. y.
įpareigojimų verslo subjektui atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų atlikimo, kai tai
nesusiję su informacijos pateikimu kitiems subjektams. Pavyzdţiui, verslo subjekto pareiga
sumokėti mokesčius yra turinio įpareigojimas, o reikalavimas informuoti apie mokesčių
sumokėjimą – įpareigojimas pateikti informaciją. Paţymėtina, kad tik tos prievolės, kurios
susijusios su įpareigojimų pateikti informaciją vykdymu, sukelia administracinę naštą 21. Tokie
reguliacinio pobūdţio reikalavimai, arba turinio prievolės, be abejo, taip pat yra svarbūs ir verslo
subjektui sukelia tam tikras jų vykdymo išlaidas. Kai kuriose ES valstybėse tokios teisės akto
sukeliamos išlaidos apskaičiuojamos, remiantis jau minėtu reguliavimo poveikio testu (Regulatory
Impact Assessment).
2) Nustatomas juridinių asmenų, kurie privalo teikti kiekvieną identifikuotą informavimo
dokumentą, skaičius bei tai, kiek kartų per vienerius metus privalo būti teikiamas kiekvienas
identifikuotas informavimo dokumentas.
Pavyzdys: Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Generalinio
direktoriaus 2004 m. gruodţio 7 d. įsakymas Nr. DĮ-240 (Ţin., 2004 Nr. 183-6777) reikalauja teikti
informavimo dokumentą - mėnesinio periodiškumo statistinę Statybinių medţiagų ir gaminių kainų
ataskaitą KA-19. Šis reikalavimas taikomas visų nuosavybės formų statybos įmonėms. Lietuvos
statistikos metraštyje 2005 nurodoma, kad 2005 metais Lietuvoje veikė 3302 statybos įmonės.
Nurodytas įsakymas įtvirtina, kad ataskaita KA-19 turi būti pateikiama kiekvieną mėnesį, vadinasi,
12 kartų per vienerius metus.
3) Išskiriamos privalančių teikti informavimo dokumentus asmenų grupės, kurioms priklausantys
asmenys (palyginus su kitais asmenimis, privalančiais teikti tokius pačius informavimo
21
The Standart Cost Model. A framework for defining and quantifying administrative burdens for businesses //
http://www.oecd.org/dataoecd/32/54/34227698.pdf; P.8.
16
dokumentus) patiria skirtingus įpareigojimų vykdymo kaštus arba kurių patiriami įpareigojimų
vykdymo kaštai sudaro didesnę ar maţesnę lyginamąją jų veiklos kaštų dalį.
Pavyzdys: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2001 m. geguţės 23 d.
įsakymu Nr. 489 patvirtintoje 3-SD formoje „Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio
draudimo įmokas“ reikalaujama pateikti duomenis apie pajamas, kurias gavo visi juridiniame
asmenyje dirbantys apdraustieji. Todėl tokiu atveju tikslinga juridinius asmenis klasifikuoti pagal
juose dirbančių darbuotojų skaičių (taip nustatant juridinius asmenis, kurie patiria didesnius
įpareigojimo vykdymo kaštus).
Verslo subjektai, susiję su pasirinkto teisės akto sukeliama administracine našta, gali būti
klasifikuojami pagal pasirinktus kriterijus. Daugiausia reikia atsiţvelgti į tuos kriterijus, kurie patys
svarbiausi išryškinant verslo patiriamos administracinės naštos skirtumus. Nerekomenduojama
klasifikuoti pagal verslo dydį, jei jis nėra reikšmingas patiriamos administracinės naštos dydţiui.
Tam tikrais atvejais verslo subjektus klasifikuoti pagal jų dydį arba ekonomikos sektorių yra
naudinga. Pavyzdţiui, OECD atliktas tyrimas parodė, kad teisinis reglamentavimas nėra
diferencijuotas atsiţvelgiant į įmonių dydį, todėl jis daţnai neproporcingai veikia maţesnes
įmones22. Tai pat svarbu, jog OECD visose valstybėse narėse atlikto tyrimo duomenimis,
administracinė našta vienam darbuotojui yra maţiausia pramonės sektoriuje, šiek tiek didesnė
paslaugų, susijusių su poveikiu aplinkai, sektoriuje, didţiausia – profesionaliųjų paslaugų
sektoriuje23. Danijos metodikoje rekomenduojama kiekvienoje verslo subjektų klasifikacijoje
apklausti tris - penkis įprastai veikiančius verslo subjektus24.
4) Išskiriamos asmenų, pasiţyminčių tipine informacijos pateikimo įpareigojimų praktika, grupės
(toliau – tikslinės grupės). Itin svarbiais administracinės naštos nustatymo ir vertinimo atvejais
atliekama tikslinėms grupėms priklausančių asmenų apklausa, siekiant nustatyti tipinę informacijos
pateikimo įpareigojimų vykdymo praktiką ir tipinės praktikos besilaikančius asmenis (pavyzdinė
apklausos anketa pateikiama Metodikos priede Nr. 1).
5) Ekspertinio vertinimo būdu nustatomi kiekvieno identifikuoto informavimo dokumento turinį
sudarantys informacijos vienetai, kuriuos turi parengti juridinio asmens darbuotojai arba išoriniai
konsultantai kiekvienam identifikuotam informavimo dokumentui.
Pavyzdys: informavimo dokumento „Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos forma FR0600“
atveju, išskirtini informacijos vienetai – prekių tiekimo ir paslaugų tiekimo sandoriai Lietuvoje; kiti
prekių tiekimo (įsigijimo) ir paslaugų tiekimo sandoriai; pirkimo ir (arba) importo PVM; PVM
atskaitos dalis; pardavimo PVM, PVM atskaita, mokėtinas (grąţintinas) PVM.
22
Red Tape in OECD countries: Challenges and Responses, Cesar Cordova-Novion, Deputy Head, Regulatory Reform
Programme, Beijing, China, September 2001. http://www.oecd.org/dataoecd/11/44/2731815.ppt).
23
The regulatory burden and administrative compliance costs for companies. A survey by the Confederation of Swedish
Enterprise, Brussels Office.
http://sn.svensktnaringsliv.se/sn/publi.nsf/Publikationerview/5739DEDFCF225E39C1256EDF005CC324/$File/PUB20
0407-007-1.pdf; P.10.
24
Manual for conducting Standart Cost Model measurements. June 2005. P. 52. http://www.amvab.dk/sw7440.asp
17
6) Ekspertinio vertinimo būdu nustatomi tipiniai informavimo veiksmai, kuriuos turi atlikti juridinio
asmens darbuotojai arba išoriniai konsultantai rengdami ir teikdami kiekvieną identifikuotą
informavimo dokumentą. Atrenkami tik tie tipiniai informavimo veiksmai, kurie uţima reikšmingą
darbuotojų ar išorinių konsultantų skiriamo laiko informavimo dokumentui rengti ir teikti dalį.
Atskiri bet tapatūs skirtingų informacijos vienetų rengimo veiksmai klasifikuojami atskirai.
Pavyzdys: rengiant informavimo dokumentus paprastai atliekami tokie informavimo veiksmai kaip
rengiamo informavimo dokumento formos nagrinėjimas; su rengiamu informavimo dokumentu
susijusių teisės aktų nuostatų analizė; konsultacijos su kitais juridinio asmens darbuotojais;
konsultacijos su valstybinės institucijos, kuriai teikiamas informavimo dokumentas, darbuotojais;
konsultacijos su išoriniais ekspertais; duomenų rinkimas; duomenų apibendrinimas (skaičiavimai ir
pan.); duomenų paaiškinimas; informavimo dokumento formos pildymas; informavimo dokumento
pristatymas. Paprastai tokie veiksmai kaip duomenų rinkimas, duomenų apibendrinimas
(skaičiavimai ir pan.), duomenų paaiškinimas klasifikuotini kiekvienam informacijos vienetui
atskirai. Informavimo dokumento „Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos forma FR0600“ atveju
tokie tipiniai informavimo veiksmai būtų duomenų apie prekių tiekimo ir paslaugų tiekimo
sandorius Lietuvoje rinkimas, duomenų apie kitus prekių tiekimo (įsigijimo) ir paslaugų tiekimo
sandorius rinkimas ir t.t.
Šio etapo metu identifikuojami informavimo veiksmai, kuriuos verslo subjektas turi atlikti tam, kad
pateiktų informavimo dokumentus. Šiame etape susiduriama su pagrindine problema – kaip
identifikuoti verslo subjekto atliekamus veiksmus? Verslo subjektas, vykdydamas teisės normą,
kiekvienu konkrečiu atveju atlieka nemaţai ir įvairaus pobūdţio veiksmų. Tam, kad išlaidų
apskaičiavimas būtų kuo tikslesnis ir kad apskaičiuojamos teisės akto sukeliamos išlaidos būtų
tiesiogiai susijusios su konkrečiu teisės aktu, rekomenduotina sudaryti baigtinį ir universalų
(taikomą bet kokio teisės akto įvertinimui) verslo subjekto atliekamų veiksmų sąrašą. Turint tokį
sąrašą, konkretūs verslo subjekto atliekami veiksmai nustatomi apklausos būdu. Pavyzdţiui,
Danijoje nustatytas 16 veiksmų sąrašas, kuris taikomas įvertinant kiekvieno teisės akto sukeliamas
išlaidas25.
7) Konsultacijų (fokus grupių, apvaliųjų stalų, interviu ir kt.) su tikslinėms grupėms priklausančiais
asmenimis būdu nustatoma kiekvieno identifikuoto tipinio informavimo veiksmo atlikimo kaina,
jam atlikti įsigytas turtas ir pirktos paslaugos. Konsultacijos (interviu) atliekamos vadovaujantis
Administracinės naštos apskaičiavimo ataskaitos forma (Administracinės naštos apskaičiavimo
ataskaitos forma pateikiama Metodikos priede Nr.2).
Kiekvieno tipinio informavimo veiksmo atlikimo kaina apskaičiuojama šia tvarka ir eiliškumu:
1) nustatoma kokie (finansininkai, juristai, techniniai darbuotojai, kt.) juridinio asmens darbuotojai
paprastai atlieka konkrečius tipinius informavimo veiksmus;
25
Manual for Conducting Standart Cost Model Measurements. June 2005 //
http://www.amvab.dk/graphics/Byrdebarometer/Procesguide/Fase_3/AMVAB-manual-engelsk-version.doc
18
2) nustatomas vidutinis valandinis juridinio asmens darbuotojų, atliekančių tipinį informavimo
veiksmą, darbo uţmokestis (vidinis tarifas);
3) nustatomas vidutinis laikas, per kurį juridinio asmens darbuotojai atlieka tipinį informavimo
veiksmą;
4) nustatoma kokių išorinių konsultantų (finansininkų, teisininkų, auditorių, verslo konsultantų, kt.)
paslaugos paprastai perkamos atliekant konkrečius tipinius informavimo veiksmus;
5) nustatoma vidutinė valandinė išorinių konsultantų paslaugų, teikiamų rengiant informavimo
dokumentus, kaina (išorinis tarifas);
6) nustatomas vidutinis laikas, kurį išoriniai konsultantai teikia paslaugas atliekant tipinį
informavimo veiksmą;
7) nustatomas turtas, kurį reikia įsigyti tipinio informavimo veiksmo atlikimui ir jo vidutinė kaina.
Nustačius, kad tipinio informavimo veiksmo atlikimui reikia įsigyti ilgalaikį turtą, nustatomas
vidutinis jo nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpis, turto kaina dalinama iš vidutinio amortizacijos
laikotarpio taip nustatant turto vienerių metų kainą. Turto įsigijimas laikomas atskiru tipiniu
informavimo veiksmu, o jo kaina (ilgalaikio turto įsigijimo atveju – jo vienerių metų kaina) –
tipinio informavimo veiksmo kaina;
8) nustatomos paslaugas, kurias reikia pirkti tipinio informavimo veiksmo atlikimui ir jų vidutinė
kaina. Paslaugų pirkimas laikomas atskiru tipiniu informavimo veiksmu, o jų kaina – tipinio
informavimo veiksmo kaina.
Skaičiuojant informavimo veiksmo, kuris atliekamas vykdant teisės normoje numatytus
reikalavimus vertę, susiduriama su duomenų šaltinio ir jo patikimumo problema. Kiekvienas
veikiantis verslo subjektas gali patirti skirtingų kategorijų ir dydţių išlaidas. Tam, kad apskaičiuotos
teisės akto laikymosi išlaidos būtų kiek įmanoma tikslesnės, informavimo veiksmo vertė yra
apskaičiuojama remiantis statistiniais duomenimis. Pavyzdţiui, apskaičiuojant, kiek kainuoja
darbuotojui parengti statistinę ataskaitą, imamas statistinis, o ne toje įmonėje taikomas darbuotojo
atlyginimo dydis. Be to, apklausus tam tikrą verslo subjektų skaičių, jų apklausos rezultatai yra
tarpusavyje lyginami ir sprendţiama, ar visų respondentų pateikti duomenys gali būti patikimi. Tuo
atveju, jei verslo subjektas nurodo patiriantis akivaizdţiai didesnes ar maţesnes išlaidas nei kiti
verslo subjektai, tokio respondento duomenys į bendrą išlaidų apskaičiavimą neįtraukiami.
Administracinei naštos apskaičiavimo detalumas
Administracinė našta apskaičiuojama pagal Metodikoje nurodytas formules. Apskaičiuotos teisės
akto sukeliamos išlaidos niekada neatspindi visų verslo subjekto patiriamų išlaidų. Taip yra dėl
kelių prieţasčių. Pirma, konsultuojantis arba apklausiant verslo subjektą apie jo atliekamus
veiksmus vykdant teisės normų reikalavimus ir dėl to patiriamas išlaidas, neišvengiama
konsultacijos ar apklausos subjektyvumo. T.y. verslo subjektas savo atliekamą veiksmą ar dėl jo
19
vykdymo patirtas išlaidas gali apibūdinti nepakankamai tiksliai, vengti pateikti duomenis ir pan.
Antra, visada sudėtinga išsiaiškinti tas išlaidas, kurias verslo subjektas patiria netiesiogiai, pvz.,
kiek kiekvienam darbuotojui tenka išlaidų, susijusių su patalpos nuoma, šildymu ir pan. Trečia,
visas teisės akto sukeliamų išlaidų dydis yra pagrįstas statistiniais duomenimis, kurie nedaţnai
atnaujinami. Dėl to, teisės akto sukeliamų išlaidų dydis turi būti koreguojamas pagal besikeičiančius
statistinius duomenis. Ketvirta, paprastai apklausiama tik nedidelė dalis visų verslo subjektų, o
rezultatai ekstrapoliuojami verslo sektoriaus, teisinio reguliavimo srities ar nacionaliniu lygmeniu.
Todėl sunku tikėtis, kad bus tiksliai atspindėta bendra būklė, remiantis vien tiriamos tikslinės verslo
subjektų grupės duomenimis.
20
2.1.3. Įvertinimo rezultatai ir jų panaudojimas
Gali atrodyti, kad teisės akto sukeliamos išlaidos visada išreiškiamos tik pinigine verte. Vis dėlto
šias išlaidas galima apibūdinti ir kitais matais, pvz., teisės normoje numatytų informacijos vienetų
ar jiems sugaištamo laiko pokyčiu per tam tikrą laiką. Toks išlaidų apskaičiavimas yra maţiau
informatyvus, tačiau gali būti sėkmingai naudojamas, kai teisės akto sukeliamas išlaidas būtina
apskaičiuoti greičiau, pvz., kai apskaičiuojamos teisės akto projekto sukeliamos išlaidos, taip pat kai
išlaidų apskaičiavimas yra atnaujinamas.
Gauti administracinės naštos įvertinimo rezultatai gali būti naudojami keliais būdais. Pirma, juos
galima lyginti su atitinkamais kitų valstybių administracinės naštos rodikliais ir nustatyti sritis
(verslo, teisinio reglamentavimo), kuriose administracinė našta turi būti maţinama. Antra,
duomenys gali būti lyginami tarpusavyje. Pvz., jeigu administracinė našta tam tikrose verslo srityse
labai skiriasi, tai gali būti laikoma ţenklu, jog administracinė našta šiose srityse neproporcingai
didelė ir ją reikėtų maţinti paprastinant reglamentavimą (nustatyti paprastesnes ataskaitų formas
arba kai kurių visiškai atsisakyti, įtvirtinti retesnį pateikimo periodiškumą ir pan.) ar panaudojant
technologinius sprendimus (plačiau pritaikyti informacines technologijas, keistis duomenimis tarp
institucijų). Trečia, po kelių administracinės naštos įvertinimų gauti duomenys parodo šios naštos
pokyčius per tam tikrą laiką. Tokiu būdu galima stebėti ir kontroliuoti nepageidaujamą
administracinės naštos dydį. Ketvirta, galima nustatyti institucijas, kurių veikla sukelia didţiausią
administracinę naštą, ir atsiţvelgiant į tai, įpareigoti ją maţinti.
21
2.1.4. Administracinės naštos verslui nustatymo ir įvertinimo metodika
Projektas PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2005 m. ........... ... d. įsakymu Nr. ..
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ši Administracinės naštos verslui nustatymo ir įvertinimo metodika (toliau – Metodika)
yra taikoma nustatyti teisės aktuose įtvirtintų įpareigojimų teikti informaciją vykdymo kaštus (teisės
aktų sukuriamą administracinę naštą). Metodika taip pat taikoma numatyti teisės aktų projektuose
nustatytų įpareigojimų teikti informaciją vykdymo kaštus. Administracinė našta nustatoma siekiant
įvertinti teisės aktų projektų pagrįstumą, taip pat – galiojančių teisės aktų normų atsisakymo ir
pakeitimo poreikius.
2. Metodika parengta remiantis Standartinių kaštų modeliu, taip, kaip jis apibrėţtas 2005 m.
spalio 21 d. Komisijos komunikate (EB) Nr. COM(2005)518 dėl ES bendros metodologijos teisės
aktais sukurtiems administraciniams kaštams įvertinti.
3. Metodika taikoma nustatant ir įvertinant privačių juridinių asmenų, įstatymų nustatyta
tvarka turinčių teisę verstis savarankiška komercine, gamybine arba profesine ir kita panašaus
pobūdţio veikla, patiriamą administracinę naštą. Esant poreikiui Metodika mutatis mutandis gali
būti taikoma nustatant ir įvertinant kitų privačių ir viešųjų juridinių asmenų bei fizinių asmenų
patiriamą administracinę naštą.
4. Metodika vadovaujasi valstybinės institucijos, atsakingos uţ teisės aktuose numatytų
įpareigojimų teikti informaciją vykdymo uţtikrinimą, nustačiusios atitinkamo vertinimo poreikį.
Vertinimo poreikiai nustatomi valstybinėms institucijoms pagal kompetenciją rengiant šakinius
administracinės naštos atskirose ūkio srityse maţinimo planus (ex post vertinimas). Šiais atvejais
Metodiką taiko uţ plano įgyvendinimą atsakinga institucija, jei pačiame plane nenumatoma kitaip,
kuri gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir /ar mokslo institucijas. Į šakinius administracinės
naštos atskirose ūkio srityse maţinimo planus neturi būti įtraukiamas teisės aktų sukeliamos
administracinės naštos vertinimas, jei jų sukeliama administracinė našta yra neţymi, taip pat tų
teisės aktų, kurių sukeliamos administracinės naštos sumaţinimas yra neįmanomas. Šakiniai
administracinės naštos atskirose ūkio srityse maţinimo planai rengiami konsultuojantis su
atitinkamose ūkio šakose veikiančių verslo subjektų atstovais.
5. Metodika taip pat taikoma atliekant sprendimų projektų poveikio išplėstinį vertinimą, jei
bazinio vertinimo metu nustatoma, kad teikiamas sprendimas gali sukurti didelę papildomą
administracinę naštą (ex ante vertinimas). Šiais atvejais Metodiką taiko sprendimo projekto
rengėjai, kurie gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir /ar mokslo institucijas.
22
6. Pagrindinės Metodikoje naudojamos sąvokos:
Administracinė našta – kaštai, kuriuos patiria verslo subjektai, vykdydami teisės aktuose
numatytus įpareigojimus pateikti informaciją apie jų veiklą arba gaminius valstybinėms
institucijoms arba privatiems asmenims.
Verslo subjektas – privatūs juridiniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę verstis
savarankiška komercine, gamybine arba profesine ir kita panašaus pobūdţio veikla. Juridinių
asmenų filialai ir atstovybės šioje Metodikoje laikomi atskirais verslo subjektais.
Teisės aktas – kiekvienas teisės aktas ir teisės aktų paketas, kuriame įtvirtinami įpareigojimai
pateikti informaciją. Šioje Metodikoje teisės aktais taip pat vadinami teisės aktų projektai ir jų
paketai.
Įpareigojimas pateikti informaciją – teisės akte įtvirtintas įpareigojimas pateikti informacijos
pateikimo dokumentus valstybinėms institucijoms arba privatiems asmenims. Įpareigojimais
pateikti informaciją taip pat laikomi teisės aktų reikalavimai kaupti duomenis ir juos pateikti esant
atskiram pareikalavimui (patikrinimų metu ir pan.), taip pat reikalavimai nurodyti tam tikrą
informaciją ant gaminių pakuočių, instrukcijų, etikečių aprašymų ir pan.
Informacijos pateikimo dokumentas (toliau – Informavimo dokumentas) – dokumentas, kuriame
pateikiami teisės aktų reikalaujami informacijos vienetai, taip įvykdant įpareigojimą pateikti
informaciją.
Informacijos vienetas – duomuo arba duomenų grupė, pateikiami informavimo dokumente.
Tipiniai informavimo veiksmai – veiksmai, kuriuos atlieka įprastos įpareigojimų pateikti
informaciją vykdymo praktikos besilaikantys verslo subjektai, rengdami ir teikdami informacijos
pateikimo dokumentus.
Vidinis tarifas - vidutinis valandinis verslo subjekto darbuotojų, rengiančių ir teikiančių
informavimo dokumentus, darbo uţmokestis. Vidinis tarifas apima verslo subjekto mokamos
valstybinio socialinio draudimo įmokos sumą.
Išorinis tarifas – vidutinė valandinė išorinių konsultantų paslaugų, teikiamų rengiant informavimo
dokumentus, kaina
II. ADMINISTRACINĘ NAŠTĄ SUDARANTYS KAŠTAI
7. Teisės akto sukuriama administracinė našta yra lygi kaštams, kuriuos vienerių metų
laikotarpyje patiria verslo subjektai, vykdydami teisės akte įtvirtintus įpareigojimus pateikti
informaciją.
8. Administracinę naštą sudaro šie įpareigojimų pateikti informaciją vykdymo kaštai:
23
8.1. atlyginimas verslo subjekto darbuotojams - darbo uţmokesčio dalis, skirta atlyginti uţ
darbą rengiant ir teikiant informavimo dokumentus, taip pat nuo šios darbo uţmokesčio dalies
verslo subjekto mokama valstybinio socialinio draudimo įmoka;
8.2. atlygis verslo subjekto samdomiems išoriniams konsultantams uţ jų suteiktas paslaugas,
reikalingas informavimo dokumentams parengti ir pateikti;
8.3. išlaidos turtui įsigyti, jei šis turtas reikalingas įpareigojimo pateikti informaciją vykdymui
ir tik jeigu teisės aktai reikalauja atitinkamą turtą įsigyti;
8.4. išlaidos apmokėti uţ paslaugas (transporto priemonių ar įrangos patikrinimą, įrangos
sertifikavimą, darbuotojų mokymą, darbuotojų atestaciją, specialius tyrimus, kt.), jei šios paslaugos
reikalingos įpareigojimo pateikti informaciją vykdymui ir tik jeigu teisės aktai reikalauja
atitinkamas paslaugas pirkti.
III. ADMINISTRACINĖS NAŠTOS NUSTATYMO TVARKA
9. Administracinė našta nustatoma ir įvertinama šia tvarka ir eiliškumu:
9.1. Identifikuojami teisės akto sukuriami įpareigojimai pateikti informaciją, įpareigojimų
kiekis ir apimtis:
9.1.1. analizės būdu nustatoma kiek ir kokių įpareigojimų pateikti informaciją teisės aktas
numato, kokius informavimo dokumentus teisės aktas reikalauja teikti;
9.1.2. nustatoma įpareigojimų pateikti informaciją kilmė – teisės aktai (tarptautinės teisės aktai,
Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos teisės aktai), kurie sąlygojo atitinkamo
įpareigojimo įtvirtinimą teisės akte, kurio sukeliama administracinė našta yra nustatoma.
9.1.3. nustatomas verslo subjektų, kurie privalo teikti kiekvieną identifikuotą informavimo
dokumentą, skaičius bei tai, kiek kartų per vienerius metus privalo būti teikiamas kiekvienas
identifikuotas informavimo dokumentas;
9.1.4. apklausos būdu (pavyzdinė apklausos anketa pateikiama šios Metodikos priede Nr. 1)
išskiriamos verslo subjektų, pasiţyminčių tipine informacijos pateikimo įpareigojimų praktika,
grupės (toliau – tikslinės grupės).
9.2. Nustatomi kiekvieno identifikuoto informavimo dokumento turinį sudarantys informacijos
vienetai, kuriuos turi parengti verslo subjekto darbuotojai arba išoriniai konsultantai kiekvienam
identifikuotam informavimo dokumentui.
9.3. Nustatomi tipiniai informavimo veiksmai, kuriuos turi atlikti verslo subjekto darbuotojai
arba išoriniai konsultantai rengdami ir teikdami kiekvieną identifikuotą informavimo dokumentą.
Atrenkami tik tie tipiniai informavimo veiksmai, kurie uţima reikšmingą darbuotojų ar išorinių
24
konsultantų skiriamo laiko informavimo dokumentui rengti ir teikti dalį. Atskiri bet tapatūs
skirtingų informacijos vienetų rengimo veiksmai klasifikuojami atskirai.
9.4. Konsultacijų su tikslinėms grupėms priklausančių verslo subjektų atstovais būdu
nustatoma kiekvieno identifikuoto tipinio informavimo veiksmo atlikimo kaina, jam atlikti įsigytas
turtas ir pirktos paslaugos. Konsultacijos atliekamos vadovaujantis Administracinės naštos
apskaičiavimo ataskaitos forma (Administracinės naštos apskaičiavimo ataskaitos forma pateikiama
Metodikos priede Nr.2).
9.4.1. Kiekvieno tipinio informavimo veiksmo atlikimo kaina apskaičiuojama šia tvarka ir
eiliškumu:
9.4.1.1. nustatoma kokie (finansininkai, juristai, techniniai darbuotojai, kt.) verslo subjekto
darbuotojai paprastai atlieka konkrečius tipinius informavimo veiksmus;
9.4.1.2. nustatomas vidutinis valandinis verslo subjekto darbuotojų, atliekančių tipinį informavimo
veiksmą, darbo uţmokestis (vidinis tarifas). Vidinis tarifas apima verslo subjekto mokamos
valstybinio socialinio draudimo įmokos sumą (31 proc. darbo uţmokesčio dydţio);
9.4.1.3. nustatomas vidutinis laikas, per kurį verslo subjekto darbuotojai atlieka tipinį informavimo
veiksmą;
9.4.1.4. nustatoma kokių išorinių konsultantų (finansininkų, teisininkų, auditorių, verslo
konsultantų, kt.) paslaugos paprastai perkamos atliekant konkrečius tipinius informavimo veiksmus;
9.4.1.5. nustatoma vidutinė valandinė išorinių konsultantų paslaugų, teikiamų rengiant
informavimo dokumentus, kaina (išorinis tarifas);
9.4.1.6. nustatomas vidutinis laikas, kurį išoriniai konsultantai teikia paslaugas atliekant tipinį
informavimo veiksmą;
9.4.1.7. nustatomas turtas, kurį reikia įsigyti tipinio informavimo veiksmo atlikimui ir jo vidutinė
kaina. Nustačius, kad tipinio informavimo veiksmo atlikimui reikia įsigyti ilgalaikį turtą,
nustatomas vidutinis jo nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpis, turto kaina dalinama iš vidutinio
amortizacijos laikotarpio taip nustatant turto vienerių metų kainą. Turto įsigijimas laikomas atskiru
tipiniu informavimo veiksmu, o jo kaina (ilgalaikio turto įsigijimo atveju – jo vienerių metų kaina)
– tipinio informavimo veiksmo kaina;
9.4.1.8. nustatomos paslaugas, kurias reikia pirkti tipinio informavimo veiksmo atlikimui ir jų
vidutinė kaina. Paslaugų pirkimas laikomas atskiru tipiniu informavimo veiksmu, o jų kaina –
tipinio informavimo veiksmo kaina;
9.5. Atliekami skaičiavimai, būtini administracinei naštai nustatyti ir įvertinti:
25
9.5.1. apskaičiuojama verslo subjekto darbuotojų darbo uţmokesčio kiekvienam tipiniam
informavimo veiksmui atlikti kaina. Ši kaina apskaičiuojama dauginant vidinį tarifą iš vidutinio
laiko tipiniam informavimo veiksmui atlikti bei prie gautos sumos pridedant verslo subjekto
mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos sumą. Skaičiuojama pagal formulę:
PWd=(Wdh x td)
PWd - verslo subjekto darbuotojų darbo uţmokesčio tipiniam informavimo veiksmui atlikti kaina
Wdh - vidutinis valandinis verslo subjekto darbuotojų, atliekančių tipinius informavimo veiksmus,
darbo uţmokestis (vidinis tarifas)
td - vidutinis laikas, per kurį verslo subjekto darbuotojai atlieka tipinius informavimo veiksmus
9.5.2. apskaičiuojama išorinių ekspertų paslaugų, perkamų kiekvienam tipiniam informavimo
veiksmui atlikti, kaina. Ši kaina apskaičiuojama dauginant vidutinį valandinį išorinių ekspertų darbo
atlygį iš vidutinio laiko, išorinių ekspertų skiriamo tipiniam informavimo veiksmui atlikti.
Skaičiuojama pagal formulę:
PWie=Wieh x tie
PWie – išorinių ekspertų paslaugų, perkamų tipiniam informavimo veiksmui atlikti, kaina
Wieh - vidutinis valandinis išorinio eksperto darbo atlygis (išorinis tarifas)
tie - vidutinis laikas, išorinio eksperto skiriamas tipiniam informavimo veiksmui atlikti
9.5.3. apskaičiuojama bendra tipinio informavimo veiksmo vykdymo kaina. Ši kaina nustatoma
sudedant verslo subjekto darbuotojų darbo, skiriamo tipiniam informavimo veiksmui atlikti, kainą ir
išorinių ekspertų paslaugų, perkamų tipiniam informavimo veiksmui atlikti, kainą. Skaičiuojama
pagal formulę:
Ptiv = PWd + PWie
Ptiv – tipinio informavimo veiksmo kaina
PWd - verslo subjekto darbuotojų darbo uţmokesčio tipiniam informavimo veiksmui atlikti kaina
PWie - išorinių ekspertų paslaugų, perkamų tipiniam informavimo veiksmui atlikti, kaina
9.5.4. apskaičiuojamas informavimo dokumentų kiekis per vienerius metus, t.y. kiek verslo
subjektų kiek kartų per vienerius metus tenka atlikti tipinius informavimo veiksmus. Šis kiekis
nustatomas dauginant verslo subjektų, privalančių atlikti tipinius informavimo veiksmus, skaičių ir
tipinių informavimo veiksmų daţnumą. Skaičiuojama pagal formulę:
Q=LxF
26
Q – tipinių informavimo veiksmų kiekis per vienerius metus
L – verslo subjektų, privalančių atlikti tipinius informavimo veiksmus, skaičius
F – tipinių informavimo veiksmų daţnumas per vienerius metus, t.y. kiek kartų per vienerius metus
vienas verslo subjektas privalo atlikti atitinkamą tipinį informavimo veiksmą.
9.5.5. apskaičiuojama dėl tipinio informavimo veiksmo patiriama administracinė našta. Ši našta
nustatoma dauginant tipinio informavimo veiksmo kainą iš tipinių informavimo veiksmų kiekio per
vienerius metus. Skaičiuojama pagal formulę:
ANtiv = Ptiv x Q
ANtiv – dėl tipinio informavimo veiksmo patiriama administracinė našta
Ptiv – tipinio informavimo veiksmo kaina
Q – tipinių informavimo veiksmų kiekis per vienerius metus
9.5.6. apskaičiuojama bendra teisės akto sukuriama administracinė našta. Ši administracinė našta
nustatoma sudedant dėl visų tipinių informavimo veiksmų patiriamas administracines naštas.
Skaičiuojama pagal formulę:
ANta = Σ ANtiv
ANta – teisės akto sukeliama administracinė našta
ANtiv – dėl tipinio informavimo veiksmo patiriama administracinė našta
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
9.6. Jei Metodika pakartotinai taikoma teisės akto sukeliamos administracinės naštos nustatymui,
taip siekiant nustatyti kiek ši administracinė našta pakito nuo pirmojo jos nustatymo momento,
vidinis ir išorinis tarifai iš naujo nenustatinėjami ir pakartotiniam administracinės naštos
apskaičiavimui taikomi vidinio ir išorinio tarifo dydţiai, uţfiksuoti pirmojo administracinės naštos
įvertinimo metu.
9.7. Metodika mutatis mutandis taikoma atskirai vertinant verslo pradţios administracinę naštą,
kai teisės aktai numato, kad siekiant vykdyti tam tikrą veiklą yra būtinas leidimas ar licencija. Šiuo
atveju vertinant administracinę naštą verslo subjektų, privalančių atlikti tipinius informavimo
veiksmus, skaičius prilyginamas atitinkamų valstybės institucijų per metus išduotų leidimų ar
licencijų skaičiui. Tipinių informavimo veiksmų atlikimo daţnumas atskirai nenustatinėjamas ir
laikomas lygiu 1. Tipinių informavimo veiksmų kiekiu per vienerius metus yra laikomas verslo
subjektų, privalančių atlikti tipinius informavimo veiksmus, skaičius.
27
Administracinės naštos verslui nustatymo ir įvertinimo metodikos
1 priedas
PAVYZDINĖ APKLAUSOS ANKETA
1. Kuris darbuotojas Jūsų įmonėje/įstaigoje rengia informavimo dokumentą „...“
(nurodomas dokumento pavadinimas)?
Pastaba: apklausos objektu parenkamas vienas iš informavimo dokumentų, numatytų teisės
akte, kurio sukeliama administracinė našta nustatoma. Apklausos objektu neturėtų būti
parenkamas informavimo dokumentas, sukeliantis nereikšmingą administracinę naštą.
a) buhalteris (finansininkas)
b) teisininkas
c) techninis darbuotojas
d) kitas darbuotojas (nurodyti profesinę grupę)
e) keli darbuotojai (nurodyti profesines grupes)
2. Kiek šio darbuotojo darbo laiko skiriama nurodytam informavimo dokumentui
parengti?
a) maţiau nei 4 h
b) nuo 4 h iki 16 h
c) daugiau nei 16 h
3. Koks yra valandinis nurodytą informavimo dokumentą rengiančio darbuotojo darbo
uţmokestis?
a) iki 15 lt.
b) nuo 15 lt iki 30 lt
c) virš 30 lt
4. Ar per pastaruosius metus buvo perkamos išorinių ekspertų paslaugos rengiant
nurodytą informavimo dokumentą?
a) taip, išorinių ekspertų paslaugos buvo perkamos vieną kartą
b) taip, išorinių ekspertų paslaugos buvo perkamos kelis kartus
c) ne, išorinių ekspertų paslaugos nebuvo perkamos
28
5. Kiek laiko kiekvieną kartą išoriniai ekspertai teikė paslaugas nurodytam informavimo
dokumentui parengti?
a) maţiau nei 2 h
b) nuo 2 h iki 4 h
c) daugiau nei 4 h
6. Ar per pastaruosius metus reikėjo įsigyti turtą, reikalingą nurodytam informavimo
dokumentui rengti?
Pastaba: galimi atsakymų variantai formuluojami ekspertinio vertinimo būdu nustačius kokio
turto įsigijimo rengiant atitinkamą informavimo dokumentą reikalauja teisės aktai.
a) taip, turto kaina buvo didesnė nei 1000 lt
b) taip, turto kaina buvo nuo 100 lt iki 1000 lt
c) taip, turto kaina buvo maţesnė nei 100 lt
d) ne, nereikėjo
7. Jei turto kaina buvo didesnė nei 100 lt, nurodykite koks turtas buvo įsigytas
8. Ar per pastaruosius metus reikėjo pirkti paslaugas, reikalingas nurodytam
informavimo dokumentui rengti (išskyrus samdomų išorinių ekspertų paslaugas)?
Pastaba: galimi atsakymų variantai formuluojami ekspertinio vertinimo būdu nustačius kokių
paslaugų pirkimo rengiant atitinkamą informavimo dokumentą reikalauja teisės aktai.
a) taip, paslaugų kaina buvo didesnė nei 1000 lt
b) taip, paslaugų kaina buvo nuo 100 iki 1000 lt
c) taip, paslaugų kaina buvo maţesnė nei 100 lt
d) ne, nereikėjo
9. Jei paslaugų kaina buvo didesnė nei 100 lt, nurodykite kokios paslaugos buvo pirktos
Administracinės naštos verslui nustatymo ir įvertinimo metodikos
2 priedas
ADMINISTRACINĖS NAŠTOS APSKAIČIAVIMO ATASKAITOS FORMA
Teisės aktas Tarifas Laikas Kaina Daţnumas Verslo Bendras Administracinė Teisinio reguliavimo
subjektų vykdymo našta kilmė
Pirminis teisės aktas skaičius veiksmų
skaičius
Nr. Tiriamas Org. Įpareigojimas Tipinis Tikslinė Wdh Wieh td tie Ptiv F L Q ANtiv TT ES LR
straipsnis Str. pateikti vykdymo grupė S
informaciją veiksmas
1. 1.1. Įpareigojimas Veiksmas(ai)
A A1
2. Įpareigojimas Veiksmas(ai)
A A2
3. Įpareigojimas Veiksmas(ai)
A A3
4. Įpareigojimas Veiksmas(ai)
B B1
5. Įpareigojimas Veiksmas(ai)
B B2
6. Įpareigojimas Veiksmas(ai)
B B3
7. Įpareigojimas Veiksmas(ai)
B B3
Visa administracinė našta (ANta):
Administracinė našta pagal kilmę:
Skiltyje „Teisės aktas“ nurodomas teisės aktas, kuriame įtvirtintų įpareigojimų pateikti informaciją sukeliama administracinė našta yra nustatoma
Skiltyje „Pirminis teisės aktas“ nurodomas teisės aktas, kurio nuostatų pagrindu buvo priimtas teisės aktas, kuriame įtvirtintų įpareigojimų pateikti informaciją sukeliama
administracinė našta yra nustatoma
Skiltyje „Tiriamas straipsnis“ nurodomas teisės akto straipsnis, kuriame įtvirtintas atitinkamas įpareigojimas pateikti informaciją
Skiltyje „Įpareigojimas pateikti informaciją“ nurodomi teisės akte įtvirtinti įpareigojimai pateikti informacijos pateikimo dokumentus valstybinėms institucijoms arba
privatiems asmenims (Ţr.: Metodikos 9.1 p.)
Skiltyje „Tipinis vykdymo veiksmas“ nurodomi veiksmai, atliekami rengiant ir teikiant informacijos pateikimo dokumentus (Ţr.: Metodikos 9.3 p.)
30
Skiltyje „Tikslinė grupė“ nurodoma privalančių teikti informavimo dokumentus verslo subjektų grupė, su kurios atstovais konsultuojantis pildoma ataskaitos forma (Ţr.:
Metodikos 9.1.3 p.)
Skiltyje „Tarifas. Wdh“ nurodomas vidutinis valandinis verslo subjekto darbuotojų, atliekančių tipinius informavimo veiksmus, darbo uţmokestis (vidinis tarifas). (Ţr.:
Metodikos 9.4.1.2 p.)
Skiltyje „Tarifas. Wieh“ nurodomas vidutinis valandinis išorinio eksperto darbo atlygis (išorinis tarifas). (Ţr.: Metodikos 9.4.1.5 p.)
Skiltyje „Laikas. td“ nurodomas vidutinis laikas, per kurį verslo subjekto darbuotojai atlieka tipinius informavimo veiksmus (Ţr.: Metodikos 9.4.1.3 p.)
Skiltyje „Laikas. tie“ nurodomas vidutinis laikas, išorinio eksperto skiriamas tipiniam informavimo veiksmui (Ţr.: Metodikos 9.4.1.6 p.)
Skiltyje „Kaina. Ptiv“ nurodoma tipinio informavimo veiksmo kaina (Ţr.: Metodikos 9.5.3 p.)
Skiltyje „Daţnumas. F“ nurodomas tipinių informavimo veiksmų daţnumas per vienerius metus (Ţr.: Metodikos 9.1.2 p.)
Skiltyje „Verslo subjektų skaičius. L“ nurodomas verslo subjektų, privalančių atlikti tipinius informavimo veiksmus, skaičius (Ţr.: Metodikos 9.1.2 p.)
Skiltyje „Bendras vykdymo veiksmų kiekis. Q“ nurodomas tipinių informavimo veiksmų kiekis per vienerius metus (Ţr.: Metodikos 9.5.4 p.)
Skiltyje „Administracinė našta. ANtiv“ nurodoma dėl tipinio informavimo veiksmo patiriama administracinė našta (Ţr.: Metodikos 9.5.5 p.)
Skiltis „Teisinio reguliavimo kilmė. TT“ paţymima, jei tiriamo įpareigojimo pateikti informaciją kilmė yra tarptautinės teisės aktas (Ţr.: Metodikos 9.1.2 p.)
Skiltis „Teisinio reguliavimo kilmė. ES“ paţymima, jei tiriamo įpareigojimo pateikti informaciją kilmė yra Europos Sąjungos teisės aktas (Ţr.: Metodikos 9.1.2 p.)
Skiltis „Teisinio reguliavimo kilmė. LR“ paţymima, jei tiriamo įpareigojimo pateikti informaciją kilmė yra Lietuvos Respublikos teisės aktas (Ţr.: Metodikos 9.1.2 p.)
Skiltis „Teisinio reguliavimo kilmė. S“ paţymima, jei tiriamas savivaldybės teisės akte įtvirtintas įpareigojimas pateikti informaciją, kuris nėra kildinamas iš Lietuvos
Respublikos teisės aktų.
Visa teisės akto sukeliama administracinė našta (ANta) apskaičiuojamas pagal Metodikos 9.5.6 p.)\
Naudota literatūra
1. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas.
Civilinis kodeksas // Ţin., 2000, Nr. 74-2262, Nr. 77, Nr. 80, Nr. 82.
2. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas // Ţin., 2003, Nr. 112-4991.
3. Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas // Ţin., 1998, Nr. 109-2993.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas ,,Dėl sprendimų projektų poveikio vertinimo
metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo” // Ţin., 2003, Nr. 23-975.
5. Adviescollege toetsing administratieve lasten // http://www.actal.nl
6. AMVAB_dk - Introducing the Standard Cost Model in Denmark http://www.amvab.dk
7. Communication on Better Regulation for Growth and Jobs in the European Union.
Minimizing administrative costs imposed by legislation. COM (2005) 97 final//
http://europa.eu.int/eurlex/lex/LexUriServ/site/en/com/2005/com2005_0097en01.pdf
8. Manual for Conducting Standart Cost Model Measurements. June 2005 //
http://www.amvab.dk/graphics/Byrdebarometer/Procesguide/Fase_3/AMVAB-manual-engelsk-
version.doc
9. Red Tape in OECD countries: Challenges and Responses, Cesar Cordova-Novion, Deputy
Head, Regulatory Reform Programme, Beijing, China, September 2001 //
http://www.oecd.org/dataoecd/11/44/2731815.ppt
10. Report on the Introduction of Regulatory Impact Analysis. Rtoinn and Taoisigh. Department
of the Taoiseach. 2005 //
http://www.betterregulation.ie/attached_files/Pdfs/RIA%20english.pdf
11. Standard Cost Model Network // http://www.administrative-burdens.com/
12. The administrative burden declaration. A common approach open to everyone //
http://www.regeringen.se/content/1/c6/03/46/24/37399853.pdf
13. The regulatory burden and administrative compliance costs for companies. A survey by the
Confederation of Swedish Enterprise, Brussels Office //
http://sn.svensktnaringsliv.se/sn/publi.nsf/Publikationerview/5739DEDFCF225E39C1256EDF005C
C324/$File/PUB200407-007-1.pdf
14. The Standart Cost Model. A framework for defining and quantifying administrative burdens
for businesses // http://www.oecd.org/dataoecd/32/54/34227698.pdf
32
2.2. Kai kurių verslo sričių teisinio reglamentavimo Lietuvoje analizė ir
jo įvertinimas pagal Administracinės naštos verslui Lietuvoje nustatymo
ir įvertinimo metodiką
2.2.1. Verslo teisinio reglamentavimo sąvokos apibrėžimas
Sąvoka verslo teisinis reglamentavimas gali būti vartojama plačiąja ir (atsiţvelgiant į šio mokslo
tiriamojo darbo, orientuoto į administracinės naštos verslui tyrimą, kontekstą) siaurąja prasme.
Plačiąja prasme verslo teisinis reglamentavimas apibrėţtinas kaip valdingas verslo subjektų veiklos
teisinio reţimo ir verslo subjektams privalomų elgesio taisyklių (leidimų, draudimų ir
įpareigojimų), tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su uţsiėmimu atitinkamu verslu, įtvirtinimas
oficialią teisinę galią turinčiuose kompetentingų valstybės, savivaldybės ar supranacianalinių
institucijų patvirtintuose teisės aktuose.
Apibrėţime minimas verslo subjektų veiklos teisinis reţimas yra sudėtinė kategorija, tačiau
pirmiausia jį apibūdina teisėkūros subjektų naudojami teisinio reguliavimo metodai ir pasirinktas
teisinio reguliavimo tipas (draudţiamasis tipas reiškia, kad draudţiama visa išskyrus tai, kas yra
expressis verbis leista; leidţiamasis tipas reiškia, kad leidţiama viskas išskyrus tai, kas yra expressis
verbis uţdrausta).
Apskritai verslo teisinį reglamentavimą apibūdina du pagrindiniai dydţiai: teisinio reglamentavimo
apimtis (detalumas) ir teisinio reglamentavimo grieţtumas (t.y. dispozityvinio metodo naudojimo
apimtis).
Verslo teisinis reglamentavimas siejamas su trimis subjektų grupėmis: verslo subjektais; vartotojais;
kontrolės ir prieţiūros institucijomis. Vienos iš minėtų grupių teisės visada uţtikrinamos kitos
pareigomis (ir atvirkščiai).
Paţymėtina, kad didelė verslo teisinio reglamentavimo apimtis yra sui generis našta verslui, nes
teisinio reglamentavimo išmanymas reikalauja arba nemenkų verslininko laiko sąnaudų, arba
finansinių sąnaudų samdant atitinkamus konsultantus.
Administracinės naštos verslui Lietuvoje nustatymo ir įvertinimo metodikoje administracinė našta
apibrėţiama kaip išlaidos, kurias patiria verslo subjektai, vykdydami teisės aktuose nustatytus
įpareigojimus pateikti informaciją apie jų veiklą arba gaminius valstybinėms institucijoms arba
valstybinių institucijų įgaliotiems privatiems asmenims. Kadangi atitinkami įpareigojimai
formuluojami teisės aktuose, administracinės naštos verslui šaltiniu laikytinas verslo teisinis
reglamentavimas.
Tiesa, verslo teisinis reglamentavimas sukuria ne vien administracinę naštą verslui, tad visiškai
sutapatinti jų negalima. Tačiau atsiţvelgiant į tai, kad Techninės uţduoties 2.2 punkte numatyta
„Išnagrinėti kai kurių verslo sričių teisinį reglamentavimą Lietuvoje ir jį įvertinti pagal parengtą
administracinės naštos verslui Lietuvoje nustatymo ir įvertinimo metodiką“, verslo teisinis
33
reglamentavimas šiuo atveju bus analizuojamas siauresniu aspektu – tik kaip administracinės naštos
verslui šaltinis.
Taigi, verslo teisinis reglamentavimas siaurąja prasme, tai administracinės naštos verslui teisinis
įtvirtinimas, kuomet valstybės, savivaldybės ar supranacionalinių institucijų teisės aktų išleidimo
keliu verslo subjektams nustatomi įpareigojimai valstybės ar savivaldybės institucijoms arba jų
įgaliotiems asmenims pateikti informavimo dokumentus (mokesčių deklaracijas, įvairias metines
periodines ataskaitas ir t.t.) apie savo veiklą ar gaminius.
Priklausomai nuo konteksto, sąvoka „verslo teisinis reglamentavimas“ gali reikšti tiek
administracinės naštos verslui teisinio įtvirtinimo procesą, tiek ir šio proceso rezultate sukurtą
administracinę naštą įtvirtinančių teisinių nuostatų visumą.
34
2.2.2. Lietuvos verslo sritys, kuriose tikslinga įvertinti verslo teisinį
reglamentavimą pagal Administracinės naštos verslui Lietuvoje nustatymo ir
įvertinimo metodiką
Po konsultacijų su interesų grupėmis, nepriklausomais ekspertais ir neformalios Lietuvos įmonių
atstovų apklausos, buvo pasirinktos trys Lietuvos verslo sritys, kuriose tikslinga išnagrinėti verslo
teisinį reglamentavimą pagal administracinės naštos verslui Lietuvoje nustatymo ir įvertinimo
metodiką. Tai 1) kaimo turizmo verslas, 2) restoranų, barų ir valgyklų verslas bei, 3) statybų
verslas.
Minėtų sričių parinkimą, be konsultacijose pateiktų siūlymų, lėmė ir tai, kad: 1) jos susiję su
skirtingą teisinį statusą turinčiais verslo subjektais (kaimo turizmo verslu kaip taisyklė verčiasi
fiziniai asmenys, o statybų versle akivaizdţiai dominuoja juridiniai asmenys) ir, 2) jos pasiţymi
skirtinga teisinio reglamentavimo apimtimi ir nevienoda administracinę naštą sukeliančių
įpareigojimų gausa.
Sąrašas Lietuvos verslo sričių, kuriose tikslinga įvertinti verslo teisinį reglamentavimą, aprobuotas
Ūkio ministerijos 2006 m. sausio 20 d. raštu Nr. (14.4-21)-3-388.
35
2.2.3. Verslo teisinio reglamentavimo įvertinimas pagal Administracinės
naštos verslui Lietuvoje nustatymo metodiką
Bendras vertinimas
Vertinant verslo teisinį reglamentavimą ir jo sukuriamą administracinę naštą verslui, reikia turėti
omenyje tai, kad vieni Lietuvoje galiojančiuose teisės aktuose numatyti įpareigojimai taikomi
visiems verslo subjektams, nepriklausomai nuo jų verslo rūšies ar srities, o kiti tik tam tikroms
verslo sritims ar verslo subjektams.
Antai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2001 m. geguţės 23 d. įsakymu
Nr. 489 patvirtintoje 3-SD formoje „Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo
įmokas“ reikalaujama pateikti duomenis apie pajamas, kurias gavo visi tam tikram asmeniui
dirbantys apdraustieji. Šiuo atveju visiškai nesvarbu kokia konkrečia verslo sritimi verčiasi
atitinkamas asmuo.
Kadangi visiems verslo subjektams, nepriklausomai nuo jų verslo rūšies ar srities, taikoma našta
nėra skiriamasis kurios nors verslo srities bruoţas, šioje į tris aiškiai apibrėţtas verslo sritis (kaimo
turizmo verslas, restoranų, barų ir valgyklų verslas ir statybų verslas) orientuotoje ataskaitoje ji
nebus detaliau nagrinėjama ir vertinama. Be orientavimosi į specializuoto tyrimo koncepciją šis
pasirinkimas pagrįstas ir tuo, kad pildant administracinės naštos apskaičiavimo ataskaitą, kurioje
šalia specialiųjų įpareigojimų būtų ir bendrieji, respondentai (verslo subjektų atstovai) atsisako
bendrauti. Pernelyg didelės apimties apklausos juos skatina apskritai atsisakyti jose dalyvauti.
Taigi, šioje ataskaitoje vertinama tik ta administracinė našta, kuri yra specifinė kiekvienai iš
pasirinktų verslo sričių.
Pagrindinė metodologinė problema vertinant administracinę naštą buvo ta, kad kai kurie
informaciniai įpareigojimai taikomi tik pradedant tam tikros rūšies veiklą (pavyzdţiui, informacija,
pateikiama siekiant gauti licenciją verstis maţmenine prekyba tabako gaminiais ar alkoholiniais
gėrimais). Tai reiškia, kad nėra jokių objektyvių kriterijų, kurie leistų patiriamas išlaidas „įtalpinti“ į
konkretų laikotarpį (1 mėnuo, 1 metai, 5 metai, 10 metų ir t.t.). Juo labiau, kad kai kuriais atvejais
po tam tikro laiko reikia pateikti siauresnės apimties informaciją.
Kaimo turizmo verslo vertinimas
Nagrinėjant kaimo turizmo verslo teisinį reglamentavimą Lietuvoje ir jį įvertinant pagal parengtą
administracinės naštos verslui Lietuvoje nustatymo ir įvertinimo metodiką nustatyta, kad kaimo
turizmo verslą reglamentuoja ir administracinę naštą verslui nustato šie teisės aktai:
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. V-2
„Dėl Lietuvos higienos normos HN 118:2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai
reikalavimai“ patvirtinimo“;
36
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus
2002 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. 1 „Dėl turistinių įmonių, teikiančių turizmo paslaugas,
statistinių ataskaitų patvirtinimo“ (patvirtinta Metinio periodiškumo kaimo turizmo sodybų
ataskaitos forma TUR-01);
Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktoriaus
2003 m. balandţio 25 d. įsakymas Nr. 35-V „Dėl rekomenduojamos kaimo turizmo,
nakvynės ir pusryčių bei turistinės stovyklos paslaugų teikimo paţymėjimo išdavimo
tvarkos patvirtinimo“;
Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktoriaus
2003 m. kovo 27 d. įsakymas Nr. 26-V „Dėl kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimų
patvirtinimo“ (kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu
Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“);
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m.
lapkričio 22 d. įsakymas nr. B1-633 „Dėl maisto tvarkymo kaimo turizmo sodybose
reikalavimų patvirtinimo“.
Atlikus kaimo turizmo verslą reglamentuojančių teisės aktų analizę buvo atrinkti 5 informaciniai
įpareigojimai, kuriuos privalo vykdyti minėtu verslu uţsiimantys asmenys. Telefoninės apklausos
metu apklausta 100 respondentų, iš kurių buvo atrinkta 12 tipinių kaimo turizmo verslu uţsiimančių
verslo subjektų, kurių atstovai buvo apklausti išsamiau. Kaimo turizmo verslu uţsiimančių verslo
subjektų apklausa atskleidė keletą problemų, kurios taip pat sukėlė sunkumų vertinant
administracinę naštą.
Visų pirma, apklausiant respondentus ir vertinant jų pateiktus duomenis, kilo su patiriamų išlaidų
nustatymu susijusi problema: praktiškai visais atvejais pagrindinę išlaidų dalį sudaro kaimo turizmo
sodybos savininko asmeninis darbas. Tačiau, viena vertus, daţnai nėra jokių objektyvių kriterijų
įvertinti savininko sugaišto darbo laiko sąnaudas (atsakant į pateiktą klausimą apie valandinį tarifą,
vieni savininkai apskritai atsisakė jį įvardinti, kiti nurodė minimalų atlyginimą, dar kiti jį nurodė „iš
lubų“). Todėl netgi tais atvejais, kai duomenys apie valandinį tarifą formaliai yra, jų sulyginimas iš
esmės neįmanomas (1 ataskaitoje nurodytas maţiausiasis – 4,3 lito – valandinis tarifinis atlygis nuo
7 ataskaitoje nurodyto didţiausiojo – 93 litai – skiriasi daugiau nei 20 kartų).
Antra, atlikus respondentų apklausą, išryškėjo nepaprastai dideli jų deklaruojamų patiriamų išlaidų
skirtumai. Antai, vienas atveju respondentas nurodė, kad informaciniai įpareigojimai gauti
privalomam paţymėjimui, patvirtinančiam, kad kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimai
įvykdyti, metams atsieina 3 378 litai (8 ataskaita), tuo tarpu kitas apklaustas kaimo turizmo verslu
besiverčiantis respondentas nurodė, kad šis įpareigojimas metams vidutiniškai kainuoja 18 litų (1
ataskaita). Deja, duomenys lieka pernelyg skirtingi netgi atmetus minėtas didţiausiąją ir
maţiausiąją reikšmes.
37
Ţinoma, ši problema iš dalies nulemta nevienodais valandiniais tarifais, tačiau net ir jie visų esamų
skirtumų nepateisina (juk nurodytasis valandinis tarifas skyrėsi iki 22 kartų, tuo tarpu deklaruojamų
išlaidų dydţio skirtumas siekia daugiau nei 180 kartų.
Trečia, iš respondentų pateiktų atsakymų susidaro įspūdis, kad jie tinkamai nesuvokia įpareigojimų
pateikti informaciją apimties, arba ją vertina neadekvačiai. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad
ataskaitoje įrašius kontrolinę grafą, kurioje reikėjo nurodyti įpareigojimo periodiškumą, didţioji
dalis respondentų jį nurodė neteisingai.
Atrodo, kad kai kurie respondentai netgi nesupratų jiems uţduodamų klausimų esmės. Antai 3
ataskaitoje, nurodant išlaidas, susijusias su informaciniais įpareigojimais verslo liudijimui gauti,
kaimo turizmo sodybos savininkas nurodė ne su informaciniais įpareigojimais susijusias išlaidas, o
patį mokestį uţ verslo liudijimo išdavimą.
Reziumuojant bendrąjį ataskaitų vertinimą tenka konstatuoti, kad gautų rezultatų patikimumas nėra
itin didelis. Tačiau būtent dėl šios prieţasties atlikto vertinimo duomenys yra itin svarbūs ir aktualūs
būsimiems administracinės verslo naštos tyrimams: tikėtina, kad iš anksto instruktavus verslo
subjektų atstovus apklausiančius tyrėjus, kai kuriuos trūkumus bus galima bent iš dalies
kompensuoti.
Suvedus ataskaitų duomenis, kuriose įvardinta piniginė su įpareigojimais pateikti informaciją
susijusių išlaidų išraiška (t.y. nurodytas ne tik laikas, bet ir valandinis tarifinis atlygis), nustatyta,
kad medianiniai (t.y. atspindintys vidutinę reikšmę, kurią skaičiuojant yra eliminuojamos didţiausia
ir maţiausia reikšmė) atskirų informacinių įpareigojimų dydţiai (1 verslo subjektui per 1 metus) yra
šie:
informaciniai įpareigojimai privalomam paţymėjimui, patvirtinančiam, kad kaimo turizmo
paslaugos teikimo reikalavimai įvykdyti, gauti – 208,60 lito;
informaciniai įpareigojimai privalomam Visuomenės sveikatos centro išduodamam
dokumentui, kad patalpos atitinka higienos normos HN 118:2002 "Apgyvendinimo
paslaugų saugos sveikatai reikalavimai" reikalavimus, gauti – 54,90 lito;
informaciniai įpareigojimai Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo paţymėjimui,
suteikiančiam teisę tvarkyti maistą kaimo turizmo sodyboje, gauti – 550 litų (paţymėta tik
vienoje ataskaitoje, kitoje nurodyta, kad maitinimo paslauga neteikiama arba ją teikia kitas
verslininkas);
informaciniai įpareigojimai verslo liudijimui gauti – 280,58 lito;
metinio periodiškumo kaimo turizmo sodybų ataskaitos (forma TUR-01) pildymas – 207,63
litai.
38
Vertinant kaimo turizmo verslu uţsiimančių asmenų administracinę naštą galima konstatuoti, kad
daugeliu atveju ji susijusi su sąlygų, kurių būtina laikytis norint verstis kaimo turizmo verslu,
uţtikrinimu (higienos normų laikymasis ir pan.). Tačiau paţymėtina, kad dauguma šių pareigų
pirmiausia skirtos uţtikrinti vartotojų teises bei jų interesus, o ne valstybės institucijų poreikį gauti
tam tikrą informaciją.
Iš visų nurodytų aktų tik vienas numato kaimo turizmo verslu besiverčiančių asmenų pareigą
pateikti informaciją apie jų veiklą dėl pačios informacijos. Tai Statistikos departamento prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. 1
„Dėl turistinių įmonių, teikiančių turizmo paslaugas, statistinių ataskaitų patvirtinimo“. Minėtu
įsakymu patvirtinta Metinio periodiškumo kaimo turizmo sodybų ataskaitos forma TUR-01, kurią
privalo pildyti kaimo turizmo verslu besiverčiantys asmenys. Tačiau ši ataskaita yra pakankamai
paprasta ir trumpa (pora puslapių), tad jos sukuriama administracinė našta verslui minimali.
Apibendrinant, specialiu kaimo turizmo reguliavimu standartiniam verslo subjektui vidutiniškai
sukeliama 751,71 lt arba 37,8 h dydţio metinė administracinė našta (apskaičiuota neįtraukiant
informacinių įpareigojimų maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo paţymėjimui, kadangi nėra
duomenų, kiek kaimo turizmo sodybų teikia maitinimo paslaugas, be to duomenis pateikė tik 1
respondentas). Bendra visos verslo srities administracinė našta – apie 271367,31 lt arba 13645,80 h
per metus. Visos verslo srities administracinė našta apskaičiuota atsiţvelgiant į Lietuvoje
apgyvendinimo paslaugas teikiančių kaimo turizmo sodybų skaičių. 2004 m. apgyvendinimo
paslaugas teikė 361 kaimo turizmo sodyba (remiamasi Statistikos departamento leidiniu „Turizmas
Lietuvoje 2004“; atsiradus naujiems duomenims apskaičiavimą galima tikslinti).
Reziumuojant atsietai nuo kaimo turizmo verslu uţsiimančių asmenų specifinės padėties, galima
daryti išvadą, kad specialusis kaimo turizmo verslo teisinis reglamentavimas (t.y. nevertinant
visiems verslo subjektams, nepriklausomai nuo jų verslo srities, numatytų bendrųjų pareigų)
nesukuria sąlygų esminei administracinei naštai atsirasti ir teisinio reglamentavimo sukurta
administracinė našta kaimo turizmo verslu besiverčiantiems asmenims yra minimali. Kita vertus,
dauguma šiuo verslu besiverčiančių asmenų neturi jokio specialaus pasirengimo (teisinio ar
ekonominio). Todėl netgi negausūs įpareigojimai jiems sukelia nemaţai problemų. Be to, reikia
turėti omenyje ir tai, kad kaip matyti iš ataskaitų, daugumos šių verslininkų pajamos neviršija
statistinio šalies ūkio atlyginimo. Šiuo poţiūriu netgi vidutinė 751,71 lito administracinė
informaciniais įpareigojimais sukuriama našta yra nemenka ir ją būtų pagrįsta maţinti.
Restoranų, valgyklų ir barų verslo vertinimas
Nagrinėjant restoranų, valgyklų ir barų verslo teisinį reglamentavimą Lietuvoje ir jį įvertinant pagal
parengtą administracinės naštos verslui Lietuvoje nustatymo ir įvertinimo metodiką nustatyta, kad
restoranų, valgyklų ir barų verslą reglamentuoja ir administracinę naštą verslui nustato šie teisės
aktai:
39
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m.
gruodţio 29 d. įsakymas Nr. B1-727 „Dėl maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo
reikalavimų patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birţelio 10 d. įsakymas Nr. 285
„Dėl ūkinės komercinės veiklos, kuria versdamiesi įmonės ir asmenys privalo turėti leidimą-
higienos pasą, sąrašo bei leidimo-higienos paso išdavimo tvarkos“ (pastaba – šis teisės aktas
negalioja nuo 2005 m. kovo 21 d., jis pakeistas sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-
180 patvirtintomis „Leidimo-higienos paso išdavimo taisyklėmis“);;
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m.
rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. B1-786 „Dėl vienkartinio leidimo tvarkyti maistą šventės,
renginio metu patvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m.
geguţės 10 d. įsakymas Nr. 217 „Dėl transporto priemonės maisto produktams gabenti
higienos paso“ (pastaba - šis teisės aktas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2006 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. B1-130 nuo 2006 m. vasario 24 d. neteko
galios, tačiau duomenys apie jo sukeliamą administracinę naštą naudingi palyginamąja
prasme);
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. V-56
„Dėl maisto priedų vartojimo maisto produktų gamyboje derinimo taisyklių patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. geguţės 20 d. nutarimas Nr. 618 „Dėl
didmeninės ir maţmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir
maţmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse
taisyklių patvirtinimo“;
Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
direktoriaus 2004 m. birţelio 4 d. įsakymas Nr. 1S-318 „Dėl alkoholinių gėrimų
realizavimo įmonėms, turinčioms licencijas verstis maţmenine prekyba alkoholiniais
gėrimais, ir reprezentacinėms reikmėms ataskaitos formos patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandţio 7 d. nutarimas Nr. 383 „Dėl
maţmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių ir Tabako gaminių
pardavimo taisyklių patvirtinimo“;
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus
2005 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. DĮ- 261 „Dėl prekybos ir maitinimo įmonių statistinės
ataskaitos patvirtinimo“.
Atlikus restoranų, barų ir valgyklų verslą reglamentuojančių teisės aktų analizę buvo atrinkta 10
informacinių įpareigojimų, kuriuos privalo vykdyti minėtu verslu uţsiimantys asmenys. Telefoninės
40
apklausos metu apklausta 100 respondentų, iš kurių buvo atrinkta 12 tipinių restoranų, valgyklų ir
barų verslu uţsiimančių verslo subjektų, kurių atstovai buvo apklausti išsamiau. Restoranų,
valgyklų ir barų verslu uţsiimančių verslo subjektų apklausa atskleidė keletą problemų, kurios taip
pat sukėlė sunkumų vertinant administracinę naštą.
Visų pirma, apklausiant respondentus ir vertinant jų pateiktus duomenis, kilo su patiriamų išlaidų
nustatymu susijusi problema: daugeliu atveju nurodytas valandinis tarifas yra labai arti minimalaus
atlyginimo ribos: 4-5 litai. Kartu su kita, 7-10 litų valandiniu tarifu įkainotų darbuotojų grupe, šie
darbuotojai sudaro per 80 proc. (beje, „darbuotojo“ kategorija šiuo atveju apima ir direktorius,
buhalterius bei vadybininkus). Taigi, tikėtina, kad šalia ataskaitoje nurodyto oficialaus atlyginimo
darbuotojai gauna neoficialų atlyginimą, o tikrosios sąnaudos skiriasi nuo nurodytų ataskaitose.
Antra, atlikus respondentų apklausą, išryškėjo nepaprastai dideli jų deklaruojamų patiriamų išlaidų
skirtumai. Antai, vienoje ataskaitoje respondentas nurodė, kad informaciniai įpareigojimai gauti
licencijai verstis maţmenine tabako gaminių prekyba sukelia administracinę naštą, kurios vertė 1
028 lito (tai našta, kuri nurodyta 9 ataskaitoje), o kitoje – tik 97 litus (tai našta, kuri pateikiama 3
ataskaitoje). Deja, pakankamai dideli skirtumai (iki 10 kartų) lieka netgi atmetus „ekstremumus“
(didţiausiąją ir maţiausiąją reikšmes).
Trečia, iš respondentų pateiktų atsakymų susidaro įspūdis, kad jie tinkamai nesuvokia įpareigojimų
pateikti informaciją apimties, arba ją vertina neadekvačiai. Atrodo, kad kai kurie respondentai netgi
nesupratų jiems uţduodamų klausimų esmės. Antai 9-12 ataskaitose, apibūdinant administracinę
naštą dėl Statistikos departamento patvirtintos mėnesinės Prekybos ir maitinimo įstaigų ataskaitos
pildymo, nurodoma, kad ataskaita pildoma kasdien. Tai ne tik neatitinka ataskaitos pobūdţio, bet ir
neadekvačiai padina piniginę administracinės naštos išraišką, todėl šie duomenys prilyginti
teikiamiems kas mėnesį.
Ketvirta, kai kurių įpareigojimų sukeliama administracinė našta tiesiogiai priklauso nuo verslo
specifikos ir veiklos apimčių, tad jų vertinimas bendrame kontekste yra pakankamai sudėtingas.
Antai įpareigojimo pateikti informaciją, reikalingą vienkartiniam leidimui tvarkyti maistą šventės ar
renginio metu, našta priklauso nuo to kiek kartų per metus restoranų, valgyklų ir barų verslu
uţsiimantis asmuo tvarko maistą šventės ar renginio metu. Vienos įmonės to apskritai nedaro, kitos
daro kartą per metus, dar kitos – kartą per savaitę ir t.t. Tai lemia, jog bent kiek tikslesnę šio
įpareigojimo metinę naštą apskaičiuoti praktiškai neįmanoma.
Reziumuojant bendrąjį ataskaitų vertinimą tenka konstatuoti, kad gautų rezultatų patikimumas nėra
itin didelis. Tačiau dėl šios prieţasties, kaip ir kaimo turizmo verslo atveju, atlikto vertinimo
duomenys yra svarbūs ir aktualūs būsimiems administracinės verslo naštos tyrimams: tikėtina, kad
iš anksto instruktavus verslo subjektų atstovus apklausiančius tyrėjus, kai kuriuos trūkumus bus
galima bent iš dalies kompensuoti.
Suvedus ataskaitų duomenis, kuriose įvardinta piniginė su įpareigojimais pateikti informaciją
susijusių išlaidų išraiška (t.y. nurodytas ne tik laikas, bet ir valandinis tarifinis atlygis), nustatyta,
kad medianiniai (t.y. atspindintys vidutinę reikšmę, kurią skaičiuojant yra eliminuojamos didţiausia
41
ir maţiausia reikšmė) atskirų informacinių įpareigojimų dydţiai (1 verslo subjektui per 1 metus) yra
šie:
informaciniai įpareigojimai maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo paţymėjimui gauti –
715,61 lito;
informaciniai įpareigojimai leidimui-higienos pasui verstis ūkine komercine veikla gauti –
521,84 lito;
informaciniai įpareigojimai vienkartiniam leidimui tvarkyti maistą šventės, renginio metu
gauti – 4418,97 lito;
informaciniai įpareigojimai transporto priemonės maisto produktams gabenti higienos pasui
gauti – 38,67 lito;
informaciniai įpareigojimai ketinant maisto produktų gamyboje vartoti maisto priedus – 172,
62 lito (paţymėta tik vienoje ataskaitoje, kitoje nurodyta, kad maitinimo paslauga
neteikiama arba ją teikia kitas verslininkas);
informaciniai įpareigojimai licencijai verstis maţmenine prekyba alkoholiniais gėrimais
gauti – 375,91 lito;
ketvirtinio periodiškumo Įmonių, turinčių licencijas verstis maţmenine prekyba
alkoholiniais gėrimais, ataskaitos pildymas – 61,90 lito;
informaciniai įpareigojimai licencijai verstis maţmenine tabako gaminių prekyba gauti –
337,28 lito;
įspėjamasis ir informacinis uţrašas prekybos tabako gaminiais vietose – 85,92 lito;
mėnesinio periodiškumo Prekybos ir maitinimo įstaigų ataskaitos (forma PR-01) pildymas –
730,89 lito.
Vertinant restoranų, valgyklų ir barų verslu uţsiimančių verslo subjektų administracinę naštą galima
konstatuoti, kad pakankamai daţnai ji susijusi su sąlygų, kurių būtina laikytis norint teikti
maitinimo paslaugas, uţtikrinimu (higienos normų laikymasis ir pan.). Dalis šių pareigų skirtos
uţtikrinti vartotojų teises bei jų interesus, o ne valstybės institucijų poreikį gauti tam tikrą
informaciją.
Paţymėtina, kad specifinių informacinių įpareigojimų restoranų, valgyklų ir barų verslui yra
pakankamai daug ir jie yra išsklaidyti (t.y. juo numato 9 skirtingi teisės aktai). Tai apsunkina verslo
sąlygas ir reikalauja pakankamai daug dėmesio skirti susipaţinimui su administracinę naštą
nustatančiais teisės aktais. Greičiausiai dėl šios prieţasties bemaţ pusė licencijas maţmeninei
prekybai alkoholiu įsigijusių įmonių net nepildo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos
42
direktoriaus įsakymu numatytų ketvirtinio periodiškumo ataskaitų (taigi, „savarankiškai“
susimaţina administracinę naštą).
Reziumuojant galima daryti išvadą, kad specialusis restoranų, valgyklų ir barų verslo teisinis
reglamentavimas (t.y. nevertinant visiems verslo subjektams, nepriklausomai nuo jų verslo srities,
numatytų bendrųjų pareigų) sukuria maţdaug 7287,00 litų arba 652,65 h dydţio vidutinę metinę
administracinę naštą (jei įskaičiuoti verslo subjektus, kuriems taikomi informaciniai įpareigojimai
vienkartiniam leidimui tvarkyti maistą šventės, renginio metu gauti, vidutinė metinė administracinė
našta „šokteli“ iki 6 500 litų). Ţinant, kad pakankamai daug šiuo verslu besiverčiančių asmenų
nesamdo teisinį ar ekonominį išsilavinimą turinčių darbuotojų, šie įpareigojimai jiems sukelia
nemaţai problemų. Bendra visos verslo srities administracinė našta – apie 20899116,00 lt arba
1871800,20 h per metus. Apskaičiuota atsiţvelgiant į 2004 metais Lietuvoje buvusių restoranų, barų
ir valgyklų skaičių (2004 m. Lietuvoje buvo 2868 restoranai, barai ir valgyklos. Statistikos
departamento leidinys „Maţmeninė ir didmeninė prekyba 2004“; atsiradus naujiems duomenims
apskaičiavimą galima tikslinti). Remiantis tuo, jog 2004 m. restoranų, barų ir kitų maitinimo įstaigų
apyvarta (be PVM) buvo 586,9 mln. litų, administracinė našta sudaro apie 3,56 proc. įmonių
metinės apyvartos.
Statybų verslo vertinimas
Nagrinėjant statybų verslo teisinį reglamentavimą Lietuvoje ir jį įvertinant pagal parengtą
administracinės naštos verslui Lietuvoje nustatymo ir įvertinimo metodiką nustatyta, kad statybų
verslą reglamentuoja ir administracinę naštą verslui nustato šie teisės aktai:
Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Atkreiptinas dėmesys, kad informaciniai
įpareigojimai taip pat įtvirtinami ir keliomis dešimtimis poįstatyminių teisės aktų, tačiau jais
iš esmės tik detalizuojamos Statybos įstatymo normos, todėl šie aktai atskirai nenurodomi;
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus
2005 m. gruodţio 22 d. įsakymas Nr. DĮ-290 ,,Dėl statybos kainų statistinių ataskaitų
patvirtinimo” (patvirtinta mėnesinio periodiškumo statybinių medţiagų ir gaminių kainų
ataskaita KA-19);
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus
2005 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. DĮ-60 ,,Dėl statybos darbų vykdymo ketvirtinio
periodiškumo statistinės ataskaitos ir jos priedo patvirtinimo” (patvirtinta ketvirtinio
periodiškumo ataskaita KS-01 ir jos priedas); pastaba – šis teisės aktas nuo 2006 m. vasario
14 d. negalioja;
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus
2005 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. DĮ-253 ,,Dėl pramonės, statybos, prekybos ir paslaugų
įmonių ekonominės būklės bei investicijų tyrimų statistinių anketų patvirtinimo” (patvirtinta
mėnesinio periodiškumo statybos įmonės ekonominės būklės tyrimo statistinė anketa A-
02);
43
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus
2005 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. DĮ-54 ,,Dėl statybos darbų kainų tyrimo statistinės
ataskaitos patvirtinimo” (patvirtinta statybos darbų kainų tyrimo ketvirtinio periodiškumo
ataskaita KA-26); pastaba – šis teisės aktas nuo 2006 m. vasario 26 d. negalioja;
Atlikus statybų verslą reglamentuojančių teisės aktų analizę buvo atrinkta 20 informacinių
įpareigojimų, kuriuos privalo vykdyti statybos įmonės. Taip pat remiantis administracinės naštos
verslui Lietuvoje nustatymo ir įvertinimo metodika išskirti tipiniai vykdymo veiksmai (viso 16
veiksmų), kuriuos turi atlikti įmonės, vykdydamos informacinius įpareigojimus. Atkreiptinas
dėmesys, jog priklausomai nuo įpareigojimo specifikos vykdymo veiksmų kiekis skiriasi (tarkim
vykdant konkretų informacinį įpareigojimą susitikimai su išoriniais konsultantais, mokymų
organizavimas ar kitokie vykdymo veiksmai gali būti nereikalingi).
Telefoninės apklausos metu apklausta 100 respondentų, iš kurių buvo atrinkta 12 tipinių statybos
įmonių, kurių atstovai buvo apklausti išsamiau. Vertinant administracinę naštą 1 respondento
(ataskaita Nr. 1) pateikti duomenys nebuvo įskaičiuoti, kadangi jie iš esmės skyrėsi nuo likusių
respondentų pateiktų duomenų (lyginant su kitomis anketomis minėto respondento pateikti
duomenys apie išlaidas buvo kelis ar keliolika kartų didesni), todėl papildomai apklaustas dar
vienas respondentas.
Tyrimą apsunkino tai, kad daugelis respondentų negalėjo įvardinti informacinių įpareigojimų
pateikimo daţnumo (arba jis nurodomas neteisingai, pavyzdţiui nurodant jog ketvirtinio
periodiškumo statistinę ataskaitą KS-01 reikia pateikti 5 kartus per metus arba kas mėnesį – ţr.
ataskaitas Nr. 1 ir Nr. 5, įpareigojimą Nr. 18). Taip pat daugelis respondentų atsisakė atskleisti per
metus vykdomų projektų skaičių (todėl nėra galimybės apskaičiuoti metinę informacinių
įpareigojimų sukeliamą administracinę naštą tais atvejais kai įpareigojimas siejamas su konkrečiais
darbais/projektais). Be to, galima pastebėti, jog respondentams buvo sunku atskirti išlaidas,
skiriamas konkretaus informacinio įpareigojimo vykdymui nuo sąnaudų, skirtų įmonės
funkcionavimui uţtikrinti (pavyzdţiui, nurodomos išlaidos kasdieniam dokumentų kopijavimui).
Esant neaiškumų dėl patiriamų išlaidų kilmės ar dydţio, tokios išlaidos į apskaičiavimą nebuvo
įtraukiamos.
Suvedus ataskaitų duomenis, kuriose įvardinta piniginė su įpareigojimais pateikti informaciją
susijusių išlaidų išraiška (t.y. nurodytas ne tik laikas, bet ir valandinis tarifinis atlygis), nustatyta,
kad medianiniai (t.y. atspindintys vidutinę reikšmę, kurią skaičiuojant yra eliminuojamos didţiausia
ir maţiausia reikšmė) atskirų informacinių įpareigojimų dydţiai (1 verslo subjektui per 1 metus) yra
šie:
informacinis įpareigojimo Nr. 1 (pagal Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 10 p, 15 str. 5 d. 8 p. ir
27 str. 6 d. 2 p. reikalavimus; nustatomas įpareigojimas įgaliotiems pareigūnams patikrinimo
metu reikia pateikti visus statybos dokumentus) vykdymui - 6373,48 lito;
44
informacinio įpareigojimo Nr. 2 (pagal Statybos 16 str. 2 d. 4 p. ir 24 str. 1 d. reikalavimus;
statinio pripaţinimo tinkamu naudoti dokumentų rengimas) vykdymui - 3522,05 lito;
informacinio įpareigojimo Nr. 3 (pagal Statybos įstatymo 16 str. 3 d. 1 p. reikalavimus;
įpareigojama pateikti atliktų statybos ir montavimo darbų, panaudotų statybos produktų bei
įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus) vykdymui – 2039,29 lito;
informacinio įpareigojimo Nr. 4 (pagal Statybos įstatymo 15 str. 5 d. 4 p. reikalavimus;
stendo su informacija apie statomą statinį įrengimas) vykdymui – 988,75 lito;
informacinio įpareigojimo Nr. 5 (pagal Statybos įstatymo 20 str. 2 d. reikalavimus;
dokumentų pateikimas, siekiant gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą) vykdymui -
858,33 lito;
informacinio įpareigojimo Nr. 6 (pagal Statybos įstatymo 20 str. 14 d. reikalavimus;
įpareigojimas raštu pateikti statinio projekto sprendinius, nurodyti technines priemones)
vykdymui – 5130 litų;
informacinio įpareigojimo Nr. 7 (pagal Statybos įstatymo 23 str. 6 d. reikalavimus;
įpareigojimas pateikti dokumentus asmenims, kurie siekia gauti statybos leidimą) vykdymui
– 3308,67 litų;
informacinio įpareigojimo Nr. 12 (pagal Statybos įstatymo 27 str. 7 d. reikalavimus;
įpareigojimas pateikti dokumentus, informaciją Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos
inspekcijai) vykdymui – 111,4 lito;
informacinio įpareigojimo Nr. 13 (pagal Statybos įstatymo 27 str. 9 d. reikalavimus;
įpareigojimas pateikti dokumentus statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės
prieţiūros institucijoms) vykdymui – 1244,75 lito;
informacinių įpareigojimų Nr. 8 (pagal Statybos įstatymo 23 str. 7 d. reikalavimus;
įpareigojimas pateikti dokumentus asmenims, kurie siekia gauti leidimą griauti statinį), Nr.
9 (pagal Statybos įstatymo 23 str. 16 d. reikalavimus; pranešimas raštu, kai tam tikromis
sąlygomis statyba gali būti vykdoma be leidimo), Nr. 10 (pagal Statybos įstatymo 25 str. 2
d. 3, 5, 6, 7 p. reikalavimus; įpareigojimas atsakingoms institucijoms pranešti apie statinio
avariją bei ją aprašyti), Nr. 11 (pagal Statybos įstatymo 27 str. 6 d. 8 p. reikalavimus;
įpareigojimas pateikti rašytinius ir ţodinius paaiškinimus, dokumentų nuorašus ir kitą
informaciją apie veiklą statyboje), Nr. 14 (pagal Statybos įstatymo 27 str. 10 d.
reikalavimus; įpareigojimas pateikti informaciją apie statybinius inţinerinius geodezinius
tyrinėjimus), Nr. 15 (pagal Statybos įstatymo 27 str. 11 d. reikalavimus; įpareigojimas
pateikti informaciją apie statybinius inţinerinius geologinius, geotechninius tyrimus ), Nr.
16 (pagal Statybos įstatymo 32 str. 1 d. reikalavimus; įpareigojimas informuoti visuomenę
apie visuomenei svarbių statinių projektavimo pradţią), Nr. 17 (pagal Statistikos
departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės generalinio direktoriaus 2005 m.
45
gruodţio 22 d. įsakymą Nr. DĮ-290; įpareigojimas pateikti statybinių medţiagų ir gaminių
kainų ataskaitą KA-19), Nr. 18 (pagal Statistikos departamento prie Lietuvos respublikos
vyriausybės generalinio direktoriaus 2005 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. DĮ-60;
įpareigojimas pateikti statybos darbų vykdymo ketvirtinio periodiškumo ataskaitą KS-01)
sukeliamą administracinę naštą vertinti sunku, kadangi pernelyg maţai respondentų (nuo 1
iki 3) nurodė patiriamas išlaidas;
informaciniai įpareigojimai Nr. 19 (pagal Statistikos departamento prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. DĮ-
253 ,,Dėl pramonės, statybos, prekybos ir paslaugų įmonių ekonominės būklės bei
investicijų tyrimų statistinių anketų patvirtinimo”; įpareigojimas pateikti statybos įmonės
ekonominės būklės tyrimo ataskaitą A-02) ir Nr. 20 (pagal Statistikos departamento prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2005 m. vasario 14 d. įsakymą
Nr. DĮ-54 ,,Dėl statybos darbų kainų tyrimo statistinės ataskaitos patvirtinimo”;
įpareigojimas pateikti statybos darbų kainų tyrimo ketvirtinio periodiškumo ataskaitą KA-
26) nevertinami, kadangi nė vienas respondentas nenurodė išlaidų, patiriamų dėl šių
informacinių įpareigojimų vykdymo.
Apţvelgiant respondentų pateiktus duomenis darytina išvada, jog didţiausią administracinę naštą
(viršijančią 2000 litų vidurkį) sukelia Statybos įstatymo nuostatos, numatančios reikalavimus
pateikti įgaliotiems pareigūnams statybos dokumentus patikrinimų metu; taip pat statinio
pripaţinimo tinkamu naudoti dokumentų rengimas; atliktų statybos ir montavimo darbų, panaudotų
statybos produktų bei įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentų pateikimas; įpareigojimas raštu
pateikti statinio projekto sprendinius bei nurodyti technines priemones; įpareigojimas pateikti
dokumentus siekiant gauti statybos leidimą (Įpareigojimai Nr. 1, 2, 3, 6 ir 7). Kiek netikėtai
nedidelės išlaidos (vidutiniškai - 858,33 lt) skiriamos Informacinio įpareigojimo Nr. 5 (kai teikiami
dokumentai, siekiant gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą) vykdymui - 858,33 lito. Šiuo
atveju kyla duomenų patikimumo klausimas, kadangi pagal vieno iš respondentų pateiktus
duomenis šio įpareigojimo vykdymas kainuoja 6638 lt (ţr. ataskaitą Nr. 5; pastaba – šio
respondento nurodyti duomenys į apskaičiavimą nebuvo įtraukti, kadangi šio skaičiaus reikšmė
buvo didţiausia), o kitas respondentas nurodė, jog šiuos reikalus tvarko išoriniai ekspertai ir tai
trunka nuo 1,5 iki 3 mėnesių ( ţr. ataskaitą Nr. 2).
Kai kurių informacinių įpareigojimų (Nr. 4, 6, 12 ir 13) sukeliamą administracinę naštą vertinti
sudėtinga, kadangi duomenis apie šiuos informacinius įpareigojimus pateikė tik po 4 respondentus.
Apie kitų informacinių įpareigojimų (Nr. 8, 9, 10, 11, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20) vykdymo išlaidas
respondentai pateikė nedaug duomenų, arba jų išvis nepateikė (Įpareigojimai Nr. 19, 20), todėl apie
jų sukeliamą administracinę naštą spręsti sunku. Kadangi duomenis pateikė vos keletas
respondentų, manytina, jog su minėtais įpareigojimais įmonės susiduria pakankamai retai arba jų
sukeliamos išlaidos yra maţareikšmės.
Apibendrinant teigtina, jog statybų verslo patiriamą administracinę naštą sunku vienareikšmiškai
vertinti, kadangi pateikti duomenys gana skirtingi, be to informacijos pateikimo daţnumas ir jos
46
apimtis daţnai priklauso nuo įmonių vykdomų projektų skaičiaus, kurio respondentai nebuvo linkę
atskleisti. Administracinės naštos įvertinimą taip pat apsunkina statybų verslo teisinio
reglamentavimo sudėtingumas, kadangi informaciją apie statybų procesą privalu pateikti įvairioms
valdţios institucijoms pagal pastarųjų pareikalavimą ar tikrinimų metu, todėl respondentams sunku
įvertinti kiek daţnai tokią informaciją jie privalo pateikti.
Kita vertus, derėtų paţymėti tai, kad dauguma informacinių įpareigojimų, sudarančių statybos
verslo patiriamą administracinę naštą, nustatyta viename teisės akte – Statybos įstatyme. Šiuo
poţiūriu statybos verslo atstovų padėtis palanki bent jau tuo, kad susipaţinimas su administraciniais
įpareigojimais yra reikšmingai supaprastintas.
47
2.3. Verslo teisinio reglamentavimo Lietuvoje supaprastinimo galimybių
studija
2.3.1. Parinktų Lietuvos verslo sričių teisinio reglamentavimo analizės
rezultatai
Šioje Lietuvos verslo teisinio reglamentavimo supaprastinimo galimybių studijos (toliau – Studija)
dalyje pateikiami kaimo turizmo verslo bei restoranų, barų ir valgyklų verslo teisinio
reglamentavimo analizės, remiantis administracinės naštos verslui Lietuvoje nustatymo ir
įvertinimo metodika (toliau – Metodika) rezultatai. Dalis šio įvertinimo rezultatų jau buvo pristatyti
mokslo tiriamojo darbo ,,Administracinė našta verslui, verslo teisinio reglamentavimo
supaprastinimo galimybės“ 2 dalies ,,Kai kurių verslo sričių teisinio reglamentavimo Lietuvoje
analizė ir jo įvertinimas pagal parengtą administracinės naštos verslui Lietuvoje nustatymo ir
įvertinimo metodiką“ ataskaitoje (toliau – Ataskaita), Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijai
pateiktoje 2006 m. balandţio 1 d. Galimybių studijoje vartojamos sąvokos tapačios sąvokoms,
pateiktoms minėtoje Metodikoje, o informacinio įpareigojimo ir įpareigojimo pateikti informaciją
sąvokos vartojamos kaip sinonimai.
Atkreiptinas dėmesys, jog Studijoje pateikiama daugiau ir išsamesnių duomenų nei Ataskaitoje.
Įmonių patiriama našta įvertinta ne tik pinigine išraiška, tačiau taip pat ir sugaištamu laiku. Laiko
sąnaudų įvertinimas naudingas palyginamąja prasme, kadangi vertinant administracinę naštą vien
išlaidomis susiduriama su problemomis, kai respondentai nurodo labai skirtingo dydţio
atlyginimus. Ruošiant Studiją taip pat buvo remiamasi ir kitokio pobūdţio informacija (pvz. verslo
atstovų išsakytomis pastabomis dėl tam tikrų reglamentavimo ypatumų).
Studijos prieduose esančiose lentelėse bei diagramose duomenys apie administracinę naštą
pateikiami įvairiais pjūviais. Pateikiama informacija apie vidutinę administracinę naštą (per metus),
sukeliamą kiekvieno informacinio įpareigojimo bei konkretaus tipinio informavimo veiksmo.
Diagramose administracinės naštos pasiskirstymas matomas vizualiai. Ši informacija naudinga
analizuojant, kokie teisės aktai įmonių veikla apsunkina labiausiai bei kokie jų vykdymo veiksmai
reikalauja daugiausia laiko ir lėšų.
Vadovaujantis Metodika verslo teisinis reglamentavimas buvo tirtas trijose verslo srityse:
kaimo turizmo versle;
restoranų, barų ir valgyklų versle;
statybų versle.
Studijoje apsiribojama tik pirmųjų dviejų verslo sričių administracinės naštos maţinimo galimybių
tyrimu. Statybų verslo tolimesnio tyrimo buvo atsisakyta, atsiţvelgiant į šios srities teisinio
48
reglamentavimo sudėtingumą, apklausos metu gautų duomenų menką reprezentatyvumą (pvz.
daţnai nurodomos išlaidos vykdant vieną projektą, o kiek projektų įmonė įvykdo per metus
neatskleidţiama), paties darbo apimtį ir remiantis šiomis aplinkybėmis 2006 m. balandţio 25 d.
Ūkio ministerijoje vykusiame posėdyje prieitą bendrą išvadą. Paţymėtina, jog galimybės maţinti
administracinę naštą buvo tiriamos atsiţvelgiant ne tik į minėtos analizės remiantis Metodika (t.y.
kiekybinio pobūdţio vertinimo) rezultatus, tačiau ir nagrinėjant aukščiau minėtas verslo sritis
reguliuojančių teisės aktų turinį. Tai buvo atlikta siekiant papildomai įvertinti teisės aktais
nustatytus informacijos pateikimo reikalavimus. Kiekybinė administracinės naštos analizė padeda
nustatyti reguliavimo sritis, kuriose našta didţiausia, tačiau neduoda pakankamai naudos renkantis
priemones, kaip ją sumaţinti.
Vertinant verslo teisinį reglamentavimą ir jo sukuriamą administracinę naštą verslui, reikia turėti
omenyje tai, kad vieni Lietuvoje galiojančiuose teisės aktuose numatyti įpareigojimai taikomi
visiems verslo subjektams, nepriklausomai nuo jų verslo rūšies ar srities, o kiti tik tam tikroms
verslo sritims ar verslo subjektams. Antai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
direktoriaus 2001 m. geguţės 23 d. įsakymu Nr. 489 patvirtintoje 3-SD formoje „Pranešimas apie
apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas“ reikalaujama pateikti duomenis apie pajamas,
kurias gavo visi tam tikram asmeniui dirbantys apdraustieji. Šiuo atveju visiškai nesvarbu kokia
konkrečia verslo sritimi verčiasi atitinkamas asmuo. Kadangi visiems verslo subjektams,
nepriklausomai nuo jų verslo rūšies ar srities, taikoma našta nėra skiriamasis kurios nors verslo
srities bruoţas, Studijoje ji nėra detaliau nagrinėjama ir vertinama. Vertinama tik ta administracinė
našta, kuri yra specifinė kiekvienai iš pasirinktų verslo sričių. Toks sprendimas buvo priimtas
atsiţvelgiant į tyrimo galimybes. Tačiau pabrėţtina, jog vadovaujantis Metodika taip pat galima
įvertinti ir „visą“ pasirinkto verslo sektoriaus administracinę naštą, t.y. sukeliamą visų atitinkamoms
įmonėms taikytinų teisės aktų, neskirstant jų į specifinius ir bendruosius.
2.3.1.1. Kaimo turizmo verslo vertinimas
1. Teisės aktai, nustatantys administracinę naštą
Nagrinėjant kaimo turizmo verslo teisinį reglamentavimą Lietuvoje ir jį įvertinant pagal parengtą
administracinės naštos verslui Lietuvoje nustatymo ir įvertinimo metodiką nustatyta, kad kaimo
turizmo verslą reglamentuoja ir administracinę naštą verslui nustato šie teisės aktai:
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. V-2
„Dėl Lietuvos higienos normos HN 118:2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai
reikalavimai“ patvirtinimo“;
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus
2002 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. 1 „Dėl turistinių įmonių, teikiančių turizmo paslaugas,
statistinių ataskaitų patvirtinimo“ (patvirtinta Metinio periodiškumo kaimo turizmo sodybų
ataskaitos forma TUR-01);
49
Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktoriaus
2003 m. balandţio 25 d. įsakymas Nr. 35-V „Dėl rekomenduojamos kaimo turizmo,
nakvynės ir pusryčių bei turistinės stovyklos paslaugų teikimo paţymėjimo išdavimo
tvarkos patvirtinimo“;
Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktoriaus
2003 m. kovo 27 d. įsakymas Nr. 26-V „Dėl kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimų
patvirtinimo“ (kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu
Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“);
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m.
lapkričio 22 d. įsakymas Nr. B1-633 „Dėl maisto tvarkymo kaimo turizmo sodybose
reikalavimų patvirtinimo“;
Atlikus kaimo turizmo verslą reglamentuojančių teisės aktų analizę buvo atrinkti 5
įpareigojimai pateikti informaciją, kuriuos privalo vykdyti minėtu verslu uţsiimantys
asmenys. Patogumo dėlei šie įpareigojimai Studijoje pateikiami sunumeruoti:
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 1 (pagal Valstybinio turizmo departamento
direktoriaus 2003 m. balandţio 25 d. įsakymą Nr. 35-V - informacija, pateikiama siekiant
gauti privalomą paţymėjimą, patvirtinantį, kad kaimo turizmo paslaugų teikimo
reikalavimai įvykdyti);
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 2 (pagal Valstybinio turizmo departamento
direktoriaus 2003 m. balandţio 25 d. įsakymą Nr. 35-V - informacija, pateikiama siekiant
gauti privalomą Visuomenės sveikatos centro išduodamą dokumentą, kad patalpos atitinka
higienos normos HN 118:2002 reikalavimus);
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 3 (pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos direktoriaus 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. B1-633 - informacija, pateikiama
siekiant gauti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo paţymėjimą, suteikiantį teisę tvarkyti
maistą kaimo turizmo sodyboje);
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 4 (pagal Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d.
nutarimu Nr. 1797 - informacija, pateikiama siekiant gauti verslo liudijimą);
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 5 (pagal Statistikos departamento generalinio
direktoriaus 2002 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 1 - metinio periodiškumo kaimo turizmo
sodybų ataskaitos TUR-01 pateikimas).
Verslo subjektų apklausos vykdymo tvarka aptariama mokslo tiriamojo darbo 2 dalies ataskaitoje.
2. Administracinės naštos apskaičiavimo aspektai
50
Šioje Studijos dalyje nurodomi tam tikri kaimo turizmo verslo administracinė naštos apskaičiavimo
aspektai.
Siekiant didesnio duomenų patikimumo, apskaičiuojant vidutinę administracinę naštą litais per
metus, didţiausioji ir maţiausioji skaitinės reikšmės buvo atmetamos. Kadangi duomenys lieka
pernelyg skirtingi netgi atmetus minėtas didţiausiąją ir maţiausiąją reikšmes, vertinant kaimo
turizmo verslo patiriamą naštą svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kiek laiko sugaištama vykdant
informacinius įpareigojimus. Laiko sąnaudų įvertinimas leidţia nekreipti dėmesio į netolygų
valandinį tarifą (pvz. 4,3 lt/h 1 ataskaitoje ir 93 lt/h 7 ataskaitoje). Kartu paţymime, jog Studijos
prieduose esančiose lentelėse taip pat nurodoma ir vidutinė administracinė našta, kuri buvo
apskaičiuota neatmetus labiausiai nuo vidurkio nutolusių reikšmių.
Skaičiuojant informacinių įpareigojimų Nr. 1 ir Nr. 2 administracinę naštą laikoma, kad minėtų
įpareigojimų vykdymo periodiškumas visų įmonių atţvilgiu – kas 5 metai. Nors kai kuriose
ataskaitose buvo nurodytas kitoks periodiškumas (arba jis visai nenurodytas), Valstybinio turizmo
departamento 2003 m. balandţio 25 d. įsakyme Nr. 35-V numatoma, jog paţymėjimas kaimo
turizmo, nakvynės ir pusryčių paslaugoms teikti išduodamas penkerių metų laikotarpiui. Be to,
dauguma respondentų ataskaitose taip pat paţymėjo, kad informaciją pateikia apytiksliai kartą per 5
metus.
Analogiškai, vertinant informacinio įpareigojimo Nr. 4 administracinę naštą informacijos pateikimo
periodiškumas laikytinas metiniu (nors kai kuriose ataskaitose nurodoma, kad informacija
pateikiama kartą per 5 metus), kadangi Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797
antrame punkte nurodyta, kad „verslo liudijimai išduodami pageidaujamam mėnesių skaičiui, bet ne
ilgiau kaip kalendoriniams metams ir ne trumpiau kaip mėnesiui (jeigu mėnuo, kuriam išduodamas
verslo liudijimas, nesutampa su kalendoriniu mėnesiu, – ne trumpiau kaip 30 dienų), išskyrus
prekybos verslo liudijimus“, o dauguma respondentų nurodė informaciją pateikiantys kartą per
metus. Duomenys, respondentų pateikti apie įpareigojimą Nr. 5 prilyginami metiniams, kadangi
statistinė ataskaita TUR-01 yra metinio periodiškumo. Manytina, jog kai kurie respondentai
suklydo, nurodydami kitokį pateikimo daţnumą (pvz. kartą į 5 metus).
Atkreipiame dėmesį, jog kai kuriais atvejais respondentų nurodyti duomenys apskaičiuojant bendrą
administracinę naštą nebuvo įskaityti, kadangi atsiţvelgiant į kontekstą manytina, jog jie nesusiję su
konkrečių informacinių įpareigojimų vykdymu arba duomenims trūksta detalumo (pvz.
informavimo veiksmų vykdymo laikas nurodomas labai abstrakčiai - mėnesiais ir pan.). Esant
neaiškiam informacijos teikimo periodiškumui, jis nustatomas atsiţvelgiant į kitų respondentų
suteiktą informaciją, taip pat į pačio informacinio įpareigojimo specifiką.
3. Kaimo turizmo verslo patiriama administracinė našta
Suvedus ataskaitų duomenis nustatyta, kad medianiniai (t.y. atspindintys vidutinę reikšmę, kurią
skaičiuojant yra eliminuojamos didţiausia ir maţiausia reikšmė) atskirų informacinių įpareigojimų
dydţiai (1 verslo subjektui per 1 metus) yra šie:
51
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 1 (informacija, pateikiama siekiant gauti privalomą
paţymėjimą, patvirtinantį, kad kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimai įvykdyti) –
208,60 lito arba 7,28 h per metus;
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 2 (informacija, pateikiama siekiant gauti privalomą
Visuomenės sveikatos centro išduodamą dokumentą, kad patalpos atitinka higienos
normos HN 118:2002 "Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai"
reikalavimus) – 54,90 lito arba 6,88 h per metus;
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 3 (informacija, pateikiama siekiant gauti Maisto
tvarkymo subjekto patvirtinimo paţymėjimą, suteikiantį teisę tvarkyti maistą kaimo turizmo
sodyboje) – 550 litų arba 40 h per metus (pastaba - duomenys pateikti tik vienoje
ataskaitoje, kitose nurodyta, kad maitinimo paslauga neteikiama arba ją teikia kitas
verslininkas);
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 4 (informacija, pateikiama siekiant gauti verslo
liudijimą) – 280,58 lito arba 8,49 h per metus;
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 5 (metinio periodiškumo kaimo turizmo sodybų
ataskaitos (forma TUR-01) pateikimas) – 207,63 lito arba 15,15 h per metus.
Apibendrinant, specialiu kaimo turizmo reguliavimu standartiniam verslo subjektui vidutiniškai
sukeliama 751,71 lt arba 37,8 h dydţio metinė administracinė našta (apskaičiuota neįtraukiant
informacinio įpareigojimo Nr. 3, kadangi nėra duomenų, kiek kaimo turizmo sodybų teikia
maitinimo paslaugas, be to duomenis apie šio įpareigojimo vykdymą pateikė tik 1 respondentas).
Bendra visos verslo srities administracinė našta – apie 2711367,31 lt arba 13645,80 h per metus.
Visos verslo srities administracinė našta apskaičiuota atsiţvelgiant į Lietuvoje apgyvendinimo
paslaugas teikiančių kaimo turizmo sodybų skaičių. 2004 m. apgyvendinimo paslaugas teikė 361
kaimo turizmo sodyba26 (atsiradus naujiems duomenims apskaičiavimą galima tikslinti). Priemonės,
kokiais būdais galima būtu maţinti administracinę naštą kaimo turizmo srityje, nurodomos šios
Studijos III skyriaus 1 dalyje.
2.3.1.2. Restoranų, barų ir valgyklų verslo vertinimas
1. Teisės aktai, nustatantys administracinę naštą
Nagrinėjant restoranų, barų ir valgyklų verslo teisinį reglamentavimą Lietuvoje ir jį įvertinant pagal
parengtą administracinės naštos verslui Lietuvoje nustatymo ir įvertinimo metodiką nustatyta, kad
restoranų, barų ir valgyklų verslą reglamentuoja ir administracinę naštą verslui nustato šie teisės
aktai:
26
Statistikos departamento leidinys „Turizmas Lietuvoje 2004“ [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
http://www.std.lt/lt/catalog/viewfree/?id=54; P. 128.
52
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m.
gruodţio 29 d. įsakymas Nr. B1-727 „Dėl maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo
reikalavimų patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birţelio 10 d. įsakymas Nr. 285
„Dėl ūkinės komercinės veiklos, kuria versdamiesi įmonės ir asmenys privalo turėti leidimą-
higienos pasą, sąrašo bei leidimo-higienos paso išdavimo tvarkos“ (pastaba – šis teisės aktas
negalioja nuo 2005 m. kovo 21 d., jis pakeistas sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-
180 patvirtintomis „Leidimo-higienos paso išdavimo taisyklėmis“);
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m.
rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. B1-786 „Dėl vienkartinio leidimo tvarkyti maistą šventės,
renginio metu patvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m.
geguţės 10 d. įsakymas Nr. 217 „Dėl transporto priemonės maisto produktams gabenti
higienos paso“ (pastaba - šis teisės aktas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2006 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. B1-130 nuo 2006 m. vasario 24 d. neteko
galios, tačiau duomenys apie jo sukeliamą administracinę naštą naudingi palyginamąja
prasme);
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. V-56
„Dėl maisto priedų vartojimo maisto produktų gamyboje derinimo taisyklių patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. geguţės 20 d. nutarimas Nr. 618 „Dėl
didmeninės ir maţmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir
maţmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse
taisyklių patvirtinimo“;
Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
direktoriaus 2004 m. birţelio 4 d. įsakymas Nr. 1S-318 „Dėl alkoholinių gėrimų
realizavimo įmonėms, turinčioms licencijas verstis maţmenine prekyba alkoholiniais
gėrimais, ir reprezentacinėms reikmėms ataskaitos formos patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandţio 7 d. nutarimas Nr. 383 „Dėl
maţmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių ir Tabako gaminių
pardavimo taisyklių patvirtinimo“;
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus
2005 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. DĮ- 261 „Dėl prekybos ir maitinimo įmonių statistinės
ataskaitos patvirtinimo“.
53
Atlikus restoranų, barų ir valgyklų verslą reglamentuojančių teisės aktų analizę buvo atrinkta 10
informacinių įpareigojimų, kuriuos privalo vykdyti minėtu verslu uţsiimantys asmenys.
Įpareigojimai patogumo dėlei sunumeruoti tokia tvarka :
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 1 (pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2005 m. gruodţio 29 d. įsakymą Nr. B1-727 - informacija, pateikiama norint gauti
maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo paţymėjimą);
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 2 (pagal Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birţelio 10
d. įsakymą Nr. 285 – informacija, pateikiama norint gauti leidimą – higienos pasą verstis ūkine
komercine veikla);
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 3 (pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. B1-786 – informacija, pateikiama norint gauti
vienkartinį leidimą tvarkyti maistą šventės, renginio metu);
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 4 (pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2002 m. geguţės 10 d. įsakymą Nr. 217 – informacija, pateikiama norint gauti
transporto priemonės maisto produktams gabenti higienos pasą);
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 5 (pagal Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 24 d.
įsakymą Nr. V-56 – informacija, pateikiama ketinant maisto produktų gamyboje vartoti maisto
priedus);
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 6 (pagal Vyriausybės 2004 m. geguţės 20 d. nutarimą Nr.
618 – informacija, pateikiama norint gauti licenciją verstis maţmenine prekyba alkoholiniais
gėrimais);
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 7 (pagal Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės
tarnybos direktoriaus 2004 m. birţelio 4 d. įsakymą Nr. IS-318 – įmonių, turinčių licencijas verstis
maţmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, pateikiama ataskaita);
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 8 (pagal Vyriausybės 2004 m. balandţio 7 d. nutarimą Nr.
383 – informacija, kurią reikia pateikti norint gauti licenciją verstis maţmenine tabako gaminių
prekyba);
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 9 (pagal Vyriausybės 2004 m. balandţio 7 d. nutarimą Nr.
383 – įspėjamasis ir informacinis uţrašas prekybos tabako gaminiais vietose);
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 10 (pagal Statistikos departamento generalinio
direktoriaus 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. DĮ – 261 – prekybos ir maitinimo įmonių
ataskaitos pateikimas).
Verslo subjektų apklausos vykdymo tvarka aptariama mokslo tiriamojo darbo 2 dalies ataskaitoje.
54
2. Administracinės naštos apskaičiavimo aspektai
Šioje Studijos dalyje nurodomi tam tikri restoranų, barų ir valgyklų verslo administracinės naštos
apskaičiavimo aspektai.
Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog kai kurių įpareigojimų sukeliama administracinė našta
tiesiogiai priklauso nuo verslo specifikos ir veiklos apimčių, tad jų vertinimas bendrame kontekste
yra pakankamai sudėtingas. Antai įpareigojimo pateikti informaciją Nr. 5, sukeliama administracinė
našta priklauso nuo to, kiek įmonių maisto gamyboje naudoja maisto priedus. Kadangi nėra
įmanoma nustatyti bent apytikslį skaičių įmonių, uţsiimančių tokia veikla, o duomenis apie
įpareigojimo vykdymą pateikė tik 1 respondentas, šio įpareigojimo sukeliama našta į bendrą
administracinės naštos apskaičiavimą įtraukta nebuvo.
Skaičiuojant administracinę naštą nebuvo įskaitomi duomenys, kuriems aiškiai trūko detalumo (pvz.
1 ataskaitoje nurodytas laikas „nuo 1 d. iki kelių mėnesių“). Kai kuriose ataskaitose pateikti
duomenys buvo koreguojami atsiţvelgiant į tai, kad respondentai nurodė neteisingą informacijos
pateikimo daţnumą, pvz. statistinė ataskaita (informacinis įpareigojimas Nr. 10) – mėnesinio
periodiškumo, o kai kuriose ataskaitose klaidingai nurodomas ketvirtinis ar metinis periodiškumas.
Taip pat, atsiţvelgiant į kontekstą, koreguojamas kai kuriose ataskaitose nurodytas netikslus laikas
(pvz. 3 ataskaitoje nurodytas laikas „kelios dienos“ laikytinas 2 darbo dienomis (16 h) ir pan.). Kai
kur respondentai nurodė kelis vykdymo veiksmus atliekančius subjektus (pvz. 7 ataskaitoje), todėl
jų nurodytas laikas dauginamas iš tų subjektų skaičiaus (arba sudedamos veiksmų vykdymo kainos,
kai atskirų subjektų valandinis tarifas nevienodas). Duomenys, kurių pateikimo daţnumas
nurodomas „kartą per savaitę“ (pvz. 10 ataskaitoje) dauginami iš savaičių skaičiaus metuose (52).
3. Restoranų, barų ir valgyklų verslo patiriama administracinė našta
Suvedus ataskaitų duomenis nustatyta, kad medianiniai (t.y. atspindintys vidutinę reikšmę, kurią
skaičiuojant yra eliminuojamos didţiausia ir maţiausia reikšmė) atskirų informacinių įpareigojimų
dydţiai (1 verslo subjektui per 1 metus) yra šie:
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 1 (informacija, pateikiama siekiant gauti maisto
tvarkymo subjekto patvirtinimo paţymėjimą) – 715,61 lito arba 77,69 h per metus;
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 2 (informacija, pateikiama siekiant gauti leidimą-
higienos pasą verstis ūkine komercine veikla) – 521,84 lito arba 32,01 h per metus;
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 3 (informacija, pateikiama siekiant gauti vienkartinį
leidimą tvarkyti maistą šventės, renginio metu) – 4418,97 lito arba 343,34 h per metus;
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 4 (informacija, pateikiama siekiant gauti transporto
priemonės maisto produktams gabenti higienos pasą) – 38,67 lito arba 3,54 h per metus;
55
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 5 (informacija, pateikiama ketinant maisto produktų
gamyboje vartoti maisto priedus) – 172, 62 lito arba 24,66 h per metus (pastaba - paţymėta tik
vienoje ataskaitoje, kitose nurodyta, kad maitinimo paslauga neteikiama arba ją teikia kitas
verslininkas);
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 6 (informacija, pateikiama siekiant gauti licenciją
verstis maţmenine prekyba alkoholiniais gėrimais) – 375,91 lito arba 14,37 h per metus;
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 7 (įmonių, turinčių licencijas verstis maţmenine
prekyba alkoholiniais gėrimais, ketvirtinio periodiškumo ataskaitos pildymas) – 61,90 lito arba
9,60 h per metus;
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 8 (informacija, pateikiama siekiant gauti licenciją
verstis maţmenine tabako gaminių prekyba) – 337,28 lito arba 15,26 h per metus;
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 9 (įspėjamasis ir informacinis uţrašas prekybos tabako
gaminiais vietose) – 85,92 lito arba 8,38 h per metus;
Įpareigojimas pateikti informaciją Nr. 10 (mėnesinio periodiškumo Prekybos ir maitinimo
įstaigų ataskaitos (forma PR-01) pildymas) – 730,89 lito arba 148,47 h per metus.
Reziumuojant galima daryti išvadą, kad specialusis restoranų, barų ir valgyklų verslo teisinis
reglamentavimas (t.y. nevertinant visiems verslo subjektams, nepriklausomai nuo jų verslo srities,
numatytų bendrųjų pareigų) sukuria maţdaug 7287,00 litų arba 652,65 h per metus dydţio vidutinę
administracinę naštą (pastaba - neįskaičiuotas informacinis įpareigojimas Nr. 5, kadangi nėra
ţinomas informaciją pateikiančių verslo subjektų kiekis; be to, duomenis apie jo vykdymą pateikė
tik 1 respondentas). Bendra visos verslo srities administracinė našta – apie 20899116,00 lt arba
1871800,20 h per metus. Apskaičiuota atsiţvelgiant į 2004 metais Lietuvoje buvusių restoranų, barų
ir valgyklų skaičių27( atsiradus naujiems duomenims apskaičiavimą galima tikslinti). Remiantis tuo,
jog 2004 m. restoranų, barų ir kitų maitinimo įstaigų apyvarta (be PVM) buvo 586,9 mln. litų,
administracinė našta sudaro apie 3,56 proc. įmonių metinės apyvartos. Priemonės, kokiais būdais
galima būtu maţinti administracinę naštą restoranų, barų ir valgyklų srityje, nurodomos šios
studijos III skyriaus 2 dalyje.
27
2004 m. Lietuvoje buvo 2868 restoranai, barai ir valgyklos. Statistikos departamento leidinys „Maţmeninė ir
didmeninė prekyba 2004“[interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/viewfree/?id=51; P. 23.
56
2.3.2. Europos Sąjungos ir jos valstybių narių verslo teisinio reglamentavimo
patirties analizė
2.3.2.1. Bendra apţvalga
II Studijos dalyje analizuojama ES ir ES valstybių narių (taip pat ir Norvegijos) verslo teisinio
reglamentavimo patirtis. Aptariami administracinės naštos verslui vertinimo metodai ir konkretūs
verslo teisinio reglamentavimo geros praktikos pavyzdţiai.
ES valstybėse narėse yra naudojami du pagrindiniai teisės aktų sukuriamos administracinės naštos
įvertinimo būdai.
Pirma, administracinė našta nustatoma remiantis tam tikro sektoriaus reguliavimo įvertinimu, kuris
yra pagrįstas bendromis (nesusijusiomis su detalia teisės aktų analize) patiriamos administracinės
naštos apţvalgomis. Vertinimo metu reprezentatyvi įmonė (tipiška, įprastai veikianti tam tikros
verslo srities atstovė) yra kviečiama atsakyti į abstrakčius klausimus, susijusius su patiriama
administracine našta. Remiantis klausimų atsakymais, galima identifikuoti ir įvertinti tas
reguliavimo sritis, kuriose verslo subjektai patiria didţiausią administracinę naštą. Šis būdas iki
2004 m. taikytas Danijoje, dabar naudojamas Belgijoje.
Antra, administracinė našta vertinama, remiantis detalia konkrečių teisės aktų analize, ekspertų
vertinimu ir tiesioginiais interviu su įmonių atstovais. Vertinimas atliekamas keliais etapais.
Pirmiausia pasirinkto konkretaus teisės akto tekstas yra išskaidomas dalimis. Jas sudaro prievolės,
nustatančios verslo subjektui pareigą pateikti tam tikrą informaciją. Vėliau interviu metu (esant
nesudėtingam reguliavimui – vertinant ekspertams), išsiaiškinama, kiek verslo subjektai sugaišta
laiko ir patiria išlaidų įpareigojimams pateikti informaciją vykdyti. Ši administracinės naštos
įvertinimo metodika dar vadinama ,,Standartinių kaštų modeliu” (The Standart Cost Model – toliau
- SCM). Vadovaujantis šia metodika, galima pakankamai tiksliai nustatyti administracinės naštos
lygį jį įvertinant kiekybiškai. Remiantis šiuo įvertinimu, galima atlikti administracinės naštos
monitoringą, daryti atitinkamas išvadas dėl tam tikrų procedūrų reikalingumo, naujo įstatyminio
reguliavimo poreikio ir planuoti atitinkamas korekcijas teisės aktuose. Metodika pirmiausiai buvo
sukurta Nyderlanduose28. Remiantis šia metodika sukurtas neformalus metodologinis tinklas
administracinei naštai maţinti29. Tinklo narėmis yra Danija, Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė,
Belgija, Nyderlandai, Čekija, Lenkija, Prancūzija, Vengrija, Italija, Estija30. Buvo paskelbta
deklaracija, kurioje įsipareigojama administracinę naštą vertinti naudojantis metodikomis,
pagrįstomis „Standartinių kaštų modelio“ principais31. Deklaracijoje skelbiama, jog kiekviena
valstybė susiduria su administracine našta, kurios vertinimui naudinga taikyti tą patį metodologinį
modelį, kadangi remiantis juo galima lyginti administracinės naštos lygį atskirose valstybėse ir pan.
28
The Standart Cost Model. A framework for defining and quantifying administrative burdens for businesses
[interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.oecd.org/dataoecd/32/54/34227698.pdf
29
Ţr. interneto tinklapį http://www.administrative-burdens.com
30
Prieiga per internetą: http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=130
31
The administrative burden declaration. A common approach open to everyone [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
http://www.regeringen.se/content/1/c6/03/46/24/37399853.pdf
57
Deklaracijoje nekalbama apie bendros metodikos visoms šalims sukūrimą. Joje išdėstyti tik
esminiai metodikos principai. Metodikų skirtumus valstybėse patvirtina ir jas taikančių šalių
praktika. Pvz., nors Danijoje ir Nyderlanduose taikomos iš esmės tais pačiais principais pagrįstos
metodikos, tačiau jos nėra vienodos.
Atkreiptinas dėmesys, kad „Standartinių kaštų modelio“ principais pagrįstą administracinės naštos
įvertinimo metodiką planuojama sukurti ir ES lygmeniu. Šiuo metu svarstomas ES administracinės
naštos įvertinimo metodikos projektas EU Net Administrative Cost Model. Šis projektas turi daug
panašumų, palyginti su metodikomis, taikomomis Nyderlanduose ir Danijoje. Pagrindinės projekto
sąvokos (pvz. administracinių kaštų sąvoka) iš esmės nesiskiria nuo šių valstybių nacionalinėse
metodikose naudojamų sąvokų. Kita vertus, lyginant EU Net Administrative Cost Model su atskirų
ES valstybių metodikomis, pastebėta ir šiokių tokių skirtumų (pvz., pagal taikymo apimtį). Kai
kurios ES metodikos projekto nuostatos pritaikytos detalesnei administracinės naštos analizei.
Svarbu tai, jog Komisijos komunikate buvo pasisakyta, kad metodika gali būti panaši į The
Standart Cost Model, tačiau kai kurie jos aspektai skirsis, kad ją būtų galima taikyti lanksčiau32.
2.3.2.2. Administracinės naštos įvertinimo tipai: išankstinis (ex-ante) ir pagrindinis (ex-post)
Atsiţvelgiant į uţsienio valstybių patirtį, galima išskirti 2 administracinės naštos įvertinimo tipus:
galiojančių teisės aktų sukeliamos administracinės naštos įvertinimas (ex-post) – nustatoma
reali našta;
teisės aktų projektų išankstinis įvertinimas administracinės naštos poţiūriu (ex ante) –
nustatoma tikėtina našta.
Ex – ante vertinimo metu siekiama nustatyti, kokių pasekmių gali turėti naujo teisės akto
priėmimas. Šio vertinimo rezultatai gali būti įtraukiami į bendrą teisės akto projekto ekonominio ir
administracinio poveikio viešajam sektoriui, verslui, piliečiams, aplinkai ir pan., įvertinimą
(vadinamąjį Reguliacinio poveikio įvertinimą). Tuo tarpu ex – post įvertinimas atliekamas siekiant
nustatyti verslo patiriamą faktinę administracinę naštą, kadangi tiriami galiojantys teisės aktai 33. Ex
- ante ir ex - post administracinės naštos įvertinimo tipai numatyti ir ES metodikos projekte34.
Paţymėtina, jog Nyderlanduose išankstinį teisės aktų įvertinimą atlieka nepriklausoma institucija
ACTAL (Adviescollege toetsing administratieve lasten). Šios institucijos veiklos tikslas – įmonių
32
Communication on Better Regulation for Growth and Jobs in the European Union. Minimizing administrative costs
imposed by legislation. COM (2005) 97 final [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://europa.eu.int/eur-
lex/lex/LexUriServ/site/en/com/2005/com2005_0097en01.pdf
33
Manual for conducting Standart Cost Model measurements. June 2005[interaktyvus]. Prieiga per internetą::
http://www.amvab.dk/sw7440.asp; P.4-5.
34
Communication on Better Regulation for Growth and Jobs in the European Union. Minimising administrative costs
imposed by legislation. COM (2005) 97 final. P. 15.
58
patiriamų administracinių formalumų supaprastinimas. Jos vykdoma teisės aktų perţiūros procedūra
susideda iš tokių etapų35:
Teisės aktų projektai, galintys turėti įtakos verslo patiriamos administracinės naštos dydţiui,
yra pateikiami perţiūrėti ACTAL;
ACTAL atrankos būdu nusprendţia, kurie teisės aktai turi būti atrinkti išsamesnei analizei;
ACTAL analizuoja atrinktus teisės aktus,
Analizės rezultatai, kaip galutinis sprendimas, pateikiami atitinkamoms valdţios
institucijoms.
2.3.2.3. Reguliacinio poveikio įvertinimo panaudojimo vertinant administracinę naštą
galimybės
ES valstybėse narėse taikomas Reguliacinio poveikio įvertinimo (vadinamasis Regulatory Impact
Assessment arba RIA) metodas, kurio tikslas - numatyti reguliavimo sukeliamas išlaidas ir
šalutinius jo efektus. Šis tikslas įgyvendinamas vertinant teisės akto projektą dviem etapais. Tarkim
Airijoje naudojamas RIA susideda iš Screening RIA ir Full RIA. Pirmoji dalis taikoma visai pradinei
įstatymų leidybai (išskyrus saugumo, baudţiamosios teisės ir kt. teisės aktus). Jei pirmosios
vertinimo dalies metu išryškėja, kad teisės aktų projektai yra svarbūs išlaidų ar reguliacinės įtakos
prasme, taikoma ir antroji dalis. Pavyzdţiui, antroji dalis yra taikoma tada, kai teisės aktas gali
padaryti neigiamą įtaką nacionalinei konkurencijos teisei, socialiai paţeidţiamoms grupėms ir
pan.36 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis metodas naudojamas bendram reguliavimo poveikiui
vertinti, t.y. neapsiribojama vien administracine našta. Lietuvoje RIA principai dalinai naudojami
pagal specialią metodiką vertinant sprendimų projektus37. Manytina, kad bazinio bei išplėstinio
vertinimo pagal Sprendimų poveikio vertinimo metodiką metu taip pat galėtų būti vertinama ir
administracinė našta. Tai būtų teisės aktų projektų ex-ante administracinės naštos įvertinimas.
Tačiau tam visų pirma turėtų būti atliktas bazinis administracinės naštos verslui ar atskiroms jo
sritims įvertinimas, kadangi nesant palyginamųjų duomenų įstatymų projektų sukeliama
administracinė našta negali būti įvertinta. Kita vertus, atliekant Reguliacinio poveikio įvertinimą
gali būti pateikiami pasiūlymai dėl esamo teisinio reguliavimo supaprastinimo. Tarkim Jungtinėje
Karalystėje siūloma įtvirtinti, kad Reguliacinio poveikio įvertinimo proceso metu vertinant
konkrečius teisės aktų projektus turėtų būti pasiūlomos ir tam tikros kompensacinės supaprastinimo
35
Ţr. oficialų Adviescollege toetsing administratieve lasten (ACTAL) tinklapį. Prieiga per internetą:
http://www.actal.nl/default.asp?CMS_ITEM=6B0B9D371F6C475B83A846B74A5AE7D1X2X44271X67)
36
Report on the Introduction of Regulatory Impact Analysis. Rtoinn and Taoisigh. Department of the Taoiseach. 2004
[interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.regulatoryreform.ie
37
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas ,,Dėl sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir
įgyvendinimo” // Valstybės ţinios. 2003, Nr. 23-975.
59
priemonės (t.y. tokios priemonės, kurios maţintų naujo teisės akto neigiamą poveikį verslui), o
jeigu jos nesiūlomos, turėtų būti išaiškinamos prieţastys, kodėl to padaryti negalima38.
2.3.2.4. Europos Sąjungos vykdomi projektai
ES Komisija savo komunikate dėl geresnio reguliavimo vystymosi ir darbo labui (COM (2005)97)
paskelbė ketinimą sukurti bendrą visai ES administracinės naštos įvertinimo modelį NACM (Net
Administrative Cost Model) , kurio paskirtis - įvertinti ES teisės aktų leidybos sukuriamą naštą.
Darbo grupės dokumente (SEC(2005)175) skelbiama apie galimą tokio vertinimo modelio
pritaikomumą ES. Šiuo tikslu Komisija pradėjo bandomąjį tyrimą, su tikslu išnagrinėti šio
kiekybine analize grįsto metodo tinkamumą egzistuojančiai ir būsimai ES įstatymų leidybai
vertinti39.
Pagrindinis ES metodikos taikymo tikslas – įvertinti administracinių įpareigojimų, taikomų
įmonėms, visuomeniniam sektoriui, valstybės institucijoms ir piliečiams, savikainą (savikaina - tai
išlaidos, sukuriamos teisės aktų leidyba atėmus iš jų išlaidas, kompensuotas ES ir/ar nacionalinės
teisės aktų leidybos dėka).
Komisija pageidauja, kad šis modelis būtų taikomas tiktai tiems teisės aktų projektams, kurie
sukuria naujus administracinius įpareigojimus, ir/ar veiksmams, kurie vertinami kaip ypač
probleminiai. Modelis turėtų būti naudojamas vertinat ex ante ir ex post reguliavimą.
ES modelis sukurtas remiantis Nyderlandų SCM, tačiau kaip jau buvo minėta, esama ir tam tikrų
skirtumų40:
NACM modelio tikslas - įvertinti ne tik privačioms įmonėms, tačiau ir visuomeniniam
sektoriui, valstybinėms įstaigoms, piliečiams tenkančią administracinę naštą, kurios šaltiniai
– ES teisės aktai. Be to, skirtingai nuo SCM, ES modelis nesprendţia makroekonominių
tikslų (t.y. administracinės naštos įtakos visai ekonomikai), o tik mikroekonominius (t.y.
konkrečių teisės aktų ex post ir ex ante vertinimas);
ES modelyje administracinių išlaidų sąvoka apibrėţta panašiai kaip ir Nyderlandų SMC,
tačiau atsiţvelgiant į skirtingus tikslus. Administracinėmis išlaidomis laikoma verslo ir
visuomeninio sektorių, valstybinių institucijų bei piliečių patiriami administracinių
įpareigojimų vykdymo kaštai, kuriuos sukelia teisės aktais nustatyti įpareigojimai dėl
informacijos apie savo veiklą ar gaminius pateikimo. ES modelis taip pat numato, jog turi
būti įskaitomos ir vienkartinės išlaidos;
38
Less Is More report“ [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.brc.gov.uk/downloads/pdf/lessismore_exec-
summary.pdf; P.9.
39
Prieiga per internetą: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/site/en/com/2005/com2005_0097en01.pdf; P.6.
40
Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/enterprise/regulation/better_regulation/docs/sec_2005_175.pdf; P.15-17.
60
Apskaičiavimo formulė tokia pati kaip ir Nyderlandų SCM , tačiau apskaičiavimas gali būti
vykdomas lanksčiau, nes nenumatyta pareiga koncentruotis išimtinai ties darbo apmokėjimu
ir pridėtinėmis išlaidomis, gali būti imamos ir kitokio pobūdţio išlaidos;
Apskaičiavimo daţnumas ir apimtis pagal NACM yra lankstesnio ir labiau atrankinio
pobūdţio. ES metodas taikytinas tiktai pagrindinių (arba laikomų sukeliančiais didelę naštą)
administracinių įpareigojimų (t.y. metodas netaikytinas viso galiojančio teisinio reguliavimo
ar atskirų sektorių vertinimui) atţvilgiu. ES NACM nenustato tikslaus periodinio vertinimo
termino (SMC – 4-5 metai), todėl modelio taikymo daţnumas priklauso nuo konkretaus
poreikio;
Nenumatomas aukštas tikslumo lygis (Nyderlandų SMC nustato aukštą tikslumo lygį).
Duomenų tikslumas priklauso nuo vertinimo kaštų, tikėtinos naudos (t.y. turi būti vertinama
pagal proporcingumo principą) ir valstybių bendradarbiavimo lygio. Atskirais atvejais
aukštas tikslumo lygis gali būti sąlygotas specifine darbo sritimi, ribotu valstybių skaičiumi
ir/ar verslo aplinka. SCM naudojami nacionalinių registrų ir statistinių bazių duomenys, tuo
tarpu ES NACM numatyta naudoti ES statistinius duomenis bei valstybių narių tyrimų
duomenis;
Supaprastintas reguliavimo kilmės nustatymas: Ši vertinimo fazė išskaidyta į 4 stadijas
(Nyderlandų SMC – 7 stadijos);
Atsakomybės pasidalinimas įvairus, atsiţvelgiant į vertinimo išsamumą, kuris laikytinas
būtinu. ES Komisija mano, kad valstybės narės geriau ţino savo šalies įmonių veiklos
praktiką ir gali pačios vykdyti įvertinimą, o ES Komisija geriau ţino vieningos ES poreikius
ir gali geriau apibendrinti duomenis. Tuo tarpu Nyderlandų SCM numato, kad kiekviena
valstybės įstaiga (su konsultantų pagalba) atlieka savo teikiamų teisės aktų projektų bei
atitinkamos srities reguliavimo vertinimą, priţiūrint tarpinstitucinei įstaigai (IPAL), o
vertinimo procesą stebint nepriklausomai institucijai (ACTAL);
Supaprastintos ataskaitų formos: nustatyta vieninga forma (SMC – naudojamos įvairios
ataskaitų formos). Taip pat naudojama ne detali, o supaprastinta administracinių
įpareigojimų tipologija;
Įtraukti metodologiniai „įspėjimai“ (Nyderlandų SMC jie nenumatyti). NACM aiškiai ir
sistemiškai išdėstytos metodų naudojimo prielaidos ir „ekstra priminimai“, kad skaičiavimai
yra tiktai apytikriai/apytiksliai.
2.3.2.5. Atskirose valstybėse vykdomi projektai
Šioje Studijos dalyje pateikiami atskirose valstybėse vykdomi projektai, kurių tikslas – maţinti
administracinę naštą. Aprašomos priemonės, kurias naudoja prie jau minėto metodologinio tinklo
administracinei naštai maţinti prisijungusios valstybės. Naudojamos priemonės bei geros praktikos
pavyzdţiai pateikiama atsiţvelgiant į atskiras valstybes bei verslo sritis. Daugiausia Danijoje bei
61
Nyderlanduose naudojamų priemonių pavyzdţių, kadangi šios valstybės turi didţiausią
administracinės naštos vertinimo remiantis SCM modeliais patirtį ir yra atlikusios bazinius
administracinės naštos įvertinimus visos valstybės mastu.
1. Danija
2002 metais Danijos vyriausybė patvirtino „Danijos vystymosi strategiją“, kurioje numatoma iki
2010 metų administracinę naštą sumaţinti 25 procentais. Uţ šio tikslo įvykdymą atsakingos 17 su
verslu susijusių ministerijų (t.y. kiekviena iš jų turi maţinti jos veiklos sričiai priklausančią
administracinę naštą). Kad būtų įmanoma šį tikslą įvykdyti, nuspręsta įvertinti visą teisinio
reguliavimo sukeliamą administracinę naštą. Šis bazinis įvertinimas buvo baigtas 2005 metais ir
atsiţvelgiant į tai priimti konkretūs sprendimai dėl administracinės naštos maţinimo. Vertinimo
metu buvo tirti 263 įstatymai ir 1100 vykdomųjų įsakų, kurie apėmė 5279 informacinius
įpareigojimus, išskaidytus į 14546 konkrečius duomenų reikalavimus. Buvo apklausta 1100
respondentų, o bendra interviu trukmė – 2902 valandos. Remiantis įvertinimo rezultatais nustatyta,
kad 2004/2005 metais administracinė našta Danijoje sudarė 4326,3 milijonų eurų, o 57 proc. jos
buvo sąlygota nacionalinės kilmės teisės aktų (atitinkamai 28 proc. tarptautinės kilmės, o 15 proc.
mišrios)41. Toliau aptariami šio įvertinimo sąlygoti teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama
sumaţinti administracinę naštą įvairiose verslo srityse.
Įmonių reguliavimas
Siekiant sumaţinti administracinę naštą finansinės atskaitomybės srityje 2006 m. buvo priimti
Finansinės ataskaitos įstatymo42 pakeitimai. Šis įstatymas veikia 145996 įmones, kurių kiekviena
patiria vidutiniškai 4554 eurų dydţio metinę administracinę naštą, o bendra įstatymu sukeliama
administracinės našta siekia 665 mln. eurų. Maţos įmonės (viso apytiksliai 75000 įmonių) buvo
atleistos nuo pareigos turėti apskaitininką, vertinantį kasmetinę finansinę įmonės ataskaitą. Atlikus
minėtą pakeitimą įmonių patiriama našta sumaţinta 140 mln. eurų. Be to, buvo perţiūrėti įmonių
dydţio vertinimo kriterijai, kuriais remiantis įmonės skirstomos į maţas, vidutines bei dideles. To
pasėkoje daugiau įmonių patenka į maţesnių kategoriją ir joms taikomos paprastesnės finansinės
atskaitomybės taisyklės. Šitaip administracinė našta sumaţinta dar 22 mln. eurų. 2010 metais šiuos
pakeitimus planuojama perţiūrėti ir įvertinti jų poveikį.
Sveikatos apsauga
Pakeistas Vykdomasis įsakas dėl įmonių veiklos sveikatos apsaugos srityje43. Šis įsakas sukelia
68 mln. eurų dydţio administracinę naštą ir tiesiogiai veikia 74174 įmones. Pakeitimu buvo
padidintas darbuotojų skaičius (nuo 5 iki 10 ţmonių), kuriam esant įmonės privalo sudaryti
vadinamąją saugos grupę (priţiūrinčią tam tikrų reikalavimų vykdymą). Atsiţvelgiant į tai, viso nuo
41
Ţr. http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=73
42
Simplification Catalogue: Company regulation: Financial Statement Act (LBK nr. 196 of 23/03/2004) [interaktyvus].
Prieiga per internetą: http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=180
43
Simplification Catalogue: Health and safety: Security groups at workplaces (LBK nr. 196 of 23/03/2004)
[interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=184
62
tokios pareigos buvo atleistos 37,587 įmonės iš 74,174. Įgyvendinus minėtą pakeitimą, minėto
įsako sąlygojama administracinė našta sumaţinta 3 mln. euru.
Mokesčiai
2002 m. buvo pakeistas PVM įstatymas44. Šiuo pakeitimu nuo 2700 iki 6700 eurų
padidintas PVM mokėtojo registravimo limitas. Be to, perţiūrėjus metinės apyvartos kriterijų,
sumaţėjo įmonių, patenkančių į „didelių įmonių” kategoriją skaičius. Į šią kategoriją pakeitus
įstatymą patenka įmonės, kurių kasmetinė apyvarta yra didesnė nei 2 mln. eurų (pagal ankstesnę
tvarką - 1,3 mln. eurų) .To pasėkoje 4761 įmonė buvo atleista nuo pareigos pateikti PVM ataskaitas
kas mėnesį, kaip privaloma „didelėms įmonėms“ (maţesnės įmonės ataskaitas pateikia kartą per
ketvirtį). Šiomis priemonėmis PVM įstatymo sukeliama administracinė našta, sudariusi 39,5 mln.
eurų ir veikusi 279000 įmonių, sumaţinta 1,5 mln. eurų.
Taip pat buvo keičiami Mokesčių kontrolės įstatymu Nr. 869 bei Vykdomuoju įsaku Nr. 1068
nustatyti reikalavimai mokestinėms ataskaitoms45. Anksčiau save įdarbinantys asmenys, pildydami
mokesčių deklaracijas arba prieš tai, turėdavo siųsti ir vadinamąsias „kapitalo deklaracijas“ (capital
explanation) vietinės valdţios institucijoms. Šiose „kapitalo deklaracijose“ jie turėdavo informuoti
apie savo turimo turto vertę bei asmenines išlaidas. Tokia pareiga buvo atšaukta 2003 m. lapkričio
27 d. panaikinus Vykdomąjį įsaką Nr. 1068. Įsigaliojus naujai tvarkai savivaldybių institucijos
vykdo įmonių kontrolę remiantis jau egzistuojančia informacija apie mokesčių mokėtojus. Esant
detalesnės informacijos poreikiui minėtos institucijos gali kreiptis tiesiogiai į įmonę. Tokiu būdu
administracinę naštą šioje srityje, sudariusią apie 251 mln. eurų ir veikusią apie 353000 įmonių
(vidutiniškai 711 eurų kiekvienai įmonei per metus), pavyko sumaţinti 57 mln. eurų.
Įstatymu LOV Nr. 342 27/05/200246, buvo pakeistas Motorinių transporto priemonių
licencijavimo mokesčio įstatymas. Remiantis tuo, panaikintas vykdomasis įsakas, nustatantis
verslo subjektui reikalavimą pateikti tam tikrą dokumentaciją tais atvejais, kuomet įmonių
naudojamos transporto priemonės registruotos Danijoje. Atsiţvelgiant į tai, nebereikia pildyti
kelionės ţurnalų. Šia priemone šios srities administracinė našta, sudariusi 47 mln. eurų ir veikusi
122 000 įmones (vidutiniškai 384 eurai kiekvienai įmonei per metus), sumaţinta 44 mln. eurų.
Transportas
44
Simplification Catalogue: Taxation: The VAT law (LOV nr. 291 of 15/05/2002) [interaktyvus]. Prieiga per
internetą: http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=187
45
Simplification Catalogue: Taxation: Law no. 869 on tax control, Executive order no.1068 of 17/12/1999 regarding
tax requirements to the accounts [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.administrative-
burdens.com/default.asp?page=187
46
Simplification Catalogue: Taxation: Executive order regarding an obligation for businesses to keep a trip diary when
driving company cars (Act on changing the act on vehicle licence tax on motor vehicles etc., LOV no. 342 of
27/05/2002) (Executive order no. 657) [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.administrative-
burdens.com/default.asp?page=187
63
Nuo 2008 m. planuojama keisti transporto priemonių sertifikavimo ir registravimo sistemą47. Šiuo
metu Danijoje transporto priemonės importuotojas turi gauti patvirtinimo sertifikatą, technines
specifikacijas ir atidėto mokesčio mokėjimo, kol transporto priemonė bus parduota jos galutiniam
uţsakovui, patvirtinimą. Šie dokumentai siunčiami transporto priemonės pardavimo tarpininkui,
kuris turi gauti pirkėjo sutikimą registruoti ir apdrausti transporto priemonę. Registracijos
procedūros metu pardavėjas (tarpininkas), norėdamas pateikti visus dokumentus, turi stovėti eilėje
registracijos biure (susidaro gan didelės eilės). Taigi daţniausiai pirkėjas dar negali naudotis savo
transporto priemone iškarto po sandorio sudarymo. Įregistravus transporto priemonę, pardavėjas turi
apskaičiuoti tikslius transporto priemonės pardavimo sandorio mokesčius ir perduoti šią informaciją
registravimo biurui, kuri surenka mokesčius iš importuotojo.
Siekiant supaprastinti tokį sudėtingą procesą bus įdiegta skaitmeninė sistemą, kuri apims visą
informaciją, susijusią su įvairiomis transporto priemonėmis, todėl nebereikės gauti įvairių
sertifikatų įprastine forma (t.y. popieriuje). Tiek transporto priemonės importuotojas, tiek
tarpininkas galės naudotis šia sistema, o galutinė registracija bus atliekama internetu. Licencijos
lakštai turės būti išduodami kuomet baigiama registracija internetu ir saugomi pas tarpininką.
Pirkėjas galės pagrįstai tikėtis jau tą pačią sandorio sudarymo dieną naudotis savo įgyta transporto
priemone. Smulkūs prekybos tarpininkai (viso apie 3500), kurie yra pernelyg maţi, kad galėtų
naudotis skaitmenine sistema, galės registruoti transporto priemonę bei gauti licenciją per kitus
tarpininkus (viso apie 1 500), turėsiančius galimybę tiesiogiai naudotis šia sistema. Panaudotų (jau
registruotų) transporto priemonių pardavimą internetu galės vykdyti tiek tarpininkai, tiek ir patys
savininkai.
Šiuo metu administracinė našta šioje srityje siekia 14 mln. eurų ir veikia 1500 įmonių (vidutiniškai
9094 eurų kiekvienai įmonei per metus). Tikimasi naštą sumaţinti 6,6 mln. eurų. Sistema turėtų
pradėti veikti nuo 2008 sausio 1 d.
Nyderlandai
2003 m. Nyderlanduose įvykdytas administracinės naštos įvertinimas visos valstybės mastu48.
Nustatyta, kad 2002 m. administracinė našta Nyderlanduose siekė 16,4 mlrd. eurų (3,6 proc. viso
šalies bendrojo vidaus produkto). Įvertinimo metu nustatyta, kad didţiausia naštą sukelia Finansų
(apie 4,32 mlrd. eurų), Sveikatos (apie 3,20 mlrd. eurų), Socialinių reikalų (apie 2,53 mlrd. eurų) ir
Teisingumo (apie 2,51 mlrd. eurų) ministerijos. Tai sudarė apie 3/4 visos naštos, o nė vienos kitos
ministerijos sukeliama našta neviršijo 2 mlrd. eurų. Taip pat nustatyta, kokie įstatymai
problematiškiausi šioje srityje. Tuo remiantis galima išskirti 10 didţiausią naštą sukeliančių
Nyderlandų įstatymų – tai Metinių ataskaitų, Pridėtinės vertės mokesčio, Prekių, Aplinkos valdymo,
Darbo uţmokesčio mokesčio, Privalomo sveikatos draudimo, Socialinio draudimo, Pajamų
mokesčio, Kainų nustatymo ir Darbo sąlygų įstatymai. Jų sukeliama našta svyruoja nuo 1,5 mlrd.
47
Simplification Catalogue: Transport: Certification and registration of vehicles [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=187
48
Ţr. Involved counties/Netherlands/Information about measurement [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=96
64
iki 0,5 mlrd. eurų ir apima beveik pusę bendros Nyderlandų administracinės naštos. Atsiţvelgiant į
įvertinimo rezultatus iki 2007 m. administracinę naštą planuojama sumaţinti 25 proc. Toliau
pateikiamos konkrečios priemonės, kurių imtasi Nyderlanduose administracinei naštai maţinti.
Įmonių reguliavimas
Nyderlanduose ruošiamasi supaprastinti Kredito įmonių prieţiūros įstatymą49 ( siūlomos pataisos
turėtų įsigalioti nuo 2007 m. sausio 1 d.). Šiuo metu šis įstatymas veikia 115 įmonių, o kredito
įmonės per metus privalo pildyti apie 40 įvairių ataskaitų bei pranešimų. Nuo 2007 m. sausio 1 d.
pradės veikti internetinė ataskaitų ir pranešimų sistema. Jos veikimą priţiūrės Nyderlandų Centrinis
Bankas. Prisijungę prie šios sistemos vartotojai (įmonės) kompiuterio ekrane matys atitinkamus
įpareigojimus pateikti informaciją, o pati informacija galės būti siunčiama naudojantis saugia
interneto linija. Naudojant elektroninę sistemą bus padaroma maţiau klaidų ir tokiu būdu
išvengiama dvigubo darbo iš naujo pildant ataskaitas. Šia priemone administracinę naštą šioje
srityje numatoma sumaţinti 2,6 mln. eurų.
Be to, Nyderlandų vyriausybė (Finansų ir Teisingumo ministerijos) kartu su verslo visuomene
vykdo vadinamąjį „XBRL taksonomijos projektą“(Dutch XBRL taxonomy)50, kurio tikslas –
suvienodinti finansinių ataskaitų sąvokas, kadangi priklausomai nuo institucijos, kuriai pateikiama
ataskaita, šios sąvokos gali skirtis arba gali būti naudojamos skirtingomis prasmėmis. Šis projektas
įgalins bankus, įmones bei finansines institucijas geriau suprasti vieniems kitus ir keistis finansine
informacija, kurios reikalauja valstybinės institucijos. Tuo tikslu stengiamasi eliminuojami
dubliavimąsi, dviprasmybes, sąvokų neapibrėţtumą. Tai padės ir valdţios institucijoms,
ketinančioms įdiegti elektroninio informacijos siuntimo ir gavimo priemones. Taksonomija
supaprastins kasmetinių finansinių ataskaitų, teikiamų Prekybos rūmams, siuntimą, mokestinių
deklaracijų pildymą (korporacijų mokesčio, darbo uţmokesčio mokesčio, pajamų ir apyvartos
mokesčio), taip pat statistinių duomenų teikimą Nyderlandų Statistikos departamentui. Be to,
įgyvendinus šią priemonę informacijos gavimo iš finansinių institucijų galimybės taip pat
palengvės.
Siekiama, kad visos valstybinės institucijos tarpusavio bendradarbiavime naudotų XBRL
(eXtensible Business Reporting Language) „kalbą“. Manyta, kad tokiu būdu pavyks sutaupyti 350
mln. eurų. Tačiau ruošiant taksonomijos projektą paaiškėjo, kad informacijos kaitos tarp verslo ir
valdţios institucijų srityje galima tikėtis didesnio progreso. Taigi tikėtina, kad administracinę naštą
pavyks sumaţinti net iki 750 mln. eurų kasmet. Tikimasi, kad ataskaitų pateikimo sistemos
automatizavimas padės sutaupyti apie 33 proc. įmonių laiko, skiriamo kasmetinių ataskaitų
rengimui. Dėl to smulkios įmonės sutaupys apie 9 val., o vidutinės - apie 140 val. darbo laiko
kasmet.
49
Simplification Catalogue: Company regulation: Credit Institutions Supervision Act [interaktyvus]. Prieiga per
internetą: http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=180
50
Simplification Catalogue: Company regulation: several regulations [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=180
65
Siekiant sumaţinti administracinę naštą įtvirtinti atitinkami Nyderlandų Civilinio kodekso
pakeitimai:
pakeistas 2 knygos 4 skirsnio 68 str. ir 5 skirsnio 175 str.51 Minėtos Civilinio kodekso
nuostatos sukelia apie 8 mln. eurų dydţio administracinę naštą (vidutiniškai 13 eurų vienai
įmonei per metus). Iki šio pakeitimo steigiant įmonę pranešti valdţios institucijai apie notaro
patvirtinimą, kad įmonei steigti kliūčių nėra, turėjo patys steigėjai. Įtvirtinus pakeitimus apie
įmonės įsteigimą teisingumo ministrui turės pranešti notarai. Taigi, iškart po įsteigimo
įmonė galės pradėti savo veiklą. Verslininkams paliekama tik pareiga pranešti Komercijos
rūmams apie įmonės įstatų pakeitimus. Įgyvendinus šią priemonę administracinę naštą
tikimasi sumaţinti 7 mln. eurų per metus. Minėti pakeitimai įsigalios nuo 2007 m.;
pakeistas 2 knygos 9 skirsnis 394 str.52 įdiegiant informacinių technologijų sprendimus bei
paslaugas. Anksčiau įmonės privalėdavo siųsti metines ataskaitas ir su tuo susijusius
dokumentus Komercijos rūmams paštu. Nuo 2006 sausio 1 d. jos tai gali atlikti elektroniniu
būdu. Komercijos rūmai sukūrė specialų internetinį tinklapį53, skirtą elektroniniam metinių
ataskaitų pateikimui. Šiame tinklapyje apskaitininkai gali pateikti metines ataskaitas
patvirtinimui, o jas elektroniniu būdu patvirtinus, informacija automatiškai perduodama
Komercijos rūmams. Tokie patys tinklapiai naudojami apskaitininkams pateikiant mokesčių
deklaracijas Mokesčių administracijai. Skirtingose srityse įtvirtinant informacijos perdavimą
elektroniniu būdu ţengiama link pilnai skaitmenizuoto finansinių duomenų teikimo. Tai taps
įmanoma įgyvendinus jau minėtą „XBRL taksonomijos projektą“. Administracinė našta
šioje srityje siekė 13,6 mln. eurų ir veikė 600000 įmonių (vidutiniškai 22,6 euro kiekvienai
įmonei per metus). Įgyvendinus šią priemonę našta sumaţinta 7 mln. eurų.;
bus keičiamos ir kitos Civilinio kodekso 2 knygos 9 skirsnio54 nuostatos. Šiuo metu įmonės
apie savo finansinę padėtį turi pranešti dviems institucijoms - Komercijos rūmams (metinės
finansinės ataskaitos) ir Mokesčių administracijai (informacija apie pelną). Tokie pat
reikalavimai privalomi ne tik didelėms bei vidutinėms, bet taip pat ir smulkioms bei
ekonomiškai neaktyvioms įmonėms. Nuo 2007 m. sausio 1 d. dauguma smulkių ir vidutinių
įmonių informaciją apie pelną privalės pateikti tiktai Komercijos rūmams. XBLR
taksonomija įgalins pateikti vienodą informaciją abiems institucijoms vienu mygtuko
spustelėjimu. Šiuo metu administracinė našta šioje srityje siekia 1,5 mlrd. eurų ir veikia apie
576000 įmonių (viena įmonė vidutiniškai patiria 2604 eurų dydţio administracinę naštą
kasmet). Įgyvendinus priemonę administracinę naštą tikimasi sumaţinti 400 mln. eurų.
51
Simplification Catalogue: Company regulation:Civil Law, Book 2, title 4 (art. 68) and title 5 (art. 175)
[interaktyvus]. Prieiga per internetą:http: www.administrative-burdens.com/default.asp?page=180
52
Simplification Catalogue: Company regulation:Civil Law, Book 2, title 9 (art. 394) [interaktyvus]. Prieiga per
internetą: http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=180
53
Ţr. www.kvk.nl/onlinedeponeren
54
Simplification Catalogue: Company regulation:Civil Law, Book 2, title 9 [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=180
66
Taip pat keičiamas ir Korporacijų įstatymas55. Šis įstatymas sukuria apie 93 mln. eurų dydţio
administracinę naštą ir veikia apie 605000 įmonių (vidutiniškai 153,7 euro kiekvienai įmonei per
metus). Šiuo metu ribotos civilinės atsakomybės įmonės apie akcininkų susirinkimus privalo skelbti
dienraščiuose arba siųsti pranešimą paštu. Nuspręsta, kad šių įmonių pranešimai apie akcininkų
susirinkimus ateityje galės būti elektroninės formos. Paskelbimas dienraštyje nuo 2006 m. lieka
privalomu tik tam tikros rūšies didelėms akcinėms bendrovėms, kadangi didelėms įmonėms šie
kaštai (skelbimams laikraščiuose) yra palyginti nedideli. Įgyvendinus šią priemonę administracinę
naštą tikimasi sumaţinti 69 mln. eurų. Pasiektas progresas bus įvertintas 2007 metais.
Aplinkosauga
Priimtas Dekretas dėl grunto kokybės56 (įsigalios nuo 2007 m.), kuris pakeis dabar galiojantį
Statybinių medţiagų dekretą, kuris pernelyg grieţtas, sudėtingas bei detalus. Naujasis dekretas bus
taikomas apie 1400 statybinių medţiagų gamintojų ir 65000 statytojų. Kaip vienas iš pakeitimų
paminėtina tai, kad statybinių medţiagų inspektavimo daţnumas priklausys nuo pastarųjų metų
ekspertizių rezultatų, t.y. jeigu reikalavimų statybinėms medţiagoms laikomasi tikrinama turėtų būti
retai. Šioje srityje administracinė našta sudaro apie 39,5 mln. eurų ir veikia 900 įmonių (vidutiniškai
43888 eurų kiekvienai įmonei per metus). Tikimasi administracinę naštą sumaţinti 14,4 mln. eurų.
Taip pat planuojama keisti Aplinkos valdymo įstatymą57. Apie 20 000 metalo pramonės įmonių
nuo 2007 metų nebeprivalės turėti aplinkosaugos leidimo. Vietoj to nustatomas bendro pobūdţio
reguliavimas ir taisyklės, susijusios su aplinkai įtaką darančia veikla. Nebereikės atskirų leidimų
įmonėms, vykdančioms aplinkai kenkiančią veiklą. Leidimų reikės tiktai maţam skaičiui įmonių,
vykdančių ypatingo ir ilgalaikio poveikio gamtai veiklą. Bendro pobūdţio reguliavimas sukels kur
kas maţesnę administracinę naštą negu leidimų sistema. Įmonės taip pat turės atlikti maţiau testų
bei pateikti maţiau ataskaitų. Administracinė našta šioje srityje sudaro 950 mln. eurų ir veikia apie
20000 įmonių (vidutiniškai 47500 eurų kiekvienai įmonei per metus). Tikimasi administracinę naštą
sumaţinti 161 mln. eurų.
Kitos Aplinkos valdymo įstatymo ir jį įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nuostatos šiuo
metu taikomos apie 300 000 įmonių ir sukelia apie 950 mln. eurų dydţio administracinę naštą
(vidutiniškai 3 166 eurų kiekvienai įmonei per metus). Šią naštą planuojama sumaţinti
modernizuojant aplinkos apsaugos reguliavimo sistemą.
Dabartinis aplinkos apsaugos reguliavimas, kaip jau buvo minėta, veikia apie 300 000 įmonių.
Aplinkos apsaugos reguliavimo modernizavimas vykdomas atsiţvelgiant į tai, kad kai kurių šios
srities teisės aktų įgyvendinimas praktikoje problematiškas ir neatitinka praktikos poreikių. Tačiau
55
Simplification Catalogue: Company regulation: Corporate Law [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=180
56
Simplification Catalogue / Simplification Catalogue: Environment: Soil Quality Decree [interaktyvus]. Prieiga per
internetą: http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=182
57
Simplification Catalogue / Simplification Catalogue: Environment: Environmental Management Act [interaktyvus].
Prieiga per internetą: http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=182
67
paţymėtina, jog įstatyminės bazės modifikavimas nesumaţins aplinkos apsaugos lygio. Konkrečiai
kalbant šis modernizavimas pasireikš tuo, kad nuo 2007 metų daugeliui įmonių nebereikės leidimų
tam tikrai veiklai vykdyti. Visa reikalinga informacija bus patalpinta internetiniame tinklapyje ir
tiek municipalinės institucijos, tiek įmonės ţinos instrukcijas, kurių privalu laikytis. Išeitinė
pozicija yra ta, kad įstatyminis reguliavimas turi priklausyti ne nuo pramonės srities, tačiau nuo
įmonės vykdomos veiklos specifikos. Toks reguliavimas logiškesnis, nes veikla paprastai vykdoma
daugiau nei vienoje pramonės ar prekybos šakoje. Nauja sistema palankesnė įmonėms,
vykdančioms riboto poveikio gamtai veiklą, kurioms taikoma maţiau reikalavimų nei aplinkai
ţalingą veiklą vykdančioms įmonėms. Įgyvendinus šias priemones administracinę naštą planuojama
sumaţinti 55 mln. eurų.
Keičiamas Dekretas dėl vandeniui atsparių grindų dangų inspektavimo58. Įmonės, kurių
vystoma veikla gali pakenkti ţemės gruntui, privalo įrengti vandeniui atsparias grindų dangas
(šiltnamių ūkiai, variklių montavimo, jūros, sandėliavimo transporto įmonės, degalinės, tekstilės
valymo įmonės ir statybos bei medienos apdirbimo įmonės), o atsakingos institucijos tikrina kaip
yra laikomasi šių reikalavimų. Nuo 2005 geguţės 1 d. privalomų patikrinimų daţnumas sumaţintas
nuo 18 mėn. iki 6 metų. Šiuo metu administracinė našta šioje srityje sudaro 45 mln. eurų ir veikia
apie 70 000 įmonių (vidutiniškai 643 eurai kiekvienai įmonei per metus). Tikimasi administracinę
naštą sumaţinti 33 mln. eurų.
Taip pat planuojama pakeisti keletą svarbiausių aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų:
Aplinkos valdymo, Paviršiaus taršos, Gyvenamųjų namų statybos, Erdvės planavimo ir
Savivaldybių įstatymus59. Minėtų įstatymų nuostatos sukelia apytiksliai 515 mln. eurų dydţio
administracinę naštą ir veikia apie 690000 įmonių.
Šiuo metu statydamos bei naudodamos parduotuves bei fabrikus įmonės susiduria su įvairiomis
taisyklėmis bei reikalavimais, susijusiais su gyvenamuoju plotu, erdve ir aplinka. Šie reikalavimai
turi atskiras procedūras, kriterijus, terminus, prieţiūros institucijas ir pan. Leidimai išduodami
skirtingų institucijų. Įmonės sugaišta daug laiko, kartais skirtingos valstybės institucijos priima
prieštaraujančius sprendimus. Nuo 2007 m. bus būtina gauti tik vieną leidimą – vadinamąjį
aplinkosaugos leidimą, kuris apjungs visų ankstesnių leidimų reikalavimus. Leidimo gavimo
procedūroje pagrindinis vaidmuo teks pareiškėjui. Leidimui gauti pakaks prašymo, pateikiamo
atitinkamoje institucijoje. Jeigu sprendimas netenkins pareiškėjo, jis galės pastarąjį apskųsti. Šis
leidimas pakeis dabartinius, išduodamus Gyvenamųjų statybų, Erdvės planavimo ir Aplinkos
ministerijų. Taip pat norima kitų valstybinių institucijų (ministerijų, municipalitetų, vandens
valdymo tarybų) išduodamus leidimus „inkorporuoti“ į šį leidimą.
58
Simplification Catalogue / Simplification Catalogue: Environment: Decree inspection waterproof flooring
[interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=182
59
Simplification Catalogue / Simplification Catalogue: Environment: Several, most important: Environmental
Management Act, Pollution Surface Act, Housing Act, Spatial Planning Act and Municipal Law [interaktyvus]. Prieiga
per internetą: http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=182
68
Šiomis priemonėmis administracinę naštą tikimasi sumaţinti 93,4 mln. eurų.
Sveikatos apsauga
Ruošiamasi keisti Vaistų įstatymą60. Bus supaprastinta recepto išrašymo procedūrą įvedant
skaitmeninę forma. Iki šiol receptas galėjo būti tiktai „popierinės“ formos. Nuo 2007 metų to
nebebus reikalaujama. Vyr. gydytojas galės nusiųsti receptą arba pakartotinius receptus elektroniniu
būdu vaistininkui, kuris reikalui esant galės pristatyti reikalingus medikamentus pacientui į namus.
Tikimasi šio įstatymo administracinę naštą, siekiančia 612,8 mln. eurų, sumaţinti 85 mln. eurų.
Nyderlandų vyriausybė skiria didelį dėmesį informacijos pateikimo įpareigojimų kiekio
sumaţinimui sveikatos apsaugos sektoriuje. To pasėkoje keičiamas Sveikatos įstatymas61
apjungiant įvairias ataskaitų formas sveikatos apsaugos sektoriuje. Šiuo metu metinę sveikatos
prieţiūros bei gydymo įstaigų atskaitomybę sudaro apytikriai 30 skirtingų ataskaitų (metinė
ataskaita, metinis pranešimas ir t.t.). Toks skaičius sąlygoja pačio ataskaitų pateikimo proceso
sudėtingumą ir dideles administracinio darbo sąnaudas sveikatos prieţiūros institucijoms. Nuo 2006
m. planuojama palikti vieną metinį dokumentą, kuris bus teikiamas elektroniniu būdu, taip pat
harmonizuoti siuntimo terminus. Taigi pats procesas taps daug spartesnis ir sveikatos prieţiūros
institucijos sutaupys daug laiko. Šiomis priemonėmis administracinę naštą, šiuo metu siekiančią
apie 100 mln. eurų per metus, tikimasi sumaţinti 21 mln. eurų.
Be to, planuojama keisti Profesinės sveikatos saugos ir Darbo sąlygų įstatymus62. Šiuo metu
minėtų įstatymų nuostatos taikomos visoms Nyderlandų įmonėms (apie 690000 įmonių) ir sukelia
907 mln. eurų administracinę naštą (vidutiniškai 1314 eurų kiekvienai įmonei per metus).
Dabartinis 1998 m. Darbo sąlygų įstatymas detaliai nustato darbdavio pareigas darbuotojų atţvilgiu.
Naujasis įstatymas, įsigaliosiantis 2007 sausio 1 d., įveda gan drastiškus pokyčius, suteikdamas
darbdaviams ir darbuotojams daugiau atsakomybės. Vyriausybė nustatys atitinkamą darbuotojų
apsaugos lygį, tačiau darbdaviai su darbuotojais kartu turės nuspręsti, kaip atitinkamus reikalavimus
įgyvendinti praktikoje. Kiekvienai pramonės ar prekybos šakai bus sudarytas vadinamasis „darbo
sąlygų katalogas”. Tai yra vadovas, kuriame pateikiama informacija apie susitarimus ir
rekomendacijas, kurių reikia apsaugoti darbuotojams nuo kenksmingų sveikatai ir nesaugių darbo
sąlygų. Darbo inspekcija uţtikrins vyriausybės nustatyto apsaugos lygio uţtikrinimą atsiţvelgdama
į susitarimus, padarytus atitinkamose pramonės šakose.
60
Simplification Catalogue / Simplification Catalogue: Health and Safety: Medicines Act [interaktyvus]. Prieiga per
internetą: http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=184
61
Simplification Catalogue / Simplification Catalogue: Health and Safety: Health Act [interaktyvus]. Prieiga per
internetą: http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=184
62
Simplification Catalogue / Simplification Catalogue: Health and Safety: Occupational Health & Safety Act, Working
Conditions Act 1998 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.administrative-
burdens.com/default.asp?page=184
69
Kitas svarbus aspektas - rizikos aprašymas ir įvertinimas (Risk Inventory and Evaluation arba RI&E).
Darbdaviai privalo atlikti galimų sveikatos ir saugumo grėsmių darbuotojams rizikos įvertinimą
(pvz. ar darbo metu naudojami pavojingi chemikalai, ar darbuotojai kilnoja didelius svorius, ar
saugūs mechanizmai ir t.t.). Tokia pareiga sukelia gan ţymią administracinę naštą smulkioms ir
vidutinėms įmonėms. Todėl šiuo metu RI&E taikoma atsiţvelgiant į konkrečios ūkio šakos
poreikius. Buvo suformuoti specifiniai RI&E, priklausomai nuo šakos, pvz., ţemės ūkio, barų,
restoranų bei valgyklų ir pan. (tokiu būdu sudaryti 58 skirtingi RI&E ir nuo 2003 m. jie pateikiami
tinklapyje www.rie.nl ). Tai sudaro sąlygas verslo subjektui aiškiau nustatyti bei įvertinti įvairią
riziką savo pramonės šakoje ir įvykdyti savo RI&E reikalavimus. Be to, pvz. įmonės, įdarbinančios
10-25 darbuotojų patiria ne tokią grieţtą Darbo sąlygų agentūros prieţiūrą, jeigu naudojasi jos ūkio
šakai skirtu RI&E.
Atsiţvelgiant į šiuos patobulinimus, šiuo metu smulkios ir vidutinės įmonės sudarydamos savo
RI&E uţtrunka tik apie 1 - 2 val. Nors Darbo sąlygų agentūra vistiek privalo patikrinti reikalavimų
įgyvendinimą, vadovaujantis standartizuota medţiaga tai atliekama kur kas greičiau. Tokiu būdu
įmonė sutaupo apie 50 proc. laiko ir lėšų. Dėka to administraciniai kaštai smulkioms įmonėms
sumaţėjo nuo 300 iki 100 eurų, o vidutinėms – nuo 1110 iki 500 eurų. Atsiţvelgiant į tai, jau šiuo
metu verslo sektoriuje sutaupoma dešimtys milijonų eurų, o vėliau, naudojant skaitmeninę RI&E
bus sutaupyta dar apie 60 – 80 mln.
Administracinė našta šioje srityje sumaţinta 58 mln. eurų (naujos RI&E sistemos dėka). Ateityje ją
tikimasi sumaţinti dar 92,2 mln. eurų (priėmus naują Darbo sąlygų įstatymą, įsigaliosiantį nuo 2007
sausio 1 d.).
Mokesčiai
Keičiami Pajamų, Korporacijų ir Apyvartos mokesčių įstatymai63. Nuo 2005 sausio 1 d.
įprastos mokesčių deklaracijų formos pakeistos elektroninėmis mokesčių deklaracijų pildymo
programomis. Įmonės gali uţpildyti jų pajamų, korporacijų ir apyvartos mokesčių deklaracijų
formas internete (tinklapyje www.belastingdienst.nl). Taip pat yra galimybė perţvelgti uţpildytas
formas.
Manoma, kad tokiu būdu administracinė našta šioje srityje bus sumaţinta apie 50 mln. eurų.
Pakeisti Atlyginimo pajamų mokesčio ir Socialinio draudimo įstatymai64. Paţymėtina, jog
administracinės naštos maţinimas kartais susijęs su vienkartinėmis išlaidomis, kurias įmonė turi
investuoti, kad pasinaudotų pakeitimų teikiama nauda. Pavyzdys – atlyginimų pajamų mokesčio
(mokesčio, kurį darbdavys turi mokėti, priklausomai nuo atlyginimo dydţio) mokėjimo priemonė,
vadinamoji WALVIS. Pastaroji priemonė sąlygojo ţymų administracinės naštos sumaţėjimą.
63
Simplification Catalogue / Simplification Catalogue: Taxation: Income tax, Corporate tax, Turnover tax
[interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=187
64
Simplification Catalogue / Simplification Catalogue: Taxation: Wage Withholding Act, Social Insurance Legislation
[interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=187
70
Anksčiau darbdaviai metinių išmokų ataskaitą (dėl darbuotojų socialinio draudimo) turėjo siųsti
Darbuotojų draudimo institucijai, o atlyginimo pajamų mokesčio ataskaitą - Mokesčių
administracijai. Nuo 2006 sausio 1 d. šios ataskaitos sujungtos. Darbdavys privalo pildyti vieną
ataskaitą, skirtą Mokesčių administracijai ir tai gali atlikti elektroniniu būdu.
Tokios priemonės įdiegimas pareikalavo iš įmonių pertvarkyti vidaus administravimą. Turėjo būti
pakeista programinė įranga, taip pat reikėjo laiko prisitaikyti prie naujos ataskaitų sistemos. Nors iš
pradţių įmonės patyrė vienkartinių išlaidų bei laiko sąnaudų, galiausiai pasiektas ţymus
administracinės naštos sumaţėjimas.
Šių pakeitimų teikiama nauda įmonėms yra ta, jog liko viena kontaktinė institucija – Mokesčių
administracija, o duomenys gali būti pakartotinai naudojami įvairių valstybinių institucijų, pensijų
fondų bei draudikų. Įmonėms daugiau nereikia teikti darbuotojų socialinio draudimo ataskaitų
Darbuotojų draudimo institucijai bei teikti jai atlyginimų duomenų, kaip pagrindo darbuotojų
socialinio draudimo išmokų apskaičiavimui; taip pat nebereikia pildyti „įdarbinimo ir atlyginimo”
klausimyno Nyderlandų Statistikos departamentui, darbo uţmokesčio mokesčio kortelių Mokesčių
administracijai bei įvairių kitų su darbo uţmokesčio apmokestinimu ir socialinio draudimo
įmokomis susijusių ataskaitų. Šios priemonės įdiegtos 2005 m. sausio 1 d. Administracinė našta
sumaţinta 295 mln. eurų.
Taip pat pakeistas 1968 m. PVM įstatymas65. Šis įstatymas sukėlė 338 mln. eurų (neskaičiuojant
sąskaitų faktūrų) administracinę naštą verslui, veikiančią apie 987 000 įmonių (įtraukiant ir uţsienio
įmones; vidutiniškai 393 eurų kiekvienai įmonei per metus). Pakeitimų esmė - sumaţintas PVM
deklaracijų teikimo daţnumas. Iki 2003 metų daug smulkių įmonių privalėjo pildyti PVM
deklaracijas kartą į mėnesį. Nuo 2004 m. sausio 1 d. smulkioms įmonėms suteikta teisė pildyti
PVM ataskaitą kartą į ketvirtį arba kartą į metus. Įmonės, kurių mokėtinas PVM neviršija 7000 eurų
gali pateikti deklaracijas kartą į ketvirti, o kai kurios įmonės (anksčiau pateikdavusios deklaracijas
kartą į ketvirtį), atitinkančios specialius reikalavimus, gali jas pateikti tik kartą metuose.
Įgyvendinus numatytas priemones administracinė našta sumaţinta 14 mln. eurų.
Pakeistas ir Prekybinių operacijų mokesčių įstatymas66. Nuo 2006 m. sausio 1 d.
panaikintas investicinio pelno mokestis, kuriuo buvo apmokestinamos pelnas, įgyjamas parduodant
akcijas, kurios buvo pirktos uţ ţemesnę kainą (toms įmonėms, kurios registruotos Nyderlanduose).
Toks mokestis neigiamai veikė pradedančius arba toliau vystančius verslą subjektus. Panaikinus
patį mokestį nebereikia pildyti jokių su juo susijusių mokestinių dokumentų. Tokiu būdu
administracinė našta, sudariusi 12 000 eurų ir veikusi 2 000 įmonių ( vidutiniškai 6 eurai per metus
kiekvienai įmonei) buvo panaikinta.
65
Simplification Catalogue / Simplification Catalogue: Taxation: VAT Act 1968 [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=187
66
Simplification Catalogue / Simplification Catalogue: Taxation: Law on taxes legal transaction [interaktyvus]. Prieiga
per internetą: http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=187
71
Planavimas ir statybos
Buvo pakeisti keli įstatymai, susiję su statybomis sveikatos apsaugos sektoriuje67. Sveikatos
institucijų prieinamumo įstatymas pakeitė Ligoninių infrastruktūros įstatymą, Socialinės gerovės
laikinųjų nuostatų įstatymą, direktyvas dėl Sveikatos draudimo fondo įstatymo ir Pagrindinių
specialiųjų medicininių išlaidų įstatymą. Šio įstatymo tikslas – palaipsniui suteikti daugiau laisvės ir
atsakomybės sveikatos prieţiūros įstaigoms, maţinant valstybės kišimąsi į jų vidaus reikalus bei
visų sveikatos prieţiūros įstaigų pastatų statybas Statant naujus pastatus, ar atnaujinant
egzistuojančius, sveikatos prieţiūros įstaiga turi gauti leidimą pagal naujame įstatyme nustatytą
tvarką. Šio įstatymo dėka 40,5 mln. eurų siekusi administracinė našta sumaţinta 28 mln. eurų.
Taip pat pakeistas Gyvenamųjų namų statybos įstatymas ir jį įgyvendinantis Statybos
dekretas68. Iki šiol, norėdamos atlikti net ir neţymų pastatų remontą, įmonės turėdavo
municipalinių institucijų išankstiniam patikrinimui pateikti renovacijos planus. Nuo 2003 m. sausio
1 d. daugeliu atveju to jau nebereikalaujama. Tam tikroms statinių kategorijoms nebereikia statybos
leidimo, taigi ir privalomai pateikti informaciją apie jų statybą ar renovaciją nebereikalaujama. Tais
atvejais, kuomet visgi reikia kreiptis į municipalitetą, 50 proc. atvejų galima pasirinkti „lengvesnę
procedūrą“, kuomet valdţios institucijoms reikia pateikti maţiau informacijos bei dokumentų. Be
to, pagal supaprastintą procedūrą sprendimas priimamas greičiau ir nebereikia konsultuotis su
pastato estetikos komitetu. Iki įstatymo pataisų priėmimo išankstinis patikrinimas kasmet būdavo
atliekamas apie 200 000 statybos planų. Šiuo metu apie 50 000 iš jų statybos leidimo nebereikia. Be
to, aukščiau minima „lengvesnė procedūra“ pritaikyta apie 75 000 statybos objektų atţvilgiu.
Minėti teisės aktai sukelia 291 mln. eurų administracinę naštą ir teoriškai gali paveikti visas
Nyderlandų įmones (apie 690000; tikslus realiai paveiktų įmonių skaičius nėra ţinomas).
Įgyvendinus numatytas priemones administracinė našta sumaţinta 11,3 mln. eurų.
Transportas
Pakeistas Transporto priemonių registravimo įstatymas69. Įtvirtinus pakeitimą bet kuris asmuo,
perkantis automobilį, gali gauti registracijos paţymėjimą iš automobilio pardavėjo. To pasėkoje
palengvinta pirkėjo padėtis, kuris dabar gali iš karto po pirkimo pradėti naudotis savo įgytu
automobiliu. Taip pat palengvinta ir pardavėjo padėtis - visus administracinius formalumus dabar
jis gali sutvarkyti per kelias minutes.
67
Simplification Catalogue / Simplification Catalogue: Planning and Construcion: Several (the Hospital Facilities Act,
the Temporary Provisions Social Welfare Act, the directives on access laid down in the Health Insurance Fund Act and
the General Special Medical Expenses Act) [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.administrative-
burdens.com/default.asp?page=185
68
Simplification Catalogue / Simplification Catalogue: Planning and Construcion:Housing Law and underlying
Building decree [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=185
69
Simplification Catalogue / Simplification Catalogue: Transport Vehicle registration regulation [interaktyvus]. Prieiga
per internetą: http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=188
72
Anksčiau transporto priemonės pardavėjas ir pirkėjas turėjo kartu gauti registracijos paţymėjimą
atitinkamame registracijos biure. Vėliau pirkėjas galėjo įgalioti tai atlikti patį pardavėją ir
parduodančios automobilį įmonės atstovas dėl to turėjo keliauti į biurą. Daţnai pirkėjas turėdavo
laukti kitos dienos, kad galėtų naudotis savo įgytu automobiliu. Po to, kai buvo gauta skundų,
nuspręsta Nyderlandų Kelių transporto direktorato (Dutch Road Transport Directorate arba RDW)
pripaţintiems automobilių pardavėjams (automobilių prekyba uţsiimančioms įmonėms) leisti
patiems išduoti registracijos dokumentus.
RDW įdiegė transporto priemonės registracijos sertifikato antros dalies išdavimo skaitmeninę
formą. Dėka įdiegto saugaus internetinio ryšio automobilio pardavėjas gali įeiti į RDW registrą ir
modifikuoti jame nurodytus duomenis. Įmonės, norinčios pačios teikti sertifikatus, turi įsigyti seifą,
kur turi būti saugomi transporto priemonių registracijos blankai, tačiau šios investicijos atsiperka.
Kasmet įmonės atlieka vidutiniškai 257 transporto priemonės registracijas ir naujos sistemos dėka
sutaupoma maţdaug 3256 eurų per metus. 1500 įmonių, kurios dalyvavo projekte, sutaupė 5,1 mln.
eurų per vienerius metus. Šiuo metu projekte dalyvauja apie 2431 įmonių, o ateityje dalyvių
skaičius gali pasiekti 4 000 (viso šios srities įmonių – apie 18 000).
Šio įstatymo sukeliama administracinė našta siekė apie 29 mln. eurų per metus (apie 14 mln. dydţio
naštą sukėlė transporto priemonės registracijos sertifikato antros dalies išdavimas). Įgyvendinus
minėtas priemones administracinė našta sumaţinta 9,8 mln. eurų.
Čekija
Čekijoje nuo 2005 m. kovo iki rugsėjo buvo atliekamas bazinis administracinės naštos įvertinimas,
kurio metu buvo tiriami visi su verslo reguliavimu susiję teisės aktai, priskirtini 12 ministerijų ir 10
centrinio administravimo institucijų70. Remiantis šiuo įvertinimu Čekijos vyriausybė nustatys naštos
maţinimo tikslus. Pagal Veiksmų planą turėtų būti siekiama visos verslui tenkančios
administracinės naštos sumaţinimo maţiausiai 20 proc. Šie klausimai planuojami spręsti 2006 m.
Švedija
Švedija pasirinko modelį, kuomet administracinės naštos maţinimo uţduotys nustatomos po
71
konkrečios srities administracinės naštos įvertinimo . Per tris mėnesius nuo kiekvieno įvertinimo,
vyriausybė pristato procentais išreikštas administracinės naštos maţinimo uţduotis. Iki 2010 metų
planuojama nustatyti visas maţinimo uţduotis. Tai reiškia, kad skirtingų sričių įvertimai gali
sąlygoti skirtingų uţdavinių iškėlimą, priklausomai nuo maţinimo galimybių kiekvienoje
konkrečioje srityje. Nuo 2004 m. geguţės iki 2006 m. kovo Švedija atliko administracinės naštos
įvertinimus PVM ir Pajamų mokesčių, mokesčių atskaitymo, akcizų, metinių ataskaitų ir ţemės
70
Involved countries / Czech Republic / The SCM measurements in the Czech Republic [interaktyvus]. Prieiga per
internetą: http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=150
71 Involved countries / Sweden / Information about simplification projects [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=89
73
ūkio srityse. 2006 m. planuojama tirti administracinę naštą darbo teisės, statistikos, Maisto įstatymo
bei Planavimo ir Statybų įstatymo reguliuojamose srityse.
Valstybinės institucijos ir ministerijos įpareigotos identifikuoti ir įgyvendinti supaprastinimo
priemones siekiant iškelto tikslo. Vyriausybė kasmet pristato pasiūlymų, kuriuos pateikia valdţios
institucijos ir ministerijos, planą. Šiuo metu šis „Vyriausybės veiksmų planas“ 72 numato 291
priemones, maţinančias administracinę naštą įmonėms, kurio atskiras dalis pasiūlė 8 ministerijos ir
46 valstybinės įstaigos. Ketinama pvz., įgyvendinti reguliavimo reformą, nustatyti maţiau
informacijos pateikimo reikalavimų ir su tuo susijusių informacijos pateikimo formų, skatinti
glaudesnį bendradarbiavimą tarp valstybinių įstaigų, nustatyti trumpesnius procedūrinius terminus,
pagerinti aptarnavimą ir prieinamumą. Visos šios priemonės, galiojančių įstatymų keitimas bei
naujų priėmimas, vykdomos ţvelgiant į smulkiųjų įmonių interesus. Be to, mokesčių srityje
administracinę naštą planuojama sumaţinti 20 proc., o Metinių Ataskaitų įstatymo nuostatų veikimo
srityje - 15 proc.
Norvegija
Norvegija 2004 ir 2005 m. įvertino administracinę naštą PVM mokesčio, akcizų, sveikatos
prieţiūros bei aplinkosaugos srityse73. Šioje šalyje uţ teisės aktų supaprastinamą bei
modernizavimą, o taip pat uţ SCM modelio taikymą atsakinga Prekybos ir Pramonės ministerija.
Norvegijos vyriausybė 2005 m. lapkričio mėn. paskelbė tokius tikslus:
Visos reguliavimo sukeliamos administracinio pobūdţio išlaidos, kurios veikia pramonę bei
prekybą, turėtų būti įvertintos iki 2007 m. lapkričio;
Įvairiose srityse atliekamų įvertinimų pagrindu turėtų būti sudaromi specifiniai
supaprastinamo planai, kuriose būtų numatomi kiekybiškai išreikšti maţinimo tikslai ir
terminai šiems tikslams pasiekti;
Šie įvertinimai turėtų būti pagrindas tam, kad iki 2009 m. rudens būtų pasiektas tikslas
ţymia dalimi sumaţinti reguliavimo sąlygotas administracines išlaidas pramonės ir prekybos
srityje.
Jungtinė Karalystė
2005 metais Jungtinės Karalystės (toliau – JK) vyriausybė paskelbė sieksianti maţinti
administracinę naštą74. Savo pranešime „Maţiau yra daugiau“75, Geresnio reguliavimo uţduočių
72 The Swedish Government's Action Plan to reduce administrative burden for enterprises [interaktyvus]. Prieiga per
internetą: http://www.administrative-burdens.com/filesystem/2005/10/action_plan_summary_eng_167.pdf
73 Involved countries / Norway / Information about measurement [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=78
74 Involved countries / United Kingdom / Information about Simplification projects [interaktyvus]. Prieiga per
internetą: http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=84
74
agentūra (Better Regulation Task Force arba BRTF) pateikė 8 rekomendacijas vyriausybei, kaip
galima būtu maţinti administracinę naštą koncentruojantis ties reguliavimo supaprastinimu (viena iš
svarbesnių rekomendacijų buvo siūlymas kiekybiškai įvertinti administracinę naštą ir to pasėkoje ją
planingai maţinti). Visos šios rekomendacijos buvo patvirtintos Vyriausybei svarstant biudţetą.
Šiuo metu JK vykdomas pilnas bazinis administracinės naštos įvertinimas remiantis SCM metodu,
kurio rezultatai bus paskelbti 2006 m.
Iki 2005 m. pabaigos Geresnio reguliavimo vykdomoji institucija (Better Regulation Executive arba
BRE) turėjo įgyvendinti specifinę reguliavimo supaprastinimo pasiūlymų priėmimo sistemą. Pagal
šią sistemą verslininkai ir kiti suinteresuoti asmenys gali raštu atkreipti valstybės institucijų dėmesį
į tam tikras sritis, kuriose reikalingas reguliavimo supaprastinimas. Tokie pasiūlymai siunčiami
atsakingiems departamentams, kurie privalo per 90 dienų atsakyti apie jų priimtą sprendimą. Be to,
departamentai privalo periodiškai sudarinėti supaprastinimo planus arba paaiškinti, jeigu tokio
plano sudaryti dėl tam tikrų prieţasčių sudaryti negalima.
Be kita ko, 2005 m. JK vyriausybė priėmė visus Philip'o Hampton'o pasiūlymus, išvardintus jo
ataskaitoje „Administracinės naštos maţinimas: Efektyvus inspektavimas ir įgyvendinimas“76.
Šioje ataskaitoje buvo apţvelgta, kaip 63 nacionalinės vykdomosios institucijos, 203 prekybos
standartų biurai bei 408 vietinės valdţios aplinkos apsaugos biurai įgyvendina teisės aktus bei
inspektuoja įmones. Apibendrinus tyrimo medţiagą buvo pateiktos rekomendacijos Jungtinės
Karalystės vyriausybei dėl esamos situacijos gerinimo. Trumpai paminėsime keletą aktualesnių iš
jų:
visa reguliacinė veikla turi būti vykdoma remiantis aiškiu bei išsamiu rizikos įvertinimu (t.y.
įmonės, kurios nepaţeidţia įstatymų turi būti tikrinamos retai);
atlikdamos rizikos įvertinimą vykdomosios institucijos turėtų identifikuoti kitas institucijas,
su kuriomis galima kartu vykdyti įmonių tikrinimus ir dalis tikrinimų turėtų būti atliekama
bendrai;
visos vykdomosios institucijos turėtų uţtikrinti plačiai prieinamas konsultacijas įmonėms
per: 1) internetą, suteikiant galimybę įmonėms personalizuoti (t.y. pritaikyti konkrečiam
savo atvejui) matomą informaciją; 2) informacinius laiškus (siunčiamus tiek elektroniniu
būdu, tiek ir paštu), skirtus atitinkamiems verslo sektoriams, į juos įtraukiant naujausią
informaciją apie reguliavimą bei vykdomosios institucijos kontaktus;
siekdamos uţtikrinti teikiamų konsultacijų efektyvumą vykdomosios institucijos turėtų
vykdyti verslininkų sąmoningumo ir reguliavimo supratimo monitoringą;
75 „Less Is More report“ [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.brc.gov.uk/downloads/pdf/lessismore_exec-
summary.pdf
76 Philip Hampton. Reducing administrative burdens: effective inspection and enforcement[interaktyvus]. Prieiga per
internetą: http://www.dti.gov.uk/files/file22988.pdf
75
siūloma padidinti magistratų teismuose skiriamų baudų aukštutinę ribą ir suteikti daugiau
galimybių šiems teismams skirti baudas, kaip efektyvią atgrasančią priemonę. Turi būti
nustatomos tokio dydţio baudos, kurios neleistų įmonėms patirti ekonominės naudos
paţeidţiant teisės aktų reikalavimus;
BRE komisijos turėtų patvirtinti Formų dizaino gaires, kurių turėtų laikytis visos
vykdomosios institucijos (t.y. skirtingų institucijų išleidţiamų įvairių ataskaitų ir pranešimų
forma turėtų būti kiek įmanoma suvienodinta);
visoms vykdomosioms institucijoms rekomenduojama įsteigti verslo informavimo grupes
sektoriniu pagrindu ir jas įtraukti į visas naujos informacijos pateikimo formos, ar naujo
formos dizaino svarstymo bei priėmimo stadijas. Tokia grupė turėtų tikrinti formos dizaino
tinkamumą;
siūloma į teisės aktų Reguliacinio poveikio įvertinimą (RIA) įtraukti jais nustatomų
informacinių įpareigojimo vykdymo (t.y. dokumentų tvarkymo, formų pildymo ir t.t.)
vertinimą. Siūlant naują informacijos pateikimo formą verslo informavimo grupėms, visos
vykdomosios institucijos turėtų pateikti informaciją apie: 1) tai, kad reikalaujamų duomenų
negalima gauti kitais būdais, 2) tai, ar reikalaujamos duomenų kiekis gali priklausyti nuo
įmonės rizikos laipsnio, 3) tai, kad reikalaujami duomenys bus renkami atsiţvelgiant į
įmonei taikomus reikalavimus ir kitų vykdomųjų institucijų renkamą informaciją, 4)
duomenų pateikimo reikalavimo kaštus bei naudą (cost-benefit analysis);
kurdamos naują informacijos pateikimo formą, vykdomosios institucijos turėtų parengti
aiškinamąjį raštą, kuriame turėtų būti nurodoma kiek laiko sąnaudų pareikalaus: 1)
susipaţinimas su formos reikalavimais, 2) duomenų surinkimas ir apdorojimas, 3) laikas,
reikalingas formai uţpildyti ir pateikti.
be to, formose turėtų būti skiltis, kurioje būtų galima nurodyti, ar apibrėţtas laikas buvo
tinkamai nurodytas, per ilgas, ar per trumpas. Tokia informacija taip pat turėtų būti įtraukta
ir į jau egzistuojančias formas taip greitai, kaip įmanoma;
visos vykdomosios institucijos turėtų fiksuoti, kiek informacijos pateikimo formų jos
išleidţia, o metiniame pranešime pateikti įvertinimą, nurodant, kiek laiko verslo subjektai
uţtruko pildydami jų formas, taip pat progresą maţinant administracinę naštą;
BRE turėtų sudaryti darbo grupę iš įvairių vykdomųjų institucijų atstovų, su tikslu
suvienodinti skirtingų institucijų duomenų bazes ir uţtikrinti efektyvų keitimąsi informacija.
Neturėtų būti diegiamos naujos duomenų bazės ar informacinių technologijų sistemos, jeigu
BRE tam nepritaria;
kad nekiltų abejonių dėl duomenų apsaugos keičiantis informacija, Informacijos Komisija
turėtų nubrėţti gaires dėl duomenų apsaugos vykdomosioms institucijoms keičiantis
informacija tarpusavyje ;
76
kiekvienas RIA įvertinimas turėtų apimti naujo reguliavimo sukeliamų išlaidų vertinimą bei
reguliavimo įgyvendinimą nurodant: 1) vykdomąją instituciją, įgyvendinančią teisės aktą (-
us), 2) mastą, kuriuo esamos formos, sistemos, patikrinimų ir nuobaudų reţimai gali būti
panaudojamos numatytiems reguliavimo tikslams pasiekti, 3) rizikos įvertinimo planuojant
patikrinimus, metmenis, 4) kokiu būdu verslo subjektai bus konsultuojami apie teisės akto
keliamus reikalavimus;
norint įsteigti naują vykdomąją instituciją, turi būti konsultuojamasi su atitinkama prieţiūros
institucija (konkrečiai - BRE). BRE neturėtų pritarti naujos institucijos steigimui, jeigu jau
egzistuoja vykdomoji institucija, kuri sugebėtų tinkamai vykdyti iškeltą uţduotį;
Reguliacinio poveikio įvertinimo metu turėtų būti vertinama ar vykdomosios institucijos
(teikiančios teisės akto projektą, numatantį tam tikrų duomenų rinkimą) įtikinamai pagrindė,
jog jos susipaţino su visomis galimybėmis gauti reikiamą informaciją iš kitų vykdomųjų
institucijų, tačiau šie duomenys vis tiek netenkina institucijos reikmių. Taip pat turi būti
įrodyta, kad papildomos informacijos suteikiama nauda yra didesnė, nei jos gavimo kaštai (
patiriami pačios Vyriausybei ir įmonių). Taigi turi būti vertinama, ar informacija gali būti
renkama naudojantis jau egzistuojančiais jos gavimo būdais bei formomis;
31 (viso 63) nacionalines vykdomąsias institucijas siūloma pertvarkyti į 7 institucijas.
BRE jau pradėjo dirbti su Vyriausybės departamentais, siekiant įgyvendinti P.Hampton'o
pasiūlymus, kaip maţinant naštą 31 institucijas sujungti į 7, pritaikyti rizika paremtą atitinkamų
sričių vertinimą, sumaţinti informacijos, reikalaujamos iš įmonių, kiekį, sukurti tobulesnes
informacijos pateikimo formas, gerinti pačių kontroliuojančių institucijų darbą apdorojant
informacija ir ja dalinantis tarpusavyje ir t.t.77
Visos aukščiau aptartos valstybės vykdo efektyvią administracinės naštos verslui maţinimo
politiką. Šio klausimo iškėlimas Europos Sąjungos lygmenyje parodo problemos aktualumą. Visgi
ES administracinės naštos modelis (jeigu toks bus patvirtintas) turi ribotą savo veikimo sritį ir nėra
pritaikytas visos administracinės naštos, tenkančios verslui konkrečioje valstybėje įvertinimui ir
priemonių, maţinančių administracinę naštą, sukūrimui ir įdiegimui. Taigi reikėtų koncentruotis ties
naštos vertinimu nacionaliniu lygiu, sukuriant tam būtinas sąlygas ir priemones.
77
Involved countries / United Kingdom / Information about Simplification projects [interaktyvus]. Prieiga per
internetą: http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=84
77
2.3.3. Administracinės naštos mažinimo galimybės tirtose verslo srityse
2.3.3.1. Administracinės naštos maţinimas kaimo turizmo verslo srityje
Šioje Studijos dalyje aptariamos priemonės, kuriomis galima sumaţinti administracinę naštą kaimo
turizmo srityje, atsiţvelgiant į šios srities teisės aktų analizės remiantis Metodika rezultatus.
Dėl informacinio įpareigojimo Nr. 1 (pagal Valstybinio turizmo departamento direktoriaus
2003 m. balandţio 25 d. įsakymą Nr. 35-V - informacija, pateikiama privalomam
paţymėjimui, patvirtinančiam, kad kaimo turizmo paslaugų teikimo reikalavimai įvykdyti,
gauti).
Šio įpareigojimo sukeliama vidutinė administracinė našta nėra labai didelė – apie 208,60 lt arba
7,28 h per metus.
Paţymėtina, jog paraiškos forma (TP-02) nėra sudėtinga, daugiausiai naudojami uţdari klausimai,
kuriuos tereikia pabraukti bei išbraukti.
Siekiantys gauti nurodytą paţymėjimą asmenys taip pat privalo pateikti savivaldybei Visuomenės
sveikatos centro išduoto dokumento, kad patalpos atitinka higienos normos HN 118:2002
„Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai“ kopiją. Tačiau pastarasis dokumentas
pats laikytinas sukeliančiu atskirus informacinius įpareigojimus ir administracinę naštą, todėl
nagrinėtinas atskirai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendra tvarka paţymėjimas kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių
paslaugoms teikti išduodamas penkerių metų laikotarpiui, turistinės stovyklos paslaugoms teikti –
dvejų metų laikotarpiui. Tačiau paţymėjimo galiojimo terminas konkrečiu atveju gali būti suteiktas
vieneriems metams, jeigu nustatoma, kad nėra pakankamų garantijų vartotojų saugumui uţtikrinti
ilgesniam laikotarpiui. Pastaroji nuostata keistina, nes didina administracinę naštą kaimo turizmo
verslu uţsiimantiems asmenims. Reikėtų atsiţvelgti į tai, kad išduoto paţymėjimo galiojimas yra
panaikinamas visais atvejais, kai visuomenės sveikatos centras ar savivaldybės administracijos
padalinys, išduodantys paţymėjimus, nustato, kad kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių ar turistinės
stovyklos paslaugos teikiamos grubiai paţeidţiant teisės aktais nustatytus reikalavimus ir tai kelia
pavojų šių paslaugų vartotojų saugumui. Todėl nuostata, numatanti galimybę „preventyviai“ išduoti
paţymėjimus tik vienerių metų laikotarpiui tiesiog perkelia valstybės funkciją – funkciją
kontroliuoti ar kaimo turizmo verslu uţsiimantys asmenys laikosi teisės aktų nustatytų įpareigojimų
– ant verslo subjektų pečių. Šios nuostatos atsisakius būtų sumaţintas informacinio įpareigojimo
vykdymo daţnumas, o kartu ir jo sukeliama administracinė našta.
Dėl informacinio įpareigojimo Nr. 2 (pagal Valstybinio turizmo departamento direktoriaus
2003 m. balandţio 25 d. įsakymą Nr. 35-V - informacija, pateikiama siekiant gauti
privalomą Visuomenės sveikatos centro išduodamą dokumentą, kad patalpos atitinka
higienos normos HN 118:2002 reikalavimus).
78
Šio įpareigojimo sukeliama vidutinė administracinė našta nedidelė – apie 54,90 lt arba 6,88 h per
metus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6
d. įsakyme Nr. V-2, kuriuo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 118:2002 „Apgyvendinimo
paslaugų saugos sveikatai reikalavimai“, nėra reglamentuojama paţymėjimų, patvirtinančių jog
patalpos atitinka nustatytą higienos normą, išdavimo tvarka. Tai, kad šiuos paţymėjimus išduoda
Visuomenės sveikatos centras, minima Valstybinio turizmo departamento direktoriaus 2003 m.
balandţio 25 d. įsakyme Nr. 35-V. Pastaroji nuoroda suteikia tam tikrą informaciją apie tai, į kurią
instituciją būtina kreiptis siekiant gauti atitinkamą paţymėjimą. Tačiau tai, kad teisės aktai visiškai
nereglamentuoja tokio paţymėjimo išdavimo tvarkos, terminų, atsisakymo išduoti atitinkamą
paţymėjimą, gali gerokai apsunkinti nagrinėjamo informacinio įpareigojimo vykdymą. Atkreiptinas
dėmesys ir į tai, kad šio informacinio įpareigojimo vykdymui galėtų būti, bet nėra išnaudojamos
kompiuterinių technologijų teikiamos galimybės. Pavyzdţiui, Vilniaus visuomenės sveikatos centro
tinklalapyje nurodoma, kad prašymai išduoti paţymėjimus dėl atitikimo higienos normoms turi būti
pildomi Centro priimamajame. Manytina, kad tvarka, kai informacinis įpareigojimas privalo būti
vykdomas pildant nustatytos formos dokumentus (šiuo atveju – prašymo formas), o šie dokumentai
yra prieinami tik vienoj konkrečioj vietoj ir tik konkrečiu (Centro darbo) laiku, gali gerokai
apsunkinti atitinkamo informacinio įpareigojimo vykdymą. Todėl tikslinga numatyti, kad minimi
prašymai būtų laisvos formos. Tuo atveju, jei yra būtinybė uţtikrinti prašymų atitikimą nustatytai
formai, ji turėtų būti laisvai prieinama, skelbiama internete.
Dėl informacinio įpareigojimo Nr. 3 (pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. B1-633 - informacija, pateikiama siekiant
gauti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo paţymėjimą, suteikiantį teisę tvarkyti maistą
kaimo turizmo sodyboje).
Šio informacinio įpareigojimo sukeliama vidutinė administracinė našta nebuvo vertinama ir
įskaičiuojama į bendrą kaimo turizmo verslo patiriamą naštą, kadangi daugumoje ataskaitų
respondentai nurodė, kad maisto jie netvarko (duomenis pateikė tik 1 respondentas, remiantis
kuriais šis įpareigojimas per metus sukelia 550 lt arba 40 h dydţio administracinė naštą), be to nėra
ţinomas tikslus maistą tvarkančių subjektų skaičius. Atsiţvelgiant į tai, kad paţymėjimo išdavimo
tvarka yra ganėtinai paprasta, supaprastinimo pasiūlymų šiuo atveju neturime.
Dėl informacinio įpareigojimo Nr. 4 (pagal Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu
Nr. 1797 - informacija, pateikiama siekiant gauti verslo liudijimą).
Šio įpareigojimo sukeliama vidutinė administracinė našta – apie 280,58 lt arba 8,49 h per metus.
Nagrinėjamas Vyriausybės nutarimas įtvirtina, jog siekiantys gauti verslo liudijimą asmenys
apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriui pateikia tik laisvos formos
prašymą ir būtiniausius dokumentus. Todėl galima pripaţinti, kad informaciniai įpareigojimai,
vykdytini siekiant gauti verslo liudijimą yra minimalūs. Kita vertus, būtų tikslinga apsvarstyti
79
galimybes supaprastinti ir šių dokumentų išdavimo tvarką. Svarstytina, ar nebūtų tikslinga numatyti
alternatyvos, kuriame apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriuje yra
išduodamas verslo liudijimas. Pagal galiojančią tvarką verslo liudijimas išduodamas tame apskrities
valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriuje, kurio teritorijoje gyventojas turi
nuolatinę gyvenamąją vietą. Neturintiems nuolatinės gyvenamosios Lietuvos Respublikoje
asmenims verslo liudijimai išduodami tos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto
(rajono) skyriuje, kurio teritorijoje bus vykdoma veikla. Galbūt būtų verta numatyti, kad asmuo, net
ir turintis nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, galėtų rinktis į kurio miesto (rajono)
skyrių kreiptis – arba pagal nuolatinę gyvenamąją vietą, arba pagal vietą, kurioje bus vykdoma
individuali veikla. Taip pat būtų verta apsvarstyti galimybę atsisakyti nagrinėjamame Vyriausybės
nutarime įtvirtinto reikalavimo, kad kiekvienos veiklos rūšies verslo liudijimai išduodami atskirai.
Dėl informacinio įpareigojimo Nr. 5 (pagal Statistikos departamento generalinio
direktoriaus 2002 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 1 - metinio periodiškumo kaimo turizmo
sodybų ataskaitos TUR-01 pateikimas).
Šio įpareigojimo sukeliama vidutinė administracinė našta – apie 207,63 lt arba 15,15 h per metus.
Atkreiptinas dėmesys, jog statistinė ataskaita sukelia gan ţymią administracinę naštą laiko prasme.
Statistinėje ataskaitoje reikalaujama išties daugelio duomenų: pavyzdţiui, iš kokių uţsienio
valstybių ir kiek svečių buvo atvykę, kiek nakvynių jie praleido kiekvienoje sodyboje, kiek pajamų
kaimo turizmo sodyba gavo iš Lietuvos Respublikos piliečių ir kiek – iš uţsieniečių. Tam tikrų
abejonių kelia reikalavimas atskirai nurodyti pajamas, gautas uţ suteiktas nakvynes, ir pajamas,
gautas uţ kitas paslaugas, itin atsiţvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisės norminiuose
aktuose nėra reikalavimų šias pajamas skaičiuoti atskirai. Todėl būtų tikslinga apsvarstyti ar visų
ataskaitos formoje nurodomų duomenų pateikimas iš tiesų yra būtinas ir suteikia vertingos
informacijos valstybinėms institucijoms.
Informacinio įpareigojimo sukeliamą administracinę naštą galima būtų sumaţinti ir sudarius
galimybes jį vykdyti elektroniniu būdu. Tačiau tarp 2006 m. numatomų parengti elektroninių
ataskaitų formų šios ataskaitos formos nėra78.
2.3.3.2. Administracinės naštos maţinimas restoranų, barų ir valgyklų verslo srityje
Šioje Studijos dalyje aptariamos priemonės, kaip galima sumaţinti administracinę naštą restoranų,
barų ir valgyklų verslo srityje, atsiţvelgiant į šios srities teisės aktų analizės remiantis Metodika
rezultatus.
Dėl informacinio įpareigojimo Nr. 1 (pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2005 m. gruodţio 29 d. įsakymą Nr. B1-727 - informacija, pateikiama norint
gauti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo paţymėjimą).
Šio įpareigojimo sukeliama vidutinė administracinė našta – apie 715,61 lt arba 77,69 h per metus79.
78
Ţr. http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/El_STFsarasas.doc
80
Tam tikrų abejonių kelia nagrinėjamo įsakymo nuostatos, remiantis kuriomis siekiantys gauti
paţymėjimą asmenys turi pateikti geriamojo vandens laboratorinių tyrimų duomenis, sutartį su
akredituotąja ar atestuotąja laboratorija dėl numatytų laboratorinių tyrimų atlikimo tik „jei reikia“,
nenurodant kuriais atvejais šiuos dokumentus pateikti reikia. Tokia įsakymo nuostatų formuluotė
apsunkina jame numatytų informacinių įpareigojimų vykdymą, verčia verslo subjektus
savarankiškai aiškintis ar atitinkamų dokumentų pateikimas būtinas. Turėtų būti apsvarstytos
galimybės įsakyme konkretizuoti kada reikia pateikti nurodytus dokumentus (galbūt įtvirtinant
nuostatą, kad šie dokumentai pateikiami tik esant atskiram teritorinės Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos reikalavimui).
Nagrinėjamas įsakymas reikalauja, kad asmenys, siekiantys gauti maisto tvarkymo subjekto
patvirtinimo paţymėjimą, pateiktų maisto tvarkymo proceso aprašymą, projektines gamybos
apimtis, nuosavybės arba pastato, patalpų nuomos sutarties kopijas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į
tai, kad minėti duomenys ir dokumentai turi būti pateikiami ir siekiant gauti maisto tvarkymo
subjekto visuomenės sveikatos saugos ekspertizės protokolą, kuris taip pat turi būti pateiktas
siekiant gauti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo paţymėjimą. Manytina, kad pakartotinis
nurodytų duomenų ir dokumentų pateikimas didina verslo subjektų patiriamą administracinę naštą.
Atsiţvelgiant į tai, kad ekspertizės protokolas laikytinas dokumentu, patvirtinančiu aukščiau
nurodytų duomenų ir dokumentų pakankamumą, tikslinga atsisakyti reikalavimo juos pateikti ir
kreipiantis dėl maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo paţymėjimo išdavimo.
Be to, kreipiantis dėl maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo paţymėjimo išdavimo, reikalaujama
pateikti subjekto vadovo patvirtinimą dėl RVASVT principais pagrįstos savikontrolės sistemos
diegimo vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 15: 2005 „Maisto higiena“. Toks
reikalavimas formuluojamas neatsiţvelgiant į tai, kad šios higienos normos 5 punkte nurodoma, kad
ji taikoma ne visiems verslo subjektams - maisto verslo operatoriai, tvarkantys maţus kiekius
negreitai gendančio maisto - jo negaminantys, neperdirbantys ir neparuošiantys, gali netaikyti
RVASVT principais pagrįstos savikontrolės, tačiau privalo laikytis kitų šioje higienos
normoje ir kituose teisės aktuose nustatytų maisto higienos reikalavimų. Todėl reikėtų patikslinti
nagrinėjamą informacinį įpareigojimą nurodant, kad atitinkamas subjekto vadovo patvirtinimas
pateikiamas tik tais atvejais, kai jis yra būtinas pagal Lietuvos higienos normą HN 15:2005. Taip
pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytoje higienos normoje vartojami terminai „maţi kiekiai
maisto“, ar „negreitai gendantis maistas“ yra vertinamojo pobūdţio ir nesuteikia verslo subjektams
pakankamai informacijos spręsti, ar jie privalo taikyti RVASVT principais pagrįstą savikontrolę,
todėl šiuos terminus tikslinga konkretizuoti.
Apibendrinant aukščiau aptartus klausimus galima teigti, kad nagrinėjamas informacinis
įpareigojimas atskirais aspektais formuluojamas nepakankamai konkrečiai ir gali būti
problematiškas verslo subjektams aiškinantis jo turinį. Šie informacinio įpareigojimo trūkumai kelia
dar didesnes abejones atsiţvelgiant į tai, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
79
Atkreiptinas dėmesys, kad uţ maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo paţymėjimo išdavimą imamas mokestis nuo 50
iki 100 litų
81
konsultacija maisto saugos klausimais pagal Tarnybos direktoriaus patvirtintus įkainius kainuoja 50
lt80.
Dėl informacinio įpareigojimo Nr. 2 (pagal Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21
d. įsakymą Nr. V-180 – informacija, pateikiama norint gauti leidimą – higienos pasą verstis
ūkine komercine veikla).
Šio įpareigojimo sukeliama vidutinė administracinė našta – apie 521,84 lt arba 32,01 h per metus81.
Abejonių kelia informacinio įpareigojimo reikalavimas pateikti statinio (-ių), kuriame (-iuose)
vykdoma ar numatoma vykdyti ūkinę komercinę veiklą, Valstybės įmonės Registrų centro
išduotą paţymėjimą apie Nekilnojamo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos arba
apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės prieţiūros
departamento (skyriaus) patvirtintą statinio pripaţinimo tinkamu naudoti aktą. Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad (skirtingai nei daugelyje kitų aptariamų informacinių įpareigojimų) reikalaujama
pateikti ne nurodytų dokumentų kopijas, bet originalus. Tai gali gerokai apsunkinti aptariamo
informacinio įpareigojimo vykdymą: verslo subjektas verčiamas kiekvienu sykiu atskirai
kontaktuoti su atitinkamus dokumentus išduodančiomis institucijomis dėl tokių dokumentų
išdavimo, tuo tarpu tokio reikalavimo tikslingumas abejotinas. Taip pat pastebėtina, kad
reikalaujama pateikti ir dokumentą, įrodantį teisę naudotis patalpomis, kuriose numatoma vykdyti
ūkinę komercinę veiklą.
Abejonių kelia ir nuostata, kad laboratorinių tyrimų protokolai, reikalingi ūkinės komercinės
veiklos sąlygų vertinimui atlikti, pateikiami tik „jei būtina“, nenurodant kuriais atvejais šiuos
dokumentus pateikti reikia. Tokia įsakymo nuostatų formuluotė apsunkina jame numatytų
informacinių įpareigojimų vykdymą, verčia verslo subjektus savarankiškai aiškintis ar atitinkamų
dokumentų pateikimas būtinas. Turėtų būti apsvarstytos galimybės įsakyme konkretizuoti kada
reikia patikti nurodytus dokumentus (galbūt įtvirtinant nuostatą, kad šie dokumentai pateikiami tik
esant atskiram teritorinės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimui).
Dėl informacinio įpareigojimo Nr. 3 (pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. B1-786 – informacija, pateikiama norint gauti
vienkartinį leidimą tvarkyti maistą šventės, renginio metu).
Šio įpareigojimo sukeliama vidutinė administracinė našta – apie 4418,97 lt arba 343,34 h per metus.
Vykdant šį informacinį įpareigojimą, didele dalimi atkartojami reikalavimai, kurie tenkinami
siekiant gauti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo paţymėjimą. Kita vertus, reikalavimai
vienkartiniam leidimui nustatomi maţesni, t.y. ţymiai lengviau gauti vienkartinį leidimą nei maisto
tvarkymo subjekto paţymėjimą. Visgi svarstytina galimybė nustatyti, kad subjektams, turintiems
80
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. rugpjūčio 22 d. įsakymas Nr.
B1-690 dėl paslaugų įkainių patvirtinimo. Ţin., 2003, Nr. 83-3821
81
Atkreiptinas dėmesys, kad uţ maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo paţymėjimo išdavimą imamas mokestis nuo 50
iki 20 litų
82
maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo paţymėjimą, būtų taikomi lengvesni standartai aptariamam
vienkartiniam leidimui gauti (o galbūt netgi svarstytina ar aukščiau minėtiems subjektams išvis
turėtų būti taikomas reikalavimas turėti aptariamus vienkartinius leidimus). Reikalaujama, kad
siekiantys gauti vienkartinį leidimą subjektai pateiktų subjekto darbuotojų sveikatos ţinių
paţymėjimus su ţymomis apie sveikatos mokymo programų išklausymą, taip pat asmenų
medicinines knygeles (sveikatos pasas) F 048/a su ţyma iš sveikatos prieţiūros įstaigos „Dirbti
leidţiama“. Šie dokumentai yra privalomai pateikiami ir siekiant gauti maisto tvarkymo subjekto
patvirtinimo paţymėjimą, todėl pakartotinis jų pateikimas netikslingas. Taip pat svarstytina, ar
tikslinga reikalauti, kad maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo paţymėjimą turintys asmenys
pateiktų maisto tvarkymo proceso aprašymą, gaminamų ar realizuojamų šventės, renginio metu
produkcijos grupės asortimentą, norminius dokumentus (standartus ar receptūras, technologines
instrukcijas) tais atvejais, kai renginio metu ir įprastinėje veikloje prekiaujama tais pačiais maisto
gaminiais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paprastai tokiais atvejais didţioji dalis maisto gaminimo
proceso vyksta ne renginio vietoje, t.y. renginio metu atliekami tik baigiamieji maisto gaminimo
darbai.
Dėl informacinio įpareigojimo Nr. 4 (pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2002 m. geguţės 10 d. įsakymą Nr. 217 – informacija, pateikiama norint gauti
transporto priemonės maisto produktams gabenti higienos pasą);
Šio įpareigojimo sukeliama vidutinė administracinė našta – apie 38,67 lt arba 3,54 h per metus.
Šis teisės aktas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. vasario 11 d.
įsakymu Nr. B1-130 nuo 2006 m. vasario 24 d. neteko galios, todėl duomenys apie jo sukeliamą
administracinę naštą naudingi tik palyginamąja prasme. Atsiţvelgiant į tai, supaprastinimo
pasiūlymų dėl šio teisės akto neturime.
Dėl informacinio įpareigojimo Nr. 5 (pagal Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio
24 d. įsakymą Nr. V-56 – informacija, pateikiama ketinant maisto produktų gamyboje
vartoti maisto priedus).
Šio įpareigojimo sukeliama vidutinė administracinė našta – apie 172,62 lt arba 24,66 h per metus
(atkreipiame dėmesį, jog šio įpareigojimo sukeliama administracinė našta nebuvo įskaičiuotą į
bendrą visos verslo srities naštą, kadangi duomenis apie įpareigojimo vykdymą pateikė tik 1
respondentas).
Kaip jau buvo minėta, šio informacinio įpareigojimo sukeliama administracinė našta paminėta tik
vienoje apklausos ataskaitoje, dar vienoje apklausos ataskaitoje nurodyta, kad maitinimo paslauga
neteikiama arba ją teikia kitas verslininkas. Spėtina, kad tokia situacija buvo nulemta nagrinėjamo
informacinio įpareigojimo nuostatos, kad Maisto priedų vartojimo maisto produktų gamyboje
derinimo paţymėjimas išduodamas tik tuo atveju, jei kontrolės metu buvo nustatyta, kad tokio
paţymėjimo reikia. Specialių supaprastinimo pasiūlymu šiuo atveju neturime.
83
Dėl informacinio įpareigojimo Nr. 6 (pagal Vyriausybės 2004 m. geguţės 20 d. nutarimą
Nr. 618 – informacija, pateikiama norint gauti licenciją verstis maţmenine prekyba
alkoholiniais gėrimais).
Šio įpareigojimo sukeliama vidutinė administracinė našta – apie 375,91 lt arba 14,37 h per metus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad uţ licencijos išdavimą imama valstybės rinkliava.
Licencijos išdavimo tvarka ganėtinai paprasta, reikalaujama nedaug dokumentų ir duomenų, tačiau
nurodoma, kad įmonė, kuri kreipiasi dėl licencijos turi pateikti „kitus papildomus dokumentus,
nurodytus savivaldybės tarybos patvirtintame licencijų išdavimo tvarkos apraše“. Svarstytina, ar
nevertėtų šios nuostatos atsisakyti, jai esant sudėtinga kontroliuoti informacinio įpareigojimo
sukeliamos administracinės naštos dydį.
Atkreiptinas dėmesys ir į dar keletą aptariamo informacinio įpareigojimo aspektų. Pagal nustatytą
tvarką, jeigu įmonė verčiasi maţmenine prekyba alkoholiniais gėrimais tame pačiame pastate ar
skirtinguose pastatuose įrengtuose keliuose savo padaliniuose (specializuotose parduotuvėse,
specializuotuose skyriuose, restoranuose, kavinėse, bufetuose, įskaitant uţdaruosius, baruose,
atskirose prekybos salėse ir panašiai), jai būtinos atskiros licencijos verstis šia veikla kiekviename
padalinyje. Jeigu vienoje prekybos įmonės ar viešojo maitinimo įmonės aptarnavimo salėje įrengti
keli tą pačią veiklą (maţmeninės prekybos ar viešojo maitinimo) vykdantys padaliniai, kuriuose
parduodami alkoholiniai gėrimai, uţtenka vienos licencijos. Jeigu vienoje prekybos ar viešojo
maitinimo įmonės aptarnavimo salėje įrengti keli padaliniai, kuriuose vykdoma maţmeninės
prekybos ir viešojo maitinimo veikla, vėlgi reikalingos atskiros licencijos kiekvienos rūšies veiklai.
Įrengtoms teatruose, filharmonijose įmonėms, kuriose lankytojai aptarnaujami tik pramoginių
renginių metu, vėlgi išduodama tik viena licencija. Tuo tarpu jeigu įmonė verčiasi maţmenine
prekyba alkoholiniais gėrimais viešbučių kavinėse, restoranuose, baruose (bufetuose), jai būtinos
atskirose licencijos verstis šia veikla kiekvienoje kavinėje, restorane, bare (bufete). Toks sudėtingas
daugelį išimčių numatantis reglamentavimas apsunkina informacinio įpareigojimo vykdymą. Be to,
nėra aiškaus pagrindimo, kodėl viena licencija nėra pakankama visai veiklai, to paties verslo
subjekto vykdomai tose pačiose patalpose. Tai, kad vienos licencijos pakanka visai veiklai,
vykdomai toje pačioje salėje, ir visai veiklai, vykdomai teatruose ir filharmonijose pramoginių
renginių metu, patvirtina aukščiau iškeltą abejonę.
Dėl informacinio įpareigojimo Nr. 7 (pagal Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės
tarnybos direktoriaus 2004 m. birţelio 4 d. įsakymą Nr. IS-318 – įmonių, turinčių licencijas
verstis maţmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, pateikiama ataskaita);
Šio įpareigojimo sukeliama vidutinė administracinė našta – apie 61,90 lt arba 9,60 h per metus.
Pildoma ataskaitos forma yra nesudėtinga. Yra sudarytos sąlygos ataskaitą pildyti elektroniniu
būdu. Pasiūlymų supaprastinti šį informacinį įpareigojimą neturime.
84
Dėl informacinio įpareigojimo Nr. 8 (pagal Vyriausybės 2004 m. balandţio 7 d. nutarimą
Nr. 383 – informacija, kurią reikia pateikti norint gauti licenciją verstis maţmenine tabako
gaminių prekyba);
Šio įpareigojimo sukeliama vidutinė administracinė našta – apie 337,28 lt arba 15,26 h per metus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad uţ licencijos išdavimą imama valstybės rinkliava.
Licencijos išdavimo tvarka ganėtinai paprasta, reikalaujama nedaug dokumentų ir duomenų. Be to,
atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. bus draudţiama rūkyti (vartoti) tabako
gaminius restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose,
diskotekose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ar pypkių klubus 82. Laikytina, kad šis informacinis
įpareigojimas praranda savo aktualumą kavinių ir restoranų versle, todėl pasiūlymų dėl jo
supaprastinamo neturime.
Dėl informacinio įpareigojimo Nr. 9 (pagal Vyriausybės 2004 m. balandţio 7 d. nutarimą
Nr. 383 – įspėjamasis ir informacinis uţrašas prekybos tabako gaminiais vietose);
Šio įpareigojimo sukeliama vidutinė administracinė našta – apie 85,92 lt arba 8,38 h per metus.
Informacinis įpareigojimas laikytinas itin nesudėtingu, todėl pasiūlymų dėl jo supaprastinamo
neturime. Be to, ţr. paaiškinimą prie informacinio įpareigojimo Nr. 8.
Dėl informacinio įpareigojimo Nr. 10 (pagal Statistikos departamento generalinio
direktoriaus 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. DĮ – 261 – prekybos ir maitinimo įmonių
ataskaitos pateikimas).
Šio įpareigojimo sukeliama vidutinė administracinė našta – apie 730,89 lt arba 148,47 h per metus.
Šios ataskaitos forma nesudėtinga, taip pat pastebėtina, kad Statistikos departamento prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės tinklalapyje yra sudarytos galimybės pildyti elektroninę šios ataskaitos
formą. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktuose ir pačioje ataskaitos formoje
nėra nurodoma, kad ataskaitos pateikimas elektronine forma yra pakankamas, todėl lieka tam tikri
neaiškumai, ar valstybinės institucijos gali reikalauti pateikti ir „popierinį“ ataskaitos variantą. Šiuo
atveju naudinga būtų atsiţvelgti į tai, kaip traktuojamas įmonių, turinčių licencijas verstis
maţmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, ataskaitų pateikimas, kada ataskaitoje vienareikšmiškai
nustatyta, kad ataskaita gali būti pateikiama tiek elektronine forma, el. paštu, tiek ir popieriniu
variantu. Be to, rekomenduotina apsvarstyti, ar nevertėtų padidinti ataskaitos teikimo laiko
intervalo, kadangi pvz. nustačius, kad ataskaita teikiama kartą į ketvirtį, jos sukeliama
administracinė našta sumaţėtų trigubai.
82
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas. Ţin., 1996, Nr. 11-281
85
2.3.3.3. Nagrinėtų verslo sričių bendroji administracinės naštos dalis
Galimybių studijos 2.3.1. dalyje „Parinktų Lietuvos verslo sričių teisinio reglamentavimo analizės
rezultatai“ nurodoma, kad visiems verslo subjektams, nepriklausomai nuo jų verslo rūšies ar srities,
taikoma našta nėra skiriamasis kurios nors verslo srities bruoţas, todėl Studijoje ji nėra detaliau
nagrinėjama ir vertinama. Vertinama tik ta administracinė našta, kuri yra specifinė kiekvienai iš
pasirinktų verslo sričių.
Toks sprendimas buvo priimtas atsiţvelgiant į objektyvias tyrimo apimties galimybes: ėmusis
vertinti nagrinėtų verslo sričių bendrąją administracinės naštos dalį, tyrimo apimtis praktiškai
išsiplėstų iki visos nacionalinės administracinės naštos tyrimo (turėtų būti tiriami ir įpareigojimai
darbų saugos srityje, darbo santykių srityje, mokesčių srityje ir t.t.). Nei tyrimo terminai, nei jam
skirti ištekliai tokio tyrimo apimties interpretavimo neatitiktų. Dar daugiau. Siekiant kiekybiškai
įvertinti minėtą naštą, būtina iš naujo apklausti verslo subjektus, o norint tai padaryti visų pirma
reikėtų atlikti išsamią visų atitinkamiems verslo subjektams taikytinų teisės aktų analizę ir nustatyti
jais numatomus įpareigojimus pateikti informaciją (t.y. įpareigojimus susijusius su mokesčių
administravimu, darbo teisės, aplinkos apsaugos reikalavimais ir t.t.).
Kita vertus, nors atlikti bendrosios administracinės naštos įvertinimą vadovaujantis Metodika
neturime galimybių, galime pasiremti konkrečių skaičiavimų ir apklausų duomenimis Lietuvoje
nepatvirtintais, tačiau detalius tyrimus atlikusiose uţsienio šalyse daţniausiai pasitaikančiais
administracinės naštos tyrimų rezultatais. Šie rezultatai leistų numatyti ir tik tam tikrus
administracinės naštos verslui Lietuvoje aspektus bei galimas priemones jai sumaţinti. Atkreipiame
dėmesį, jog maţinant bendrąją administracinę naštą kaimo turizmo verslo bei restoranų, barų ir
valgyklų verslo srityse taip pat gali būti naudojamos priemonės, nurodytos Galimybių studijos
2.3.4.2 dalyje, kadangi šios priemonės skirtos maţinti administracinę naštą visame verslo sektoriuje,
nepriklausomai nuo atskirų verslo sričių specifikos.
Kaip minėta, atsiţvelgiant į uţsienio patirtį galima apytiksliai nustatyti tas sritis, kuriose ji galėtų
būti didţiausia. Remiantis Nyderlanduose bei kitose valstybėse atliktų administracinės naštos
įvertinimų duomenimis didţiausią administracinę naštą paprastai sukelia teisės aktai susiję su
finansine ir mokestine atskaitomybe, aplinkos apsauga, sveikatos apsauga ir darbo teisiniu
reglamentavimu83.
83
Ţr. http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=96
86
Atsiţvelgiant į tai galima numanyti, jog restoranų, barų ir valgyklų bei kaimo turizmo verslui
sukeliamos bendrosios administracinės naštos ţymią dalį sudaro įvairius mokesčius nustatančių
įstatymų (ypatingai Pridėtinės vertės mokesčio, Pelno mokesčio ir Akcizų įstatymai) ir Darbo
kodekso, taip pat Maisto įstatymo ir jį įgyvendinančių poįstatyminių aktų sukeliama administracinė
našta. Tuo tarpu aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų sukeliama administracinė našta
nagrinėtose srityse atsiţvelgiant į šių sričių specifiką greičiausiai yra sąlyginai nedidelė (tiek
restoranų, barų ir valgyklų, tiek ir kaimo turizmo sodybų vykdoma veikla nepasiţymi labai
kenksmingu poveikiui gamtai ar tarša, todėl manytina, jog su aplinkos apsaugos reikalavimų
vykdymu susijusi administracinė našta nėra didelė).
Maţinant tiek bendrąją tiek ir specifinę restoranų, barų ir valgyklų bei kaimo turizmo verslo
patiriamą administracinę naštą gali būti panaudojamos 5 standartinės supaprastinimo priemonės ir
jas įgyvendinantys veiksmai, kuriais administracinė našta, remiantis Standartinių kaštų modeliu,
maţinama kai kuriose uţsienio valstybėse84:
Supaprastinimo priemonė Veiksmai šiai priemonei įgyvendinti
1. Panaikinami, sumaţinami, panaikinamas teisės aktas
sujungiami arba patobulinami teisės
naudojamos alternatyvos įstatyminiam reguliavimui,
aktų reikalavimai
pvz. neprivalomi praktikos kodeksai
teisės akte panaikinamas įpareigojimas pateikti
informaciją
tam tikros įmonių grupės (pvz. smulkios įmonės) arba
verslo sektoriai atleidţiami nuo atitinkamo
įpareigojimo vykdymo
konsoliduojami/sujungiami teisės aktai ir privalomi
reikalavimai
supaprastinama teisės akto terminologija bei
84
Ţr. http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=73
87
maţinamas jo sudėtingumas
2. Supaprastinamas teisės aktų panaikinamos nebūtinos formos, patikrinimai ar
vykdymo procesas duomenų uţklausos
sutrumpinamas laikas, reikalingas formoms uţpildyti,
pvz. tobulinant jų dizainą, darant jas aiškesnėmis ir
t.t.
nustatomas kontroliuojančių institucijų resursų
naudojimo prioritetas rečiau tikrinant įmones, kurios
nepaţeidţia reikalavimų, t.y. tikrinimai turi būti
pagrįsti rizikos įvertinimu
maţinamas duomenų uţklausų pateikimo daţnumas
informacijos uţklausos derinamos su kitais
informaciniais įpareigojimais
3. Tarp Vyriausybės institucijų renkant informaciją patartina iš pradţių dėl jos
uţtikrinamas keitimasis kreiptis į kitas Vyriausybės institucijas, o ne į įmones
duomenimis ir jų telkimas
duomenys rinkami tiesiogiai naudojantis įmonių
informacinių technologijų sistemomis
kuriamos one-stop-shop sistemos įmonių poreikiams
tenkinti
teisės aktuose naudojami standartiniai (vienodi)
apibrėţimai
4.Vystomos informacinių formos ir kitos informacijos uţklausos daromos
technologijų panaudojimo prieinamomis internetu
galimybės
naudojamos automatiškai atnaujinančios senus
88
duomenis formos (pre-populate forms)
kuriamos interaktyvios/“protingos“ formos, kad
nebūtų reikalaujama nesusijusių/nesvarbių duomenų
kuriamos elektroninės one-stop-shop sistemos, kad
įmonės galėtų naudotis sujungtais Vyriausybės
institucijų tinklapiais
5. Teikiamos tobulesnės vystoma geresnė ir labiau prieinama konsultacinė
konsultacijos ir išsamesnė parama, pvz. įtvirtinant konsultacijų internetu
informacija apie reguliavimą galimybę
konsultacinė parama teikiama aiškiau suprantama,
paprastesne kalba
konsultuojant atskiriami privalomi ir savanoriški
reikalavimai, taikytini įmonėms
teisės aktai pateikiami internete, geriausiai bendrame
jungtiniame viešojo sektoriaus tinklapyje
Nors tikslesnis šių priemonių pritaikymas galimas tik ištyrus nagrinėtų verslo sričių sukeliamą
administracinę naštą (ir konkrečius įpareigojimus verslui) vadovaujantis Metodika, galime pateikti
šiuos konkrečius pasiūlymus, kaip jomis remiantis galima būtų sumaţinti bendrąją restoranų, barų ir
valgyklų bei kaimo turizmo verslo administracinę naštą:
Padidinti PVM mokėtojo ribą, nuo kurios asmenys pagal Pridėtinės vertės mokesčio
įstatymo 71 str. 2 d. privalo registruotis PVM mokėtojais. Šiuo atveju būtų naudojama 1
priemonė – keičiami teisės aktų reikalavimai tam tikrą įmonių grupę atleidţiant nuo
įpareigojimo vykdymo;
89
Apsvarstyti galimybę nustatyti lankstesnius akcizų mokesčių deklaravimo terminus (šiuo
metu akcizų mokesčio deklaravimo terminas – kalendorinis mėnuo). Naudojama 2 priemonė
- maţinamas duomenų uţklausų pateikimo daţnumas;
Priimti Mokesčių kodeksą. Remiamasi 1 priemone – konsoliduojami panašius santykius
reglamentuojantys teisės aktai.
Nustatyti grieţtesnę Valstybinės maisto kontrolės vykdymo tvarką. Remiamasi 2 priemone -
ţr. ţemiau pateikiamą paaiškinimą.
Kaip sukeliančią nemaţą administracinę naštą taip pat vertėtų paminėti Mokslo tiriamojo darbo
„Administracinė našta verslui, verslo teisinio reglamentavimo supaprastinimo galimybės“ 2.4.7
dalyje nurodytą problemą, kad dabartiniu metu verslo subjektai neturi net sąlyginių procedūrinių
garantijų, saugančių juos nuo verslo kontrolės procedūrų/veiksmų panaudojimo nesąţiningoje
konkurencinėje kovoje ar kitaip motyvuoto verslo ţlugdymo. Juk pernelyg daţni kontrolės reidai,
nors ir akivaizdţiai kenkia verslui tiek reputacijos, tiek ir įvairių sąnaudų poţiūriu, procedūriškai
kaip taisyklė neapriboti. Šis reguliavimo trūkumas gali būti išsprendţiamas priimant teisės aktą toje
pačios Mokslo tiriamojo darbo dalyje nurodytu būdu, t.y. siekiant verslo subjektus apsaugoti nuo
verslo kontrolės procedūrų/veiksmų panaudojimo nesąţiningoje konkurencinėje kovoje ar kitaip
motyvuoto verslo ţlugdymo, derėtų įtvirtinti bendrą nuostatą (su tam tikromis išimtimis), kad
neplaniniai tos pačios verslą kontroliuojančios institucijos atliekami patikrinimai galimi ne daţniau
nei kartą per metus.
Galima numanyti, jog įtvirtinus tokią įstatymo nuostatą pavyktų gan ţenkliai sumaţinti neplaninių
patikrinimų sukeliamą administracinę naštą naudojantis 2 priemone - panaikinant nebūtinus
patikrinimus.
90
2.3.4. Rekomendacijos dėl administracinės naštos mažinimo visame verslo
sektoriuje
Šioje Studijos dalyje pateikiamos rekomendacijos dėl administracinės naštos maţinimo visame
verslo sektoriuje, grindţiamos uţsienio patirtimi bei administracinės naštos kaimo turizmo ir
restoranų, barų ir valgyklų srityse tyrimu (kiek tai leido šio tyrimo apimtis).
2.3.4.1. Standartinių kaštų modelio pritaikymo Lietuvoje galimybės
Vykdydami teisės aktais nustatytus reikalavimus pateikti tam tikrą informaciją, verslo subjektai
neišvengiamai patiria išlaidų. Jų tikslus ar apytikslis dydis, nenaudojant specialių apskaičiavimo
metodų, daţniausiai lieka neţinomas. Nesant apie tai duomenų, neįmanoma vykdyti išlaidų
monitoringo ir įvertinti teisės aktais verslo sektoriui daromos įtakos. Paţymėtina, kad kuo
administracinė našta yra didesnė, tuo daugiau kliūčių normaliai verslo subjektų veiklai, nes prie
įprastinių sąnaudų prisideda papildomos, sąlygotos teisinio reguliavimo. Tai konstatavus, būtina
išsiaiškinti, kaip šios išlaidos gali būti įvertintos ir kokiomis tinkamomis priemonėmis maţinamos.
Šios išlaidas galima įvertinti naudojant specialią administracinės naštos verslui nustatymo ir
įvertinimo metodiką, grindţiamą Nyderlanduose sukurto ir dabar plačiai naudojamo „Standartinių
kaštų modelio“ principais. Tai rekomendacinio pobūdţio dokumentas, kuris gali būti taikomas
nustatyti ir įvertinti teisės aktuose įtvirtintų įpareigojimų teikti informaciją vykdymo kaštus (teisės
aktų sukuriamą administracinę naštą). Metodika taip pat gali būti taikoma numatyti ir įvertinti teisės
aktų projektuose nustatytų įpareigojimų teikti informaciją tikėtinus vykdymo kaštus.
Paţymėtina, kad minėta Metodika gali būti sėkmingai taikoma tik prisijungus prie tarptautinio
Standartinių kaštų modelio tinklo (Standard Cost Model (SCM) network), prie kurio šiuo metu yra
prisijungusios 12 Europos valstybių (tarp jų ir naujosios ES narės iš Rytų Europos šalys Vengrija,
Čekija, Lenkija ir Estija). Prisijungus prie minėto tinklo bus galima pasinaudoti turtinga valstybių –
tinklo narių, patirtimi vertinant administracinę naštą, atlikti palyginamuosius tyrimus 85(pvz. tokius
tyrimus jau atliko Danija, Nyderlandai, Švedija ir Norvegija tirdamos administracinę naštą PVM
reguliavimo srityje, bei Lenkija ir Prancūzija transporto reguliavimo srityje). Jeigu sprendimas
prisijungti prie minėto tinklo būtų priimtas, naudojantis uţsienio ekspertų pagalba administracinės
naštos vertinimus siūlytume atlikti tose srityse, kurias jau vertino tinklo narės. Tokiu atveju
gaunama dviguba nauda – galima iš anksto numatyti ir išvengti klaidų, o taip pat pasinaudoti
valstybių patirtimi įgyvendinant supaprastinimo priemones. Atkreiptinas dėmesys, jog tinklo narės
naudojasi standartizuotomis supaprastinimo priemonėmis – 5 supaprastinimo įrankiais86(nurodomi
teisės aktų supaprastinimo būdai ir veiksmai, kurie turi būti atliekami įgyvendinant kiekvieną iš
85
Ţr. http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=142
86
Simplification/ Five Routes to Simplifiaction [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.administrative-
burdens.com/default.asp?page=172
91
būdų) ir supaprastinimo katalogu87(pateikiami valstybių geros praktikos pavyzdţiai pagal atskiras
reguliavimo sritis).
Pastebėtina, kad kelios valstybės (pvz. Nyderlandai, Danija ir kt.) atliko visos administracinės
naštos verslui įvertinimą. Kitos valstybės apsiribojo tik tam tikromis sritimis, tačiau tarp daţniausiai
vertinamų sričių paminėtinas transporto reguliavimas, mokesčių teisė (ypatingai PVM mokestis),
statistika, įmonių teisė, darbo teisė, sveikatos apsauga, aplinkos apsauga, reikalavimai maisto
produktams ir ţemės ūkis88.
Administracinės naštos įvertinimą gali atlikti tiek privačios konsultacinės įmonės, tiek ir valstybinės
institucijos. Tačiau manytina, jog tikslingiau numatyti, jog Metodiką taiko konsultacinės įmonės,
kadangi valstybės institucijos gali skirtingai ją interpretuoti bei taikyti, todėl vertinimo rezultatai
gali ţenkliai skirtis. Tačiau nepriklausomai nuo to, kas tą naštą vertina būtina numatyti
koordinuojantį (atsakingą) subjektą, kuris padėtų vykdytojui nuosekliai taikyti metodiką,
apibendrintų vertinimų rezultatus ir spręstų dėl atitinkamų supaprastinimo priemonių, pagrįstų
įvertinimo rezultatais, taikymo. Danijoje uţ administracinės naštos vertinimą remiantis SCM
modeliu atsakingas Danijos komercijos ir įmonių agentūros Geresnio verslo reguliavimo skyrius,
Nyderlanduose – Finansų ministerija (be to, kiekviena ministerija atsakinga uţ jai priskirtus
maţinimo uţdavinius, o įvertinimą taip pat stebi nepriklausoma institucija ACTAL), Norvegijoje –
Prekybos ir pramonės ministerija, Švedijoje – Ekonominės ir regioninės plėtros agentūra prie
Pramonės, darbo ir komunikacijos ministerijos, Jungtinėje Karalystėje – Geresnio reguliavimo
vykdomoji institucija (įsteigta 2005 m. geguţę), Čekijoje – Reguliavimo reformos ir centrinio
valstybės administravimo reformos departamentas, Estijoje – Ekonominių reikalų ir komunikacijos
ministerijos Įmonių skyrius. Manytume, kad SCM pagrįstos Metodikos taikymą Lietuvoje
koordinavimo vykdymą tikslinga būtų priskirti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai.
Atkreiptinas dėmesys, jog Standartinių kaštų modeliu pagrįsta metodika turi būti taikoma nuosekliai
laikantis Tarptautinio standartinių kaštų modelio vadove89 nurodytų principų bei tvarkos. Šiame
vadove pateikiamos pagrindinės SCM sąvokos, modelio įgyvendinimo etapai bei duomenų
vertinimo aspektai, tačiau daugeliu atveju nurodomos tik pagrindinės gairės, kurias valstybės gali
lanksčiai taikyti atsiţvelgdamos į savo specifiką. Laikantis vadove nurodytų reikalavimų
išvengiama pernelyg didelių administracinės naštos vertinimo skirtumų įvairiose valstybėse ir
duomenys tarp skirtingų šalių gali būti objektyviau palyginami.
Ţinoma, administracinę naštą galima maţinti ir kitomis priemonėmis, nevertinant jos kiekybiškai.
Galima maţinti informacijos pateikimo reikalavimų kiekį, nustatyti retesnį informacijos pateikimo
periodiškumą ar paprastesnes pateikimo formas ar taikyti kitokias priemones. Tačiau tokiu atveju
87
Simplification/Simplification Catalogue [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.administrative-
burdens.com/default.asp?page=174
88
Ţr. http://www.administrative-burdens.com/default.asp?page=174
89
International Standart Cost Model Manual: Measuring and reducing administrative burbens for businesses
[interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.administrative-
burdens.com/filesystem/2005/11/international_scm_manual_final_178.doc
92
sudėtinga nustatyti, kokiose srityse reguliavimas sukelia daugiausiai sunkumų ir koks progresas
pasiektas panaikinus atitinkamą reglamentavimą. Lieka neaiškus ir reguliacinės naštos lygis
konkretaus verslo sektoriaus ar visos valstybės ekonomikos mastu.
Apibendrinant manytina, kad verslo teisinį reglamentavimo sukeliamą administracinę naštą
Lietuvoje tikslingiausia vertinti naudojantis Standartinių kaštų modeliu pagrįsta Metodika. Tačiau
tam visų pirma reikia numatyti uţ įvertinimą atsakingas valstybės institucijas arba jų padalinius,
įvertinimo vykdytojus bei prisijungti prie Standartinių kaštų modelį taikančių valstybių
metodologinio tinklo.
2.3.4.2. Administracinės naštos maţinimo galimybės panaudojant kitas priemones
Šioje Studijos dalyje pateikiamos priemonės, kurios gali būti pritaikytos siekiant sumaţinti
administracinę naštą. Priklausomai nuo politinės valios jos gali būti naudojamos kaip papildančios
Metodika pagrįstą administracinės naštos įvertinimą bei sumaţinimą arba kaip alternatyvios
priemonės. Atsiţvelgiant į uţsienio geros praktikos pavyzdţius ir Lietuvos verslo teisinio
reguliavimo ypatumus rekomenduojame:
valstybinės institucijas turėtų sparčiau diegti elektronines paraiškų bei ataskaitų pateikimo
sistemas. Informacijos pateikimas internetu padėtų sutaupyti laiko bei lėšų;
įmonių inspektavimas turi būti pagrįstas rizikos įvertinimu, t.y. paţeidţiančios teisės aktų
reikalavimus įmonės turėtų būti inspektuojamos daţniau nei tos, kurios reikalavimų laikosi;
atitinkamoje institucijoje svarstant naują informacinį įpareigojimą ar informacijos pateikimo
ataskaitos formą, būtina atsiţvelgti į verslininkų nuomonę. Tuo tikslu galima kviesti
suinteresuotus asmenis ar verslui atstovaujančių organizacijų atstovus į posėdţius.
Nustatanti naują formą ar naują informacinį įpareigojimą institucija turi pagrįsti šių pokyčių
būtinybę;
teisės aktai, kuriose nustatomi nauji informaciniai įpareigojimai, turėtų būti priimami tik
įvertinus tai, ar atitinkama informacija yra būtina ir ar jos neįmanoma gauti iš kitų šaltinių
(t.y. kitų valstybinių institucijų);
kadangi administracinė našta smulkioms ir vidutinėms įmonėms daro didesnę įtaką, būtina
perţiūrėti ar tam tikri reikalavimai (pvz. susiję su buhalterine apskaita ar auditu) šios rūšies
įmonėms negalėtų būti sumaţinti;
nustatyti, jog ministerijos ir jų padaliniai periodiškai rengtų supaprastinimo planus,
liečiančius jų kompetencijos sritis; šiuose planuose turėtų būti nurodoma, kokių priemonių
bus imtasi supaprastinant teisės aktų reikalavimus (pvz. nustatomos paprastesnės formos,
įdiegiamas ataskaitų pateikimas elektroniniu būdu, atitinkamų informacinių įpareigojimų
atsisakymas ir pan.);
93
būtina uţtikrinti efektyvų keitimąsi informacija tarp skirtingų valstybinių institucijų, kuriant
tarpinstitucines bazes. Informacija, kuri verslo subjekto jau buvo pateikta vienai iš
institucijų, neturėtų būti antrą kartą pateikiama kitai. Iš įmonės atitinkamos informacijos
turėtų būti reikalaujam tik tais atvejais, kai jos neįmanoma gauti iš kitų šaltinių;
kur įmanoma, būtina konsoliduoti panašius teisinius santykius reglamentuojančius teisės
aktus. Viena iš tokio konsolidavimo galimybių – atskiro Mokesčių kodekso, kuriame būtų
nurodyti visi šiuo metu galiojantys mokesčiai, priėmimas; taip pat būtų tikslinga priimti
Administracinių procedūrų kodeksą (netapatus tik teismines procedūras reglamentuojančiam
Administracinių bylų teisenos įstatymui) ir Aplinkos teisės kodeksą. Svarstytina galimybė
išleisti statybą reglamentuojančių teisės aktų sąvadą;
atsiţvelgiant į verslo subjektų nuomone, būtina perţiūrėti praktikoje sunkiai taikomų teisės
aktų nuostatas ir juos supaprastinti. Šiuo atveju reikia atsiţvelgti į tai, ar teisės akto teikiama
nauda didesnė uţ jo sukeliamas išlaidas bei laiko sąnaudas verslo subjektams bei
valstybinėms institucijoms. Supaprastinimas gali būti atliekamas pasitelkiant įvairias
priemones – teikiant išsamesnę konsultacinę paramą, naudojant informacines technologijas,
nustatant paprastesnes ataskaitų formas ir/ar panašaus pobūdţio ataskaitas sujungiant,
maţinant nebūtinų patikrinimų skaičių, atsisakant informacijos, prieinamos iš kitų šaltinių,
reikalavimo ir kt. Praktikoje įmonėms daug sunkumų sukelia Pelno mokesčio įstatymo ir
Verslo apskaitos standartų nuostatų neatitikimai, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo
įgyvendinimas (pvz. sudėtinga taikyti įstatymo 13 str., be to Valstybinė mokesčių inspekcija
pernelyg daţnai aiškina ir komentuoja įstatymą, kas praktikoje sukelia sunkumų įmonėms),
sudėtinga gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo tvarka, finansinės atskaitomybės
pateikimo dualizmas (pagal šiuo metu galiojančią tvarką įmonės finansinės atskaitomybės
dokumentus turi pateikti ir Registrų centrui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai);
įgyvendinant ES teisės aktus reikėtų vengti nustatyti tokius reikalavimus, kurie pagal šiuos
teisės aktus nėra būtini. ES teisės aktai, ypatingai rėminės direktyvos, valstybėms narėms
suteikia tam tikrą diskreciją įgyvendinant juose numatytus tikslus. Todėl administracinę
naštą įmanoma maţinti perţiūrint, kaip šie teisės aktai įgyvendinti praktikoje ir pašalinant
įpareigojimus, kurie buvo papildomai nustatyti vidaus teisėje, nors ES teisės aktai to
nereikalavo. Savo ruoţtu įgyvendinant naujus ES teisės aktus vidaus teisėje rekomenduotina
nustatyti tik tuos reikalavimus, kurie būtini, taip pernelyg neapsunkinant verslo subjektų
padėties.
94
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2005 m.
gruodţio 22 d. įsakymu Nr. DĮ-290 „Dėl statybos kainų statistinių ataskaitų patvirtinimo“
buvo patvirtintos mėnesinio periodiškumo ataskaitos – statybinių medţiagų ir gaminių kainų
ataskaita KA-19, įmonės darbuotojų ir mechanizmų darbo valandos kainų ataskaitą KA-20 ir
statybinių medţiagų ir gaminių pardavimo kainų ataskaitą KA-21. Tuo tarpu Tarybos
reglamento Dėl trumpojo laikotarpio statistikos (EB) 1165/98 (atsiţvelgiant į jį iš dalies
keičiančio reglamento (EB) 1158/2005 pakeitimus) B priedo „Statyba“ e) punkte
„Ataskaitinis laikotarpis“ nurodoma, kad 110 (produkcija), 115 (pastatų statybos produkcija)
ir 116 (inţinerinių statinių statybos produkcija) rodikliams taikomas vieno mėnesio
ataskaitinis laikotarpis. Visiems kitiems šiame priede nurodytiems rodikliams taikomas
maţiausiai ketvirčio ataskaitinis laikotarpis. Atsiţvelgiant į tai, nustatant statistinių ataskaitų
periodiškumą bent jau KA-20 ataskaitos atţvilgiu buvo galima buvo pasirinkti ir ne tokį
daţną ataskaitinį laikotarpį.
vertinant teisės aktų projektus būtina specialiai vertinti jų sukeliamą administracinę naštą.
Toks vertinimas turėtų tapti integralia bendro vertinimo dalimi;
priimant naują informacijos teikimo formą, ją tvirtinanti institucija turėtų nurodyti, kiek
laiko turėtų uţtrukti šios formos pildymas;
pageidautina, jog valstybinės institucijos turėtų atitinkamus sąrašus, kuriuose būtų
nurodomos visos ataskaitos bei formos, kurias joms privalo pateikti verslo subjektai bei kiek
jų per metus buvo pateikta. Metinėse ataskaitose minėtos institucijos turėtų nurodyti, koks
progresas pasiektas maţinant administracinę naštą jų kompetencijos srityse.
95
2.3.5. Priedai
Naudojami sutrumpinimai:
AN – administracinė našta
ĮPI – įpareigojimas pateikti informaciją
KT – kaimo turizmas
P - kaina
RBV – restoranai, barai ir valgyklos
TIV – tipiniai informavimo veiksmai
t - laikas
96
1. Lentelės
Lentelė Nr. 1
Kaimo turizmas – ĮPI sukeliama vidutinė našta verslo subjektams (išlaidomis ir laiku) per 1 metus
Įpareigojimo Nr. Vidutinė AN Vidutinė AN Vidutinė AN Vidutinė AN
lt/metams lt/metams h/metams h/metams
(medianinė) (medianinė)
1 208, 60 lt 538,47 lt 7,28 h 12,74 h
2 54,90 lt 285,59 lt 6,88 h 10,73 h
3 - - - -
4 280,58 lt 288,13 lt 8,49 h 16,46 h
5 207,63 lt 270,45 lt 15,15 h 20,02 h
Bendra našta 751,71 lt 1382,64 lt 37,8 h 59,95 h
verslo subjektui
per metus
Bendra našta 271367,31 lt 499133,04 lt 13645,80 h 21641,95
visai verslo
sričiai (361)
97
Lentelė Nr. 2
Restoranai, barai ir valgyklos – ĮPI sukeliama vidutinė našta verslo subjektams (išlaidomis ir
laiku) per 1 metus
Įpareigojimo Nr. Vidutinė AN Vidutinė AN Vidutinė AN Vidutinė AN
lt/metams lt/metams h/metams h/metams
(medianinė) (medianinė)
1 715,61 lt 957,59 lt 77,69 h 111,51 h
2 521,84 lt 763,86 lt 32,01 h 73,67 h
3 4418,97 lt 8099,75 lt 343,34 h 368,08 h
4 38,67 lt 32,85 lt 3,54 h 3,24 h
5 - - - -
6 375,91 lt 576,14 lt 14,37 h 40,99 h
7 61,90 lt 89,92 lt 9,60 h 10,67 h
8 337,28 lt 571,68 lt 15,26 h 44,42 h
9 85,92 lt 286,75 lt 8,38 h 31,32 h
10 730,89 lt 999,66 lt 148,47 h 153,03 h
Bendra našta 7287,00 lt 12378,21 lt 652,65 h 836,92 h
verslo subjektui
per metus
Bendra našta 20899116,00 lt 35500706,28 lt 1871800,20 h 2400286,56 h
visai verslo
sričiai (2868)
98
Lentelė Nr. 3
Kaimo turizmas – TIV sukeliama vidutinė našta verslo subjektams (išlaidomis ir laiku) per 1
metus
Veiksmo Nr. Vidutinė AN Vidutinė AN Vidutinė AN Vidutinė AN
lt/metams lt/metams h/metams h/metams
(medianinė) (medianinė)
1 116,87 lt 232,25 lt 8,83 h 9,81 h
2 112,25 lt 136,08 lt 11,40 h 10,50 h
3 87,45 lt 77,64 lt 5,38 h 3,65 h
4 130,90 lt 98,82 lt 1,60 h 8,39 h
5 126,36 lt 121,18 lt 9,10 h 8,16 h
6 92,93 lt 131,96 lt 8,85 h 6,67 h
7 43,52 lt 100,06 lt 3,67 h 4,03 h
8 3,01 lt 16,67 lt 0,28 h 1,68 h
9 115,60 lt 434,40 lt - 8,54 h
10 17,44 lt 20,95 lt 2,40 h 2,57 h
11 58,95 lt 87,12 lt 5,90 h 4,93 h
12 163,43 lt 274,91 lt 15,13 h 13,79 h
13 106,65 lt 341,01 lt 4,89 h 9,50 h
14 88,46 lt 76,55 lt 8,93 h 24,72 h
15 82,39 lt 78,37 lt 1,12 h 4,32 h
16 257,36 lt 470,90 lt 13,53 h 15,31 h
99
Lentelė Nr. 4
Restoranai, barai ir valgyklos – TIV sukeliama vidutinė našta verslo subjektams (išlaidomis ir
laiku) per 1 metus
Veiksmo Nr. Vidutinė AN Vidutinė AN Vidutinė AN Vidutinė AN
lt/metams lt/metams h/metams h/metams
(medianinė) (medianinė)
1 444,70 lt 618,55 lt 124,31 h 90,38 h
2 236,65 lt 536,31 lt 45,67 h 79,18 h
3 378,24 lt 457,67 lt 57,58 h 61,70 h
4 153,35 lt 230,67 lt 19,64 h 39,31 h
5 1134,56 lt 1125,47 lt 158,56 h 153,39 h
6 92,86 lt 121,22 lt 9,44 h 19,60 h
7 123,57 lt 173,40 lt 13,37 h 18,88 h
8 67,13 lt 189,15 lt 8,87 h 23,23 h
9 1694,91 lt 5039,38 lt 1,00 h 0,88 h
10 238,70 lt 286,48 lt 19,01 h 26,55 h
11 282,07 lt 282,64 lt 45,17 h 43,30 h
12 255,69 lt 297,28 lt 41,98 h 45,62 h
13 541,55 lt 1064,00 lt 62,17 h 112,97 h
14 118,33 lt 219,95 lt 19,60 h 36,83 h
15 153,86 lt 196,04 lt 19,52 h 31,01 h
16 131,66 lt 507,80 lt 22,35 h 59,59 h
100
Lentelė Nr. 5
Kaimo turizmas – apklaustų verslo subjektų patirta administracinė našta
Įmonės Nr. Patiriama našta per metus Patiriama našta per metus
(litais) (valandomis)
1 102,51 lt 21,28 h
2 477,09 lt 17,45 h
3 - 1,83 h
4 - 4,20 h
5 914,32 lt 79,44 h
6 1562,76 lt 21,74 h
7 365,61 lt 2,93 h
8 6413,00 lt 141,00 h
9 2304,00 lt 161,20 h
10 141,01 lt 5,29 h
11 339,76 lt 3,06 h
12 121,00 lt 158,63 h
101
Lentelė Nr. 6
Restoranai, barai ir valgyklos – apklaustų verslo subjektų patirta administracinė našta
Įmonės Nr. Patiriama našta per metus Patiriama našta per metus
(litais) (valandomis)
1 1005,12 lt 249,79 h
2 6323,34 lt 346,24 h
3 1634,18 lt 191,56 h
4 2865,58 lt 304,24 h
5 16625,62 lt 2106,66 h
6 7639,60 lt 922,80 h
7 1151,20 lt 222,80 h
8 167,40 lt 113,00 h
9 6714,32 lt 648,40 h
10 19548,60 lt 1296,91 h
11 35685,82 lt 1031,52 h
12 4133,57 lt 332,45 h
102
2. Diagramos Diagrama Nr. 1. Kaimo turizmas – P kiekvienam ĮPI
600
538,47
500
400
Vidutinė AN
300 285,59 288,13
280,58 (medianinė), P
270,45
Vidutinė AN, P
208,6 207,63
200
100
54,9
0
1 2 3 4 5
103
Diagrama Nr. 2. Kaimo turizmas – t kiekvienam ĮPI
25
20 20,02
16,46
15,15
15
Vidutinė AN
12,74
(medianinė), t
10,73 Vidutinė AN, t
10
8,49
7,28 6,88
5
0
1 2 3 4 5
104
Diagrama Nr. 3. Restoranai, barai ir valgyklos – P kiekvienam ĮPI
9000
8000
7000
6000
5000 Vidutinė AN
(medianinė), P
4000 Vidutinė AN, P
3000
2000
1000
0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
105
Diagrama Nr. 4. Restoranai, barai ir valgyklos – t kiekvienam ĮPI
400
350
300
250
Vidutinė AN
200 (medianinė), t
Vidutinė AN, t
150
100
50
0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
107
Diagrama Nr. 5. Kaimo turizmas ir restoranai, barai ir valgyklos – apklaustų verslo subjektų
patirta AN.
40000
35000
30000
25000
20000 KT AN metinė, litais
RBV AN metinė, litais
15000
10000
5000
0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
108
Diagrama Nr. 6. Kaimo turizmas ir restoranai, barai ir valgyklos – apklaustų verslo subjektų
patirta AN
2500
2000
1500
KT metinė AN,
valandomis
RBV metinė AN,
1000
valandomis
500
0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
109
Diagrama Nr. 7. Vidutinė verslo subjekto patiriama administracinė našta litais per metus;
palyginamoji diagrama.
14000
12378,21
12000
10000
KT AN (medianinė)
8000
7287 KT AN (vidutinė)
6000 RBV AN (medianinė)
RBV AN (vidutinė)
4000
2000 1382,64
751,71
0
110
Diagrama Nr. 8. Vidutinė verslo subjekto patiriama administracinė našta valandomis per
metus; palyginamoji diagrama.
900
836,92
800
700 652,65
600
KT AN (medianinė), t
500 KT AN (vidutinė), t
RBV AN (medianinė), t
400
RBV AN (vidutinė), t
300
200
100 59,95
37,8
0
111
Diagrama Nr. 9. Verslo sektoriaus AN – palyginimas išlaidomis.
40000000
35000000
30000000
25000000 KT (medianinė)
KT (visa)
20000000
RBV (medianinė)
15000000 RBV (visa)
10000000
5000000
0
112
Diagrama Nr. 10. Verslo sektoriaus AN – palyginimas laiku.
2500000
2000000
1500000 KT (medianinė)
KT (visa)
RBV (medianinė)
1000000 RBV (visa)
500000
0
113
2.4. Verslą kontroliuojančios institucijos
2.4.1. Verslą kontroliuojančios institucijos apibrėžimas
Verslo kontrolė – valdingo poveikio darymas verslo (ūkio) subjektams, siekiant, kad jie atliktų tam
tikrus konkrečius veiksmus ir/arba jų veikla atitiktų tam tikrus lūkesčius.
Pagal pobūdį verslo kontrolė skiriama į: 1) proaktyvią kontrolę (galimybė nustatyti verslą
kontroliuojantį teisinį reglamentavimą, galimybė išduoti leidimus ir licencijas, etc.); 2) retroaktyvią
kontrolę (galimybė kontroliuoti verslo eigą, galimybė taikyti poveikio priemones, galimybė
reikalauti informacijos, etc.); 3) mišri kontrolė (apima abiejuose ankstesniuose punktuose minėtą
retroaktyvią ir proaktyvią kontrolę).
Verslą kontroliuojanti institucija – valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga, organizacija arba
institucija, taip pat viešoji įstaiga, kuriai Lietuvos Respublikos įstatymais yra suteikta įgaliojimų
atlikti verslo (ūkio) subjektų kontrolę arba kuriai atitinkama institucija įstatymų nustatyta tvarka
perdavė (delegavo) nuolatinai ar laikinai vykdyti visus ar dalį jam suteiktų administracinių verslo
(ūkio) subjektų kontrolės įgaliojimų.
114
2.4.2. Verslą Lietuvoje kontroliuojančių institucijų sąrašas
1. Akcinė bendrovė Turto bankas
2. Aplinkos apsaugos agentūra
3. Apskričių viršininkų administracijos
4. Augalų genų bankas
5. Civilinės aviacijos administracija
6. Ekstremalių sveikatai situacijų centras
7. Farmacijos departamentas prie SAM
8. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM
9. Garantinio fondo administracija prie SADM
10. Generalinė miškų urėdija prie AM
11. Įmonių bankroto valdymo departamentas prie ŪM
12. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LRV
13. Jūrinių tyrimų centras
14. Kalėjimų departamentas prie TM
15. Karo prievolės administravimo tarnyba prie KAM
16. Krizių prevencijos komitetas
17. Kultūros paveldo komitetas prie KM
18. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LRV
19. Lietuvos archyvų departamentas prie LRV // valstybės archyvai
20. Lietuvos auditorių rūmai
21. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie SM
22. Lietuvos bankas
23. Lietuvos bioetikos komitetas // regioniniai biomedicininių tyrimų etikos komitetai
24. Lietuvos darbo birţa prie SADM
25. Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie SADM
26. Lietuvos geologijos tarnyba prie AM
27. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM
28. Lietuvos metrologijos inspekcija
29. Lietuvos nacionalinė veţėjų automobiliais asociacija LINAVA
30. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija
31. Lietuvos radijo ir televizijos komisija
32. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
33. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra
34. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai
35. Lietuvos Respublikos draudimo prieţiūros komisija
36. Lietuvos Respublikos finansų ministerija
37. Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie LRV
115
38. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
39. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
40. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
41. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba
42. Lietuvos Respublikos Seimas
43. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
44. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
45. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
46. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
47. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
48. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
49. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
50. Lietuvos Respublikos uţsienio reikalų ministerija
51. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė
52. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
53. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras
54. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija
55. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
56. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija
57. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
58. Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministerija
59. Lietuvos saugios laivybos administracija
60. Lietuvos standartizacijos departamentas prie AM
61. Lietuvos švietimo taryba
62. Lietuvos teismo ekspertizės centras
63. Lietuvos valstybinė veterinarijos preparatų inspekcija
64. Lietuvos valstybinis augalų veislių tyrimo centras
65. Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas
66. Lietuvos valstybinis ţuvivaisos ir ţuvininkystės tyrimų centras
67. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
68. Migracijos departamentas prie VRM
69. Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba
70. Miško sanitarinės apsaugos tarnyba
71. Mokestinių ginčų komisija prie LRV
72. Muitinės departamentas prie FM
73. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŢŪM
74. Nacionalinė sveikatos taryba
75. Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie TM
76. Nacionalinė veterinarijos laboratorija
116
77. Nacionalinė ţemės tarnyba prie ŢŪM
78. Nacionalinis akreditacijos biuras prie AM
79. Nacionalinis visuomenės sveikatos tyrimų centras
80. Narkotikų kontrolės departamentas prie LRV
81. Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
82. Pasienio ir transporto valstybinė veterinarijos tarnyba // pasienio veterinarijos postai
83. Pasienio kontrolės punktų direkcija prie SM
84. Policijos departamentas prie VRM
85. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM
86. Radiacinės saugos centras
87. Respublikinis mitybos centras
88. Socialinių paslaugų prieţiūros departamentas prie SADM
89. Statistikos departamentas prie LRV
90. Studijų kokybės vertinimo centras
91. Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra
92. Technikos prieţiūros tarnyba
93. Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie SADM
94. Transporto investicijų direkcija
95. Uţkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras
96. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
97. Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie FM
98. Valstybės įmonė Gyvulių produktyvumo kontrolė
99. Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas
100. Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas
101. Valstybės įmonė Lietuvos prabavimo rūmai
102. Valstybės įmonė Lietuvos ţemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra
103. Valstybės įmonė Lietuvos ţemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra
104. Valstybės įmonė Pieno tyrimai
105. Valstybės įmonė Registrų centras
106. Valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras
107. Valstybės įmonė Ţemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras
108. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM
109. Valstybinė akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnyba prie SAM
110. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija
111. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI)
112. Valstybinė augalų apsaugos tarnyba
113. Valstybinė darbo inspekcija prie SADM
114. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
115. Valstybinė energetikos inspekcija prie ŪM
117
116. Valstybinė gyvulių veislininkystės prieţiūros tarnyba prie ŢŪM
117. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
118. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie SM
119. Valstybinė kultūros paveldo komisija
120. Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija
121. Valstybinė lietuvių kalbos komisija
122. Valstybinė ligonių kasa prie SAM
123. Valstybinė lošimų prieţiūros komisija
124. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba // teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos
125. Valstybinė mašinų bandymo stotis
126. Valstybinė medicininio audito inspekcija prie SAM
127. Valstybinė medicininio audito tarnyba prie SAM
128. Valstybinė metrologijos tarnyba prie AM
129. Valstybinė miškotvarkos tarnyba
130. Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM
131. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie ŪM
132. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM
133. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŢŪM
134. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie LRV
135. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM
136. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie SAM
137. Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija
138. Valstybinė visuomenės sveikatos prieţiūros tarnyba prie SAM // apskričių visuomenės
sveikatos centrai
139. Valstybinė geleţinkelio inspekcija prie SM
140. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM
141. Valstybinis aplinkos sveikatos centras
142. Valstybinis turizmo departamentas prie UM
143. Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra
144. Viešoji įstaiga Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas
145. Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas
146. Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas
147. Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra
148. Viešųjų pirkimų tarnyba prie LRV
149. Vietos savivaldos institucijos
150. Ţurnalistų etikos inspektorius
151. Ţurnalistų ir leidėjų etikos komisija
152. Ţuvininkystės departamentas prie ŢŪM
118
2.4.3. Verslą Lietuvoje kontroliuojančių institucijų kompetencija ir funkcijos
Įmonių bankroto valdymo departamentas prie ŪM
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. geguţės 10 d. įsakymas Nr. 4-194 Dėl duomenų apie
įmonės bankroto procesą pateikimo ir skelbimo taisyklių ir duomenų apie įmonės restruktūrizavimo
procesą pateikimo ir skelbimo taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2005, Nr. 61-2168
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 301 Dėl įgaliojimų
suteikimo surašyti administracinių teisės paţeidimų protokolus // Ţin., 2000, Nr. 76-2305
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. birţelio 3 d. įsakymas Nr. 202 Dėl Įmonių bankroto
valdymo departamento prie Ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo // Ţin., 2002, Nr. 56-2281
Departamento pagrindiniai uţdaviniai yra:
įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką nuostolingai dirbančių įmonių veiklos bei
restruktūrizavimo ir bankroto srityse;
analizuoti nuostolingai dirbančių, restruktūrizuojamų, bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių
veiklą, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir/arba Ūkio ministerijos suteiktus įgaliojimus
priţiūrėti ir kontroliuoti šių įmonių veiklą.
Departamento funkcijos:
formuoja ir tvarko nuostolingai dirbančių įmonių veiklos informacinę analitinę duomenų bazę bei
įmonių restruktūrizavimo ir bankroto procesų informacines analitines duomenų bazes;
analizuoja nuostolingai dirbančių, restruktūrizuojamų, bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių
veiklą, teikia Ūkio ministerijai pasiūlymus dėl atskirų įmonių mokumo atkūrimo, pagal savo
kompetenciją priţiūri šių įmonių veiklą;
teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja mokesčių mokėtojų prašymus atsiskaityti uţ mokesčio ar
mokestines nepriemokas turtu ir rengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektus;
formuoja ir tvarko bankrutuojančių įmonių administratorių ir jų padėjėjų bei restruktūrizuojamų
įmonių administratorių informacines duomenų bazes;
teisės aktų nustatyta tvarka teikia išvadas dėl įmonių restruktūrizavimo planų, sanavimo projektų,
taikos sutarčių;
teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių
administratorių atestavimą ir kontroliuoja įmonių bankroto administratorių veiklą;
surašo administracinių teisės paţeidimų protokolus.
Departamentas turi teisę:
gauti informaciją iš restruktūrizuojamų, bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių ir valstybės
institucijų – jų kreditorių apie restruktūrizavimo ir bankroto procesų eigą.
Valstybinis turizmo departamentas
Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų kodeksas // Ţin., 1985, Nr. 1-1
119
Turizmo įstatymas // Ţin., 1998, Nr. 32-852
Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 68-2369
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodţio 30 d. nutarimas Nr. 1679 Dėl Tarptautinių
sankcijų įgyvendinimo prieţiūros tvarkos aprašo patvirtinimo // Ţin., 2005, Nr. 1-4
Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. 1316 Dėl normatyvinių statinio saugos
ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų // Ţin., 2004, Nr.
156-5701
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 25 d. nutarimas Nr. 351 Dėl Valstybinio turizmo
departamento prie Ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2001 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 320 „Dėl Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos
nuostatų ir Turizmo tarybos nuostatų patvirtinimo" pripaţinimo netekusiu galios // Ţin., 2003, Nr.
29-1195
Departamento funkcijos:
pagal savo kompetenciją koordinuoja valstybės turizmo politikos įgyvendinimą turizmo ir kurortų
veiklos planavimo, turizmo išteklių naudojimo, informacijos srityje;
rengia valstybinės reikšmės turizmo infrastruktūros plėtros projektus;
pagal savo kompetenciją turizmo ir rekreacijos srityje derina teritorinių turizmo plėtros programų,
kurortų plėtros programų, turizmo ir rekreacijos plėtros schemų, specialiojo teritorijų planavimo
dokumentų projektus;
tvirtina apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo reikalavimus, Apgyvendinimo paslaugų
klasifikavimo komisijos nuostatus ir priţiūri šios Komisijos veiklą;
rengia turizmo paslaugas reglamentuojančių teisės aktų projektus, tvirtina turizmo paslaugų teikimo
taisykles ir reikalavimus, nustatytąja tvarka kontroliuoja, kaip vykdomi turizmo teisės aktai;
teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja kelionės organizavimo paslaugų vartotojų interesams;
nustato paţymėjimo, patvirtinančio, kad kelionės organizatorius ar turizmo agentūra atitinka
nustatytus reikalavimus, ir suteikiančio teisę teikti atitinkamas turizmo paslaugas, išdavimo tvarką;
išduoda paţymėjimus, patvirtinančius, kad kelionės organizatorius ar turizmo agentūra atitinka
nustatytus reikalavimus, ir suteikiančius teisę teikti atitinkamas turizmo paslaugas;
tvirtina standartines turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygas;
nustato kelionės organizatoriaus informacijos apie Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 7
straipsnio 1 dalyje nurodytų prievolių uţtikrinimą pateikimo Valstybiniam turizmo departamentui
prie Ūkio ministerijos tvarką;
nustatyto kelionių agentūros informacijos apie sudarytą rašytinį susitarimą su kelionės
organizatoriumi arba keleivių veţimo įmone pateikimo jam tvarką;
nustato kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus;
120
nustato nakvynės ir pusryčių paslaugos teikimo reikalavimus;
nustato turistinės stovyklos paslaugos teikimo reikalavimus;
nustato vandens turizmo paslaugos teikimo reikalavimus;
tvirtina standartines turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygas;
nustato kvalifikacinius reikalavimus gido ir kelionių vadovo paţymėjimui gauti, taip pat
paţymėjimo išdavimo tvarką;
tvirtina apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo reikalavimus, kuriuose nustatomi teikiamų paslaugų
ir įrangos vertinimo reikalavimai, klasės suteikimo, panaikinimo, kontrolės tvarką bei paţymėjimo
formą;
tvirtina apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo komisijos nuostatus ir vykdo šios komisijos
prieţiūrą;
pagal savo kompetenciją turizmo ir rekreacijos srityje derina teritorinių turizmo plėtros programų,
kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros programų, turizmo ir rekreacijos plėtros schemų bei
specialiojo teritorijų planavimo dokumentų projektus;
atlieka nacionalinės turizmo informacijos sistemos valdytojo funkcijas;
priţiūri, kad Lietuvos Respublikos kelionių organizatoriai nerengtų grupinių ar individualių
kelionių į valstybes ar teritorijas, dėl kurių įgyvendinamos politinės sankcijos, taip pat nerengtų
kelionių į Lietuvos Respubliką ar per jos teritoriją asmenims, dėl kurių įgyvendinamos politinės
sankcijos;
priţiūri, kad Lietuvos Respublikos turizmo organizacijos ir kelionių organizatoriai apribotų turizmo
ryšius su subjektais, dėl kurių įgyvendinamos visuomeninės sankcijos;
normatyviniuose statinio paskirties dokumentuose normuoja viešbučių paskirties pastatų ir poilsio
paskirties pastatų atţvilgiu.
Departamentas turi teisę:
gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir organizacijų, įmonių ir asmenų duomenis,
kurių reikia Departamento kompetencijai priskirtiems uţdaviniams ir funkcijoms vykdyti;
gauti iš kelionės organizatorių ir kelionių agentūrų teisės aktų nustatytą informaciją.
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija
Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų kodeksas // Ţin., 1985, Nr. 1-1
Vartotojų teisių gynimo įstatymas // Ţin., 2000, Nr. 85-2581
Elektroninių ryšių įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 69-2382
Tabako kontrolės įstatymas // Ţin., 2003, Nr. 117-5317
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birţelio 28 d. nutarimas Nr. 745 Dėl Valstybinės ne
maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo // Ţin., 2000, Nr. 53-1538
121
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 239 Dėl 2004 m. balandţio 29
d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų
ir iš dalies keičiančio direktyvą 79/117/EEB įgyvendinimo // Ţin., 2005, Nr. 32-1039
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. 1321 Dėl Vėliavų gamybos
licencijavimo taisyklių patvirtinimo, įgaliojimų suteikimo, vėliavų gamybos ir prekybos tvarkos //
Ţin., 2004, Nr. 156-5706
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1821 Dėl Lietuvos
Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo įgyvendinimo // Ţin.,
2002, Nr. 112-5
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birţelio 10 d. nutarimas Nr. 717 Dėl Sprogmenų
apyvartos valstybinės kontrolės taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2004, Nr. 93-3417
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandţio 7 d. nutarimas Nr. 384 Dėl Didmeninės
prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2004 04 10, Nr. 53-1800
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 2 d. nutarimas Nr. 1180 Dėl tabako gaminių
gamybos licencijavimo // Ţin., 2004, Nr. 53-1813
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandţio 7 d. nutarimas Nr. 383 Dėl Maţmeninės
prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių ir Tabako gaminių pardavimo taisyklių
patvirtinimo // Ţin., 2004, Nr. 53-1799
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. 1253 Dėl importuojamų prekių
tikrinimo siekiant nustatyti, ar jos atitinka prekių saugos reikalavimus // Ţin., 2003 10 15, Nr. 97-
4346
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 111 Dėl Sąlyginės prieigos
priemonių gamybos, laikymo, importo, eksporto, pardavimo ar kitokio perleidimo, pakeitimo,
instaliavimo, naudojimo ir reklamavimo komerciniais tikslais prieţiūros tvarkos patvirtinimo //
Ţin., 2003 01 31, Nr. 11-408
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimas Nr. 12 Dėl vartotojų aprūpinimo
energija ir (ar) energijos ištekliais esant ekstremaliai energetikos padėčiai tvarkos patvirtinimo //
Ţin., 2003 01 17, Nr. 5-182
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1821 Dėl Lietuvos
Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo įgyvendinimo // Ţin.,
2002, Nr. 112-5016
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodţio 5 d. nutarimas Nr. 1901 Dėl Naftos produktų ir
naftos valstybės atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir kontrolės tvarkos bei minimalių naftos
produktų kiekių patvirtinimo // Ţin., 2002, Nr. 117-5255
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 2 d. nutarimas Nr. 1180 Dėl tabako gaminių
gamybos licencijavimo // Ţin., 2004, Nr. 53-1813
122
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas Nr. 1344 Dėl įgaliojimų
suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymą // Ţin., 2002 08 28, Nr. 83-
3611
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandţio 2 d. nutarimas Nr. 439 Dėl Produktų
pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2004, Nr. 177-6547
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birţelio 11 d. nutarimas Nr. 697 Dėl maţmeninės
prekybos taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2001, Nr. 51-1778
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. geguţės 28 d. nutarimas Nr. 636 Dėl Pavojingų
cheminių medţiagų ir preparatų registro steigimo ir nuostatų patvirtinimo // Ţin., 2001, Nr. 47-
1625
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimas Nr. 1103 Dėl Gaminių bandinių
paėmimo ir apmokėjimo tvarkos patvirtinimo // Ţin., 2001 09 19, Nr. 80-2792
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. balandţio 14 d. įsakymas Nr. 4-124 Dėl Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento 2003/2003 dėl trąšų įgyvendinimo ir Lietuvos Respublikos ūkio
ministro 2004 m. balandţio 30 d. įsakymo Nr. 4-154 "Dėl "jautrių" ne maisto prekių sąrašo
patvirtinimo" papildymo // Ţin., 2006 04 27, Nr. 46-1674
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. 4-363 Dėl Energijos išteklių
rezervinio kuro atsargų sudarymo, tvarkymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2004 10
07, Nr. 148-5384
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. liepos 25 d.
įsakymas Nr. D1-379/4-273 Dėl Lakiųjų organinių junginių kiekių, susidarančių naudojant
organinius tirpiklius tam tikrų daţų, lakų ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų
sudėtyje, ribojimo taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2005 08 02, Nr. 93-3474
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. balandţio 26 d. įsakymas Nr. 147 Dėl prekybos naftos
produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje
taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2001 05 02, Nr. 37-1269
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. balandţio 19
d. įsakymas Nr. 4-117/D3-196 Dėl Baterijų ir akumuliatorių, kuriuose yra pavojingų cheminių
medţiagų, tiekimo į rinką reikalavimų patvirtinimo // Ţin., 2004 04 23, Nr. 59-2097
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymas Nr. 4-272 Dėl Gabenamųjų
slėginių įrenginių techninio reglamento patvirtinimo // Ţin., 2004 07 17, Nr. 111-4157
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. 4-18 Dėl Lignino biokuro
techninio reglamento patvirtinimo // Ţin., 2004 01 27, Nr. 14-425
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 4-97 Dėl Automobilių remonto
paslaugų teikimo tvarkos ir Naudotų automobilių sudėtinių dalių tinkamumo toliau vartoti ir
realizavimo tvarkos patvirtinimo // Ţin., 2004 04 08, Nr. 52-1755
123
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodţio 31 d. įsakymas Nr. 450 Dėl ţaislų saugos
techninio reglamento // Ţin., 2000 02 02, Nr. 10-248
Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. spalio
31 d. įsakymas Nr. 4-406/1V-392 Dėl kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, kontrolės tvarkos
patvirtinimo // Ţin., 2003 11 07, Nr. 105-4726
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 427 Dėl buitinėms
reikmėms skirtų suskystintų naftos dujų atsargų tvarkymo ir kaupimo tvarkos // Ţin., 2002 12
11, Nr. 117-5280
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. geguţės 23 d. įsakymas Nr. 4-193 Dėl reglamentų
patvirtinimo // Ţin., 2003 06 06, Nr. 55-2464
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. birţelio 27 d. įsakymas Nr. 227 Dėl kenksmingų
medţiagų kiekių pakuotėse kontrolės tvarkos patvirtinimo // Ţin., 2002 07 10, Nr. 70-2951
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. geguţės 10 d. įsakymas Nr. 163 Dėl reglamentų
tvirtinimo // Ţin., 2003 05 15, Nr. 48-2135
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodţio 27 d. įsakymas Nr. 432 Dėl įrangos ir
apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. 45 Dėl naujų karšto
vandens katilų, deginančių skystąjį arba dujinį kurą, techninio reglamento tvirtinimo // Ţin., 2002
12 04, Nr. 115-5164
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 17 d. įsakymas Nr. 258 Dėl daiktų pardavimo
ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryšio priemones, taisyklių patvirtinimo //
Ţin., 2001 08 24, Nr. 73-2583
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos ūkio ministro, Lietuvos Respublikos
susisiekimo ministro 2001 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 438/268/266 Dėl kuro ir degalų kokybės
aplinkosauginių rodiklių patvirtinimo // Ţin., 2001 09 07, Nr. 77-2713
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. birţelio 29 d. įsakymas Nr. 217 Dėl daiktų grąţinimo ir
keitimo taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2001 07 07, Nr. 58-2105
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. 226 Dėl daiktų pardavimo ne
prekybai skirtose patalpose taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2001 07 13, Nr. 61-2193
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodţio 27 d. įsakymas Nr. 431 Dėl paprastų slėginių
indų techninio reglamento tvirtinimo // Ţin., 2000 01 26, Nr. 7-197
Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos standartizacijos departamento
direktoriaus 1999 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. 351/61 Dėl elektrotechninių gaminių saugos
techninio reglamento patvirtinimo // Ţin., 1999 10 27, Nr. 90-2663
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. 109 Dėl slėginių indų ir jų
kontrolės metodų bendrųjų nuostatų techninio reglamento tvirtinimo // Ţin., 2001 05 18, Nr. 42-
1473
124
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. 31 Dėl Prekių pardavimo ir
paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryšio priemones, taisyklių patvirtinimo //
Ţin., 2001 02 07, Nr. 12-349
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. 32 Dėl Prekių pardavimo ir
paslaugų teikimo ne šiai veiklai skirtose patalpose taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2001 02 07, Nr. 12-
350
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. gruodţio 29 d. įsakymas Nr. 445 Dėl bendrųjų
paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2001 01 05, Nr. 1-24
Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 1 d.
įsakymo Nr.303/356 Dėl cemento rinkos prieţiūros sustiprinimo // Ţin., 2000 09 08, Nr. 76-2306
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. gruodţio 29 d. įsakymas Nr. 440 Dėl viešojo maitinimo
taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2000 12 30, Nr. 113-3635
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. gruodţio 29 d. įsakymas Nr. 439 Dėl prekių grąţinimo
ir keitimo taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2000 12 30, Nr. 113-3634
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodţio 27 d. įsakymas Nr. 433 Dėl aerozolių
balionėlių saugos techninio reglamento tvirtinimo // Ţin., 2000 01 26, Nr. 7-199
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodţio 31 d. įsakymas Nr. 449 Dėl dujas deginančių
prietaisų saugos techninio reglamento tvirtinimo // Ţin., 2000 01 27, Nr. 8-218
Svarbiausieji inspekcijos uţdaviniai:
vykdyti rinkos prieţiūrą, kad visi juridiniai asmenys ir (ar) filialai (tarp jų uţsienio valstybių) ir visi
fiziniai asmenys (tarp jų uţsienio valstybių) laikytųsi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų reglamentuojamų produktų saugos ir
ţenklinimo reikalavimų ir į rinką vartotojams būtų tiekiami tik saugūs ne maisto gaminiai ir
paslaugos (ne maisto produktai);
pagal savo kompetenciją ginti vartotojų teises ir uţtikrinti jų teisę į informaciją apie ne maisto
produktų (toliau vadinama – produktai) saugą.
Inspekcija, įgyvendindama jai pavestus uţdavinius, vykdo šias pagrindines funkcijas:
kontroliuoja, ar į šalies rinką vartotojams tiekiami ne maisto gaminiai (iš jų cheminės medţiagos ir
preparatai, įskaitant patvarias organines medţiagas bei šių medţiagų turinčius gaminius) atitinka
teisės aktų reikalavimus;
kontroliuoja, ar vartotojams teikiamos paslaugos (išskyrus tas, kurių kontrolę Lietuvos Respublikos
įstatymais ar kitais teisės aktais yra įpareigotos vykdyti kitos institucijos) atitinka teisės aktų
reikalavimus;
gina elektroninių ryšių vartotojų teises ir priţiūri produktų, tarp jų ir produktų, susijusių su
elektroninių ryšių tinklais, paslaugomis bei radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, saugą;
nustatytąja tvarka sustabdo nesaugių, kenksmingų vartotojams produktų teikimą į rinką, vykdo jų
išėmimo iš rinkos ir sunaikinimo kontrolę;
125
kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų tabako importo ir prekybos tabako gaminiais reikalavimų;
tiria vartotojų skundus dėl produktų, kurie neatitinka privalomųjų ir (ar) deklaruojamųjų
reikalavimų;
padeda vartotojams pateikti produktų atitikties įvertinimo dokumentus teisėsaugos institucijoms,
kad šios apgintų paţeistas jų teises;
Inspekcijos pareigūnai turi įgalinimus ir teisę:
pateikę inspekcijos viršininko arba jo įgalioto asmens pavedimą ir tarnybinį paţymėjimą,
nekliudomi patekti (jeigu to reikia tikrinant produktų saugą) pas visus Lietuvos Respublikos
teritorijoje esančius ūkio subjektus, kurie tiekia produktus į rinką, o tais atvejais, kai trukdoma
atlikti pareigas, – pasitelkti policiją;
pagrįstai įtarę, kad nesilaikoma produktų saugos reikalavimų, nemokamai susipaţinti su tikrinamos
įmonės (fizinių asmenų) naudojama technine dokumentacija, taikomais standartais ir kitais
normatyviniais dokumentais, gauti informaciją ir dokumentų kopijas, kurių reikia produktų saugos
teisės aktų paţeidimui tirti, taip pat naudoti vaizdo ir garso įrašymo įrangą, jeigu ji būtina
numatytoms funkcijoms vykdyti;
nustatytąja tvarka gauti iš gamintojų, importuotojų, pardavėjų ir paslaugų teikėjų gaminių
bandinius, kurių reikia norint patikrinti jų saugą ir nekenksmingumą vartotojų sveikatai;
tikrindami produktų saugos ir nekenksmingumo vartotojams rodiklius, pasitelkti kitų institucijų
specialistus ir nepriklausomus ekspertus;
laikinai, kol bus atlikta saugos ekspertizė, sustabdyti produktų teikimą į rinką ir (ar) uţdrausti jų
platinimą, reklamą ar demonstravimą parodose;
siūlyti atitinkamoms institucijoms panaikinti ūkio subjektams išduotus leidimus ir licencijas verstis
ta komercine ūkine veikla, dėl kurios patiekti į rinką nesaugūs produktai padarė ţalą vartotojų
sveikatai ar sukėlė pavojų gyvybei;
nustatytąja tvarka siūlyti sertifikavimo įstaigoms panaikinti sertifikatus, jeigu rasta, kad
sertifikuotieji produktai neatitinka nustatytų reikalavimų;
reikalauti, kad gamintojų, importuotojų, pardavėjų ir paslaugų teikėjų vadovai ar jų įgalioti asmenys
duotų paaiškinimus ţodţiu arba raštu;
įstatymų numatytais atvejais taikyti paţeidėjams administracines nuobaudas, taip pat skirti kitas
sankcijas įmonėms, įstaigoms, organizacijoms įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministerija
Triukšmo valdymo įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 164-5971
Augalų sėklininkystės įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 156-5687
Mokesčių administravimo įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 63-2243
Kvotinio cukraus gamybos mokesčio ir papildomo cukraus gamybos mokesčio įstatymas //
Ţin., 2003, Nr. 104-4634
126
Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymas // Ţin., 2002, Nr. 95-4083
Ţemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas // Ţin., 2002, Nr. 72-3009
Medţioklės įstatymas // Ţin., 2002, Nr. 65-2634
Baltojo cukraus virškvočio mokesčio įstatymas // Ţin., 2002, Nr. 15-552
Augalų veislių apsaugos įstatymas // Ţin., 2001, Nr. 104-3701
Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas // Ţin., 2001, Nr. 56-1976
Ţuvininkystės įstatymas // Ţin., 2000, Nr. 56-1648
Cheminių medţiagų ir preparatų įstatymas // Ţin., 2000, Nr. 36-987
Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas // Ţin., 1997, Nr. 108-2728
Pašarų įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 73-2541
Maisto įstatymas // Ţin., 2000, Nr. 32-893
Fitosanitarijos įstatymas // Ţin., 1999, Nr. 113-3285
Atliekų tvarkymo įstatymas // Ţin., 1998, Nr. 61-1726
Aplinkos monitoringo įstatymas // Ţin., 1997, Nr. 112-2824
Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas // Ţin., 1997, Nr. 108-2728
Laukinės gyvūnijos įstatymas // Ţin., 1997, Nr. 108-2726
Augalų apsaugos įstatymas // Ţin., 1995, Nr. 90-2013
Miškų įstatymas // Ţin., 1994, Nr. 96-1872
Ţemės įstatymas // Ţin., 1994, Nr. 34-620
Gyvulių veislininkystės įstatymas // Ţin., 1998, Nr. 110-3023
Melioracijos įstatymas // Ţin., 1993, Nr. 71-1326
Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų kodeksas // Ţin., 1985, Nr. 1-1
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimas Nr. 1120 Dėl Lietuvos
Respublikos ţemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo // Ţin., 2001, Nr. 92-3215
Svarbiausieji Ţemės ūkio ministerijos uţdaviniai:
formuoti racionalią ţemės, maisto, ţuvininkystės ūkio, kaimo plėtros politiką, kuri rinkos
ekonomikos sąlygomis skatintų konkurencingos produkcijos gamybą, šalies ūkio modernizavimą,
gyventojų uţimtumą, uţtikrintų pakankamas šių ūkio šakų darbuotojų pajamas;
formuoti valstybės politiką ţemės tvarkymo ir administravimo bei ţemės reformos, nekilnojamojo
turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos ir georeferencinių duomenų bazių kūrimo srityje,
nustatyti valstybinio geodezinio pagrindo, krašto kartografavimo ir georeferencinių duomenų bazių
strategiją;
127
kartu su kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis formuoti ir įgyvendinti integruotą kaimo
plėtros, regioninę ir struktūrinę politiką ţemės, maisto, ţuvininkystės ūkio srityse;
išsaugoti ţemės ūkio gyvulių, paukščių, ţuvų ir kultūrinių augalų genofondus, rengti ir tvirtinti
valstybinės reikšmės vandens telkinių ţuvivaisos programas, suderintas su Aplinkos ministerija,
nustatyti ţuvų gaudymo ţuvivaisai ir ţuvų įveisimo tvarką;
formuoti ir įgyvendinti valstybinę sėklininkystės, veislininkystės ir pagal kompetenciją – ţuvivaisos
politiką;
formuoti melioracijos ir melioracijos investicijų politiką;
formuoti valstybinę augalų apsaugos ir karantino priemonių įgyvendinimo politiką;
uţtikrinti efektyvų Lietuvos Respublikos valstybės biudţeto, Europos Sąjungos ir kitų uţsienio
šalių paramos programų lėšų, skirtų ţemės ūkiui, kaimo ir ţuvininkystės plėtrai, naudojimą;
Svarbiausios Ţemės ūkio ministerijos funkcijos:
pagal savo kompetenciją kontroliuoja valstybės ir Europos Sąjungos paramos ţemės ūkiui, kaimo ir
ţuvininkystės plėtrai programų įgyvendinimą;
vykdo Europos Sąjungos struktūrinių fondų valdymo tarpinės institucijos funkcijas administruojant
Europos ţemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (toliau vadinama – EŢŪOGF) Orientavimo
skyriaus ir Ţuvininkystės orientavimo finansinio instrumento (toliau vadinama – ŢOFI) paramos
lėšas;
pagal savo kompetenciją koordinuoja pasirengimą administruoti EŢŪOGF Garantijų skyriaus
paramos įgyvendinimą, nustato prioritetus, kurių pagrindu naudojamos šios lėšos, o nuo Lietuvos
įstojimo į Europos Sąjungą dienos atlieka šių lėšų panaudojimo kontrolę ir finansuojamų priemonių
įgyvendinimo prieţiūros funkciją;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja iš įvairių nacionalinių ir Europos
Sąjungos fondų teikiamos paramos lėšas ir Lietuvos Respublikos valstybės biudţeto lėšas, skirtas
šakinėms ţemės, maisto, ţuvininkystės ūkio, kaimo plėtros programoms įgyvendinti;
formuoja investicijų į ţemės ir ţuvininkystės ūkį politiką pagal prioritetus, koordinuoja ir
kontroliuoja investicijų programų įgyvendinimą;
vykdo sertifikuotų specifinėmis savybėmis pasiţyminčių, registruotų ţemės ūkio ir maisto produktų
kilmės vietos nuorodų, taip pat geografinių nuorodų apsaugą ir kontrolę;
pagal savo kompetenciją organizuoja ir derina uţsienio techninės paramos programų,
perspektyvinių projektų rengimą, koordinuoja tarptautinių finansų institucijų, Europos Sąjungos ir
dvišales investicijų ir techninės pagalbos programas;
koordinuoja ţemės ūkio technikos valstybinę prieţiūrą, su šia technika susijusių saugos reikalavimų
rengimą ir įgyvendinimą;
pagal savo kompetenciją koordinuoja biokuro gamybą ir naudojimą, energetikos ţemės ūkyje
plėtros ir degalų naudojimo klausimus;
128
skatina kaimo savivaldos plėtrą, smulkų ir vidutinį verslą;
metodiškai vadovauja ţemės tvarkymo ir administravimo, ţemės reformos, ţemėtvarkos
projektavimo, krašto kartografavimo, valstybinio geodezinio pagrindo tvarkymo, georeferencinių
duomenų bazių kūrimo ir atnaujinimo, nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro
duomenų surinkimo ir tikslinimo, apskaitos, nekilnojamojo turto objektų ribų paţymėjimo kadastro
ţemėlapyje darbų vykdymui ir kontroliuoja šiuos darbus;
rengia melioracijos programas, nustato melioracijos prioritetus, atlieka melioracijos darbų
valstybinę prieţiūrą, sudaro melioracijos įrenginių kadastrą, koordinuoja valstybinių melioracijos
tarnybų veiklą;
skirsto ţvejybos limitus ir nustato kvotas verslo subjektams;
formuoja ţaliavų, ţemės ūkio produkcijos, maisto produktų kokybės gerinimo sistemą, taip pat
ţemės, maisto, ţuvininkystės ūkio produkcijos kokybės valstybinės prieţiūros strategiją;
rengia rekomendacijas, kaip tvarkyti ūkininkų ir ţemės ūkio įmonių apskaitą;
tvarko Ţvejybos laivų rejestrą;
paskirsto šalies baltojo cukraus gamybos kvotą cukraus gamintojams;
apskaičiuoja cukraus mokesčių sumas, kurias turi sumokėti cukraus gamintojai, ir pateikia šią
informaciją cukraus gamintojams, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Ţemės ūkio ministerijos,
atitinkamai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie
Finansų;
patikrina baltojo virškvotinio cukraus eksportą įrodančius dokumentus, gautus iš cukraus gamintojų
uţ pasibaigusius mokestinius metus;
nustato triukšmo prevencijos reikalavimus traktorių ir ţemės ūkio technikos atitiktį bei techninę
būklę reglamentuojančiuose teisės aktuose;
reglamentuoja pavaldţių organizacijų veiklą triukšmo valdymo srityje;
priţiūri ir kontroliuoja, kaip gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonės tvarko gyvūninės kilmės
atliekų apskaitą;
išduoda leidimus specialiai ţvejybai ir nustato tokios ţvejybos sąlygas ir ataskaitų pateikimo tvarką;
nustato pirminio ţuvų pardavimo tvarką;
renka ir kaupia duomenis apie cheminių augalų apsaugos preparatų naudojimą;
pagal kompetenciją vykdo cheminių medţiagų ir preparatų tvarkymo valstybinę kontrolę;
nustato tvarką gauti leidimams gaminti bei teikti į rinką pašarus;
nustato privalomuosius pašarų saugos ir ţenklinimo reikalavimus;
nustato privalomuosius pašarų kokybės deklaravimo reikalavimus;
nustato draudţiamų naudoti medţiagų, pašarinių ţaliavų ir pašarų priedų sąrašą;
129
nustato kenksmingų (nepageidautinų) medţiagų, produktų, augalinių priemaišų ir pašarų priedų
didţiausias leistinas normas gaminamuose pašaruose;
nustato pašarų priedų gamybos, vartojimo, prekybos jais tvarką.
įgyvendina maisto produktų ir ţaliavų kokybės gerinimo, ekologiškų ţemės ūkio produktų
gamybos, Lietuvoje gaminamų produktų konkurencingumo tarptautinėje rinkoje didinimo politiką;
rengia ir tvirtina maisto kokybės gerinimo, sveiko, ekologiško maisto gamybos bei teikimo į rinką
programas, nustato maisto sudėties ir kokybės, ţaliavų kokybės vertinimo, maistui skirtų augalų
auginimo, pateikimo į rinką bei augalų apsaugos priemonių naudojimo ir kontrolės privalomuosius
reikalavimus;
nustato privalomuosius realizuojamų maisto produktų ţenklinimo reikalavimus;
pati ar per įgaliotas institucijas atlieka švieţių vaisių ir darţovių nustatytų kokybės reikalavimų
įgyvendinimo kontrolę;
kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba tvirtina gyvūnų veţimo taisykles;
nustato augalų apsaugos priemonių bei medţiagų prekybos ir saugojimo leidimų išdavimo tvarką ir
išduoda jų įveţimo, prekybos ir saugojimo leidimus;
išduoda augalų apsaugos priemonių naudotojų leidimus;
nustato tvarką miškui ne miško ţemėje įveisti;
nustato gyvulių produktyvumo kontrolės vykdymo, veislinės vertės nustatymo nuostatus bei tvirtina
privalomų selekcijos poţymių sąrašą, naudojimosi produktyvumo kontrolės ir veislinės vertės
duomenimis tvarką;
nustato veislinių gyvulių bei hibridų, jų spermos, embrionų ir kiaušialąsčių pasiūlos bendruosius
reikalavimus, gyvulių suţenklinimo tvarką, veislinių, grynaveislių gyvulių bei hibridų, veislinių,
grynaveislių gyvulių bei hibridų kilmės paţymėjimų formų reikalavimus;
nustato veislinių gyvulių bei hibridų spermos pasiūlos ir jos kokybės reikalavimus, spermos
apskaitos ir suţenklinimo, leidimų spermai kaupti, leidimų sėklinimo centrams ir sėklintojams
išdavimo tvarką;
nustato veislinių gyvulių bei hibridų embrionų ir kiaušialąsčių pasiūlos, embrionų, kiaušialąsčių
apskaitos, suţenklinimo tvarką, embrionų ir kiaušialąsčių kokybės paţymėjimų formų reikalavimus;
nustato leidimų sėklintojų veiklai išdavimo tvarką;
nustato leidimų sėklinimo centrų ir kergimo punktų veiklai išdavimo tvarką, reikalavimus sėklinimo
centrams ir kergimo punktams, jų personalui ir jų įrangos reikalavimus;
nustato leidimų sėklintojams išdavimo, sėklintojų kursų organizavimo tvarką;
nustato leidimų embrionų ir kiaušialąsčių persodinimo įmonių veiklai išdavimo tvarką, embrionų ir
kiaušialąsčių kokybės ir apskaitos reikalavimus, reikalavimus embrionų ir kiaušialąsčių
persodinimo įmonėms, jų personalui ir jų įrangos reikalavimus;
130
nustato veislininkystės institucijų pripaţinimo tvarką ir reikalavimus personalui, taip pat įrangos
reikalavimus, kilmės knygų ir registrų turinio, formos bei tvarkymo reikalavimus;
rengia melioracijos programas, nustato melioracijos prioritetus, koordinuoja melioracijos darbų ir
melioracijos statinių naudojimo valstybinę prieţiūrą, melioruotos ţemės ir melioracijos statinių
apskaitos tvarkymą bei valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo
teise valdančių institucijų veiklą šioje srityje, kartu su Aplinkos ministerija, kuriai pagal Statybos
įstatymą pavesta rengti statybos techninius reglamentus, rengia melioracijos statinių projektavimo,
statybos, statinio pripaţinimo tinkamu naudoti normatyvinius dokumentus ir juos tvirtina, nustato
melioracijos statinių techninių dokumentų pateikimo melioruotos ţemės savininkams ar kitiems
naudotojams tvarką;
išduoda ar pripaţįsta kvalifikacinį atestatą įmonei verstis konkrečia technine veikla, susijusia su
melioracijos statinių projektavimu, melioracijos statinių ir jų projektų ekspertize (išskyrus avarinių
gedimų šalinimo darbus), melioracijos statinių statyba;
nustato melioruotos ţemės ir melioracijos statinių apskaitos tvarką.
Ţemės ūkio ministerija, įgyvendindama jai pavestus uţdavinius, turi teisę:
nustatytąja tvarka gauti iš ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių vykdomųjų
įstaigų, įmonių, organizacijų, fizinių asmenų informaciją ir pasiūlymus ministerijos kompetencijos
klausimais;
stichinių nelaimių atvejais nustatyti specialiąsias apsaugos ir nelaimių padarinių šalinimo
priemones, privalomas visiems ţemės valdytojams, savininkams ir naudotojams.
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų kodeksas // Ţin., 1985, Nr. 1-1
Branduolinės energijos įstatymas // Ţin., 1996, Nr. 119-2771
Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas // Ţin., 2003, Nr. 17-701
Energetikos įstatymas // Ţin., 2002, Nr. 56-2224
Gamtinių dujų įstatymas // Ţin., 2000, Nr. 89-2743
Biokuro įstatymas // Ţin., 2000, Nr. 64-1940
Cheminio ginklo uţdraudimo įstatymas // Ţin., 1998, Nr. 90-2480
Maisto įstatymas // Ţin., 2000, Nr. 32-893
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas // Ţin., 1999, Nr. 50-1600
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 921 Dėl Lietuvos Respublikos
ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo // Ţin., 1998, Nr. 67-1957
Svarbiausieji Ūkio ministerijos uţdaviniai yra:
131
įgyvendinti Lietuvos ūkio plėtros politiką ir ilgalaikę strategiją, numatančią šalies ūkio sektorių
plėtojimo perspektyvas ir nustatančią prioritetus, skirtus sparčiam Lietuvos ekonomikos augimui ir
konkurencingumui pasaulinėje rinkoje uţtikrinti;
įgyvendinti pramonės plėtros politiką – sudaryti sąlygas didinti pramonės konkurencingumą,
sertifikuoti gaminius, didinti pramonės produkcijos eksportą, pagerinti uţsienio prekybos balansą;
tobulinti verslą reglamentuojančią teisinę bazę, suderinti ją su ES teise, įgyvendinti derybose su ES
prisiimtus įsipareigojimus pagal Ūkio ministerijos kompetencijai priskirtas sritis;
koordinuoti ES vidaus rinkos politikos įgyvendinimą Lietuvoje;
uţtikrinti stabilų energijos išteklių tiekimą;
dalyvauti formuojant ir įgyvendinant valstybės cheminių medţiagų ir preparatų valdymo politiką.
Ūkio ministerija, vykdydama jai pavestus uţdavinius, atlieka šias funkcijas:
dalyvauja formuojant nacionalinę kokybės politiką, plėtoja kokybės uţtikrinimo infrastruktūrą,
sudaro sąlygas gaminti konkurencingas prekes;
įteisina pagal savo kompetenciją Lietuvos rinkoje realizuojamų prekių privalomuosius (saugos,
nekenksmingumo, ţenklinimo ir kitus) reikalavimus, derina juos su ES direktyvomis, tarptautinėmis
sutartimis, plėtoja atitikties įvertinimo infrastruktūrą;
prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės politikos ne maisto produktų rinkos prieţiūros
srityje rengimo ir įgyvendinimo, uţtikrina Lietuvos rinkos integracijos į bendrą ES rinką priemonių
vykdymą;
dalyvauja formuojant ir įgyvendinant cheminių medţiagų ir preparatų politiką pramonėje ir versle
pagal darniosios plėtros principus;
atlieka turizmo valdymo funkcijas šalyje;
išduoda licencijas eksportuoti, importuoti ir tranzitu gabenti per Lietuvos teritoriją branduolines,
radioaktyviąsias ir kitas medţiagas, naudojamas branduolinėje energetikoje, branduolinę įrangą,
taip pat dvigubos paskirties prekes, kurios gali būti panaudotos branduolinėje technologijoje.
pagal savo kompetenciją vykdo sprogmenų apyvartos valstybinę kontrolę;
nustato dujų tiekimo saugumo kriterijus;
rengia ir tvirtina teisės aktus, nustatančius biokuro gamybą ir naudojimą, esminius biokuro
reikalavimus, priţiūri, kaip vykdomi šie reikalavimai;
nustato biokuro, biodyzelino ir bioalyvų, naudojamų vidaus degimo varikliams, gamybos,
naudojimo, laikymo, realizavimo ir maišymo su naftos produktais tvarką, priţiūri, kaip vykdomi šie
reikalavimai;
įgyvendina maisto prekybos politiką;
nustato Lietuvos rinkoje realizuojamų maisto prekių bendrus ţenklinimo ir prekybos
privalomuosius reikalavimus;
132
rengia ir įgyvendina valstybės politikos priemones smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti, derina jas
su ES teikiama pagalba;
įgyvendina valstybės politiką branduolinės energetikos srityje, organizuoja branduolinių avarijų
prevencijos, avarijų likvidavimo, tyrimo ir padarinių šalinimo priemones jos kontroliuojamuose
branduolinės energetikos objektuose, organizuoja atominės energetikos infrastruktūros Lietuvos
Respublikoje plėtrą, dvišalį ir daugiašalį tarptautinį bendradarbiavimą branduolinės energetikos
srityje, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse branduolinės
energetikos organizacijose ir konferencijose;
nustato prisijungimo prie energetikos tinklų tvarką ir sąlygas, kartu su Aplinkos ministerija
nagrinėja ir sprendţia klausimus, susijusius su naujų energetikos infrastruktūros objektų statyba,
plėtojimu ir projektavimu, rengia ir kartu su Aplinkos ministerija tvirtina normatyvinius
dokumentus, reglamentuojančius energetikos infrastruktūros statinių statybos specialiuosius
reikalavimus;
rengia energetikos ūkio eksploatavimo, saugaus aptarnavimo, energijos tiekimo ir atsiskaitymo uţ
ją taisykles ir tvarką, nustato energetikos specialistų tobulinimosi ir atestavimo tvarką, kartu su
Aplinkos ministerija rengia energetikos įrenginių įrengimo taisykles;
įstatymų nustatyta tvarka vykdo valstybinę energijos išteklių ir energijos gamybos, tiekimo,
vartojimo ir energetikos įrenginių kontrolę;
numato ir įgyvendina priemones, uţtikrinančias būtiną energijos ir kuro tiekimą ekstremaliomis
aplinkybėmis;
išduoda juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti NATO skelbiamuose prekių, paslaugų ir darbų
įsigijimo konkursuose, finansinio, techninio, profesinio ir saugumo patikimumo deklaracijas;
rengia Ūkio ministerijai priskirtos licencijuotinos ūkinės-komercinės veiklos licencijavimo taisyklių
projektus, išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu licencijas Lietuvos Respublikos
įstatymuose nustatytoms ūkinės-komercinės veiklos sritims;
organizuoja naftos produktų ir naftos valstybės atsargų tvarkymą ir kaupimą, teikia atitinkamą
informaciją Europos Komisijai;
koordinuoja ir kontroliuoja valstybės rezervo sudarymą, kaupimą ir tvarkymą, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato ir tvirtina ūkio subjektus, įpareigotus prisidėti
prie rezervo sudarymo ir tvarkymo, jų sukauptinų atsargų kiekį, nomenklatūrą, sukaupimo terminus,
teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybės rezervo sukaupimo laiko,
materialinių išteklių atsargų nomenklatūros, kiekio, Lietuvos Respublikos valstybės biudţeto
asignavimų ir kitų valstybės lėšų skyrimo valstybės rezervui sudaryti, kaupti ir tvarkyti;
organizuoja ministerijai priskirto valstybės rezervo (konkrečiai – maisto, pramoninių prekių ir
eksploatacinių medţiagų) sudarymą, saugojimą, atnaujinimą, kaupimą ir apskaitą;
dalyvauja formuojant ir vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką įmonių veiklos
restruktūrizavimo ir bankroto proceso klausimais, organizuoja bankrutuojančių įmonių
administratorių atestavimą, kontroliuoja jų veiklą;
133
rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl finansinės paramos iš Garantinio
fondo suteikimo bankrutuojančioms įmonėms, rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei
projektus teisės aktų dėl įmonių būklės gerinimo ir restruktūrizavimo tobulinimo;
pagal kompetenciją administruoja importuojamų prekių kvotas, išduoda importo dokumentus;
vadovauja dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto ir karinės įrangos eksporto, importo,
tranzito bei tarpininkavimo kontrolės darbams ir juos vykdo kartu su kitomis valstybės
institucijomis ir įstaigomis Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo (Ţin., 1995,
Nr. 61-1533; 2004, Nr. 73-2532) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, išduoda dvejopo naudojimo
prekių ir technologijų eksportui ir į bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktų prekių eksportui,
importui, tranzitui ar tarpininkavimui reikalingus dokumentus;
ES struktūrinių fondų paramos lėšų administravimo srityje uţtikrina Ūkio ministerijai priskirtų
Bendrojo programavimo dokumento priemonių ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų
planavimą, priemonių įgyvendinimą ir prieţiūrą, atlieka kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės
pavestas tarpinės institucijos funkcijas.
Ūkio ministerija, įgyvendindama jai pavestus uţdavinius, turi teisę:
gauti iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės ir savivaldybių įstaigų,
mokslo įstaigų ir organizacijų ekonominę, ekologinę, technologinę ir kitokią informaciją, būtiną
energetikos, pramonės ir prekybos veiklai analizuoti, šiai veiklai plėtoti ir ūkio plėtojimo strategijos
kryptims parengti.
Valstybinė energetikos inspekcija
Energetikos įstatymas // Ţin., 2002, Nr. 56-2224
Šilumos ūkio įstatymas // Ţin., 2003, Nr. 51-2254
Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymas // Ţin., 2002, Nr. 72-3008
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimas Nr. 1118 Dėl Nelaimingų
atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo // Ţin., 2004, Nr.136-4945
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 22 d. nutarimas Nr. 1462 Dėl įgaliojimų
suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą // Ţin., 2004, Nr. 170-
6250
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 966 Dėl Pramoninių
avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų patvirtinimo // Ţin., 2004, Nr. 130-4649
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodţio 5 d. nutarimas Nr. 1474 Dėl teisės aktų, būtinų
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo // Ţin., 2001, Nr. 104-
3713
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birţelio 19 d. nutarimas Nr. 743 Dėl Gamtinių dujų
perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo licencijavimo taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2001, Nr.
53-1878
134
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. 982 Dėl teisės aktų, būtinų
Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo // Ţin., 2003, Nr. 75-3481
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimas Nr. 12 Dėl vartotojų aprūpinimo
energija ir (ar) energijos ištekliais esant ekstremaliai energetikos padėčiai tvarkos patvirtinimo //
Ţin., 2003, Nr. 5-182
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodţio 5 d. nutarimas Nr. 1901 Dėl Naftos produktų ir
naftos valstybės atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir kontrolės tvarkos bei minimalių naftos
produktų kiekių patvirtinimo // Ţin., 2002, Nr. 117-5255
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. balandţio 11 d. įsakymas Nr. 4-116 Dėl Energetikos
įrenginių avarijų ir veikimo sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo // Ţin., 2006, Nr.
42-1535
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymas Nr. 4-346 Dėl elektros energijos,
pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kilmės garantijų teikimo taisyklių
patvirtinimo // Ţin., 2005, Nr. 122-4375
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymas Nr. 4-350 Dėl elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2005, Nr. 120-4328
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 4-73 Dėl pastatuose įrengtų
šildymo katilų, šildymo sistemų ir oro kondicionavimo sistemų efektyvumo tikrinimo reglamentų
patvirtinimo // Ţin., 2006, Nr. 27-902
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 4-263 Dėl Vartotojų
(juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo įsigaliojimo
įrengtų bendrai naudojamų energetikos objektų, skirtų šilumai perduoti, išpirkimo ar eksploatavimo
aprašo patvirtinimo // Ţin., 2005, Nr. 89-3344
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. 4-291 Dėl Šilumos tinklų ir
šilumos vartojimo įrenginių prieţiūros (eksploatacijos) taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2005, Nr. 100-
3735
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 4-122 Dėl Energetikos
objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatų patvirtinimo //
Ţin., 2005, Nr. 41-1321
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. 4-432 Dėl Elektros
įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2004, Nr. 175-6502
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. 4-363 Dėl Energijos išteklių
rezervinio kuro atsargų sudarymo, tvarkymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2004, Nr.
148-5384
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. gruodţio 22 d. įsakymas Nr. 4-482 Dėl Įmonių,
eksploatuojančių energetikos įrenginius, atestavimo tvarkos ir sąlygų patvirtinimo // Ţin., 2004, Nr.
9-246
135
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. 4-43 Dėl Skirstomųjų ir
pastatų dujų sistemų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2004, Nr. 33-1067
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 4-308 Dėl šilumos generatorių
efektyvumo ir šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų izoliacijos ne pramonės paskirties
pastatuose tikrinimo taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2003, Nr. 81(1)-3717
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 4-270 Dėl Energetikos
valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos patvirtinimo //
Ţin., 2003, Nr. 70-3199
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. geguţės 23 d. įsakymas Nr. 4-193 Dėl reglamentų
patvirtinimo // Ţin., 2003, Nr. 55-2464
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gruodţio 31 d. įsakymas Nr. 474 Dėl šilumos
generatorių efektyvumo ir šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų izoliacijos ne pramonės
paskirties pastatuose tikrinimo techninio reglamento tvirtinimo // Ţin., 2003, Nr. 4-139
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. geguţės 15 d. įsakymas Nr. 4-184 Dėl magistralinių
dujotiekių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2003, Nr. 53-2362
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 427 Dėl buitinėms
reikmėms skirtų suskystintų naftos dujų atsargų tvarkymo ir kaupimo tvarkos // Ţin., 2002, Nr. 117-
5280
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gruodţio 2 d. įsakymas Nr. 428 Dėl Suskystintųjų
naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2002, Nr. 116-5229
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. geguţės 10 d. įsakymas Nr. 163 Dėl reglamentų
tvirtinimo // Ţin., 2003, Nr. 48-2135
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 17 d. įsakymas Nr. 326 Dėl elektros energijos
vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių
energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarkos ir sąlygų patvirtinimo //
Ţin., 2002, Nr. 94-4061
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. 45 Dėl naujų karšto
vandens katilų, deginančių skystąjį arba dujinį kurą, techninio reglamento tvirtinimo //
Ţin., 2002, Nr. 115-5164
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. liepos 26 d. įsakymas Nr. 279 Dėl Valstybinės
energetikos inspekcijos prie ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo // Ţin., 2002, Nr. 79-3374
Pagrindinis Inspekcijos uţdavinys – vykdyti Lietuvos energetikos objektų, energetikos (elektros,
šilumos, dujų, naudojamų kurui, bei naftos ir jos produktų) įrenginių valstybinę kontrolę, siekiant
uţtikrinti patikimą, efektyvų ir saugų energijos išteklių ir energijos gamybą, tiekimą ir vartojimą bei
naftos ir jos produktų atsargas.
Inspekcija atlieka šias funkcijas:
136
Ūkio ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda, sustabdo, panaikina leidimus
energetikos veiklai ir kontroliuoja, ar laikomasi šiuose leidimuose nustatytos veiklos sąlygų. Teikia
išvadas įgaliotoms institucijoms dėl atestatų išdavimo ypatingų statinių (energetikos įrenginių)
projektavimo ir montavimo darbams, kontroliuoja atestatų išdavimo sąlygų specialiųjų reikalavimų
laikymąsi;
tvarko įmonėms išduotų leidimų energetikos veiklai registrą;
ūkio ministro nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę
saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo
patikimumą bei vartojimo efektyvumą;
kontroliuoja specialiųjų reikalavimų laikymąsi įrengiant (statant) ir rekonstruojant energetikos
įrenginius bei įvertina jų atitiktį ir tinkamumą naudoti;
tikrina, ar efektyviai gaminama, paskirstoma, tiekiama ir vartojama elektros, šilumos energija bei
kurui skirtos dujos. Analizuoja energetikos įmonių energijos išteklių ir energijos vartojimo
efektyvumą bei rengia rekomendacijas darbui šiais klausimais pagerinti;
kontroliuoja, kaip laikomasi norminiuose teisės aktuose nustatytų energijos kokybės reikalavimų;
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka įvertina, kaip energetikos statiniai ir kiti
statiniai su energetikos inţinerinėmis sistemomis bei energetikos įrenginiais atitinka projektus,
esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti energetikos objektus ir energetikos
įrenginius pagal paskirtį, sudaro šių statinių pripaţinimo tinkamais naudoti komisijas, prireikus
dalyvauja kitų institucijų sudarytų pripaţinimo tinkamais naudoti komisijų darbe;
ūkio ministro nustatyta tvarka organizuoja energetikos objektus ir įrenginius projektuojančių,
statančių bei eksploatuojančių energetikos specialistų ir vadovų atestavimą;
tiria energetikos objektų, energetikos įrenginių avarijas ir jų darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant
nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus buityje, susijusius su energetikos
įrenginiais ir energijos vartojimu;
kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir rezervines atsargas;
kontroliuoja naftos produktų ir naftos valstybės atsargų kaupimą, tvarkymą;
išduoda leidimus šilumos įrenginių prieţiūros verslui ūkio;
nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda, sustabdo, panaikina atestatus energetikos įrenginių
eksploatavimui ir kontroliuoja, ar laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;
nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą,
eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo
patikimumą bei vartojimo efektyvumą;
tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir jų darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus
atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus buityje, susijusius su energijos vartojimu;
kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos
įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį ir tinkamumą naudoti;
137
kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos kokybės reikalavimų;
kontroliuoja, kaip elektros energetikos sektoriuje laikomasi elektros įrenginių patikimumo,
efektyvumo ir saugos reikalavimų;
kontroliuoja energetikos hidrotechninių statinių techninės būklės įvertinimo apţiūras;
su kitomis suinteresuotomis institucijomis nagrinėja pateiktus derinti energetikos įrenginių gamybos
techninių sąlygų ir Lietuvos standartų projektus ir teikia pasiūlymus dėl šių įrenginių naujų
Lietuvos standartų rengimo bei pasenusių standartų koregavimo;
Inspekcijos pareigūnams, vykdantiems valstybinę energetikos kontrolę, suteikiama teisė:
tikrinti, ar energetikos statiniai ir energetikos įrenginiai atitinka norminių teisės aktų reikalavimus;
fiziniams ir juridiniams asmenims duoti privalomus nurodymus dėl energijos išteklių ar energijos
perdavimo, paskirstymo, laikymo, tiekimo, vartojimo, energetikos objektų ir įrenginių įrengimo,
eksploatavimo bei tinklų apsaugos norminių teisės aktų paţeidimo;
reikalauti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys nedelsdami išjungtų energetikos įrenginius, jeigu rasta
paţeidimų, dėl kurių gali įvykti avarija, sutrikimas, kilti gaisras ar grėsmė aplinkai, turtui, ţmonių
sveikatai arba gyvybei;
duoti energetikos įrenginių savininkams (valdytojams) arba jų įgaliotiems asmenims privalomus
nurodymus sustabdyti darbus, kai personalas, susijęs su energetikos įrenginių eksploatavimu, neturi
reikiamos kvalifikacijos arba paţeidţia norminius teisės aktus;
nustačius energetikos įrenginių, naudojamų asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti, saugos
trūkumus, apie tai raštu informuoti Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos;
įmonėms, nevykdančioms leidime nurodytos veiklos įsipareigojimų uţsakovui arba vartotojui ar
paţeidţiančioms norminių teisės aktų reikalavimus, Inspekcijos viršininkas turi teisę panaikinti
leidimą energetikos įrenginių eksploatavimo verslui;
nustatyta tvarka tikrinti, ar montuojami bei rekonstruojami energetikos įrenginiai atitinka projektus
bei sertifikatus, gamyklų gamintojų rekomendacijas, jų įrengimo taisykles bei reglamentus, duoti
nurodymus apie pastebėtų nukrypimų pašalinimą;
teikti patikrinimo medţiagą vykdomosios valdţios, prokuratūros ar kitoms teisėsaugos
institucijoms: nustačius esminius norminių teisės aktų paţeidimus; dėl įmonių personalo aplaidumo
įvykus mirtinam ar sunkiam nelaimingam atsitikimui ar avarijai, kurie yra susiję su nepatenkinamu
energetikos įrenginių eksploatavimu;
tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms teikiamą informaciją;
gauti iš energijos, dujų, naftos ir jos produktų gamintojų, tiekėjų ir vartotojų informaciją bei
dokumentus, reikalingus Inspekcijos darbui;
turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms teikiamą informaciją;
pagal savo kompetenciją turi teisę įeiti į ūkio subjekto teritoriją, patalpas, tikrinti atsargas, patikrinti
reikiamus dokumentus ir gauti jų kopijas;
138
surašyti paţeidimų protokolus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų
kodekso atitinkamus straipsnius, nagrinėti administracinių teisės paţeidimų bylas ir skirti
administracines nuobaudas.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
Triukšmo valdymo įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 164-5971
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas // Ţin., 2002, Nr. 13-467
Branduolinės energijos įstatymas // Ţin., 1996, Nr. 119-2771
Priešgaisrinės saugos įstatymas // Ţin., 2002, Nr. 123-5518
Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas // Ţin., 2003, Nr. 17-701
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
nuostatų patvirtinimo // Ţin., 2001, Nr. 27-794
Ministerijos funkcijos:
įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką civilinės saugos srityje, koordinuoja civilinės
saugos ir gelbėjimo sistemos institucijų veiklą įgyvendinant jų kompetencijai skirtus uţdavinius;
organizuoja ir uţtikrina Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sausumoje ir teritoriniuose
vandenyse politikos įgyvendinimą;
kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą Lietuvos Respublikos teritorijoje;
atlieka triukšmo kontrolę vakaro, nakties metu, taip pat poilsio ir švenčių dienomis;
atlieka garsinės informacijos ir signalizacijos keliamo triukšmo kontrolę;
atlieka triukšmo kontrolę kino teatruose, baruose, diskotekose, muzikiniuose renginiuose ir kitose
viešosiose vietose;
visose branduolinės energetikos objektų statybos darbų vykdymo stadijose atlieka valstybinę
kontrolę ir prieţiūrą;
pagal kompetenciją priima teisės aktus, uţtikrinančius įstatymų bei Vyriausybės nutarimų
priešgaisrinės saugos srityje įgyvendinimą;
uţtikrina priešgaisrinės saugos organizavimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje;
dalyvauja derinant licencijų verstis sprogmenų gamyba išdavimą;
pagal savo kompetenciją vykdo sprogmenų apyvartos valstybinę kontrolę;
uţtikrina operatyvinės veiklos, nusikaltimų ir kitų teisėtvarkos paţeidimų tyrimo organizavimą;
pagal kompetenciją imasi priemonių nusikaltimų, kitų teisėtvarkos paţeidimų prieţastims ir
sąlygoms šalinti, kontroliuoja, kaip vykdomos šios priemonės;
koordinuoja valdymo organizavimo priemonių įgyvendinimą gaivalinės nelaimės, avarijos,
epidemijos, epizootijos, kitokių ekstremalių situacijų atveju ir likviduojant jų padarinius;
organizuoja ir uţtikrina valstybės finansų sistemos apsaugą nuo nusikalstamo poveikio;
139
įgyvendina Vidaus reikalų ministerijai pavestoje srityje tvarkomiems registrams ir informacinėms
sistemoms keliamus reikalavimus;
Vidaus reikalų ministerija, įgyvendindama jai pavestus uţdavinius, turi teisę:
gauti iš ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų, mokslo ir studijų institucijų, savivaldybių institucijų,
įmonių, įstaigų bei organizacijų informaciją ir pasiūlymus ministerijos kompetencijai priskirtais
klausimais;
pagal savo kompetenciją tikrinti, kaip įmonės, įstaigos bei organizacijos, asmenys laikosi Lietuvos
Respublikos įstatymų, vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, taip pat vidaus reikalų
ministro įsakymus ir kitus teisės aktus, duoti privalomus nurodymus šalinti nustatytus įstatymų ir
kitų teisės aktų paţeidimus.
Lietuvos Respublikos uţsienio reikalų ministerija
Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 68-2369
Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymas // Ţin., 2000, Nr. 75-2272
Ţemės sklypų perleidimo ir nuomos uţsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms
įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymas // Ţin., 1993, Nr. 6-114
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. 1155 Dėl Lietuvos
Respublikos uţsienio reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo // Ţin., 1998, Nr. 85-2378
atsakinga uţ nustatytų ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų išimčių įgyvendinimą;
akredituoja kitų valstybių (ne Lietuvos) ţurnalistus;
duoda sutikimą privačios ţemės sklypus perleisti (parduoti, dovanoti, mainyti) uţsienio valstybėms.
organizuoja tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų tarptautinių
santykių klausimais vykdymo kontrolę.
Valstybinė augalų apsaugos tarnyba
Augalų apsaugos įstatymas // Ţin., 1995, Nr. 90-2013
Pašarų įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 73-2541
Fitosanitarijos įstatymas // Ţin., 1999, Nr. 113-3285
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 239 Dėl 2004 m. balandţio 29
d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų
ir iš dalies keičiančio direktyvą 79/117/EEB įgyvendinimo // Ţin., 2005, Nr. 32-1039
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. 1486 Dėl įgaliojimų
suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų
įstatymą //
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. 1332 Dėl 1992 m. spalio 12
d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m.
liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr.
140
2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos
Respublikoje taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2004, Nr. 158-5774
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. 126 Dėl Pasienio kontrolės
punktų veiklos taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2001, Nr. 12-346
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandţio 10 d. nutarimas Nr. 402 Dėl Lietuvos
Respublikos fitosanitarinio registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo // Ţin., 2001, r. 32-1074
Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministro 2003 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. 3D-74 Dėl Valstybinės
augalų apsaugos tarnybos nuostatų patvirtinimo // Valstybės ţinios, 2003 03 14, Nr. 26-1056
Tarnybos uţdaviniai:
vykdyti valstybinę augalų sveikatingumo kontrolę Lietuvos Respublikos teritorijoje (nacionalinė
prieţiūra);
vykdyti įveţamų ir išveţamų augalų ir augalinės kilmės produktų fitosanitarinę kontrolę;
vykdyti įveţamų vaisių, darţovių, kitų augalų ir augalinių produktų kokybės sertifikatų bei
produkcijos atitikimo privalomuosius kokybės reikalavimus patikrą;
organizuoti augalų apsaugos priemonių registravimą ir vykdo jų įveţimo, prekybos, sandėliavimo ir
naudojimo kontrolę;
vykdyti tarptautinius įsipareigojimus augalų sveikatingumo ir augalų apsaugos srityje, dalyvauti
tarptautinių organizacijų veikloje.
Tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uţdavinius, atlieka šias funkcijas:
kontroliuoja cheminių ir biologinių augalų apsaugos priemonių gamybą, įveţimą, saugojimą,
prekybą, naudojimą ir karantino priemonių taikymą;
kontroliuoja krovinių su augalais ir augaliniais produktais judėjimą tranzitu per Lietuvos
Respublikos teritoriją;
taiko nustatytas priemones fiziniams ir juridiniams asmenims bei juridinio asmens teisių
neturinčioms įmonėms, nesilaikantiems Fitosanitarjos įstatymo ir kitų šiam įstatymui įgyvendinti
reikalingų teisės aktų reikalavimų;
atlieka augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarinės būklės valstybinę kontrolę;
kontroliuoja fitosanitarinių priemonių, nustatytų tarptautinėmis augalų sveikatingumo
konvencijomis ir sutartimis, taikymą;
kontroliuoja iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką įveţamų augalų ir augalinių produktų
fitosanitarinę būklę;
kontroliuoja augalų apsaugos priemonių įveţimą, saugojimą, prekybą ir naudojimą;
vykdo muitinės sandėlių vertinimą dėl tinkamumo laikyti augalinės kilmės prekes, kurioms
privalomas fitosanitarinis tikrinimas;
141
vykdo įveţamų ir išveţamų augalų bei augalinių produktų fitosanitarinį patikrinimą ir laboratorinę
kenksmingų organizmų ekspertizę;
vykdo fitosanitarinius tyrimus medelynuose, mokslo tyrimo įstaigose, sėklininkystės, gėlių ir
dekoratyvinių augalų ūkiuose, plotuose, paskelbtuose tarpiniu karantinu, gamybiniuose pasėliuose,
soduose ir kituose sklypuose, siekiant išsiaiškinti, ar naudota sėklinė ir sodinamoji medţiaga
neuţkrėsta karantininiais augalų kenkėjais, ligomis ir piktţolėmis (nacionalinė prieţiūra);
vykdo įveţamų vaisių, darţovių, kitų augalų ir augalinių produktų kokybės sertifikatų bei produktų
atitikimo privalomuosius kokybės reikalavimus patikrą;
vykdo registracijai pateiktų augalų apsaugos priemonių poveikio ţmonių sveikatai ir aplinkai
rizikos, fizinių-cheminių savybių ir analitinių metodų galiojimo vertinimą;
vykdo augalų apsaugos produktų, turinčių patvariųjų organinių medţiagų, naudojimo ir tiekimo į
rinką kontrolę išduoda fitosanitarinius sertifikatus eksportui ir reeksportui;
išduoda karantininės ekspertizės liudijimus;
išduoda registravimo fitosanitariniame registre paţymėjimus;
išduoda karantino leidimus įveţti į Lietuvos Respubliką augalus ir augalinius produktus;
išduoda muitinės sandėlio pripaţinimo tinkamu augalinės kilmės produkcijai laikyti paţymėjimą;
išduoda leidimus augalų apsaugos priemonėms įveţti, prekiauti ir sandėliuoti;
išduoda bulvių, darţovių ir vaisių sandėlio veiklos licencijas;
taiko teisės aktuose numatytas sankcijas uţ fitosanitarijos reikalavimų ir augalų apsaugos priemonių
įveţimo, prekybos, saugojimo ir naudojimo paţeidimus;
registruoja, perregistruoja fitosanitarinio registro objektus, kasmet atnaujina ir sistemina registro
duomenis ir, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, teikia Lietuvos Respublikos fitosanitarinio
registro viešai skelbtinus duomenis;
Tarnybos teisės:
įgyvendindama jai pavestus uţdavinius ir funkcijas, pagal savo kompetenciją turi teisę gauti iš
valstybės ar savivaldybės institucijų, taip pat įmonių, įstaigų, organizacijų bei fizinių asmenų
informaciją augalų sveikatingumo ir augalų apsaugos priemonių įveţimo, prekybos, saugojimo,
naudojimo klausimais, naudotis kitomis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų
suteiktomis teisėmis;
tarnybos pareigūnai turi teisę įeiti į teritoriją ir patalpas bei atlikti fitosanitarinį patikrinimą.
Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŢŪM
Pašarų įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 73-2541
Augalų sėklininkystės įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 156-5687
142
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodţio 20 d. nutarimas Nr. 1361 Dėl Lietuvos
Respublikos patvirtintų pašarų ūkio subjektų registro įsteigimo ir Lietuvos Respublikos patvirtintų
pašarų ūkio subjektų registro nuostatų patvirtinimo // Ţin., 2005, Nr. 149-5430
Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. 3D-387 Dėl
Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Ţemės ūkio ministerijos nuostatų // Ţin., 2005, Nr. 96-
3605
Svarbiausieji tarnybos uţdaviniai:
pagal kompetenciją uţtikrinti įstatymų ir kitų su sėklininkyste, grūdais ir jų produktais susijusių
teisės aktų vykdymą;
vykdyti rinkos prieţiūrą, kad visi ūkio subjektai, tiekiantys šalies rinkai augalų dauginamąją
medţiagą, laikytųsi teisės aktais nustatytų reikalavimų;
vykdyti augalų dauginamosios medţiagos kokybės valstybinę prieţiūrą;
vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ţemės ūkio ministerijos numatytą politiką, superkant
grūdus, kuriems taikomos intervencinės priemonės;
uţtikrinti intervencinių grūdų atsargų ir valstybės rezervo grūdų kokybės valstybinę prieţiūrą;
uţtikrinti teisės aktų vykdymą pašarų sektoriuje, patvirtinant ir įregistruojant ūkio subjektus,
uţsiimančius pašarų gamyba ir tiekimu į apyvartą;
vykdyti augalų dauginamosios medţiagos sertifikavimą.
Tarnyba, vykdydama jai pavestus uţdavinius:
tikrina, ar priimami, perimami, saugomi ir realizuojami grūdai, kuriems taikomos intervencinės
priemonės, atitinka nustatytus kokybės reikalavimus, bei jų specialiąją kokybinę ir kiekybinę
apskaitą;
kontroliuoja valstybės rezervo grūdų kokybę, apskaitą ir naudojimą;
kontroliuoja, ar šalies rinkai tiekiama augalų dauginamoji medţiaga atitinka teisės aktais nustatytus
reikalavimus;
tvirtina ir (ar) registruoja ūkio subjektus, kurie verčiasi pašarų gamyba, laikymu, pakavimu ir
tiekimu į apyvartą;
sertifikuoja augalų dauginamąją medţiagą ir išduoda augalų dauginamosios medţiagos sertifikatus;
atestuoja augalų dauginamosios medţiagos tiekėjus;
atestuoja asmenis, kurie daugina augalų dauginamąją medţiagą patys arba pagal auginimo sutartis ir
tiekia ją į rinką Ţemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka, ir įtraukia juos į atestuotų augalų
dauginamosios medţiagos tiekėjų sąrašą;
kontroliuoja, kad tiekiama į rinką augalų dauginamoji medţiaga atitiktų teisės aktų nustatytus
reikalavimus;
143
tiria vartotojų skundus dėl rinkoje esančios augalų dauginamosios medţiagos neatitikimo nustatytų
reikalavimų;
tikrina eksportuojamų ir importuojamų paprastųjų ir kietųjų kviečių, kitų maistinių grūdų bei jų
produktų ir dantinių (titnaginių) kukurūzų kokybę ir išduoda kokybės sertifikatus;
kontroliuoja, kaip įmonės laikosi grūdų ir jų produktų inventorizacijos tvarkos;
administruoja paramos teikimą augalų dauginamosios medţiagos tiekėjams ir ţemės naudotojams;
nagrinėja ir tvirtina intervencinio pirkimo grūdų partijų baigimo aktus;
ţemės ūkio ministro nustatyta tvarka įvertina ūkio subjektų pasirengimą auginti ir/ar tiekti rinkai
sertifikuotą augalų dauginamąją medţiagą ir išduoda leidimus šiai veiklai vykdyti;
sertifikuoja augalų sėklą pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD)
schemas, atlieka vegetacinius bandymus;
kontroliuoja ir administruoja grūdų ir jų produktų, kombinuotųjų pašarų bei jų ţaliavų kokybės
vertinimą „Infratec“ analizatoriais, organizuoja ir priţiūri šių prietaisų tinklo funkcionavimą,
atnaujina ir koreguoja kalibracines lygtis;
kontroliuoja, kaip grūdus superkančios ir perdirbančios įmonės bei kiti ūkio subjektai
nepriklausomai nuo nuosavybės formų, supirkdami grūdus, įvertindami jų kokybės rodiklius ir
gamindami produkciją, laikosi valstybės standartų bei kitų teisės aktų reikalavimų;
tikrina superkamų grūdų kokybės rodiklių įvertinimo ir grūdų pirkėjų atsiskaitymų su grūdų
pardavėjais pagal išrašytus kvitus bei kokybės dokumentus teisingumą;
teisės aktų nustatyta tvarka įvertina ūkio subjektų pasirengimą vykdyti licencijuoto grūdų sandėlio
veiklą ir išduoda leidimus;
priima ūkio subjektų prašymus ir kitus dokumentus dėl patvirtinimo ir (ar) įregistravimo pašarų
gamybos, laikymo, pakavimo, tiekimo į apyvartą veiklai, pagal nustatytas procedūras įvertina ūkio
subjektų pasirengimą šiai veiklai ir parengia patvirtinimo ir (ar) įregistravimo dokumentus;
patvirtintus ūkio subjektus įtraukia į Lietuvos Respublikos patvirtintų pašarų ūkio subjektų registrą,
pagal teisės aktus tvarko šį registrą ir išduoda registravimo paţymėjimus;
įregistruoja ūkio subjektus ir įtraukia į Lietuvos Respublikos įregistruotų pašarų ūkio subjektų
sąrašą;
kontroliuoja, ar augalų dauginamosios medţiagos dauginimo procesas atitinka nustatytus
reikalavimus;
kaupia ir apibendrina informaciją apie grūdų, augalų dauginamosios medţiagos kiekį bei kokybę.
Tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uţdavinius, turi teisę:
teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, taip pat įmonių, įstaigų,
organizacijų bei kitų ūkio subjektų informaciją ir dokumentus, kurių reikia tarnybos funkcijoms
vykdyti;
144
teisės aktų nustatyta tvarka panaikinti išduotus ūkio subjektams leidimus auginti ir/ar tiekti rinkai
augalų dauginamąją medţiagą bei vykdyti licencijuoto grūdų sandėlio veiklą;
teisės aktų nustatyta tvarka panaikinti pašarų ūkio subjektų patvirtinimą ar įregistravimą;
įstatymų nustatytais atvejais skirti administracines nuobaudas dėl reikalavimų augalų dauginamajai
medţiagai nesilaikymo;
teikti tarnybos steigėjui pasiūlymus dėl tarnybos veiklos tobulinimo.
Tarnybos pareigūnai, vykdydami savo pareigas, turi teisę:
tikrinti, kaip Lietuvos Respublikoje esantys ūkio subjektai, kurie augina ir/ar tiekia rinkai augalų
dauginamąją medţiagą, gamina ir/ar tiekia į apyvartą pašarus, vykdo licencijuoto grūdų sandėlio
veiklą, superka, perdirba ir laiko intervencinių atsargų bei valstybės rezervo grūdus ir jų produktus,
laikosi teisės aktais nustatytų reikalavimų;
imti augalų dauginamosios medţiagos, grūdų ir jų produktų bandinius kokybės tyrimams teisės aktų
nustatyta tvarka.
Lietuvos valstybinis augalų veislių tyrimo centras
Augalų sėklininkystės įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 156-5687
Lietuvos respublikos ţemės ūkio ministro 2004 m. gruodţio 30 d. įsakymas Nr. 3D-692 Dėl Augalų
veislių sąrašo sudarymo ir tvarkymo nuostatų patvirtinimo // Valstybės ţinios, 2005 01 08, Nr. 3-55
Lietuvos respublikos ţemės ūkio ministro 2003 m. liepos 25 d. Nr. 3D-304 Dėl Ţemės ūkio ministro
1999 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 85 „Dėl Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro
nuostatų" pakeitimo // ţinios, 2003 08 01, Nr. 76-3504
Svarbiausieji Centro uţdaviniai:
uţtikrinti efektyvią visos augalų veislių tyrimo sistemos veiklą, koordinuoti ir kontroliuoti augalų
veislių tyrimo stotyse atliekamus augalų veislių ūkinio vertingumo ir tinkamumo Lietuvos
agroklimato sąlygoms tyrimus;
spręsti klausimus, susijusius su teisinės apsaugos suteikimu Lietuvos ir uţsienio valstybių
selekcininkų sukurtoms ar atrastoms ir išskirtoms naujoms augalų veislėms, rūpintis mūsų šalies
selekcininkų sukurtų naujų augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimų atlikimu;
sudaryti ir tvarkyti Lietuvos sąlygoms tinkamiausių augalų veislių sąrašą ir Lietuvos Respublikoje
saugomų augalų veislių sąrašą.
Vykdydamas pavestus uţdavinius, Centras atlieka šias funkcijas:
sudaro ir tvarko Augalų veislių sąrašą;
priima paraiškas iš selekcininkų dėl veislių ūkinio vertingumo ir tinkamumo Lietuvos agroklimato
sąlygoms ištyrimo, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja šių tyrimų atlikimą augalų veislių
tyrimo stotyse;
145
priima sprendimus dėl teisinės apsaugos suteikimo Lietuvos ir uţsienio valstybių selekcininkų
sukurtoms ar atrastoms ir išskirtoms naujoms augalų veislėms;
atlieka išankstinę ir pagrindinę pateiktų paraiškų ekspertizę dėl teisinės apsaugos suteikimo
sukurtoms ar atrastoms ir išskirtoms naujoms ţemės ūkio lauko, darţo ir sodo augalų veislėms;
išduoda augalų veislių selekcininkams veislių teisinės apsaugos suteikimo Lietuvos Respublikoje
paţymėjimus.
Įgyvendindamas pavestus uţdavinius, Centras turi teisę:
kontroliuoti, ar augalų veislių tyrimo stotyse pagal metodikų reikalavimus atliekami augalų veislių
ūkinio vertingumo tyrimai;
gauti informaciją iš Lietuvos ţemdirbystės instituto, Lietuvos sodininkystės ir darţininkystės
instituto, Lietuvos ţemės ūkio universiteto bei kitų šalies mokslo įstaigų apie jose atliktus augalų
veislių ūkinio vertingumo ir kitus tyrimus ir šia informacija naudotis įvertinant tam tikras veisles
bei teikiant siūlymus Valstybinei augalų veislių vertinimo komisijai dėl naujų veislių įrašymo į
Lietuvos sąlygoms tinkamiausių augalų veislių sąrašą ar senų išbraukimo iš jo.
Valstybinė gyvulių veislininkystės prieţiūros tarnyba prie ŢŪM
Gyvulių veislininkystės įstatymas // Ţin., 1998, Nr. 110-3023
Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministro 2001 m. birţelio 29 d. įsakymas Nr. 220 Dėl kilmės knygų
nuostatų // Ţin., 2001, Nr. 58-2108
Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministro 2001 m. geguţės 2 d. įsakymas Nr. 138 Dėl pieninių
gyvulių produktyvumo kontrolės organizavimo taisyklių // Ţin., 2001, Nr. 39-1381
Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministro 1999 m. gruodţio 21 d. įsakymas Nr. 460 Dėl Valstybinės
gyvulių veislininkystės prieţiūros tarnybos prie Ţemės ūkio ministerijos // Valstybės ţinios, 2000 01
05, Nr. 1-20
Svarbiausieji Tarnybos uţdaviniai:
įgyvendinti valstybės politiką veislininkystės srityje, kontroliuoti Gyvulių veislininkystės įstatymo
ir kitų su veislininkyste susijusių teisės aktų vykdymą;
racionaliai paskirstyti veislininkystei skirtas lėšas ir kontroliuoti tikslinį jų panaudojimą,
atsiţvelgiant į pripaţintų veislininkystės institucijų pasiūlymus;
kontroliuoti veislininkystės programų vykdymą.
Tarnyba, vykdydama pavestus uţdavinius, atlieka šias funkcijas:
išduoda fiziniams ir juridiniams asmenims leidimus veislininkystės veiklai;
išduoda produktyvumo kontrolės vykdytojams leidimus veiklai;
išduoda leidimus importuoti (eksportuoti) veislinę medţiagą;
dalyvauja vykdant ūkių - veislynų, veislinių bandų atranką ir įvertinimą;
146
kontroliuoja Gyvulių veislininkystės įstatymo ir kitų su veislininkyste susijusių teisės norminių aktų
vykdymą;
kontroliuoja veislininkystės programų vykdymą;
kontroliuoja veislininkystės duomenų kaupimą ir saugojimą;
tvirtina gyvulių veislininkystės apskaitos dokumentų formas;
kontroliuoja veislinių gyvulių registravimą kilmės knygose, veislininkystės apyskaitų, katalogų ir
kitą leidybą, susijusią su gyvulių veislininkyste;
kontroliuoja dotuojamos gyvulių spermos panaudojimą ir spermos genofondo saugojimą;
kontroliuoja veislinių reproduktorių vertinimą pagal individualias savybes bei palikuonių
produktyvumą;
tvirtina pripaţintų veislininkystės institucijų sudarytus reproduktorių parinkimo planus ir
kontroliuoja jų vykdymą;
tvirtina veislinių gyvulių kilmės paţymėjimus arba šį darbą paveda pripaţintoms veislininkystės
institucijoms;
pagal kompetenciją kontroliuoja veislinių gyvulių pirkimą ir pardavimą;
kontroliuoja veislinių gyvulių identifikavimą.
Tarnyba turi teisę:
formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką gyvulių veislininkystės srityje;
kontroliuoti gyvulių veislininkystės institucijas, gyvulius auginančius bei veislininkystės paslaugas
teikiančius fizinius ir juridinius asmenis, kaip jie vykdo Lietuvos Respublikos gyvulių
veislininkystės įstatymą ir kitus gyvulių veislininkystę reglamentuojančius teisės aktus;
gauti iš valstybės institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų duomenis Tarnybos kompetencijos
klausimais;
nagrinėti administracinių teisės paţeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas uţ
administracinius teisės paţeidimus gyvulių veislininkystės srityje;
Tarnybos viršininko įsakymo nustatyta tvarka sustabdyti fizinių ir juridinių asmenų bei įmonių,
neturinčių juridinio asmens teisių, veiklą gyvulių veislininkystės srityje ir gyvulių veislininkystės
paslaugų teikimą, jeigu jie nesilaiko Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo ir kitų
gyvulių veislininkystę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Kai paţeidimai yra pašalinami,
priimamas sprendimas panaikinti draudimą verstis gyvulių veislininkystės veikla bei veislininkystės
paslaugų teikimu;
anuliuoti pripaţintos veislininkystės institucijos išduotą veislininkystės dokumentą, jeigu jis
neatitinka teisės aktais nustatytų reikalavimų;
įsigyti Tarnybos veiklai reikalingą inventorių, technines priemones ir įrangą, medţiagas bei kitas
vertybes.
147
Tarnybos pareigūnai turi teisę:
kontroliuoti, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo ir kitų gyvulių
veislininkystę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai;
reikalauti pasiaiškinimų iš asmenų, paţeidusių Gyvulių veislininkystės įstatymą ir kitus gyvulių
veislininkystę reglamentuojančius teisės aktus, duoti jiems privalomus vykdyti nurodymus bei
surašyti protokolus apie teisės aktų paţeidimus;
pateikus tarnybinį paţymėjimą tikrinti visus Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius juridinius
asmenis bei kitus asmenis, turinčius teisę verstis reproduktorių spermos gamyba, uţsiimančius
embrionų persodinimu, turinčius veislinius gyvulius, paukščius, ţuvis, bites, ţvėrelius ir
uţsiimančius veislinių gyvulių (paukščių) prekyba, susipaţinti su veislinės medţiagos apskaitos
tvarkymu, apţiūrėti veislinę medţiagą, analizuoti laikymo, šėrimo sąlygas.
Nacionalinė ţemės tarnyba prie ŢŪM
Saugomų teritorijų įstatymas // Ţin., 2001, Nr. 108-3902
Pajūrio juostos įstatymas // Ţin., 2002, Nr. 73-3091
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birţelio 27 d. nutarimas Nr. 697 Dėl Ţemės
konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2005, Nr. 80-2901
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1290 Dėl Ţemėtvarkos
planavimo dokumentų rengimo licencijavimo taisyklių ir kvalifikacinių reikalavimų ţemėtvarkos
planavimo dokumentus rengiantiems specialistams nustatymo ir atestavimo taisyklių patvirtinimo //
Ţin., 2004, Nr. 153-5580
Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministro 2003 m. geguţės 5 d. įsakymas Nr. 3D-187 Dėl
Nacionalinės ţemės tarnybos prie Ţemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo // Ţin., 2003, Nr.
45-2033
Svarbiausieji Tarnybos uţdaviniai:
įgyvendinti valstybės politiką ţemės tvarkymo ir administravimo bei ţemės reformos,
nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos ir georeferencinių duomenų bazių
bei informacinių sistemų, kurių reikia ţemės ūkiui plėtoti, kūrimo srityje;
uţtikrinti kartografinės skaitmeninės ir analoginės medţiagos, duomenų bazių, kuriose įvardyti
valstybinės reikšmės ir rizikos objektai arba pateiktos jų charakteristikos, taip pat kita informacija,
įtraukta į valstybės paslaptis sudarančių ţinių sąrašą, saugumą;
Tarnyba, vykdydama jai pavestus uţdavinius:
pagal kompetenciją vykdo ţemės naudojimo ir ţemės savininkų, valdytojų bei naudotojų veiklos,
susijusios su teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais apribojimais, kontrolę saugomose
teritorijose;
pagal kompetenciją atlieka ţemės naudojimo ir Pajūrio juostos statymo nustatytų veiklos
apribojimų kontrolę;
148
atlieka ţemės konsolidacijos projektų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų, projektų
sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę prieţiūrą;
išduoda licencijas rengti ţemėtvarkos planavimo dokumentus;
metodiškai vadovauja ţemės tvarkymo ir administravimo, ţemės reformos, ţemėtvarkos
projektavimo darbams;
metodiškai vadovauja valstybinės ţemės naudojimo kontrolei;
koordinuoja ir kontroliuoja įmonių, įstaigų bei organizacijų atliekamus valstybinės reikšmės
geodezijos, kartografijos ir georeferencinių duomenų bazių parengimo darbus Lietuvos Respublikos
teritorijai, jos kontinentiniam šelfui ir ekonominei zonai Baltijos jūroje bei darbus pagal tarptautines
sutartis, tarpţinybinius ir valstybinės reikšmės fondus (iškyrus Krašto apsaugos ministerijos ir
Valstybės saugumo departamento);
išduoda nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, geodezinių, topografinių ir kartografinių
darbų licencijas;
išduoda leidimus orlaivių įguloms atlikti aerofotografavimo darbus;
Tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uţdavinius, turi teisę:
pagal kompetenciją ir veiklos sritį tikrinti visose Lietuvos Respublikos įmonėse, įstaigose,
organizacijose, kaip laikomasi valstybinių standartų, normatyvų, techninių sąlygų ir, jeigu jų
nesilaikoma, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti darbus;
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŢŪM
Ţemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas // Ţin., 2002, Nr. 72-3009
Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. 3D-17 Dėl
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Ţemės ūkio ministerijos nuostatų // Ţin., 2003, Nr. 13-516
Agentūros veiklos tikslas – pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka įgyvendinti Lietuvos ţemės ūkio ir kaimo plėtros politikos priemones.
Pagrindiniai Agentūros uţdaviniai yra:
skatinti šalies ţemės ūkio ir kaimo plėtrą administruojant valstybės ir Europos Sąjungos paramos
ţemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas ir uţtikrinant jų naudojimo kontrolę;
vykdyti kitas ţemės ūkiui ir kaimo plėtrai teikiamas paramos priemones;
uţtikrinti ES paramos lėšų ţemės ūkiui, kaimo plėtrai ir ţuvininkystei tvarkymo sistemos sukūrimą;
dalyvauti rengiant ir įgyvendinant Kaimo rėmimo programos tvarkas;
dalyvauti diegiant Integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (IAKS);
dalyvauti diegiant ir įgyvendinant ES Bendrosios ţemės ūkio politikos priemonių administravimo
sistemą;
dalyvauti diegiant ir įgyvendinant Europos ţemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EAGGF) ir
Finansinio ţuvininkystės orientavimo priemonės (FIFG) paramos administravimo sistemą.
149
Vykdydama pavestus uţdavinius, Agentūra atlieka šias pagrindines funkcijas:
administruoja gamybos kvotas;
administruoja tiesiogines ir kompensacines išmokas;
administruoja valstybės paramos ţemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas;
administruoja SAPARD ir valstybės paramos programoms vykdyti skirtas lėšas, atlieka jų
mokėjimą ir kontroliuoja tikslinį šių lėšų panaudojimą;
nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienos atlieka EAGGF ir FIFG lėšų panaudojimo kontrolę
ir finansuojamų priemonių įgyvendinimo prieţiūrą;
nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienos vykdo Europos ţemės ūkio orientavimo ir garantijų
fondo (EAGGF) ir Finansinio ţuvininkystės orientavimo instrumento (FIFG) mokėjimo institucijos
funkcijas;
priima paraiškas, atlieka jų vertinimą ir priima sprendimą dėl paramos suteikimo;
registruoja, nagrinėja pateiktus mokėjimo prašymus, priima sprendimą dėl paramos išmokėjimo ir
vykdo mokėjimus paramos gavėjams, rengia periodines išlaidų suvestines;
pagal patvirtintą tvarką atlieka techninę, administracinę ir finansinę paraiškų ir investicijų projektų
kontrolę;
pastebėjusi lėšų naudojimo paţeidimus, informuoja apie tai atitinkamas institucijas, imasi
priemonių šiems paţeidimams pašalinti;
kaupia ir sistemina informaciją, kurios reikia valstybės paramos ir SAPARD priemonėms
įgyvendinti bei teikia Ţemės ūkio ministerijai reikalingus duomenis SAPARD prieţiūrai atlikti;
Agentūra, įgyvendindama pavestus uţdavinius ir funkcijas, turi teisę:
priimti sprendimą dėl paramos iš valstybės ir SAPARD programų lėšųsuteikimo;
sudaryti sutartis su paramos gavėjais ir kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos;
sudaryti sutartis su valstybės institucijomis ir įstaigomis, kurioms skiriamos su SAPARD vykdymu
susijusios administravimo ir kontrolės funkcijos dėl bendradarbiavimo, ir pagal kompetenciją
kontroliuoti, kaip yra vykdomos kaimo plėtros programos, remiamos valstybės ir SAPARD
lėšomis;
nustačius lėšų naudojimo paţeidimus, sustabdyti ir/ar anuliuoti paramos gavėjo teisę naudotis
suteikta parama bei inicijuoti suteiktos paramos išieškojimą;
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš fizinių ir juridinių asmenų informaciją,
reikalingą valstybės paramos ir SAPARD priemonių įgyvendinimui;
tvirtinti dokumentų, būtinų valstybės paramai ir SAPARD administruoti, tipines formas;
Policijos departamentas
Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 53-1790
150
Loterijų įstatymas // Ţin., 2003, Nr. 73-3341
Azartinių lošimų įstatymas // Ţin., 2001, Nr. 43-1495
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas // Ţin., 2002, Nr. 13-467
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 98 Dėl Policijos
departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos įsteigimo ir nuostatų
patvirtinimo // Ţin., 2001, Nr. 10-294
Departamento funkcijos:
kontroliuoja policijos generalinio komisaro įsakymų, nurodymų vykdymą;
organizuoja policijos įstaigų veiklą viešosios tvarkos palaikymo (taip pat prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatytų valstybės institucijų, įstaigų ir svarbių objektų) ir eismo saugumo
uţtikrinimo, leidimų ir licencijavimo klausimais, numato veiklos taktiką, metodus ir formas;
išduoda leidimus importuoti, įveţti, eksportuoti, išveţti ar gabenti tranzitu civilines pirotechnikos
priemones;
loterijų organizavimo licencijas išduodančiai institucijai, prieš išduodant licenciją, teikia išvadas dėl
loterijų organizatorių ir kitų susijusių asmenų;
licencijas organizuoti lošimus išduodančiai institucijai, prieš išduodant licenciją, teikia išvadas;
išduoda licencijas importuoti, eksportuoti B, C, D kategorijų ginklus, šaudmenis, jų dalis (išskyrus
B, C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, šaudmenis, skirtus tik trumpiesiems
šaunamiesiems ginklams, jų dalis, kuriuos turi teisę importuoti (įveţti) tik Ginklų fondas);
išduoda vienkartinį leidimą importuoti, eksportuoti ar gabenti tranzitu per Lietuvos Respublikos
teritoriją B, C, D kategorijos ginklus, šaudmenis, jų dalis;
išduoda licenciją prekiauti ginklais, šaudmenimis, jų dalimis;
registruoja ginklų, šaudmenų, jų dalių prekybos tarpininko veikla uţsiimančius asmenis;
išduoda licenciją eksploatuoti tirą ar šaudyklą ūkinės komercinės veiklos tikslais;
išduoda licencijas įmonėms, norinčioms nuomoti ginklus medţioklei;
išduoda Europos šaunamojo ginklo leidimą Lietuvos Respublikos nuolatiniam gyventojui,
turinčiam ginklą ir pageidaujančiam jį išveţti į Europos Sąjungos valstybę.
Vykdydamas pavestus uţdavinius ir funkcijas, Departamentas pagal kompetenciją turi teisę:
įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją ir dokumentus.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Priešgaisrinės saugos įstatymas // Ţin., 2002, Nr. 123-5518
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas // Ţin., 2003, Nr. 70-3170
151
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 263 Dėl Priešgaisrinės
apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo ir šio
departamento steigėjo funkcijų perdavimo // Valstybės ţinios, 2005 03 17, Nr. 35-1139
Departamento uţdaviniai:
vadovauti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veiklai, ją organizuoti ir koordinuoti;
pagal kompetenciją organizuoti pagalbos teikimą visuomenei, ją teikti ir vadovauti jos teikimui;
organizuoti gaisrų ir kitų ekstremalių situacijų prevenciją ir kontroliuoti, kaip laikomasi jos
reikalavimų;
organizuoti priešgaisrinės ir civilinės saugos mokymą.
vykdydamas jam pavestus uţdavinius, departamentas atlieka šias funkcijas:
kontroliuoja civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veiklą;
organizuoja ir vykdo valstybinę priešgaisrinę prieţiūrą;
rengia ir tvarko valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registrą;
atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, nustatytų atliekant tiesiogines funkcijas;
imasi priemonių paţeidimų priešgaisrinės ir civilinės saugos srityje prieţastims ir sąlygoms šalinti,
kontroliuoja, kaip šios priemonės vykdomos;
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka licencijuoja priešgaisrinės įrangos gamybą ir jos
techninę prieţiūrą;
kontroliuoja darbo aplinkos kontrolės sistemų ar prietaisų įrengimą, avarijų prevencijos ir
likvidavimo planų įmonėse, kuriose gaminamos ir (ar) naudojamos pavojingos cheminės
medţiagos, įgyvendinimą;
nustato minimalius priešgaisrinės saugos mokymo programų, pagal kurias įmonėse, įstaigose ir
organizacijose mokomi valstybės tarnautojai ir darbuotojai, reikalavimus.
Vykdydamas jam pavestus uţdavinius ir atlikdamas funkcijas, departamentas turi teisę:
pagal kompetenciją tikrinti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, vykdomi Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimai, vidaus reikalų ministro ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento direktoriaus įsakymai, taip pat kiti priešgaisrinę ir civilinę saugą reglamentuojantys
teisės aktai, duoti privalomus vykdyti nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims pašalinti
priešgaisrinę ir civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų paţeidimus;
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat
įstaigų, įmonių, organizacijų ir kitų asmenų informaciją Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento kompetencijos klausimais.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba
Transporto veiklos pagrindų įstatymas// Ţin., 2002, Nr. 29-1034
Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas // Ţin., 2000, Nr. 92-2848
152
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimas Nr. 194 Dėl Pasienio policijos
departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reorganizavimo ir Valstybės
sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų
patvirtinimo // Ţin., 2001, Nr. 18-556
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. 198 Dėl Leidimų naudoti
naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), poţeminio pramoninio bei mineralinio vandens
išteklius ir ţemės gelmių ertmes išdavimo tvarkos patvirtinimo // Ţin., 2005, Nr. 72-2607
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 1157 Dėl Laikinojo prekių
saugojimo sandėlių (importo ir eksporto terminalų) steigimo ir veiklos taisyklių patvirtinimo // Ţin.,
2005, Nr. 67-2410
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 78 Dėl prekių gabenimo,
laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje
esančiose muitinės priţiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo // Ţin., 2005, Nr. 9-
273
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 1778 Dėl Pavojingų
krovinių veţimo automobilių, geleţinkelių ir vidaus vandenų transportu kontrolės tvarkos
patvirtinimo // Ţin., 2002, Nr. 111-4908
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. geguţės 27 d. nutarimas Nr. 665 Dėl ginklų ir
šaudmenų gabenimo // Ţin., 2003, Nr. 52-2341
Pagrindinės Tarnybos funkcijos:
saugo valstybės sieną sausumoje, jūroje, Kuršių mariose ir pasienio vidaus vandenyse;
atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolę;
uţtikrina pasienio teisinį reţimą ir pagal kompetenciją pasienio kontrolės punktų reţimą;
dalyvauja uţtikrinant viešąją tvarką ir atlieka kitas įstatymų nustatytas teisėtvarkos funkcijas
pasienio ruoţe;
neleidţia asmenims ir transporto priemonėms kirsti valstybės sieną nenustatytose vietose ir (ar)
pasienio kontrolės punktuose nenustatytu laiku;
nustato bei sulaiko asmenis ir transporto priemones, neteisėtai kirtusius valstybės sieną;
įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka atlieka ikiteisminį tyrimą;
uţtikrina aplinkos apsaugos reţimą valstybės sienos apsaugos objektuose.
tikrina asmenų bei transporto priemonių dokumentus, daro juose reikiamas ţymas;
tikrina nustatytose įskaitose, duomenų bazėse ir kituose informacijos šaltiniuose duomenis apie
kertančius valstybės sieną asmenis bei transporto priemones;
atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, bei gabenamų krovinių radiacinę
kontrolę;
153
sulaiko, kol bus priimtas atitinkamas sprendimas, asmenis, be leidimo įveţančius ar išveţančius
šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, narkotines, psichotropines,
pavojingas ir (ar) kenksmingas medţiagas;
uţkardo krovinių (prekių, vertybių ir kitokių daiktų) gabenimą kontrabandos būdu ne per pasienio
kontrolės punktus;
uţtikrindama valstybės sienos saugumą, kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytos gamybinės, ūkinės
ar kitokios fizinių ar juridinių asmenų bei įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, veiklos
pasienio ruoţe tvarkos;
kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytos laivų išplaukimo į teritorinę jūrą, jūros vidaus vandenis,
pasienio vandenis bei plaukimo ir buvimo juose tvarkos;
uţtikrindama valstybės sienos teisinį reţimą, dalyvauja kontroliuojant, kaip pasienio ruoţe
naudojami gamtos ištekliai;
praleisdama asmenis per pasienio kontrolės punktus, kuriuose nėra muitinės įstaigų, Tarnyba
uţtikrina, kad vykstantys per šiuos pasienio kontrolės punktus asmenys, gabendami daiktus, uţ
kuriuos imami importo (eksporto) muitai ir kiti mokesčiai ar kuriems taikomi įveţimo (išveţimo)
draudimai bei apribojimai, laikytųsi nustatytų šių daiktų įveţimo (išveţimo) normų;
nustačiusi muitų taisyklių paţeidimą ar kontrabandos gabenimo faktą, Tarnyba sulaiko asmenis,
transporto priemones ir per sieną gabenamus krovinius, kol bus priimtas atitinkamas įgaliotų
institucijų sprendimas;
išduoda leidimą steigti importo ir eksporto terminalą valstybės sienos apsaugos zonoje.
Tarnybos teisės
teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat įstaigų,
įmonių, organizacijų bei asmenų informaciją ir pasiūlymus jos kompetencijai priskirtais klausimais;
reikalauti, kad veţėjas uţ savo lėšas nuveţtų uţsienietį į uţsienio valstybę, iš kurios jis atvyko, į
uţsienio valstybę, išdavusią kelionės dokumentą, arba į uţsienio valstybę, į kurią jam leista
įvaţiuoti;
surašyti transporto veiklos pagrindų įstatymo paţeidimo protokolą ir nagrinėti paţeidimo bylą;
Apskrities viršininko administracija
Apskrities valdymo įstatymas // Ţin., 1994, Nr. 101-2015
Branduolinės energijos įstatymas // Ţin., 1996, Nr. 119-2771
Pajūrio juostos įstatymas // Ţin., 2002, Nr. 73-3091
Aplinkos oro apsaugos įstatymas // Ţin., 1999, Nr. 98-2813
Profesinio mokymo įstatymas // Ţin., 1997, Nr. 98-2478
Ţemės gelmių įstatymas // Ţin., 2001, Nr. 35-1164
Švietimo įstatymas // Ţin., 2003, Nr. 63-2853
154
Triukšmo valdymo įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 164-5971
Melioracijos įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 28-877
Statybos įstatymas // Ţin., 2001, Nr. 101-3597
Apskrities viršininko uţdaviniai:
įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros,
sveikatos prieţiūros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, ţemės naudojimo ir apsaugos,
aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas;
koordinuoti apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių
veiklą, taip pat derinti savivaldybių vykdomųjų institucijų veiklą, įgyvendinant regionines
programas;
Apskrities viršininko funkcijos:
kartu su teritorinėmis darbo birţomis sprendţia gyventojų uţimtumo problemas.
įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais teikia siūlymus Vyriausybei skelbti apskrities teritoriją ar jos
dalį pavojaus ar ţalos visuomenės sveikatai rajonu;
nustatyta tvarka organizuoja savivaldybių teritorijų planavimo, statinių projektavimo, statybos,
statinių pripaţinimo tinkamais naudoti ir griovimo valstybinės prieţiūros vykdymą;
nustatyta tvarka išduoda statybos leidimus (išskyrus tuos, kurių išdavimas įstatymų pavestas
savivaldybės administracijos direktoriui);
nustatyta tvarka organizuoja teritorijų planavimo prieţiūrą;
kontroliuoja triukšmo šaltinių valdytojus, veikiančius ar vykdančius ūkinę veiklą apskrities
viršininko patvirtintose triukšmo prevencijos zonose;
koordinuoja savivaldybių ir valstybės institucijų veiklą vykdant geodezijos, topografijos,
kartografijos ir geoinformatikos darbus, nustatyta tvarka organizuoja šių darbų valstybinės
prieţiūros vykdymą;
atlieka kultūros vertybių ir paminklų apsaugą, tvarko jų apskaitą ir organizuoja paminklotvarkos
prieţiūrą;
atlieka ypatingų statinių, taip pat valstybinės reikšmės ir rizikos objektuose esančių statinių
naudojimo prieţiūrą Statybos įstatymo nustatyta tvarka.
įstatymų nustatyta tvarka organizuoja ţemės servitutų nustatymą ir ţemės naudojimo valstybinį
reguliavimą bei ţemės naudojimo valstybinę kontrolę;
koordinuoja, organizuoja ir įgyvendina regionines kaimo plėtros programas;
organizuoja melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinės prieţiūros atlikimą;
organizuoja veiklą apskričiai priskirtose saugomose teritorijose ir dalyvauja valdant kitas valstybės
saugomas teritorijas (išskyrus rezervatus);
pagal savo kompetenciją teikia pasiūlymus gamtos išteklių naudojimo limitams nustatyti;
155
rengia apskrities aplinkos apsaugos valstybines programas, investicijų projektus, organizuoja,
koordinuoja jų įgyvendinimą;
pagal savo kompetenciją organizuoja vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų
tvarkymą bei vandens telkinių valdymą;
pagal savo kompetenciją atlieka valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos
kontrolę;
kontroliuoja saugaus eismo priemonių valstybinių programų įgyvendinimą visoje apskrities
teritorijoje;
organizuoja stichinių nelaimių, avarijų padarinių likvidavimą, paieškos ir gelbėjimo darbus;
Regioninės plėtros įstatymo nustatyta tvarka vykdo regionų plėtros institucijos funkcijas;
atlieka valstybinę profesinio mokymo įstaigų ir įmonių prieţiūrą Švietimo ir mokslo ministerijos
nustatyta tvarka;
pagal Vyriausybės patvirtintus Valstybinės švietimo prieţiūros nuostatus atlieka valstybinę švietimo
teikėjų veiklos prieţiūrą;
visose branduolinės energetikos objektų statybos darbų vykdymo stadijose pagal kompetenciją
kontroliuoja ir priţiūri norminiuose aktuose nustatytų sąlygų bei reikalavimų įgyvendinimą;
sprendţia klausimus, susijusius su ţemės, reikalingos ţemės gelmėms naudoti, paėmimu
visuomenės poreikiams, suteikimu naudotis, nuoma ir įsigijimu nuosavybėn, derina ţemės gelmių
naudojimą.
derina projektą naudoti ţemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus ertmes radioaktyviosioms ir
toksiškoms medţiagoms laikyti ar laidoti, poţeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę
energiją.
Apskrities viršininkas, vykdydamas jam priskirtus įgaliojimus, turi teisę:
gauti iš kitų valstybės valdymo ir apskrities savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų
informaciją savo kompetencijos klausimais;
gauti informaciją vykus avarijai, susijusiai su galimu dideliu teršalų išmetimu į aplinkos orą.
Apskrities viršininko administracijos įgalioti pareigūnai pagal nustatytą kompetenciją turi teisę:
sustabdyti statinio statybą ir kreiptis į teismą šio Įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais
atvejais;
kai tai susiję su pareigomis, netrukdomi patekti į statybvietes, statomus, rekonstruojamus,
remontuojamus ar griaunamus statinius, juose esančius butus ir reikalauti iš statybos dalyvių
pateikti visus statybos dokumentus;
Administracinių teisės paţeidimų kodekso nustatytais atvejais surašyti administracinių teisės
paţeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės paţeidimų bylas ir skirti administracines
nuobaudas arba teikti administracinių teisės paţeidimų bylas teismui;
156
Civilinio kodekso nustatytais atvejais kreiptis į teismą dėl civilinių bylų iškėlimo, kad būtų atlyginta
valstybei padaryta ţala dėl įstatymų nuostatų, kitų teisės aktų ir normatyvinių statybos techninių
dokumentų reikalavimų paţeidimo;
reikalauti iš statytojo (uţsakovo) ir rangovo pašalinti statinio projekto ir normatyvinių statybos
techninių dokumentų reikalavimų paţeidimų padarinius;
tikrinti, ar statinio statybos techninio priţiūrėtojo ir statinio projekto vykdymo prieţiūros vadovo
veikla atitinka įstatymus, kitus teisės aktus bei normatyvinius statybos techninius dokumentus ir,
jeigu yra paţeidimų, – taikyti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas poveikio priemones;
reikalauti ir gauti iš statybos dalyvių rašytinius ir ţodinius paaiškinimus, dokumentų nuorašus ir
kitą informaciją apie jų veiklą statyboje;
kreiptis į policiją, kai statybos dalyviai neleidţia statybos valstybinės prieţiūros pareigūnams atlikti
tarnybinių funkcijų;
sustabdyti savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos
valstybės tarnautojo) neteisėtai išduoto statybos leidimo galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) dėl šio
leidimo panaikinimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo.
sustabdyti statinio statybą ir pareikalauti iš statytojo (uţsakovo) nugriauti statinį, jei teritorijoje,
kurioje vykdoma naujo statinio statyba ar statinys rekonstruojamas, draudţiama bet kurio ar tam
tikros paskirties naujo statinio statyba ar statinio rekonstravimas; per nurodytą terminą šio
reikalavimo neįvykdţius, kreiptis į teismą;
įpareigoti statytoją (uţsakovą) perdirbti savavališkai atliktus statybos darbus pagal statinio projektą;
pareikalauti iš statytojo (uţsakovo) savo lėšomis statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę;
sustabdyti statinio projektavimą;
atlikti ypatingų statinių, taip pat valstybinės reikšmės ir rizikos objektuose esančių statinių,
naudojimo prieţiūrą atlieka šie viešojo administravimo subjektai.
Vietos savivaldos institucijos
Vietos savivaldos įstatymas // Ţin., 2000, Nr. 91-2832
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas // Ţin., 2005, Nr. 84-3105
Alkoholio kontrolės įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 47-1548
Sveikatos sistemos įstatymas // Ţin., 1998, Nr.112-3099
Triukšmo valdymo įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 164-5971
Aplinkos apsaugos įstatymas // Ţin., 1992, Nr. 5-75
Atsiskaitymo uţ ţemės ūkio produkciją įstatymas // Ţin., 1999, Nr. 102-2921
Skirtų realizuoti netauriųjų metalų lauţo ir atliekų supirkimo įstatymas // Ţin., 2001, Nr. 93-3257
Aplinkos monitoringo įstatymas // Ţin., 1997, Nr. 112-2824
157
Reklamos įstatymas // Ţin., 2000, Nr. 64-1937
Turizmo įstatymas // Ţin., 2002, Nr. 123-5507
Energetikos įstatymas // Ţin., 2002, Nr. 56-2224
Azartinių lošimų įstatymas // Ţin., 2001, Nr. 43-1495
Geriamojo vandens įstatymas // Ţin., 2001, Nr. 64-2327
Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 53-1790
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 153-5571
Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų kodeksas // Ţin., 1985, Nr. 1-1
Darbo kodeksas // Ţin., 2002, Nr. 64-2569
Teritorijų planavimo įstatymas // ţin., 2004, Nr. 21-617
Ţemės gelmių įstatymas // Ţin., 2001, Nr. 35-1164
Civilinės saugos įstatymas // Ţin., 1998, Nr. 115-3230
Statybos įstatymas // Ţin., 2001, Nr. 101-3597
Šilumos ūkio įstatymas // Ţin., 2003, Nr. 51-2254
Tabako kontrolės įstatymas // Ţin., 2003, Nr. 117-5317
Kelių transporto kodeksas // Ţin., 1996, Nr. 119-2772
Pagrindinės savivaldybių funkcijos:
dalyvavimas uţtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų rimtį (nusikaltimų kontrolės ir prevencijos
vietinių programų kūrimas ir įgyvendinimas pasitelkiant savivaldybių teritoriją aptarnaujančias
policijos įstaigas bei įtraukiant į šią veiklą visuomenines organizacijas ir gyventojus);
turizmo ir gyventojų poilsio organizavimas;
savivaldybės saugomų teritorijų steigimas, vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo objektų
paskelbimas savivaldybės saugomais objektais;
sąlygų verslo plėtrai sudarymas ir šios veiklos skatinimas;
maitinimo paslaugų teikimas ikimokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo įstaigose;
vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo organizavimas;
alkoholio ir tabako reklamos draudimo ir ribojimo laikymosi ant išorinės reklamos priemonių
kontrolė;
derina dokumentus, reglamentuojančius ţemės gelmių naudojimą ir apsaugą;
teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių
įgyvendinimas;
statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinių reikalavimų nustatymas statinio
projektavimo sąlygų sąvade įstatymų nustatyta tvarka;
158
kraštovaizdţio, nekilnojamųjų kultūros vertybių bei savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų
tvarkymas ir apsauga;
statinių naudojimo prieţiūra, statinio projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimų išdavimas
įstatymų nustatyta tvarka;
aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga;
sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos
viešosiose vietose uţtikrinimas;
vietinės reikšmės kelių ir gatvių prieţiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų
uţtikrinimas;
ritualinių paslaugų teikimo uţtikrinimas bei kapinių prieţiūros organizavimas;
prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos turgavietėse bei viešosiose vietose nustatymas;
leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;
savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir valstybinio triukšmo valdymo įgyvendinimas.
įstatymų priskirtų registrų tvarkymas ir duomenų teikimas valstybės registrams;
civilinės saugos organizavimas;
dalyvavimas valdant valstybinius parkus;
valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė;
vaikų ir jaunimo teisių apsauga;
ţemės ūkio produkcijos valstybinio supirkimo kvotų skirstymas;
ūkininkų ūkių registravimas;
pasėlių deklaravimas;
traktorių, savaeigių ir ţemės ūkio mašinų bei jų priekabų registravimas ir techninė prieţiūra;
ţemės ūkio klausimų koordinavimas, kaimo plėtros bei paramos ţemės ūkiui ir kaimo plėtrai
organizavimas ir įgyvendinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
159
nustato kriterijus ir tvarką autobusų stotims steigti;
nustato keleivių veţimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais konkrečius tarifų
dydţius;
priima motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių;
išduoda licencijas verstis maţmenine prekyba alkoholiniais gėrimais;
pagal kompetenciją tvirtina sanitarijos ir higienos taisykles, uţ kurių paţeidimus taikoma
administracinė atsakomybė;
organizuoja savivaldybės tarybos patvirtintų sanitarijos ir higienos taisyklių laikymosi kontrolę
savivaldybės teritorijoje;
organizuoja pacientų teisių įgyvendinimo prieţiūrą pirminio lygio asmens sveikatos prieţiūros
įstaigose;
prieš du mėnesius raštu darbdavio informuojamos maţinant darbuotojų skaičių arba nutraukiant
įmonės veiklą;
gauna vandens tiekėjų programinės prieţiūros metines ataskaitas per vieną mėnesį po ataskaitinio
laikotarpio pabaigos;
organizuoja alkoholio ir tabako reklamos išorinėse reklamos priemonėse ribojimo ir draudimų
laikymosi kontrolę;
nustato tyliąsias zonas;
rengia teritorijų planavimo sprendinių, susijusių su triukšmo prevencija, viešą svarstymą, poveikio
aplinkai vertinimo svarstymą;
tvirtina triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles;
tvirtina triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklius;
nustato muzikinių ir kitų masinių renginių, kuriuos organizuoja juridiniai ir fiziniai asmenys,
trukmę;
tvirtina gyvenamųjų vietovių teritorijas, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir
maţinimo priemones (toliau – triukšmo prevencijos zonos);
nustato pavaldţių viešojo administravimo institucijų kompetenciją triukšmo valdymo srityje ir
priţiūri, kaip ji įgyvendinama;
privalo reikalauti, kad triukšmo šaltinių valdytojai tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo
trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradţios ir pabaigos laiką;
privalo reikalauti, kad išduodant leidimą statyti, uţbaigtuose statiniuose būtų atliktos ekspertizės ir
nustatyta, ar įgyvendinti visi triukšmo maţinimo reikalavimai.
pagal kompetenciją priima nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos norminius teisės aktus;
160
išduoda saugomų statinių, statinių saugomų objektų teritorijose ir saugomose vietovėse
projektavimo sąlygų sąvadus, organizuoja tokių statinių projektų derinimą ir išduoda leidimus
statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti tokius statinius;
tikrina kultūros paveldo objektų būklę, kaupia informaciją ir teikia ją Departamentui kultūros
ministro patvirtinta stebėsenos tvarka;
teikia nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojams šio įstatymo nuostatomis pagrįstus privalomus
reikalavimus;
įstatymų nustatytais atvejais surašo administracinių teisės paţeidimų protokolus;
skelbia kultūros paveldo objektus savivaldybės saugomais, teikia jų duomenis Kultūros vertybių
registrui;
steigia ir priţiūri savivaldybės įsteigtus kultūrinius draustinius, kontroliuoja, kaip tokiuose
draustiniuose naudojama ţemė, taip pat ţemės savininkų, valdytojų ir naudotojų veiklą, susijusią su
teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais apribojimais, organizuoja paveldotvarkos planų
rengimą.
nustato tvarką ir išduoda bei panaikina leidimus pardavinėti I, II ir T0 klasės civilines pirotechnikos
priemones;
kontroliuoja, kaip vykdomos civilinės saugos uţduotys, kaip laikomasi ūkio subjektuose Civilinės
saugos įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų;
priima teisės aktus civilinės saugos klausimais, privalomus visiems savivaldybės teritorijoje
esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims;
kontroliuoja savivaldybės ūkio subjektų civilinės saugos būklę ir teikia jiems metodinę pagalbą;
išduoda licencijas šilumos tiekėjams, per metus tiekiantiems maţiau kaip 5 GWh šilumos;
vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytomis bazinėmis
kainomis bei šilumos ir (ar) karšto vandens kainų nustatymo metodikomis – nustato savivaldybių
kontroliuojamų įmonių tiekiamų šilumos ir (ar) karšto vandens kainas kiekvienam šilumos ir (ar)
karšto vandens tiekėjui, kuris realizuoja ne maţiau kaip 5 GWh per metus šilumos;
vadovaudamosi šilumos ir (ar) karšto vandens kainų nustatymo metodikomis – nustato savivaldybių
kontroliuojamų įmonių tiekiamų šilumos ir (ar) karšto vandens kainas kiekvienam šilumos ir (ar)
karšto vandens tiekėjui, kuris realizuoja maţiau kaip 5 GWh per metus šilumos;
vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta daugiabučių namų
šildymo ir karšto vandens sistemų prieţiūros maksimalių tarifų nustatymo metodika – nustato
daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų prieţiūros maksimalius tarifus.
išduoda licencijas verstis maţmenine prekyba tabako gaminiais;
taiko ekonomines sankcijas uţ Tabako kontrolės ir kitų įstatymų nuostatų paţeidimus;
išduoda kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių bei turistinės stovyklos paslaugos teikimo
paţymėjimus bei kontroliuoja šių paslaugų teikimo reikalavimų vykdymą.
161
pagal įstatymų nustatytą kompetenciją reguliuoja vartotojų aprūpinimą tiekiama šiluma;
pagal Vyriausybės patvirtintą nomenklatūrą išduoda maţmeninės prekybos nefasuotais naftos
produktais licencijas;
išduoda leidimus suskystintųjų naftos dujų prekybai Ūkio ministerijos patvirtinta tvarka;
iš energetikos įmonių nustatyta tvarka gauti pranešimus apie energijos tiekimo sumaţėjimą ir
priemones tiekimui atnaujinti;
duoda sutikimą steigti lošimo namus (kazino);
uţtikrina, kad juridinių ir fizinių asmenų ūkinė komercinė veikla nepablogintų sąlygų gyventojams
individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu bei neblogintų geriamojo vandens viešojo tiekimo
sistemų eksploatacinių savybių ir patikimumo reikalavimų; priţiūri ir uţtikrina, kad viešojo vandens
tiekimo skirstomieji tinklai ir įrenginiai būtų miesto bendrojo naudojimo teritorijose;
leidţia laikinai nukrypti nuo teisės aktų reikalaujamų viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybės
rodiklių (suderinus su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ir apie tai iš anksto pranešus geriamojo vandens vartotojams);
rengia, tvirtina ir įgyvendina savivaldybių aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo
programas, schemas ir kitas aplinkos apsaugos priemones;
tikrina ar ţemės ūkio produkcijos pirkėjai, laikydamiesi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų,
sudaro rašytines ţemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartis, apskaičiuoja komercinio
kredito palūkanas bei pavėluoto mokėjimo palūkanas ir atsiskaito su produkcijos pardavėjais;
išduoda licencijas veiklai, susijusiai su skirtų realizuoti netauriųjų metalų lauţo ir atliekų supirkimu,
sustabdo ir panaikina jų galiojimą;
susipaţįsta su monitoringo informacija, gauta iš ūkio subjektų vykdančių taršos šaltinių ir jų
poveikio aplinkai monitoringą;
kontroliuoja reklamos naudojimo draudimų ir reikalavimų įgyvendinimą;
kontroliuoja kaip laikomasi išorinės reklamos įrengimo taisyklių;
surašo administracinių teisės paţeidimų protokolus ir nagrinėja administracinių teisės paţeidimų
bylas.
Lietuvos bankas
Lietuvos banko įstatymas // Ţin., 2001, Nr. 28-890
Audito įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 63-2242
Uţsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymas // Ţin., 1993, Nr. 28-640
Kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymas // Ţin., 2003, Nr. 74-3425
Hipotekinių obligacijų ir hipotekinio kreditavimo įstatymas // Ţin., 2003, Nr. 97-4317
Pinigų plovimo prevencijos įstatymas // Ţin., 2003, Nr. 117-5318
162
Centrinės kredito unijos įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 61-2181
Europos bendrovių įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 78-2710
Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymas // Ţin.,
2003, Nr. 61-2754
Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos prieţiūros įststymas // Ţin., 2004, Nr.
120-4433
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas // Ţin., 2002, Nr. 65-2635
Bankų įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 54-1832
Vartotojų teisių gynimo įstatymas // Ţin., 2000, Nr. 85-2581
Kredito unijų įstatymas // Ţin., 2000, Nr. 45-1289
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas // Ţin., 2002, Nr. 65-2635
Bankų įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 54-1832
Vartotojų teisių gynimo įstatymas // Ţin., 2000, Nr. 85-2581
Kredito unijų įstatymas // Ţin., 2000, Nr. 45-1289
Lietuvos banko funkcijos:
išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir leidimus uţsienio
valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, priţiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės
apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;
nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių,
gaunamų uţsienio paskolų be valstybės garantijos ir uţsienio ūkio subjektams suteikiamų paskolų
įregistravimo Lietuvos banke tvarką;
gali nustatyti uţsienio valiutos keitimo (pirkimo, pardavimo) tvarką;
nustato oficialų lito kursą ir Lietuvos banko skelbiamą lito ir uţsienio valiutos santykį, pagal
kuriuos visos įmonės, įstaigos, organizacijos, bankai ir kredito unijos privalo tvarkyti apskaitą;
apriboja banko operacijas su vertybiniais popieriais;
atsiţvelgiant į riziką, galinčią turėti įtakos kredito grąţinimui įkeisto nekilnojamojo daikto verte,
gali nustatyti šio nekilnojamojo daikto hipotekinę vertę keičiančius veiksnius;
nustato tvarką hipotekinių kreditų ir kito papildomo turto apskaitai;
gali nustatyti papildomus reikalavimus Reikalavimo teisių pagal hipotekinius kreditus ir kito
papildomo turto, kurie įkeičiami hipotekinių obligacijų išpirkimui uţtikrinti, sąrašo tvarkymui;
kompetencijos ribose atsako uţ pinigų plovimo prevenciją;
tvirtina kredito įstaigoms skirtus nurodymus, kuriais siekiama uţkirsti kelią pinigų plovimui;
163
gali laikinai nušalinti ir reikaluti atšaukti iš pareigų Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį
(narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos
vadovą (vadovus);
gali uţdrausti ar laikinai apriboti teisę Centrinei kredito unijai disponuoti lėšomis, esančiomis
sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu, kurie nurodyti sprendime;
turi teisę prieštarauti Europos bendrovės buveinės perkėlimui į kitą valstybę, jeigu Europos
bendrovės vykdoma veikla priskirta jo prieţiūrai;
priţiūri Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo įgyvendinimą;
suteikia ir panaikina draudėjui teisę teikti investicines paslaugas;
kartu su Vyriausybe nustato bendros kredito kainos metinės normos vartojimo kredito sutartims
apskaičiavimo tvarką.
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
Konkurencijos įstatymas // Ţin., 1999, Nr. 30-856
Visuomenės informavimo įstatymas // Ţin., 2000, Nr. 75-2272
Reklamos įstatymas // Ţin., 2000, Nr. 64-1937
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 822 Dėl Lietuvos Respublikos
konkurencijos tarybos nuostatų patvirtinimo // Ţin., 1999, Nr.62-2047
Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų kodeksas // Ţin., 1985, Nr. 1-1
Svarbiausieji Tarybos uţdaviniai:
vykdyti valstybinę konkurencijos politiką;
kontroliuoti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos
kainų įstatymo ir pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo;
koordinuoti valstybės pagalbos, kuriai taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės
(toliau vadinama – valstybės pagalba), klausimus.
Vykdydama pavestus uţdavinius, Taryba įgyvendina šias funkcijas:
pagal kompetenciją priima teisės aktus;
kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos laikosi Konkurencijos
įstatymo nustatytų reikalavimų;
nustato atitinkamos rinkos apibrėţimo bei dominuojančios padėties nustatymo kriterijus bei tvarką,
tiria ir apibrėţia atitinkamas rinkas, nustato ūkio subjektų rinkos dalį bei jų padėtį atitinkamoje
rinkoje;
duoda privalomus nurodymus ūkio subjektams, tarp jų komerciniams bankams ir kitoms kredito
įstaigoms bei valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, pateikti finansinius ir kitus
dokumentus, taip pat ir turinčius komercinių paslapčių, bei kitą informaciją, reikalingą rinkoms tirti
ar kitiems Tarybos uţdaviniams vykdyti;
164
kreipiasi į teismą, kad būtų apginti valstybės ir kitų asmenų šio įstatymo saugomi interesai;
tiria ir nagrinėja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo ir pagal kompetenciją kitų įstatymų
paţeidimus bei taiko paţeidėjams sankcijas įstatymų nustatytais atvejais bei tvarka;
duoda leidimą įvykdyti koncentraciją, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės
bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu trisdešimt
milijonų litų ir jeigu kiekvieno maţiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų
bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu penki
milijonai litų;
koordinuoja valstybės pagalbos klausimus;
kompetencijos ribose kontroliuoja kaip laikomasi Visuomenės informavimo įstatymo.
Įgyvendindama savo uţdavinius, Taryba turi teisę:
gauti iš ūkio subjektų (tarp jų iš komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų) bei valstybės valdymo ir
savivaldybių institucijų finansinius ir kitus dokumentus (iš jų ir turinčius komercinių paslapčių) bei
kitą informaciją, kurios reikia rinkai tirti tyrimams atlikti, valstybės pagalbos projektams vertinti ar
kitiems Konkurencijos tarybos uţdaviniams vykdyti;
kreiptis į teismą, kad būtų apginti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo saugomi valstybės
ir asmenų interesai;
įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį
ar pašalinančius paţeidimo pasekmes, įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar sudaryti sutartis,
taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
įpareigoti ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis, įvykdţiusius koncentraciją, dėl kurios buvo
sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ir dėl to itin sumaţinta konkurencija atitinkamoje
rinkoje, nepranešus Konkurencijos tarybai ar negavus Konkurencijos tarybos leidimo, taip pat šio
įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį
arba pašalinančius koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio
subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, reorganizuoti įmonę, nutraukti ar pakeisti sutartis, taip pat
nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
priimti sprendimą dėl reklamos pripaţinimo klaidinančia ar neleidţiama lyginamąja;
gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka
laikinai, kol bus priimtas galutinis Konkurencijos tarybos sprendimas, uţdrausti skleisti reklamą,
jeigu yra pakankamai duomenų, kad paskleista ar numatoma paskleisti reklama gali būti pripaţinta
klaidinančia ar neleidţiama lyginamąja ir padarytų kitiems asmenims ar visuomenės interesams
esminės ţalos ar susidarytų nepataisomos pasekmės;
įpareigoti reklaminės veiklos subjektus nutraukti klaidinančios ar neleidţiamos lyginamosios
reklamos naudojimą, nustatant šio įpareigojimo įvykdymo terminus ir sąlygas;
165
skirti reklaminės veiklos subjektams administracinę nuobaudą – įspėjimą, kad, per Konkurencijos
tarybos nustatytą laiką nenutraukus klaidinančios ar neleidţiamos lyginamosios reklamos
naudojimo, bus skiriamos 22 straipsnyje nustatytos baudos;
įpareigoti reklaminės veiklos subjektus, kurių reklama pripaţinta klaidinančia ar neleidţiama
lyginamąja, ją paneigti;
skirti ūkio subjektams įstatymuose nustatytas pinigines baudas.
Taryba tiria:
konkurenciją ribojančius susitarimus;
piktnaudţiavimą dominuojančia padėtimi;
koncentracijos vykdymą apie tai nepranešus ar negavus leidimo arba paţeidţiant nustatytas
koncentracijos vykdymo sąlygas ar įpareigojimus, taip pat koncentracijos tęsimą jos sustabdymo
laikotarpiu;
nesąţiningą konkurenciją Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais;
paţeidimus, kai nurodymai pateikti informaciją nevykdomi ar vykdomi ne laiku, pateikiama
neteisinga ar ne visa informacija, šio įstatymo numatytais atvejais informacija nepateikiama
nustatytu laiku, kliudoma Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams atlikti tyrimą arba
nevykdomos Konkurencijos tarybos nutarimais paskirtos sankcijos ar įpareigojimai, taip pat ūkio
subjektų prisiimti įsipareigojimai pagal šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turi teisę:
įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse;
perţiūrėti tyrimui reikalingus tikrinamo ūkio subjekto dokumentus, gauti jų kopijas ir išrašus,
susipaţinti su ūkio subjekto darbuotojų uţrašais, susijusiais su darbo veikla, taip pat juos bei
kompiuteriuose ir magnetinėse laikmenose esančią informaciją kopijuoti;
gauti ţodinius ir raštiškus paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų ūkio subjektų veikla,
reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimus į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines
patalpas;
gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamo ūkio subjekto ūkines operacijas iš
kitų ūkio subjektų, neatsiţvelgiant į jų pavaldumą, taip pat iš valstybės valdymo ir savivaldos
institucijų;
patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją) ir pagal tikrinimo medţiagą iš ekspertizės
įstaigų gauti išvadas;
paimti dokumentus ir daiktus, kurie tiriant bylą turi įrodomosios reikšmės;
neatidėliotinais atvejais, esant pakankamai duomenų apie Konkurencijos įstatymo paţeidimą,
siekdama išvengti esminės ţalos ar nepataisomų pasekmių ūkio subjektų ar visuomenės interesams,
Konkurencijos taryba turi teisę taikyti laikinojo pobūdţio priemones, būtinas Konkurencijos tarybos
galutiniam sprendimui įvykdyti (įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą; gavus Vilniaus
166
apygardos administracinio teismo teisėjo sankciją, įpareigoti ūkio subjektus atlikti tam tikrus
veiksmus, jeigu jų neatlikimas padarytų kitiems ūkio subjektams ar visuomenės interesams esminės
ţalos ar susidarytų nepataisomos pasekmės).
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas // Ţin., 1998, Nr. 112-3100
Lygių galimybių įstatymas // Ţin., 2003, Nr. 114-5115
Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų kodeksas // Ţin., 1985, Nr. 1-1
Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. lapkričio18 d. nutarimas Nr. IX-1827 Dėl Moterų ir vyrų lygių
galimybių kontrolieriaus tarnybos pavadinimo pakeitimo ir Lygių galimybių kontrolieriaus
tarnybos nuostatų patvirtinimo // Ţin., 2003, Nr. 111-4930
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba priţiūri, kaip įgyvendinamos Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje įtvirtintos lygios teisės ir vykdomi Moterų ir vyrų lygių galimybių ir Lygių
galimybių įstatymai.
Tarnybos funkcijos:
tiria skundus dėl diskriminacijos ir seksualinio priekabiavimo;
jeigu iš visuomenės informavimo priemonių ar kitokių šaltinių nustato lygių galimybių paţeidimo
poţymius, gali pradėti tyrimą savo iniciatyva;
kontroliuoja, kad visuomenės informavimo priemonėse nebūtų diskriminacinio pobūdţio skelbimų;
pagal kompetenciją nagrinėja administracinių teisės paţeidimų bylas ir skiria administracines
nuobaudas;
kontroliuoja, kaip Moterų ir vyrų lygių galimybių ir Lygių galimybių įstatymus įgyvendina visos
valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, švietimo, mokslo, studijų ir kitos institucijos bei
darbdaviai;
Tarnyba, vykdydama jai pavestus uţdavinius, turi teisę:
tikrinti, kaip lygias teises bei galimybes įgyvendina valstybės ir savivaldybių institucijos bei
įstaigos, švietimo, mokslo ir studijų institucijos bei darbdaviai;
reikalauti, kad būtų laikomasi draudimo nurodyti skelbimuose diskriminuojančio pobūdţio
reikalavimus;
pagal kompetenciją nagrinėti administracinių teisės paţeidimų bylas ir skirti administracines
nuobaudas;
reikalauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, įmonių, organizacijų nedelsiant pateikti
visą informaciją, dokumentus ir medţiagą, būtiną Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos
funkcijoms atlikti;
skundo tyrimo metu kreiptis į asmenį, kurio veiksmai nagrinėjami, ir reikalauti, kad šis per 10 dienų
pateiktų paaiškinimą;
167
stebėtojo teisėmis dalyvauti egzaminuojant ar konkursuose dėl darbo, taip pat egzaminų ar
priėmimo į švietimo įstaigas, mokslo ir studijų institucijas metu;
perduoti surinktus dokumentus ar turimą informaciją kompetentingoms institucijoms tirti ar
sprendimui priimti.
Ţurnalistų ir leidėjų etikos komisija
Visuomenės informavimo įstatymas // Ţin., 2000, Nr. 75-2272
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas // Ţin., 2002, Nr.
91-3890
Ţurnalistų ir leidėjų etikos komisija priţiūri, kaip viešosios informacijos rengėjai, platintojai,
ţurnalistai laikosi profesinės etikos normų.
Komisija atlieka šias funkcijas:
nagrinėja profesinės etikos paţeidimus, kuriuos padarė ţurnalistai, viešosios informacijos rengėjai
ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę;
priskiria spaudos leidinius, kino ir videofilmus, radijo ir televizijos programas ar laidas
pornografinio, erotinio ir (ar) smurtinio pobūdţio visuomenės informavimo priemonių kategorijai;
priţiūri, kaip viešosios informacijos rengėjai ir platintojai laikosi įstatymuose ir kituose teisės
aktuose nustatytų kino filmų, videofilmų bei videoprogramų viešo rodymo, tiraţavimo ir platinimo,
erotinio pobūdţio renginių viešo rodymo, erotinio bei smurtinio pobūdţio spaudinių platinimo
tvarkos reikalavimų;
priţiūri, kaip platinamoje viešoje informacijoje laikomasi įstatymų nuostatų, draudţiančių tautinės,
rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos kurstymą, šmeiţtą ir dezinformaciją;
pagal savo kompetenciją atsako uţ Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos
poveikio įstatymo įgyvendinimo prieţiūrą.
Ţurnalistų etikos inspektorius
Visuomenės informavimo įstatymas // Ţin., 2000, Nr. 75-2272
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas // Ţin., 2002, Nr.
91-3890
Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų kodeksas // Ţin., 1985, Nr. 1-1
Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. IX-2341 Dėl ţurnalistų etikos
inspektoriaus veiklos reglamento patvirtinimo // Valstybės ţinios, 2004 07 22, Nr. 113-4203
Ţurnalistų etikos inspektorius priţiūri, kaip įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo ir
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos.
Inspektorius atlieka šias funkcijas:
nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse paţeistos jų
garbės ir orumo;
168
nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą paţeidimo
visuomenės informavimo priemonėse;
vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi įstatymuose nustatytų visuomenės informavimo
principų, teikia valstybės institucijoms siūlymus jų įgyvendinimui tobulinti;
rūpinasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų
įgyvendinimu, priţiūri, kaip jų laikomasi, analizuoja šio įstatymo taikymą;
atsiţvelgdamas į savireguliacijos institucijų bei ekspertų išvadas, parengia neigiamą poveikį
nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos ţymėjimo, garso ir vaizdo priemonių
sistemą.
Inspektorius turi teisę:
įspėti viešosios informacijos rengėjus ir platintojus apie pastebėtus visuomenės informavimą
reglamentuojančių teisės aktų paţeidimus ir reikalauti juos pašalinti;
reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar platintojas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą
tikrovės neatitinkančią informaciją, ţeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo teisėtiems
interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją;
reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjai, platintojai, savininkai, ţurnalistai bei kiti asmenys
laikytųsi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo bei su juo
susijusių kitų teisės aktų nuostatų ir susitarimų;
kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas bei Ţurnalistų ir leidėjų etikos komisiją dėl
pastebėtų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų paţeidimų;
viešai paskelbti, kad konkretūs informacijos rengėjai, platintojai, jų savininkai, ţurnalistai ar kiti
asmenys nesilaiko Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo
nuostatų ar tarpusavio susitarimų;
administracine tvarka nubausti viešosios informacijos rengėjus, platintojus, jų savininkus,
ţurnalistus bei kitus asmenis uţ Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos
poveikio įstatymo ir kitų įstatymų paţeidimus;
kreiptis į atitinkamas institucijas, kad jos pagal savo kompetenciją Nepilnamečių apsaugos nuo
neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo paţeidėjams taikytų atsakomybės priemones;
esant nusikalstamų veikų, susijusių su Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos
poveikio įstatymo nuostatomis, poţymių, kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad būtų pradėtas
ikiteisminis tyrimas;
nemokamai gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir platintojų, valstybės ir savivaldybių institucijų
bei įstaigų, uţ šio Įstatymo nuostatų įgyvendinimo prieţiūrą atsakingų institucijų informaciją,
būtiną inspektoriaus funkcijoms atlikti.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas // Ţin., 2000, Nr. 41-1162
169
Loterijų įstatymas // Valstybės ţinios, 2003 07 23, Nr. 73-3341
Azartinių lošimų įstatymas // Ţin., 2001, Nr. 43-1495
Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų kodeksas // Ţin., 1985, Nr. 1-1
Tarnybos uţdaviniai:
Specialiųjų tyrimų tarnyba saugo ir gina asmenį, visuomenę, valstybę nuo korupcijos, vykdo
korupcijos prevenciją bei išaiškinimą.
Tarnybos funkcijos:
vykdo operatyvinę veiklą siekdama atskleisti korupcinio pobūdţio nusikalstamas veikas ir uţkirsti
joms kelią;
atlieka ikiteisminį tyrimą dėl korupcinio pobūdţio nusikalstamų veikų;
įgyvendina nusikalstamumo kontrolės ir prevencijos programas;
prieš išduodant licenciją organizuoti loterijas, teikia išvadas dėl loterijų organizatorių ir kitų
Loterijų įstatyme numatytų asmenų;
prieš išduodant licenciją organizuoti azartinius lošimus, teikia išvadą dėl licencijos išdavimo;
Tarnybos pareigūnų teisės:
tirdamas nusikalstamas veikas ar turėdamas pagrįstų duomenų, kad tokia veika yra rengiama,
daroma ar buvo padaryta, nekliudomai įeiti į visų nuosavybės formų ir rūšių įmonių, įstaigų,
organizacijų patalpas jų darbo metu, o ne darbo metu – su tos įmonės, įstaigos ar organizacijos
administracijos atstovu, savininku arba jo atstovu;
įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka jėga atidaryti patalpas ar transporto priemones;
persekiodamas asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką, kuris slepiasi nuo teisėsaugos
institucijų, taip pat siekdamas uţkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, stabdyti kelių transporto
priemones ir tikrinti vairuotojo, keleivių ar transporto priemonės dokumentus ir joje esančius
krovinius bei daiktus;
tirdamas nusikalstamas veikas ar turėdamas duomenų, kad tokia veika yra rengiama, daroma ar
buvo padaryta, tikrinti visų rūšių įmonių, įstaigų bei organizacijų ūkinę-finansinę ir kitokią veiklą;
surašyti administracinių teisės paţeidimų protokolus;
stabdyti ir tikrinti transporto priemones, nustatyta tvarka atlikti daiktų ar dokumentų poėmį.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija
Visuomenės informavimo įstatymas // Ţin., 2000, Nr. 75-2272
Elektroninių ryšių įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 69-2382
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas // Ţin., 2002, Nr.
91-3890
Komisijos funkcijos:
170
tvirtinti Strateginį planą pagal kurį skiriami ir naudojami Radijo daţniai (kanalai) radijo ir
televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)
Visuomenės informavimo įstatymo ir Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo
taisyklėse nustatyta tvarka skelbti ir vykdyti konkursus transliavimo, retransliavimo licencijoms
gauti, nustatyti šių konkursų ir licencijų sąlygas, išduoti licencijas;
kontroliuoti, kaip transliuotojai ir retransliuotojai laikosi prisiimtų įsipareigojimų, licencijų sąlygų ir
Komisijos priimtų sprendimų;
pagal savo kompetenciją vykdyti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos
poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimo prieţiūrą;
nustatyti įstatymų ir Europos Sąjungos reikalavimų programų sandarai ir turiniui, reklamos
transliavimui įgyvendinimo tvarką;
kontroliuoti, kaip transliuotojai laikosi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų dėl Europos
kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių masto transliuojamose programose, teisės rodyti
laidas apie visuomenei itin reikšmingus įvykius, šio įstatymo 39 straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatytų
reikalavimų televizijos reklamai, nuostatų dėl programų rėmimo;
kontroliuoti, kaip retransliuotojai laikosi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų dėl programų
retransliavimo;
pagal savo kompetenciją atsakyti uţ Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos
poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimo prieţiūrą;
kontroliuojant įstatymų, Komisijos sprendimų, reglamentuojančių transliuotojų bei retransliuotojų
veiklą, ir licencijų sąlygų laikymąsi, vykdyti transliuotojų ir retransliuotojų programų stebėseną
(monitoringą);
transliuotojams ir retransliuotojams, paţeidusiems šio įstatymo reikalavimus ar licencijų sąlygas,
nevykdantiems Komisijos priimtų sprendimų, įstatymų nustatyta tvarka taikyti šias nuobaudas:
įspėjimus, Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų kodekse numatytas pinigines
baudas, ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimą;
kreiptis dėl neteisėtos transliavimo ar retransliavimo veiklos nutraukimo;
kaupti informaciją apie transliuotojus, retransliuotojus ir bendruosius priėmimo tinklus, analizuoti
jų veiklą ir skelbti informaciją apie jų dalyvius, rengti informacinę bei metodinę medţiagą šiais
klausimais;
nustatyti transliuojamų ir (ar) retransliuojamų programų kodavimo tvarką;
Komisija turi teisę:
neatlygintinai gauti iš transliuotojų ir retransliuotojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei
įstaigų, kitų juridinių asmenų informaciją, būtiną Komisijos funkcijoms atlikti;
pardavus ar kitaip perleidus ne maţiau kaip 10 procentų transliuotojo ar retransliuotojo akcijų
(dalių, pajų), ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nuosavybės teisių perėjimo gauti apie tai informaciją
iš licencijos turėtojo;
171
atsiţvelgdama į tautinių maţumų, gyvenančių transliuojamų programų aprėpties zonoje, poreikius,
gali licencijos sąlygose nustatyti, kokią transliuojamų ir (ar) retransliuojamų programų ar laidų dalį
turi sudaryti programos ar laidos tautinių maţumų kalbomis.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierius
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas // Ţin., 1996, Nr. 33-807
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas // Ţin., 2000, Nr. 50-1432
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas // Ţin., 2002, Nr.
91-3890
Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų kodeksas // Ţin., 1985, Nr. 1-1
Kontrolieriaus uţdaviniai:
pagal savo kompetenciją atsako uţ vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės
aktų vykdymo kontrolę ir prieţiūrą;
Kontrolieriaus funkcijos:
tiria fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir jų
pareigūnų, nevalstybinių institucijų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, įmonių, neturinčių juridinio
asmens teisių, veiksmų ar neveikimo, dėl kurių paţeidţiamos ar gali būti paţeistos vaiko teisės ar jo
teisėti interesai, bei priima vieną iš sprendimų, numatytų šio įstatymo 25 straipsnyje;
kontroliuoja, kaip yra įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimo ratifikuotų
konvencijų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių ir jo
teisėtų interesų apsaugą, nuostatos Lietuvoje;
priţiūri ir kontroliuoja institucijų, susijusių su vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsauga, veiklą, dėl
kurios paţeidţiamos ar gali būti paţeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai;
Kontrolieriaus teisės:
nekliudomas įeiti į valstybės ir savivaldybių institucijas ar įstaigas, nevalstybines vaikų įstaigas ir
susipaţinti su jų veikla;
reikalauti ir gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų, nevalstybinių institucijų bei kitų
fizinių ir juridinių asmenų, įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, susijusių su vaiko teisių ir jo
teisėtų interesų apsauga, informaciją, paaiškinimus, protokolus bei kitus dokumentus, kurie jam
reikalingi vykdant šio įstatymo nustatytas pareigas;
surašyti administracinio teisės paţeidimo protokolą dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus
reikalavimų nevykdymo;
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Valstybės saugumo departamento įstatymas // Ţin., 1994, Nr. 11-163
Vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių ţymėjimo ţenklų gamybos įstatymas //
Ţin., 2003, Nr. 61-2758
172
Loterijų įstatymas // Ţin., 2003, Nr. 73-3341
Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas // Ţin., 2003, Nr. 17-701
Branduolinės energijos įstatymas // Ţin., 1996, Nr. 119-2771
Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 53-1790
Pinigų plovimo prevencijos įstatymas // Ţin., 2003, Nr. 117-5318
Azartinių lošimų įstatymas // Ţin., 2001, Nr. 43-1495
Draudimo įstatymas // Ţin., 2003, Nr. 94-4246
Aviacijos įstatymas // Ţin., 2000, Nr. 94-2918
Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų kodeksas // Ţin., 1985, Nr. 1-1
Saugumo departamento uţdaviniai:
laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, jos suverenitetui, teritorijos
neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir
ekonominei galiai, uţkirsti kelią šioms veikoms atsirasti, šalinti jų atsiradimo prieţastis bei sąlygas
ir kovoti su jomis įstatymų nustatyta tvarka.
Saugumo departamento funkcijos:
išduoda vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių ţymėjimo ţenklų gamintojo
darbuotojams leidimus dirbti ar susipaţinti su įslaptinta informacija (jeigu gamyba uţsiimančio ūkio
subjekto licencijuojama veikla susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu);
duoda sutikimą išduoti licenciją gaminti civilines pirotechnikos priemones;
duoda išvadą dėl licencijos organizuoti lošimus išdavimo;
kilus įtarimui, jog draudimo įstaigos įstatinis kapitalas, organizacinis fondas ir (ar) minimalus
garantinis fondas gali būti apmokėti pinigais, kurių kilmė neteisėta, teikia išvadą apie šių pinigų
kilmę;
kilus įtarimui, jog draudimo įmonės akcijos gali būti apmokėtos pinigais, kurių kilmė nėra teisėta,
teikia išvadą apie šių pinigų kilmę;
kilus įtarimui, jog uţsienio valstybės draudimo įmonės indėlis ar jos filialo garantinis fondas gali
būti apmokėti pinigais, kurių kilmė nėra teisėta, teikia išvadą apie šių pinigų kilmę;
prieš išduodant licenciją, teikia išvadą dėl loterijų organizatorių;
vykdo teroro aktų ir kitokio pobūdţio nusikalstamų veikų, siekiančių pakenkti valstybės saugumo
interesams branduolinės energetikos objektuose, jų aplinkoje, branduolinių ir radioaktyviųjų
medţiagų transportavimo keliuose, prevenciją;
sprendţia apie asmenų, įdarbinamų ir dirbančių branduolinės energetikos objektuose ar skiriamų
transportuoti branduolines ir radioaktyviąsias medţiagas, patikimumą;
173
kontroliuoja atominės elektrinės ir kitų branduolinės energetikos objektų fizinės saugos efektyvumą
bei pasirengimą ekstremalioms situacijoms;
teikia išvadą dėl branduolinės energetikos objekto statybos ar rekonstravimo projekto
kontroliuoja ir priţiūri branduolinės energetikos objektų statybą ar rekonstravimą;
teikia skirti ir atleisti branduolinės energetikos objektą eksploatuojančios organizacijos vadovo
pavaduotoją saugos reţimui;
gauna derinimui kandidatūras darbui branduolinės energetikos objektuose;
prieš priimant į darbą naują darbuotoją, kurio darbas tiesiogiai susijęs su šiame Sprogmenų
apyvartos kontrolės įstatyme numatyta licencijuojama veikla, gauti informaciją apie pretendentą ir
patikrinti, ar nėra aplinkybių, dėl kurių darbuotojas negalėtų dirbti su licencijuojama veikla
susijusio darbo;
gauna derinimui medţiagą dėl licencijų verstis sprogmenų gamyba išdavimo;
pagal savo kompetenciją vykdo sprogmenų apyvartos valstybinę kontrolę;
savarankiškai arba kartu su kitomis įgaliotomis valstybės ar savivaldybių institucijomis ar
įstaigomis rengia ir įgyvendina priemones valstybei pavojingoms veikoms uţkirsti energetikos,
svarbiausių komunikacijų, ryšių bei kituose strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiuose
objektuose;
tiria Saugumo departamento kompetencijai priskirtus nusikaltimus ir kitus teisės paţeidimus, vykdo
asmenų, įtariamų padarius tokius teisės paţeidimus, paiešką;
tiria asmenų veikas, dėl kurių gali būti padaryta arba daroma ţala valstybės saugumui, jos
ekonominiams ir strateginiams interesams;
išduoda išankstinį raštišką pritarimą priimant aviacijos saugumą uţtikrinančius darbuotojus;
organizuoja ir uţtikrina techninę vyriausybinio ryšio apsaugą.
Saugumo departamento pareigūnų teisės:
vykdyti operatyvinę veiklą, numatytą Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme,
naudodamiesi operatyvinės veiklos subjektams suteiktomis teisėmis;
kartu su vidaus reikalų ir krašto apsaugos sistemų padaliniais ir kitomis įgaliotomis valstybės ar
savivaldybių institucijomis ar įstaigomis įgyvendinti bendras valstybės saugumą uţtikrinančias
priemones;
tirti Saugumo departamento kompetencijai priskirtus nusikaltimus bei kitus teisės paţeidimus;
centrinio aparato valdybos, skyriaus ar teritorinės įstaigos vadovo raštišku reikalavimu
neatlygintinai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, visų rūšių įmonių, įstaigų ir organizacijų
bet kokiu būdu fiksuotą, tyrimui reikalingą informaciją;
174
neatidėliotinais atvejais įstatymų nustatyta tvarka netrukdomai patekti į juridiniams asmenims,
asmenims, neturintiems juridinio asmens teisių, bei fiziniams asmenims priklausančias teritorijas,
patalpas ir transporto priemones, taip pat pasinaudoti šių asmenų transporto ar ryšio priemonėmis.
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas // Ţin., 2002, Nr. 68-2774
Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas //
Ţin., 2004, Nr. 135-4894
Prezidento rinkimų įstatymas // Ţin., 1993, Nr. 2-29
Seimo rinkimų įstatymas // Ţin., 2000, Nr. 59-1760
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas // Ţin., 2003, Nr. 115-5192
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas // Ţin., 1999, Nr. 93-2710
Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų kodeksas // Ţin., 1985, Nr. 1-1
Vyriausioji rinkimų komisija yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta nuolatinė
aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija.
Vyriausiosios rinkimų komisijos uţdaviniai yra:
organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų
rinkimus (toliau – rinkimai) ir referendumus;
uţtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir
įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais;
garantuoti vienodą rinkimų ir Referendumo įstatymų taikymą visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje;
įstatymų nustatyta tvarka ir formomis kontroliuoti politinių partijų ir politinių organizacijų (toliau –
partijų), politinių kampanijų finansavimą.
Įgyvendindama uţdavinius, Vyriausioji rinkimų komisija:
įstatymų nustatyta tvarka sprendţia visus ginčus dėl rinkimų ir referendumo agitacijos;
nustato mokamos agitacijos visuomenės informavimo priemonėse ţymėjimo tvarką nurodant lėšų
šaltinį arba tai, kad rinkimų agitacija skelbiama nemokamai per televiziją ir radiją;
priţiūri, kaip vykdomi rinkimų bei Referendumo įstatymai.
Įgyvendindama įstatymuose nustatytas funkcijas, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę:
gauti iš visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat kitų įstaigų, įmonių ir
organizacijų, rinkimų ir referendumo komisijų duomenis ir dokumentus, reikalingus Vyriausiosios
rinkimų komisijos funkcijoms atlikti;
reikalauti iš visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat kitų įstaigų, įmonių ir
organizacijų, rinkimų ir referendumo komisijų, kad būtų pašalinti rinkimų ir Referendumo įstatymų
175
bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių rinkimų ir referendumo organizavimą bei vykdymą,
paţeidimai;
iš viešosios informacijos rengėjų ir platintojų, pasirinkusių kurį valstybės politiką ar politikus, kurią
politinę partiją, kurį kandidatą ar kandidatus, kandidatų sąrašą ar kandidatų sąrašus, referendumo
iniciatorius ar oponentus remia, gauti informaciją apie tokį pasirinkimą. Tik po to viešosios
informacijos rengėjai ir platintojai gali skelbti politinę reklamą nemokamai;
gauti viešosios informacijos rengėjo ar platintojo deklaraciją: likus 10 dienų iki rinkimų ar
referendumo dienos (likus 5 dienoms – jeigu vyksta pakartotinis balsavimas) ir po rinkimų rezultatų
nustatymo praėjus 25 dienoms;
jeigu kandidatas laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji
nebuvo paskelbta, priimti sprendimą kandidato atsakomąją nuomonę skelbti per Lietuvos
nacionalinį radiją ar televiziją ir uţ tai apmokėti pagal reklamos skelbimų įkainius, o iš visuomenės
informavimo priemonės išieškoti dvigubą šio paskelbimo kainą;
jeigu kompromituojanti medţiaga apie kandidatą buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji pagal šį
įstatymą negali būti skelbiama, priimti sprendimą kandidato atsakomąją nuomonę skelbti per
Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir uţ tai apmokėti pagal reklamos skelbimų įkainius, o iš
visuomenės informavimo priemonės išieškoti dvigubą šio paskelbimo kainą;
surašyti administracinių teisės paţeidimų protokolus.
Lietuvos Respublikos Seimas
Lietuvos Respublikos Konstitucija
Bendros (plačiausios) kompetencijos institucija.
Pagrindiniai Seimo įgaliojimai:
vykdo aukščiausią suverenią galią, kurią riboja tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įvardintos
išimtinės kitų institucijų galios.
Vyriausybė
Lietuvos Respublikos Konstitucija
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas // Ţin., 1998, Nr. 41(1)-1131
Bendros (plačiausios) kompetencijos institucija.
Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai:
saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto
reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;
vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų bei ilgalaikių valstybinių programų įgyvendinimo,
taip pat Respublikos Prezidento dekretus, įgyvendina Vyriausybės programą, kuriai pritarė Seimas,
tvirtina šios programos įgyvendinimo programas ir norminių teisės aktų koncepcijas;
Krizių prevencijos komitetas
176
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 19 Dėl Krizių prevencijos
komiteto sudarymo ir jo nuostatų patvirtinimo // Ţin., 2002, Nr. 4-103
Funkcijos:
vertina valstybės institucijų ir įstaigų pateiktos informacijos apie rizikos veiksnius ir grėsmes
patikimumą, pasirengimą veiksmams esant krizinei situacijai ir imasi priemonių šiam pasirengimui
gerinti;
nagrinėja krizių prevencijos ekspertų grupės parengtas išvadas ir pasiūlymus, parengtų valstybės
institucijoms ir įstaigoms krizių prevencijos rekomendacijų projektus;
svarsto ir priima sprendimus dėl krizių prevencijos organizavimo, nagrinėja pasiūlymus dėl
materialinių išteklių naudojimo esant krizinei situacijai;
Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu papildomai analizuoja
krizinius reiškinius ir situacijas;
Komitetas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės institucijų ir įstaigų,
ūkio subjektų išsamią informaciją apie turimas pajėgas ir išteklius, kurių reikia krizinėms
situacijoms įveikti.
Lietuvos valstybinė veterinarijos preparatų inspekcija
Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. sausio 3 d.
įsakymas Nr. B1-2 Dėl Lietuvos valstybinės veterinarijos preparatų inspekcijos nuostatų
patvirtinimo // Ţin., 2005, Nr. 5-146
Svarbiausieji Inspekcijos uţdaviniai:
uţtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje būtų naudojami kokybiški, efektyvūs ir saugūs veterinariniai
vaistai bei veterinarinės paskirties biocidai (toliau – veterinariniai preparatai);
uţtikrinti veiksmingą veterinarinių preparatų kontrolę bandymo, gamybos, platinimo ir naudojimo
etapais;
saugoti veterinarinių preparatų naudotojų ir maisto produktų vartotojų interesus, uţtikrinant, kad į
šalies rinką ir eksportui tiekiami veterinariniai preparatai atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymais ir
kitais teisės aktais įteisintus veterinarinių preparatų kokybės, saugumo, ţenklinimo ir kitus
privalomuosius reikalavimus;
uţtikrinti, kad ūkio subjektų gaminamos, tiekiamos į rinką ir naudojamos pašarinės ţaliavos,
kombinuotieji pašarai, pašarai, skirti konkretiems gyvūnų mitybos tikslams, baltymingos pašarinės
medţiagos ir nebaltyminės azotinės ţaliavos bei pašarų priedai ir iš jų pagaminti premiksai,
vaistiniai pašarai (toliau – pašarai) atitiktų jiems nustatytų teisės aktų reikalavimus, būtų saugūs
gyvūnų bei ţmonių sveikatai ir nekenksmingi aplinkai;
Inspekcija, įgyvendindama jai pavestus uţdavinius, atlieka šias funkcijas:
tikrina veterinarinių preparatų bandymą, gamybą, platinimą ir naudojimą;
tikrina pašarų gamybą, laikymą, veţimą, tiekimą, naudojimą ir importą, eksportą;
177
tikrina veterinarinių vaistų reklamą;
vykdo Lietuvoje, Europos Sąjungoje ir kitose valstybėse pagamintų veterinarinių preparatų pirminį
registravimą (nacionalinį ir pagal savitarpio pripaţinimo procedūras), perregistravimą ir keitimus
(toliau – registravimas);
vykdo registruoti pateiktų veterinarinių preparatų dokumentų ekspertizę;
vykdo Europos vaistų agentūros pavedimu centralizuota procedūra registruojamų veterinarinių
vaistų dokumentų įvertinimą bei derinimą;
vykdo Veterinarinių vaistų registro tvarkymą, uţtikrina registruojamų veterinarinių preparatų
dokumentų konfidencialumą ir saugumą archyve, prireikus Veterinarinių preparatų komisijos
siūlymu stabdo veterinarinių preparatų registraciją;
vykdo Lietuvos Respublikoje ir uţsienyje pagamintų veterinarinių preparatų kokybės kontrolę;
vykdo įmonių, gaminančių veterinarinius vaistus, veiklos atitikties veterinarinių vaistų geros
gamybos taisyklėms vertinimą;
vykdo pašarų gamybos įmonių, norinčių gaminti ir tiekti vaistinius pašarus, vertinimą;
vykdo pašarų gamybos, laikymo, veţimo, tiekimo ir naudojimo kontrolę;
gavusi informacijos apie neigiamą tyrimo rezultatą vykdant kenksmingų medţiagų likučių
stebėseną gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose – pašarų ir veterinarinių vaistų gamintojų bei
tiekėjų tikrinimus, kartu su teritorine valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba – vykdo privačių
veterinarijos gydytojų, laikymo vietų tikrinimus;
gavusi informacijos apie neigiamą tyrimo rezultatą vykdant valstybinę pašarų stebėseną vykdo
pašarų gamintojų, tiekėjų, naudotojų tikrinimus;
išduoda veterinarinių preparatų registracijos liudijimus;
išduoda paţymas apie patalpų ir įrengimų tinkamumą uţsiimti farmacine veikla veterinarijoje;
išduoda leidimus importuoti veterinarinius vaistus;
išduoda geros gamybos praktikos paţymėjimus veterinarinius vaistus gaminančioms įmonėms;
išduoda leidimus įveţti ir naudoti Lietuvos Respublikoje neregistruotus veterinarinius vaistus pagal
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytą tvarką;
renka duomenis apie Lietuvos Respublikos įmones, uţsiimančias farmacine veikla veterinarijoje ir
pašarų gamyba bei tiekimu, ir juos analizuoja;
renka informaciją apie mikroorganizmų atsparumą antimikrobinėms medţiagoms;
renka informaciją apie registruotus veterinarinės paskirties biocidus;
renka informaciją apie pastebėtą nepageidaujamą pašalinį, neefektyvų ar kitokį veterinarinių vaistų
poveikį, analizuoja gautą informaciją;
renka duomenis apie atliktus pašarų stebėsenos ir valstybinės kontrolės tyrimų rezultatus ir juos
analizuoja;
178
Inspekcija, vykdydama savo funkcijas, turi teisę:
netrukdomai kontroliuoti veterinarinių preparatų bandymą, gamybą, platinimą ir naudojimą, imti
veterinarinių preparatų mėginius;
gauti iš ūkio subjektų normatyvinius dokumentus, statistinius duomenis ir kitą informaciją apie
tikrinamus veterinarinius preparatus;
nevarţomai patekti į ūkio subjektų, gaminančių, laikančių, tiekiančių ir naudojančių pašarus,
patalpas, imti pašarų mėginius tyrimams;
gauti iš pašarus gaminančių, laikančių, veţančių, naudojančių, tiekiančių ūkio subjektų visus pašarų
kokybės valstybinei kontrolei reikalingus dokumentus ir duomenis;
uţdrausti veterinarinių preparatų, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų, gamybą, platinimą ir
naudojimą;
uţdrausti įveţti ir naudoti veterinarinius preparatus, jeigu jie yra kenksmingi gyvūnams ir tiesiogiai
arba netiesiogiai gali pakenkti ţmonių sveikatai;
sustabdyti ar uţdrausti nesaugių pašarų gamybą, tiekimą bei naudojimą;
suderinusi su Veterinarinių preparatų komisija, išbraukti iš Veterinarinių vaistų registro
neefektyvius, nekokybiškus ir nesaugius veterinarinius preparatus;
įstatymų nustatyta tvarka skirti arba siūlyti skirti administracines nuobaudas pareigūnams ir
asmenims uţ Farmacinės veiklos įstatymo ir Pašarų įstatymo paţeidimus;
įstatymų numatyta tvarka siūlyti sustabdyti ar panaikinti ūkio subjekto patvirtinimą ar registraciją;
įstatymų nustatyta tvarka uţ farmacinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų paţeidimus,
nekokybiškus veterinarinius vaistus siūlyti sustabdyti arba panaikinti licencijos verstis farmacine
veikla veterinarijoje galiojimą.
Nacionalinė sveikatos taryba
Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. sausio15 d. nutarimas Nr. VIII-612 Dėl Nacionalinės sveikatos
tarybos nuostatų patvirtinimo // Ţin., 1998, Nr. 7-136
Pagrindiniai Tarybos uţdaviniai:
stiprinti visuomenės sveikatą ir uţtikrinti visuomenės dalyvavimą sprendţiant sveikatos problemas
bei koordinuoti visuomeninių organizacijų, valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą
šiais klausimais, analizuoti sveikatinimo procesus ir atlikti jų ekspertizę, dalyvauti formuojant
sveikatos politiką ir prioritetus, teikti išvadas ir pasiūlymus dėl gyvensenos, aplinkos ir sveikatos
prieţiūros tarnybų veiklos gerinimo.
Taryba, vykdydama pagrindinius uţdavinius:
koordinuoja valstybės mastu: sveikatos ugdymo politiką, alkoholio kontrolės politiką, tabako
kontrolės politiką, narkotikų kontrolės politiką, visuomenės sveikatos saugos politiką, ligų
profilaktikos ir kontrolės politiką.
179
Taryba, vykdydama jai pavestus uţdavinius, turi teisę:
gauti iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, apskričių administracijos, vykdomųjų savivaldybių
institucijų, įmonių, įstaigų ir visuomeninių organizacijų teisės aktų, programų projektus ir kitą
informaciją, reikalingą Tarybos funkcijoms vykdyti.
Valstybinė kultūros paveldo komisija
Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 153-5572
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 153-5571
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas // Ţin., 1996, Nr. 14-352
Komisijos uţdaviniai:
svarstyti ir aprobuoti siūlymus kultūros paveldo vertybes paskelbti kultūros paminklais ar panaikinti
jų apsaugą;
svarstyti ir aprobuoti siūlymus kilnojamąsias kultūros vertybes įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir
išbraukti iš jo.
Komisija turi teisę:
gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, kultūros paveldo objektų valdytojų, kitų fizinių ir
juridinių asmenų informaciją apie kultūros paveldą;
lankyti, apţiūrėti, fiksuoti kultūros vertybes ir daiktus, kurie gali turėti vertingųjų savybių;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė
Valstybės kontrolės įstatymas // Ţin., 2001, Nr. 112-4070
Mokslo ir studijų įstatymas // Ţin., 2002, Nr. 68-2758
Sveikatos prieţiūros įstaigų įstatymas // Ţin., 1998, Nr. 109-2995
Pagrindiniai Valstybės kontrolės uţdaviniai yra:
priţiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas
valstybės biudţetas;
skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės
sistemai bei į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui.
Valstybės kontrolės kompetencija:
Valstybės kontrolė, priţiūrėdama, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir
kaip vykdomas valstybės biudţetas, audituoja:
valstybės piniginių išteklių naudojimą;
valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo;
atitinkamas lėšų valdymo institucijas ir paramos gavėjus, kaip naudojamos Lietuvos Respublikoje
gautos Europos Sąjungos lėšos ir kaip vykdomos programos, kuriose dalyvauja Lietuva.
180
Valstybinio audito subjektai yra:
visų rūšių įmonės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos suteikia ne maţiau kaip
1/2 balsų;
įmonės ir kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės ar savivaldybės institucija suteikė lėšų arba
perdavė turto.
Valstybės kontrolės teisės:
Valstybės kontrolės pareigūnai, įgalioti atlikti valstybinį auditą, turi teisę laisvai patekti į patalpas,
gauti dokumentus, tikrinti informacijos šaltinius ir gauti duomenis, įskaitant informaciją
elektroniniu ryšiu, taip pat susitikti su audituojamo subjekto vadovais ir darbuotojais bei gauti jų
raštiškus paaiškinimus;
reikalauti sudaryti tinkamas darbo sąlygas Valstybės kontrolės pareigūnams valstybiniam auditui
atlikti.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymas // Ţin., 2001, Nr. 102-3628
Švietimo įstatymas // Ţin., 2003, Nr. 63-2853
Komisijos uţdaviniai:
sprendţia Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus;
nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendţia lietuvių kalbos norminimo ir kodifikavimo
klausimus;
vertina ir tvirtina svarbiausius norminamuosius kalbos veikalus (ţodynus, ţinynus, vadovus,
vadovėlius);
rūpinasi lietuvių kalbos diegimu į informacijos technologijas;
rūpinasi svetimybių keitimu lietuviškais atitikmenimis, tarmių ir etninių vietovardţių išsaugojimu,
tvirtina lietuvių, latvių, prūsų ir kitų baltų etninių ţemių lietuviškų tradicinių vietovardţių sąrašą ir
nustato tradicinių vietovardţių vartojimo Lietuvos Respublikoje tvarką;
rūpinasi visuomenės kalbos kultūra – kalbos būkle švietimo įstaigose, visuomenės informavimo
priemonėse (ţiniasklaidoje), leidyboje, mokslo veikloje, viešajame gyvenime ir kitose srityse.
Kalbos komisija turi teisę:
iš valstybės ir savivaldybių institucijų, visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įstaigų, įmonių ir
organizacijų gauti ir rinkti informaciją apie lietuvių kalbos būklę ir vartojimą;
nustatyti mokyklų pavadinimų sudarymo ir rašymo taisykles;
priimti nutarimus, kurie yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visoms Lietuvos
Respublikoje veikiančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms.
Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija
181
Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymas // Ţin., 2001, Nr. 111-4027
Valstybinės kalbos įstatymas // Ţin., 1995, Nr. 15-344
Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų kodeksas // Ţin., 1985, Nr. 1-1
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 223 Dėl valstybinės kalbos
inspekcijos nuostatų patvirtinimo // Ţin., 2002, Nr. 17-670
Inspekcijos uţdaviniai:
kontroliuoti, kaip valstybės ir savivaldybių institucijose, visose Lietuvos Respublikoje veikiančiose
įstaigose, įmonėse ir organizacijose laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių
kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės norminių aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo bei
taisyklingumo reikalavimus.
Įgyvendindama jai pavestus uţdavinius, Inspekcija atlieka šias funkcijas:
nagrinėja jos įgaliojimų sričiai priskirtas administracinių teisės paţeidimų bylas;
imasi priemonių, kad būtų išvengta Valstybinės kalbos įstatymo paţeidimų;
Inspekcijos teisės:
tikrinti, ar Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos
raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius ir techninius dokumentus tvarko valstybine kalba;
ar šiuose dokumentuose laikomasi teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos taisyklingumo
reikalavimus;
tikrinti, ar Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės ir
organizacijos tarp savęs susirašinėja valstybine kalba;
tikrinti, ar ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos, prekybos ir kitų gyventojų
aptarnavimo įstaigų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai, moka valstybinę kalbą pagal Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas;
tikrinti, ar valstybės ir savivaldybių institucijų, Lietuvos Respublikoje veikiančių įstaigų, įmonių ir
organizacijų vadovai, iš jų policijos ir teisėsaugos tarnybų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės
apsaugos, prekybos ir kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai, uţtikrina gyventojų aptarnavimą
valstybine kalba;
tikrinti, ar Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų sandoriai sudaryti valstybine kalba;
tikrinti, ar oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų, Lietuvos Respublikoje veikiančių įstaigų,
įmonių ir organizacijų renginiai (sesijos, suvaţiavimai, susirinkimai, posėdţiai, pasitarimai ir kt.)
vyksta valstybine kalba (išskyrus įstatymų nustatytus atvejus), ar verčiama į valstybinę kalbą, jeigu
kalbėtojas vartoja kitą kalbą;
tikrinti, ar Lietuvoje viešai demonstruojamos audiovizualinės programos, kino filmai verčiami į
valstybinę kalbą arba rodomi su lietuviškais subtitrais (išskyrus įstatymų nustatytus atvejus);
tikrinti, ar Lietuvos visuomenės informavimo priemonės (spauda, televizija, radijas ir kt.), knygų ir
kitų leidinių leidėjai laikosi taisyklingos lietuvių kalbos normų;
182
tikrinti, ar taisyklinga Lietuvos Respublikos teisės aktų kalba;
tikrinti, kaip laikomasi valstybinės kalbos taisyklingumo reikalavimų reklamoje;
tikrinti, ar viešojoje kalboje vartojamos oficialios, sunormintos Lietuvos vietovardţių lytys; ar
vietovardţius perrašant tautinių maţumų kalbų rašmenimis neiškraipomos autentiškos jų lytys;
tikrinti, ar Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi
pagal lietuvių kalbos normas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintas taisykles;
tikrinti, ar viešieji uţrašai yra valstybine kalba; ar jie taisyklingi, ar valstybinė kalba vartojama
Lietuvos Respublikos įstaigų, įmonių ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų
blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose uţrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų
pavadinimuose, aprašuose;
tikrinti, ar vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos garantuoja galimybę išmokti valstybinę kalbą
valstybės nustatyta tvarka;
gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įstaigų, įmonių
ir organizacijų duomenis ir dokumentus, kurių reikia Inspekcijos funkcijoms atlikti;
reikalauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių,
įstaigų ir organizacijų paaiškinimų dėl Valstybinės kalbos įstatymo, kitų teisės norminių aktų,
nustatančių valstybinės kalbos vartojimą ir jos taisyklingumą, paţeidimų, taip pat dėl teisėtų Kalbos
inspekcijos nurodymų nevykdymo;
reikalauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių,
įstaigų ir organizacijų, kad būtų pašalinti Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų teisės norminių aktų,
nustatančių valstybinės kalbos vartojimą ir jos taisyklingumą, paţeidimai;
teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms, visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms įmonėms,
įstaigoms ir organizacijoms privalomus nurodymus valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo
klausimais;
įstatymų nustatytais atvejais surašyti administracinių teisės paţeidimų protokolus;
nagrinėti administracinių teisės paţeidimų bylas ir taikyti administracines nuobaudas.
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Mokesčių administravimo įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 63-2243
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimas Nr. 1119 Dėl Mokestinių ginčų
komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų patvirtinimo // Ţin., 2004, nr. 136-4946
Komisija nagrinėja mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių
administratoriaus.
Komisija, vykdydama savo funkcijas, turi teisę:
gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų asmenų informaciją, susijusią su nagrinėjamu
mokesčių mokėtojo skundu;
183
patvirtina, panaikina, iš dalies patvirtina arba iš dalies panaikina, pakeičia centrinio mokesčių
administratoriaus sprendimą arba perduoda skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš
naujo;
Praėjus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytiems sprendimo dėl
mokestinio ginčo apskundimo terminams, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių
ginčų komisijos priimtą sprendimą privalo vykdyti ginčo šalys, taip pat su ginču susiję tretieji
asmenys.
Narkotikų kontrolės departamentas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 1478 Dėl Narkotikų
kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų patvirtinimo // Ţin.,
2003,Nr. 113-5070
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 221 Dėl 2004 m. vasario 11 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 273/2004 dėl narkotinių ir psichotropinių
medţiagų pirmtakų (prekursorių), 2004 m. gruodţio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 111/2005,
nustatančio prekybos narkotinių ir psichotropinių medţiagų pirmtakais (prekursoriais) tarp
Bendrijos ir trečiųjų šalių stebėsenos taisykles, 2005 m. liepos 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr.
1277/2005, nustatančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 273/2004 dėl
narkotinių medţiagų pirmtakų (prekursorių) ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 111/2005, nustatančio
prekybos narkotinių ir psichotropinių medţiagų pirmtakais (prekursoriais) tarp Bendrijos ir
trečiųjų šalių stebėsenos taisykles, įgyvendinimo taisykles, nuostatų įgyvendinimo // Valstybės
ţinios, 2006 03 14, Nr. 29-985
Departamentas, vykdydamas savo uţdavinius, atlieka šias funkcijas:
organizuoja narkotinių ir psichotropinių medţiagų vartojimo paplitimo stebėjimą, kaupia,
analizuoja ir teikia suinteresuotoms institucijoms informaciją apie narkomanijos prevencijos ir
narkotikų kontrolės priemonių įgyvendinimą, tendencijas šalyje ir uţsienyje, narkotinių ir
psichotropinių medţiagų vartojimo padarinius, rengia metodines rekomendacijas;
išduoda licencijas ir specialiąsias licencijas, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą
ir galiojimą, registruoja ir tikslina specialiąsias licencijas, vadovaudamasis Reglamentu (EB)
Nr. 273/2004, Reglamentu (EB) Nr. 111/2005, Reglamentu (EB) Nr. 1277/2005, 2004 m. vasario
11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 273/2004 dėl narkotinių ir
psichotropinių medţiagų pirmtakų (prekursorių), 2004 m. gruodţio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.
111/2005, nustatančio prekybos narkotinių ir psichotropinių medţiagų pirmtakais (prekursoriais)
tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių stebėsenos taisykles, ir 2005 m. liepos 27 d. Komisijos reglamento
(EB) Nr. 1277/2005, nustatančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 273/2004 dėl
narkotinių medţiagų pirmtakų (prekursorių) ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 111/2005, nustatančio
prekybos narkotinių ir psichotropinių medţiagų pirmtakais (prekursoriais) tarp Bendrijos ir trečiųjų
šalių stebėsenos taisykles, įgyvendinimo taisykles, nuostatų įgyvendinimo taisyklėmis ir kitais teisės
aktais.
184
vykdo narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės politikos priemonių įgyvendinimo
stebėseną.
Departamentas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, turi teisę:
nemokamai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, viešųjų įstaigų bei organizacijų,
ūkio subjektų informaciją Narkotikų kontrolės departamento kompetencijai priskirtais klausimais.
Viešųjų pirkimų tarnyba
Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų kodeksas // Ţin., 1985, Nr. 1-1
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas // Ţin., 2006, Nr. 4-102.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 30 d. nutarimas Nr. 92 Dėl Lietuvos Respublikos
viešųjų pirkimų įstatymo įgyvendinimo // Valstybės ţinios, 2006 01 31, Nr. 13-460
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodţio 21 d. nutarimas Nr. 1560 Dėl Viešųjų pirkimų
tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų patvirtinimo // Ţin., 2003, Nr. 26-1040
Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Tarnyba) yra Lietuvos
Respublikos Vyriausybės įstaiga, įgyvendinanti viešųjų pirkimų politiką ir priţiūrinti, kaip
laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Įstatymo) ir su jo įgyvendinimu susijusių
teisės aktų.
Svarbiausieji Tarnybos uţdaviniai:
įgyvendinti viešųjų pirkimų politiką;
priţiūrėti, kaip laikomasi Įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų.
Įgyvendindama jai pavestus uţdavinius, Tarnyba atlieka šias funkcijas:
pagal kompetenciją rengia ir priima viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus:
tvirtina supaprastintų pirkimų skelbimų formas ir nustato skelbimų teikimo reikalavimus;
tvirtina pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką;
tvirtina pirkimų ataskaitų formas ir nustato ataskaitų teikimo reikalavimus;
tvirtina skelbimų teikimo Tarnybai taisykles;
tvirtina vokų atplėšimo procedūros ir pradinio susipaţinimo su elektroninėmis priemonėmis gautais
pasiūlymais rezultatų protokolo privalomuosius rekvizitus;
priima kitus teisės aktus;
kontroliuoja, kaip atliekant viešuosius pirkimus laikomasi Įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu
susijusių teisės aktų reikalavimų, atlieka šių teisės aktų paţeidimų prevenciją, vertina tiekėjų
kreipimusis dėl perkančiųjų organizacijų pirkimo dokumentuose nurodytų pirkimo sąlygų;
renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie numatomus ir atliekamus pirkimus, sudarytas pirkimų
sutartis bei sutarčių įvykdymo rezultatus, taip pat nustatytus viešųjų pirkimų tvarkos paţeidimus, jų
pobūdį ir su jais susijusius sprendimus bei bausmes; šią informaciją, išskyrus konfidencialią, teikia
valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir skelbia viešai;
185
sudaro oficialius patvirtintų tiekėjų sąrašus.
pagal kompetenciją nagrinėja administracinių teisės paţeidimų bylas.
Tarnyba, atlikdama savo funkcijas, turi teisę:
gauti iš perkančiosios organizacijos su pirkimais susijusią informaciją;
stebėti visas perkančiojoje organizacijoje vykdomas pirkimų procedūras, prireikus filmuoti viešojo
pirkimo komisijos posėdţius ir kitas pirkimo procedūras;
gauti perkančiosios organizacijos, viešojo pirkimo komisijos ar jos narių ir pirkimo procedūrose
dalyvaujančių ekspertų veiksmų ir sprendimų, susijusių su pirkimu, paaiškinimus;
tikrinti, kaip perkančiosios organizacijos laikosi nustatytosios viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos;
pateikti pirkimo dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus papildomai ekspertizei;
gavusi pranešimą apie galimus paţeidimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais,
įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras;
nustačiusi Įstatymo paţeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti ar nutraukti pirkimo
procedūras, panaikinti arba pakeisti Įstatymo reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus;
Įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą, kad perkančioji organizacija atmestų visus pasiūlymus,
nutrauktų pirkimo procedūras, taip pat perkančiajai organizacijai gavus tiekėjo pretenziją priimti
sprendimą nestabdyti pirkimo procedūrų;
Įstatymą paţeidusius asmenis įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn;
nustačiusi Įstatymo paţeidimus ar galimas korupcijos apraiškas, medţiagą perduoti teisėsaugos
institucijoms tirti toliau.
Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas
Mokslo ir studijų įstatymas // Ţin., 2002, Nr. 68-2758
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimas Nr. 168 Dėl Valstybės pagalbos
ūkio subjektams, atliekantiems mokslinius tyrimus ir jų rezultatų pritaikymo ūkinėje veikloje darbus,
teikimo tvarkos patvirtinimo // Ţin., 2003, Nr. 14-567
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 540 Dėl Lietuvos valstybinio
mokslo ir studijų fondo nuostatų patvirtinimo // Ţin., 2005, Nr. 34-1098
Fondo tikslas – skatinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą.
Svarbiausias fondo veiklos uţdavinys – remti mokslą ir studijas.
Įgyvendindamas jam pavestus uţdavinius, konkurso būdu skiria lėšas:
mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams, atitinkantiems Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtintas Lietuvos mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros prioritetines kryptis, ir
projektams pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas programas vykdyti, jeigu pagal
šias programas fondui skiriama lėšų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams
vykdyti;
186
fondo inicijuotoms aktualioms valstybei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programoms
vykdyti;
mokslo ir studijų institucijoms, vykdančioms mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus,
įgyvendinamus pagal tarptautines sutartis, jeigu šie projektai nėra finansuojami tarptautinių
organizacijų ir fondų arba jeigu tarptautinėse sutartyse yra numatyta iš dalies panaudoti
nacionalines lėšas;
mokslo ir studijų institucijoms, ūkio subjektų uţsakymu vykdančioms mokslinių tyrimų ir
eksperimentinės plėtros projektus, jeigu juos iš dalies finansuoja ūkio subjektas;
kaip valstybės pagalbą ūkio subjektams, atliekantiems mokslinius tyrimus ir jų rezultatų pritaikymo
ūkinėje veikloje darbus;
aukštųjų mokyklų vadovėliams, mokslinėms monografijoms ir kitiems mokslo veikalams rengti;
mokslinėms konferencijoms, simpoziumams ir kitiems mokslo renginiams organizuoti.
Turi teisę pagal kompetenciją:
gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, viešųjų įstaigų, nevyriausybinių
organizacijų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų informaciją ir dokumentus, kurių reikia fondo
uţdaviniams įgyvendinti ir funkcijoms atlikti.
Nacionalinė veterinarijos laboratorija
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. B1-100
Dėl Nacionalinės veterinarijos laboratorijos nuostatų // Ţin., 2004, Nr. 25-793
Svarbiausi laboratorijos uţdaviniai:
atlikti klinikinius laboratorinius ir kitus tyrimus gyvūnų uţkrečiamosioms ligoms diagnozuoti,
siekiant apsaugoti gyvūnus nuo epizootijų, ţmones - nuo zoonozių, Lietuvos Respublikos teritoriją -
nuo gyvūnų uţkrečiamųjų ligų patekimo;
atlikti maisto produktų, geriamojo vandens tyrimus, siekiant uţtikrinti veiksmingą higienos ir
veterinarinę kontrolę visuose maisto tvarkymo etapuose, apsaugoti vartotojus nuo nesaugaus
maisto;
atlikti eksportuojamų, importuojamų bei tranzitu veţamų gyvūnų, maisto produktų ir ţaliavų,
pašarų ir jų priedų, veterinarinių, biologinių ir cheminių preparatų tyrimus
Svarbiausios funkcijos:
vykdo maistą gaminančių ir perdirbančių bei geriamąjį vandenį tiekiančių įmonių laboratorijų
veiklos kontrolę ir atestaciją;
Teisės:
Laboratorija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę nemokamai gauti iš Tarnybos ir jos įstaigų,
produktų pardavėjų ir paslaugų teikėjų informaciją ir dokumentus, būtinus Laboratorijos funkcijoms
vykdyti.
Pasienio ir transporto valstybinė veterinarijos tarnyba/pasienio veterinarijos postai
187
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. balandţio
14 d. įsakymas Nr. B1-238 Dėl Pasienio ir transporto valstybinės veterinarijos tarnybos nuostatų
patvirtinimo // Ţin., 2005, Nr. 50-1690
Svarbiausieji Tarnybos uţdaviniai:
uţtikrinti teisės aktų pasienio veterinarinės kontrolės klausimais laikymąsi pasienio veterinarijos
postuose;
uţtikrinti veterinarinės kontrolės priemonių vykdymą pasienio veterinarijos postuose, kad į Europos
Sąjungos teritoriją nebūtų įveţti gyvūnai, gyvūniniai produktai, negyvūniniai maisto produktai bei
pašarų produktai, pernešantys gyvūnų uţkrečiamųjų ligų sukėlėjus;
uţtikrinti veterinarinės kontrolės priemonių vykdymą pasienio veterinarijos postuose, kad į Europos
Sąjungos teritoriją nebūtų įveţti pavojingi ţmonių sveikatai, nesaugūs gyvūniniai produktai ir
negyvūniniai maisto produktai;
kontroliuoti importuojamų į Europos Sąjungą gyvūnų sveikatos būklę ir gyvūnų gerovės
reikalavimų laikymąsi;
kontroliuoti iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungos teritoriją importuojamų gyvūninių produktų,
negyvūninių maisto produktų bei pašarų produktų saugos ir kokybės reikalavimų laikymąsi;
pasienio veterinarijos postuose kontroliuoti veţamų tranzitu per Europos Sąjungos teritoriją gyvūnų
sveikatos ir gyvūninių produktų saugos ir kokybės atitiktį teisės aktų reikalavimams;
kontroliuoti, kad iš trečiųjų šalių tranzitu per muitinės sandėlius, importo ir eksporto terminalus
(laikino saugojimo sandėlius) gyvūniniai produktai būtų veţami ir saugomi laikantis teisės aktų
reikalavimų.
Tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uţdavinius, vykdo šias funkcijas:
uţtikrina teisės aktuose reglamentuotų priemonių, vykdant pasienio veterinarinę kontrolę į Europos
Sąjungos teritoriją importuojamoms iš trečiųjų šalių ar veţamoms tranzitu VMVT
kontroliuojamoms prekėms, įgyvendinimą pasienio veterinarijos postuose;
vykdo tranzitu veţamų gyvūninių produktų siuntų, kurios laikinai saugomos muitinės sandėliuose,
importo ir eksporto terminaluose (laikino saugojimo sandėliuose), veterinarinę kontrolę;
pagal savo kompetenciją kontroliuoja veţamų per pasienio veterinarijos postus gyvūnų veţimo
sąlygų atitiktį gyvūnų gerovės reikalavimams;
uţtikrina teisės aktais numatytos pašarų produktų importo ir veţimo tranzitu tvarkos įgyvendinimą;
leidţia įveţti į Lietuvos Respubliką tik įregistruotus Lietuvos Respublikoje veterinarinius vaistus;
atsako uţ teisės aktais nustatytų mokesčių surinkimą pasienio veterinarijos postuose, muitinės
sandėliuose, importo ir eksporto terminaluose (laikino saugojimo sandėliuose) uţ atliktus
veterinarinius tikrinimus;
vykdo eksportuojamų į trečiąsias šalis gyvūnų ir gyvūninių produktų veterinarijos sertifikatų
registravimą ir kaupia statistinius duomenis apie eksportą;
188
muitinės sandėliams, importo ir eksporto terminalams (laikino saugojimo sandėliams) išduoda,
sustabdo ir panaikina leidimus laikyti prekes, neatitinkančias Europos Sąjungos teisės aktų
reikalavimų;
tvarko muitinės sandėlių, importo ir eksporto terminalų (laikino saugojimo sandėlių) registrą;
vykdo tranzitu veţamų gyvūninių produktų pasienio veterinarinę kontrolę ir judėjimo apskaitą
muitinės sandėliuose, importo ir eksporto terminaluose (laikinojo saugojimo sandėliuose);
kontroliuoja teisės aktų reikalavimų laikymąsi muitinės sandėliuose, importo ir eksporto
terminaluose (laikinojo saugojimo sandėliuose), saugant tranzitu veţamus VMVT kontroliuojamus
gyvūninius produktus;
registruoja subjektus, tiekiančius gyvūninių produktų atsargas iš trečiųjų šalių laivams, tvarko jų
apskaitą;
registruoja duomenis apie per pasienio veterinarijos postus importuojamus ir tranzitu veţamus
gyvūnus, gyvūnines prekes, negyvūninius maisto produktus ir pašarų produktus ţurnaluose ir
kompiuterinėje duomenų bazėje ir prireikus teikia statistinę informaciją valstybės institucijoms ir
organizacijoms;
įgyvendina teisės aktų dėl pasienio veterinarinės kontrolės pasienio veterinarijos postuose
reikalavimus;
Tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uţdavinius ir funkcijas, turi teisę:
vykdyti įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuotą pasienio veterinarinę kontrolę Lietuvos
Respublikos pasienio veterinarijos postuose ir muitinės sandėliuose, importo ir eksporto
terminaluose (laikino saugojimo sandėliuose);
vykdyti vidaus administravimą, kuriuo uţtikrinamas Tarnybos savarankiškas funkcionavimas ir
viešojo administravimo veiklos uţdavinių įgyvendinimas;
tikrinti siuntas ir jas lydinčius veterinarijos sertifikatus ir kitus dokumentus, patvirtinančius gyvūnų,
gyvūninių ir negyvūninių produktų saugą ir kokybę;
nustatytąja tvarka leisti arba uţdrausti įveţti gyvūnus, gyvūninius produktus ir negyvūninius maisto
produktus, pašarų produktus ir kitas VMVT kontroliuojamas prekes į Europos Sąjungos teritoriją;
imti mėginius teisės aktų nustatyta tvarka ir kiekiais;
įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines nuobaudas pareigūnams ir asmenims uţ Lietuvos
Respublikos teisės aktais nustatytų gyvūninių produktų ir negyvūninių maisto produktų, pašarų
produktų saugos ir veterinarijos reikalavimų nevykdymą;
kontroliuoti gyvūninių produktų veţimą tranzitu per muitinės sandėlius, importo ir eksporto
terminalus (laikinojo saugojimo sandėlius);
Tarnybos valstybės tarnautojai, įgyvendindami Tarnybos uţdavinius ir funkcijas, pateikę valstybės
tarnautojo paţymėjimą, pagal Tarnybos veiklos kompetencijos sritį turi teisę patekti į Lietuvos
Respublikos teritorijoje esančius objektus ir gauti reikalingus dokumentus bei informaciją, būtiną
Tarnybos funkcijoms atlikti;
189
uţ pasienio veterinarijos poste ir muitinės sandėliuose, importo ir eksporto terminaluose (laikino
saugojimo sandėliuose) atliktus veterinarinius tikrinimus imti teisės aktais nustatyto dydţio
mokesčius, o jei nėra uţtikrintas mokesčio sumokėjimas – neatlikti veterinarinio tikrinimo, kol
nebus uţtikrintas atsiskaitymas.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Transporto pagrindų įstatymas (Ţin., 1991, Nr. 30-804)
Kelių įstatymas (Ţin., 1995, Nr. 44-1076)
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas (Ţin., 1996, Nr. 53-1245)
Prekybinės laivybos įstatymas (Ţin., 1996, Nr. 101-2300)
Jūros aplinkos apsaugos įstatymas (Ţin., 1997, Nr. 108-2731)
Saugios laivybos įstatymas (Ţin., 2000, Nr. 75-2264)
Aviacijos įstatymas (Ţin., 2000, Nr. 94-2918)
Statybos įstatymas (Ţin., 1996, Nr. 32-788)
Triukšmo valdymo įstatymas (Ţin., 2004, Nr. 164-5971)
Kelių prieţiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas (Ţin., 2000, Nr. 92-2873)
Vidaus vandenų transporto kodeksas (Ţin., 1996, Nr. 105-2393)
Kelių transporto kodeksas (Ţin., 1996, Nr. 119-2772)
Geleţinkelių transporto eismo saugos įstatymas (Ţin., 2004, Nr. 4-27)
Administracinių teisės paţeidimų kodeksas (Ţin., 1985, Nr. 1-1)
LR Susisiekimo ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m.
rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1117 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 17 d.
nutarimo Nr. 1233 redakcija)
Susisiekimo ministerija atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestų transporto (oro, vandens,
geleţinkelių, kelių), pašto ir elektroninių ryšių sričių valdymo funkcijas, įgyvendina šiose srityse
valstybės politiką.
Uţdaviniai:
įgyvendinti transporto, pašto ir elektroninių ryšių valstybės strategiją ir politiką;
nustatyti Lietuvos transporto, pašto ir elektroninių ryšių sričių plėtojimo pagrindines kryptis;
koordinuoti transporto, pašto ir elektroninių ryšių veiklą;
dalyvauti formuojant visų rūšių transporto saugaus eismo politiką;
dalyvauti formuojant transporto sričių neigiamo poveikio aplinkai maţinimo politiką;
įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus transporto, pašto ir elektroninių ryšių
srityse;
190
dalyvauti rengiant strateginius dokumentus Europos Sąjungos fondų paramai gauti, pagal
kompetenciją priimti sprendimus dėl projektų finansavimo ir atlikti Europos Sąjungos fondų
naudojimo prieţiūrą.
Funkcijos:
koordinuoja valstybės investicijų į transporto, pašto sritis programų rengimą, vertina jas
ekonominiu ir finansiniu poţiūriu, kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos;
pagal kompetenciją dalyvauja formuojant ir įgyvendinant Europos Sąjungos politiką, Baltijos jūros
valstybių regioninę transporto, pašto ir elektroninių ryšių sričių politiką, atstovauja Lietuvos
Respublikos interesams Europos Sąjungos institucijose;
pagal kompetenciją koordinuoja veiklą, susijusią su multimodalinio transporto ir viešųjų logistikos
centrų plėtra;
uţtikrina Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir bendrojo
finansavimo lėšų, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos transporto sektoriui lėšų planavimą,
naudojimo prieţiūrą, dalyvauja šiam tikslui sudarytų institucijų struktūrų veikloje; atlieka kitas
Europos Sąjungos paramos lėšų administravimo transporto sektoriuje tarpinės institucijos funkcijas;
tvirtina susisiekimo komunikacijų statinių ir pastatų statybinių tyrinėjimų, projektavimo, statybos,
pripaţinimo tinkamais naudoti ir naudojimo normatyvinius statinio saugos ir paskirties(susijusių su
šių statinių paskirtimi ir transporto sauga) dokumentus;
dalyvauja kartu su patikrinimą atliekančiomis valstybės institucijomis nustatant vykimo per
Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką, rengiant
pasienio kontrolės punktų plėtros planus ir organizuojant jų įgyvendinimą;
numato ir įgyvendina priemones, kuriomis maţinamas neigiamas transporto sričių poveikis
aplinkai; atlieka triukšmo valdymą; pagal kompetenciją įgyvendina triukšmo prevencijos
priemones;
įstatymų nustatyta tvarka formuoja transporto sričių ir pašto paslaugų kainų, tarifų ir rinkliavų uţ
naudojimąsi transporto infrastruktūra politiką;
rengia transporto, pašto ir elektroninių ryšių sričių valstybės strategijas, planus, ilgalaikes ir
tikslines valstybės programas arba dalyvauja juos rengiant, organizuoja ir kontroliuoja jų
įgyvendinimą, pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant kitų institucijų parengtas strategijas ir
programas;
dalyvauja likviduojant gaivalinių nelaimių, avarijų padarinius, organizuojant paieškos ir gelbėjimo
darbus, organizuoja eismo nelaimių (išskyrus kelių transportą) tyrimą ir apskaitą, analizuoja jų
prieţastis;
nustatytąja tvarka atlieka vadovaujančiosios transporto priemonių (išskyrus kelių transportą,
traktorius, savaeiges ir ţemės ūkio mašinas bei jų priekabas) registrų tvarkymo įstaigos funkcijas;
191
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda licencijas verstis keleivių ir krovinių
veţimu vietiniais ir tarptautiniais maršrutais, pagal kompetenciją kontroliuoja transporto
licencijuojamą veiklą;
koordinuoja rengiamus ir diegiamus informacinių ir ryšių technologijų projektus, informacinių ir
ryšių technologijų tinklų ir sistemų sąveiką, derina Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai
priskirtų valstybės įmonių, įstaigų prie ministerijos rengiamus informacinių ir ryšių technologijų
projektus;
pagal kompetenciją vykdo civilinės aviacijos, kelių, vidaus vandenų transporto, prekybinės
laivybos, pavojingų krovinių veţimo valstybinį valdymą;
skelbia, kad oro uostas yra su derinamais tvarkaraščiais arba koordinuojamas, skiria oro uosto
tvarkaraščių derintoją arba oro uosto laiko tarpsnių koordinatorių, koordinuojamame oro uoste
sudaro laiko tarpsnių koordinavimo komitetą;
nustato keleivių, krovinių, bagaţo, pašto ir pavojingų krovinių veţimo oro, kelių, geleţinkelių ir
vidaus vandenų transportu sąlygas ir tvarką;
vykdo saugios laivybos valstybinį administravimą;
pagal kompetenciją atlieka Tarptautiniame laivų ir uostų įrenginių apsaugos kodekse nustatytas
susitariančiosios vyriausybės funkcijas;
organizuoja valstybinių jūrų uostų valdymą;
uţtikrina teršimo nafta ir kitomis kenksmingomis medţiagomis incidentų jūros rajone likvidavimą;
nustato transporto priemonių valstybinės techninės apţiūros (prieţiūros) tvarką, periodiškumą ir
techninius reikalavimus, darbo ir poilsio apskaitos, greičio ribojamųjų prietaisų naudojimo
reikalavimus, transporto priemonių ir jų sudėtinių dalių atitikties įvertinimo tvarką;
nustato Europos Transporto Ministrų Konferencijos daugiašalės kvotos leidimų vykdyti tarptautinį
krovinių veţimą kelių transporto priemonėmis naudojimo ir išdavimo tvarką;
tvirtina keleivinio kelių transporto veţėjų nuostolių, susidariusių dėl būtinų keleivinio kelių
transporto paslaugų teikimo visuomenei, kompensavimo ir keleivių veţimo lapų naudojimo tvarką;
nenugalimos jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekdama
pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, uţtikrinti valstybės saugumą ir viešąją tvarką,
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka duoda pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjams
privalomus nurodymus, uţduotis ir uţsakymus;
koordinuoja elektroninių ryšių, naudojamų valstybės gynybai, saugumui, viešajai tvarkai palaikyti,
valstybės sienos apsaugai, laivybos saugumui, jūrų paieškos ir gelbėjimo darbams ir naftos
išsiliejimų likvidavimo darbams atlikti, civilinei aviacijai, traukinių eismo saugumui, stabiliam ir
patikimam energetikos sistemos darbui uţtikrinti, darbą, kurį pagal kompetenciją reguliuoja
atitinkamos valstybės institucijos;
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka duoda ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių
tinklus ir (ar) paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus
192
nurodymus, uţduotis ir uţsakymus apsaugoti ir palaikyti reikiamus elektroninių ryšių tinklus, taip
pat juos sujungti ir prireikus apriboti visuomenės galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklais
nenugalimos jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekdama
pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, uţtikrinti valstybės saugumą ir viešąją tvarką;
pagal kompetenciją nustato viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų palaikymo
prioritetus tinklo katastrofinio gedimo ar nenugalimos jėgos pasireiškimo atvejais, taip pat
ekstremalių situacijų ir kitais ypatingų aplinkybių atvejais, kad būtų palaikomas aukščiausias
paslaugų lygis;
koordinuoja intelektinių transporto sistemų projektus ir jų diegimą;
paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį, kilus karo pavojui, ištikus gaivalinei nelaimei ar kitais
atvejais pagal Valstybės gynimo tarybos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Ekstremalių situacijų
komisijos įgaliojimus reguliuoja transporto, pašto ir elektroninių ryšių veiklą, leidţia įsakymus,
kurie privalomi visiems transporto, pašto ir elektroninių ryšių ūkio ne kariniams subjektams;
tvirtina pavojingų krovinių veţimo saugos specialisto skyrimo visose įmonėse, kurių veikla susijusi
su pavojingų krovinių veţimu, tvarką;
kartu su Ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija tvirtina kuro ir degalų sudėties ir kokybės
reikalavimus;
atsako uţ civilinės saugos organizavimą pagal ministerijai skirtos veiklos pobūdį ir kompetenciją.
Teisės
gauti iš ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų, savivaldybių institucijų, mokslo ir studijų institucijų,
asociacijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų informaciją visais transporto, pašto ir elektroninių ryšių
veiklos klausimais, taip pat išvadas dėl ministerijos rengiamų įstatymų, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektų;
kontroliuoti pagal kompetenciją visų nuosavybės formų transporto subjektų veiklą (išskyrus ūkinę-
komercinę), reikalauti šalinti nustatytus paţeidimus.
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie SM
Kelių transporto kodeksas (Ţin., 1996, Nr. 119-2772)
Administracinių teisės paţeidimų kodeksas (Ţin., 1985, Nr. 1-1)
Valstybinės kelių transporto inspekcijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo
ministerijos 1996 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 304 (susisiekimo ministro 2003 m. spalio 14 d.
įsakymo Nr. 3-567 redakcija)
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos misija - vykdyti Lietuvos
Respublikos kelių transporto veiklos viešąjį reguliavimą ir kelių transporto ūkio subjektų valstybinę
prieţiūrą, sudarant vienodas ir palankias konkurencijos sąlygas laisvam ir saugiam keleivių bei
krovinių veţimui, siekiant visuomenės ir verslo aplinkos pasitikėjimo, tarnaujant jiems sąţiningai,
teisingai ir atsakingai.
Uţdaviniai:
193
uţtikrinti tinkamas sąlygas kelių transporto plėtrai;
įgyvendinti eismo saugumo priemones ir maţinti kelių transporto priemonių neigiamą įtaką
aplinkai.
Funkcijos:
atlieka kelių transporto veţėjų veiklos valstybinę prieţiūrą, analizuoja nustatytus paţeidimus ir
imasi priemonių paţeidimų prevencijai;
išduoda licencijas verstis keleivių veţimais tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais bei
krovinių veţimais ir atitinkančias licencijas licencijų korteles, nustatyta tvarka jas panaikina ar
sustabdo jų galiojimą;
nustato, keičia ir panaikina tolimojo ir tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutus;
išduoda, anuliuoja arba panaikina leidimus veţti keleivius šiais maršrutais;
nustatyta tvarka atlygina kelių transporto veţėjams jų negautas dėl vaţiavimo tolimojo reguliaraus
susisiekimo autobusais lengvatų pajamas, kontroliuoja kelių transporto lengvatų teikimo tvarką,
analizuoja nustatytus paţeidimus ir imasi priemonių tokių paţeidimų prevencijai;
kontroliuoja keleiviniame kelių transporte nustatytų tarifų laikymąsi;
pagal kompetenciją kontroliuoja autobusų stočių veiklą;
išduoda leidimus ir kitus dokumentus kelių transporto priemonėms veţti keleivius ir krovinius į
kitas valstybes arba per jų teritorijas;
Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punktuose ir valstybės viduje kontroliuoja Lietuvos
Respublikos ir kitų valstybių kompetentingų institucijų išduotus dokumentus keleiviams ir
kroviniams veţti;
išduoda leidimus vaţiuoti keliais didţiagabaritėmis ir sunkiasvorėmis ar sunkiasvorėmis kelių
transporto priemonėmis ir Lietuvos Respublikos keliuose kontroliuoja leidimų vaţiuoti keliais
Lietuvos Respublikoje ir uţsienyje registruotomis didţiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis kelių
transporto priemonėmis turėjimą;
įmonėse ir keliuose organizuoja bei vykdo kelių transporto priemonių ekipaţų darbo ir poilsio
reţimo kontrolę;
atlieka transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimą;
įgyvendina Sutarties dėl vienodų techninių nurodymų ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir
dalims, kurios turi būti sumontuotos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, priėmimo
ir pagal šiuos nurodymus išduotų patvirtinimų abipusio pripaţinimo sąlygų (Ţin., 2001, Nr. 19-587,
596) nuostatas;
vykdo Susitarimo dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui
naudojamų specialių transporto priemonių (ATP) (Ţin., 2000, Nr. 68-2046, 2047) kompetentingos
įstaigos funkcijas kelių transporto srityje;
organizuoja bei kontroliuoja kelių transporto priemonių techninių ekspertizių atlikimą;
194
formuoja valstybinės techninės apţiūros organizavimo principus, rengia valstybinės techninės
apţiūros įmonių veiklą ir valstybinės techninės apţiūros atlikimą reglamentuojančių teisės aktų
projektus, įmonėms išduoda leidimus, suteikiančius teisę atlikti valstybinę techninę apţiūrą, bei
kontroliuoja, kaip laikomasi valstybinės techninės apţiūros atlikimo tvarkos, sprendţia valstybinės
techninės apţiūros atlikimo technologijų, vieningų kontrolės būdų ir metodų taikymo, vienodo
teisės aktų reikalavimų interpretavimo klausimus;
vertina ūkio subjektus, siekiančius uţsiimti mokymo kelių transporte veikla arba šią veiklą tęsti,
kontroliuoja nustatytų reikalavimų laikymąsi; tvarko šių ūkio subjektų apskaitą;
egzaminuoja asmenis, vadovaujančius licencijuojamai kelių transporto veiklai, kelių transporto
priemonių vairuotojus, veţančius pavojingus krovinius, pavojingų krovinių veţimo automobilių
transportu saugos specialistus, valstybinės techninės apţiūros kontrolierius, kelių transporto
priemonių ekspertus, kitus asmenis, kurių veikla susijusi su kelių transportu, ir išduoda jiems
atitinkamus liudijimus ar paţymėjimus, suteikiančius teisę uţsiimti tam tikra veikla kelių transporte;
kaupia duomenis apie egzaminuotus asmenis;
rengia ir tvirtina vadovaujančių licencijuojamai kelių transporto veiklai asmenų, kelių transporto
priemonių vairuotojų, veţančių pavojingus krovinius, pavojingų krovinių veţimo automobilių
transportu saugos specialistų egzaminų klausimų katalogus bei nuolat juos atnaujina;
organizuoja ir vykdo įmonių veiklos, susijusios su pavojingų krovinių veţimu, pavojingų krovinių
veţimo keliuose ir pasienio kontrolės punktuose kontrolę, tvarko ir analizuoja paţeidimų apskaitą;
kaupia ir analizuoja įmonių ataskaitas apie pavojingų krovinių veţimą, avarijas, įvykius ar didelius
paţeidimus, susijusius su pavojingų krovinių veţimu, pakrovimu ir(ar) iškrovimu, perkrovimu bei
sandėliavimu, tvarko įmonėse dirbančių pavojingų krovinių veţimo automobilių transportu saugos
specialistų apskaitą;
kartu su kitomis valstybės institucijomis įgyvendina transporto neigiamo poveikio aplinkai
maţinimo politiką;
kaupia, sistemina ir analizuoja duomenis ir informaciją apie kelių transporto veiklą, Lietuvos
Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, tarptautinių susitarimų laikymąsi.
Teisės:
gauti iš veţėjų Inspekcijos darbui reikiamą informaciją;
lankytis pas kelių transporto veţėjus, analizuoti kelių transporto verslo duomenis ir reikalauti, kad
būtų šalinami rasti trūkumai bei paţeidimai;
savarankiškai planuoti veiklą, pasirinkdama tikrintinus ūkio subjektus, nustatydama tikrinimo mastą
ir periodiškumą;
įstatymų nustatyta tvarka taikyti materialines ir kitas teisinio poveikio priemones juridiniams ir
fiziniams asmenims, paţeidusiems kelių transporto veiklos tvarką;
Inspekcijos pareigūnai, atlikdami savo pareigas, turi teisę:
195
gauti iš įmonių, įstaigų, organizacijų Inspekcijos funkcijoms atlikti reikalingus duomenis,
dokumentus (jų kopijas ar išrašus), kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie veţėjų veiklą;
sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, jas pasverti, tikrinti jų matmenis,
apipavidalinimą, techninę būklę, valstybinės techninės apţiūros atlikimo periodiškumą, ekipaţo,
taip pat keleiviams, bagaţui ir kroviniams veţti privalomus dokumentus, tarp jų – keleivių bilietus,
bagaţo kvitus, vaţtaraščius, taip pat tikrinti, kaip laikomasi ekipaţo darbo ir poilsio reţimo;
laikinai sulaikyti transporto priemonės, keleivių ir krovinių veţimo dokumentus, iki bus įvykdyti
pareigūnų reikalavimai, įformintas paţeidimas; sustabdyti tolesnę transporto operaciją, iki bus
pašalinti paţeidimai, arba duoti kitus nurodymus, kad nustatyti paţeidimai būtų pašalinti;
be išankstinio įspėjimo nekliudomai įeiti į įmonės patalpas ir teritoriją bei tikrinti Inspekcijos
kompetencijai priklausančius dokumentus, transporto priemones, vairuotojų darbą, pavojingų
krovinių pakrovimo, iškrovimo, perkrovimo bei laikino sandėliavimo darbus;
tikrinti įmonių, susijusių su pavojingų krovinių veţimu automobilių transportu, veiklą; laikinai
sustabdyti įmonės veiklą, susijusią su pavojingų krovinių veţimu, nustačius pavojingų krovinių
veţimo reikalavimų paţeidimus, keliančius grėsmę ţmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai ar eismo
saugai;
tikrinti veţėjų teikiamų keleiviams Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme (Ţin., 2000,
Nr. 32-890) numatytų lengvatų pagrįstumą ir teisėtumą;
tikrinti, kaip organizuotas įmonėse vairuotojų darbo ir poilsio reţimas, vykdoma jo kontrolė bei
tvarkoma apskaita;
valstybinės techninės apţiūros įmonės ar techninės apţiūros stoties teritorijoje sustabdyti transporto
priemonę ir nukreipti ją kontrolinei apţiūrai.
Valstybinė geleţinkelio inspekcija
Geleţinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymas (Ţin., 2004, Nr. 61-2182)
Geleţinkelio transporto kodeksas (Ţin., 1996, Nr. 59-1402)
Geleţinkelių transporto eismo saugos įstatymas (Ţin., 2004, Nr. 4-27)
Administracinių teisės paţeidimų kodeksas (Ţin., 1985, Nr. 1-1)
2005 m. rugsėjo 19 d. LR Susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-389 Dėl Lietuvos Respublikos
susisiekimo ministro 1996 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 330 "Dėl Valstybinės geleţinkelio inspekcijos
prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
Vykdo geleţinkelių transporto eismo saugos kontrolę bei geleţinkelių transporto rinkos prieţiūrą ir
kontrolę.
Uţdaviniai:
kontroliuoti, kaip asmenys laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos
tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių geleţinkelio transporto eismo saugos
klausimus, reikalavimų;
196
kontroliuoti, kaip geleţinkelio įmonės (veţėjai) vykdo geleţinkelių transporto ūkinės komercinės
licencijuojamos veiklos sąlygas, ir atlikti geleţinkelių transporto rinkos prieţiūrą.
Funkcijos:
kontroliuoja, kaip įgyvendinami Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas,
Lietuvos Respublikos geleţinkelių transporto kodeksas, Lietuvos Respublikos geleţinkelių eismo
saugos įstatymas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys geleţinkelių transporto veiklą;
išduoda licencijas verstis geleţinkelių transporto ūkine komercine veikla, atlieka licencijuojamos
veiklos sąlygų vykdymo kontrolę, prireikus sustabdo, panaikina licencijos galiojimo sustabdymą ir
panaikina šių licencijų galiojimą;
išduoda geleţinkelio įmonėms (veţėjams) ir viešosios geleţinkelių infrastruktūros valdytojams
saugos sertifikatus, kontroliuoja, kaip saugos sertifikatų turėtojai laikosi teisės aktų,
reglamentuojančių saugos sertifikavimą, reikalavimų, prireikus sustabdo, panaikina sertifikatų
galiojimo sustabdymą ir panaikina šių sertifikatų galiojimą;
kontroliuoja geleţinkelių eismo organizavimą ir valdymą, geleţinkelių infrastruktūros, riedmenų
bei konteinerių techninės prieţiūros atitiktį Lietuvos Respublikos geleţinkelių transporto eismo
saugos įstatymui, Techninio geleţinkelių naudojimo nuostatams ir kitiems teisės aktams;
kaupia, sistemina duomenis apie eismo saugą, analizuoja ir vertina geleţinkelių transporto eismo
saugos būklę, teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja komisijose tiriant katastrofas ir avarijas;
teisės aktų nustatyta tvarka atlieka geleţinkelio įmonių (veţėjų) geleţinkelių transporto ūkinės
komercinės veiklos ir kitus patikrinimus;
nustato darbuotojų, kurių darbas susijęs su traukinių eismu, egzaminavimo tvarką ir šiuos
darbuotojus egzaminuoja;
teisės aktų nustatyta tvarka derina geleţinkelių transporto eismo saugai uţtikrinti diegiamas
priemones ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos;
vykdo pavojingų krovinių veţimo geleţinkelių transportu prieţiūrą ir kontrolę, geleţinkelio įmonių
(veţėjų) veiklos, susijusios su pavojingų krovinių veţimu, kontrolę;
organizuoja asmenų, siekiančių įgyti Pavojingų krovinių veţimo geleţinkelių transportu saugos
specialisto paţymėjimą, egzaminavimą ir išduoda asmenims, išlaikiusiems atitinkamą egzaminą,
paţymėjimus, suteikiančius teisę dirbti pavojingų krovinių veţimo geleţinkelių transportu saugos
specialistais;
rengia, tvirtina ir nuolat atnaujina pavojingų krovinių veţimo geleţinkelių transportu saugos
specialistų egzaminų katalogą;
tvarko įmonių, kurių veikla susijusi su pavojingų krovinių veţimu geleţinkelių transportu,
pavojingų krovinių pakrovimu ir (ar) iškrovimu bei laikinu sandėliavimu, ir šiose įmonėse dirbančių
pavojingų krovinių veţimo geleţinkelių transportu saugos specialistų registrą;
197
organizuoja leidimų mokymo įstaigoms mokyti asmenis, susijusius su pavojingų krovinių veţimu
geleţinkelio transportu, išdavimą ir vykdo šiuos leidimus turinčių mokymo įstaigų veiklos,
susijusios su mokymu, kontrolę;
organizuoja asmenų, siekiančių įgyti teisę mokyti asmenis, susijusius su pavojingų krovinių veţimu
geleţinkelių transportu, atestavimą ir išduoda mokytojo, mokančio asmenis, susijusius su pavojingų
krovinių veţimu geleţinkelių transportu, paţymėjimus;
nustato asmenų, atsakingų uţ krovimą ir tvirtinimą vagonuose, (darbų vadovų) egzaminavimo
tvarką ir juos egzaminuoja;
priima teisės aktus bei dalyvauja rengiant teisės aktų projektus geleţinkelių transporto eismo saugos
ir geleţinkelių transporto rinkos prieţiūros ir kontrolės klausimais;
organizuoja ir vykdo teisės aktų, uţ kurių įgyvendinimą atsakinga Inspekcija, paţeidimų
prevencijos priemones, nustato, tiria paţeidimus bei taiko administracines nuobaudas
Administracinių teisės paţeidimų kodekso nustatyta tvarka;
Administracinių teisės paţeidimų kodekso nustatyta tvarka nagrinėja administracines bylas ir priima
dėl jų nutarimus;
reikalauja, kad asmenys, paţeidę teisės aktus, reglamentuojančius geleţinkelių transporto veiklą,
kompetentingų institucijų būtų patraukti drausminėn, administracinėn ar baudţiamojon
atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus;
rinkliavos uţ naudojimąsi viešąja geleţinkelių infrastruktūra konkretų dydį;
tvirtina traukinių eismo grafikus;
atlieka Lietuvos Respublikos geleţinkelių riedmenų ir konteinerių registro bei Lietuvos Respublikos
geleţinkelių infrastruktūros registro tvarkymo įstaigų funkcijas;
išduoda, sustabdo galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą bei panaikina įmonių, atliekančių
geleţinkelių riedmenų techninę prieţiūrą ir remontą, atestatus;
teisės aktų nustatyta tvarka tiria riktus.
Teisės:
Inspekcijos kompetencijai priskirtais klausimais tikrinti ir uţdrausti asmenų geleţinkelių transporto
ūkinę komercinę veiklą, jeigu ji neatitinka teisės aktų reikalavimų;
tikrinti ir uţdrausti geleţinkelių infrastruktūros, riedmenų bei konteinerių eksploataciją, jeigu jie
neatitinka Lietuvos Respublikos geleţinkelių transporto eismo saugos įstatymo, Techninio
geleţinkelių naudojimo nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
įpareigoti asmenis pašalinti teisės aktų paţeidimus, nustatyta tvarka apriboti paţeidimus padariusių
asmenų geleţinkelių transporto ūkinę komercinę veiklą;
reikalauti, kad asmenys, paţeidę teisės aktus, reglamentuojančius geleţinkelių transporto veiklą,
būtų patraukti drausminėn, administracinėn ar baudţiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus;
198
dalyvauti viešosios geleţinkelių infrastruktūros valdytojo, geleţinkelių įmonių (veţėjų)
rengiamuose pasitarimuose geleţinkelių transporto veiklos klausimais;
naudotis asmenų, kai būtini laboratorinių analizių bei tyrimų duomenys, kontroliniais matavimo
prietaisais, pasitelkiant juos aptarnaujantį personalą;
gauti visą informaciją ir dokumentus iš asmenų Inspekcijos kompetencijai priskirtais klausimais;
patekti į lokomotyvų, savaeigių sąstatų, specialių savaeigių riedmenų ir kitų eismo priemonių
valdymo kabinas, taip pat į patalpas, kuriose perjungiami signalai bei valdomi kiti įrenginiai, susiję
su eismo sauga;
atliekant tarnybines pareigas nemokamai naudotis lokomotyvų brigadų poilsio kambariais, vaţiuoti
traukiniu Lietuvos Respublikos teritorijoje visų klasių vagonuose pateikus valstybės tarnautojo arba
darbo paţymėjimą.
Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija
Vidaus vandenų transporto kodeksas (Ţin., 1996, Nr. 105-2393)
Administracinių teisės paţeidimų kodeksas (Ţin., 1985, Nr. 1-1)
Susisiekimo ministro įsakymas 2003 m. kovo 18 d. LR Nr. 3-160 Dėl Lietuvos Respublikos
susisiekimo ministerijos 1998 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 52 „Dėl Valstybinės vidaus vandenų
laivybos inspekcijos nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
Inspekcijos veiklos tikslas – saugios laivybos uţtikrinimas Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse.
Uţdaviniai:
organizuoti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą,
reikalavimų įgyvendinimą, prieţiūrą ir kontrolę vidaus vandenų transporte ir keliuose;
vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą,
įgyvendinimo valstybinę kontrolę.
Funkcijos:
registruoja vidaus vandenų transporto priemones, išduoda jų atitinkamus dokumentus, tvarko
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą;
vykdo valstybinę laivybos kontrolę, vidaus vandenų laivybos taisyklių laikymosi prieţiūrą Lietuvos
Respublikos vidaus vandenų keliuose, uostuose ir prieplaukų rajonuose;
vykdo vidaus vandenų transporto priemonių techninę prieţiūrą ir apţiūrą bei išduoda atitinkamus
dokumentus;
kontroliuoja motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedţių
rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo veiklą ir lygį bei išduoda atitinkamus laivavedţių
kvalifikacijos dokumentus;
vykdo kvalifikacinius egzaminus tam tikros klasės (tipo) vidaus vandenų laivui valdyti; išduoda
atitinkamus vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus, diplomų patvirtinimus, vidaus
199
vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacinius liudijimus, motorinio pramoginio laivo
laivavedţio kvalifikacinius liudijimus ir kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus
dokumentus;
tvirtina ir registruoja vidaus vandenų laivų dienynus;
išduoda vidaus vandenų laivų įgulų minimalios sudėties liudijimus ir kontroliuoja vidaus vandenų
laivų įgulų minimalios sudėties reikalavimų vykdymą;
tiria vidaus vandenų laivų avarijas ir avarinius atvejus, įvykusius Lietuvos Respublikos vidaus
vandenyse, teikia išvadas bei rekomendacijas;
dalyvauja vykdant licencijuojamų įmonių veiklos kontrolę ir licencijuojamos veiklos sąlygų
laikymosi prieţiūrą, rengia ir išduoda paţymas licencijoms gauti, perveţant keleivius ir krovinius
Lietuvos Respublikos vidaus ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais;
kontroliuoja pavojingų krovinių veţimo vidaus vandenų transportu tvarką, organizuoja atitinkamų
dokumentų išdavimą;
vykdo tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivuose statuto reikalavimų laikymosi
kontrolę.
Teisės:
gauti iš vidaus vandenų transporto uostų, prieplaukų savininkų (valdytojų), mokymo įstaigų ir
organizacijų informaciją Inspekcijos kompetencijai priskirtais klausimais;
tikrinti jos kompetencijai priskirtais klausimais vidaus vandenų transportą, reikalauti atitinkamų
dokumentų; įpareigoti vidaus vandenų transporto savininkus ir naudotojus nustatytu laiku šalinti
surastus trūkumus ir paţeidimus;
naudotis ir kitų įstaigų ir organizacijų vidaus vandenų transportu, tikrinant vidaus vandenų kelių
būklę, tiriant vidaus vandenų laivų avarijas bei avarinius atvejus;
pagal savo kompetenciją taikyti įstatymais nustatytas poveikio priemones paţeidėjams, rengti ir
įgyvendinti paţeidimų prevencijos priemones;
kviesti į Inspekciją juridinius ir fizinius asmenis pasiaiškinti dėl avarijų ar kitų paţeidimų Lietuvos
Respublikos vidaus ir vidaus tarptautiniuose vandenyse.
Civilinės aviacijos administracija
Triukšmo valdymo įstatymas (Ţin., 2004, Nr. 164-5971)
Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas (Ţin., 2004, Nr. 68-2369)
Aviacijos įstatymas (Ţin., 2000, Nr. 94-2918)
Administracinių teisės paţeidimų kodeksas (Ţin., 1985, Nr. 1-1)
Civilinės aviacijos administracijos nuostatai Patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2001 m. geguţės 28 d. įsakymu Nr. 182 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. spalio
14 d. įsakymo Nr. 3-451 redakcija)
200
Civilinės aviacijos administracijos veiklos tikslas – pagal savo kompetenciją vykdyti civilinės
aviacijos valstybinį valdymą.
Uţdaviniai:
pagal savo kompetenciją įgyvendinti valstybės civilinės aviacijos plėtros strategiją, teikti
Susisiekimo ministerijai siūlymus, rengiant civilinės aviacijos plėtros programas;
nustatyti reikalavimus civilinei aviacijai Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo numatytais
atvejais;
vykdyti civilinės aviacijos, įskaitant antţeminę įrangą ir aviacijos teikiamas paslaugas, valstybinę
prieţiūrą;
organizuoti Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos įgyvendinimą.
Funkcijos:
atlieka valstybinę civilinės skrydţių saugos prieţiūrą ir civilinės aviacijos saugumo valstybinį
valdymą, prieţiūrą ir kontrolę;
pagal savo kompetenciją atlieka Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymo
kontrolę;
pagal savo kompetenciją rengia ir tvirtina teisės aktus;
dalyvauja tarptautinių civilinės aviacijos organizacijų (ICAO, ECAC, JAA ir kt.) darbe, gauna
tarptautinių organizacijų dokumentus bei uţtikrina privalomų reikalavimų vykdymą;
nustatyta tvarka išduoda tarptautinius įgulos nario paţymėjimus;
pagal savo kompetenciją nustato civilinių orlaivių tinkamumo skraidyti reikalavimus ir normatyvus,
nustato civilinių orlaivių kategorijas, eksploatavimo sąlygas bei ribojimus, tvirtina jų modifikacijas;
tvarko civilinių orlaivių registrą, jo priedą;
išduoda orlaivių registravimo ir laikinuosius orlaivių registravimo liudijimus;
nustato orlaivių registravimo ţenklų suteikimo bei orlaivių ţenklinimo tvarką;
išduoda arba pripaţįsta galiojančiais veţėjų paţymėjimus ir paţymėjimų priedus, nuolat vykdo
veţėjų prieţiūrą;
išduoda paţymėjimus Lietuvos Respublikos įmonėms gaminti civilinius orlaivius ar jų įrangą
(komponentus), atlikti orlaivių techninės prieţiūros darbus. Nustato reikalavimus ir išduoda
paţymėjimus Lietuvos Respublikos įmonėms atlikti orlaivių, neturinčių Europos aviacijos saugos
agentūros (toliau vadinama – EASA) išduotų ar pripaţintų tipo paţymėjimų, techninės prieţiūros
darbus. Priţiūri, kaip paţymėjimus turinčios įmonės laikosi nustatytų reikalavimų;
nustato tinkamumo skraidyti paţymėjimų rūšis, išduoda tinkamumo skraidyti paţymėjimus,
leidimus skristi, periodinės patikros tinkamumo skraidyti paţymėjimus ir specialiuosius tinkamumo
skraidyti paţymėjimus bei jų priedus, pratęsia, sustabdo ir atšaukia jų galiojimą, pripaţįsta
201
galiojančiais Lietuvos Respublikoje ICAO valstybių narių išduotus tinkamumo skraidyti
paţymėjimus bei vykdo orlaivių tinkamumo skraidyti prieţiūrą;
išimtiniais atvejais duoda leidimą specialiajam skrydţiui tokiu orlaiviu, kuriam bendra tvarka negali
būti išduotas tinkamumo skraidyti paţymėjimas, bet toks orlaivis gali saugiai skraidyti laikydamasis
tam tikrų apribojimų;
išduoda civilinių bei karinių, naudojamų civilinių orlaivių skrydţiams, aerodromų ir jų įrenginių
tinkamumo naudoti paţymėjimus, pratęsia, sustabdo arba nutraukia jų galiojimą, nuolat vykdo
aerodromų ir jų įrenginių prieţiūrą;
nustato reikalavimus ryšių, navigacijos, stebėjimo ir skrydţių valdymo įrenginiams, turi teisę
patikrinti, ar jie atitinka keliamus reikalavimus;
nustato oro navigacijos informacijos rūšis, mastus bei jos skelbimo tvarką ir sąlygas; renka, kaupia,
skelbia ir platina oro navigacijos informaciją arba tai atlikti įgalioja kitą juridinį asmenį;
išduoda licencijas civilinės aviacijos specialistams, suteikia jiems kvalifikaciją, taip pat pripaţįsta
galiojančiomis Lietuvos Respublikoje uţsienio valstybių pagal ICAO nustatytus arba grieţtesnius
reikalavimus išduotas licencijas ir išduoda licencijų pripaţinimo paţymėjimus;
išduoda civilinės aviacijos specialistams sveikatos paţymėjimus, sustabdo ir atnaujina jų galiojimą;
paveda oro uostams, veţėjams ir kitoms kontroliuojamoje teritorijoje ar riboto patekimo vietose
veikiančioms įmonėms rengti aviacijos saugumo programų ir planų, aviacijos saugumo kokybės
kontrolės programų, veiksmų neteisėtos veikos atvejais pirminių planų, aviacijos saugumo mokymo
programų, oro uostų saugumo komisijų nuostatų projektus, juos įvertina ir tvirtina, kontroliuoja ir
uţtikrina, kad civilinės aviacijos įmonių saugumo programos ir planai bei saugumo mokymo
programos atitiktų Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos nuostatas, stebi, kaip jie
įgyvendinami, kaip uţtikrinamas jų veiksmingumas;
nustato reikalavimus oro uostams, kontroliuoja skrydţių vykdymą, valdymą, civilinių orlaivių
naudojimą, vykdo oro uostų, jų statinių ir įrenginių projektavimo, statybos ir naudojimo specialiųjų
reikalavimų bei antţeminių paslaugų teikimo prieţiūrą;
nustato meteorologinės informacijos rūšis, mastus ir jos teikimo tvarką;
akredituoja mokymo įstaigas bei tvirtina aviacijos specialistų rengimo programas;
nustato Civilinės aviacijos administracijos specialistų rengimo kryptis, formuoja jų rengimo bei
tobulinimo politiką;
pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Lietuvos
Respublikoje galiojančių įstatymų, kitų teisės aktų, tarptautinių konvencijų ir sutarčių,
reguliuojančių civilinės aviacijos veiklą;
derina civilinių aerodromų ir skrydţių valdymo sistemos įrenginių statybą arba rekonstrukciją;
derina statinių statybą bei rekonstrukciją aerodromų apsaugos bei aerodromų sanitarinėse apsaugos
zonose;
202
vykdo aerodromų ir aerodromų statinių projektavimo, statybos, pripaţinimo tinkamais naudoti bei
naudojimo specialiųjų reikalavimų valstybinę prieţiūrą;
nustato esamų ir projektuojamų statinių ţenklinimo būtinybę ir kontroliuoja, kaip fiziniai ir
juridiniai asmenys vykdo jų ţenklinimą ir techninę prieţiūrą;
kontroliuoja, kaip vykdomi civilinės aviacijos priešgaisrinės saugos ir orlaivių triukšmo ribojimo
reikalavimai, nustato triukšmo stebėjimo vietą, stebėjimo taškų skaičių ir stebėjimo tvarką, išduoda,
sustabdo ar panaikina licencijas atlikti orlaivių triukšmo matavimus;
kontroliuoja, kaip civilinės aviacijos įmonės pasirengusios vykdyti orlaivių paiešką ir gelbėjimo
darbus;
įvertina orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo išvadas, rengia priemones joms išvengti; informuoja
orlaivių avarijų bei incidentų tyrimų vadovą apie parengtas prevencijos priemones; orlaivių avarijų
ir incidentų tyrimo vadovo prašymu deleguoja atitinkamus specialistus dalyvauti tiriant orlaivių
avarijas ir incidentus;
nustato lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo sąlygas bei tvarką;
išduoda triukšmų paţymėjimus orlaiviams, registruotiems Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių
registre;
sertifikuoja oro eismo paslaugų teikėjus ir vykdo jų prieţiūrą, išduoda oro eismo paslaugų teikėjo
sertifikatą, pratęsia, sustabdo arba nutraukia jo galiojimą;
vykdo Eurokontrolės reikalavimų įgyvendinimo prieţiūrą;
pagal savo kompetenciją vykdo susitarimą, pasirašytą tarp NATO ir trijų Baltijos šalių;
išduoda licencijas vykdyti oro susisiekimą, sustabdo jų galiojimą, panaikina jų galiojimo
sustabdymą, panaikina licencijas;
vykdo licencijos vykdyti oro susisiekimą sąlygų laikymosi prieţiūrą;
išduoda ir atšaukia leidimus oro susisiekimui vykdyti;
kontroliuoja, kaip oro veţėjai ir orlaivių naudotojai laikosi civilinės atsakomybės draudimo
reikalavimų bei kaip vykdomos kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisyklės atsisakymo veţti ir
skrydţių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju;
tvirtina Nacionalinę civilinės aviacijos saugumo kokybės programą ir priţiūri, kaip ji
įgyvendinama;
atestuoja aviacijos saugumo darbuotojus, kurie taiko keleivių, jų bagaţo, krovinių ir pašto saugumo
priemones;
paskiria Aviacijos medicinos centrus ir suteikia ar pratęsia jų įgaliojimus;
nustatyta tvarka nagrinėja piliečių ir kitų asmenų pareiškimus, skundus ir pasiūlymus, imasi
reikiamų priemonių, kad būtų išspręsti juose keliami klausimai;
203
atlieka bendro Europos dangaus sukūrimo reglamentų įgyvendinimo nacionalinės prieţiūros
institucijos funkcijas;
vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Teisės:
gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų, civilinės aviacijos įmonių
informaciją, paţymas ir dokumentus jos kompetencijai priskirtais klausimais;
tikrinti, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, uţ kurių
įgyvendinimą atsakinga Civilinės aviacijos administracija, taip pat reikalauti pašalinti prieţastis,
sudarančias galimybes juos paţeisti;
duoti privalomus vykdyti nurodymus dėl orlaivių skrydţių saugos ir aviacijos saugumo uţtikrinimo
fiziniams ir juridiniams asmenims, uţsiimantiems aviacijos veikla, o uţ paţeidimus – įstatymų
nustatyta tvarka kaltiems asmenims taikyti nuobaudas bei veiklos ribojimus;
Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo numatytais atvejais įeiti ir apţiūrėti atitinkamus objektus,
gamybines patalpas ir įrangą.
Lietuvos saugios laivybos administracija
Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas (Ţin. 2005, Nr. 31-974)
Administracinių teisės paţeidimų kodeksas (Ţin., 1985, Nr. 1-1)
2006 m. kovo 22 d. LR Susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-106 Dėl Lietuvos Respublikos
susisiekimo ministro 2002 m. birţelio 25 d. įsakymo nr. 3-318 "Dėl biudţetinės įstaigos Lietuvos
saugios laivybos administracijos nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
Administracijos veiklos tikslas - organizuoti Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės aktų,
reglamentuojančių saugią laivybą, reikalavimų įgyvendinimą ir uţtikrinti jų vykdymo
valstybinę prieţiūrą.
Uţdaviniai:
organizuoti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, tarptautinės jūrų teisės aktų,
reglamentuojančių saugią laivybą, reikalavimų įgyvendinimą laivybos įmonėse, laivuose ir jūrų
uostuose;
vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, tarptautinės jūrų teisės aktų,
reglamentuojančių saugią laivybą bei taršos iš laivų prevenciją, įgyvendinimo valstybinę prieţiūrą.
Funkcijos:
kontroliuoja, kaip vykdomi tarptautinių, Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti saugios laivybos reikalavimai;
Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre registruoja laivus, plaukiojančius su Lietuvos valstybės
vėliava, išduoda laivų dokumentus, tvarko Lietuvos Respublikos jūrų laivų registrą;
204
vykdo valstybinę laivų kontrolę uostuose ir laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, laivo
vėliavos valstybinę kontrolę, jų techninę prieţiūrą bei išduoda privalomus dokumentus;
išduoda jūrininkų kvalifikacijos dokumentus, jūrininkų knygeles, tvirtina darbo laive ir plaukiojimo
staţą, tvarko Lietuvos Respublikos jūrininkų registrą;
akredituoja jūrininkų mokymo įstaigas bei priţiūri jų veiklą;
organizuoja ir koordinuoja naftos bei kitų pavojingų ir kenksmingų medţiagų išsiliejimo Lietuvos
Respublikos atsakomybės rajone ir Kuršių mariose likvidavimo darbus, kontroliuoja, kaip uostų
administracijos ir uostų naudotojai, įmonės, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikos teritorinėje
jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, yra pasirengusios likviduoti naftos bei kitų pavojingų
kenksmingų medţiagų išsiliejimą, tvarkyti laivų generuojamus teršalus;
organizuoja, koordinuoja ir vadovauja nelaimės ištiktų ţmonių paieškai ir gelbėjimui Lietuvos
Respublikos atsakomybės zonos jūrinėje dalyje;
sudaro sutartis su įgaliotomis klasifikacinėmis bendrovėmis dėl teisės Lietuvos Respublikos vardu
atlikti laivų techninę prieţiūrą bei apţiūrą ir išduoti atitinkamus dokumentus;
atlieka šių įgaliotų klasifikacinių bendrovių veiklos prieţiūrą;
atestuoja įmones, teikiančias su saugia laivyba susijusias paslaugas;
nustato laivams leistinus plaukioti rajonus ir jų ribas bei saugiam plaukiojimui leistinas
meteorologines sąlygas;
vertina laivybos įmonių ir laivų saugios laivybos valdymo sistemas, išduoda nustatytus
dokumentus;
atlieka laivo saugaus vilkimo reikalavimų laikymosi valstybinę prieţiūrą;
derina laivų pavadinimus (numerius) ir laivų savininkų emblemas laivuose;
tiria laivų avarijas ir teikia išvadas bei rekomendacijas;
pagal kompetenciją taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones paţeidėjams;
kontroliuoja jūrinių specialistų mokymo lygį bei atitiktį tarptautinių konvencijų bei ES direktyvų
reikalavimams,
vykdo profesinio mokymo kompetentingos įstaigos funkcijas jūrininkų rengimo srityje.
Teisės:
gauti iš laivų savininkų (valdytojų), uostų administracijų, mokymo įstaigų ir organizacijų
informaciją Administracijos kompetencijai priskirtais klausimais;
tikrinti jos kompetencijai priskirtais klausimais laivybos kompanijas ir jų laivus, kitus
plaukiojančius objektus, jūrų uostus ir atskirus terminalus, reikalauti dokumentų bei ataskaitų, duoti
privalomus nurodymus, reikalauti, kad nustatytu laiku būtų šalinami rasti trūkumai ir paţeidimai;
reikalauti, kad Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir uostuose esantys laivai, naudodamiesi
turimomis techninėmis priemonėmis, suteiktų pagalbą nelaimės jūroje ištiktiems ţmonėms;
205
uţdrausti laivui išplaukti iš uosto, nustačius saugios laivybos reikalavimų, taip pat įgulos gyvenimo
ir darbo sąlygų laive standartų paţeidimus;
neleisti turto savininkui kelti paskendusį turtą savo priemonėmis arba jo pasirinktu kėlimo
organizavimo būdu, jei tai gali kliudyti laivybai, kelti grėsmę ţmonių gyvybei ar saugumui, teršti
aplinką;
laikinai apriboti laivų įplaukimą į nesaugias Lietuvos Respublikos teritorinės jūros zonas.
Lietuvos automobilių kelių direkcija
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo pakeitimo įstatymas (Ţin., 2002, Nr. 101-4492)
Administracinių teisės paţeidimų kodeksas (Ţin., 1985, Nr. 1-1)
2003 m. birţelio 4 d. LR Susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-361 Dėl Lietuvos Respublikos
susisiekimo ministro 2000 m. gruodţio 12 d. įsakymo Nr.367 „Dėl Lietuvos automobilių kelių
direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
Organizuoja bei koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, prieţiūrą bei plėtrą.
Uţdaviniai:
įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo kelių prieţiūros ir plėtros valstybės politikos kryptis;
įgyvendinti Susisiekimo ministerijos rengiamas automobilių kelių prieţiūros ir plėtros programas;
organizuoti valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklo plėtojimą, modernizavimą ir
funkcionavimą.
Funkcijos:
planuoja gaunamų uţsienio šalių investicijų ir Europos Sąjungos techninės bei finansinės paramos
panaudojimą;
tvirtina kelių tiesimo ir prieţiūros projektinę ir sąmatinę dokumentaciją;
kartu su savivaldybių institucijomis sprendţia kelių infrastruktūros objektų išdėstymo kelių
apsaugos zonose klausimus;
renka, inventorizuoja, tvarko ir saugo duomenis apie kelius, tvirtina kelių duomenų banko
nuostatus; disponuoja šių duomenų banku ir neatlygintinai teikia reikalingus duomenis valstybės
kadastrams, registrams, klasifikatoriams bei duomenų bankams ir kitiems juridiniams asmenims,
taip pat turi teisę nemokamai gauti iš jų reikalingą informaciją apie kelius;
vykdo kelių tiesimo ir prieţiūros darbų organizavimo bei kontrolės funkcijas:
organizuoja kelių tiesimo (statymo) ir taisymo (remonto) kelio statinių projektų ekspertizių
atlikimą;
kontroliuoja, kad kelius tiestų ir priţiūrėtų tik asmenys, atitinkantys teisės aktų nustatytus
reikalavimus;
organizuoja naujai nutiestų ir rekonstruotų kelių ir kitų statinių priėmimą – statinio pripaţinimą
tinkamu naudoti;
206
Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka
kontroliuoja Programos lėšų naudojimą vietiniams keliams, miškų, nacionalinių parkų, valstybės
saugomų teritorijų bei pasienio keliams bei gatvėms tiesti, taisyti ir priţiūrėti;
išduoda leidimus dirbti įvairius darbus kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje;
gaivalinių nelaimių ir ekstremalių situacijų atvejais organizuoja operatyvią kelius priţiūrinčių
valstybės įmonių veiklą.
Teisės:
tikrinti, kaip kelius priţiūrinčios valstybės įmonės, juridiniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos
įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kelių tiesimu ir prieţiūra;
taikyti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų kodeksą nuobaudas asmenims,
padariusiems teisės paţeidimus.
Transporto investicijų direkcija
Vyriausybės nutarimas 1995 m. liepos 20 d. Nr. 1009 Dėl Lietuvos europinio standarto geleţinkelio
direkcijos pertvarkymo
Transporto investicijų direkcijos nustatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2005 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 3-440
Uţdaviniai:
pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka rengti ir
įgyvendinti transporto infrastruktūros plėtros priemones.
Funkcijos:
atlieka įgyvendinančiosios institucijos funkcijas ES Sanglaudos fondo srityje:
uţtikrina, kad ES Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšos būtų naudojamos vadovaujantis
Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktais, būtų laikomasi Europos Komisijos sprendimo skirti
projektui ES Sanglaudos fondo lėšų nuostatų;
uţtikrina, kad įgyvendinant projektus būtų laikomasi Lietuvos Respublikos ir ES kontrolės
institucijų rekomendacijų ir atsiţvelgiama į pateiktas pastabas bei pasiūlymus;
atlieka galutinių paramos gavėjų parengtų projektų paraiškų išankstinį vertinimą ir teikia jas tarpinei
institucijai;
atlieka išankstinę viešųjų pirkimų procedūrų kontrolę,
atlieka įgyvendinančiosios institucijos funkcijas ES struktūrinių fondų srityje.
Teisės
reikalauti iš galutinio paramos gavėjo informacijos, susijusios su perduotų funkcijų atlikimu ir
projekto įgyvendinimu;
207
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų,
viešųjų įstaigų bei organizacijų, ūkio subjektų informaciją Direkcijos kompetencijai priskirtais
klausimais.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Maisto įstatymas (Ţin., 2000, Nr. 32-893)
Tabako kontrolės įstatymas (Ţin., 2003,, Nr. 117-5317)
Cheminių medţiagų ir preparatų įstatymas (Ţin., 2000, Nr. 36-987)
Sveikatos draudimo įstatymas (Ţin., 2002, Nr. 123-5512)
Triukšmo valdymo įstatymas (Ţin., 2004, Nr. 164-5971)
Farmacinės veiklos įstatymas (Ţin., 1991, Nr. 6-161)
Vaistų įstatymas (Ţin., 1996, Nr. 116-2701)
Sveikatos sistemos įstatymas (Ţin., 1994, Nr. 63-1231)
Švietimo įstatymas (Ţin., 2003, Nr. 63-2853)
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas (Ţin., 2000, Nr. 44-1247)
Medicinos praktikos įstatymas (Ţin., 2004, Nr. 68-2365)
Radiacinės saugos įstatymas (Ţin., 1999, Nr. 11-239)
Branduolinės energijos įstatymas (Ţin., 1996, Nr. 119-2771)
Aplinkos apsaugos įstatymas (Ţin., 1992, Nr. 5-75)
Ţmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas (Ţin., 2004, Nr. 55-
1886)
Alkoholio kontrolės įstatymas (Ţin., 2004, Nr. 47-1548)
Odontologijos praktikos įstatymas (Ţin., 2004, Nr. 4-36)
Augalų apsaugos įstatymas (Ţin., 1995, Nr. 90-2013)
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Ţin., 2003, Nr. 70-3170)
Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas (Ţin., 2001, Nr. 56-1976)
Atliekų tvarkymo įstatymas (Ţin., 2002, Nr. 72-3016 )
Visuomenės sveikatos prieţiūros įstatymas (Ţin., 2002, Nr. 56-2225)
Ţmonių uţkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas (Ţin., 1996, Nr. 104-2363)
Nuodingųjų medţiagų kontrolės įstatymas (Ţin., 2001, Nr. 64-2330)
Geriamojo vandens įstatymas (Ţin., 2001, Nr. 64-2327)
Vandens įstatymas (Ţin., 1997, Nr. 104-2615)
Slaugos praktikos įstatymas (Ţin., 2001, Nr. 62-2224)
208
Narkotinių ir psichotropinių medţiagų kontrolės įstatymas (Ţin., 1998, Nr. 8-161)
Aplinkos oro apsaugos įstatymas (Ţin., 1999 11 19, Nr. 98-2813)
Veterinarijos įstatymas (Ţin., 1999, Nr. 90-2639)
Profesinės sveikatos prieţiūros įstatymas (Ţin., 1999, Nr. 32-902)
Administracinių teisės paţeidimų kodeksas (Ţin., 1985, Nr. 1-1)
1998 m. liepos 24 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 926 Dėl LR Sveikatos apsaugos ministerijos
nuostatų patvirtinimo
Vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas sveikatos apsaugos srities valstybės valdymo
funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.
Uţdavinys:
rūpintis Lietuvos Respublikos gyventojų sveikata, jos išsaugojimu, grąţinimu ir stiprinimu.
Funkcijos:
licencijuoja ir akredituoja sveikatos prieţiūros ir farmacinei veiklai, išduoda leidimus (licencijas)
verstis gydymo, visuomenės sveikatos prieţiūros ir farmacine praktika, o įstatymo numatytais
atvejais - ir kita profesine veikla;
formuoja ir vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką Lietuvos gyventojų sveikatinimo
srityje,
organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą strategiją ir programas radiacinės saugos
valdymo srityje, uţtikrina gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės
poveikio priemonių įgyvendinimą bei vykdo valstybinę prieţiūrą ir kontrolę;
organizuoja ir koordinuoja racionalų Lietuvos gyventojų aprūpinimą būtiniausiais vaistais ir
medicinos prekėmis, renka ir analizuoja informaciją apie vaistus, sudaro vaistų paklausos ir pasiūlos
balansą, teisinėmis priemonėmis reguliuoja vaistų tiekimą, registruoja vaistus, kontroliuoja
farmacinės veiklos sąlygas;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kontroliuoja narkotinių, psichotropinių ir
radioaktyviųjų vaistų importą ir eksportą, vartojimą, saugojimą bei apskaitą;
sprendţia pagal savo kompetenciją klausimus, susijusius su sveikatos prieţiūros įstaigų personalo,
sveikatos apsaugos administratorių, kitų specialistų planavimo strategija, rūpinasi kartu su
profesinėmis sveikatos prieţiūros ir farmacijos specialistų organizacijomis asmens ir visuomenės
sveikatos prieţiūros specialistų tobulinimusi, nustato šių specialistų kvalifikacijos reikalavimus;
nustato mokamų medicinos paslaugų, kurias teikia sveikatos prieţiūros įstaigos, kainas, vaistų,
vaistinių medţiagų, medicinos pagalbos priemonių prekybos antkainius, taip pat vaistų gamybos
vaistinėse įkainius, kontroliuoja vaistų kainas ir vaistų įsigijimo išlaidų normas valstybinėse
sveikatos prieţiūros įstaigose;
koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai teikiamą uţsienio techninę ir
materialinę pagalbą;
209
vykdo Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo Lietuvoje tarpinės institucijos
funkcijas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. geguţės 31 d. nutarimu Nr.
649 „Dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje“ (Ţin., 2001, Nr. 48-
1676; 2003, Nr. 88-3999);
rengia ir tvirtina sveikatos prieţiūros standartizacijos norminius dokumentus, organizuoja
standartizacijos ir metrologijos darbų Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje prieţiūrą;
tvirtina normas bei normatyvus pagal savo kompetenciją;
vykdo medicininį auditą.
Teisės:
nemokamai gauti iš įmonių, įstaigų, institucijų ir organizacijų statistinę, ekologinę, technologinę ir
kitą informaciją, būtiną sveikatos apsaugos sistemai tinkamai tvarkyti ir plėtoti;
koordinuoti visuomenės sveikatos prieţiūros kontrolės įgyvendinimą;
kontroliuoti, kaip laikomasi sveikatos prieţiūros įstatymų, kitų teisės aktų ir standartizacijos
norminių dokumentų;
iškilus epidemijų pavojui, organizuoti privalomąjį sveikatos tikrinimą, skiepijimą, apriboti asmenų,
sergančių uţkrečiamąja liga (taip pat jos nešiotojų), veiklą;
koordinuoti karantino priemonių, kuriomis apsaugoma valstybės teritorija nuo ypač pavojingų ir
pavojingų uţkrečiamųjų ligų patekimo per valstybės sieną ir plitimo, taikymą;
įstatymo nustatyta tvarka kontroliuoti įmonių, įstaigų sveikatos prieţiūros ir farmacinę veiklą;
pagal kompetenciją administruoti Europos Sąjungos struktūrinius fondus Lietuvoje, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. geguţės 31 d. nutarimu Nr. 649.
Valstybinė visuomenės sveikatos prieţiūros tarnyba prie SAM
Vartotojų teisių gynimo įstatymas (Ţin., 2000, Nr. 85-2581)
Visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymas (Ţin., 2002, Nr. 72-3022)
Visuomenės sveikatos prieţiūros įstatymas (Ţin., 2002, Nr. 56-2225)
Ţmonių uţkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas (Ţin., 1996, Nr. 104-2363)
Sveikatos sistemos įstatymas (Ţin., 1994, Nr. 63-1231)
Augalų apsaugos įstatymas (Ţin., 1995, Nr. 90-2013)
Administracinių teisės paţeidimų kodeksas (Ţin., 1985, Nr. 1-1)
2000 m. rugsėjo 15 d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr.509 Dėl Valstybinės
visuomenės sveikatos prieţiūros tarnybos nuostatų patvirtinimo
Koordinuoja ir kontroliuoja visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigų bei asmens sveikatos prieţiūros
įstaigų, teikiančių visuomenės sveikatos prieţiūros paslaugas, veiklą.
(Iš LR visuomenės sveikatos prieţiūros įstatymo)
210
Funkcijos:
įgyvendina visuomenės sveikatos prieţiūros strategiją ir programas pagal Pasaulinės sveikatos
organizacijos, Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos
numatytas sveikatos politikos kryptis;
kontroliuoja visuomenės sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą, kokybę (tinkamumą) ir
efektyvumą;
koordinuoja būtinųjų visuomenės sveikatos prieţiūros priemonių ir paslaugų teikimą;
pagal savo kompetenciją vykdo valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę sveikatos
prieţiūros, švietimo, globos ir rūpybos įstaigose, taip pat kitose visuomenės sveikatos prieţiūros
srityse, kuriose visuomenės sveikatos saugos kontrolė nėra pavesta kitoms viešojo administravimo
institucijoms, ir analizuoja visuomenės sveikatos saugą, vykdydama visuomenės sveikatos saugos
stebėseną (monitoringą), atlikdama įvertinimą, rengdama pasiūlymus dėl visuomenės sveikatos
saugos gerinimo ir atitinkamas metodikas;
koordinuoja sveikatos informacinės sistemos kūrimą, jos komponentų (registrų, mokslinės,
techninės ir teisinės informacijos duomenų bazių, duomenų bankų) visuomenės sveikatos prieţiūros
klausimais steigimą ir tvarkymą;
uţtikrina, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (uţsakovas) nustatytų, apibūdintų ir
įvertintų galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį sveikatai;
pagal savo kompetenciją tvirtina teisės aktus ir rekomendacinio pobūdţio dokumentus;
atlieka viešojo administravimo funkcijas ekstremalių sveikatai situacijų valdymo srityje.
(Iš nuostatų)
Teisės:
gauti iš valstybės ir savivaldos vykdomųjų institucijų, kitų juridinių ir fizinių ar juridinio asmens
teisių neturinčių įmonių informaciją ir dokumentus, reikalingus Tarnybos funkcijoms vykdyti;
reikalauti, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (uţsakovas) nustatytų, apibūdintų ir
įvertintų galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį ţmonėms, augalijai,
dirvoţemiui, ţemės paviršiui, orui, vandeniui bei šių aplinkos komponentų sąveikai.
Apskričių visuomenės sveikatos centrai
Valstybinės visuomenės sveikatos prieţiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministerijos direktoriaus įsakymas 2000 m. lapkričio 9 d. Nr. 12 Dėl nuostatų patvirtinimo
Tikslas - vykdyti visuomenės sveikatos prieţiūrą, kuria siekiama saugoti gyventojus nuo ligų,
išvengiamos mirties ir invalidumo, ilginti gyvenimo be ligų ir traumų laiką bei gerinti gyvenimo
kokybę, didinti gyvenimo ekonominį ir socialinį našumą.
Veiklos sritys:
visuomenės sveikatos stiprinimas ir ugdymas;
211
visuomenės sveikatos sauga;
ligų profilaktika bei kontrolė;
ekstremalių visuomenės sveikatai situacijų atvejais - visuomenės sveikatos saugos ekspertizė,
prevencinių priemonių organizavimas ir dalyvavimas jas įgyvendinant;
visuomenės sveikatos nuolatinė stebėsena ir ekspertizė;
visuomenės sveikatos prieţiūros viešojo administravimo efektyvumo nuolatinė stebėsena.
Teisės:
organizuoti ir vykdyti ţmonių uţkrečiamųjų ligų epidemiologinę prieţiūrą ir kontrolę;
vykdyti uţkrečiamųjų ligų epidemiologinę diagnostiką, nuolatinę stebėseną, analizę ir prognozę,
atlikti aplinkos nukenksminimo darbus uţkrečiamųjų ligų ţidiniuose;
organizuoti ir kontroliuoti imunoprofilaktinį darbą, atlikti skiepus nuo uţkrečiamųjų ligų;
rinkti duomenis apie uţkrečiamąsias ligas, jų sukėlėjus ir perduoti registrams;
atlikti miestų ir gyvenviečių teritorijų planavimo, gyvenamosios statybos, gamybinės, prekybinės,
socialinės, švietimo, kultūrinės, aptarnavimo ir kitos paskirties objektų detaliųjų planų, techninių
projektų, technologijų, darbo projektų visuomenės sveikatos saugos ekspertizę;
nustatyti statinių ir jų sanitarinės apsaugos zonų higienos specialiąsias projektavimo sąlygas ir
kontroliuoti jų laikymąsi;
nustatyti pastatytų, rekonstruotų, pertvarkytų gyvenamosios, gamybinės, prekybinės, socialinės,
švietimo, kultūrinės, aptarnavimo ir kitos paskirties statinių atitiktį patvirtintiems projektams ir
išduoti paţymas apie objekto atitikimą visuomenės sveikatos saugą reglamentuojantiems teisės
aktams;
reikalauti, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (uţsakovas) nustatytų, apibūdintų ir
įvertintų galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį ţmonėms, augalijai,
dirvoţemiui, ţemės paviršiui, orui, vandeniui bei šių aplinkos komponentų sąveikai ir pateiktų šio
poveikio dokumentaciją;
pateikti pagal savo kompetenciją išvadas ir priimti motyvuotus sprendimus nustatant, ar planuojama
ūkinė veikla pagal pobūdį ir poveikį ţmonėms leistina pasirinktoje vietoje;
atlikti patalpų, ţaliavų, technologijų, gaminių, paslaugų visuomenės sveikatos saugos ekspertizę ir
Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduoti fiziniams, juridiniams asmenims ar
juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms, uţsiimančioms ūkine komercine veikla, kuri įrašyta į
Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą, leidimus - higienos pasus ar kitus dokumentus;
nustatyta tvarka derinti fiziniams, juridiniams asmenims ar juridinio asmens teisių neturinčioms
įmonėms, kurios gamina, surenka, rūšiuoja, veţa, šalina, naudoja ar kitaip tvarko pavojingas
atliekas, avarijų likvidavimo planus;
dalyvauti nustatant, registruojant profesines ligas ir atliekant jų ekspertizę;
212
vykdyti tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę sveikatos prieţiūros, švietimo,
socialinės globos ir rūpybos įstaigose, vertinti paslaugų atitikimą visuomenės sveikatos saugos
teisės aktams ir švietimo įstaigose kontroliuoti teisės aktuose nustatytas auklėtinių mokymosi,
mitybos, kūno kultūros ir sporto, poilsio, medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo sąlygas,
taip pat auklėtinių apsaugą nuo fizinę ir psichinę sveikatą ţalojančio poveikio (tabako, alkoholio,
narkotinių ir psichotropinių medţiagų);
pateikę tarnybinį paţymėjimą ir pranešę įmonių, įstaigų ir organizacijų administracijai ar vadovybei
bei lydimi jos atstovo, netrukdomai lankytis visose įmonėse, įstaigose, organizacijose, pasienio
ruoţo teritorijose, muitinės sandėliuose, lėktuvuose, esančiuose Lietuvos Respublikos oro uostuose,
kituose objektuose.
Respublikinis mitybos centras
Vyriausybės nutarimas 1991 m. spalio 7 d. Nr. 404 Dėl Respublikinio mitybos centro įsteigimo
Valstybinės visuomenės sveikatos prieţiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos
ministerijos direktoriaus įsakymas 2000 m. lapkričio 9 d. Nr. 11 Dėl Respublikinio mitybos centro
nuostatų patvirtinimo
Uţdavinys:
maisto ir su juo susijusių produktų, įskaitant technologines ir maisto ţaliavas, specialios mitybos
maistą, maisto papildus, maistines medţiagas, apšvitintą, genetiškai ar kitaip pakeistą, naujai
sukurtą ar neįprastai ruoštą maistą, maisto priedus ir jų mišinius, alkoholio ir tabako bei su maistu
besiliečiančius gaminius ir medţiagas (toliau - maistas ir su juo susiję produktai), saugos ir mitybos
prieţiūros veiksmų bei programų koordinavimas, mokslinio tyrimo ir praktinė veikla.
Veiklos sritys:
dalyvavimas formuojant ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką sveikos
mitybos, maisto ir su juo susijusių produktų saugos ir kokybės, maisto kilmės ligų profilaktikos
srityje;
visuomenės sveikatos stiprinimas ir ugdymas;
visuomenės sveikatos sauga;
su mityba susijusi visuomenės sveikatos nuolatinė stebėsena ir ekspertizė;
integracijos į Europos Sąjungą maisto ir su juo susijusių produktų saugos ir mitybos prieţiūros
srityje funkcijų vykdymas;
Aplinkos kontrolė, ekologinis monitoringas
Maisto produktų tyrimas pagal higienos reikalavimus
Gaminių sertifikavimas, jų normatyvinių dokumentų reikalavimų kontrolė
Teisės ir pareigos:
siūlyti įstatymų nustatyta tvarka uţdrausti realizuoti maistą ir su juo susijusius produktus;
213
teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į kompetentingas institucijas dėl įmonių, įstaigų, organizacijų,
paţeidinėjančių teisės aktus visuomenės sveikatos klausimais, veiklos sustabdymo;
Steigėjui pavedus, ekspertuoti maisto ir su juo susijusių produktų gamybos ir maitinimo objektus,
lankytis įmonėse, įstaigose, organizacijose;
metodiškai vadovauti visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigų bei maisto ir su juo susijusių
produktų tyrimų laboratorijų darbui maisto ir su juo susijusių produktų saugos ir mitybos srityje ir,
Steigėjui pavedus, jas inspektuoti;
uţtikrinti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytų būtinųjų visuomenės sveikatos prieţiūros
paslaugų teikimą bei kitų Steigėjo pavestų uţduočių (priemonių) vykdymą;
nustatyti moksliškai pagrįstus, rizikos ţmogaus sveikatai įvertinimu paremtus privalomuosius
reikalavimus maisto ir su juo susijusių produktų saugai, higienai ir kontrolei, rizikos veiksnių
analizės ir valdymo sistemos maisto tvarkymo vietose diegimui, maistą tvarkančių asmenų
privalomųjų higienos ţinių ir jų sveikatos tikrinimui, rengti bei derinti su jais susijusius teisės aktų
projektus;
tirti bei įvertinti maisto ir su juo susijusių produktų cheminę sudėtį ir teršalus, reglamentuoti jų
kiekius maiste, standartizuoti ir diegti jų nustatymų metodus;
nustatyti maisto ir su juo susijusių produktų tinkamumo vartoti terminus;
teikti išvadas dėl maisto ir su juo susijusių produktų atitikties nekenksmingumo reikalavimams;
atlikti geriamojo mineralinio vandens pripaţinimą;
atlikti įmonės standartų, standartizacijos technikos komitetų, maisto įmonių asociacijų bei vartotojų
ir kitų suinteresuotų grupių atstovų parengtų šakinių geros higienos praktikos bei Rizikos veiksnių
analizės ir svarbiųjų valdymo taškų taisyklių ekspertizę negyvūninės kilmės ir mišriems produktams
bei jas derinti;
rengti mitybos higienos specialistų, maisto ekspertų, maisto pramonės įmonių ir kitų susijusių su
maistu ar mityba juridinių ir fizinių asmenų bei juridinio asmens teisių neturinčių įmonių profesinio
vertinimo kriterijus, dalyvauti juos atestuojant mitybos higienos srityje;
dalyvauti vertinant fizinių ir juridinių asmenų bei juridinio asmens teisių neturinčių įmonių viešai
skelbiamos informacijos bei reklamos teisingumą maisto ir su juo susijusių produktų, sveikos
mitybos bei mitybos higienos srityse.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
Sveikatos sistemos įstatymas (Ţin., 1998, Nr.112-3099)
Farmacinės veiklos įstatymas (Ţin., 1991, Nr. 6-161)
Vaistų įstatymas (Ţin., 1996, Nr. 116-2701)
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas (Ţin., 2000, Nr. 44-1247)
Administracinių teisės paţeidimų kodeksas (Ţin., 1985, Nr. 1-1)
214
Valstybinės vaitų kontrolės tarnybos prie LR Sveikatos ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos
Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 05 01 įsakymu Nr. 222
Uţdaviniai:
vykdyti nacionalinės vaistų politikos programą;
kontroliuoti farmacinę veiklą, siekiant, kad Lietuvoje būtų vartojami kokybiški, efektyvūs ir saugūs
vaistai.
Funkcijos:
kontroliuoja šalies gyventojų aprūpinimą būtinojo asortimento vaistais ir medicininės paskirties
gaminiais;
išduoda leidimus atiduoti į apyvartą vaistus, kurie pagaminti Lietuvos Respublikoje, leidţia atiduoti
į apyvartą importuojamus į Lietuvos Respubliką vaistus;
registruoja ir perregistruoja, vadovaujantis vaistų registracijos taisyklėmis, pagal šalies poreikius
kokybiškus, efektyvius ir saugius vaistus, radioaktyvius vaistus, homeopatinius preparatus,
tradicinės medicinos preparatus, produktus, artimus vaistams, medicininius bioproduktus (toksinus,
serumus, diagnostinius alergenus, diagnostinius antigenus, diagnostinius serumus, vakcinas),
biotechnologinius produktus, kraujo preparatus, specialios medicininės paskirties maisto produktus
bei medicininės paskirties kūno ir dantų prieţiūros priemones;
esant reikalui, sprendţia vaisto išbraukimo iš Lietuvos Respublikos valstybinio vaistų registro
klausimą;
sprendţia leidimo atlikti klinikinius tyrimus (veterinarijoje - gamybinius bandymus) klausimą;
atlieka uţsienio farmacijos įmonių (firmų) bei Lietuvos farmacijos pramonės įmonių vaistų ir kitų
medţiagų bei šalies farmacijos pramonės įmonėse sukurtų naujų vaistų bei jų formų klinikinių
tyrimų (veterinariniams vaistams - klinikinių gamybinių bandymų) duomenų ekspertizę, jeigu
reikia, tvirtina naujas vartojimo indikacijas ir kitus vaisto vartojimo pakeitimus, išduoda leidimą
atiduoti į apyvartą šalies farmacijos pramonės įmonėse sukurtus naujus vaistus bei jų formas;
kontroliuoja vaistų ir kitų medţiagų ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų (veterinariniams preparatams -
klinikinių gamybinių bandymų) kokybę ir apimtį;
reguliuoja ir kontroliuoja narkotinių ir psichotropinių vaistų ir prekursorių legalią apyvartą, legalų
šių vaistų importą ir eksportą;
ekspertuoja ir tvirtina Lietuvos Respublikos farmakopėjos straipsnius ir kitus vaistų kokybę
reglamentuojančius dokumentus. Nostrifikuoja kitų šalių farmakopėjas;
kontroliuoja vaistų ir vaistinių medţiagų kokybę pagal Lietuvos Respublikoje galiojančios
Farmakopėjos ir kitų vaistų ir vaistinių medţiagų kokybę reglamentuojančių dokumentų
reikalavimus, pagal galimybes vykdo arba organizuoja kitų medţiagų kokybės kontrolę;
kontroliuoja įmonių ir įstaigų farmacinę veiklą, vykdo vaistų kainų kontrolę;
215
vykdo farmacinės veiklos monitoringą (renka informaciją apie vaistų gamybą, importą, prekybą,
eksportą, kaupia šią informaciją, ją apdoroja, analizuoja ir platina);
kontroliuoja ir ekspertuoja vaistų reklamą ir informaciją VVKT nustatyta tvarka;
išduoda paţymas dėl įmonės patalpų ir įrengimų tinkamumo farmacinei veiklai.
Teisės:
uţdrausti vaistų atidavimą į apyvartą arba juos išimti iš apyvartos, uţdrausti juos vartoti kitų vaistų
gamybai įstatymų nustatyta tvarka;
gauti iš uţsienio farmacijos kompanijų, firmų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų
VVKT prezidiumo nustatyto ir sveikatos apsaugos ministro patvirtinto dydţio mokestį uţ įvairios
rūšies ekspertinį darbą, vaistų ir kitų medţiagų registraciją, taip pat gauti VVKT prezidiumo
nustatyto ir patvirtinto dydţio mokestį uţ vaistų ir kitų medţiagų kokybės tyrimus (jei tyrimus
uţsakė pareiškėjas), taip pat uţ teikiamas informacines ir kitas paslaugas;
gauti iš ūkio subjektų statistinius duomenis, dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą tarnybai
pavestiems uţdaviniams atlikti;
tikrinti Lietuvos Respublikos įmonių, turinčių licenciją farmacinei veiklai, ir fizinių asmenų
farmacinę veiklą ir neatlyginamai gauti reikiamą kiekį vaistų ir kitų medţiagų pavyzdţių jų kokybės
ekspertizei atlikti;
uţdrausti vaistų ir vaistinių medţiagų reklamą, jeigu paţeidţiama įstatymuose ir poįstatyminiuose
aktuose, taip pat įsakymuose nustatyta reklamos tvarka;
išbraukti ir Lietuvos Respublikos valstybinio vaistų registro neefektyvius, nekokybiškus, nesaugius
vaistus, taip pat tuos vaistus, kuriuos registruojant buvo pateikta informacija, neatitinkanti VVKT
nustatytų reikalavimų;
laikinai išimti iš apyvartos vaistus ir kitas medţiagas ar panaikinti registravimo liudijimą VVKT
registravimo taisyklių nustatyta tvarka;
tvirtinti vaisto pakuotės ţenklinimo, vaisto kokybės rodiklių ir kitus dokumentų, pateiktų apie
registruojamą vaistą, pakeitimus (pateikus pareiškėjui - vaistą gaminančiai firmai);
siūlyti teisėtvarkos institucijoms Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirti farmacijos
įmonėms administracines baudas uţ farmacinės veiklos paţeidimus;
rengti ir tvirtinti pagal savo kompetenciją dokumentus, privalomus vykdyti kitoms institucijoms ir
ūkio subjektams.
Valstybinė medicininio audito tarnyba
Administracinių teisės paţeidimų kodeksas (Ţin., 1985, Nr. 1-1)
1998 m. kovo 23 d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 154 Dėl Valstybinės medicininio
audito tarnybos prie LR Sveikatos ministerijos nuostatų
Uţdaviniai:
216
vykdyti visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos
prieţiūros veikla, teikiamų paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) bei ekonominio
efektyvumo valstybinę kontrolę ir ekspertizę;
rūpintis, kad būtų teikiamos tik kokybiškos asmens sveikatos prieţiūros paslaugos;
skatinti asmens sveikatos prieţiūros įstaigas gerinti teikiamų sveikatos prieţiūros paslaugų
prieinamumą, kokybę ir ekonominį efektyvumą.
Funkcijos:
pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių
asmens sveikatos prieţiūros veiklą;
kontroliuoja ir įvertina asmens sveikatos prieţiūros įstaigų teikiamų sveikatos prieţiūros paslaugų
prieinamumą ir kokybę (tinkamumą);
įvertina sveikatos prieţiūros įstaigų teikiamų paslaugų ekonominį efektyvumą;
atlieka standartinių ir faktinių asmens sveikatos prieţiūros įstaigų teikiamų sveikatos prieţiūros
paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo rodiklių lyginamąją
analizę;
analizuoja pacientams padarytos ţalos atvejus;
analizuoja ir įvertina asmens sveikatos prieţiūros įstaigų išlaidų, susidarančių teikiant asmens
sveikatos prieţiūros paslaugas, dydį ir atskirų paslaugų kaštus.
Teisės:
bet kuriuo laiku, pateikę paskyrimo dokumentą įstaigos vadovui ar jį pavaduojančiam asmeniui,
netrukdomi patekti į įstaigą ir tikrinti, ar nėra paţeidţiami teisės aktų ir (ar) norminių dokumentų
reikalavimai;
reikalauti ir gauti iš juridinių ir fizinių asmenų visą reikalingą informaciją, dokumentus, medţiagą,
laboratorinius mėginius, ligonių medicininių apţiūrų ir tyrimų duomenis, įstaigos vadovų ir kitų
darbuotojų ţodinius ir raštiškus paaiškinimus, kurie reikalingi patikrinimui atlikti;
reikalauti iš įstaigos administracijos vadovų pašalinti aplinkybes ir sąlygas, trukdančias tinkamai
atlikti Inspekcijos funkcijas;
duoti asmens sveikatos prieţiūros įstaigų vadovams privalomus vykdyti nurodymus, siekiant
uţtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos prieţiūros veiklą,
tinkamą įgyvendinimą;
įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir paţeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus;
įstatymų nustatyta tvarka skirti įstaigos valdymo organų vadovams administracines nuobaudas;
įstatymų nustatyta tvarka sustabdyti įstaigoje visų ar dalies asmens sveikatos prieţiūros paslaugų
teikimą;
217
sustabdţius visų ar dalies asmens sveikatos prieţiūros paslaugų teikimą, uţplombuoti ir
uţantspauduoti įstaigos patalpas, įrenginius, uţdaryti teritoriją ar atskiras jos dalis;
teikti motyvuotą siūlymą sveikatos apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui sustabdyti ar
panaikinti gydytojo medicinos praktikos ar kitų įstatymais nustatytų licencijų uţsiimti sveikatos
prieţiūra galiojimą;
reikalauti iš įstaigos administracijos vadovo iki vieno mėnesio nušalinti sveikatos prieţiūros
specialistus ir patikrinti jų profesinę kompetenciją, jei buvo nustatyti šių specialistų profesinės
veiklos trūkumai, kurie galėjo lemti ar lėmė ţalą ar pavojų pacientų sveikatai; arba jei sveikatos
prieţiūros specialistų kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų ar šie specialistai dėl sveikatos
būklės negali atlikti savo pareigų; įstaigos administracijos vadovas privalo vykdyti pareigūno
reikalavimą nušalinti sveikatos prieţiūros specialistą;
perduoti medţiagą teisėsaugos organams, jei nustatomi poţymiai veikų, uţtraukiančių baudţiamąją
atsakomybę.
Valstybinė akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnyba
Sveikatos sistemos įstatymas (Ţin., 1994, Nr. 63-1231)
Administracinių teisės paţeidimų kodeksas (Ţin., 1985, Nr. 1-1)
Valstybinės akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 28 d.
įsakymu Nr.146 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 23 d. įsakymo
Nr.V-191 redakcija)
Tikslai:
uţtikrinti sąlygas saugių ir kokybiškų asmens sveikatos prieţiūros paslaugų teikimui;
uţtikrinti, kad į Lietuvos Respublikos rinką būtų teikiami, Lietuvos Respublikoje platinami ir
naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkantys medicinos prietaisai.
Uţdaviniai:
teisės aktų nustatyta tvarka vertinti juridinių ir fizinių asmenų asmens sveikatos prieţiūros veiklos
atitiktį keliamiems reikalavimams;
teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti įgaliotosios institucijos valdymo funkcijas medicinos prietaisų
atitikties įvertinimo srityje.
Funkcijos
organizuoja ir vykdo asmens sveikatos prieţiūros įstaigų, asmens sveikatos prieţiūros specialistų
licencijavimą:
organizuoja ir vykdo asmens sveikatos prieţiūros įstaigų laboratorijų atestavimą;
organizuoja ir vykdo asmens sveikatos prieţiūros įstaigų patologijos tarnybų (skyrių) veiklos
atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimą.
218
organizuoja licencijuotų asmens sveikatos prieţiūros įstaigų, asmens sveikatos prieţiūros specialistų
licencijų ir atestuotų asmens sveikatos prieţiūros įstaigų laboratorijų sąlygų laikymosi prieţiūrą;
organizuoja ir koordinuoja asmens sveikatos prieţiūros įstaigų akreditavimą;
dalyvauja formuojant nacionalinę kokybės politiką, susijusią su medicinos prietaisais;
plėtoja medicinos prietaisų atitikties įvertinimo, eksploatavimo prieţiūros infrastruktūrą bei
uţtikrina jos veiklą;
diegia Globalinę medicinos prietaisų nomenklatūrą;
kontroliuoja medicinos prietaisų ikiklinikinius tyrimus, teikia išvadas dėl leidimų atlikti klinikinius
tyrimus;
teisės aktų nustatyta tvarka registruoja Lietuvos bei kitų valstybių medicinos prietaisų gamintojų
teikiamus į rinką medicinos prietaisus;
teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos medicinos prietaisų gamintojų, medicinos
prietaisų gamintojų įgaliotųjų atstovų, įregistruotų Lietuvoje, juridinių ir fizinių asmenų, kurie
atlieka medicinos prietaisų atitikties įvertinimą, ikiklinikinius ir klinikinius tyrimus, prieţiūrą ir
kontrolę;
dalyvauja valdant krizes, susijusias su medicinos prietaisais, uţtikrina medicinos prietaisų budros
sistemą;
vykdo medicinos prietaisų rinkos prieţiūrą:
imasi priemonių, kad iš rinkos būtų išimti nesaugūs medicinos prietaisai, informuoja apie juos
visuomenę;
vykdo fizinių ir juridinių asmenų, kurie gamina, platina, eksploatuoja medicinos prietaisus, atlieka
jų techninę prieţiūrą, kontrolę.
teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja rengiant ir įteisinant Lietuvos medicinos normas;
pagal savo kompetenciją rengia ir derina sveikatos prieţiūros veiklą reglamentuojančius
normatyvinius dokumentus, atitinkančius nacionalinių bei tarptautinių standartų reikalavimus, ir
teikia juos tvirtinti sveikatos apsaugos ministrui.
Teisės:
gauti iš Lietuvos Respublikos ir uţsienio valstybių fizinių ir juridinių asmenų sveikatos apsaugos
ministro ar Tarnybos generalinio direktoriaus patvirtinto dydţio mokestį uţ Tarnybos teikiamas
paslaugas;
gauti iš juridinių ir fizinių asmenų informaciją ir paaiškinimus Tarnybos kompetencijai priskirtais
klausimais;
teisės aktų nustatyta tvarka įpareigoti medicinos prietaisų atitikties įvertinimo įstaigas sustabdyti ar
pripaţinti netekusiais galios išduotus atitikties įvertinimo dokumentus, jeigu nustatoma, kad
medicinos prietaisai neatitinka saugos reikalavimų;
219
vykdydama medicinos prietaisų rinkos bei eksploatavimo prieţiūrą, pasitelkti teisėsaugos institucijų
pareigūnus, taikyti paţeidėjams įstatymų numatytas sankcijas uţ teisės aktų, reguliuojančių
medicinos prietaisų rinką ir eksploatavimą, paţeidimą.
Valstybinė ligonių kasa prie SAM
Sveikatos draudimo įstatymas (Ţin., 2002, Nr. 123-5512)
Administracinių teisės paţeidimų kodeksas (Ţin., 1985, Nr. 1-1)
Valstybinės ligonių kasos nuostatai patvirtinti sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 23 d.
įsakymu Nr. V-35
Sveikatos draudimą vykdanti Lietuvos Respublikos valstybės valdymo institucija
Uţdavinys:
teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti privalomąjį sveikatos draudimą ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybės programos nuostatas šioje srityje.
Teisės:
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, kitų Vyriausybės
įstaigų, apskričių viršininkų administracijų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, teritorinių ligonių
kasų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų, sveikatos prieţiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei
organizacijų informaciją, būtiną Valstybinės ligonių kasos funkcijoms atlikti:
gyventojų registro duomenis apie privalomuoju sveikatos draudimu draudţiamuosius ir
apdraustuosius asmenis;
statistinius duomenis apie valstybės lėšomis draudţiamus asmenis pagal kiekvieną Sveikatos
draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą draudţiamųjų grupę ir šio įstatymo 6 straipsnio 5
ir 6 dalyse nurodytus draudţiamuosius asmenis, taip pat duomenis apie gyventojų socialinės būklės
pokyčius;
statistinius duomenis apie draudţiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu pasiskirstymą teritorinių
ligonių kasų veiklos zonose;
apdraustiesiems asmenims teikiamas ir suteiktas asmens sveikatos prieţiūros paslaugas, jų teikimo
tvarką ir sąlygas, parduodamus ir parduotus (išduotus) kompensuojamuosius vaistus ir medicinos
pagalbos priemones;
duomenis ir informaciją apie sveikatinimo veiklą, šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų
paţeidimus, sveikatos prieţiūros įstaigų finansavimą, gyventojų sveikatos sąlygas ir būklę
administraciniuose teritoriniuose vienetuose, masinių susirgimų, stichinių nelaimių ir katastrofų
atvejus, taip pat statistinius duomenis apie gyventojų sveikatingumo būklės stebėjimus ir kitą
informaciją, būtiną Valstybinės ligonių kasos funkcijoms vykdyti;
asmens sveikatos prieţiūros įstaigoms, vaistinėms ir specialistams išduotas licencijas sveikatos
prieţiūros ir farmacinei veiklai vykdyti;
220
duomenis apie neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims suteiktas būtinosios
asmens sveikatos prieţiūros paslaugas;
kontroliuoti asmens sveikatos prieţiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo
fondo biudţeto, kiekį ir kokybę, bei šių paslaugų atitikimą nustatytiems reikalavimams;
kontroliuoti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymo ir išdavimo teisėtumą bei su tuo
susijusią sveikatos prieţiūros įstaigų ir vaistinių veiklą;
tikrinti, ar teisingai išrašomos sveikatos prieţiūros įstaigų ir vaistinių sąskaitos ir su tuo susijusius
buhalterinius ir kitus dokumentus;
atlikti finansinę ir ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšų naudojimo ir
sveikatos prieţiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę.
Radiacinės saugos centras
Radiacinės saugos įstatymas (Ţin., 1999, Nr. 11-239)\
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas (Ţin., 1999, Nr. 50-1600)
Branduolinės energijos įstatymas (Ţin., 1996, Nr. 119-2771)
Radiacinės saugos centro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2005 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. V-612
Administracinių teisės paţeidimų kodeksas (Ţin., 1985, Nr. 1-1)
Įgaliotoji institucija, kuriai teisės aktų nustatyta tvarka patikėtos valdymo funkcijos radiacinės
saugos srityje.
Uţdaviniai:
kontroliuoti, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos radiacinės saugos
įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą, reikalavimų, ir taikyti
administracinę atsakomybę uţ šių teisės aktų paţeidimus;
koordinuoti valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų institucijų veiksmus radiacinės saugos srityje;
siekti apsaugoti gyventojus ir darbuotojus, dirbančius su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais,
bei aplinką nuo ţalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio;
atlikti gyventojų ir darbuotojų apšvitos vertinimą ir ekspertizę šalies mastu;
įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos radiacinės saugos
politiką.
Funkcijos:
dalyvauja formuojant valstybės radiacinės saugos strategiją ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
rengia dirbančiųjų branduolinės energetikos objektuose bei gyventojų, gyvenančių šių objektų
stebėjimo zonose, radiacinės saugos teisės aktų bei taisyklių projektus, o juos patvirtinus
kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
221
formuoja radiacinės saugos bei jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių apskaitos ir jų radiacinės
saugos bei saugumo uţtikrinimo valstybinio reguliavimo principus ir kriterijus, rengia ir tvirtina
minėtų principų ir kriterijų įgyvendinimo tvarką bei rekomendacijas;
tvarko Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių (toliau – šaltinių) ir darbuotojų apšvitos
registrą;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda ir patikslina licencijas vykdyti veiklą su
jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina galiojimo
sustabdymą ar panaikina galiojimą bei veda jų apskaitą;
teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja išduodant veiklos branduolinės energetikos objektuose
licencijas bei atlieka radiacinės saugos prieţiūrą ir kontrolę minėtuose objektuose;
išduoda uţsienio valstybių – Europos Sąjungos narių arba Europos ekonominės erdvės susitarimo
dalyvių subjektams leidimus teikti vienkartinę paslaugą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais
Lietuvos Respublikoje bei veda jų apskaitą;
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išduoda vienkartinius leidimus radioaktyviosioms
medţiagoms ir radioaktyviosioms atliekoms įveţti, išveţti, veţti tranzitu ir veţti šalies viduje;
pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą Valstybinės radiacinės saugos prieţiūros ir
kontrolės reglamentą priţiūri ir kontroliuoja, kaip juridiniai asmenys, turintys veiklos su
jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licenciją, ir kiti juridiniai ir fiziniai asmenys vykdo
radiacinės saugos ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių saugumo uţtikrinimo reikalavimus ir
inicijuoja ar taiko Administracinių teisės paţeidimų kodekso ir kitų teisės aktų numatytas sankcijas
uţ šių reikalavimų nevykdymą;
Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu ar kitų valstybės bei savivaldybės institucijų, įstaigų,
įmonių, organizacijų uţsakymu, teisės aktų nustatyta tvarka rengia ir vykdo jonizuojančiosios
spinduliuotės poveikio gyventojų sveikatai įvertinimo programas;
kontroliuoja įmonių, įstaigų administracijos ir personalo pasirengimą radiacinėms avarijoms ir jų
pasekmėms likviduoti;
nustato jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, įrangos bei kitų įtaisų ir medţiagų, galinčių lemti
papildomą ţmonių apšvitą, radiacinės saugos reikalavimų atitiktį;
tikrina darbuotojų, vykdančių veiklą su šaltiniais, ir uţ radiacinę saugą atsakingų asmenų radiacinės
saugos ţinias;
kartu su savivaldybėmis organizuoja ir koordinuoja laikiną radioaktyviųjų medţiagų paėmimą karo
ir nepaprastosios padėties atvejais;
kontroliuoja ir koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmus gavus pranešimą apie
radiacinę avariją, t. y. radus, nustačius, sulaikius nelegalių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių,
įskaitant paliktuosius, ir radionuklidais uţterštų objektų.
Teisės:
222
išduoti ir patikslinti veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijas, sustabdyti
licencijų galiojimą, panaikinti galiojimo sustabdymą ar panaikinti galiojimą;
išduoti uţsienio valstybių – Europos Sąjungos narių arba Europos ekonominės erdvės susitarimo
dalyvių subjektams leidimus teikti vienkartinę paslaugą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais
Lietuvos Respublikoje;
išduoti vienkartinius leidimus radioaktyviosioms medţiagoms ir radioaktyviosioms atliekoms
įveţti, išveţti, veţti tranzitu ir veţti šalies viduje;
teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti išduodant veiklos branduolinės energetikos objektuose
licencijas bei atlikti radiacinės saugos prieţiūrą ir kontrolę minėtuose objektuose;
pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą Valstybinės radiacinės saugos prieţiūros ir
kontrolės reglamentą priţiūrėti ir kontroliuoti, kaip juridiniai asmenys, turintys veiklos su
jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licenciją, ir kiti juridiniai ir fiziniai asmenys vykdo
radiacinės saugos ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių saugumo uţtikrinimo reikalavimus ir
inicijuoti ar taikyti Administracinių teisės paţeidimų kodekso ir kitų teisės aktų numatytas sankcijas
uţ šių reikalavimų nevykdymą;
priimti sprendimus, kuriuos numato Radiacinės saugos įstatymas, kiti Lietuvos Respublikos
įstatymai, šie nuostatai, Valstybinės radiacinės saugos prieţiūros ir kontrolės reglamentas, kiti teisės
aktai, ir reikalauti, kad šie sprendimai būtų laiku ir tiksliai įvykdyti;
tvarkyti Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrą, teisės
aktų nustatyta tvarka reikalauti duomenų ir kitos informacijos, reikalingos registrui tvarkyti;
įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka imti produktų, medţiagų ir prekių bei jų ţaliavų
mėginius radioaktyviajai taršai nustatyti;
radiacinės saugos klausimais egzaminuoti objektų, kuriuose vykdoma veikla su šaltiniais
darbuotojus, kontroliuoti darbuotojų ţinių šiais klausimais patikrinimo tvarką, vykdyti neeilinius
ţinių patikrinimus;
gauti iš kitų institucijų ar įstaigų, atliekančių radiologinius tyrimus, tų tyrimų rezultatus, galinčius
turėti įtakos ţmonių apšvitai;
reikalauti, kad juridiniai asmenys, esant būtinybei, pasitelktų nepriklausomus ekspertus radiacinės
saugos ekspertizei atlikti;
duoti oficialius išaiškinimus Centro kompetencijai priskirtais klausimais;
Valstybinę radiacinės saugos prieţiūrą ir kontrolę vykdantys pareigūnai turi teisę:
pateikę tarnybinį paţymėjimą, nekliudomi patekti į visų Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių
įmonių, įstaigų, organizacijų, karinių dalinių, pasienio ruoţų teritorijas ir objektus darbo metu, o ne
darbo – su tų įmonių, įstaigų, organizacijų, karinių dalinių, pasienio ruoţų administracijų atstovu,
vykdyti valstybinę radiacinės saugos prieţiūrą ir kontrolę;
reikalauti ir gauti iš juridinių ir fizinių asmenų rašytinius ir ţodinius paaiškinimus, paţymas,
dokumentus bei jų nuorašus, kitą informaciją veiklos su šaltiniais ir radiacinės saugos klausimais;
223
1gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų, ūkio subjektų statistinius duomenis, dokumentus bei
informaciją, reikalingą valstybinei radiacinės saugos prieţiūrai ir kontrolei atlikti;
prieţiūros ir kontrolės metu nemokamai naudotis reikalingais ūkio subjektams priklausančiais
normatyviniais ir techniniais dokumentais (gauti jų kopijas), tikrinamo objekto technine įranga,
matavimo priemonėmis bei suderinus su objekto vadovu pasitelkti jų specialistus;
surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus, nustatyta tvarka traukti
administracinėn atsakomybėn piliečius ir pareigūnus uţ radiacinę saugą reglamentuojančių įstatymų
ir kitų teisės aktų paţeidimus, nagrinėti administracinių teisės paţeidimų bylas ir kaltiems
asmenims skirti administracines nuobaudas;
reikalauti, kad juridiniai asmenys bei jų darbuotojai, vykdantys veiklą su jonizuojančiosios
spinduliuotės šaltiniais, pašalintų nustatytus paţeidimus, sustabdytų veiklą tais atvejais, kai minėti
paţeidimai kelia grėsmę ar daro poveikį ţmonių sveikatai ar gyvybei;
dėl Radiacinės saugos įstatymo, kitų įstatymų bei teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą,
reikalavimų paţeidimų teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti ūkio subjektų veiklą ar veiklą su
atskirais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, duoti privalomus vykdyti nurodymus. Kai
nurodymai įvykdyti, leisti tęsti veiklą;
dėl Radiacinės saugos įstatymo, kitų įstatymų bei teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą,
reikalavimų paţeidimų, siūlyti valstybės institucijoms, įgaliotoms išduoti ūkio subjektams veiklos
licencijas, leidimus ar kitus dokumentus, sustabdyti ūkio subjektų veiklą;
priimti sprendimus, kuriuos numato Radiacinės saugos įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai,
reglamentuojantys radiacinę saugą, šie nuostatai, Centro darbo reglamentas, kiti teisės aktai ir
reikalauti, kad tie sprendimai būtų laiku ir tiksliai įvykdyti;
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų laikomasi specialiosios veiklos su
šaltiniais planavimo, projektavimo sąlygų, vertinti šių sąlygų įvykdymą ir teikti išvadas;
reikalauti iš įmonių, įstaigų, organizacijų, vykdančių veiklą su šaltiniais, administracijos, kad būtų:
parengtos objekto radiacinę saugą bei jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių saugumą
garantuojančios radiacinės saugos ir saugumo programos;
atlikti kontroliniai įrangos ir medţiagų bandymai, darbo sąlygų analizė, objektų radiacinės saugos
įvertinimas, prietaisų ir sistemų patikimumo bei techninės būklės patikrinimas;
pateikta informacija apie visas radiacines avarijas, kurios sąlygojo ar galėjo sąlygoti papildomą
gyventojų arba darbuotojų apšvitą;
pateikta patikrinimų metu nustatytų paţeidimų tyrimo medţiaga bei informacija apie įgyvendintas
arba numatomas įgyvendinti radiacinės saugos priemones;
pateikta informacija apie mokslinių tyrimų ir konstravimo darbų programas, radiacinės saugos
gerinimo planus, taip pat kita su radiacine sauga susijusi informacija;
įstatymų nustatyta tvarka perduoti medţiagą teisėsaugos institucijoms dėl atlyginimo uţ padarytą
ţalą arba taikyti sankcijas juridiniams asmenims, pareigūnams ir darbuotojams, kaltiems dėl
224
radiacinių avarijų objektuose, grubiai paţeidusiems radiacinės saugos reikalavimus ir sukėlus
grėsmę ar padariusiems neigiamą įtaką ţmonių sveikatai bei gyvybei.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Ţin., 2004, Nr. 153-5571)
Švietimo įstatymas (Ţin., 2003, Nr. 63-2853)
Profesinio mokymo įstatymas (Ţin., 1997, Nr. 98-2478)
Aukštojo mokslo įstatymas (Ţin., 2000, Nr. 27-715)
Kūno kultūros ir sporto įstatymas (Ţin., 1996, Nr. 9-215)
Administracinių teisės paţeidimų kodeksas (Ţin., 1985, Nr. 1-1)
Specialiojo ugdymo įstatymas (Ţin., 1998, Nr. 115-3228)
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas (Ţin., 1998, Nr. 66-1909)
Švietimo ir mokslo ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1998 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 914 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 2 d.
nutarimo Nr. 955 redakcija)
Vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas švietimo, mokslo ir studijų sričių valstybės valdymo
funkcijas ir įgyvendina šių sričių valstybės politiką
Uţdaviniai:
formuoti ir įgyvendinti valstybinę formaliojo ir neformaliojo švietimo politiką, laiduojančią
ugdymui palankias visuomenės nuostatas ir sudarančią sąlygas visą gyvenimą mokytis kintančioje
demokratinėje visuomenėje;
formuoti ir įgyvendinti valstybinę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir studijų (aukštojo
mokslo, mokslininkų rengimo, aukštąjį išsimokslinimą turinčių specialistų tobulinimo ir
perkvalifikavimo) politiką;
koordinuoti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų veiklą;
organizuoti intelektinės kūrybos mokslo ir studijų srityje valstybinį skatinimą ir reguliavimą.
Funkcijos:
kartu su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvarko PHARE Ekonominės
ir socialinės sanglaudos programos paramą ţmonių išteklių plėtrai;
nustato profesinio mokymo profesinėse mokyklose principus, organizuoja jų įgyvendinimą;
tvirtina formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį, visų lygių (išskyrus aukštąjį
išsilavinimą) valstybinius išsilavinimo standartus, profesinio rengimo standartus, studijų krypčių
reglamentus, ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarką;
dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką ir vykdo ją įgyvendinamos politikos srityje;
kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją vaikų ugdymo ir uţimtumo klausimais; kartu su
225
savivaldybių institucijomis rūpinasi mokyklų lankomumu, kuo didesniu ikimokyklinio ugdymo
prieinamumu, teikiamų švietimo paslaugų kokybe, vaikų neformaliojo švietimo plėtojimu,
pedagoginės psichologinės pagalbos vaikams prieinamumu; uţtikrina švietimo priemonių, kuriomis
siekiama apginti vaiką nuo visų formų fizinio ar psichologinio smurto, kitų vaiko teisių paţeidimų,
įgyvendinimą; koordinuoja specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų bei specialiųjų mokyklų
veiklą;
steigia ir tvarko švietimo ir mokslo institucijų, licencijų, išsilavinimo paţymėjimų blankų, diplomų
ir atestatų, kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių, mokinių, studentų, pedagogų registrus,
valstybės švietimo kompiuterizuotąsias informacines sistemas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka išduoda licencijas vykdyti ugdymo programas ir leidimus vykdyti aukštojo mokslo
studijas, registruoja studijų ir mokymo programas, išsilavinimo paţymėjimų blankus, tvarko
valstybės studijų ir mokymo programų registrą;
formuoja išsimokslinimo pripaţinimo principus.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Europos Bendrovių įstatymas (Ţin., 2004, Nr. 78-2710)
Europos ekonominių interesų grupių įstatymas (Valstybės ţinios, 2004 01 07, Nr. 4-43)
Juridinių asmenų registro įstatymas (Ţin., 2004, Nr. 4-43)
LR Teisingumo ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos
9 d. nutarimu Nr. 851 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 1035
redakcija)
Vykdo įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintas teisingumo srities valstybės valdymo
funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.
Funkcijos:
dalyvauja formuojant valstybės politiką pramoninės nuosavybės apsaugos srityje, taip pat dalyvauja
organizuojant valstybinę pramoninės nuosavybės apsaugos sistemą;
dalyvauja formuojant ir įgyvendinant vartotojų teisių gynimo politiką;
dalyvauja organizuojant valstybės ir vartotojų teisių apsaugą;
dalyvauja formuojant ir įgyvendinant nacionalinę metrologijos politiką;
tvarko juridinių asmenų registrą;
priţiūri civilinės būklės aktų įrašų įrašymo civilinės metrikacijos įstaigose ir seniūnijose teisėtumą,
duoda leidimus pakeisti vardą, pavardę, tautybę, teikia metodinę pagalbą civilinės metrikacijos
įstaigoms, aprūpina jas civilinės būklės aktų registravimo liudijimų ir aktų įrašų blankais,
kontroliuoja, kad jie būtų tinkamai apskaitomi ir naudojami;
organizuoja duomenų apsaugos teisinės bazės plėtojimą ir įgyvendinimą.
Valstybės įmonė Registrų centras
226
Asociacijų įstatymas (Ţin., 2004, Nr. 25-745)
Labdaros ir paramos fondų įstatymas (Ţin., 2004, Nr. 7-128)
Administracinių teisės paţeidimų kodeksas (Ţin., 1985, Nr. 1-1)
Teisingumo ministro įsakymas 2003 m. lapkričio 24 d. Nr. 279 dėl juridinių asmenų registravimo
dokumentų perėmimo iš ministerijų, savivaldybių ir apskričių viršininkų administracijų tvarkos
patvirtinimo
Registruoja fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamąjį turtą, nuosavybės bei kitas daiktines teises į
nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvarţymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus; teikia
oficialią informaciją apie registre sukauptus duomenis; atlieka statinių kadastrinius matavimus;
formuoja, tvarko, atnaujina nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų banką; atlieka
nekilnojamojo turto rinkos tyrimus ir turto vertinimą; registruoja juridinius asmenis ir teikia
duomenis apie juos.
Funkcijos (iš įstatų)
Tvarkyti Nekilnojamojo turto registrą ir kadastrą, vykdyti nekilnojamojo turto registravimą;
nustatyta tvarka organizuoti ir vykdyti nekilnojamojo turto vertinimą, rengti duomenis
nekilnojamojo turto apmokestinimui;
projektuoti, įgyvendinti, vystyti ir tvarkyti nekilnojamojo turto informacinę sistemą ir
Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką, kaupti ir analizuoti nekilnojamojo turto
rinkos tyrimų ir kitus su nekilnojamojo turto vertės nustatymu susijusius duomenis;
nustatyti nekilnojamojo turto kadastro, registro ir rinkos tyrimo duomenų turinį bei struktūrą;
nustatyti nekilnojamojo turto kadastro, registro ir vertinimo geoduomenų struktūrą, ţemėlapių
turinį;
sudarinėti ir spausdinti nekilnojamojo turto kadastro, registro ir vertinimo ţemėlapius; nustatyta
tvarka rengti nekilnojamojo turto kadastro, registro ir vertinimo statistinius duomenis ir juos skelbti;
kaupti nekilnojamojo turto kadastro, registro, vertinimo duomenis ir dokumentų archyvą ir teikti
vartotojams archyvinių duomenų išrašus bei dokumentų nuorašus;
tvarkyti Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registrą;
tvarkyti specialiųjų ţemės ir miško naudojimo sąlygų registrą;
rengti investicinius projektus nekilnojamojo turto informacinės sistemos technologiniam ir
infrastruktūros išvystymui;
norminiuose aktuose numatytais atvejais rengti su įmonės veikla susijusius standartus, metodikas,
instrukcijas bei kitus jos veiklą reglamentuojančius dokumentus;
Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka nustatyti kvalifikacinius reikalavimus
nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojams, vykdyti jų atestavimą, išduoti jiems
kvalifikaciją liudijančius dokumentus ir kontroliuoti jų veiklą;
registruoti juridinius asmenis ir teikti duomenis apie juos.
227
Lietuvos metrologijos inspekcija
Kontroliuoja, kaip visi ūkio subjektai (juridiniai ir fiziniai asmenys, įmonės, neturinčios juridinio
asmens teisių) laikosi Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo.
Metrologijos įstatymas (Ţin., 1996, Nr. 74-1768)
Šilumos ūkio įstatymas (Ţin., 2003, Nr. 51-2254)
Administracinių teisės paţeidimų kodeksas (Ţin., 1985, Nr. 1-1)
Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2001 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 139 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodţio
30 d. įsakymo Nr. 399 redakcija)
Uţdaviniai:
vykdyti valstybinę metrologinę matavimo priemonių kontrolę – matavimo priemonių gamybos,
laikymo, naudojimo, taisymo ir patikros taisyklių laikymosi kontrolę;
vykdyti valstybinę metrologinę matavimų kontrolę;
vykdyti valstybinę metrologinę prekių kiekio kontrolę – fasuotų (įpakuotų) prekių ir parduodamų
tam tikru kiekiu sveriamų, skaičiuojamų, dozuojamų prekių arba parduoti pateikiamų prekių, kurių
kiekis nurodytas etiketėse arba ant jų taros (pakuotės), kiekio metrologinę kontrolę;
vykdyti valstybinę matavimo priemonių patikros ţymenų, patikrą ir kalibravimą patvirtinančių
dokumentų blankų gaminimo, platinimo, naudojimo ir jų apskaitos kontrolę;
dalyvauti formuojant nacionalinę metrologijos politiką ir vykdyti jos įgyvendinimo kontrolę;
pagal inspekcijos kompetenciją dalyvauti organizuojant valstybės ir vartotojų teisių apsaugą bei
ginti jų teises nuo neteisėtų ir neteisingų matavimų padarinių;
pagal inspekcijos kompetenciją dalyvauti kuriant ir įgyvendinant Lietuvos nacionalinę vartotojų
švietimo programą;
kontroliuoti perkeltų į nacionalinę teisę ES direktyvų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių
valstybinę metrologijos politiką, įgyvendinimą;
vykdyti rinkos prieţiūrą per valstybinę metrologinę matavimo priemonių ir prekių kiekio kontrolę.
Funkcijos:
kontroliuoja matavimų vienovės įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje;
vykdo valstybinę metrologinę matavimo priemonių kontrolę, kurios naudojamos:
atliekant matavimo priemonių patikrą;
- sveikatos apsaugoje;
- veterinarijoje;
- įvertinant ekologinę būklę bei poveikį jai;
- darbų saugoje;
228
- nustatant produktų ir ţaliavų kokybę;
- nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę;
- atliekant banko, mokesčių, muitinės ir pašto operacijas;
- teisėsaugos bei valstybės valdymo ir kontrolės institucijų pavedimu atliekant matavimus;
- lošimų automatuose;
kontroliuoja Lietuvos Respublikoje Tarptautinės vienetų sistemos (SI) vienetų, jų išvestinių,
kartotinių bei dalinių dydţių naudojimą, kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais įteisintų
matavimo vienetų naudojimą ir jų ţymėjimo (dimensijos) taikymą;
kontroliuoja, kad matavimo priemonės, naudojamos dydţiams ir jų santykiams nustatyti, matavimo
rezultatus rodytų įteisintais Lietuvos Respublikoje matavimo vienetais;
kontroliuoja, kad pagamintų, pataisytų, parduodamų, nuomojamų ir naudojamų matavimo
priemonių metrologinės charakteristikos atitiktų įmonės gamintojos matavimo priemonių tipams
nustatytus reikalavimus;
kontroliuoja, kad naudojamos matavimo priemonės ir jų metrologinės charakteristikos tiktų matuoti
nustatyto tikslumo parametrus;
kontroliuoja, ar naudojamos matavimo priemonės yra pagrįstai priskirtos matavimo priemonėms,
kurioms netaikoma valstybinė metrologinė matavimo priemonių kontrolė, ar pagrįstai vietoj
privalomos patikros atliekamas šių matavimo priemonių kalibravimas;
kontroliuoja matavimo priemonių būklę bei jų rodmenų teisingumą, atlikdama matavimo priemonių
inspekcinę prieţiūrą ir patikrą;
kontroliuoja, ar valstybinei metrologinei matavimo priemonių kontrolei priskirtų matavimo
priemonių tipas yra patvirtintas, ar šios matavimo priemonės įrašytos į Lietuvos matavimo
priemonių registrą, ar parengtos šių matavimo priemonių patikros metodikos;
kontroliuoja, ar teisėtai ir teisingai atliekama matavimo priemonių patikra, ar matavimo priemonių
patikrą atliekančios įmonės, įstaigos turi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos
leidimus vykdyti šią veiklą, ar matavimo priemoniųpatikra atliekama laikantis normatyvinių,
techninių dokumentų, patikros metodikų reikalavimų;
kontroliuoja, ar matavimo priemonių patikrai naudojami įteisinti matavimo įrenginiai;
kontroliuoja, ar juridiniai ir fiziniai asmenys, gaminantys, taisantys, importuojantys, nuomojantys,
parduodantys ar naudojantys matavimo priemones, pateikdami jas patikrai Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, laikosi nustatyto matavimo priemonių patikros
periodiškumo;
kontroliuoja, ar įteisintos matavimo priemonės parduodamos su tipą patvirtinančiu ţenklu, ar jos
turi pirminės patikros ţymenis, patikrą patvirtinančius dokumentus;
kontroliuoja, ar naudojamos matavimo priemonės, kurių turėjo būti atlikta patikra, yra su
galiojančiais patikros ţymenimis ar tai patvirtinančiais dokumentais;
229
kontroliuoja matavimo priemonių patikros ţymenų (lipdukų, plombų, įspaudų), dokumentų,
patvirtinančių patikrą ir kalibravimą, tikrumą; kontroliuoja, ar patikros ţymenys (lipdukai, plombos,
įspaudai), patikrą ir kalibravimą patvirtinantys dokumentai, suteikiantys teisę naudoti šias matavimo
priemones pagal paskirtį, įforminti nustatyta tvarka;
kontroliuoja matavimo priemonių patikros ţymenų, patikrą ir kalibravimą patvirtinančių dokumentų
blankų gaminimą, platinimą, naudojimą, apskaitą bei jų likvidavimą;
kontroliuoja, kad fasuotos (įpakuotos) prekės, parduodamas tam tikras sveriamų, skaičiuojamų,
dozuojamų prekių kiekis arba parduoti pateikiamų prekių, kurių kiekis nurodytas etiketėse arba ant
jų taros (pakuotės), kiekis atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktų bei normatyvinių dokumentų
reikalavimus;
kontroliuoja, kaip laikomasi įmonių gamintojų nustatytų matavimo priemonių naudojimo taisyklių
reikalavimų;
atlieka etilo alkoholio tūrio matavimo prietaisų – skaitiklių patikrą ir plombavimą bei alkoholinių
gėrimų gatavos produkcijos, išpilstytos į butelius ar kitas pakuotes, apskaitos skaitiklių ir daviklių
bei etilo alkoholio armatūros plombavimą;
atlikdama kartu su teisėsaugos bei valstybės valdymo ir kontrolės institucijomis bendrus
patikrinimus, vykdo matavimo priemonių būklės ir naudojimo bei prekių kiekio valstybinę
metrologinę kontrolę, apskaitos kontrolės tikslais atlieka naftos produktų kiekio matavimus.
Teisės:
gauti iš valstybės ir savivaldybių vykdomųjų institucijų, ūkio subjektų statistinius duomenis,
dokumentus bei informaciją;
sustabdyti ūkio subjektų veiklą ryšium su nustatytais Metrologijos įstatymo ir lydimųjų teisės aktų
reikalavimų paţeidimais, duoti privalomus vykdyti nurodymus. Kai nurodymai įvykdyti, leisti
veiklą tęsti;
siūlyti valstybės institucijoms, įgaliotoms išduoti ūkio subjektams veiklos leidimus ar kitus
dokumentus, sustabdyti ūkio subjektų veiklą ryšium su nustatytais Metrologijos įstatymo ir
lydimųjų teisės aktų reikalavimų paţeidimais;
nustatyta tvarka įvertinti įmonių pasirengimą taisyti matavimo priemones ir išduoti atitinkamos
formos dokumentą (leidimą) vykdyti šią veiklą. Nustačius paţeidimus, sustabdyti veiklą arba
anuliuoti leidimą;
nagrinėti administracinių teisės paţeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas
Administracinių teisės paţeidimų kodekso nustatyta tvarka;
priimti sprendimus, kuriuos numato Metrologijos įstatymas, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, šie
nuostatai, inspekcijos darbo reglamentas, kiti teisės aktai ir reikalauti, kad tie sprendimai būtų laiku
ir tiksliai įvykdyti.
Valstybiniai inspektoriai, vykdydami savo pareigas, turi teisę:
230
kontroliuodami (pateikę tarnybinį paţymėjimą ir inspekcijos įgalioto asmens pavedimą atlikti
patikrinimą) be išankstinio įspėjimo nekliudomai įeiti į visų Lietuvos Respublikoje esančių ūkio
subjektų patalpas ir teritorijas, kuriose gaminamos, fasuojamos ar saugomos fasuotos prekės bei
gaminamos, parduodamos, nuomojamos, naudojamos, saugomos ir taisomos matavimo priemonės,
atliekama jų patikra, ir iš jų išeiti (neatsiţvelgiant į tikrinamų objektų priklausomybę);
kontrolės metu nemokamai naudotis reikalingais ūkio subjektams priklausančiais normatyviniais ir
techniniais dokumentais (gauti jų kopijas), tikrinamo objekto technine įranga, matavimo
priemonėmis bei suderinus su objekto vadovu pasitelkti jų specialistus;
pagal savo kompetenciją atlikti valstybinę metrologinę prekių kiekio kontrolę bei pagamintų,
pataisytų, parduodamų, nuomojamų ir naudojamų matavimo priemonių inspekcinę prieţiūrą ir
patikrą;
atrinkti ir pagal paėmimo aktą paimti matavimo priemones, atlikti jų inspekcinę patikrą. Inspekcinės
patikros išlaidas apmoka tikrinamas ūkio subjektas. Matavimo priemonės grąţinamos pagal
paėmimo aktą;
atrinkti ir pagal paėmimo aktą paimti prekes prekių kiekio kontrolei atlikti. Prekės pateikiamos
nemokamai ir grąţinamos pagal paėmimo aktą;
nustačius, kad matavimai, matavimo priemonių gamyba, pardavimas, nuoma, naudojimas, taisymas,
patikra atliekami paţeidţiant Metrologijos įstatymo ir lydimųjų teisės aktų reikalavimus, duoti
privalomus vykdyti nurodymus;
nustačius, kad fasuotų prekių kiekis įmonėse gamintojose bei fasavimo įmonėse, parduodamas tam
tikras sveriamų, skaičiuojamų, dozuojamų prekių kiekis arba parduoti pateikiamų fasuotų prekių
kiekis, nurodytas prekių etiketėse arba ant jų taros (pakuotės), neatitinka Metrologijos įstatymo ir
lydimųjų teisės aktų bei normatyvinių dokumentų reikalavimų, duoti privalomus vykdyti
nurodymus;
surašyti administracinio teisės paţeidimo protokolą, inspekcijos vardu nagrinėti administracinių
teisės paţeidimų bylas ir pagal savo kompetenciją skirti administracines nuobaudas Lietuvos
Respublikos administracinių teisės paţeidimų kodekso nustatyta tvarka.
Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba
Vartotojų teisių gynimo įstatymas (Ţin., 1994, Nr. 94-1833)
Alkoholio kontrolės įstatymas (Ţin., 2004, Nr. 47-1548)
Tabako kontrolės įstatymas (Ţin., 2003, Nr. 117-5317)
Produktų saugos įstatymas (Ţin., 1999, Nr. 52-1673)
Reklamos įstatymas (Ţin., 2000, Nr. 64-1937)
Administracinių teisės paţeidimų kodeksas (Ţin., 1985, Nr. 1-1)
Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos nuostatai, patvirtinti
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 50
231
Uţdaviniai:
įgyvendinti valstybinę vartotojų teisių apsaugos politiką;
kartu su Vyriausybės įstaiga Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau vadinama –
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) ir Valstybine ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio
ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė ne maisto produktų inspekcija) kontroliuoti, kaip
laikomasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo (Ţin., 1994, Nr. 94-1833; 2000,
Nr. 85-2581), vykdyti funkcijas, kurias jai numato Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas
(Ţin., 1999, Nr. 52-1673), koordinuoti šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių produktų
saugą, įgyvendinimą, kartu su jos įgaliotomis valstybės įstaigomis kontroliuoti Lietuvos
Respublikos reklamos įstatymo (Ţin., 2000, Nr. 64-1937) nustatytų reklamos naudojimo draudimų
ir reikalavimų įgyvendinimą įstatymu Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos kompetencijai
priskirtose srityse;
skatinti Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą vartotojų teisių apsaugos srityje, taip pat įstatymu
Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos kompetencijai priskirtoje rinkos prieţiūros srityje;
koordinuoti vartotojų teisių gynimo ir produktų saugos kontrolės institucijų veiklą.
Funkcijos:
pagal kompetenciją priima teisės aktus;
atlieka vartotojų skundų neteisminį nagrinėjimą, t. y. nagrinėja Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos bei Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos pateiktus dokumentus dėl vartotojų teisių
paţeidimo ir priima sprendimus dėl paţeistų vartotojų teisių gynimo;
atlieka vartojimo sutarčių nesąţiningų sąlygų taikymo kontrolę;
nagrinėja vartotojų skundus dėl vartojimo sutarčių nesąţiningų sąlygų taikymo ir dėl Lietuvos
Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo penktajame, šeštajame, septintajame ir aštuntajame
skirsniuose numatytų vartotojų teisių paţeidimų;
koordinuoja ir vykdo vartotojų ekonominių interesų gynimą, priţiūri vartojimo prekių bei paslaugų
rinką ir kontroliuoja, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nustatytų reklamos
naudojimo draudimų bei reikalavimų, pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą
kompetenciją suteikia įgaliojimus valstybės įstaigoms kontroliuoti reklamą;
pagal kompetenciją taiko įstatymų numatytas poveikio priemones Lietuvos Respublikos vartotojų
teisių gynimo įstatymo, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo ir Lietuvos Respublikos produktų
saugos įstatymo paţeidėjams.
Teisės:
gauti iš valstybės valdymo ir savivaldybių institucijų, taip pat iš įstaigų, kitų asmenų informaciją ir
dokumentus, reikalingus įstatymų, kurių laikymąsi ji kontroliuoja, paţeidimų tyrimams, o prireikus
– iš asmenų reklamuojamų prekių pavyzdţius;
232
reikalauti, kad gamintojų, importuotojų, pardavėjų ir paslaugų teikėjų vadovai ar jų įgalioti asmenys
atvyktų į Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą ir duotų paaiškinimus ţodţiu ar raštu, naudoti
vaizdo ir garso įrašymo įrangą, jeigu ji būtina numatytoms funkcijoms vykdyti;
pagal kompetenciją taikyti įstatymų numatytas poveikio priemones įstatymų paţeidėjams, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti rinkos ribojimo priemones;
kreiptis į teismą dėl paţeistų vartotojų teisių gynimo Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo
įstatymo nustatytais atvejais.
Valstybinis aplinkos sveikatos centras
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-569 “Dėl
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 479
“Dėl Valstybinės visuomenės sveikatos prieţiūros sistemos programinio valdymo organizavimo”
pakeitimo” Valstybinis visuomenės sveikatos centras nuo 2003 m. lapkričio 1 d. perorganizuotas į
Valstybinį aplinkos sveikatos centrą.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymas 1998 m. rugpjūčio 20 d. Nr. 479 Dėl Valstybinės visuomenės
sveikatos prieţiūros sistemos programinio valdymo organizavimo
Tikslai:
organizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos visuomenės sveikatos prieţiūros politikos
ir strategijos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje;
rinkti ir analizuoti pagal savo kompetenciją informaciją apie svarbiausias visuomenės sveikatos
prieţiūros problemas ir išvadas apie tai teikti Sveikatos apsaugos ministerijai jos nustatyta tvarka;
Funkcijos:
konsultuoja ir teikia privalomus metodinius nurodymus;
atlieka valstybinę visuomenės sveikatos ekspertizę pagal Sveikatos apsaugos ministerijos
patvirtintus visuomenės sveikatos monitoringo ir ekspertizės rodiklius;
organizuoja ir vykdo ţalos visuomenės sveikatai ribojimo prieţiūrą, atlieka potencialiai kenksmingų
ţmonių sveikatai produktų ekspertizę ir registraciją teisės aktų nustatyta tvarka;
analizuoja visuomenės sveikatos prieţiūros efektyvumą, vykdo visuomenės sveikatos prieţiūros
įstaigų vykdomų funkcijų ir teikiamų paslaugų kokybės ir efektyvumo įvertinimą ir analizę,
koreguoja darbo metodus.
Teisės:
gauti Centro veiklai būtiną informaciją iš kitų juridinių ir fizinių asmenų.
Uţkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras
Ţmonių uţkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas (Ţin., 2001, Nr.
112-4069)
233
Valstybinės visuomenės sveikatos prieţiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
direktoriaus įsakymas 2001 m. kovo 14 d. Nr. 10 Dėl valstybinės visuomenės sveikatos prieţiūros
tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Uţkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro
nuostatų patvirtinimo
Funkcijos:
organizuoti valstybinę uţkrečiamųjų ligų epidemiologinę prieţiūrą Lietuvoje, siekiant uţkirsti kelią
ūmių ţarnyno, kvėpavimo takų, zoonozių, parazitinių ir kitų pavojingų ir ypač pavojingų
uţkrečiamųjų ligų atsiradimui, įveţimui ir išplitimui šalyje:
tvarkyti valstybinius uţkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų registrus;
organizuoti ir koordinuoti priemonių, susijusių su Lietuvos gyventojų skiepijimu, įgyvendinimą.
Teisės:
gauti statistinę, ekologinę, technologinę, ekonominę ir kitą informaciją iš visų nuosavybės formų
įstaigų, įmonių ir organizacijų, jeigu tai susiję su uţkrečiamųjų ligų epidemiologine prieţiūra arba
ţidinių likvidavimu;
pateikus tarnybinį paţymėjimą lankytis įvairios paskirties objektuose ir teritorijose aiškinantis
uţkrečiamųjų ligų, grupinių susirgimų ar protrūkių atsiradimo prieţastis įstatymų nustatyta tvarka;
teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš visuomenės ir asmens sveikatos prieţiūros įstaigų reikalingas
ţinias valstybinių uţkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų registrų tvarkymui;
vertinti visuomenės ir asmens sveikatos prieţiūros įstaigų atliekamo darbo kokybę uţkrečiamųjų
ligų prieţiūros srityje.
Farmacijos departamentas prie SAM
Sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2000 m. gruodţio 18 d. Nr.733 dėl Farmacijos departamento
prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo
Departamentas sprendţia jo kompetencijai priskirtus klausimus, dalyvauja formuojant ir
įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei sveikatos apsaugos ministro nustatytą politiką
farmacijos srityje, organizuoja įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą.
Uţdavinys - teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti sveikatos apsaugos ministro nustatytą farmacijos
politiką bei nacionalinės vaistų politikos programos nuostatas.
Funkcijos:
vykdo sveikatos apsaugos ministro nustatytą farmacijos politiką bei nacionalinės vaistų politikos
programą;
kartu su Valstybine vaistų kontrolės tarnyba rengia ir įgyvendina vaistų kodavimo sistemą;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduoda
paţymas, suteikiančias pridėtinės vertės mokesčio ir muito lengvatas;
234
rengia ir teikia sveikatos apsaugos ministrui tvirtinti naikintinų vaistų surinkimo ir sunaikinimo
tvarką;
sveikatos apsaugos ministrui įgaliojus, valstybės uţsakomųjų funkcijų vykdymui uţtikrinti
koordinuoja valstybės farmacijos įmonių bei akcinių ir uţdarųjų akcinių bendrovių, kuriose valstybė
turi kontrolinį akcijų paketą, veiklą.
Teisės:
gauti statistinę, technologinę ir kitą būtiną funkcijoms vykdyti informaciją teisės aktų nustatyta
tvarka.
Nacionalinis visuomenės sveikatos tyrimų centras
Valstybinės visuomenės sveikatos prieţiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos
ministerijos direktoriaus įsakymas 2003 m. liepos 1 d. Nr. V-71 dėl nacionalinio visuomenės
sveikatos tyrimų centro nuostatų patvirtinimo
Veiklos tikslas – visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių galimo ar esamo poveikio tyrimų
organizavimas ir vykdymas, išvadų ir pasiūlymų bei kitų priemonių, kaip uţkirsti kelią šiam
poveikiui ar jį riboti, rengimas ir įgyvendinimas.
Teisės:
įgyvendinti visuomenės sveikatos prieţiūros strategiją ir sveikatos programas pagal Lietuvos
Respublikos Seimo, Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos numatytas sveikatos politikos
kryptis ir steigėjo patvirtintus veiklos planus;
gauti iš valstybės savivaldos vykdomųjų institucijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją bei
dokumentus, reikalingus centro veiklai vykdyti;
rengti laboratorinių tyrimų programas, paimti bandinius laboratoriniam ištyrimui;
atlikti judriojo korinio ryšio bazinių stočių elektromagnetinės spinduliuotės tyrimus ir kaupti apie
tai informaciją;
vykdyti maisto produktų mitybinės vertės bei kokybės ir gyventojų grupių faktinės mitybos
tyrimus;
atlikti darbo aplinkos tyrimus;
pagal kompetenciją dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese;
atlikti kitus su visuomenės sveikatos prieţiūra susijusius tyrimus;
pagal kompetenciją dalyvauti tvarkant į Lietuvos Respubliką tiekiamų kosmetikos produktų
notifikavimo dokumentus bei kosmetikos ir asmens higienos produktų informacinę sistemą, teikti
informaciją kitoms institucijoms;
rengti, vertinti savikontrolės sistemų planus (RVSVT principais pagrįstų, hospitalinių infekcijų,
geros gamybos, geros higienos praktikos ir kt.), konsultuoti, mokyti jų rengėjus, kitus asmenis,
dirbančius su planais;
235
pagal steigėjo nustatytas uţduotis atlikti visuomenės sveikatos prieţiūros tyrimus;
pagal steigėjo nustatytas uţduotis atlikti visuomenės sveikatos saugos ekspertizę.
Lietuvos švietimo taryba
Švietimo įstatymas (Ţin., 2003, Nr. 63-2853)
LRV nutarimas 2004 m. vasario 5 d. Nr. 129 dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario
17 d. nutarimo Nr. 178 „Dėl Lietuvos švietimo tarybos“ pakeitimo
Lietuvos švietimo taryba yra institucija, atliekanti ekspertinį vertinimą ir konsultuojanti strateginiais
Lietuvos švietimo plėtros klausimais.
Funkcijos:
atlieka ekspertines bei konsultacines funkcijas.
Teisės:
gauti iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų, Vyriausybės įstaigų, apskričių viršininkų
ir savivaldybių institucijų, švietimo teikėjų, mokslo ir studijų institucijų informaciją, kurios reikia
jos funkcijoms atlikti.
Studijų kokybės vertinimo centras
Švietimo įstatymas (Ţin., 2003, Nr. 63-2853)
Švietimo ir mokslo ministro įsakymas 2005 m. birţelio 1 d. Nr. ISAK-992 Dėl Studijų kokybės
vertinimo centro nuostatų patvirtinimo
Studijų kokybės vertinimo centras yra valstybės biudţetinė įstaiga, vykdanti studijų ir mokslo
kokybės prieţiūrą, uţsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo
mokslo kvalifikacijų (toliau vadinama – kvalifikacijos, susijusios su aukštuoju mokslu) vertinimą,
teikianti informaciją Centro veiklos klausimais bei vykdanti kitas funkcijas.
Uţdaviniai:
įgyvendinti valstybinę Lietuvos mokslo ir studijų institucijų veiklos kokybės uţtikrinimo politiką
išoriškai vertinant mokslo ir studijų institucijų veiklos kokybę bei skatinant mokslo ir studijų
institucijų vidinį kokybės uţtikrinimą;
kurti palankias laisvo asmenų judėjimo sąlygas vertinant kvalifikacijas, susijusias su aukštuoju
mokslu, akademiniais, profesiniais ir kitais tikslais, informuojant fizinius ir juridinius asmenis apie
kvalifikacijų įvertinimo bei pripaţinimo galimybes Lietuvos Respublikoje ir uţsienyje, kitais
būdais, numatytais šiuose Nuostatuose ir kituose teisės aktuose.
Funkcijos:
vertina naujas studijų programas įregistravimo tikslu;
vertina vykdomų studijų programų kokybę akreditavimo tikslu;
atlieka institucinį aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų įstaigų vertinimą;
236
vertina paraiškas steigti mokslo ir studijų institucijas, išduoti ar papildyti leidimus vykdyti studijas;
vertina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros produktyvumą, reikšmingumą ir
perspektyvumą;
vertina Lietuvos neuniversitetinių ir universitetinių studijų veiksmingumo ir tikslingumo būklę;
rengia ir tobulina mokslo ir studijų institucijų savianalizės, išorinio vertinimo ir kitas metodikas;
organizuoja premijuotinų aukštojo mokslo vadovėlių atranką;
atlieka Europos mokslinių tyrimų erdvės nacionalinio centro mokslininkų mobilumui skatinti
(ERA-MORE) funkcijas, kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją, susijusią su mokslininkų
mobilumu, teikia informaciją ERA-MORE tinklo nariams bei kitiems uţsienio subjektams.
Teisės:
gauti iš Ministerijos, kitų valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų informaciją, susijusią su
Centrui pavestų uţdavinių įgyvendinimu.
Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 8 d. nutarimas Nr. 23 „Dėl Lietuvos nacionalinio
informacijos centro „Eureka“ įsteigimo ir Europos tyrimų ir plėtros kooperacijos programos
„Eureka“ koordinavimo“ pakeitimo“
Vyriausybės 2002 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 1147 „Dėl biudţetinės įstaigos Lietuvos
nacionalinio informacijos centro „Eureka“ pavadinimo pakeitimo
Švietimo ir mokslo ministro įsakymas 2002 m. rugpjūčio 7 d. Nr. 1388 dėl tarptautinių mokslo ir
technologijų plėtros programų agentūros nuostatų patvirtinimo
Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra yra biudţetinė įstaiga,
koordinuojanti Lietuvos Respublikos ryšius su Europos tyrimų plėtros ir bendradarbiavimo
programa „Eureka“, Europos bendradarbiavimo mokslinių ir techninių tyrimų srityje programa
COST, Europos Sąjungos 6-ąja bendrąja mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės
veiklos 2002–2006 programa ir kitomis švietimo ir mokslo ministro pavestomis koordinuoti
tarptautinėmis mokslo ir technologijų plėtros programomis.
Uţdaviniai:
administruoti Europos Sąjungos programų „Eureka“, COST, FP6 ir kitų tarptautinių mokslo ir
technologijų plėtros programų vykdymą Lietuvoje;
dalyvauti formuojant ir įgyvendinant mokslo ir technologijų plėtros politiką Lietuvoje;
remti mokslinį ir technologinį bendradarbiavimą tarp mokslo ir studijų institucijų (toliau vadinama
– institucijos) bei įmonių, kuriant naujas technologijas programos „Eureka“ projektuose, vykdant
mokslinius tyrimus programos COST veiklose, programos FP6 ar kitų tarptautinių mokslo ir
technologijų plėtros programų projektuose, taip pat Lietuvos atstovų dalyvavimą programų
„Eureka“, COST, FP6 ir kitų tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų
organizuojamuose renginiuose.
237
Funkcijos:
administruoja programų „Eureka“, COST, FP6 ir kitų tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros
programų vykdymą Lietuvoje ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
kaupia ir analizuoja informaciją apie Lietuvos institucijų dalyvavimą programose „Eureka“, COST,
FP6 ir kitose tarptautinėse mokslo ir technologijų plėtros programose;
Teisės:
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų
valstybės ir savivaldybių institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei jų asociacijų statistinę,
technologinę ir kitą informaciją, būtiną analizuojant mokslinių tyrimų ir technologijų kūrimo bei jų
tobulinimo reikmes.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas (Ţin., 2002, Nr. 33-1250)
Uţdaviniai:
apsaugoti valstybės finansų sistemą nuo nusikalstamo poveikio;
uţtikrinti nusikalstamų veikų bei kitų teisės paţeidimų, susijusių su Europos Sąjungos ir uţsienio
valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu, atskleidimą ir tyrimą;
atskleisti ir tirti nusikaltimus, kitus teisės paţeidimus finansų sistemai bei su jais susijusius
nusikaltimus ir kitus teisės paţeidimus;
vykdyti nusikaltimų ir kitų teisės paţeidimų finansų sistemai bei su jais susijusių teisės paţeidimų
prevenciją;
vykdyti kituose įstatymuose Tarnybai nustatytus kitus uţdavinius.
Funkcijos:
įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti veikas, susijusias su mokesčių mokėtojų
apgaulingu ar aplaidţiu apskaitos tvarkymu, ţinomai neteisingų duomenų apie mokesčius, valstybės
(savivaldybės) rinkliavas ir kitas įmokas teikimu atsakingoms institucijoms ir įstaigoms, mokesčių,
valstybės (savivaldybės) rinkliavų, valstybinio socialinio draudimo ir kitų įmokų vengimu,
nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų nepateikimu, ir kitus teisės paţeidimus, susijusius su
mokesčiais, valstybės (savivaldybės) rinkliavomis, valstybinio socialinio draudimo ir kitomis
įmokomis;
įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti veikas, susijusias su nusikalstamu būdu įgytų
pinigų ar turto legalizavimu, vertybinių popierių neteisėta apyvarta, kitas neteisėtas veikas,
susijusias su finansų sistema, išskyrus veikas, susijusias su netikrais pinigais;
įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas bei kitus teisės
paţeidimus, susijusius su Europos Sąjungos ir uţsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir
panaudojimu;
238
įstatymų nustatyta tvarka vykdyti operatyvinę veiklą, atlikti ikiteisminį tyrimą, ūkinės finansinės
veiklos tyrimą;
įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atliekant Tarnybos funkcijas, neperţengiant savo
kompetencijos ribų, raštu teikti informaciją dėl valstybės turto privatizavime dalyvaujančių asmenų
patikimumo;
įgyvendinti prevencines priemones, uţkertančias kelią mokesčių, valstybės (savivaldybės) rinkliavų
bei kitų įmokų vengimui, valstybės ir savivaldybių biudţetų bei fondų lėšų, Europos Sąjungos ir
uţsienio valstybių finansinės paramos lėšų pasisavinimui ir iššvaistymui, taip pat pinigų plovimo
prevencijos priemones;
rinkti, kaupti, analizuoti ir apibendrinti informaciją apie Europos Sąjungos ir uţsienio valstybių
finansinės paramos lėšų neteisėtą gavimą ir panaudojimą;
koordinuoti valstybės institucijų ir kitų įstaigų bendradarbiavimą su Europos kovos su sukčiavimu
tarnyba (OLAF);
atliekant nusikaltimų bei kitų teisės paţeidimų finansų sistemai atskleidimą ir tyrimą bei
prevencines priemones, koordinuoti kitų institucijų bei jų informacinių sistemų sąveiką;
kaupti, saugoti ir analizuoti informaciją, reikalingą Tarnybos uţdaviniams ir funkcijoms
įgyvendinti.
Teisės:
tikrinti fizinių bei juridinių asmenų ūkinę finansinę ar kitokią veiklą, turto buvimo faktus, jo
įgijimo, gamybos, naudojimo ir realizavimo teisėtumą, gamybines, administracines ir kitas, taip pat
ir uţplombuotas, patalpas;
skirti arba reikalauti iš valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų valstybės institucijų, atliekančių
mokesčių ir kitų įmokų į valstybinius fondus kontrolę, atlikti fizinių bei juridinių asmenų
patikrinimus, revizijas, inventorizacijas, kontrolinius matavimus mokesčių ir kitų įmokų į
valstybinius fondus sumokėjimo klausimais; susipaţinti ir paimti šio straipsnio 1 dalies 3 punkto
nustatyta tvarka buhalterinės apskaitos, personalo, patikrinimų, revizijų medţiagas ir kitus
dokumentus; paimti ţaliavos, produkcijos, prekių pavyzdţius ir kitus daiktus, juos apţiūrėti;
reikalauti, kad būtų sutvarkyta buhalterinė apskaita; jei nėra kitų galimybių atlikti reikalingus
veiksmus, – laikinai sustabdyti gamybos procesą;
gauti iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansinių įstaigų, taip pat kitų
juridinių bei fizinių asmenų reikiamą informaciją, būtiną Tarnybos veiklos uţdaviniams, funkcijoms
vykdyti, paaiškinimus, paţymėjimų ir dokumentų nuorašus apie juridinio ar fizinio asmens turtą bei
pajamas, taip pat apie ūkines finansines operacijas; jei yra pagrindas manyti, kad gali būti sunaikinti
duomenys ar įrodymai, paimti dokumentų originalus patikrinimui ar revizijai atlikti, surašius
dokumentų paėmimo aktą, ir per tris darbo dienas padaryti šiame punkte nurodytų asmenų prašomas
paimtų dokumentų kopijas;
nekliudomai įeiti į fizinių bei juridinių asmenų patalpas, naudojamas veiklai ar pajamoms gauti, ar
teritoriją jų darbo metu, o ne darbo metu - su tų patalpų ar tos įmonės, įstaigos ar organizacijos
239
administracijos atstovu, savininku arba jo atstovu, tikrinti ūkinei finansinei ar kitokiai veiklai
naudojamą turtą ir techniką bei pagamintą produkciją, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka jėga
atidaryti patalpas ar transporto priemones;
uţplombuoti ir uţantspauduoti dokumentų, vertybinių popierių, pinigų bei turto saugojimo vietas,
įrengimus, uţdaryti fizinių bei juridinių asmenų gamybines patalpas, teritorijas ar jų dalis, daryti
dokumentų kopijas arba išrašus, daryti ţymas ant dokumentų, kad būtų išvengta jų klastojimo;
įstatymų nustatytais atvejais duoti nurodymus bankams nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš
fizinių bei juridinių asmenų sąskaitų, jeigu joje nustatytu laiku nepateikė mokesčio administratoriui
mokesčio deklaracijų ir kitų įmokų į valstybės ir savivaldybių biudţetus apskaičiavimų, neleidţia
patikrinti finansinės būklės arba jei tikrinimo metu nustatyti pajamų slėpimo bei neteisingo
mokesčių, rinkliavų ar kitų įmokų skaičiavimo faktai;
įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti, pristatyti teisės paţeidėjus į Tarnybos ar kitų teisėsaugos
institucijų ir įstaigų tarnybines patalpas jų asmens tapatybei nustatyti, protokolams, aktams,
pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apţiūrėti;
nepaţeisdamas įstatymų garantuojamo asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti,
daryti garso ar vaizdo įrašus;
pagal savo kompetenciją vykdyti operatyvinę veiklą, gauti iš kitų operatyvinės veiklos subjektų
reikiamą operatyvinę informaciją bei ja naudotis;
turėdamas duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą ar kitą teisės paţeidimą finansų
sistemai, duoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos privalomą nurodymą
sustabdyti mokesčio grąţinimą (įskaitymą);
įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka panaudoti šaunamuosius ginklus, fizinę bei kitokią prievartą.
tikrinti asmenų ir pareigūnų dokumentus;
sulaikyti pasienio ir muitų reţimo paţeidėjus bei kitus asmenis, atlikti asmens bei daiktų apţiūrą ir
pristatyti juos į Tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, muitinės ar kitų teisėsaugos
institucijų ir įstaigų tarnybines patalpas laikydamasis įstatymų, reglamentuojančių asmenų
sulaikymo tvarką bei sulaikytų asmenų teises ir teisėtus interesus;
stabdyti ir tikrinti transporto priemones, įstatymų nustatyta tvarka paimti daiktus ar dokumentus.
Kalėjimų departamentas prie TM
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos statuto
patvirtinimo įstatymas (Ţin., 2000, Nr. 39-1088)
Teisingumo ministro įsakymas 2000 m. rugsėjo 1 d. Nr. 184 dėl Kalėjimų departamento prie
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo
Uţdaviniai:
organizuoti ir vykdyti bausmių vykdymo sistemos reformą vadovaujantis Teisinės sistemos
reformos metmenimis (nauja redakcija) ir Teisinės sistemos reformos įgyvendinimo programa;
240
sudaryti Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytas sąlygas asmenims, kuriems teisėjo ar teismo
nutartimi kardomąja priemone paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), laikyti;
uţtikrinti teismų nuosprendţių (nutarčių), kuriais nuteista laisvės atėmimu, vykdymą;
uţtikrinti teismų nuosprendţių (nutarčių), kuriais nuteista pataisos darbais be laisvės atėmimo,
atėmimu eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba uţsiimti tam tikra veikla, nuosprendţių
(nutarčių), kuriais pataisos darbų arba laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, ir nutarčių,
kuriomis asmenys lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų, vykdymą;
sudaryti Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytas sąlygas kriminalinei bausmei vykdyti (atlikti) ir
organizuoti pataisymo priemonių taikymą nuteistiesiems.
Teisės:
gauti iš valstybės valdymo bei vietos savivaldos institucijų, ūkio subjektų informaciją
Departamento kompetencijos klausimais.
Lietuvos teismo ekspertizės centras
Teisingumo ministro įsakymas 2003 m. spalio 8 d. Nr. 248 Dėl Lietuvos Teismo ekspertizės centro
nuostatų patvirtinimo
Uţdavinys: atlikti teismų paskirtas teismo ekspertizes.
Veiklos kryptys:
atlikti objektų tyrimus pagal policijos ir kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų pavedimus;
atlikti tyrimus kitų juridinių ir fizinių asmenų prašymu;
tirti kriminalistikos ir teismo ekspertizės mokslo problemas.
Teisės:
Nustatyti standartines ekspertinių tyrimų procedūras ir kontroliuoti, kaip jų laikomasi;
gauti Lietuvos Respublikoje veikiančių juridinių asmenų produkcijos pavyzdţius ar katalogus,
techninę dokumentaciją ir kitokią teismo ekspertizėms reikalingą informaciją.
Migracijos departamentas prie VRM
Įstatymas dėl uţsieniečių teisinės padėties (Ţin., 2004, Nr. 73-2539)
Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas (Ţin., 2004, Nr.68-2369)
Vidaus reikalų ministro įsakymas 2006 m. sausio 30 d. Nr.1V-42 dėl Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 388 „Dėl Migracijos departamento prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo
Uţdavinys: pagal savo kompetenciją dalyvauti įgyvendinant valstybės politiką vizų ir imigracijos,
prieglobsčio ir Lietuvos Respublikos pilietybės procedūrų, asmens tapatybę ir pilietybę
patvirtinančių dokumentų, kelionės dokumentų, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje ir kitų
dokumentų išdavimo ir apskaitos, gyvenamosios vietos deklaravimo ir laisvo asmenų judėjimo
srityse.
241
Funkcijos:
renka, kaupia, analizuoja ir apibendrina duomenis apie Lietuvos Respublikos pilietybę
patvirtinančių dokumentų klastojimą;
įgyvendina valstybės vizų politiką, organizuoja Lietuvos Respublikos vizų išdavimą ir pratęsimą,
tvarko vizų tarnybų sąrašą;
teisės aktų nustatyta tvarka tvarko asmens duomenų susistemintas rinkmenas – kartotekas, bylas ir
kita.
Teisės:
pasitelkti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat kitų įstaigų bei organizacijų
atstovus ir specialistus Migracijos departamento sprendţiamoms problemoms nagrinėti bei sudaryti
darbo grupes teisės aktų projektams rengti;
teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir
įstaigų, valstybės ir ţinybinių registrų, informacinių sistemų, taip pat iš kitų fizinių ir juridinių
asmenų informaciją, kurios reikia Migracijos departamento uţdaviniams įgyvendinti ir funkcijoms
vykdyti.
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 15 d. nutarimas Nr. 791 „Dėl Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandţio 12 d. nutarimo Nr. 129 „Dėl intelektualinės techninės
kūrybos rezultatų valstybinės apsaugos“ pakeitimo“
Teisingumo ministro įsakymas 2006 m. kovo 27 d. Nr. 1R-100 dėl Lietuvos Respublikos valstybinio
patentų biuro nuostatų patvirtinimo
Valstybinis patentų biuras įgyvendina valstybės politiką įteisinant išimtines teises į pramoninės
nuosavybės objektus Lietuvos Respublikos patentų įstatymo (Ţin., 1994, Nr. 8-120), Lietuvos
Respublikos puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo (Ţin., 1998, Nr. 59-
1655), Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo (Ţin., 2002, Nr. 112-4980), Lietuvos Respublikos
prekių ţenklų įstatymo (Ţin., 2000, Nr. 92-2844) nustatyta tvarka, taip pat vykdo kitas Lietuvos
Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, tarptautinėmis sutartimis ir
Europos Sąjungos teisės aktais numatytas funkcijas.
Tikslai: uţtikrinti pramoninės nuosavybės apsaugos sistemos patikimumą ir veiksmingumą
išduodant išradimų patentus, registruojant fizinių ir juridinių asmenų išimtines teises į kitus
pramoninės nuosavybės objektus, sprendţiant ikiteisminius ginčus dėl teisių į pramoninės
nuosavybės objektus, vykdyti centrinės pramoninės nuosavybės tarnybos funkcijas įgyvendinant
Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir ES teisės aktus pramoninės nuosavybės apsaugos
srityje, skleisti pramoninės nuosavybės informaciją ir šviesti visuomenę pramoninės nuosavybės
apsaugos klausimais.
Funkcijos:
242
pagal kompetenciją priima teisės aktus, reglamentuojančius išimtinių teisių į pramoninės
nuosavybės objektus registravimą;
priima fizinių ir juridinių asmenų prašymus išduoti išradimų patentus Lietuvos Respublikoje, juos
nagrinėja; atlikęs išradimo ekspertizę, priima sprendimą dėl išradimo patento išdavimo; išduoda
išradimo patentą, pratęsia išradimo patento galiojimą, išduoda papildomos apsaugos liudijimus ir
atlieka kitus veiksmus Patentų įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka;
priima fizinių ir juridinių asmenų prašymus registruoti išimtines teises į puslaidininkinių gaminių
topografijas (toliau – topografija) Lietuvos Respublikoje, juos nagrinėja; atlikęs topografijos
ekspertizę, priima sprendimą dėl topografijos įregistravimo; išduoda topografijos registravimo
liudijimą ir atlieka kitus veiksmus Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo
nustatytais atvejais ir tvarka;
priima fizinių ir juridinių asmenų prašymus registruoti išimtines teises į dizainą Lietuvos
Respublikoje, juos nagrinėja; atlikęs dizaino ekspertizę, priima sprendimą dėl dizaino įregistravimo;
išduoda dizaino registracijos liudijimą, pratęsia dizaino registracijos galiojimą ir atlieka kitus
veiksmus Dizaino įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka;
priima fizinių ir juridinių asmenų prašymus registruoti išimtines teises į prekių ţenklus Lietuvos
Respublikoje, juos nagrinėja; atlikęs prekių ţenklo ekspertizę, priima sprendimą dėl prekių ţenklo
įregistravimo; išduoda prekių ţenklo registracijos liudijimą, pratęsia prekių ţenklo registracijos
galiojimą ir atlieka kitus veiksmus Prekių ţenklų įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka;
nagrinėja apeliacijas dėl atsisakymo išduoti išradimo patentą, registruoti topografiją, dizainą ar
prekių ţenklą bei protestus dėl topografijos, dizaino ir prekių ţenklo registravimo pripaţinimo
negaliojančiais teisės aktų nustatyta tvarka;
registruoja pramoninės nuosavybės objektų licencines ir teisių į pramoninės nuosavybės objektus
perdavimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka;
tvarko Lietuvos Respublikos patentų registrą, Lietuvos Respublikos topografijų registrą, Lietuvos
Respublikos dizaino registrą, Lietuvos Respublikos prekių ţenklų registrą, nuolat saugo šių registrų
duomenis, išduoda išrašus iš šių registrų, skelbia ir teikia šių registrų duomenis teisės aktų nustatyta
tvarka;
priima tarptautines patentines paraiškas ir jas perduoda Pasaulio intelektinės nuosavybės
organizacijos Tarptautiniam biurui, kai Valstybinis patentų biuras yra gaunančioji patentų tarnyba,
nagrinėja ir išduoda patentus pagal tarptautines patentines paraiškas, kai Valstybinis patentų biuras
yra pasirinktoji ar nurodytoji tarnyba, Patentinės kooperacijos sutarties nustatytais atvejais ir tvarka;
priima Europos patentų paraiškas ir jas perduoda Europos patentų tarnybai, skelbia Lietuvos
Respublikoje galiojančius Europos patentus, atlieka kitus veiksmus, susijusius su Europos patento
išplėtimu bei galiojimu Lietuvos Respublikoje Europos patentų konvencijos ir su ja susijusių teisės
aktų ir susitarimų nustatytais atvejais ir tvarka;
priima, nagrinėja tarptautines prekių ţenklų paraiškas ir prašymus dėl vėlesnio teritorinio išplėtimo,
kitų pranešimų išsiuntimo Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos Tarptautiniam biurui,
243
tarptautinės registracijos pratęsimo ir kitų veiksmų, kai Valstybinis patentų biuras yra kilmės šalies
tarnyba, bei juos perduoda Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos Tarptautiniam biurui;
nagrinėja tarptautines ţenklų registracijas, kai Lietuvos Respublika yra nurodytoji valstybė, ir
priima sprendimus dėl jų apsaugos suteikimo Lietuvos Respublikoje Madrido sutarties dėl
tarptautinės ţenklų registracijos protokolo nustatytais atvejais ir tvarka;
priima Bendrijos prekių ţenklų paraiškas ir jas perduoda ES Vidaus rinkos derinimo tarnybai
(prekių ţenklai ir dizainai), atlieka Bendrijos prekių ţenklo pakeitimą į nacionalinį prekių ţenklą,
atlieka kitas centrinės pramoninės nuosavybės tarnybos funkcijas 1993 m. gruodţio 20 d. Tarybos
Reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ţenklo bei Lietuvos Respublikos teisės aktų
nustatytais atvejais ir tvarka;
priima Bendrijos dizaino paraiškas ir jas perduoda ES Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių
ţenklai ir dizainai), atlieka kitas centrinės pramoninės nuosavybės tarnybos funkcijas 2001 m.
gruodţio 12 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizainų bei Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;
dalyvauja administruojant mokesčių uţ pramoninės nuosavybės objektų registravimą surinkimą
Europos patentų konvencijos ir Lietuvos Respublikos mokesčių uţ pramoninės nuosavybės objektų
registravimą įstatymo (Ţin., 2001, Nr. 52-1811) nustatytais atvejais ir tvarka;
koordinuoja ir uţtikrina tarptautinių pramoninės nuosavybės objektų klasifikatorių išleidimą
lietuvių kalba, prireikus rengia, tvarko ir leidţia kitas pramoninės nuosavybės objektų paieškos
priemones;
tvarko ir saugo Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių registrą, organizuoja Patentinių
patikėtinių komisijos darbą, tvirtina patentinių patikėtinių egzaminų programas ir šių egzaminų
laikymo tvarką.
Teisės:
rengti ir tvirtinti pagal savo kompetenciją teisės aktus pramoninės nuosavybės apsaugos srityje;
nustatyti pramoninės nuosavybės apsaugos dokumentų bei duomenų pateikimo oficialiuose
leidiniuose formą pagal Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos standartus;
nemokamai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, juridinių ir fizinių asmenų visą reikiamą
informaciją, dokumentų nuorašus, duomenų kopijas, taip pat susipaţinti su visais duomenimis ir
dokumentais, kurių reikia teisių į pramoninės nuosavybės objektus registravimo funkcijoms atlikti;
Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra
(Iš įstatų:)
Tikslai:
tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą;
administruoti juridinių ir fizinių asmenų projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos (toliau –
ES), tarptautinių institucijų (organizacijų), valstybės ar savivaldybių, Agentūros ir kitokių lėšų;
pagal kompetenciją valdyti ES ir kitos finansinės paramos panaudojimą;
244
uţtikrinti veiksmingą programų ir projektų administravimą: paraiškų tikrinimą, atranką, vertinimą,
įgyvendinimo prieţiūrą bei kontrolę, paramos gavėjų atliekamų pirkimų prieţiūrą, mokėjimo
rašymų tikrinimą bei vertinimą ir kontroliuoti jų pagrindu atliekamus mokėjimus, kaupti su
teikiama parama susijusią informaciją.
Funkcijos:
Ūkio ministerijos nustatyta tvarka skelbia kvietimus teikti projektų paraiškas, vertina paraiškas ir
projektus, prireikus pasitelkia nepriklausomus ekspertus jiems vertinti;
pagal Europos Tarybos 1999 m. birţelio 21 d. reglamento (EB) Nr. 1260/1999 (toliau - Pagrindinis
reglamentas), įtvirtinančio struktūrinių fondų bendrąsias nuostatas, ES struktūrinių fondų nustatytus
kontrolės ir audito reikalavimus atlieka projektų, dėl kurių yra sudarytos sutartys, prieţiūrą jų
įgyvendinimo laikotarpiu; tikrina projektus jų įgyvendinimo vietose, registruoja šiuos patikrinimus,
imasi būtinų veiksmų aptiktiems paţeidimams pašalinti, informuoja Ūkio ministeriją apie
patikrinimo rezultatus;
nustačiusi, kad esama rimtų ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų panaudojimo
paţeidimų, arba gavusi informaciją apie tokius paţeidimus, praneša apie tai Finansinių nusikaltimų
tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, imasi būtinų priemonių netinkamai panaudotoms
ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšoms susigrąţinti;
tikrina ir tvirtina projektų vykdytojų mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą, atitiktį
sutarties dėl ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų skyrimo sąlygoms; gautų mokėjimo
prašymų pagrindu rengia ir teikia Ūkio ministerijai mokėjimo paraiškas valstybės iţdui.
Teisės:
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją tvarkyti
Lietuvoje veikiančių juridinių asmenų ekonominio pobūdţio duomenis.
Ţuvininkystės departamentas prie Ţemės ūkio ministerijos
Administracinių teisės paţeidimų kodeksas (Ţin., 1985, Nr. 1-1)
Ţemės ūkio ministro įsakymas 2003 m. lapkričio 26 d. Nr. 3D-501 Dėl ţuvininkystės departamento
prie Lietuvos Respublikos Ţemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo
Ţuvininkystės departamentas prie Ţemės ūkio ministerijos - Lietuvos Respublikos valstybės
institucija, kuri vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas ţuvininkystės ūkio valstybės valdymo
funkcijas ir įgyvendina šiose srityse valstybės politiką.
Funkcijos:
Rengia ţuvininkystės sektoriaus plėtojimo programas, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
tarptautines ţvejybos plėtros programas, uţtikrinančias Lietuvos laivams teisę ţvejoti uţsienio
valstybių ekonominėse zonose, akvakultūros plėtojimo programas, kontroliuoja jų vykdymą;
ţuvininkystės plėtojimo, mokslo ir mokymo, ţuvų išteklių tyrimo, naudojimo ir atkūrimo, ţuvų
selekcijos ir veisimo, ţuvų ligų profilaktikos ilgalaikes programas, vykdo jų prieţiūrą;
245
Formuoja ţuvininkystės valstybinę, regioninę ir struktūrinę strategiją; ţuvininkystės produktų
kokybės gerinimo ir valstybinės prieţiūros strategiją;
Nustato tarptautinių ţvejybos organizacijų skirtų ţuvų sugavimo limitų skirstymo Lietuvos laivams
tvarką; leidimų ţvejoti kitų valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose išdavimo tvarką;
informacijos apie ţvejybą kitų valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose pateikimo tvarką;
Dalyvauja derinant Lietuvos Respublikos įstatymus, standartus, kitus teisės aktus bei jų projektus su
Europos Sąjungos teisės aktais; rengiant ţuvininkystės produktų standartus, jų įdiegimo ţuvų
perdirbimo įmonėse ir laivuose programas; formuojant ir tobulinant ţuvininkystės statistikos ir
informacijos sistemas; tiriant ţuvų ţaliavų ir gatavų produktų rinką, rengia rekomendacijas dėl
marketingo krypčių, gamybos optimizavimo, kaupia, atnaujina ir teikia duomenis apie tarptautinę
ţuvų produktų rinką;
skirsto verslo subjektams ţvejybos kvotas Baltijos jūroje ir tarptautinių vandenų konvenciniuose
rajonuose bei ţvejybos limitus vidaus vandenyse;
pagal oficialios statistikos formas renka ir apibendrina duomenis apie ţvejybą vidaus vandenyse,
Baltijos jūroje bei kitose jūrose, prekinę ţuvų produkciją, ţuvų ir ţuvų produktų gamybą, ţuvivaisą,
nustatyta tvarka teikia juos suinteresuotoms Lietuvos institucijoms, uţsienio valstybėms ir
tarptautinėms organizacijoms;
tvarko Ţvejybos laivų rejestrą;
išduoda specialios ţvejybos ir ţvejybos atviroje jūroje leidimus;
inicijuoja ir (ar) vykdo priimtus sprendimus, atlieka išankstinę, einamąją ir paskesniąją finansų
kontrolę kuruojamoje srityje;
vykdo Departamentui priskirtas funkcijas, susijusias su Bendrojo programavimo dokumento (BPD)
administravimu;
teisės aktų nustatyta tvarka administruoja Lietuvos Respublikos valstybės biudţeto ir finansinės
paramos Lietuvos ţuvininkystei lėšas bei lėšas, skirtas ţuvininkystės plėtros programoms
įgyvendinti.
Teisės:
nustatyta tvarka gauti iš ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių vykdomųjų
įstaigų, ţuvininkystės įmonių, organizacijų, fizinių asmenų informaciją ir pasiūlymus Departamento
kompetencijos klausimais;
pagal oficialios statistikos formas gauti informaciją iš ţuvininkystės verslo įmonių;
kontroliuoti biudţeto lėšomis atliekamų ţuvininkystės darbų vykdymą.
Lietuvos valstybinis ţuvivaisos ir ţuvininkystės tyrimų centras
Vyriausybės nutarimas 2004 m. spalio 28 d. Nr. 1348 dėl Lietuvos Respublikos mėgėjiškos ţūklės
įstatymo įgyvendinimo
246
Ţemės ūkio ministro įsakymas 2005 m. kovo 31 d. Nr. 3D-185 dėl Lietuvos valstybinio ţuvivaisos ir
ţuvininkystės tyrimų centro nuostatų patvirtinimo
Lietuvos valstybinis ţuvivaisos ir ţuvininkystės tyrimų centras yra biudţetinė įstaiga, vykdanti
įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas funkcijas įgyvendinant valstybės politiką Baltijos jūros
Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos, teritorinių vandenų ir vidaus vandenų ţuvų ir
jų išteklių tyrimo, atkūrimo, veisimo, paauginimo, palaikymo, gausinimo, neršto, migracijos sąlygų
gerinimo bei buveinių išsaugojimo srityse.
Uţdaviniai:
formuoti ir įgyvendinti saugomų, globojamų bei vertingų ţuvų ir vėţių išteklių atkūrimo,
palaikymo, gausinimo, naujų vertingų hidrobiontų introdukavimo bei ţuvų įveisimo strategijas bei
programas;
tirti pagal kompetenciją Baltijos jūros Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos,
teritorinių vandenų ir vidaus vandenų ţuvis bei jų išteklius, prognozuoti jų kaitą, rengti
rekomendacijas dėl jų racionalaus panaudojimo, išsaugojimo bei gausinimo;
organizuoti, koordinuoti ir vykdyti pagal kompetenciją ţuvų migracijos sąlygų gerinimo darbus,
priţiūrėti ţuvų migracijos kelius bei migracijos įrenginius, teikti metodinę pagalbą ţuvų migracijos
įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatavimo klausimais;
organizuoti lašišų ir šlakių populiacijų atkūrimo, dirbtinio veisimo bei išleidimo į ţuvininkystės
vandens telkinius darbus;
kontroliuoti ir koordinuoti veislinę selekcinę ţuvininkystę;
pagal kompetenciją kontroliuoti vandens telkinių epizootinę būklę;
dalyvauti įgyvendinant bendrąją Europos Sąjungos (ES) ţuvininkystės politiką;
teikti konsultacijas ir kitas paslaugas, susijusias su šalies ţuvivaisos darbais;
rengti investicinius projektus, susijusius su vidaus vandenų ţuvininkystės plėtojimu;
dalyvauti rengiant valstybinės reikšmės ţuvų įveisimo į vidaus vandenis normas ir standartus;
organizuoti ir vykdyti ţuvivaisą valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduodami leidimai
naudoti ţūklės plotus;
pagal kompetenciją rengti duomenų, būtinų bendrajai ţuvininkystės politikai vykdyti, rinkimo ir
tvarkymo programą bei nuolatos rinkti biologinius duomenis;
pagal kompetenciją kaupti, apibendrinti ir teikti Ţuvininkystės departamentui prie Lietuvos
Respublikos ţemės ūkio ministerijos duomenis ir kitą informaciją, reikalingą atstovaujant Lietuvos
ţuvininkystės interesams ES institucijose bei tarptautinėse ţuvininkystės organizacijose;
pagal kompetenciją rengti pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos pozicijos ţuvininkystės srityje;
pagal kompetenciją dalyvauti Europos Komisijos ţuvininkystės srities darbo grupių veikloje;
dalyvauti kuriant ir diegiant ekonominių ir biologinių duomenų bazę;
247
techninėmis priemonėmis padėti Ţuvininkystės departamentui prie Lietuvos Respublikos ţemės
ūkio ministerijos vykdyti ţvejybos kontrolę;
skirti mokslinius ţvejybos stebėtojus į Lietuvos ţvejybos laivus;
organizuoti ir vykdyti jūrų ir vidaus vandenų ţuvininkystės bei akvakultūros taikomuosius
mokslinius tyrimus.
Funkcijos:
organizuoja, koordinuoja arba vykdo saugomų ir globojamų ţuvų migracijos ir neršto sąlygų
gerinimo darbus (ţuvų pralaidų statyba, natūralių ar dirbtinų kliūčių šalinimas, dirbtinių
nerštaviečių įrengimas arba natūralių gerinimas ir kt.) ţuvų migracijos keliuose, priţiūri ţuvų
pralaidų įrenginius bei migracijos kelius;
organizuoja, koordinuoja arba vykdo migruojančių ţuvų stebėseną, nustato ţuvų pralaidų veikimo
efektyvumą ir teikia pasiūlymus jam didinti;
dalyvauja valdant Lietuvos Respublikos upių baseinų rajonus;
organizuoja ir koordinuoja ţuvų ţenklinimo darbus, organizuoja ţenklinimo specialistų mokymą
bei išduoda ţuvų ţenklintojo paţymėjimus, registruoja ir išduoda nustatyto pavyzdţio ţenklus,
kaupia ir sistemina duomenų bazę apie paţenklintas bei sugautas ţenklintas ţuvis;
kaupia duomenis ir kitą informaciją, reikalingą atstovaujant Lietuvos ţuvininkystės interesams
tarptautinėse organizacijose;
organizuoja ir vykdo ţuvų gydymo ir profilaktikos priemones Centro padaliniuose ir teikia
paslaugas ţuvininkystės įmonių vandens telkiniuose (pagal sutartis ir kituose vandens telkiniuose),
seka epizootinės situacijos dinamiką, atlieka hidrobiontų diagnostinius ir jų gyvenamosios aplinkos
tyrimus, teikia pasiūlymus ir išvadas valstybės institucijoms ir kitiems subjektams;
pagal kompetenciją vykdo valstybinę aplinkos stebėsenos programą;
vykdo lašišinių, karpinių bei kitų vertingų ţuvų veislių gerinimo selekcinį darbą;
rengia ir padeda įgyvendinti vėţių dirbtinio veisimo bei auginimo technologijas;
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gaudo ţuvis, vėţius motininėms bandoms formuoti bei
pašarinius organizmus ţuvivaisos, mokslo ir kitais teisės aktuose nustatytais tikslais, organizuoja
įveistų ţuvų kontrolinį gaudymą;
organizuoja ir vykdo Centro ţuvivaisos vandens telkiniuose auginamų ţuvų ir vėţių bei šių telkinių
teritorijų, lašišinių ţuvų nerštaviečių ir ţuvų pralaidų apsaugą;
teisės aktų nustatyta tvarka administruoja Lietuvos Respublikos valstybės biudţeto lėšas bei kitas
lėšas, skirtas ţuvininkystės plėtros, valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių įveisimo
programoms įgyvendinti.
Teisės:
248
teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš ministerijų ir kitų valstybės, taip pat savivaldybių institucijų ir
įstaigų, ţuvininkystės įmonių, organizacijų, fizinių asmenų informaciją ir pasiūlymus Centro
kompetencijos klausimais;
pagal oficialias statistikos formas gauti informaciją iš ţuvivaisos ir ţuvininkystės įmonių ţuvivaisos
klausimais.
Valstybės įmonė Lietuvos ţemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra
Vyriausybės nutarimas 2004 m. rugsėjo 20 d. Nr. 1192 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998
m. geguţės 21 d. nutarimo nr. 617 „ Dėl Lietuvos ţemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo
agentūros“ pakeitimo
(Įstatai)
Tikslas - teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti
viešuosius interesus. Įmonė pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės
aktų nustatyta tvarka įgyvendina ţemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo, rinkos
informacinės, eksporto skatinimo politikos priemones bei ţemiau išvardytas Europos ţemės ūkio
orientavimo ir garantijų fondo (toliau - EŢŪOGF) Garantijų skyriaus priemones.
Funkcijos:
įgyvendina ţemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo ir organizavimo, rinkos informacinės,
eksporto skatinimo politikos priemones;
įgyvendina šias EŢŪOGF Garantijų skyriaus priemones - yra atsakinga uţ sprendimo dėl paraiškos
tinkamumo priėmimą: oficialaus leidimo atlikti mokėjimą teikimą; garantijų administravimą;
ţuvininkystės produktų, kuriems taikomos intervencinės priemonės, ir jų panaudojimo tikrinimą;
ataskaitų bei duomenų ataskaitoms rengimą ir pateikimą intervencines priemones
administruojančioms institucijoms (duomenys viešojo saugojimo mėnesinėms ir metinėms
ataskaitoms, taip pat EŢŪOGF Garantijų skyriaus metinei ataskaitai, ataskaitai apie ţemės ūkio ir
maisto produktų, kuriems taikomos intervencinės priemonės, kiekį bei kita); asmenų, susijusių su
intervencinėmis priemonėmis, tikrinimą ir patvirtinimą pagal atsakingosios institucijos
nustatytus atitikties teisės aktams reikalavimus; produktų, kuriems taikomos intervencinės
priemonės, tikrinimą;
surenka, vertina ir pateikia Europos Sąjungos Komisijai ţemės ūkio ir maisto produktų pardavimų
skatinimo programas bei kontroliuoja šių programų įgyvendinimą.
Valstybės įmonė Ţemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras
Vyriausybės nutarimas 2002 m. vasario 6 d. Nr. 178 Dėl valstybės įmonės ţemės ūkio informacijos
ir kaimo verslo centro steigimo
ŢŪM įsakymas 2006 m. balandţio 24 d. Nr. 3D-164 dėl valstybės įmonės Ţemės ūkio informacijos
ir kaimo verslo centro įstatų tvirtinimo
(Įstatai)
249
Tikslas - pagal savo kompetenciją įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti valstybės
politiką ţemės ūkio informacinės sistemos srityje ir siekti, kad būtų įgyvendintos Europos Sąjungos
ţemės ūkio orientavimo ir garantijų skyriaus priemonės.
Funkcijos
įgyvendina ir tvarko ţemės sklypų tapatybės nustatymo sistemą ir administruoja jos duomenų bazę;
organizuoja ir vykdo nuotolinį deklaruotų plotų tikrinimą;
tikrina teikiamus duomenis su naudojamų registrų duomenimis;
spausdina ir išduoda galvijų pasus;
kuria, tvarko ir uţtikrina Ţemės ūkio ir kaimo verslo registro funkcionavimą;
kuria, palaiko ir uţtikrina pieno gamybos kvotų administravimo sistemos duomenų bazės
funkcionavimą;
tvarko ir uţtikrina Ţemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos funkcionavimą,
tobulina jos duomenų bazę;
įgyvendina Traktorių, savaeigių ţemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro projektavimo, kūrimo ir
palaikymo darbus, uţtikrina jo funkcionavimą;
vykdo informacijos apie ţemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus teikimo ir apdorojimo darbus;
vykdo kooperatinių bendrovių (Kooperatyvų) pripaţinimo ţemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis
(Kooperatyvais) informacinės sistemos administravimą;
įgyvendina Ūkininkų ūkių registro projektavimo, kūrimo ir palaikymo darbus, uţtikrina jo
funkcionavimą.
Valstybės įmonė Pieno tyrimai
ŢŪM įsakymas 2001 m. geguţės 2 d. Nr. 138 Dėl pieninių gyvulių produktyvumo kontrolės
organizavimo taisyklių
Valstybės įmonė „Pieno tyrimai“ atlieka pieno sudėties ir kokybės tyrimus.
Valstybės įmonė Gyvulių produktyvumo kontrolė
Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministro 2001 m. geguţės 2 d. įsakymas Nr. 138 Dėl pieninių
gyvulių produktyvumo kontrolės organizavimo taisyklių // Ţin., 2001 05 09, Nr. 39-1381
Valstybinės gyvulių veislininkystės prieţiūros tarnybos prie Ţemės ūkio ministerijos viršininko 2002
m. gruodţio 31 d. įsakymas Nr. 34 Dėl galvijų veislininkystės srities taisyklių patvirtinimo // Ţin.,
2003 03 14, Nr. 26-1072
Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministro Dėl ţemės ūkio ministro 2004 m. spalio 13 d. įsakymas
Nr. 3D-561 Dėl ţemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. 3D-321 "Dėl pieno kiekio
matuoklių techninės prieţiūros" pakeitimo // Ţin., 2004 10 19, Nr. 153-5593
250
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodţio 23 d. nutarimas Nr. 1666 Dėl pasirengimo
administruoti Europos Sąjungos ţemės ūkio ir ţuvininkystės prekybos sistemos priemones // Ţin.,
2003 12 27, Nr. 122-5533
Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. 3D-630 Dėl ţemės
ūkio ministro 2004 m. geguţės 20 d. įsakymo Nr. 3D-311 "Dėl Sertifikatų specialiosioms eksporto
grąţinamosioms išmokoms gauti uţ galvijieną išdavimo taisyklių" pakeitimo // Ţin., 2004 11 30, Nr.
172-6359
Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministro 2004 m. birţelio 11 d. įsakymas Dėl valstybės įmonės
„Gyvulių produktyvumo kontrolė“ įstatų patvirtinimo
Įmonės tikslas – savo vykdoma veikla tenkinti viešuosius interesus:
įgyvendinant ţemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją gyvulių veislininkystės srityje, vykdyti patikimą
gyvulių produktyvumo kontrolę, ją plėtoti ir modernizuoti pagal Europos Sąjungos standartus;
įgyvendinant ţemės ūkio ir maisto produktų kokybės tyrimo sistemas, atitinkančias Europos
Sąjungos reikalavimus, pritaikyti Lietuvos sąlygomis šiuolaikinę efektyvią skerdenų vertinimo
sistemą.
Įmonė vykdo šias funkcijas:
vykdo gyvulių produktyvumo kontrolę;
kaupia gyvulių produktyvumo bei kilmės duomenis;
suvienodina gyvulių produktyvumo apskaitos ir veislinės vertės nustatymo, kilmės knygų tvarkymo
sistemą su taikoma Europos Sąjungos šalyse;
tvarko gyvulių produktyvumo ir veislinių savybių apskaitą;
vykdo pieno matuoklių, naudojamų gyvulių produktyvumo kontrolei, techninę prieţiūrą;
atlieka matavimo priemonių patikrą ir kalibravimą;
vykdo suaugusių bulių ir jaučių skerdimo prieţiūra, išduoda sertifikatus taikant specialias eksporto
kompensacijas uţ skerdenas ir jų dalis;
vykdo jautienos iškaulinimo prieţiūra ir išduoda sertifikatus taikant specialias eksporto
kompensacijas uţ galvijų mėsą be kaulų;
vykdo skerdyklų tikrinimą vietoje;
vykdo superkamų gyvulių skerdenų klasifikavimą, siekiant apmokėti gyvulių pardavėjams pagal
skerdenų masę ir kokybę;
periodiškai vykdo patvirtintose skerdyklose skerdenų vertintojų, atliekančių gyvulių skerdenų
klasifikaciją ir ţenklinimą, kontrolę.
Valstybinė mašinų bandymo stotis
Ţemės ūkio ministro įsakymas 2004 m. gruodţio 29 d. Nr. 3D-685 Dėl ţemės ir miškų ūkio
traktorių, jų priekabų ir prikabinamųjų mašinų atitikties įvertinimo taisyklių patvirtinimo
251
Ţemės ūkio ministro įsakymas 2005 m. liepos 1 d. Nr. 3D-329 dėl valstybinės mašinų bandymo
stoties nuostatų
Uţdaviniai:
vykdyti ţemės ir miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir prikabinamųjų mašinų atitikties įvertinimo ir
Europos Bendrijos tipo patvirtinimo darbus;
vykdyti paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos funkcijas, atliekant atitikties įvertinimą pagal
techninio reglamento „Mašinų sauga“, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir
darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 (Ţin., 2000, Nr. 23-601), reikalavimus;
atlikti mašinų, skirtų augalų apsaugai, atitikties įvertinimą ir patikrą;
atlikti ţemės ūkio mašinų, gyvulių fermų, grūdų ir šakniavaisių sandėlių bei kitų gamybinių objektų
ir perdirbamosios pramonės įmonių įrangos bandymus ir atitikties įvertinimą pagal norminių
dokumentų reikalavimus, siekiant, kad vartotojai gautų ir naudotų saugią ir funkcionalią techniką,
leidţiančią pasiekti reikiamą ţemės ūkio bei maisto produktų kokybę.
Funkcijos:
vykdo ţemės ir miškų ūko traktorių, jų priekabų ir prikabinamųjų mašinų atitikties įvertinimo ir
Europos Bendrijos tipo patvirtinimo darbus;
vertina traktorių, savaeigių ţemės ūkio mašinų ir traktorių priekabų, surinktų naudojant serijinės
gamybos technikos agregatus, junginius ir detales, atitiktį pagal techninius reikalavimus ir teikia
išvadas;
vadovaudamasi techninio reglamento „Mašinų sauga“, kitų teisės aktų ir standartų reikalavimais,
atlieka šalyje pagamintų (surinktų) ar importuojamų ţemės ūkio mašinų ir įrenginių bandymus;
vadovaudamasi akredituotoms sertifikacijos įstaigoms nustatytais reikalavimais, sertifikuoja
išbandytas ţemės ūkio mašinas ir įrenginius, priţiūri sertifikuotus gaminius;
atlikdama paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos funkcijas, vykdo techniniame reglamente „Mašinų
sauga“ nurodytų mašinų atitikties įvertinimo procedūras, dalyvauja tarplaboratoriniuose bandymų
objektų palyginamuosiuose bandymuose ir Europos paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų koordinuotoje
veikloje;
pagal savo kompetenciją atlieka augalų apsaugos purkštuvų technines patikras, bandymus,
technines apţiūras, kontrolę, išduoda arba pratęsia paţymėjimus, teikia konsultacijas ţemės ūkio
veiklos subjektams apie augalų apsaugos purkštuvų techninį pertvarkymą, organizuoja mokymo
kursus;
tikrina ţemės ūkio veiklos subjektų, ţemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių ir kitų ūkio
subjektų darbo įrenginių atitiktį Lietuvos Respublikos teisės aktams ir Europos Sąjungos direktyvų
reikalavimams;
naudojamuose ţemės ūkio naudmenų sklypuose atlieka ţemės ūkio mašinų funkcinius bandymus,
sklypus priţiūri ir augina juose ţemės ūkio produkciją;
252
vykdydama mašinų atitikties įvertinimo ir sertifikavimo darbus, išduoda bandymų protokolus,
Europos Bendrijos tipo patvirtinimo, Europos Bendrijos tipo tyrimo sertifikatus arba kitus
oficialius sertifikavimo dokumentus.
Teisės:
gauti reikiamą informaciją iš gamintojų, jų įgaliotų atstovų ir kitų uţsakovų Stoties kompetencijai
priskirtais klausimais;
teisės aktų nustatyta tvarka atsisakyti išduoti Europos Bendrijos tipo tyrimo sertifikatus, EB tipo
patvirtinimo sertifikatus ir sustabdyti jų galiojimą;
atlikti sertifikuotų gaminių, traktorių, jų priekabų ir prikabinamųjų mašinų bei jų sistemų, sudėtinių
dalių ir atskirų techninių junginių, kuriems išdavė Europos Bendrijos tipo patvirtinimo sertifikatus,
atitikties ir gamybos sąlygų prieţiūrą.
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas 1993 m. spalio 12 d. Nr. I-270
Lietuvos Respublikos 1999 m. gruodţio 23 d. įstatymo Nr. VIII-1511 (nuo 1999 m. gruodţio 31 d.)
(Ţin., 1999, Nr. 114-3299) redakcija)
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatai, patvirtinti Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 285
Statistikos departamentas, kaip oficialiosios statistikos įstaiga, įgyvendina bendrą valstybės politiką
statistikos metodologijos ir organizavimo srityse. Statistikos departamentas rengia Oficialiosios
statistikos darbų programą ir jos įvykdymo ataskaitą, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija. (Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas)
Uţdaviniai:
įgyvendinti bendrą valstybės politiką statistikos metodologijos ir organizavimo srityse;
organizuoti kartu su kitomis oficialiąją statistiką tvarkančiomis įstaigomis oficialiąją statistiką;
rengti statistinių rodiklių sąrašus ir rodiklių parengimo metodikas, nustatyti jų apibendrinimo
tvarką;
rinkti, apdoroti, apibendrinti ir analizuoti statistinius duomenis, rengti, teikti ir skelbti statistinę
informaciją apie ekonominius, demografinius procesus, socialinius veiksnius, visuomeninius ir
aplinkos pokyčius, taip pat juridinių asmenų ir gyventojų gamybinę, komercinę, finansinę ir
socialinę veiklą ir jos sąlygas;
įgyvendinti priemones, kurios uţtikrintų statistinės informacijos objektyvumą, patikimumą,
palyginamumą ir viešumą.
Funkcijos:
rengia ir tvirtina Oficialiosios statistikos darbų programą;
nustato statistinių stebėjimų formas ir būdus;
253
nustato statistinius rodiklius ir jų parengimo metodikas;
rengia ir tvirtina statistinių tyrimų, visuotinių surašymų programas;
rengia ir tvirtina statistinių tyrimų ir statistinės atskaitomybės formuliarus, ataskaitas, anketas,
klausimynus, jų pildymo taisykles ir instrukcijas, aprūpina jais respondentus;
renka, kaupia, nagrinėja ir apibendrina statistinius duomenis, rengia ir skelbia informaciją apie
juridinių ir fizinių asmenų gamybinę, komercinę, finansinę, socialinę veiklą ir jos sąlygas;
padeda rengti Lietuvos Respublikos ūkio raidos prognozes;
prognozuoja laukiamą gyventojų skaičių ir sudėtį, bendrojo vidaus produkto, infliacijos pokyčius ir
kita;
analizuoja Lietuvos Respublikoje vykstančius ekonominius, socialinius, demografinius ir aplinkos
pokyčius, informuoja apie juos valstybės ir mokslo institucijas, visuomenę;
rengia statistines apţvalgas;
kuria statistikos informacinę sistemą ir jungia ją į Lietuvos valstybinę informacinę infrastruktūrą ir
Europos Sąjungos statistikos sistemą;
tvarko statistinius registrus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu - kitus registrus;
pagal kompetenciją koordinuoja kitų oficialiąją statistiką tvarkančių įstaigų statistinius tyrimus ir
juos registruoja, derina statistinių tyrimų ir statistinės atskaitomybės formas ir metodikas;
prisideda prie tarptautinių statistikos organizacijų programų įgyvendinimo;
rengia arba pagal kompetenciją dalyvauja rengiant įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, taip pat derina kitų institucijų teisės aktų, susijusių su
oficialiąja statistika, projektus;
įgyvendina organizacines, technologines ir technines priemones, uţtikrinančias statistinių duomenų
ir informacijos apsaugą ir konfidencialumą.
Teisės:
Statistikos departamentas, įgyvendindamas jam pavestus uţdavinius, turi teisę:
iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pagal Statistikos departamento pateiktą formą ir jo
pagrįstai nustatytu laiku gauti informaciją apie numatomus statistinius tyrimus, kurių reikia
Oficialiosios statistikos darbų programai rengti;
gauti neatlygintinai iš respondentų, valstybės registrų ir informacinių sistemų statistinius duomenis,
kurių reikia Oficialiosios statistikos darbų programai vykdyti;
gauti iš kitų oficialiąją statistiką tvarkančių įstaigų jų parengtus statistinius leidinius Statistikos
departamento bibliotekos fondams formuoti;
organizuoti statistinį namų ūkių stebėjimą, atlikti statistinius tyrimus respondentų savanoriškumo
pagrindu;
254
rengti ir tvirtinti statistinės atskaitomybės formas, anketas, klausimynus ir jų pildymo taisykles,
pagrįstai nustatyti duomenų pateikimo tvarką ir laiką;
įstatymų arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoti ir atlikti visuotinius
surašymus, prireikus tam pasitelkti gyventojus;
organizuoti statistinės informacijos leidybą ir teikti ją įvairiose laikmenose;
tikrinti, ar pateikti statistiniai duomenys apskaičiuoti pagal patvirtintas metodikas;
prireikus kviestis ekspertus statistinės informacijos patikimumui nustatyti.
Statistikos departamento teritorinės statistikos įstaigos
Funkcijos:
atlieka statistikos darbus, numatytus Oficialiosios statistikos darbų programoje, taip pat gali atlikti
kitus statistikos darbus, kuriuos uţsako ir finansuoja apskrities viršininko administracija ar vietos
savivaldos institucija;
rengia teritorijos administracinio vieneto statistinę informaciją apie gyventojų skaičių ir sudėtį,
administracinį suskirstymą, ūkio subjektų gamybinį pajėgumą ir veiklos rezultatus, ekonomiką,
aplinką, memorialinius objektus ir tam naudoja savo ir kitų oficialiosios statistikos institucijų ir
įstaigų sukauptą informaciją bei statistinius duomenis.
Teisės:
gauti iš jų teritorijos administracinio vieneto respondentų Statistikos departamento generalinio
direktoriaus patvirtintas ataskaitas, anketas, duomenis iš administracinių tvarkomųjų dokumentų,
tvarkyti ir skelbti statistinę informaciją. (Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas).
Lietuvos Archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas (Ţin., 1995, Nr. 107-2389 įstatymo nauja
redakcija 2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084)
Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatai patvirtinti
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 197 (Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. 59 redakcija)
Lietuvos valstybės istorijos archyvo nuostatai, patvirtinti Lietuvos archyvų departamento prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. spalio 29 d. įsakymu nr. V-81.
Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus
2005 m. balandţio 21 d. įsakymo Nr. V-38 (nuo 2005 m. balandţio 27 d.) (Ţin., 2005, Nr. 53-1822)
redakcija
Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuostatai, patvirtinti Lietuvos archyvų departamento prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-80.
Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus
2005 m. balandţio 21 d. įsakymo Nr. V-41 (nuo 2005 m. balandţio 27 d.) (Ţin., 2005, Nr. 53-1825)
redakcija
255
Lietuvos valstybės naujojo archyvo nuostatai, patvirtinti Lietuvos archyvų departamento prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. spalio 29 d. įsakymu nr. V-79.
Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus
2005 m. balandţio 21 d. įsakymo Nr. V-39 (nuo 2005 m. balandţio 27 d.) (Ţin., 2005, Nr. 53-1823)
redakcija
Lietuvos archyvų departamentas yra Vyriausybės įstaiga, administruojanti Nacionalinį dokumentų
fondą ir priţiūrinti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo ir su jo
įgyvendinimu susijusių teisės aktų. (Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas)
Uţdaviniai:
dalyvauti formuojant ir įgyvendinti valstybės politiką ir strategiją dokumentų valdymo ir naudojimo
srityje;
administruoti Nacionalinį dokumentų fondą ir priţiūrėti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos
dokumentų ir archyvų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų;
administruoti valstybinę archyvų sistemą.
Funkcijos:
pagal kompetenciją rengia ir leidţia teisės aktus, derina kitų valstybės institucijų ir įstaigų parengtus
teisės aktus;
pagal kompetenciją dalyvauja rengiant įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
formuoja vienodą dokumentų valdymo praktiką valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ir
įmonėse;
nustato dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bendruosius reikalavimus;
rengia ir tvirtina valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių vidaus administravimo
dokumentų, nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų veiklos dokumentų, kurių
rengimą nustato teisės norminiai aktai, saugojimo terminų rodykles, tvirtina kartu su centriniais
valstybinio administravimo subjektais jiems priskirtoje srityje susidarančių dokumentų saugojimo
terminų rodykles;
rengia ir tvirtina valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, perduodančių nuolatinio
saugojimo dokumentus valstybės archyvams, sąrašą;
nustato valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių nuolatinio saugojimo dokumentų, tarp
jų ir tų, prie kurių prieinama specialios įrangos priemonėmis, perdavimo valstybės archyvams
tvarką;
sprendţia valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos dokumentų perdavimo
valstybės archyvams, Nacionalinio dokumentų fondo papildymo nevalstybinių organizacijų,
privačių juridinių ir fizinių asmenų perduodamais veiklos dokumentais klausimus;
nustato dokumentų saugojimo ir saugyklų įrengimo reikalavimus;
išduoda dokumentų saugyklų statinių projektavimo sąlygas;
256
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda licencijas teikti dokumentų tvarkymo ir
(ar) saugojimo paslaugas;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda leidimus išveţti dokumentus iš
Lietuvos Respublikos;
nustato valstybės archyvų, kitų pavaldţių įstaigų dokumentų tvarkymo, paieškos, restauravimo,
kopijavimo, konvertavimo, demonstravimo, taip pat mokymo ir konsultavimo mokamų paslaugų
detalų sąrašą, jų įkainius ir teikimo tvarką.
Teisės:
iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybės įgaliotų asmenų, nevalstybinių
organizacijų, privačių juridinių asmenų gauti informaciją, susijusią su Departamento uţdavinių ir
funkcijų vykdymu;
pagal kompetenciją tikrinti, kaip valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės laikosi
teisės aktų nustatytų reikalavimų;
pagal įstatymų nustatytą kompetenciją duoti rekomendacijas ir privalomus nurodymus;
pasitelkti kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių ar nevalstybinių organizacijų
atstovus ir specialistus, susitarus su jų vadovais, sprendţiamoms problemoms nagrinėti, sudaryti
komisijas, darbo grupes teisės aktų projektams rengti. (Archyvų departamento prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nuostatai).
Valstybės archyvai
Uţdaviniai:
kaupti ir saugoti Nacionalinio dokumentų fondo nuolatinio saugojimo dokumentus;
saugomų dokumentų pagrindu išduoti paţymas, patvirtintas dokumentų kopijas, išrašus juridinių
faktų patvirtinimui;
atlikti Lietuvos archyvų departamento priskirtų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir
įmonių dokumentų valdymo prieţiūrą.
Funkcijos:
Dokumentų valdymo organizavimas
Dokumentų rengimas, tvarkymas, apskaita
Dokumentų saugojimas
Dokumentų saugojimo terminų rodyklių rengimas (Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų
įstatymas)
Teisės:
iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybės įgaliotų asmenų, nevalstybinių
organizacijų, privačių juridinių asmenų gauti informaciją, susijusią su savo uţdavinių ir funkcijų
vykdymu;
257
tikrinti, kaip valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės laikosi šio Įstatymo
reikalavimų;
duoti rekomendacijas ir privalomus nurodymus pagal įstatymo nustatytą kompetenciją. (Lietuvos
Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas).
Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatai
patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 844 (Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodţio 22 d. nutarimo Nr. 1389 redakcija)
Uţdaviniai:
dalyvauti formuojant valstybės informacinės visuomenės plėtros Lietuvos Respublikoje politiką ir
koordinuoti jos įgyvendinimą;
pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus informacinės visuomenės plėtros planavimo
dokumentus koordinuoti informacinės visuomenės plėtrą valstybėje – uţtikrinti visiems Lietuvoje
esantiems asmenims vienodas galimybes naudotis informacinėmis ir elektroninių ryšių
technologijomis ir elektroniniu turiniu, skatinti fizinių ir juridinių asmenų bendravimą
elektroninėmis priemonėmis su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, didinti
viešųjų paslaugų prieinamumą elektroninėmis priemonėmis ir Lietuvos gyventojų kompetenciją
IRT naudojimo srityje;
koordinuoti elektroninio turinio, IRT infrastruktūros ir IRT inovacijų kūrimą ir diegimą.
Funkcijos:
kartu su kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis dalyvauja formuojant informacinės
visuomenės plėtros strategiją, rengiant ilgalaikes plėtros programas, koordinuoja jų įgyvendinimą;
koordinuoja ir derina kitų valstybės institucijų ir įstaigų rengiamus informacinės visuomenės
plėtros investicijų projektus, pagal kompetenciją organizuoja jų efektyvumo ir rizikos įvertinimą;
koordinuoja IRT teikiamų galimybių efektyvų panaudojimą valstybės valdymui ir viešųjų paslaugų
teikimui;
koordinuoja valstybės valdomų informacijos išteklių racionalų naudojimą uţtikrinant jų
integralumą, efektyvumą ir saugą;
koordinuoja valstybės registrų sistemos ir atskirų valstybės registrų kūrimą ir funkcionavimą,
atlieka valstybės registrų sistemos ir atskirų valstybės registrų steigimo, kūrimo, tvarkymo,
reorganizavimo ir likvidavimo prieţiūrą, tvarko registrų sąrašą;
koordinuoja priemonių, leidţiančių fiziniams ir juridiniams asmenims naudotis valstybės
valdomais informacijos ištekliais, kūrimą, pagal kompetenciją dalyvauja organizuojant
informacinės aplinkos pritaikymą neįgaliesiems;
kartu su kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis derina valstybės informacinių sistemų
nuostatų ir specifikacijų projektus;
258
registruoja valstybės informacinių sistemų nuostatus ir specifikacijas, skelbia informaciją apie
įsteigtas ir įteisintas valstybės informacines sistemas;
kartu su Susisiekimo ministerija koordinuoja valstybės elektroninių ryšių srities investicinių
programų rengimą, vertina šias programas ekonominiu, finansiniu ir techniniu poţiūriu,
kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos;
dalyvauja įgyvendinant elektroninio parašo naudojimo valstybės politiką;
atlieka elektroninio parašo prieţiūros institucijos funkcijas;
organizuoja sertifikavimo paslaugų teikimą valstybės institucijoms ir įstaigoms;
organizuoja elektroninio parašo ir dokumentų, saugomų ir perduodamų IRT, naudojimą valstybės
institucijose ir įstaigose;
atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas viešo naudojimo kompiuterių tinkluose
neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo srities funkcijas;
uţtikrina komitetui priskirtų Bendrojo programavimo dokumento priemonių įgyvendinimą ir
prieţiūrą, paramos projektams planavimą;
pagal kompetenciją rengia ar dalyvauja rengiant teisės aktų projektus ir teikia pasiūlymus dėl
atitinkamų teisės aktų tobulinimo.
Teisės:
gauti iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų informaciją komiteto
kompetencijai priskirtais klausimais.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba // teritorinės maisti ir veterinarijos tarnybos
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. birţelio 28 d. nutarimu Nr. 744 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandţio 29 d.
nutarimo Nr. 541 redakcija)
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 6
d. įsakymas Nr. B1-786 Dėl Vienkartinio leidimo tvarkyti maistą šventės, renginio metu
patvirtinimo reikalavimų patvirtinimo // Valstybės ţinios, 2004 09 10, Nr. 137-5024
Uţdaviniai:
saugoti vartotojų interesus, kad į šalies rinką tiekiamas maistas atitiktų Lietuvos Respublikos
įstatymais, kitais teisės aktais įteisintus saugos, kokybės, ţenklinimo ir kitus privalomuosius
reikalavimus, ginti paţeistas vartotojų teises maisto ir su juo susijusių paslaugų teikimo srityje;
uţtikrinti, kad eksportuojami gyvūnai ir maistas atitiktų Lietuvos Respublikos ir importuojančios
valstybės reikalavimus;
uţtikrinti, kad maistas, skirtas tiek vidaus rinkai, tiek eksportui, būtų saugus, tinkamai paţenklintas,
nepaţeistų vartotojų interesų ir atitiktų teisės aktų reikalavimus visuose maisto tvarkymo etapuose
(nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo iki maisto tiekimo vartotojams);
259
skatinti Lietuvos ir uţsienio vartotojų pasitikėjimą šalyje pagamintu maistu;
saugoti, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją nepatektų gyvūnų uţkrečiamosios ligos, organizuoti
gyvūnų apsaugą nuo uţkrečiamųjų ligų, o joms atsiradus – tokių ligų ţidinių likvidavimą;
skatinti Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą veterinarijos ir maisto saugos srityse.
Funkcijos:
pagal kompetenciją nustato:
maisto saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus, maisto tvarkymo ir pateikimo į rinką higienos ir
kontrolės reikalavimus;
specialius rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemos diegimo maisto tvarkymo vietose
privalomuosius reikalavimus;
gyvūninių produktų ţymėjimo sveikumo ţenklu, atitinkančiu tokiam ţenklui nustatytus kriterijus, ir
veterinarinio sertifikavimo privalomuosius reikalavimus;
Lietuvos Respublikos teritorijos apsaugos nuo gyvūnų uţkrečiamųjų ligų, šių ligų prevencijos ir jų
ţidinių likvidavimo privalomuosius reikalavimus;
gyvūnų gerovės apsaugos privalomuosius reikalavimus;
alkoholinių gėrimų kokybės ir higieninės ekspertizės pagrindus, tvarką ir įkainius;
valstybinės maisto, medţiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, geriamojo vandens kontrolės
atlikimo tvarką;
gyvūnų sveikatos būklės įvertinimo ir kontrolės reikalavimus;
veterinarinių vaistų ir kitų veterinarinių preparatų gamybos, tyrimų, tiekimo į rinką tvarką ir
veterinarinių vaistų registravimo taisykles;
Ţemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka gyvulių laikymo vietų registravimo, gyvulių ţenklinimo ir
identifikavimo reikalavimus ir tvarką;
gyvūnų uţkrečiamųjų ligų, kuriomis susirgus nustatomos apsaugos ir stebėjimo zonos, sąrašus;
maisto tvarkymo įmonių patvirtinimo tvarką;
specialiuosius reikalavimus transporto priemonėms, gabenančioms maistą, gyvūnus, pašarus ir
pašarų priedus;
parduodamų pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį švieţių vaisių ir darţovių atitikties kokybės
reikalavimams nustatymo ir kokybės kontrolės tvarką;
Kontroliuoja:
pagal kompetenciją – gyvūnų, negyvūninių maisto ir gyvūninių produktų, pašarų ir pašarų priedų
importo, eksporto ir tranzito reikalavimų laikymąsi;
260
vidaus rinkai ir eksportui skirto maisto, pašarų ir pašarų priedų atitiktį saugos, kokybės, ţenklinimo
ir kitiems privalomiesiems reikalavimams, nustatytosios privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo
tvarkos laikymąsi;
maisto ir pašarų tvarkymo įmonių (iš jų – muitinės sandėlių, importo ir eksporto terminalų
(laikinojo saugojimo sandėlių) higienos ir veterinarijos reikalavimų laikymąsi, tvarkymo procesus,
įmonių savikontrolės sistemų funkcionavimą;
higienos reikalavimų, nustatytų asmenims, kurie vykdydami pareigas tiesiogiai ar netiesiogiai liečia
maistą, laikymąsi;
gaminių, kurie liečiasi su maistu, naudojimą, maistui tvarkyti, patalpoms ir įrenginiams valyti ir
taisyti naudojamas priemones, medţiagas ir įrenginius;
veterinarinių vaistų, kitų veterinarinių preparatų, pašarų ir pašarų priedų gamybą, prekybą ir
naudojimą;
gyvūnų gerovės apsaugos reikalavimų laikymąsi;
ţmonių maistui netinkamų produktų naudojimą, nesaugių produktų sunaikinimą;
pagal kompetenciją – alkoholio produktų atitiktį teisės aktų ir deklaruojamų norminių dokumentų
reikalavimams;
pagal kompetenciją – alkoholio produktų gamybos, realizavimo, laikymo (saugojimo), gabenimo,
įveţimo į Lietuvos Respublikos teritoriją reikalavimų laikymąsi;
gyvūnų sveikatos būklę jų laikymo vietose, skerdyklose, turgavietėse, karantino punktuose ir kitose
laikymo vietose;
pagal kompetenciją – Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytų reklamos naudojimo
draudimų ir reikalavimų įgyvendinimą maisto saugos, kokybės ir su maistu susijusių paslaugų
srityje;
švieţių vaisių ir darţovių, parduodamų pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, atitiktį
privalomiesiems kokybės reikalavimams;
pagal kompetenciją – teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių gynimą, reikalavimų laikymąsi;
tiria vartotojų, jų organizacijų, kitų suinteresuotų įstaigų ir organizacijų skundus dėl maisto, pašarų
ir pašarų priedų, neatitinkančių saugos, kokybės, ţenklinimo ir kitų privalomųjų reikalavimų,
nesaugių maisto tvarkymo paslaugų teikimo;
atlieka maistui auginamų gyvūnų, maisto ţaliavų ir maisto uţterštumo kenksmingomis
medţiagomis, įskaitant pesticidus ir kitus teršalus, stebėseną;
Vykdo:
maisto tvarkymo saugos rizikos analizę ir prevencijos priemones;
maisto produktų laboratorinius tyrimus, pašarų ir pašarų priedų saugos ir kokybės įvertinimą,
gyvūnų susirgimų diagnostinius tyrimus;
261
gyvūninio maisto ir gyvūninių atliekų tvarkymo įmonių valstybinę veterinarinę prieţiūrą;
visų gyvulininkystės objektų, skerdyklų, mėsos ir pieno, kitų gyvūninius produktus perdirbančių
įmonių, turgaviečių, ţaliavų sandėlių statybos ir rekonstravimo, ţemės kasinėjimo veterinarinę
ekspertizę;
kartu su kitomis valstybės institucijomis – bendrų ţmonėms ir gyvūnams, taip pat kitų gyvūnų
uţkrečiamųjų ligų apsaugos veterinarines priemones;
gyvūnų sergamumo uţkrečiamosiomis ir neuţkrečiamosiomis ligomis analizę, numato ir įgyvendina
šių ligų prevencijos ir likvidavimo priemones;
pagal kompetenciją – Lietuvos Respublikos integraciją į Europos Sąjungą maisto saugos ir
veterinarijos srityse;
importuojamų veterinarinių preparatų ir gaminių, skirtų veterinariniams ir gyvulininkystės tikslams,
kontrolę;
maisto prekių importuotojų registravimą;
pagal kompetenciją – Maisto taršos stebėsenos programą;
vartotojų skundų registravimą, analizę, stebėseną;
maisto tvarkymo įmonių savikontrolės sistemos kontrolę;
skubių veiksmų procedūras, nustačius ar gavus informacijos apie nesaugų maistą (produktą);
pagal kompetenciją – informacinių sistemų, duomenų bazių įdiegimą ir palaikymą;
pagal kompetenciją – registrų kūrimą, tvarkymą ir nuolatinį atnaujinimą;
Išduoda:
leidimus įveţti iš uţsienio gyvūnus, gyvūninį maistą, pašarus ir pašarų priedus, veterinarinius
vaistus ir kitus veterinarinius preparatus;
licencijas verstis veterinarijos praktika ir farmacine veikla veterinarijoje;
veterinarinių vaistų, kitų veterinarinių preparatų ir priedų, naudojamų gyvulininkystėje ir
veterinarijoje, registravimo liudijimus;
leidimus atlikti bandymus su stuburiniais gyvūnais;
maisto prekių importuotojų paţymėjimus;
transporto priemonės maistui gabenti higienos pasus;
maisto tvarkymo įmonių patvirtinimo paţymėjimus;
licencijas vykdyti gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo veiklą;
koordinuoja gyvulių registravimą, identifikavimą ir apskaitą;
Tvirtina:
įmones maisto tvarkymui;
262
gyvulių uţkrečiamųjų ligų, kurių prevencijai ir likvidavimui reikalingos priemonės įsigyjamos iš
Lietuvos Respublikos valstybės biudţeto lėšų, sąrašą.
Teisės:
tikrinti, kaip laikomasi maisto, vandens, pašarų ir pašarų priedų, alkoholinių gėrimų saugą ir
kokybę, gyvūnų gerovę, gyvūnų sveikatą, veterinarinių vaistų ir preparatų saugą ir kokybę
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, rinkti duomenis maisto, vandens, pašarų ir pašarų
priedų, alkoholinių gėrimų, veterinarinių vaistų ir preparatų saugos, gyvūnų sveikatos, gyvūnų
gerovės klausimais;
gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją ir
dokumentus, kurių reikia maisto, pašarų ir pašarų priedų saugą, kokybę, gyvūnų sveikatą, gerovę ir
kitus veterinarijos klausimus reglamentuojančių teisės aktų paţeidimams tirti;
nustatytąja tvarka gauti iš produktų gamintojų, platintojų ir paslaugų teikėjų informaciją ir
dokumentus, kurių reikia maisto, pašarų ir pašarų priedų saugą ir kokybę reglamentuojančių
įstatymų paţeidimams tirti;
reikalauti, kad gamintojų, platintojų ir paslaugų teikėjų vadovai ar jų įgalioti asmenys atvyktų ir
duotų paaiškinimus ţodţiu ar raštu;
atšaukti išduotą įmonės maisto tvarkymo paţymėjimą ar veterinarinį patvirtinimą, jeigu į rinką
patiekti produktai padaro ţalą vartotojams, siūlyti atšaukti pašarų gamybos ir prekybos leidimą;
pagal kompetenciją priimti sprendimus dėl konfiskuotų, kontrabandos būdu, be kilmės, kokybės ir
saugos atitikties dokumentų įveţtų maisto produktų tolesnio naudojimo;
pasitelkti kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, organizacijų atstovus ir specialistus,
susitarus su jų vadovais, sprendţiamoms problemoms nagrinėti, sudaryti komisijas, darbo grupes
teisės aktų projektams rengti;
Tarnybos pareigūnai, vykdydami savo pareigas, turi teisę:
nustatytąja tvarka drausti statyti, rekonstruoti arba naudoti tuos gyvulininkystės pastatus, mėsos
perdirbimo įmones, cechus, sandėlius ir kitus objektus, kurie neatitinka veterinarinės sanitarijos
reikalavimų;
radę paţeidimų, laikinai sustabdyti ar visiškai uţdrausti maisto ar pašarų tvarkymą, įpareigoti
maisto gamintoją, pardavėją ar kitą tvarkytoją pašalinti iš rinkos ir sunaikinti nesaugų produktą,
surašyti Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo paţeidimo protokolą, taikyti Lietuvos
Respublikos produktų saugos įstatyme numatytas rinkos ribojimo ir (ar) kitas teisės aktų nustatytas
priemones;
pateikę Tarnybos direktoriaus ar Tarnybai pavaldţios įstaigos vadovo arba jų įgalioto asmens
pavedimą ir tarnybinį paţymėjimą, nekliudomai patekti į visus Lietuvos Respublikos teritorijoje
esančius ūkio subjektus, kur reikia maisto ir veterinarinės prieţiūros, ir gauti informaciją, būtiną
Tarnybos funkcijoms atlikti;
263
nustatytąja tvarka uţdrausti arba leisti veţti tranzitu, išveţti iš Lietuvos ar įveţti į ją gyvūnus,
maistą, pašarus ir pašarų priedus, kitus Tarnybos kontroliuojamus produktus;
uţdrausti įveţti ir naudoti veterinarinius vaistus, kitus veterinarinius preparatus, pašarus ir pašarų
priedus, jeigu jie kenksmingi gyvūnams ir tiesiogiai arba netiesiogiai per maistą gali pakenkti
ţmonių sveikatai;
įstatymų nustatyta tvarka skirti pareigūnams ir asmenims administracines nuobaudas uţ maisto,
pašarų ir pašarų priedų saugą ir veterinariją reglamentuojančių teisės aktų paţeidimus, taip pat
įstatymų nustatytais atvejais skirti kitas sankcijas įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms;
imti mėginius teisės aktų nustatyta tvarka ir kiekiais;
imti su maisto saugą ir kokybę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų laikymusi susijusių
dokumentų ir maisto tvarkymo vietos savikontrolės sistemos medţiagos kopijas ar nuorašus, gauti
kitą su maisto saugą ir kokybę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų laikymusi susijusią
informaciją;
maisto tvarkymo vietose neleisti dirbti asmenims, galintiems platinti uţkrečiamąsias ligas;
teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka uţdrausti maisto ir pašarų tvarkymui naudoti gaminius,
patalpoms ir įrenginiams valyti ir taisyti naudojamas priemones, medţiagas, įrenginius.
Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Kūno kultūros ir sporto įstatymas 1995 m. gruodţio 20 d. Nr.I-1151
Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatai patvirtinti
Lietuvos Respublikos Vyriausybės1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1012 Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2002 m. gruodţio 11 d. nutarimo Nr. 1948 (nuo 2002 m. gruodţio 19 d.) (Ţin., 2002,
Nr. 119-5340) redakcija
Funkcijos:
(iš įstatų)
nustato prioritetines kūno kultūros ir sporto plėtojimo kryptis, rengia kūno kultūros ir sporto
plėtojimo programas, teikia jas tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, koordinuoja ir
kontroliuoja jų vykdymą, atsako uţ kūno kultūrą ir sportą Lietuvoje;
kartu su kitomis valstybės, savivaldybių institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis plėtoja
privalomųjų bei pasirenkamųjų kūno kultūros ir sporto pratybų sistemą įvairaus amţiaus
asmenims, invalidams, moterims, šeimoms, kariams, veteranams ir kitiems asmenims;
rūpinasi kūno kultūros ir sporto mokslo tiriamaisiais darbais, mokslo ir technikos naujovių
įgyvendinimu, organizuoja mokslines konferencijas, simpoziumus, rengia ir leidţia mokslinę ir
metodinę literatūrą kūno kultūros ir sporto klausimais;
kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, atitinkamų sporto šakų federacijomis ir mokslo
institucijomis, kitomis sporto organizacijomis rūpinasi kūno kultūros ir sporto specialistų poreikio
tyrimu, jų rengimu, tobulinimu;
264
kaupia, analizuoja ir sistemina informaciją, kurios reikia departamento uţdaviniams įgyvendinti;
nustatytąja tvarka atitinkamos sporto šakos federacijos teikimu išduoda licencijas sporto
treneriams, sprendţia jų galiojimo nutraukimo prieš laiką klausimus;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda licencijas steigti sporto mokyklas;
kartu su suinteresuotomis valstybės, savivaldybių institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis
įgyvendina valstybės politiką, Europos antidopingo konvenciją ir kitų tarptautinių organizacijų
dokumentus, reglamentuojančius kovą su dopingo vartojimu sporte;
disponuoja Lietuvos Respublikos valstybės biudţeto lėšomis, skirtomis kūno kultūrai ir sportui
plėtoti;
kontroliuoja departamento reguliavimo sričiai priskirtų organizacijų veiklą;
rengia sporto bazių ir įrenginių statybos, finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudţeto,
programas, įstatymų nustatyta tvarka steigia sporto bazes, tvarko jų apskaitą ir klasifikaciją, teikia
paramą sporto bazėms;
nustato kūno kultūros ir sporto darbuotojų, sporto visuomenininkų, pasiţymėjusių sportininkų,
trenerių moralinio skatinimo tvarką ir ją vykdo;
valstybės institucijoms, registruojančioms juridinius asmenis, teikia išvadas ir informaciją apie
visuomeninių sporto organizacijų registravimą ir veiklą;
rengia ir dalyvauja rengiant įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų
departamento kompetencijos klausimais projektus.
(iš Kūno kultūros ir sporto įstatymo):
kartu su Švietimo ir mokslo ministerija nustato švietimo įstaigose (organizacijose) dirbančių kūno
kultūros ir sporto specialistų atestavimo ir kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką;
nustato Sporto įstaigose, sporto mokyklose, kitose sporto organizacijose dirbančių sporto trenerių ir
kitų sporto specialistų atestavimo ir kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką;
kartu su Sveikatos apsaugos ministerija nustato asmenų, lankančių bet kokių formų organizuotas
kūno kultūros ir sporto pratybas bei dalyvaujančių varţybose sveikatos tikrinimo periodiškumą ir
tvarką;
kartu su Sveikatos apsaugos ministerija nustato lyties kontrolės atlikimo tvarką Lietuvos sporto
rinktinių sportininkėms.
Teisės:
gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ir organizacijų informaciją ir pasiūlymus
departamento kompetencijai priskirtais klausimais. (Kūno kultūros ir sporto departamento prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatai)
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas 2004 m. balandţio 15 d. Nr. IX-2135
265
Lietuvos Respublikos pašto įstatymas 2004 m. balandţio 13 d. Nr. IX-2118 (Ţin., 1999, Nr. 36-
1070; 2001, Nr. 94-3306) Lietuvos Respublikos pašto įstatymo nauja redakcija
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1029
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau vadinama – Tarnyba) yra elektroninių ryšių,
pašto, pasiuntinių veiklą reguliuojanti ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (Ţin.,
2004, Nr. 69-2382), Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (Ţin., 1999, Nr. 36-1070; 2004, Nr. 60-
2125) nuostatų, išskyrus šių įstatymų nuostatas, uţ kurių įgyvendinimą ir laikymosi prieţiūrą pagal
kompetenciją atsakingos kitos valstybės institucijos, laikymąsi priţiūrinti ir jas įgyvendinanti
savarankiška valstybės įstaiga. Tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo
institucija pagal Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius visuomeninius santykius,
susijusius su Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir Lietuvos Respublikos pašto
įstatymo reguliavimo dalyku.
Uţdaviniai:
uţtikrinti veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių rinkose sąlygas;
uţtikrinti elektroninių ryšių, pašto ir pasiuntinių paslaugų naudotojų teisių ir teisėtų interesų
apsaugą, ypač paprastas ir nebrangias ginčų sprendimo procedūras, skatinti elektroninių ryšių
paslaugų teikimo sąlygų ir tarifų skaidrumą ir pagal kompetenciją uţtikrinti galimybę naudotis
universaliosiomis elektroninių ryšių ir pašto paslaugomis;
uţtikrinti efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą, taip pat kad būtų pakankamai nacionalinių
telefono ryšio numerių išteklių, reikalingų viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti,
numeracijos planai ir procedūros būtų taikomi tokiu būdu, kuris uţtikrintų vienodas visų viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjų galimybes, ypač uţtikrinti, kad ūkio subjektai, kuriems skirti
nacionalinių telefono ryšio numerių ištekliai, nediskriminuotų kitų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjų, kiek tai susiję su numeracijos sekomis, naudojamomis jų paslaugoms pasiekti;
pagal kompetenciją uţtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje naudojama aparatūra ir įrenginiai atitiktų
Lietuvos Respublikoje galiojančius privalomus reikalavimus, uţtikrinti aparatūros ir įrenginių
elektromagnetinį suderinamumą;
uţtikrinti, kad operatoriai ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjai vykdytų įpareigojimus, kurie gali
būti nustatyti valstybės gynybos, nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos palaikymo interesais,
taip pat ypatingų situacijų atvejais;
priţiūrėti, kaip laikomasi pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų
reikalavimų.
Funkcijos:
kontroliuoja, įgyvendina Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir Lietuvos Respublikos
pašto įstatymo, jų lydimųjų teisės aktų nuostatas ir šį įgyvendinimą priţiūri, išskyrus tas įstatymų ir
kitų teisės aktų nuostatas, kurių kontrolė, prieţiūra ir įgyvendinimas pagal įstatymų nustatytą
kompetenciją priklauso kitoms valstybės institucijoms;
266
priima teisės aktus, nustatančius bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis
elektroninių ryšių veikla, tvirtina elektroninių ryšių veiklos, kuria norėdamas verstis ūkio subjektas
privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių sąrašą;
rengia ir tvirtina elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisykles;
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo elektroninių
ryšių išteklius;
rengia ir tvirtina elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles;
rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikimo taisykles, rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl universaliųjų
elektroninių ryšių paslaugų kainų aukščiausios ribos, nustato auditoriaus ar audito įmonės,
tikrinsiančios, ar ūkio subjektas, įpareigotas teikti universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas,
vykdo jam nustatytus įpareigojimus, konkurso sąlygas ir tvarką;
nustato rinkos tyrimo taisykles ir atlieka rinkos tyrimą;
leidţia teisės aktus, nustatančius įpareigojimų didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams
vykdymo sąlygas ir tvarką;
nustato paslaugų teikėjo pagalbos paslaugų teikimo taisykles;
nustato viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams abonento teisės
išlaikyti abonentinį numerį, kai abonentas keičia telefono ryšio paslaugų teikėją ar paslaugų teikimo
vietą arba būdą, uţtikrinimo terminus ir sąlygas, įskaitant paslaugų, kurių reikia šiai abonento teisei
uţtikrinti, teikimo sąlygas, taip pat parenka tokių paslaugų teikėją, sudaro atitinkamą sutartį, priţiūri
jos vykdymą ir taiko joje nustatytas sankcijas uţ atitinkamų įpareigojimų nevykdymą;
rengia ir tvirtina nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą, jo diegimo tvarką ir sąlygas;
rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti nacionalinę radijo daţnių paskirstymo
lentelę ir pagal kompetenciją ją įgyvendina;
kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei
tvirtinti radijo daţnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategiją, ja
vadovaudamasi kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija rengia ir tvirtina radijo daţnių
skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginį planą;
atlieka radijo stebėseną;
nustato radijo trukdţių pašalinimo arba jų lygio sumaţinimo tvarką;
rengia ir tvirtina radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninį reglamentą;
rengia ir tvirtina elektromagnetinio suderinamumo techninį reglamentą;
rengia ir tvirtina reikalavimus aparatūrai ir įrenginiams, jų naudojimo sąlygas, teisės aktų
nustatytais atvejais išduoda leidimus naudoti aparatūrą ir įrenginius, įveţti ir naudoti radijo
stebėsenos įrenginius;
267
rengia ir tvirtina pramonės, medicinos, mokslo reikmėms naudojamų aparatūros ir įrenginių, t.y.
aparatūros ir įrenginių, kurie veikdami generuoja ir naudoja radijo bangų energiją ir yra skirti
naudoti pramonės, medicinos, mokslo, namų ūkio ir panašiems tikslams, išskyrus elektroninių ryšių
tikslus, naudojimo taisykles;
nustato teisės verstis radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla suteikimo tvarką ir šios
veiklos sąlygas, radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas;
pagal kompetenciją tiria ir nagrinėja Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir Lietuvos
Respublikos pašto įstatymo paţeidimus, paţeidėjams taiko sankcijas teisės aktų nustatytais atvejais,
sąlygomis ir tvarka, nustato ekonominių sankcijų skyrimo procedūrą reglamentuojančias taisykles;
rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pasiūlymus dėl
valstybės strategijos ir politikos elektroninių ryšių srityje ir jos įgyvendinimo;
atlieka tarptautinį radijo daţnių (kanalų) koordinavimą bei tarptautinę radijo stočių (radijo daţnių)
apsaugą;
dalyvauja Europos tinklų ir informacijos saugumo agentūros, įkurtos 2004 m. kovo 10 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 460/2004 dėl Europos tinklų ir informacijos saugumo
agentūros įkūrimo, veikloje, atlieka šio reglamento 3 straipsnio (b) ir (c) punktuose, 6 straipsnyje,
10 straipsnio 2 dalies (c) punkte nurodytas ir kitas su šio reglamento įgyvendinimu susijusias
funkcijas ir yra kompetentinga institucija pagal atitinkamas šio reglamento nuostatas;
įgyvendina 2004 m. balandţio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 874/2004, kuriuo nustatomos
Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisyklės bei registracijai taikomi
principai, atlieka šio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas, taip pat
kitas su šio reglamento įgyvendinimu susijusias funkcijas;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia ir saugo informaciją apie tai, kokius
techninių įvykių duomenis apie elektroninius ryšius fiksuoja ir saugo ūkio subjektai, teikiantys
elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas;
nustato informacijos, susijusios su Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo įgyvendinimu,
skelbimo tvarką, mastą ir sąlygas, skelbia šią informaciją ir įstatymų nustatyta tvarka teikia turimą
informaciją kitoms valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms jų prašymu;
nustato informacijos, kurios reikia atvirai ir konkurencingai rinkai plėtoti, skelbimo taisykles,
įskaitant teikiamos informacijos mastą, skelbia šią informaciją;
nustato konsultavimosi dėl Tarnybos rengiamų teisės aktų projektų taisykles, reglamentuojančias
konsultacijų atvejus, tvarką ir sąlygas;
nustato ginčų sprendimo Tarnyboje taisykles ir pagal kompetenciją juos sprendţia;
priima teisės aktus, įpareigojančius laikytis tarptautinių, Europos ir Lietuvos standartų, specifikacijų
ir (ar) rekomendacijų, susijusių su elektroninių ryšių tinklų, paslaugų, susijusių priemonių ir
paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (ar) televizijos programų transliavimą, techninėmis sąsajomis ir
(ar) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo
įrangą, sąveika;
268
rengia ir tvirtina leidimų pašto paslaugų teikėjams išdavimo ir pašto paslaugų teikimo taisykles,
išduoda leidimus;
rengia ir tvirtina bendrąsias pasiuntinių paslaugų teikimo sąlygas;
rengia ir teikia tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai universaliųjų
pašto paslaugų teikimo taisykles;
rengia ir teikia tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nuostolingų
universaliųjų pašto paslaugų kompensavimo taisykles;
rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pasiūlymus dėl
universaliųjų pašto paslaugų didţiausių tarifų;
rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pasiūlymus dėl
universaliųjų pašto paslaugų teikėjo viešojo pašto tinklo charakteristikų;
nustato universaliųjų pašto paslaugų teikėjui pagrindinius sąnaudų apskaitos tvarkymo principus,
sąnaudų apskaitos sistemai keliamus reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema
susijusius reikalavimus, tarp jų reikalavimą atlikti auditą;
organizuoja nepriklausomą universaliųjų pašto paslaugų kokybės patikrinimą ir kartą per metus
viešai skelbia šio patikrinimo rezultatus;
atlieka universaliųjų pašto paslaugų tarifų taikymo prieţiūrą;
įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu priima kitus teisės aktus;
vykdo telekomunikacijų linijų ir įrenginių statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinę
prieţiūrą ir kontrolę.
Teisės:
imtis tikslingų, skaidrių, proporcingų ir nediskriminuojančių veiksmų ir (ar) priemonių, kad būtų
įgyvendintos Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo, Lietuvos Respublikos pašto
įstatymo ir jų lydimųjų teisės aktų nuostatos;
nustatyti reikalavimus, susijusius su elektroninių programų vadovų ir panašių sąrašų, navigacijos
priemonių teikimu ir naudojimu;
nustatyti elektroninių ryšių sąveikos uţtikrinimo priemonių, susijusių su elektroninių ryšių tinklų
paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (ar) televizijos programų transliavimą, techninėmis sąsajomis ir
(ar) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo
įrangą, sąveika, techninius reikalavimus;
vertinti, ar aparatūra ir įrenginiai, radijo ryšio ir galiniai įrenginiai atitinka privalomuosius
reikalavimus ir (ar) standartus;
atlikti matavimus ir kitus veiksmus, skirtus įvertinti, ar aparatūros ir įrenginių, radijo ryšio ir galinių
įrenginių techniniai parametrai atitinka privalomuosius reikalavimus;
imtis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo numatytų priemonių, susijusių su
įpareigojimų didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams prieţiūra;
269
pagal kompetenciją įgyvendinti tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas;
pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktą nustatyti išskirtines
aplinkybes;
gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, pašto ir pasiuntinių
paslaugų teikėjų ir naudotojų, taip pat kitų asmenų visą jai reikalingą su pavestų uţdavinių
įgyvendinimu ir funkcijų vykdymu susijusią informaciją, taip pat finansinę, uţtikrindama
konfidencialios informacijos apsaugą.
(Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatai)
Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnų teisės:
gauna ţodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų pašto bei pasiuntinių
paslaugų teikėjų veikla, reikalauja, kad jie atvyktų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines
patalpas duoti paaiškinimus;
gauna duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamo pašto bei pasiuntinių paslaugų
teikėjo ūkines operacijas iš kitų asmenų, neatsiţvelgiant į jų pavaldumą, taip pat iš valstybės
valdymo ir savivaldos institucijų;
siekdami nustatyti, ar pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjai nepaţeidţia šiame Įstatyme bei leidimų
pašto paslaugų teikėjams išdavimo ir pašto paslaugų teikimo taisyklėse ar bendrosiose pasiuntinių
paslaugų teikimo sąlygose nustatytų reikalavimų, tikrina pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų
ūkinę veiklą; išsamiai patikrina universaliųjų pašto paslaugų teikėjo (teikėjų) sąnaudas ir (ar)
pajamų sistemą (sistemas);
laikinai - iki 30 dienų - paima dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomąją reikšmę tiriant
paţeidimą, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo bei paimtų
dokumentų ir (ar) daiktų aprašą; išreikalauja padaryti nurodytų dokumentų kopijas;
Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo
dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Jų formas ir uţpildymo tvarką įsakymu
patvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius.
Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų, įgyvendinančių nurodytas teises, reikalavimai yra
privalomi asmenims ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. (Pašto įstatymas)
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas 1995 m. gruodţio 20 d. Nr. I-1143 (Lietuvos
Respublikos 2003 m. lapkričio 20 d. įstatymo Nr. IX-1840 (nuo 2004 m. geguţės 1 d.) (Ţin., 2003,
Nr. 117-5317) redakcija)
Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymas (Ţin., 1995, Nr. 44-1073, Nr. 61-1527; 1996,
Nr. 8-195, Nr. 53-1247; 1997, Nr. 33-809, Nr. 67-1660; 1998, Nr. 114-3188;1999, Nr. 57-1835;
2000, Nr. 28-759, Nr. 61-1833, Nr. 64-1939, Nr. 113-3617; 2001, Nr. 31-1016, Nr. 99-3531; 2002,
Nr. 13-470, Nr. 65-2632, Nr. 112-4966; 2003, Nr. 52-2312, Nr. 64-2883, Nr. 70-3169, Nr. 119-
270
5407) Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nauja redakcija 2004 m. kovo 9 d. Nr. IX-
2052
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas 1994 m. liepos 19 d. Nr.I-552 (Lietuvos
Respublikos 1998 m. gruodţio 1 d. įstatymo Nr. VIII-946 (nuo 1998 m. gruodţio 23 d.) (Ţin., 1998,
Nr. 112-3099) redakcija
Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės nuostatai
patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birţelio 12 d. nutarimu Nr. 683 (Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodţio3 d. nutarimo Nr.1454 redakcija)
Uţdaviniai:
kartu su ministerijomis, kitomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigomis įgyvendinti
valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės politiką;
kartu su kitomis valstybės institucijomis ir asociacijoms siekti, kad Lietuvoje būtų maţiau rūkoma
ir vartojama alkoholinių gėrimų, kad tabakas ir alkoholis darytų kuo maţiau ţalos gyventojų
sveikatai.
Funkcijos:
kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų tabako ir alkoholio kontrolės klausimais;
kartu su ministerijomis, kitomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigomis dalyvauja vykdant
valstybės alkoholio ir tabako kontrolės politiką;
išduoda ir panaikina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įmonėms licencijas verstis
tabako auginimu, gaminti alkoholio produktus ir tabako gaminius, verstis didmenine prekyba
alkoholio produktais ir tabako gaminiais, taip pat kitus leidimus (licencijas), numatytus įstatymuose
ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose;
kontroliuoja, kaip savivaldybių vykdomosios institucijos laikosi nustatytosios licencijų verstis
maţmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais išdavimo tvarkos
kontroliuoja, kaip įmonės laikosi nustatytosios, tabako gaminių, alkoholio produktų gamybos,
prekybos, licencijavimo tvarkos;
kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų,
susijusių su alkoholio ir tabako reklamos draudimu ir ribojimu;
kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų,
susijusių su alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimo ribojimu;
pagal savo kompetenciją rengia teisės aktų projektus;
kartu su kitomis institucijomis dalyvauja organizuojant, rengiant ir įgyvendinant valstybės tabako ir
alkoholio kontrolės programas;
kartu su kitomis institucijomis vykdo alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimo monitoringą;
271
kartu su kitomis institucijomis dalyvauja rengiant bendrosios alkoholio ir tabako ţalos sveikatai ir
Lietuvos ūkiui stebėjimo sistemą, statistinę analizę ir išvadas.
Teisės:
gauti iš ministerijų, kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų
institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų duomenis tarnybos kompetencijos klausimais;
pavesti tarnybos valstybės tarnautojams lankytis, pateikus nustatytosios formos paţymėjimą, visose
įmonėse, gaminančiose, perdirbančiose, įveţančiose, importuojančiose, eksportuojančiose,
sandėliuojančiose, transportuojančiose alkoholio produktus ar (ir) tabaką bei jo gaminius, taip pat
prekiaujančiose jais;
nustačiusi paţeidimus, įpareigoti įmones nutraukti veiklą, paţeidţiančią įstatymus ir kitus teisės
aktus alkoholio ir tabako kontrolės klausimais;
siūlyti savivaldybių vykdomosioms institucijoms nustatytąja tvarka panaikinti jų išduotų įmonėms
licencijų verstis maţmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir (ar) tabako gaminiais galiojimą;
pasitelkti ministerijų, kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų
institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų specialistus klausimams, susijusiems su tarnybos veikla,
nagrinėti.
Valstybinė lošimų prieţiūros komisija
Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas (Ţin., 2001, Nr. 43-1495)
Lietuvos Respublikos loterijų įstatymas (Ţin., 2003, Nr. 73-3341)
Lietuvos Respublikos biudţetinių įstaigų įstatymas (Ţin., 1995, Nr. 104-2322)
Valstybinės lošimų prieţiūros komisijos nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės2001
m. birţelio 19 d. nutarimu Nr. 739 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodţio 9 d.
nutarimo Nr. 1552 redakcija)
Tikslai:
teisės aktų nustatyta tvarka priţiūrėti ir kontroliuoti azartinių lošimų (toliau vadinama – lošimai)
veiklos organizavimą, kad būtų uţtikrinta lošėjų ir lošimų organizatorių interesų ir teisių apsauga;
teisės aktų nustatyta tvarka priţiūrėti ir kontroliuoti didţiųjų loterijų organizavimą, kad būtų
uţtikrinta ţaidėjų ir didţiųjų loterijų organizatorių interesų ir teisių apsauga.
Funkcijos:
nagrinėja dokumentus, kurių reikia licencijoms organizuoti lošimus ir didţiąsias loterijas išduoti;
nagrinėja dokumentus, kurių reikia leidimams atidaryti lošimo automatų ar bingo salonus arba
lošimo namus (kazino) išduoti;
išduoda ir patikslina licencijas organizuoti lošimus ir didţiąsias loterijas, sustabdo ir panaikina jų
galiojimą;
272
išduoda, papildo ir pakeičia leidimus atidaryti lošimo automatų ar bingo salonus arba lošimo namus
(kazino), panaikina jų galiojimą;
kontroliuoja, kaip lošimų ir didţiųjų loterijų organizatoriai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų,
reglamentuojančių lošimų ir didţiųjų loterijų organizavimą, reikalavimų;
rengia lošimų ir loterijų organizavimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
tvirtina lošimų reglamentus, jų pakeitimus ir papildymus;
priima sprendimus dėl uţsienio valstybėse akredituotų įstaigų išduotų lošimų įrenginių sertifikatų
pripaţinimo;
tvirtina Prieţiūros komisijos administracijos nuostatus;
derina didţiųjų loterijų taisykles, jų papildymus ir pakeitimus;
tvarko Lietuvos lošimo įrenginių registrą;
nustato asmenų, laimėjusių didţiosiose ir maţosiose loterijose, tapatybės nustatymo, informacijos
apie šiuos asmenis ir su jais susijusių dokumentų saugojimo, teikimo ir sunaikinimo tvarką;
nustato loterijos bilietų, loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazių išrašų, pagal kuriuos
išmokėti (išduoti) laimėjimai, saugojimo ir sunaikinimo tvarką;
nustato neišplatintų didţiųjų ir maţųjų loterijos bilietų sunaikinimo tvarką;
nustato komisijos, dalyvaujančios skaitmeninės ir klasikinės loterijos tiraţo metu, narių skaičių ir
sudarymo tvarką.
Teisės:
gauti informaciją, kurios reikia prieţiūros funkcijoms atlikti;
tikrinti, kaip lošimų ir didţiųjų loterijų organizatoriai laikosi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų
įstatymo ir Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų ir lošimo
reglamento lošimų organizavimo vietose, taip pat didţiųjų loterijų taisyklių jų organizavimo ir
bilietų platinimo vietose;
tikrinti lošimus organizuojančių bendrovių finansinę veiklą ir didţiųjų loterijų organizatorių
finansinę veiklą, susijusią su loterijų organizavimu;
reikalauti, kad lošimų ir didţiųjų loterijų organizatoriai pateiktų paaiškinimus apie lošimų ir
didţiųjų loterijų organizavimą;
nustatyti lošimus organizuojančių bendrovių Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme
nustatyto dydţio minimalios pinigų sumos, skirtos tik lošimų laimėjimams išmokėti, investavimo į
Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, laikymo banko sąskaitose, bendrovės
kasoje ir (arba) tam skirtose lošimo automatų talpyklose tvarką;
nustatyti lošimo įrenginių ţenklinimo tvarką;
nustatyti reikalavimus lošimų įrenginiams;
nustatyti lošimų įrenginiams pildomų ţurnalų formą ir jų pildymo tvarką;
273
nustatyti asmenų, laimėjusių daugiau kaip 5000 litų, tapatybės nustatymo tvarką;
nustatyti asmenų, kasoje keičiančių grynuosius pinigus į ţetonus, kurių vertė didesnė kaip 5000 litų,
tapatybės nustatymo tvarką;
nustatyti, kokios rūšies lošimui priskirti lošimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečios rūšies lošimui
nustatytų poţymių arba atitinka kelių rūšių lošimams nustatytus poţymius, taip pat nustatyti, kokios
rūšies loterijai priskirti ţaidimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečios rūšies loterijai nustatytų
poţymių arba atitinka kelių rūšių loterijoms nustatytus poţymius;
nustatyti finansinių ataskaitų, kurias turi teikti lošimus organizuojanti bendrovė, didţiųjų ir maţųjų
loterijų organizatoriai, formas ir pildymo tvarką;
nustatyti Prieţiūros komisijos narių ir Prieţiūros komisijos administracijos valstybės tarnautojų,
vykdančių lošimų ir didţiųjų loterijų organizavimo prieţiūrą ir kontrolę, lošimo kontrolės vykdymo
metu tvarką;
taikyti lošimus organizuojančioms bendrovėms ir didţiųjų loterijų organizatoriams Lietuvos
Respublikos azartinių lošimų įstatymo, Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo ir kitų teisės aktų,
reglamentuojančių lošimų ir loterijų organizavimą, nustatytas poveikio priemones. (Valstybinės
lošimų prieţiūros komisijos nuostatai)
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija
Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas, 1996. 11. 14 Nr. I-1613 (Ţin. 1996, Nr.
119-2771)
Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas, 1999. 05. 20 Nr. VIII-1190 (Ţin.
1999, Nr.50-1600)
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2002 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 1014
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga,
reguliuojanti branduolinę saugą.
Uţdaviniai:
branduolinės saugos valstybinis reguliavimas valstybės įmonėje Ignalinos atominėje elektrinėje ir
kituose branduolinės energetikos objektuose;
branduolinės energetikos objektuose esančių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos valstybinis
reguliavimas;
branduolinių medţiagų saugaus naudojimo valstybinis reguliavimas;
branduolinės energetikos objektų, branduolinių ir branduolinėje energetikoje naudojamų
radioaktyviųjų medţiagų fizinės saugos valstybinis reguliavimas;
radiacinės apsaugos valstybinis reguliavimas pagal savo kompetenciją Ignalinos atominėje
elektrinėje ir kituose branduolinės energetikos objektuose.
Funkcijos:
274
rengia įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus saugaus
branduolinės energijos naudojimo, branduolinių medţiagų naudojimo, transportavimo, jų apskaitos
ir kontrolės, taip pat branduolinių, branduolinėje energetikoje naudojamų radioaktyviųjų medţiagų
bei jų atliekų saugojimo ir laidojimo klausimais, pagal savo kompetenciją derina ministerijų,
Vyriausybės įstaigų, apskrities viršininkų administracijų, savivaldybių ir kitų institucijų teisės aktų,
galinčių turėti poveikį saugiam branduolinės energijos naudojimui, projektus;
nustato branduolinės energetikos objektų saugaus eksploatavimo ir jų eksploatavimo nutraukimo
principus, kriterijus, reikalavimus ir rekomendacijas, kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
nustato branduolinių medţiagų saugaus naudojimo, saugojimo, jų atliekų laidojimo principus,
kriterijus, reikalavimus ir rekomendacijas, kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
nustato branduolinėje energetikoje naudojamų radioaktyviųjų medţiagų saugojimo, jų atliekų
laidojimo principus, kriterijus, reikalavimus ir rekomendacijas, kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
vykdo branduolinių medţiagų apskaitos ir kontrolės valstybinę prieţiūrą;
nustato branduolinės energetikos objektų, branduolinių ir branduolinės energetikos objektuose
esančių radioaktyviųjų medţiagų fizinės saugos principus, kriterijus, reikalavimus ir
rekomendacijas, kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
kartu su Aplinkos ministerija tvirtina branduolinės energetikos objektų projektavimo ir statybos,
statinių eksploatavimo techninius reglamentus;
nustato branduolinės energetikos objektų personalo kvalifikacijos reikalavimus, kontroliuoja
personalo rengimo, atestavimo ir perkvalifikavimo organizavimą;
nustato pagal savo kompetenciją leidţiamų teisės aktų rengimo tvarką ir jų klasifikaciją;
pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi radiacinės apsaugos reikalavimų branduolinės
energetikos objektuose;
pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi branduolinės saugos reikalavimų
transportuojant branduolines medţiagas;
nustatytąja tvarka išduoda juridiniams ir fiziniams asmenims licencijas (leidimus) projektuoti,
statyti, rekonstruoti, eksploatuoti branduolinės energetikos objektus ir jų sistemas, atlikti saugos
įvertinimo ir kitus su saugiu branduolinės energetikos objektų eksploatavimu ir branduolinių
medţiagų naudojimu susijusius darbus, nustato licencijų (leidimų) galiojimo sąlygas ir kontroliuoja,
kaip jų laikomasi;
pagal savo kompetenciją rengia inspekcines programas ir jas vykdo;
remiantis pateiktais saugos analizės rezultatais, inspektavimo išvadomis ir (ar) savarankiškais
tyrimais, vertina branduolinės energetikos objektų saugos būklę, rengia branduolinės energetikos
objektų saugos būklės apţvalgas, teikia jas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, savivaldybėms ir
kitoms suinteresuotoms institucijoms;
nustatytąja tvarka organizuoja ir remia branduolinės saugos bei radiacinės apsaugos tyrimo
ekspertizės darbus;
275
dalyvauja komisijų, tiriančių avarijas, incidentus ar įvykius VATESI kontroliuojamuose
objektuose, darbe arba atlieka savarankiškus tyrimus;
derina branduolinės energetikos objektų saugos gerinimo priemones ir kontroliuoja, kaip jos
įgyvendinamos;
vertina branduolinės energetikos objektų projektus branduolinės saugos poţiūriu;
derina ir kontroliuoja personalo ir gyventojų apsaugos priemones branduolinės avarijos objektuose
atvejui, tikrina branduolinės energetikos objekto parengtį branduolinės avarijos atvejams;
įvykus branduolinei avarijai, nustatytąja tvarka vertina situaciją ir prognozuoja branduolinės
avarijos eigą, teikia informaciją apie esamą padėtį visuomenei ir valstybės institucijoms.
Teisės:
bet kuriuo metu tikrinti branduolinės energetikos ar kitų VATESI kontroliuojamų objektų saugos
būklę, branduolinių medţiagų apskaitos ir kontrolės reikalavimų laikymąsi;
reikalauti, kad branduolinės energetikos objektų administracija pašalintų nustatytus branduolinės
energetikos saugos normų paţeidimus, sustabdytų darbus, sumaţintų galią arba sustabdytų bloką
(elektrinę) tais atvejais, kai nesilaikoma branduolinės energetikos saugos normų, nustatomi įrangos
defektai, nepakankama specialistų (personalo) kvalifikacija arba kai iškyla grėsmė saugiam
branduolinės energetikos objektų eksploatavimui;
reikalauti, kad asmenys, disponuojantys branduolinėmis medţiagomis, pašalintų nustatytus šių
medţiagų apskaitos ir kontrolės normų paţeidimus;
siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymų nustatyta tvarka sustabdyti (nutraukti)
branduolinės energetikos objektų eksploatavimą nesibaigus jų eksploatavimo laikui, jeigu
neuţtikrinama šių objektų sauga;
reikalauti, kad branduolinės energetikos ir kitų VATESI kontroliuojamų objektų administracija
atliktų kontrolinius įrangos ir medţiagų bandymus, darbinės terpės analizę, branduolinės
energetikos objektų saugos pagrindimo skaičiavimus, prietaisų ir sistemų patikimumo ir techninius
patikrinimus;
kontroliuoti, kaip organizuojami branduolinės energetikos objektų eksploatavimo paţeidimų
tyrimai, gauti iš branduolinės energetikos objektų administracijos šių tyrimų medţiagą;
sustabdyti arba panaikinti licencijas (leidimus) gaminti, montuoti ir eksploatuoti branduolinės
energetikos objektų įrangą, plėtoti kitą veiklą tais atvejais, kai nesilaikoma branduolinės energetikos
saugos taisyklių, normų, licencijos galiojimo sąlygų ir specialiųjų technologinės ar projektinės
dokumentacijos reikalavimų;
teikti Ūkio ministerijai ar branduolinės energetikos objektų administracijai pasiūlymus atleisti iš
pareigų nustatytąja tvarka asmenis, padariusius šiuos paţeidimus:
sistemingai ir šiurkščiai paţeidţiančius (paţeidusius) branduolinės energetikos saugos normas;
nuslėpusius branduolinės energetikos saugos normų paţeidimo faktus;
276
neišklausiusius mokymo kurso ir neišlaikiusius nustatytąja tvarka branduolinės energetikos saugos
taisyklių ir normų egzamino;
perduoti įstatymų nustatyta tvarka prokuratūrai medţiagą apie asmenis, kaltus dėl avarijų
branduolinės energetikos objektuose;
uţdrausti rengti ir vykdyti branduolinės energetikos objektų ir įrangos projektavimo bei
konstravimo dokumentus, pastebėjusi juose branduolinės energetikos saugos taisyklių ir normų
paţeidimų;
egzaminuoti branduolinės energetikos objektų vadovus branduolinės energetikos saugos taisyklių ir
normų klausimais, kontroliuoti nurodytųjų objektų darbuotojų ţinių šiais klausimais patikrinimo
tvarką, dalyvauti tikrinant padalinių vadovų, inţinerijos ir technikos darbuotojų ţinias, skirti
neeilinius ţinių patikrinimus;
kontroliuoti branduolinės energetikos objektų personalo rengimą ir leidimo jam dirbti šiuose
objektuose vykdymą;
susipaţinti su operatyviniais ir techniniais dokumentais darbo vietose, dalyvauti branduolinės
energetikos objektų administracijos rengiamuose pasitarimuose saugaus šių objektų eksploatavimo
klausimais, nedelsiant gauti informaciją apie branduolinės energetikos objektų eksploatavimo
paţeidimus;
gauti iš fizinių ir juridinių asmenų, turinčių savo ţinioje branduolinių medţiagų, Europos Komisijai
perduotų ataskaitų ir pranešimų, susijusių su branduolinėmis medţiagomis, kopijas;
gauti iš fizinių ir juridinių asmenų informaciją apie jų vykdomą veiklą branduolinės energijos
naudojimo ir su tuo susijusiose srityse.
VATESI reikalavimu branduolinės energetikos objekto administracija privalo:
pateikti reikiamą dokumentaciją (technines sąlygas, eksploatavimo instrukcijas, brėţinius, schemas,
standartus ir kitus dokumentus);
skirti kontrolinius matavimo prietaisus, personalą bandymams ir darbams, susijusiems su prieţiūros
vykdymu, atlikti, taip pat suteikti būtinus laboratorinių analizių ir tyrimų duomenis;
aprūpinti specialiais drabuţiais, specialia avalyne ir kitomis individualios apsaugos priemonėmis;
skirti tarnybines patalpas, tarptautinio ir tarpmiestinio telefono, faksimilinio ryšio priemones;
suteikti reikiamą mokslinę techninę informaciją ir literatūrą. (Valstybinės atominės energetikos
saugos inspekcijos nuostatai)
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (Ţin., 1996, Nr. 63-1479; Nr.
15-597)
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas (Ţin., 2004, Nr, 69-2382)
277
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d.
nutarimo Nr. 62 (nuo 2005 m. sausio 28 d.) (Ţin., 2005, Nr. 12-371) redakcija
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra Vyriausybės įstaiga, vykdanti Lietuvos Respublikos
asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (Ţin., 1996, Nr. 63-1479; 2003, Nr. 15-597), Lietuvos
Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (Ţin., 2004, Nr. 69-2382) 12 straipsnio 5 dalimi, kitais
Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais jai pavestas duomenų apsaugos prieţiūros funkcijas.
Uţdaviniai:
priţiūrėti ir kontroliuoti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo
(išskyrus 8 straipsnį), Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatų, reglamentuojančių
asmens duomenų tvarkymą ir privatumo apsaugą, vykdymą;
kontroliuoti asmens duomenų tvarkymą pagal Konvenciją, parengtą vadovaujantis Europos
Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvenciją),
Konvenciją dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais, parengtą vadovaujantis
Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, Konvenciją dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo,
sudaryto 1985 m. birţelio 14 d. tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos
Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų
kontrolės panaikinimo;
įgyvendinti Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu
(ETS Nr. 108) su Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimtomis pataisomis (Ţin., 2001, Nr. 32-
1059) (toliau vadinama - Konvencija) nuostatas.
Funkcijos:
nagrinėja asmenų prašymus ir skundus Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos
įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatų, reglamentuojančių asmens
duomenų tvarkymą ir privatumo apsaugą, nustatytais atvejais, Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatymo (Ţin., 1999, Nr. 60-1945) nustatyta tvarka bei tarptautinėse sutartyse
nustatytais atvejais ir tvarka;
tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo
paţeidimų;
tvarko Asmens duomenų valdytojų valstybės registrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka, viešai skelbia jo duomenis ir vykdo registruotų duomenų valdytojų veiklos, susijusios su
asmens duomenų tvarkymu, prieţiūrą;
išduoda leidimus duomenų valdytojams teikti asmens duomenis uţsienio valstybių duomenų
gavėjams;
rengia ir viešai skelbia savo veiklos metines ataskaitas;
priţiūri viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir viešųjų ryšių tinklų teikėjų elektroninių ryšių
srauto ir apskaitos duomenų, susijusių su abonentu ir faktiniu elektroninių ryšių paslaugų
278
naudotoju, tvarkymą, taip pat asmens duomenų tvarkymą abonentų sąrašuose ir teikia nurodymus
pašalinti paţeidimus;
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytais atvejais atlieka
išankstinę patikrą ir teikia duomenų valdytojui išvadas apie numatomą duomenų tvarkymą;
vertina duomenų valdytojų pateiktas asmens duomenų tvarkymo taisykles;
įgyvendina tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų
tvarkymą ir privatumo apsaugą pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą, nuostatas;
vykdo nacionalinės Šengeno informacinės sistemos asmens duomenų tvarkymo teisėtumo kontrolę;
stebi Lietuvos Respublikos asmens duomenų perkėlimo, paieškos ir teikimo Europolui leistinumą ir
nagrinėja, ar tai nepaţeidţia duomenų subjekto teisių;
atlieka perkeltų į Muitinės informacinę sistemą asmens duomenų prieţiūrą, uţtikrinančią, kad
Muitinės informacinėje sistemoje saugomų duomenų tvarkymas ir naudojimas nepaţeistų
suinteresuotų asmenų teisių.
Teisės:
nemokamai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, elektroninių ryšių tinklų bei
paslaugų teikėjų ir radijo daţnių (kanalų), telefono ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių
naudotojų, taip pat kitų juridinių ir fizinių asmenų visą reikiamą informaciją, dokumentų kopijas ir
nuorašus, duomenų kopijas, taip pat susipaţinti su visais duomenimis ir dokumentais, kurių reikia
asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos prieţiūros funkcijoms atlikti;
teikti rekomendacijas ir duoti nurodymus duomenų valdytojui, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjams ir viešųjų ryšių tinklų teikėjams dėl asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos;
surašyti administracinių teisės paţeidimų protokolus Lietuvos Respublikos administracinių teisės
paţeidimų kodekso nustatyta tvarka;
iš anksto raštu įspėjusi įeiti į tikrinamo asmens patalpas (tarp jų nuomojamas ar naudojamas kitu
pagrindu) arba teritoriją, kuriose yra dokumentai, įranga, susiję su asmens duomenų tvarkymu. Įeiti
į tikrinamo juridinio asmens teritoriją, pastatus, patalpas (tarp jų nuomojamus ar naudojamus kitu
pagrindu) galima tik tikrinamo juridinio asmens darbo laiku. Įeiti į tikrinamo fizinio asmens
gyvenamąsias patalpas (tarp jų nuomojamas ar naudojamas kitu pagrindu), kuriose yra dokumentai,
įranga, susiję su asmens duomenų tvarkymu, galima tik pateikus teismo nutartį dėl leidimo įeiti į
gyvenamąsias patalpas.
(Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatai)
Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas
Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas, 2002. 06. 20,
Nr. IX-975 (Ţin, 2002, Nr.65-2635)
Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ įstatai patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų
ministro 2005 m. birţelio 20 d. įsakymu Nr. 1K-190
279
Tikslai:
Draudimo įmonės veiklos tikslai – drausti Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų
investuotojams draudimo įstatymo nustatytus indėlius ir įsipareigojimus investuotojams minėtojo
įstatymo nustatyta tvarka, administruoti Indėlių draudimo fondą ir Įsipareigojimų investuotojams
draudimo fondą (toliau vadinama – administruojami fondai) ir atlikti kitą veiklą, nustatytą
minėtame įstatyme bei šiuose įstatuose, būtiną draudimo įmonės funkcijoms atlikti.
Funkcijos:
tikrina, ar draudėjai nepaţeidţia Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams
draudimo įstatyme nustatytos draudimo tvarkos;
vertina draudimo įmonės riziką;
įvertina uţsienio valstybių, kurių bankai ar įmonės steigia filialus Lietuvos Respublikoje, indėlių ar
įsipareigojimų investuotojams draudimo (kompensavimo) arba kitokio indėlių ir įsipareigojimų
saugumo uţtikrinimo sąlygas.
Teisės:
nutraukti indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą Lietuvos Respublikos indėlių ir
įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 14 straipsnyje nurodytais atvejais;
tikrinti, ar teisingai apskaičiuotos ir mokamos draudėjų draudimo įmokos, ar draudėjai nepaţeidţia
Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nustatytos indėlių
ir įsipareigojimų investuotojams draudimo tvarkos;
gauti iš draudėjo informaciją, kurios reikia draudimo įmonės funkcijoms atlikti;
gauti iš draudėjų prieţiūros institucijų šią informaciją: apie draudėjams taikytas poveikio
priemones; apie teisės priimti indėlius bankams, kredito unijoms, bankų filialams suteikimą ir
atšaukimą; apie bankams, įmonėms, įmonių filialams, kredito unijoms bei bankų filialams suteiktas
teises;
gauti iš draudėjo, kuriam atsitikęs draudiminis įvykis, visą informaciją, būtiną draudimo išmokoms
apskaičiuoti ir išmokėti;
patikrinti duomenis, gautus iš draudėjo, kuriam atsitikęs draudiminis įvykis;
gauti likviduojamų banko, įmonės arba kredito unijos, kuriuose indėlininkų indėliai ar
įsipareigojimai investuotojams buvo apdrausti pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų
investuotojams draudimo įstatymą, turto dalį;
įstatymų nustatyta tvarka išieškoti iš draudėjo laiku nesumokėtas draudimo įmokas ir delspinigius;
įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka priimti sprendimą paimti banko akcijas iš banko akcininkų
visuomenės poreikiams, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka patikėjimo teise valdyti, naudoti ir
disponuoti paimtomis akcijomis.
(Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ įstatai)
Lietuvos Respublikos draudimo prieţiūros komisija
280
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas (Ţin., 2003, Nr. 94-4246)
Lietuvos Respublikos draudimo prieţiūros komisijos nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos
Vyriausybės2004 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 27
Lietuvos Respublikos draudimo prieţiūros komisija yra biudţetinė įstaiga, atliekanti valstybės
funkcijas draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklos prieţiūros
srityje.
Tikslas:
Prieţiūros komisijos tikslas - uţtikrinti draudimo sistemos patikimumą, veiksmingumą, saugumą ir
stabilumą, draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų ir teisių
apsaugą.
Funkcijos:
rengia, tvirtina, keičia ir pripaţįsta negaliojančiais teisės aktus, reglamentuojančius draudimo
įmonių, draudimo tarpininkų, Lietuvos Respublikoje įsteigtų uţsienio valstybių draudimo įmonių
filialų ir nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonių filialų veiklą, iš jų ir draudimo įmonių bei
uţsienio valstybių draudimo įmonių filialų finansinę ir statistinę atskaitomybę;
išduoda ir panaikina draudimo veiklos ir draudimo brokerių įmonių veiklos licencijas;
išduoda ir atšaukia kitus Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatytus leidimus, taip pat
kituose įstatymuose nustatytus leidimus, kurių išdavimas ir atšaukimas priskiriamas Prieţiūros
komisijos kompetencijai;
stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip priţiūri, kaip draudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės,
Lietuvos Respublikoje įsteigti kitų uţsienio valstybių draudimo įmonių filialai ir nepriklausomų
draudimo tarpininkų įmonių filialai vykdo veiklą, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų;
taiko Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas poveikio
priemones;
organizuoja draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus ir peratestavimą;
nustato draudimo liudijimų (polisų) registravimo ir apskaitos tvarką;
bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir uţsienio
valstybių kompetentingomis institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos prieţiūros, konkurencijos ir
vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;
kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokioms draudimo įmonėms;
tvirtina gyvybės draudimo šakos ir ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupių aprašymą;
tvirtina gyvybės draudimo veiklos ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies
1 ir 2 punktuose nurodytų ne gyvybės draudimo grupių veiklos atskiro administravimo taisykles;
tvirtina draudimo veiklos licencijavimo taisykles ir nustato draudimo veiklos licencijos formą;
281
nustato informacijos apie asmenis, kurie pretenduoja eiti Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme
nurodytas pareigas ir kuriems reikia Prieţiūros komisijos pritarimo, pateikimo formą;
nustato draudimo įmonės verslo plano turinį, formą ir jo pateikimo tvarką;
nustato draudimo įmonės draudimo techninių atidėjinių padengimo turtu tvarką ir sąlygas,
apribojimus ir valiutų suderinamumo taisykles;
nustato mokumo atsargos skaičiavimo tvarką;
nustato minimalaus garantinio fondo dydţio indeksavimo tvarką;
nustato draudimo įmonės finansinės atskaitomybės, kitų finansinių ir statistinių ataskaitų formas,
sudarymo ir pateikimo tvarką;
nustato draudimo įmonės metinės finansinės atskaitomybės ir auditoriaus išvados paskelbimo
tvarką;
vykdo papildomą draudimo įmonių, priklausančių įmonių grupei, prieţiūrą;
nustato koreguotos mokumo atsargos skaičiavimo reikalavimus;
tvirtina privalomus nurodymus ar rekomendacijas dėl Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo
nuostatų taikymo uţsienio valstybių draudimo įmonių filialams;
nustato leidimų uţsienio valstybės draudimo įmonės filialo draudimo veiklai išdavimo taisykles ir
leidimo filialo draudimo veiklai formą;
nustato uţsienio valstybės draudimo įmonės filialo verslo plano formą ir jo pateikimo tvarką;
tvirtina draudimo brokerių įmonės veiklos licencijavimo taisykles ir licencijos formą;
tvarko draudimo brokerių sąrašą;
nustato draudimo brokerių kvalifikacinių egzaminų tvarką;
nagrinėja vartotojų ir draudiko ginčus, kylančius iš draudimo sutarties ar susijusius su ja, ir nustato
ginčų nagrinėjimo taisykles.
Teisės:
gauti iš visų fizinių ir juridinių asmenų informaciją, kurios reikia prieţiūros funkcijoms atlikti;
pasitelkti kompetentingus asmenis ir suteikti jiems reikiamus įgaliojimus;
atlikti draudimo įmonių, draudimo tarpininkų įmonių, Lietuvos Respublikoje įsteigtų uţsienio
valstybių draudimo įmonių filialų ir nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonių filialų, kitų
Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatytų asmenų patikrinimus;
taikyti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas poveikio priemones
asmenims, paţeidusiems Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą ir kitus draudimo ir draudimo
tarpininkavimo veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus;
priimti Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatytus ir kitus šio įstatymo nuostatas
detalizuojančius teisės aktus;
282
nustatyti draudimo grupių draudimo veiklos tvarką, atskirų draudimo rizikų draudimo, taip pat
privalomojo draudimo, sutarčių sąlygas, reikalavimus, kuriuos draudikas privalo vykdyti teikdamas
paslaugas vartotojams naudojant ryšio priemones;
kreiptis į teismą dėl draudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės organų sprendimų pripaţinimo
negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Ţin., 2000, Nr. 74-2262) 2.82 straipsnio 4
dalyje nustatytais atvejais, taip pat dėl draudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės sandorių,
sudarytų dėl tokių sprendimų, pripaţinimo negaliojančiais;
nustatyti privalomus nurodymus ir rekomendacijas draudimo įmonės skaidraus, patikimo ir
apdairaus valdymo klausimais;
nustatyti persidraudimo reikalavimus ir perdraudimo pasirinkimo kriterijus;
nustatyti tvirtos finansinės būklės atkūrimo trumpalaikio plano reikalavimus ir jo pateikimo tvarką;
nustatyti išimtis, kada Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nenurodytiems asmenims
leidţiama vykdyti draudimo veiklą Lietuvos Respublikoje;
teikti privalomus nurodymus ar rekomendacijas veiklos pertvarkymo pagal Lietuvos Respublikos
draudimo įstatymo nuostatas klausimais. (Lietuvos Respublikos draudimo prieţiūros komisijos
nuostatai)
Akcinė bendrovė Turto bankas
Akcinės bendrovės Turto banko įstatų patvirtinimo įstatymas 1996 m. rugpjūčio 22 d. Nr. I-1502,
(Ţin., 1996, Nr. 81-1931), patvirtinimo įstatymo nauja redakcija 2001 m. birţelio 26 d. Nr. IX-405
(Ţin., 2001, Nr. 62-2222)
Akcinė bendrovė Turto bankas yra akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri verčiasi
neveiksnių aktyvų ir kito turto valdymu, naudojimu bei disponavimu ir prisiima su tuo susijusią
riziką bei atsakomybę, taip pat uţsiima kita įstatymų ir šių įstatų nustatyta veikla.
Akcinės bendrovės Turto bankas akcininkas yra valstybė.
Tikslas:
Akcinė bendrovės Turto bankas veiklos tikslai - realizuoti perimtus neveiksnius aktyvus ir išieškoti
pagal sutartis perduotas administruoti paskolas bei kitus turtinius įsipareigojimus.
Funkcijos:
perka ar kitokiais teisėtais būdais įsigyja neveiksnius aktyvus iš Vyriausybės nustatytų įstaigų,
organizacijų, komercinių bankų ir kitų įmonių;
naudoja ir valdo įsigytus neveiksnius aktyvus bei jais disponuoja;
atlieka investicinių akcinių bendrovių likvidatoriaus funkcijas;
Vyriausybės nustatyta tvarka pagal sutartis su Finansų ministerija administruoja paskolas, suteiktas
iš valstybės vardu gautų vidaus ir uţsienio paskolų lėšų, ir paskolas su valstybės garantija bei kitus
turtinius įsipareigojimus;
283
įstatymų nustatytais atvejais atlieka bankų likvidatoriaus funkcijas;
vykdo mokesčių mokėtojų mokestinių nepriemokų, kurių išieškojimas perduotas finansų ministro
nustatyta tvarka, išieškojimą;
vykdo importo ir eksporto mokesčių ir muitų, baudų ir delspinigių, kurių išieškojimas perduotas
finansų ministro nustatyta tvarka, išieškojimą.
Teisės:
kontroliuoti skolininkų veiklą, kiek ji susijusi su skolininkų įsipareigojimų įvykdymo uţtikrinimu;
gauti informaciją iš skolininko ir valstybės institucijų apie skolininko veiklą;
naudotis visomis iš reorganizuotų ir restruktūrizuotų bankų perimtomis teisėmis;
uţtikrindamas prievolių pagal sutartis įvykdymą, priimti įkeitimui prekes ir kitas materialines
vertybes, vekselius ir kitus vertybinius popierius, prekių lydimuosius dokumentus, valiutines ir kitas
vertybes, sudaryti turto įkeitimo, garantijos, laidavimo ar kitas sutartis, neprieštaraujančias Lietuvos
Respublikos įstatymams;
duoti nurodymą Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojui Vertybinių
popierių komisijos nustatyta tvarka į AB Turto banko vertybinių popierių sąskaitą pervesti įkeistus
vertybinius popierius uţ sumą, lygią neįvykdytų prievolių vertei, jei tai numatyta AB Turto banko
ir skolininko sutartyje ir jeigu skolininkas sutartyje nustatytu laiku neįvykdo prievolių, kurių
įvykdymas buvo uţtikrintas šių vertybinių popierių įkeitimu; kai AB Turto bankas yra jam įkeistų
vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojas, jis turi teisę pervesti šiuos Vyriausybės ar Lietuvos banko
vertybinius popierius į savo vertybinių popierių sąskaitą šiame punkte nurodytomis sąlygomis,
tvarka bei sumomis;
iškilus grėsmei, kad skola nebus laiku grąţinta, vienašališkai nutraukti sutartį arba pareikalauti
papildomos garantijos.
(Akcinės bendrovės Turto banko įstatai)
Lietuvos Respublikos ginklų fondas
Lietuvos Respublikos ginklų fondo įstatymo nauja redakcija 2004 m. birţelio 1 d. Nr. IX-2259
(Ţin., 1996, Nr. 71-1717; 2002, Nr. 102-4549)
Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatai patvirtinti
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1232
Lietuvos Respublikos ginklų fondas yra Vyriausybės įsteigta Vyriausybės įstaiga, aprūpinanti
valstybės institucijas, juridinius ir fizinius asmenis ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis,
specialiosiomis priemonėmis ir atliekanti kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.
Funkcijos:
teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka išduoda galutinio vartotojo sertifikatus; Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Valstybinį ginklų registrą;
284
pagal kompetenciją kontroliuoja ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir specialiųjų priemonių apyvartą
Lietuvos Respublikos teritorijoje;
išduoda Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais licencijas verstis
atitinkama komercine ūkine veikla ir vykdo šios veiklos prieţiūrą (Ginklų fondo įstatymas ir Ginklų
fondo nuostatai)
Lietuvos Auditorių rūmai
Lietuvos Respublikos audito įstatymo pakeitimo įstatymas, 2004. 04. 08 Nr. IX-2105
Lietuvos Auditorių rūmų statutas įregistruotas Juridinių asmenų registre 2004 m. rugpjūčio 11 d.
kodas 125262221
Auditorių rūmai priţiūri auditoriaus padėjėjų ir auditorių įmonių veiklą.
Tikslai:
Auditorių profesinės veiklos koordinavimas.
Auditorių kvalifikacijos kėlimo organizavimas ir reikalavimų kvalifikacijai nustatymas.
Auditorių ir audito įmonių veiklos prieţiūra.
Auditorių darbo kokybės ir audito įmonių veiklos analizė ir įvertinimas.
Auditoriaus paţymėjimo išdavimas.
Įmonių įrašymas į audito įmonių sąrašą.
Audito įmonių išbraukimas iš audito įmonių sąrašo.
Funkcijos:
Rengti, tvirtinti ir aiškinti nacionalinius audito standartus;
Rengti, tvirtinti ir aiškinti audito atlikimo metodiką;
Rengti, tvirtinti ir aiškinti Auditorių profesinės etikos kodeksą;
Rengti, tvirtinti ir aiškinti Auditorių garbės teismo nuostatus;
Organizuoti ir koordinuoti auditorių staţuotes, kvalifikacijos kėlimą;
Nustatyti auditoriams kasmetinio kvalifikacijos kėlimo tvarką ir privalomą kursų valandų skaičių;
Spręsti audito atlikimo ir auditorių profesinės veiklos gerinimo klausimus;
Atlikti auditorių ir audito įmonių veiklos prieţiūrą;
Nustatyti audito įmonių įmokų mokėjimo tvarką;
Registruoti Europos Sąjungos valstybių narių auditorius, siekiančius auditoriaus vardo ir įgijusius
auditoriaus vardą Lietuvos Respublikoje;
Atlikti kitus veiksmus, būtinus LAR tikslams, funkcijoms ir uţdaviniams, nustatytiems LR audito
įstatyme bei LAR statute, vykdyti.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
285
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Ţin., 2002, Nr. 56-2224)
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747
Uţdaviniai:
Pagrindinis komisijos uţdavinys - priţiūrėti elektros energijos, gamtinių dujų, šilumos ir vandens
ūkio rinkas įstatymų nustatyta tvarka.
Funkcijos:
tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas;
nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas;
nustato elektros energijos ir rezervinės galios kainų reguliavimo tvarką elektros energijos
gamintojams ir nepriklausomiems tiekėjams, kurie uţima daugiau kaip 25 procentus rinkos, taip pat
balansavimo energijos kainos reguliavimo tvarką;
tvirtina elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, supirkimo
kainą;
tvirtina elektros energijos ir gamtinių dujų objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius;
nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų
pagrįstumą;
išduoda, sustabdo, panaikina energijos perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo licencijas pagal
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas licencijavimo taisykles, kontroliuoja energetikos
įmonių licencijuojamą veiklą;
derina energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, šioje veikloje
naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;
nustato, ar elektros energijos ir gamtinių dujų vartotojus galima pripaţinti laisvaisiais, ir viešai
skelbia laisvųjų vartotojų sąrašus;
išankstinio skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos įmonių veiklos
ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, teisės joms pasinaudoti tinklais ir
sistemomis nesuteikimo, prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų
taikymo;
analizuoja licencijuojamos energetikos įmonių veiklos sąnaudų audito išvadas;
nustato centralizuotos šilumos ir karšto vandens, šalto vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo,
keleivių veţimo kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais, vietinio
susisiekimo traukiniais ir vidaus vandenų transportu kainodaros principus;
nustato centralizuotos šilumos ir karšto vandens, šalto vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo kainų,
keleivių veţimo kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais, vietinio
susisiekimo traukiniais ir vidaus vandenų transportu tarifų maksimalių dydţių skaičiavimo
metodikas, prašymų suderinti naujas centralizuotos šilumos ir karšto vandens, šalto vandens
286
tiekimo, nuotekų tvarkymo, keleivių veţimo kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo
susisiekimo maršrutais, vietinio susisiekimo traukiniais ir vidaus vandenų transportu kainas ar
tarifus pateikimo ir nagrinėjimo tvarką;
derina centralizuotos šilumos ir karšto vandens, šalto vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo kainas,
veţėjų nustatytus keleivių veţimo kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo
maršrutais, vietinio susisiekimo traukiniais, vidaus vandenų transportu tarifų maksimalius dydţius,
taip pat veţėjams autobusų stotyse teikiamų paslaugų tarifų maksimalius dydţius;
tvirtina normatyvinį energijos kiekį bendro naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui šildyti;
kontroliuoja valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą;
pagal kompetenciją derina rengiamas taisykles, nuostatus, metodikas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka
Teisės:
vienašališkai nustatyti valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių
kainų nustatymo reikalavimų;
priimti sprendimą dėl kainų dydţio ar transporto tarifų maksimalaus dydţio ir nurodyti sprendimo
galiojimo laiką, kai nepavyksta suderinti su ja kainų (tiekėjams) ar transporto tarifų maksimalių
dydţių (veţėjams);
gauti iš įmonių, kurioms kainas ar tarifus nustato (derina) komisija, visą informaciją, būtiną
įstatymų nustatytoms pareigoms atlikti;
susipaţinti su gamtinių dujų įmonių ir vartotojų sudaromomis sutartimis;
įpareigoti energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo, kai
energetikos įmonės nepagrįstai atsisako trečiajai šaliai suteikti paslaugas ar tiekti vartotojams
energiją;
gauti iš perdavimo objektus valdančios elektros energijos ir gamtinių dujų įmonės informaciją apie
kiekvieną tranzito pareikalavimą, sudarytas tranzito sutartis ir atsisakymą jas sudaryti;
įstatymų nustatytais atvejais pagal kompetenciją skirti baudas.
(Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatai)
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymas 1996 m. sausio 16 d. Nr.I-1169 (Lietuvos
Respublikos 2001 m. gruodţio 17 d. įstatymo Nr. IX-655 (nuo 2002 m. balandţio 1 d.) (Ţin., 2001,
Nr. 112-4074) redakcija), 2005. 07. 12 Nr. I-1169
Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas 2005. 10. 27 BNr. IX-1691
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas 2005. 07. 12 Nr. VIII-1835
Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas 2005. 02. 08 Nr.
IX-975
287
Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas 2004. 11. 26 Nr. VIII-1212
Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas 2004. 11. 17 Nr. IX-1068
Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos prieţiūros
įstatymas 2004. 08. 03 Nr. IX-2387
Lietuvos Respublikos kontroliuojančių investicinių bendrovių įstatymas 2003. 07. 25 Nr. IX-1710
Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas 2003. 07. 25 Nr. IX-1709
Vertybinių popierių komisija - vertybinių popierių rinkos prieţiūros institucija.
Uţdaviniai:
priţiūrėti, kaip laikomasi sąţiningos prekybos taisyklių vertybinių popierių apyvartoje;
imtis priemonių, uţtikrinančių veiksmingą vertybinių popierių rinkos veikimą ir investuotojų
apsaugą.
Funkcijos:
rengia, tvirtina, keičia ir pripaţįsta negaliojančiomis taisykles, reglamentuojančias vertybinių
popierių birţų bei tarpininkų licencijavimą ir veiklą, vertybinių popierių emisiją ir apyvartą;
rengia, tvirtina, keičia ir pripaţįsta negaliojančiomis prospektų (memorandumų), metų bei
periodinių ataskaitų formas vertybinių popierių emitentams, taip pat nustato šių dokumentų
pateikimo ir paskelbimo tvarką;
vertybinių popierių birţoms, finansų maklerio įmonėms, makleriams išduoda ar panaikina
licencijas;
stebi, analizuoja, tikrina bei kitaip priţiūri tarpininkų, vertybinių popierių birţų ir jų narių,
Centrinio depozitoriumo bei sąskaitų tvarkytojų veiklą;
taiko įstatymuose numatytas sankcijas asmenims, paţeidusiems Lietuvos Respublikos vertybinių
popierių rinkos įstatymą ir Vertybinių popierių komisijos nutarimus;
tvirtina vertybinių popierių prospektus;
registruoja vertybinių popierių emisijas;
gali uţdrausti viešą siūlymą arba ne ilgesniam kaip 10 darbo dienų terminui sustabdyti viešą
siūlymą, prekybą reguliuojamoje rinkoje ar įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje;
rengia egzaminus ir atestacijas finansų maklerių ţinioms ir kompetencijai įvertinti.
Teisės:
viešai atskleisti rinkos ar jos dalyvių interesų apsaugai reikalingą informaciją;
Vertybinių popierių komisija turi teisę organizuoti ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų, ar
laikomasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo bei jo pagrindu priimtų teisės
aktų;
skirti pinigines baudas uţ įstatyme numatytų nuostatų paţeidimą.
288
Pareigūnai turi teisę:
gauti paaiškinimus ţodţiu ar raštu iš asmenų, susijusių su tiriamais paţeidimais, reikalauti, kad jie
atvyktų duoti paaiškinimų į patikrinimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;
pateikę tarnybinį paţymėjimą ir Vertybinių popierių komisijos ar jos įgalioto darbuotojo motyvuotą
sprendimą, atlikti patikrinimą (reviziją), laisvai įeiti į tarpininkų, vertybinių popierių birţų,
Centrinio depozitoriumo, emitentų bei kitų juridinių asmenų, susijusių su galimais paţeidimais,
patalpas, tikrinti dokumentus, apskaitos registrus bei kitus patikrinimui reikalingus informacijos
šaltinius ir pagal tikrinimo medţiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
išreikalauti padaryti apskaitos dokumentų, sutarčių, įsakymų, memorandumų bei kitų dokumentų,
kuriuos Vertybinių popierių komisija laiko svarbiais tyrimui, kopijas;
laikinai paimti tikrinamų tarpininkų, vertybinių popierių birţų, Centrinio depozitoriumo, emitentų
dokumentus, kurie gali būti panaudojami kaip paţeidimo įrodymai, palikdami motyvuotą
sprendimą dėl dokumentų paėmimo bei paimtų dokumentų apyrašą;
pateikę Vertybinių popierių komisijos motyvuotą sprendimą, gauti iš banko įstaigų duomenis,
paţymas ir dokumentų kopijas apie finansines operacijas, susijusias su tikrinamuoju objektu;
gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus, susijusius su tikrinamu asmeniu, iš kitų ūkio
subjektų, taip pat iš valstybės ir savivaldybės institucijų.
Lietuvos nacionalinė veţėjų automobiliais asociacija „Linava“
Lietuvos nacionalinės veţėjų automobiliais asociacijos „Linava“ Įstatai priimti Asociacijos
„LINAVA“ kongreso 2004 06 18 d. nutarimu Nr. 14–02
Lietuvos nacionalinė veţėjų automobiliais asociacija „LINAVA“ – tai ribotos civilinės atsakomybės
viešasis juridinis asmuo kurio teisinė forma – asociacija, savanoriškumo principu jungiantis
Lietuvos Respublikos juridinius asmenis, veţančius kelių transportu keleivius bei krovinius uţ
atlygį arba savo lėšomis, teikiančius su kelių transporto veikla susijusias paslaugas.
Uţdaviniai:
siekti transporto verslo sąlygų gerinimo, teikti asociacijos nariams pagalbą ir kitas paslaugas,
vykdant keleivių ir krovinių visų rūšių perveţimus automobiliais, juos plėtoti bei tobulinti,
atstovauti asociacijos narius santykiuose su valstybinės valdţios institucijomis, tarptautinėmis ir
kitomis organizacijomis bei asmenimis.
Funkcijos:
derina verslininkų veiklą, formuojant bendrą jų vystymosi ir tarptautinio ekonominio
bendradarbiavimo strategiją, bei atstovauja juos Lietuvos, uţsienio šalių bei tarptautinėse
institucijose, kurių veikla yra susijusi su kelių transporto verslu;
renka ir kaupia informaciją apie perveţimus, jų sąlygas, tvarką bei informuoja apie tai asociacijos
narius;
Vykdo Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR
konvencija) nuostatas.
289
Teisės:
Nustatyti teikiamų paslaugų kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatytais atvejais.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija
Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymas 1995 m. lapkričio 14 d. Nr.I-
1093
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos įstatai įregistruoti LR Ekonomikos
ministerijoje 1996. 08. 12 reg. Nr. PR-96-6, kodas 1006907, įstatų pakeitimai įregistruoti LR Ūkio
ministerijoje 2000. 07. 20 ir Ţemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registravimo valstybės
įmonėje 2003. 01. 06
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija yra savanoriška, Prekybos, pramonės ir
amatų rūmus vienijanti, Rūmų interesus atstovaujanti organizacija.
Tikslai:
(iš įstatų)
vykdyti prekybos, pramonės ir amatų rūmų deleguotas funkcijas;
derinti Rūmų veiklą formuojant palankią verslo skatinimo ir palaikymo politiką Lietuvoje;
Funkcijos:
derinti Rūmų veiklą, formuojant bendrą Rūmų vystymosi ir tarptautinio ekonominio
bendradarbiavimo strategiją, atstovauti Rūmus bendradarbiaujant su valstybės institucijomis, miestų
ir rajonų savivaldos organais, uţsienio šalių ūkio subjektais bei valstybinėmis institucijomis;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka per savo narius organizuoti laikinojo prekių
išveţimo konvencijos ATA Carnet funkcionavimą Lietuvoje;
atstovauti Rūmus tarptautinėse parodose, konferencijose ir kituose renginiuose;
per Rūmus organizuoti prekių numeravimo ir kodavimo brūkšniniais kodais pagal Tarptautinės
prekių numeravimo ir kodavimo asociacijos EAN sistemos reikalavimus vykdymą, atstovauti
asociaciją EAN-Lietuva Tarptautinėje prekių numeravimo asociacijoje;
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka padėti organizuoti profesinį mokymą bei
suaugusiųjų švietimą;
Rūmų pavedimu steigti ir tvarkyti verslo (prekybos) registrą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda įvairių formų prekių kilmės
dokumentus ir force majeure aplinkybes liudijančias paţymas;
tvirtina uţsienio prekyboje naudojamų dokumentų autentiškumą.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Teisės akto pavadinimas
290
Aplinkos ministerijos nuostatai (Valstybės ţinios, 1998, Nr. 84-2353);
Teritorijų planavimo įstatymas (Valstybės ţinios, 1995, Nr. 107-2391);
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (Valstybės ţinios, 2002 07 17, Nr. 72-3017);
Statybos įstatymas (Valstybės ţinios, 1996, Nr. 32-788);
Aplinkos apsaugos įstatymas (Valstybės ţinios, 1992, Nr. 5-75)
Pagrindinė kompetencija
Aplinkos ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestų aplinkos apsaugos,
kraštovaizdţio ir biologinės įvairovės apsaugos, gamtos ir rekreacinių išteklių naudojimo,
geologijos, miškų ūkio, teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros, statybos, būsto ir
komunalinio ūkio, poveikio aplinkai vertinimo, valstybės administracinių ir kitų negyvenamųjų
patalpų bei pastatų naudojimo, standartizacijos ir metrologijos sričių valstybės valdymo funkcijas ir
įgyvendina šiose srityse valstybės politiką.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniai:
rengia pagal kompetenciją valstybės strategijas, planus ir (ar) ilgalaikes bei tikslines valstybės
programas aplinkos apsaugos, kraštovaizdţio ir biologinės įvairovės apsaugos, saugomų teritorijų,
gamtos ir rekreacinių išteklių naudojimo, atkūrimo, gausinimo ir apsaugos, miškų ūkio plėtros,
teritorijų planavimo, architektūros ir urbanistikos, statybos, būsto ir komunalinio ūkio, valstybinio
aplinkos monitoringo, valstybės administracinių ir kitų negyvenamųjų patalpų bei pastatų
naudojimo srityse arba dalyvauja juos rengiant, organizuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, pagal
kompetenciją dalyvauja rengiant šalies regioninės plėtros planus, taip pat įgyvendinant kitų
institucijų parengtas strategijas ir programas;
pagal kompetenciją rengia įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų
projektus arba dalyvauja juos rengiant, taip pat derina ministerijų, Vyriausybės įstaigų, apskrities
viršininko ir kitų institucijų teisės aktų, reguliuojančių aplinkos, kraštovaizdţio ir biologinės
įvairovės apsaugą, ūkinę ir kitą veiklą saugomose teritorijose, gamtos ir rekreacinių išteklių
naudojimą, atkūrimą, gausinimą ir apsaugą, miškų ūkio plėtrą, architektūrą ir urbanistikos plėtrą,
poveikio aplinkai vertinimą, valstybinio aplinkos monitoringo vykdymą, valstybės administracinių
ir kitų negyvenamųjų patalpų bei pastatų naudojimą, cheminių medţiagų ir preparatų tvarkymą,
valstybinę aplinkos apsaugos ir miškų kontrolę, būsto ir komunalinio ūkio paslaugas, teritorijų
planavimo ir statybos procesus, jų valstybinę prieţiūrą, ūkinę ir kitokią veiklą, galinčią turėti
poveikį aplinkai, projektus; tvarko aplinkos apsaugos, teritorijų planavimo ir statybos norminių
teisės aktų sąvadus;
formuoja teritorijų raidos pagrindines nuostatas;
pagal kompetenciją rengia ir tvirtina aplinkos kokybės normatyvus, vykdo jų įgyvendinimo
kontrolę, metodiškai vadovauja ir vykdo valstybinį aplinkos kokybės monitoringą;nustato išmetamų
į aplinką teršalų normas ir kontroliuoja jų laikymąsi, nustato teršalų apskaitos ir leidimų juos
išmesti į aplinką išdavimo tvarką, nustatytąja tvarka išduoda šiuos leidimus;
291
pagal kompetenciją organizuoja atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų rengimą ir priţiūri,
kaip vykdomi nustatyti reikalavimai, rengia atliekų tvarkymo objektų įrengimo ir prieţiūros
norminius teisės aktus, kontroliuoja jų įgyvendinimą;
nustato tvarką, kuria įvertinama, ar produkcija atitinka aplinkos apsaugos reikalavimus, organizuoja
šį darbą;
rengia ir tvirtina aplinkai padarytos ţalos apskaičiavimo metodiką;
pagal kompetenciją nustato gamtos išteklių naudojimo limitus ir sąlygas, leidimų naudoti gamtos
išteklius, įveţti ir išveţti pavojingas chemines medţiagas į Lietuvos Respubliką ir iš jos išdavimo
tvarką, nustatytąja tvarka išduoda leidimus tirti ir naudoti gamtos išteklius;
nustato gamtos išteklių naudojimo ir jų apskaitos, atkūrimo ir kontrolės tvarką, kontroliuoja, ar
teisingai apskaičiuojami ir mokami mokesčiai uţ gamtos išteklius ir aplinkos teršimą;
pagal kompetenciją dalyvauja formuojant ţuvų išteklių išsaugojimo politiką, nustato ţvejybos
reglamentavimo priemones vidaus vandenų ţuvininkystės vandens telkiniuose, nustato saugomų
rūšių ţuvų ir jų buveinių bei migracijos kelių išsaugojimo priemones ir kontroliuoja jų vykdymą;
nustato mėgėjiškos ţūklės tvarką, kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių
mėgėjišką ţūklę, reikalavimų;
kaupia ir tvarko genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų duomenų
bazę, nustato leidimų verstis veikla, kurios metu yra naudojami genetiškai modifikuoti organizmai
ir jų produktai, išdavimo tvarką ir išduoda šiuos leidimus arba panaikina jų galiojimą, nustatytąja
tvarka skelbia visuomenei ir valstybės įgaliotoms institucijoms, atsakingoms uţ rinkos prieţiūrą ir
valstybinę saugos ekspertizę, apie leidimų išdavimą, sustabdymą ar galiojimo nutraukimą, apie
nelaimingų atsitikimų atvejus, atlieka genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką
valstybinę saugos kontrolę, nustato pranešimų apie genetiškai modifikuotus organizmus ir
genetiškai modifikuotus produktus pateikimo tvarką;
kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, Ţemės ūkio ministerija ir Valstybine maisto ir veterinarijos
tarnyba nustato genetiškai modifikuotų organizmų ir produktų rizikos aplinkai ir ţmonių bei
gyvūnų sveikatai įvertinimo tvarką ir rizikai įvertinti būtinus duomenis, nustato genetiškai
modifikuotų organizmų klasifikavimo kriterijus;
nustato augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimo, saugojimo, naudojimo ir atkūrimo tvarką,
organizuoja jų naudojimo ir apsaugos kontrolę, organizuoja ir koordinuoja augalų genų banko
veiklą, nustato ţeldinių, kurie nelaikomi mišku, apsaugą, tvarkymą ir naudojimą, laukinės augalijos
naudojimo, apsaugos ir atkūrimo tvarką;
pagal kompetenciją nustato ţemės gelmių ir dirvoţemio išteklių naudojimo, apsaugos ir kontrolės
tvarką, ją įgyvendina, nustato ţemės gelmių išteklių naudojimo limitus ir sąlygas, išduoda leidimus
naudoti ţemės gelmių išteklius, reglamentuoja ir kontroliuoja ţemės gelmių išteklių apskaitą;
rengia ir įgyvendina angliavandenilių paieškos, ţvalgybos ir gavybos strategiją sausumoje ir jūroje,
kontroliuoja naftos darbų vykdymą, Lietuvos Respublikoje Vyriausybės pavedimu išduoda leidimus
vykdyti naftos darbus;
292
pagal kompetenciją formuoja saugomų teritorijų sistemą, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei
valstybinių rezervatų, rezervatinių apyrubių valstybinių draustinių, valstybinių parkų, biosferos
rezervatų, gamtos paminklų, kitų saugomų teritorijų steigimo projektus, steigia biosferos poligonus,
atkuriamuosius ir genetinius sklypus, nustato ekologinės apsaugos zonas, koordinuoja kitų Lietuvos
Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų veiksmus nustatant šias zonas, skelbia gamtos paveldo
objektus, nustato saugomų teritorijų steigimo kriterijus;
pagal kompetenciją reglamentuoja ir kontroliuoja veiklą saugomose teritorijose;
rengia ir tvirtina saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles bei metodiką;
nustato kriterijus, pagal kuriuos Lietuvoje turėtų būti kuriamos paukščių ir jų buveinių apsaugai
svarbios teritorijos (Europos Bendrijų svarbos), rengia teisės aktų šių teritorijų apsaugos klausimais
projektus;
nustato laukinių gyvūnų introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarką, išduoda leidimus
perkelti, introdukuoti, reintrodukuoti kryţminti laukinius gyvūnus, kartu su Ūkio ministerija nustato
prekybos laukiniais augalais, jų dalimis ir grybais taisykles, kartu su Valstybine maisto ir
veterinarijos tarnyba nustato laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisykles, taip pat laukinių gyvūnų
paėmimo iš buveinių zoologinėms kolekcijoms sudaryti ir kolekcijų registravimo tvarką, kartu su
Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba
nustato prekybos laukiniais gyvūnais taisykles;
koordinuoja medţioklės valstybinį valdymą, nustato medţiojamųjų gyvūnų medţioklės laiką ir
limitus, tvirtina medţioklės taisykles, koordinuoja gyvūnų, darančių ţalą aplinkai, juridiniams ir
fiziniams asmenims priklausančiam turtui, populiacijų reguliavimą, nustato gausos reguliavimo
būdus ir priemones, gyvūnų tankumo normas;
tvirtina medynų augimo ir prieţiūros reguliavimo priemonių, miškotvarkos, pagrindinių ir tarpinių
miško kirtimų, atkūrimo ir įveisimo, sanitarinės miško apsaugos nuostatus, normatyvus ir taisykles,
kitus teisės aktus, reglamentuojančius miškų ūkio klausimus;
nustato miško bei jo išteklių naudojimo medienos ir kitų miško išteklių ruošai, moksliniams
tyrimams, mokymui, bitininkystei, naminių gyvulių ganiavai tvarką, taip pat valstybinės miško
ţemės nuomos poilsiui ar kitiems tikslams (išskyrus miškų ūkio veiklai) tvarką;
nustato apvaliosios medienos matavimo apskaitos ir ţenklinimo tvarką, tvirtina apvaliosios
medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo tvarką, tvirtina apvaliosios medienos
pardavimo taisykles ir suderinusi su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba nustato ir tvirtina
nenukirsto valstybinio miško kainas;
pagal kompetenciją nustato teritorijų planavimo reikalavimus bei teritorijų planavimo dokumentų
rengimo reikalavimus, dalyvauja teritorijų planavimo procedūrose;
įstatymų nustatyta tvarka tvirtina detaliųjų planų taisykles;
vykdo Teritorijų planavimo dokumentų registro, Teritorijų planavimo duomenų banko
vadovaujančios įstaigos ir Teritorijų planavimo duomenų banko tvarkytojo funkcijas;
293
pagal kompetenciją rengia įstatymų projektus ir kitus teisės aktus, susijusius su gyventojų
apsirūpinimu būstu, jo statyba ir atnaujinimu, naudojimu ir prieţiūra, būsto finansų klausimais, arba
dalyvauja juos rengiant;
rengia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl butų ir komunalinių paslaugų teikimo
tobulinimo, pagal savo kompetenciją koordinuoja komunalinių paslaugų plėtojimo priemonių
įgyvendinimą;
vykdo įmonių (ekspertų), atliekančių ypatingos svarbos statinių projektų ekspertizę, atliktų
ekspertizių išvadų kokybės valstybinę kontrolę;
dalyvauja organizuojant standartizacijos, metrologijos ir akreditacijos sistemų kūrimą;
aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų veiklos efektyvumui
įvertinti tikrina, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių
naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais nagrinėja ginčus dėl aplinkos apsaugos valstybinės
kontrolės institucijų ar pareigūnų priimtų sprendimų;
vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės valdymą ir metodiškai vadovauja aplinkos apsaugos
valstybinę kontrolę.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM
Teisės akto pavadinimas
Teritorijų planavimo įstatymas (Valstybės ţinios, 1995, Nr. 107-2391);
Statybos įstatymas (Valstybės ţinios, 1996, Nr. 32-788);
1997 metų valstybės biudţeto ir atskaitymų į savivaldybių biudţetus normatyvų bei dotacijų
patvirtinimo įstatymas (Valstybės ţinios, 1996, Nr.126-2940);
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės prieţiūros bei statinių naudojimo prieţiūros nuostatai
(Valstybės ţinios, 1997, Nr. 34-851)
Pagrindinė kompetencija
Pagal kompetenciją atlieka valstybinę teritorijų planavimo prieţiūrą:
tikrina, ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos
teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka šio
Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus; (Pastaba: Valstybinė teritorijų planavimo prieţiūra – tai
bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo
procedūrų kontrolė, taip pat tikrinimas, ar sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų
planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ţemės įstatymo ir kitų teritorijų planavimą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.) atlieka:
Statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinę prieţiūrą atlieka šių Nuostatų 30 punkte
nurodytos statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės prieţiūros institucijos pagal
įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją.
294
Statybinių inţinerinių geodezinių tyrinėjimų valstybinę prieţiūrą atlieka apskričių viršininkai ir
Nacionalinė ţemės tarnyba prie Ţemės ūkio ministerijos pagal kompetenciją.
Statybinių inţinerinių geologinių, geotechninių ir kitų šios srities tyrimų valstybinę prieţiūrą atlieka
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Statinių naudojimo prieţiūrą atlieka šios institucijos (viešojo administravimo subjektai):
ypatingų statinių, taip pat valstybinės reikšmės ir rizikos objektuose esančių statinių, išskyrus šių
nuostatų 8.2 ir 8.3 punktuose nurodytus statinius, – apskričių viršininkų administracijos pagal
Aplinkos ministerijos patvirtintą sąrašą;
susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inţinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos
statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos
organizacijos (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal
Susisiekimo ministerijos patvirtintą sąrašą;
gyvenamųjų namų ir kitų statinių, nenurodytų šių Nuostatų 8.1 ir 8.2 punktuose, – savivaldybių
administracijos;
statinių įrangos ir paskirties reikalavimų įgyvendinimo prieţiūrą – statinio saugos ir paskirties
reikalavimų valstybinės prieţiūros institucijos.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Valstybinę teritorijų planavimo prieţiūrą atliekanti institucija pagal kompetenciją vykdo šias
funkcijas:
tikrina, ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos
teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros, ar sprendiniai ir
procedūros atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos
ţemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus;
reikalauja juos ištaisyti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, nesilaikantiesiems
reikalavimų taiko administracinio poveikio priemones;
teikia motyvuotas išvadas teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento
tvirtinimo tikslingumo;
nuostatuose nustatyta tvarka nagrinėja ir sprendţia ginčus dėl teritorijų planavimo procesų ir
procedūrų tvarkos paţeidimų;
nustačiusi Nuostatų nurodytų reikalavimų paţeidimus, reikalauja juos ištaisyti Lietuvos
Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, nesilaikantiems
reikalavimų taiko administracinio poveikio priemones;
teikia teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai motyvuotas išvadas dėl dokumento
tvirtinimo tikslingumo;
Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka išduoda leidimus statyti ar
rekonstruoti branduolinės energetikos objektus, tvarko išduotų leidimų apskaitą, sąrašą ir statistikos
atskaitomybę, atlieka šių objektų statybos valstybinę prieţiūrą; gavusi statytojo (uţsakovo) prašymą
295
sudaryti baigto statyti branduolinės energetikos objekto pripaţinimo tinkamu naudoti komisiją,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Ţin., 1994, Nr. 63-1238; 2003, Nr. 27-1089), nustatyta
tvarka teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo projektą dėl šios komisijos sudarymo;
pagal šių Nuostatų 25 punkto reikalavimus atrankos būdu tikrina bet kurio Lietuvos Respublikoje
statomo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių subjektų ir statybos dalyvių veiklą,
viešai skelbia tikrinimo išvadas ir rekomendacijas pašalinti nustatytus paţeidimus bei trūkumus
(jeigu jų yra);
atrankos būdu tikrina, ar statinių projektai ir statinių ekspertizės atitinka normatyvinius statybos
techninius dokumentus, ar statybos leidimai išduoti laikantis nustatytos tvarkos;
sustabdo apskrities viršininko administracijos neteisėtai išduoto statybos leidimo galiojimą nuo
prašymo (pareiškimo) panaikinti šį leidimą pateikimo teismui iki teismo sprendimo;
tvarko statinių avarijų apskaitą, analizuoja avarijų prieţastis, rengia jų prevencijos priemones ir
kontroliuoja, kaip jos vykdomos;
nustačiusi teisės aktų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų paţeidimus, teikia aplinkos
ministrui pasiūlymus dėl projektavimo, ekspertizės ir statybos įmonių, taip pat pagrindinėms
statybos techninės veiklos sritims vadovaujančių specialistų neatestavimo arba išduotų atestatų
panaikinimo ar galiojimo sustabdymo;
rengia normatyvinių statybos techninių dokumentų, reglamentuojančių statybos valstybinę
prieţiūrą, projektus ir teikia juos aplinkos ministrui, nagrinėja kitų institucijų parengtus šių
dokumentų projektus, teikia pastabas ir pasiūlymus;
po to, kai statyba sustabdoma, statytojui ir rangovui įvykdţius reikalavimus, išduoda raštišką
sutikimą, kad statinys būtų statomas toliau.
Statomų naujų ypatingų statinių valstybinė prieţiūra atliekama inspektuojant.
Normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymą tarp valstybės
institucijų nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Normatyvinius statinio saugos ir paskirties
dokumentus tvirtina juos parengusi pagal kompetenciją valstybės institucija, suderinusi su Aplinkos
ministerija, kuriai pavesta tvirtinti statybos techninius reglamentus.
Statinio saugos ir paskirties reikalavimų vykdymo valstybinę prieţiūrą bei kontrolę atlieka šių
Nuostatų 29 punkte nurodytų valstybės institucijų padaliniai, inspekcijos (įstaigos) prie šių
institucijų ir šių institucijų įgaliotos įstaigos (pagal kompetenciją). Atlikdamos valstybinę prieţiūrą
bei kontrolę, jos vykdo ir šias funkcijas:
nustato statinio projektavimo sąlygas (pagal kompetenciją) ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi
vykdant statybą;
nustatytąja tvarka dalyvauja atliekant (arba atlieka specialiąją) statinio projekto ekspertizę ir statinį
pripaţįstant tinkamu naudoti;
296
raštu informuoja apskrities viršininko administraciją apie nustatytą savavališką statybą ir ją
sustabdo, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai joms suteikia teisę sustabdyti statinio statybą ar
griovimą;
vykdo kitas teisės aktų priskirtas funkcijas, susijusias su statinio saugos ir paskirties reikalavimų
valstybine prieţiūra.
Lietuvos standartizacijos departamentas prie AM
Teisės akto pavadinimas
Lietuvos standartizacijos departamento nuostatai (Valstybės ţinios, 1996 09 13, Nr. 86-2052 );
Standartizacijos įstatymas (Valstybės ţinios, 2000 04 28, Nr. 35-972)
Pagrindinė kompetencija
Įstaiga, vykdanti nacionalines standartizacijos institucijos funkcijas ir pagal savo kompetenciją
formuojanti bei dalyvaujanti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybes politiką
standartizacijos srityje, taip pat vykdanti kitas įstatymų ir kitu teises aktų numatytas funkcijas.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
planuoja valstybes biudţeto lešomis vykdomus standartizacijos darbus bei kontroliuoja jų vykdymą,
Valstybinė metrologijos tarnyba prie AM
Teisės akto pavadinimas
Valstybinės metrologijos tarnybos nuostatai (patvirtinti Aplinkos ministro 2001 04 18 įsakymu Nr.
212).
Pagrindinė kompetencija
Įstaiga, pagal savo kompetenciją formuojanti ir įgyvendinanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
politiką metrologijos srityje ir vykdanti kitas įstatymų bei kitų teisės aktų numatytas funkcijas.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
planuoja valstybės biudţeto lėšomis vykdomus metrologijos darbus bei kontroliuoja jų vykdymą;
koordinuoja veiklą, susijusią su matavimo priemonių patikra, kalibravimu ir taisymu, teikia
paslaugas organizuojant Lietuvoje gaminamų ir įveţamų matavimo priemonių valstybinius
bandymus arba kitokį jų metrologinį įvertinimą;
Tarnyba, vykdydama jai pavestus uţdavinius, turi teisę:
atlikti įmonių, įstaigų metrologijos normatyvinių dokumentų ekspertizę.
Valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras
Teisės akto pavadinimas
Statybos produkcijos sertifikavimo nuostatai (Valstybės ţinios, 1997 08 06, Nr. 73-1882);
Statybos įstatymas (Valstybės žinios, 1996, Nr. 32-788);
297
Pagrindinė kompetencija
Sertifikavimo centre supaţindinami visi tiekėjai (gamintojai), norintys sertifikuoti savo produkciją.
Sertifikavimo centro politiką formuoja ir jos įgyvendinimą kontroliuoja koordinacinė (valdymo)
taryba. Šios tarybos veiklą reglamentuoja Statybos produkcijos sertifikacijos įstaigos koordinacinės
tarybos nuostatai.
Lietuvoje gaminamos arba importuojamos statybos produkcijos privalomasis sertifikavimas
vykdomas remiantis Lietuvos Respublikos teisiniais aktais. Savanoriškasis produkcijos
sertifikavimas atliekamas pareiškėjo pageidavimu.
Privalomojo sertifikavimo atveju nustatytų produktų nustatyti rodikliai turi atitikti galiojančių
Lietuvoje normatyvinių dokumentų reikalavimus. Privalomai sertifikuojamus produktus ir
reikalavimus jiems nustato Statybos ir urbanistikos ministerija.
Savanoriškojo sertifikavimo atveju gaminys turi atitikti visus normatyvinio dokumento
reikalavimus ir papildomus privalomuosius, jeigu tokie yra nustatyti.
Privalomai ir savanoriškai sertifikuota statybos produkcija atitinkamai ţenklinama vadovaujantis
dokumentu “Statybos produkcijos sertifikavimo ţenklo naudojimo nuostatai” bei LST 1212-
“Atitikties sertifikavimo ţenklas. Forma, matmenys ir techniniai reikalavimai”.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Statybos produktų sertifikavimas: SPSC atlieka mineralinių uţpildų, rišamųjų medţiagų, betonų ir
skiedinių, plytų, blokelių ir kitų gaminių atitvaroms, termoizoliacinių medţiagų ir gaminių,
betoninių ir gelţbetoninių gaminių, langų ir durų, medienos gaminių, stiklo ir gaminių iš stiklo,
stogo dangų ir gaminių, grindų, sienų ir lubų dangų, hidroizoliacinių medţiagų ir gaminių,
sandarinančių medţiagų ir klijų, daţų, lakų, glaistų, antiseptikų ir antipirenų, šildymo, vandentiekio
ir vėdinimo įrenginių, kitų medţiagų ir gaminių sertifikavimą reguliuojamoje ir nereguliuojamoje
srityse.
Techniniai liudijimai: nuo 2000 m. SPSC atlieka mineralinių uţpildų, plytų, blokelių ir kitų gaminių
atitvaroms, betoninių ir gelţbetoninių gaminių, langų ir durų, medinių gaminių, stogo dangų ir
gaminių, grindų, sienų ir lubų dangų, hidroizoliacinių medţiagų ir gaminių, sandarinančių medţiagų
ir klijų, daţų, lakų, glaistų, antiseptikų ir antipirenų techninį įteisinimą ir išduoda techninius
liudijimus.
Statybos specialistų atestavimas: vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir statybos
techniniu reglamentu STR 1.02.06:2005 “Teisės eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių
vadovų pareigas įgijimo tvarkos aprašas. Statybos inţinieriaus diplomų, įgytų uţsienio valstybėje,
pripaţinimo Lietuvos Respublikoje taisyklės”, Aplinkos ministerija įgaliojo SPSC vykdyti statybos
specialistų atestavimo organizacinį techninį darbą ir tvarkyti atestuotų specialistų registrą.
Statybos įmonių atestavimas: Aplinkos ministerijos įgaliota Valstybės įmonė Statybos produkcijos
sertifikavimo centras organizuoja ir tvarko ypatingų statinių projektuotojų, statybos rangovų,
statinių projektų ekspertizės, statinių ekspertizės rangovų bei administravimo įmonių atestavimą,
atlieka fizinių asmenų, juridinių asmenų, kitų uţsienio organizacijų pateiktų dokumentų, išduotų
298
uţsienio valstybėje ir patvirtinančių teisę kilmės šalyje uţsiimti statybos techninės veiklos
pagrindinėmis sritimis, pripaţinimo procedūrų techninį darbą vadovaujantis Lietuvos Respublikos
statybos įstatymu, statybos techniniais reglamentais STR 1.02.07:2004 “Statinio projektuotojo,
statybos rangovo, projektavimo ar statybos valdytojo, projekto ar statinio ekspertizės rangovo teisės
įgijimo tvarkos aprašas. Fizinių asmenų, juridinių asmenų, kitų uţsienio organizacijų pateiktų
dokumentų, išduotų uţsienio valstybėje ir patvirtinančių teisę kilmės šalyje uţsiimti statybos
techninės veiklos pagrindinėmis sritimis, pripaţinimo Lietuvos Respublikoje taisyklės" bei STR
1.12.04:2002 "Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo įmonių
atestavimas".
Kokybės vadybos sistemų sertifikavimas. Nuo 2003 m. SPSC teikia kokybės vadybos sistemų
sertifikavimo pagal ISO 9001 standartą paslaugas. Artimiausioje ateityje SPSC taip pat ketina
pradėti aplinkosaugos vadybos sistemų pagal ISO 14001 sertifikavimą.
Lauko sąlygomis naudojamos įrangos įvertinimas. Aplinkos ministerija paskyrė ir paskelbė SPSC
(identifikacinis numeris 1397) atlikti lauko sąlygomis naudojamos įrangos atitikties įvertinimą
pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. geguţės 8 d. direktyvą 2000/14/EEC "Dėl valstybių
narių įstatymų, susijusių su lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidţiamu triukšmu,
derinimo" (Informaciniai pranešimai, 2004 m., Nr. 101). SPSC kartu su akredituota Vilniaus
Gedimino Technikos Universiteto Termoizoliacijos Instituto Akustikos laboratorija atlieka
nedidelių gabaritų lauko sąlygomis naudojamos įrangos, skleidţiančios triukšmą į aplinką,
bandymus ir įvertinimą pagal statybos techninį reglamentą STR 2.01.08:2003 "Lauko sąlygomis
naudojamos įrangos į aplinką skleidţiamo triukšmo valdymas" ir Europos Sąjungos Direktyvą
2000/14/EEC.
Techninės konsultacijos ir normatyvų rengimas. SPSC teikia inţinerines technines konsultacijas
statybos produktų įvertinimo, statybos specialistų ir ekspertizės įmonių atestavimo, techninio
įteisinimo klausimais, rengia sertifikavimo norminius teisės aktus ir produktų techninius liudijimus,
organizuoja mokymus ISO9001 ir ISO14001 klausimais.
Aplinkos apsaugos agentūra
Teisės akto pavadinimas
Aplinkos apsaugos agentūros nuostatai (Valstybės ţinios, 2004 07 24, Nr. 115-4310 )
Pagrindinė kompetencija
uţtikrinti nepertraukiamą, kompleksišką aplinkos kokybės ir gamtos išteklių naudojimo stebėjimą, gautų
duomenų objektyvų vertinimą laiku, prognozavimą bei informacijos pateikimą valstybės institucijoms
aplinkos apsaugos politikai formuoti, aplinkos apsaugos priemonėms pagrįsti ir jų efektyvumui vertinti,
kitoms valstybės institucijų atliekamoms funkcijoms sėkmingai įgyvendinti, visuomenės sąmoningumui ir
aktyvumui aplinkos apsaugos srityje ugdyti bei informuotumui didinti, mokslinės visuomenės formavimo
tikslams pasiekti, kitoms konkrečioms problemoms, besiremiančioms informacija apie aplinką, spręsti;
uţtikrinti pagal kompetenciją cheminių medţiagų ir preparatų valdymo politikos įgyvendinimą;
teikti pasiūlymus formuojant bei įgyvendinant aplinkos apsaugos politiką šiose srityse:
299
vandens telkinių apsaugos ir valdymo upių baseinų rajonų pagrindu, paviršinio vandens resursų
naudojimo;
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo;
taršos integruotos prevencijos, geriausių prieinamų gamybos būdų (toliau – GPGB) ir aplinkosaugos
vadybos ir audito sistemos (toliau – EMAS) taikymo, aplinkai nepavojingo gaminio ţenklo (toliau –
ANGŢ) suteikimo;
cheminių medţiagų ir preparatų valdymo.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniasi:
pagal kompetenciją dalyvauja rengiant arba rengia įstatymų, kitų teisės aktų, reguliuojančių
aplinkos apsaugą, aplinkos monitoringą, vandens telkinių ir vandens apsaugos valdymą upių
baseinų rajonų (toliau – UBR) pagrindu, hidrotechnikos statinių naudojimą ir kontrolę hidrologinio
reţimo uţtikrinimo aspektu, GPGB, EMAS taikymą, ANGŢ suteikimą, taršos integruotą prevenciją,
aplinkos kokybės bei ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, cheminių medţiagų ir preparatų
valdymą, paviršinio vandens išteklių naudojimo ir nuotekų išleidimo, aplinkos oro ir paviršinio
vandens taršos bei atliekų apskaitas, turimų registrų ir duomenų bankų tvarkymą, gamtos išteklių
naudojimą ir apsaugą, valstybinę laboratorinę kontrolę, projektus, teikia pastabas ir pasiūlymus dėl
kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, įmonių rengiamų teisės aktų projektų;
atlieka pavojingų, sunkiai identifikuojamų teršiančių medţiagų analizę įvairiuose aplinkos
elementuose (oras, vanduo, dirvoţemis ir kt.) ir iš ūkinės veiklos objektų taršos šaltinių taikant
cheminius, biologinius, radiologinius analizės metodus, uţtikrina atliekamų matavimų kokybės
kontrolę ir kokybės valdymą, laikantis standartų ir kitų normatyvinių dokumentų, nustatančių
bendruosius reikalavimus tyrimų, kalibravimo laboratorijų veiklos kokybės politikai, nuostatų,
aprobuoja, unifikuoja ir įdiegia naujausius aplinkos tyrimo metodus;
koordinuoja ir metodiškai vadovauja valstybinei ir ūkio subjektų taršos šaltinių laboratorinei
kontrolei, pagal kompetenciją vykdo aplinkos valstybinę laboratorinę kontrolę, nustato
kvalifikacinius reikalavimus ir išduoda leidimus laboratorijoms, galinčioms atlikti aplinkos ir jos
taršos šaltinių laboratorinius matavimus;
pagal kompetenciją kontroliuoja Aplinkos ministerijos sistemos bei kitų organizacijų, atliekančių
aplinkos ir jos taršos šaltinių tyrimus, laboratorijų darbo kokybę;
pagal kompetenciją koordinuoja planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą,
nagrinėja ir tvirtina poveikio aplinkai vertinimo programas, nagrinėja poveikio aplinkai vertinimo
ataskaitas ir priima motyvuotus sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio
aplinkai poţiūriu, atlieka atranką ir priima atrankos išvadas, ar privalomas poveikio aplinkai
vertinimas;
pagal kompetenciją dalyvauja hidrotechnikos statinių ir tvenkinių įrengimo, prieţiūros ir naudojimo
procesuose, tvirtina tvenkinių bei uţtvenktų eţerų naudojimo ir prieţiūros taisykles, pagal
300
kompetenciją rengia aplinkosaugos sąlygas vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams bei
plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis;
Teisės ir pareigos:
pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka atlikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės
pareigūnų funkcijas.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija
Teisės akto pavadinimas
Finansų ministerijos nuostatai (Valstybės ţinios, 2002, Nr. 72-304I);
Buhalterinės apskaitos įstatymas (Valstybės ţinios, 2001, Nr. 99-3515);
Audito įstatymas (Valstybės ţinios, 1999, Nr. 59-1916);
Įmonių bankroto įstatymas (Valstybės ţinios, Valstybės ţinios, 2001 06 20, Nr. 52)
Pagrindinė kompetencija
Vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos finansų srities valstybės valdymo funkcijas ir
įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
viešųjų juridinių asmenų, kurie valdo, naudoja valstybės ir savivaldybių turtą ir juo disponuoja,
finansų kontrolės ir vidaus audito juose klausimais;
priţiūri ir koordinuoja mokesčių administravimo institucijų veiklą; ir t.t.
įgyvendinti valstybės politiką įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestoje finansų srityje, kuri apima:
rengti ir teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl:
fiskalinės politikos tikslų ir įgyvendinimo priemonių;
mokesčių ir mokesčių administravimo politikos;
draudimo įmonių, finansų įstaigų ir ūkio subjektų, organizuojančių lošimus ir (arba) loterijas,
veiklos;
audito, turto ir verslo vertinimo politikos.
metodiškai vadovauti:
buhalterinei apskaitai;
viešųjų juridinių asmenų, kurie valdo, naudoja valstybės ir savivaldybių turtą ir juo disponuoja
finansų kontrolės ir vidaus audito juose, klausimais.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM
Teisės akto pavadinimas
301
Valstybinės mokesčių inspekcijos nuostatai (Patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997
m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 Finansų ministro 2004 m. geguţės 14 d. įsakymo Nr. 183
redakcija);
Alkoholio kontrolės įstatymas (Valstybės ţinios, 2004 03 30, Nr. 47-1548);
Mokesčio uţ valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymas (Valstybės ţinios, 2004, Nr. 117-
4369);
Mokesčių administravimo įstatymas (Valstybės ţinios, 2004 04 28, Nr. 63-2243);
Buhalterinės apskaitos įstatymas (Valstybės ţinios, 2001, Nr. 99-3515);
Energetikos įstatymas (Valstybės ţinios, 2002 06 07, Nr. 56-2224);
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (Valstybės ţinios, 2002 05 14, Nr. 48)
Pagrindinė kompetencija
Centrinis mokesčių administratorius Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos
sistemos dalis – šiai sistemai vadovaujanti įstaiga ir atskaitinga finansų ministrui.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
nustato mokesčių mokėtojų konsultavimo prioritetus bei procedūras ir kontroliuoja, kaip jų
laikomasi TVMI, vykdo TVMI teikiamų konsultacijų mokesčių mokėjimo klausimais kokybės
stebėseną;
nustato mokesčių mokėtojų ir mokesčius išskaičiuojančių asmenų aptarnavimo prioritetus,
procedūras ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;nustato mokestinių prievolių, mokamų mokesčių ir
kitų įmokų apskaitos procedūras ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi TVMI;
nustato mokesčių permokų (skirtumų) ir nepagrįstai (neteisingai) išieškotų mokesčių, baudų bei
delspinigių grąţinimo (įskaitymo) procedūras ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
koordinuoja ir kontroliuoja nustatytų konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės
pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo,
realizavimo, grąţinimo ir sunaikinimo procedūrų laikymąsi TVMI;
nustato mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo kontrolės
prioritetus bei procedūras ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
kontroliuoja mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą;
nustato mokestinių nepriemokų išieškojimo prioritetus bei procedūras ir kontroliuoja, kaip jų
laikomasi;
nustato kitų TVMI funkcijų atlikimo prioritetus bei procedūras ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
nustato Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinės sistemos ir jos plėtros prioritetus bei
procedūras ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi, rengia informacinės sistemos plėtros programas
(projektus), kuria ir priţiūri informacinę sistemą, uţtikrina šios sistemos sąveiką su kitų Lietuvos ir
uţsienio institucijų informacinėmis sistemomis bei registrais;
302
pagal savo kompetenciją koordinuoja ir kontroliuoja mokestinių lengvatų taikymą (valstybės
pagalbos ūkio subjektams teikimą);
Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos
Teisės akto pavadinimas
Muitinės departamento prie Finansų ministerijos nuostatai (patvirtinta Finansų ministro 2004-06-18
įsakymu Nr. 1 K-237);
Muitinės įstatymas (Valstybės ţinios, 2004, Nr. 73-2517)
Pagrindinė kompetencija
Muitines departamentas prie Finansų ministerijos yra muitines veiklai vadovaujanti įstaiga.
Muitines departamentas atskaitingas Lietuvos Respublikos finansų ministerijai.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniai:
pagal kompetenciją igyvendinti Lietuvos Respublikos politiką ekonominiu uţsienio prekybos
reguliavimo ir vidaus rinkos apsaugos priemoniu srityje;
uţtikrinti muitines kompetencijai priskirtu teises aktu, susijusiu su importu, eksportu ir tranzitu,
igyvendinimą;
organizuoti ir kontroliuoti muitu tarifu taikymą, muitu bei kitu mokesčiu surinkimą nustatytu laiku,
taip pat istatymuose numatytu ekonominiu ir administraciniu sankcijų taikymą;
organizuoti ir kontroliuoti muitines kompetencijai priskirtu Europos Bendriju nuosavu ištekliu
rinkimą;
organizuoti ir kontroliuoti importo, eksporto ir tranzito draudimu bei apribojimu taikymą;
organizuoti ir vykdyti teises aktu, uţ kuriu igyvendinimą atsakinga muitine, paţeidimu prevenciją;
uţtikrinti, kad butu laikomasi Lietuvos Respublikos tarptautinese sutartyse prisiimtu isipareigojimu
muitines veiklos srityje.
Lietuvos Respublikos istatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimai, Lietuvos
Respublikos finansu ministro isakymai gali numatyti Muitines departamentui ir kitu uţdaviniu.
Funkcijos:
organizuoja ir kontroliuoja muitines administruojamu muitu ir kitu mokesčiu surinkim¹, muitines
kompetencijai priskirtu importo, eksporto ir tranzito draudimu bei apribojimu taikym¹;
koordinuoja kombinuotosios nomenklaturos, bendrojo muitu tarifo ir kitu importo ir eksporto
tarifinio reguliavimo priemoniu taikym¹ Lietuvos Respublikoje ir tvarko Lietuvos Respublikos
integruot¹ tarif¹;
organizuoja ir kontroliuoja importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos S¹jungos
valstybemis naremis statistiniu duomenu rinkim¹, apdorojim¹ ir teikim¹;
303
tvarko muitines kompetencijai priskirtus registrus;
organizuoja ir prireikus pats atlieka Lietuvos Respublikos muitu teritorijoje veikl¹ vykdančiu
asmenu ukines komercines veiklos, jos apskaitos, finansines atskaitomybes, susijusios su muitines
administruojamu muitu ir kitu mokesčiu teises aktu taikymu, tikrinimus;
organizuoja ir atlieka muitines administruojamu muitu ir kitu mokesčiu teises aktu paţeidimu
prevencij¹, išaiškinim¹ ir tyrim¹;
taiko Lietuvos Respublikos operatyvines veiklos istatymo numatytus operatyvinius veiksmus ir
priemones su muitines veikla susijusiu nusikalstamu veiku faktams išaiškinti bei organizuoja
muitines istaigu, turinčiu teisź taikyti šiuos metodus ir priemones, veikl¹ šioje srityje;
pagal kompetencij¹ leidţia teises aktus;
atlieka muitines kompetencijai priskirtu Europos Bendriju nuosavu ištekliu, nurodytu Tarybos
sprendimo Nr. 2000/597/EB 2 straipsnio 1 dalies (a) punkte, kuriuos sudaro muitai uţ ţemes ukio
produktus ir kiti mokesčiai, nustatyti prekybai su valstybemis ne Europos S¹jungos naremis pagal
bendr¹j¹ ţemes ukio politik¹, išskyrus mokesčius, numatytus Europos S¹jungos bendro cukraus rinku
organizavimo principuose, ir (b) punkte, kuriuos sudaro muitai, nustatyti prekybai su valstybemis
ne Europos S¹jungos naremis, prognozź;
organizuoja ir vykdo muitines prieţiur¹ importuojamoms ir eksportuojamoms prekems, kurioms
taikomos Europos S¹jungos bendrosios ţemes ukio politikos priemones.
Muitinės kriminalinė tarnyba
Teisės akto pavadinimas
Muitinės kriminalinės tarnybos nuostatai (Valstybės ţinios, 2001 10 17, Nr. 88-3115);
Buhalterinės apskaitos įstatymas (Valstybės ţinios)
Pagrindinė kompetencija
Muitinės kriminalinė tarnyba yra savarankiška muitinės įstaiga, atskaitinga Muitinės departamentui
prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniai:
organizuoti ir vykdyti teisės aktų, uţ kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, paţeidimų prevenciją;
Teisės:
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlikti muitinį tikrinimą, susipaţinti ir paimti
buhalterinės apskaitos, prekių gabenimo, įsigijimo dokumentus, gauti patikrinimų, revizijų
medţiagas, prekių pavyzdţius;
taikyti operatyvinės veiklos metodus ir priemones Operatyvinės veiklos įstatymo ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka;
Muitinės laboratorija
304
Teisės akto pavadinimas
Muitinės laboratorijos nuostatai (Valstybės ţinios, 2004 11 17, Nr. 167-6159)
Pagrindinė kompetencija
Muitinės laboratorija yra muitinės specialioji įstaiga. Laboratorija organizuoja savo veiklą,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos Bendrijos muitų teisės aktais,
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutu, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymu, kitais
Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais muitinės veiklą
reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, Pasaulio muitinių organizacijos leidiniuose
paskelbtais Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais ir prekių klasifikavimo
patarimais, jos Suderintos sistemos komiteto ir Mokslo pakomitečio rekomendacijomis bei šiais
nuostatais.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Funkcijas:
tiria prekių pavyzdţius, nustato prekių klasifikaciją pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos
Bendrijos integruotą tarifą (TARIC), Ţemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto
grąţinamosios išmokos, nomenklatūrą ir kitas muitinės vartojamas nomenklatūras ir teikia išvadas;
Teisės:
nustatytąja tvarka imti importuojamų/eksportuojamų prekių pavyzdţius arba mėginius;
tikrinti, ar dokumentuose nurodyti duomenys atitinka importuojamų ir eksportuojamų prekių
faktines charakteristikas;
gauti iš muitinės įstaigų, muitinės pareigūnų ir kitų asmenų prekių pavyzdţius, mėginius ir
reikalingą informaciją funkcijoms atlikti;
Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka gauti paramą Laboratorijos uţdaviniams ir
funkcijoms įgyvendinti;
atlikti kitų asmenų pateiktų prekių pavyzdţių, mėginių cheminius ir techninius tyrimus;
naudotis kitomis įstatymų ir kitų teisės aktų numatytomis teisėmis.
Valstybinė dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie FM
Teisės akto pavadinimas
Valstybinės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos nuostatai (Valstybės ţinios, 2003, Nr.
122-5514)
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniai:
uţtikrinti vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių ţymėjimo ţenklų
technologinę apsaugą;
305
vykdyti vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių ţymėjimo ţenklų gamybos
licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi prieţiūrą;
teikti valstybės ir savivaldybės institucijoms bei įstaigoms arba Lietuvos Respublikos teisės aktais
įgaliotiems kitiems juridiniams asmenims, kurie tvirtina vertybinių popierių, dokumentų blankų,
banderolių, oficialių ţymėjimo ţenklų privalomąją formą (toliau vadinama – išleidţiančiosios
įstaigos) informaciją ir pasiūlymus dėl vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių
ţymėjimo ţenklų technologinės apsaugos ir gamybos.
Funkcijos:
atlieka vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių ţymėjimo ţenklų technologinės
apsaugos ir etalono gamybos prieţiūrą;
Teisės:
duoti išleidţiančiosioms įstaigoms privalomus vykdyti nurodymus dėl jų išleidţiamų vertybinių
popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių ţymėjimo ţenklų;
išduoti, patikslinti licencijas gaminti vertybinius popierius, dokumentų blankus, banderoles,
oficialius ţymėjimo ţenklus, sustabdyti licencijų galiojimą, panaikinti licencijų galiojimo
sustabdymą, panaikinti licencijas;
įmonių, turinčių licencijas gaminti vertybinius popierius, dokumentų blankus, banderoles, oficialius
ţymėjimo ţenklus, darbo metu patekti į patalpas, kuriose yra arba gali būti gaminami ir (ar) laikomi
vertybiniai popieriai, dokumentų blankai, banderolės, oficialūs ţymėjimo ţenklai, kad nustatytų
neteisėtus vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių ţymėjimo ţenklų gamybos
atvejus ir kitus Lietuvos Respublikos vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių
ţymėjimo ţenklų gamybos įstatymo (Ţin., 2003, Nr. 61-2758) paţeidimus;
iš įmonių, turinčių licencijas gaminti vertybinius popierius, dokumentų blankus, banderoles,
oficialius ţymėjimo ţenklus:
gauti informaciją ir dokumentus, būtinus Tarnybos funkcijoms atlikti;
gauti specialių medţiagų, naudojamų gaminti vertybinius popierius, dokumentų blankus,
banderoles, oficialius ţymėjimo ţenklus, pavyzdţius;
paimti (palikdama aprašus) vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių ţymėjimo
ţenklų (ne daugiau kaip penkis egzempliorius), kad patikrintų, ar jų etalonų projektuose yra visos
patvirtintos technologinės apsaugos priemonės, ar vertybiniai popieriai, dokumentų blankai,
banderolės, oficialūs ţymėjimo ţenklai atitinka etalonus;
gauti rašytinius paaiškinimus dėl tikrinamojo dalyko;
reikalauti, kad būtų pašalinti trūkumai, dėl kurių pagamintas vertybinių popierių, dokumentų
blankų, banderolių, oficialių ţymėjimo ţenklų brokas;
duoti įmonėms, turinčioms licencijas gaminti vertybinius popierius, dokumentų blankus,
banderoles, oficialius ţymėjimo ţenklus, rašytinį sutikimą realizuoti nepanaudotus specialių
medţiagų likučius;
306
sustabdyti neteisėtą vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių ţymėjimo ţenklų
gamybą;
gauti iš Vidaus reikalų ministerijos ir ekspertizes atliekančių įstaigų duomenis apie vertybinių
popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių ţymėjimo ţenklų klastojimą ir klastojimo būdus.
Lietuvos prabavimo rūmai
Teisės akto pavadinimas
Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės prieţiūros įstatymas (Valstybės ţinios, 1995, Nr. 61-
1528).
Pagrindinė kompetencija
Nustato prabavimo metodus, bandinių parinkimo tvarką bei skaičių ir tai turi garantuoti prabavimo
rezultatų patikimumą. Prabavimo, įspaudavimo bei kokybės paţymėjimų išdavimo ir kitų paslaugų
mokestį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Teisės:
uţsakyti pagaminti Lietuvos valstybinį kontrolinį prabavimo ţenklą ir prabų įspaudus bei bendrąjį
kontrolės ţenklą;
įspausti Lietuvos valstybinį kontrolinį prabavimo ţenklą ir prabą bei bendrąjį kontrolės ţenklą;
išduoti kokybės paţymėjimą.
kontroliuoja, kad ūkio subjektai laikytųsi šio įstatymo, valstybės standartų ir kitų norminių aktų
reikalavimų;
nustato, ar ūkio subjektų ir fizinių asmenų pateikti taurieji metalai ir brangakmeniai, tauriųjų metalų
ir brangakmenių gaminiai atitinka deklaruojamas prabas, brangakmenių tapatybę ir charakteristikas;
leidţia pagal savo kompetenciją instrukcijas ir kitus norminius aktus, kurie yra privalomi ūkio
subjektams, organizuoja ir tikrina jų vykdymą;
kontroliuoja, kad ūkio subjektai, dirbdami su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, tauriųjų
metalų ir brangakmenių gaminiais, laikytųsi valstybės standartų, metrologijos taisyklių ir kitų
norminių aktų reikalavimų;
atlieka tauriųjų metalų, brangakmenių, tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių, pagamintų
Lietuvoje ar įveţtų į Lietuvos Respubliką, kontrolinę analizę, prabavimą, vertinimą, nustato
brangakmenių tapatybę ir charakteristikas;
atlieka Lietuvos valstybinio kontrolinio prabavimo ţenklo ir prabų ţenklų įspaudų bei kokybės
paţymėjimų ekspertizę;
registruoja ūkio subjektus, uţsiimančius komercine-ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir
brangakmeniais, tvarko tokių ūkio subjektų registrą, registruoja gamintojų ţenklus;
307
rengia pasiūlymus Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, kaip gerinti tauriųjų metalų ir
brangakmenių bei jų gaminių apskaitą ir apsaugą;
sprendţia kitus jų kompetencijai priskirtus klausimus.
Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas
Teisės akto pavadinimas
Audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto įstatai (Valstybės ţinios, 2002 03 01, Nr. 22-840);
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (Valstybės ţinios, 1999, Nr. 52-1672)
Pagrindinė kompetencija
organizuoti, koordinuoti, tobulinti ir priţiūrėti turto bei verslo vertinimo atlikimą Lietuvos
Respublikoje;
suteikti kvalifikaciją turto vertintojams ir įmonėms, atliekančioms turto vertinimą;
atlikti turto vertintojų ir įmonių, atliekančių turto vertinimą, veiklos valstybinę prieţiūrą.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniai:
rengia turtą vertinančių įmonių kvalifikacijos atestatų išdavimo tvarką;
atestuoja ir peratestuoja turto vertintojus;
išduoda, panaikina, pratęsia, sustabdo turto vertintojų kvalifikacijos paţymėjimus ir panaikina jų
sustabdymą;
išduoda, panaikina, pratęsia, sustabdo įmonių, atliekančių turto vertinimą, kvalifikacijos atestatus ir
panaikina jų sustabdymą;
Indėlių ir investicijų draudimas
Teisės akto pavadinimas
Valstybinės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ įstatai (Patvirtinta Finansų ministro įsakymu
2005-06-20 Nr. 1 K -190);
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas (Valstybės ţinios, 2002 06 28, Nr. 65-
2635);
Bankų įstatymas (Valstybės ţinios, 2004 04 15, Nr. 54-1832 )
Pagrindinė kompetencija
Draudimo įmonės veiklos tikslai – drausti Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų
investuotojams draudimo įstatymo nustatytus indėlius ir įsipareigojimus investuotojams minėtojo
įstatymo nustatyta tvarka, administruoti Indėlių draudimo fondą ir Įsipareigojimų investuotojams
draudimo fondą (toliau vadinama – administruojami fondai) ir atlikti kitą veiklą, nustatytą
minėtame įstatyme bei šiuose įstatuose, būtiną draudimo įmonės funkcijoms atlikti.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
308
tikrina, ar draudėjai nepaţeidţia Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams
draudimo įstatyme nustatytos draudimo tvarkos;
tikrinti, ar teisingai apskaičiuotos ir mokamos draudėjų draudimo įmokos, ar draudėjai nepaţeidţia
Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nustatytos indėlių
ir įsipareigojimų investuotojams draudimo tvarkos;
patikrinti duomenis, gautus iš draudėjo, kuriam atsitikęs draudiminis įvykis;
įstatymų nustatyta tvarka išieškoti iš draudėjo laiku nesumokėtas draudimo įmokas ir delspinigius;
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Teisės akto pavadinimas
Krašto apsaugos ministerijos nuostatai (Valstybės ţinios, 1998, Nr. 67-1959)
Pagrindinė kompetencija
Vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos krašto apsaugos srities valstybės valdymo funkcijas
ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniai:
kontroliuoti karinių ir pavojingų krovinių transportavimą per Lietuvos Respublikos teritoriją;
tvarko krašto apsaugos sistemos finansinius išteklius, kontroliuoja, kaip jie naudojami.
Karo prievolės administravimo tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos
Karo prievolės įstatymas // Ţin., 1996, Nr. 106-2427
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2001 m. gruodţio 3 d. įsakymas Nr. 1593 Dėl [Karo
prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos] nuostatų tvirtinimo //
Ţin., 2002, Nr. 1-9
Administravimo tarnybos pagrindinis uţdavinys – uţtikrinti karo prievolės įgyvendinimą.
Vykdydama jai pavestus uţdavinius, Administravimo tarnyba ir jos padaliniai atlieka šias funkcijas:
pagal bendrą sistemą tvarko privalomosios pradinės karo tarnybos prievolininkų karinę įskaitą ir
duomenų bazes;
tvarko atsargos karo prievolininkų rezervo apskaitą;
tvarko aktyviojo kariuomenės rezervo bei personalo mobilizacinio rezervo įskaitą ir duomenų
bazes;
nustato karo prievolininkų karinės įskaitos vykdymo tvarką;
koordinuoja savivaldos institucijų, visų rūšių ir nuosavybės formų įmonių, įstaigų, organizacijų
pareigūnų, tvarkančių jose dirbančių karo prievolininkų įskaitą, veiklą; teikia joms metodinę
pagalbą;
309
surašo administracinių teisės paţeidimų protokolus, nagrinėja administracines bylas ir skiria
administracines nuobaudas;
Vietinė teritorinė karinė įstaiga be kitų funkcijų:
tvarko karo prievolininkų karinę įskaitą;
sutikrina karo prievolininkų sąrašus su gautaisiais iš savivaldybių, įmonių, įstaigų ir organizacijų;
kontroliuoja karo prievolininkų apskaitą visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose.
Administravimo tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uţdavinius ir funkcijas, turi teisę:
gauti iš kitų valstybės institucijų, visų rūšių bei nuosavybės formų įmonių, įstaigų ir organizacijų
informaciją, reikalingą karo prievolės administravimui uţtikrinti;
pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip valstybės institucijos, ūkio subjektai laikosi Lietuvos
Respublikos įstatymų, vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus,
krašto apsaugos ministro, Karo prievolės administravimo tarnybos viršininko įsakymus karo
prievolės administravimo klausimais;
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Teisės akto pavadinimas
Kultūros ministerijos nuostatai (Valstybės ţinios, 1998, Nr. 67-1959)
Pagrindinė kompetencija
Kultūros ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos kultūros srities valstybės
valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniai:
nustatytąja tvarka steigia, registruoja, reorganizuoja ir likviduoja teatrus, muziejus, bibliotekas,
kultūros centrus, dailės, kino ir kitas pramogines organizacijas;
kontroliuoja, kaip naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudţeto lėšos ministerijos
reguliavimo sričiai priskirtose kultūros įstaigose ir organizacijose;
duoda savivaldybių ir kitoms įstatymų nustatytoms institucijoms leidimus reorganizuoti ir likviduoti
jų reguliavimo sričiai priskirtas kultūros įstaigas; tikrina muziejinių vertybių apsaugą ir apskaitą
muziejuose, remia muziejų plėtojimo, muziejinių vertybių restauravimo ir mokslinio tyrimo
programas;
Teisės:
įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti ir audituoti ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų kultūros
įstaigų veiklą;
sudaryti iš ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigų atstovų (susitarusi su jų vadovais)
komisijas arba darbo grupes, rengiančias teisės aktų projektus;
310
gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir platintojų asociacijų, viešosios informacijos rengėjų ir
platintojų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei
įstaigų informaciją, kurios reikia jos funkcijoms visuomenės informavimo srityje atlikti.
Kultūros paveldo komitetas prie KM
Teisės akto pavadinimas
Kultūros paveldo departamento nuostatai (Patvirtinta Kultūros ministro 2005-04-01 įsakymu Nr.
ĮV-116).
Pagrindinė kompetencija
Atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų jam pavestas nekilnojamojo kultūros paveldo ir kilnojamųjų
kultūros vertybių apsaugos funkcijas, atsako uţ jų vykdymą, taip pat prisideda prie nacionalinės
politikos formavimo ir įgyvendinimo šioje srityje.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
rengia nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, paveldo tvarkos, kontrolės ir kitas paveldosaugos
programas, organizuoja jų vykdymą;
teikia Valstybinei kultūros paveldo komisijai ir Kultūros ministerijai metines nekilnojamojo
kultūros paveldo apskaitos, paveldo tvarkos, kontrolės ir kitų paveldosaugos programų vykdymo
ataskaitas;
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatytu terminu teikia
išvadas, ar valdytojų, ketinančių vykdyti kultūros paveldo objektų tvarkybą, parengti projektiniai
siūlymai atitinka paveldosaugos reikalavimus;
tikrina, kaip vykdomas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir
kiti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai ir kontroliuoja, ar
nepaţeidţiami šie teisės aktai;
kontroliuoja kultūros paveldo objektų tvarkybą ir prieţiūrą;
vykdydamas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą draustiniuose, rezervatuose ir valstybiniuose
parkuose, kontroliuoja:
kaip laikomasi nustatyto apsaugos ir naudojimo reţimo, kaip uţtikrinama kultūros paveldo objektų
apsauga ir tvarkyba, kaip įgyvendinamos tikslinės programos;
veiklą valstybiniuose draustiniuose, susijusią su draustinių nuostatuose ir teritorijų planavimo
dokumentuose nustatytais paveldosaugos reikalavimais;
kontroliuoja kultūros paveldo objektuose atliekamų tvarkybos darbų projektų vykdymo eigą ir
kokybę;
tikrina, kaip laikomasi kilnojamųjų kultūros vertybių, įrašytų į Registrą, apsaugos reglamento;
kontroliuoja, kaip laikomasi kilnojamųjų kultūros vertybių restauravimo ir konservavimo tvarkos.
Uţ šios tvarkos paţeidimus surašo administracinių teisės paţeidimų protokolus, skiria
administracines nuobaudas;
311
išduoda licencijas (leidimus) prekiauti antikvariniais daiktais;
kontroliuoja, kaip laikomasi prekybos antikvariniais daiktais taisyklių. Uţ šių taisyklių paţeidimus
surašo administracinių teisės paţeidimų protokolus, skiria administracines nuobaudas;
kontroliuoja kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą ir apsaugą muziejuose ir bibliotekose, uţ
kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos ir apsaugos taisyklių paţeidimus surašo administracinių
teisės paţeidimų protokolus, skiria administracines nuobaudas.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Teisės akto pavadinimas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai (Valstybės ţinios, 2005, Nr. 97-3670 )
Pagrindinė kompetencija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestų
socialinės apsaugos ir darbo sričių valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šiose srityse
valstybės politiką.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniai:
įgyvendinti darbo santykių ir apmokėjimo, darbo rinkos, ţmogiškųjų išteklių plėtros, darbo rinkos
profesinio mokymo, darbuotojų saugos ir sveikatos darbe, techninės saugos, moterų ir vyrų lygių
galimybių bei lygių galimybių politiką;
įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus socialinės apsaugos ir darbo srityje.
Įgyvendindama uţdavinius
rengia projektus Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų
teisės aktų, susijusių su valstybės politikos įgyvendinimu ministerijai pavestoje socialinės apsaugos
ir darbo srityje;
rengia valstybės strategijas, planus ir ilgalaikes bei tikslines valstybės programas socialinės
apsaugos ir darbo srityje arba dalyvauja juos rengiant, organizuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą,
pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant kitų institucijų parengtas strategijas ir programas;
derina kitų valstybės institucijų ir įstaigų parengtus ir teikiamus Lietuvos Respublikos Vyriausybei
projektus teisės aktų, kurie susiję su Lietuvos Respublikos valstybės politikos įgyvendinimu
socialinės apsaugos ir darbo srityje;
vadovauja profesijų klasifikatoriaus rengimui ir tvarkymui, darbo rinkos profesinio mokymo
programų registro tvarkymui;
nustato privalomuosius produktų saugos ir sveikatos reikalavimus, šių reikalavimų įvertinimo
tvarką, skelbia (notifikuoja) atsakingas uţ atitikties įvertinimą įstaigas, sustabdo ar panaikina joms
suteiktus įgaliojimus;
312
koordinuoja moterų ir vyrų lygių galimybių politikos įgyvendinimą visose veiklos srityse,
analizuoja kai kurių gyventojų grupių diskriminacijos darbo rinkoje ir socialinės apsaugos srityje
paplitimą, jos prieţastis ir pasekmes, numato priemones diskriminacijai panaikinti;
koordinuoja Lietuvos uţimtumo politikos formavimą ir įgyvendinimą pagal Europos Sąjungos
uţimtumo strategiją;
analizuoja, ar socialinio draudimo teikiamos garantijos atitinka valstybės, apdraustų asmenų ir
socialinio draudimo išmokų gavėjų interesus;
kartu su Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija ir Lietuvos Respublikos draudimo
prieţiūros komisija atlieka valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo sistemos
monitoringą, analizuoja šios sistemos plėtros tendencijas, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei
pasiūlymus dėl šios sistemos administravimo ir ją reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo;
uţtikrina ministerijai priskirtų Bendrojo programavimo dokumento priemonių Europos Sąjungos
struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų planavimą, priemonių įgyvendinimą ir prieţiūrą,
atlieka kitas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo tarpinės institucijos
funkcijas;
atlieka Europos Bendrijos iniciatyvos EQUAL vadovaujančios institucijos, atsakančios uţ patikimą
ir veiksmingą šios iniciatyvos paramos valdymą, funkcijas pagal atitinkamų Europos Sąjungos
teisės aktų nuostatas;
išduoda atitinkamus dokumentus į Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybes ar
Šveicarijos Konfederaciją išvykstantiems dirbti Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės
valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiams tais atvejais, kai jie nori verstis reglamentuojama
profesija ar profesine veikla;
sudaro kompetentingų institucijų ir reglamentuojamų profesijų sąrašą Lietuvos Respublikoje,
atlieka kitas teisės aktų nustatytas reglamentuojamų profesijų pripaţinimą koordinuojančios
institucijos funkcijas;
analizuoja ir vertina vykdomą politiką jos kompetencijai priklausančiais klausimais, šios politikos
ekonominį pagrindimą, prognozuoja pagrindinius socialinius rodiklius;
taiko atviro koordinavimo metodą uţimtumo, socialinės aprėpties ir pensijų politikos srityse;
nagrinėja asmenų pareiškimus, skundus ir pasiūlymus, priskirtus ministerijos kompetencijai, imasi
reikiamų priemonių, kad būtų išspręsti juose keliami klausimai.
Valstybinė darbo inspekcija prie SADM
Teisės akto pavadinimas
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas (Valstybės ţinios, 2003, Nr. 102-4585)
Darbo kodeksas (Valstybės ţinios, 2002, Nr. 64-2569)
Valstybinės darbo inspekcijos nuostatai (Valstybės ţinios, 2004, Nr. 29-936)
Pagrindinė kompetencija
313
Valstybinės darbo inspekcija pagal priskirtą kompetenciją vykdo nelaimingų atsitikimų darbe,
profesinių ligų, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų paţeidimų prevenciją ir
kontrolę įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų
nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdţio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Funkcijos:
tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių
įstatymų ir kitų norminių teisės aktų, taip pat kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų dėl darbo
sutarčių sudarymo, vykdymo, pasibaigimo, darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo ir poilsio laiko,
darbo apmokėjimo, garantijų ir kompensacijų, drausminių nuobaudų skyrimo ir materialinės
atsakomybės taikymo tvarkos;
vykdo nelegalaus darbo reiškinių kontrolę, Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja nelegalaus
darbo kontrolę vykdančių institucijų veiklą;
kontroliuoja pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo (Valstybės ţinios,
1991, Nr. 2-25) laikymąsi;
tikrina, ar nustatyta tvarka yra įsteigti įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei komitetai
ir kaip organizuota vidinė darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolė;
tikrina, ar naudojamos darbo priemonės, darbo vietos, technologiniai procesai, darbo sąlygos
atitinka įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimus, kontroliuoja, kaip laikomasi potencialiai
pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo tvarkos ir terminų, ar įrenginių prieţiūros teisės aktų
nustatyta tvarka įrenginių savininkai atlieka jų nuolatinę prieţiūrą, taip pat ar tinkamai
organizuojamas transporto eismas įmonėse;
tikrina, ar saugiai vykdomi kasybos, sprogdinimo, naudingųjų iškasenų gavybos ir perdirbimo,
geologinio gręţimo, naudingųjų iškasenų ţvalgybos, degiųjų dujų, chemijos, naftos perdirbimo
darbai, technologiniai procesai, kuriems vykstant galimi sprogimo, gaisro ar apsinuodijimo atvejai,
ir įstatymų, kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka teikia darbdaviams išvadas, reikalavimus,
nurodymus bei pasiūlymus;
tikrina, ar darbdaviai saugiai organizuoja kenksmingų ir pavojingų medţiagų gamybą ir naudojimą,
ar vykdomos pramoninių avarijų prevencijos priemonės;
tikrina, ar darbdaviai identifikuoja pavojus, atlieka rizikos tyrimus ir vertinimą;
tikrina, ar įrengtos buities, sanitarijos ir higienos patalpos, kolektyvinės darbuotojų saugos ir
sveikatos priemonės, ar nustatyta tvarka išduodamos bei naudojamos asmeninės apsaugos
priemonės, ar laikomasi higienos normų reikalavimų, ar teisingai sudaryti darbuotojų, kuriems
privaloma tikrintis sveikatą, sąrašai, ar darbdaviai teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja
privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus;
tikrina įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nustatytų saugos ir sveikatos garantijų, darbo ir poilsio
organizavimo taikymą asmenims iki 18 metų, nėščioms, neseniai pagimdţiusioms, krūtimi
maitinančioms moterims ir dirbantiems invalidams;
314
tiria sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybes ir prieţastis. Sunkių ir mirtinų
nelaimingų atsitikimų darbe atvejais Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius (toliau – darbo
inspektorius) nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medţiagą perduoda teisėsaugos institucijai.
Tikrina, ar laikomasi nustatytos nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo tvarkos, ar darbdaviai diegia
prevencines priemones, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų darbe, susirgimų profesine liga;
organizuoja ir kartu su sveikatos prieţiūros įstaigų atstovais tiria profesinių ligų aplinkybes ir
prieţastis;
registruoja sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, kaupia iš darbdavių gautą informaciją
apie lengvus nelaimingus atsitikimus darbe, nustatyta tvarka saugo nelaimingų atsitikimų darbe,
profesinių ligų prieţasčių tyrimo aktus ir kitus su tuo susijusius dokumentus;
tikrina ţalos atlyginimo apskaičiavimą ir mokėjimą uţ padarytą ţalą darbuotojo sveikatai, kai uţ
ţalos mokėjimą atsakingi darbdaviai;
nustatyta tvarka dalyvauja tiriant potencialiai pavojingų įrenginių ir pavojingų objektų avarijas,
sudarant avarijų likvidavimo pavojinguose objektuose planus, analizuoja avarijų prieţastis;
tiria pareiškimus bei skundus Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos klausimais;
teikia išvadas dėl rengiamų darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programų, skirtų darbuotojų,
valdančių potencialiai pavojingus įrenginius, atliekančių šių įrenginių nuolatinę privalomą prieţiūrą
jų eksploatavimo metu, darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavių įgaliotų asmenų, darbuotojų
saugos ir sveikatos tarnybų specialistų mokymui, dalyvauja tikrinant jų ţinias;
tikrina, ar darbuotojai nustatyta tvarka apmokyti, atestuoti, instruktuoti darbuotojų saugos ir
sveikatos klausimais;
konsultuoja darbuotojus, darbuotojų atstovus, darbdaviams atstovaujančius asmenis, darbdavių
įgaliotus asmenis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, Lietuvos Respublikos darbo kodekso
(Ţin., 2002, Nr. 64-2569) ir kitų darbo įstatymų taikymo bei vykdymo, kolektyvinių sutarčių
sudarymo ir kitais klausimais;
teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja nustatant darboviečių, jų padalinių ar naujų darbo vietų
tinkamumą naudoti;
tvarko Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registrą, organizuoja potencialiai pavojingų
įrenginių prieţiūros norminių teisės aktų projektų rengimą;
vykdo kitas kompetencijai priskirtas funkcijas, nustatytas kitų norminių teisės aktų.
Lietuvos darbo birţa prie SADM
Teisės akto pavadinimas
Lietuvos darbo birţos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai (Valstybės ţinios,
2003 08 27, Nr. 82-3759);
Uţimtumo rėmimo įstatymas (Valstybės ţinios, 2006, Nr. 73-2762);
Nedarbo socialinio draudimo įstatymas (Valstybės ţinios, 2004, Nr. 4-26);
315
Socialinių įmonių įstatymas (Valstybės ţinios, 2004 06 19, Nr. 96-3519);
Darbo kodeksas (Valstybės ţinios, 2002, Nr. 64-2569).
Pagrindinė kompetencija
Lietuvos darbo birţa yra valstybės įstaiga, teikianti Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo
ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatytas paslaugas ir paramą bedarbiams bei darbo ieškantiems
asmenims, taip pat darbdaviams, ieškantiems reikiamos kvalifikacijos darbuotojų.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
nustatyta tvarka išduoda uţsieniečiams leidimus ir tarpininkauja įsidarbinant Lietuvoje pagal
nustatytą kvotą, atsiţvelgdama į vidaus darbo rinkos poreikius;
svarsto prašymus suteikti socialinės įmonės statusą, prireikus nustato terminą, per kurį juridinis
asmuo privalo pateikti trūkstamus dokumentus, priima sprendimus dėl socialinės įmonės statuso
suteikimo ir panaikinimo juridiniam asmeniui, taip pat dėl socialinės įmonės statuso suteikimo
terminuotam laikotarpiui;
teikia socialinėms įmonėms valstybės pagalbą (priima, nagrinėja, svarsto socialinių įmonių
paraiškas dėl dalinės kompensacijos, subsidijų skyrimo bei subsidijuojamos dalies
dydţio ir priima atitinkamus sprendimus, sudaro su socialinėmis įmonėmis sutartis dėl subsidijų
išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos), priima sprendimus dėl subsidijų grąţinimo;
vertina socialinių įmonių pateiktas jų veiklos ir lėšų panaudojimo ataskaitas, teikia metines
suvestines ataskaitas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai;
priima sprendimus dėl socialinių įmonių patikrinimo, organizuoja ir atlieka socialinių įmonių
patikrinimus;
nagrinėja pagal savo kompetenciją gyventojų pareiškimus, skundus bei pasiūlymus ir imasi
reikiamų priemonių jiems spręsti.
Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie SADM
Teisės akto pavadinimas
Darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai (Patvirtinta
Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-07-12 įsakymu Nr. A 1 -197)
Pagrindinė kompetencija
Darbo rinkos mokymo tarnybos pagrindinis tikslas profesinio mokymo, orientavimo ir
konsultavimo priemonėmis įgyvendinti Lietuvos ţmogiškųjų išteklių plėtros politiką.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniai:
uţtikrinti profesinio mokymo, orientavimo ir konsultavimo kokybę ir prieinamumą;
uţtikrinti socialinių darbuotojų atestavimo ir socialinį darbą dirbančių kvalifikacijos tobulinimo
sistemos funkcionavimą;
316
vykdyti reglamentuojamų profesijų pripaţinimą koordinuojančios institucijos pavedimus profesinę
kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripaţinimo srityje.
Organizuoja:
darbo rinkos profesinio mokymo organizavimo ir mokymo programų vykdymo prieţiūrą;
teisės aktų nustatyta tvarka socialinių darbuotojų atestavimą;
profesinių kvalifikacijų pripaţinimo, darbo rinkos profesinio mokymo ir konsultavimo bei
socialinio darbo metodinės ir informacinės medţiagos rengimą, leidybą.
Suderinusi su steigėju nustato:
darbo rinkos profesinių kvalifikacijų sistemos struktūrą;
darbo rinkos profesinio mokymo ir konsultavimo kokybės uţtikrinimo procedūras ir kriterijus;
papildomus kvalifikacinius reikalavimus profesijos mokytojams, dirbantiems darbo rinkos
profesinio mokymo įstaigose;
reikalavimus materialinei profesinio mokymo bazei, mokymo organizavimui bei mokymo programų
vykdymui darbo rinkos profesinio mokymo įstaigose;
vertina darbo rinkos profesinio mokymo ir konsultavimo kokybę, darbo rinkos profesinio mokymo
įstaigų materialinę mokymo bazę, mokymo metodinę ir vaizdinę medţiagą, mokymo organizavimą
ir apskaitą, profesijos mokytojų pasirengimą dirbti pagal atitinkamas programas, profesinės
kvalifikacijos įgijimo ir kitų baigiamųjų egzaminų organizavimą ir rezultatus;
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM
Teisės akto pavadinimas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
nuostatai (Valstybės ţinios, 2005 01 29, Nr. 14-445);
Valstybinio socialinio draudimo įstatymas (Valstybės ţinios, 2004, Nr. 171-6295);
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (Valstybės ţinios, 2005, Nr. 71-2555);
Valstybinių pensijų įstatymas (Valstybės ţinios, 1994, Nr. 101-2018);
Nedarbo socialinio draudimo įstatymas (Valstybės ţinios, 2004, Nr. 4-26);
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (Valstybės ţinios, 2000, Nr. 111-3574);
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (Valstybės ţinios,
2003, Nr. 114-5114);
Pensijų kaupimo įstatymas (Valstybės ţinios, 2003, Nr. 75-3472).
Pagrindinė kompetencija
Tai viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti valstybinį socialinį draudimą ir vykdanti
operatyvų Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų tvarkymą bei apskaitą.
317
Fondo valdybos uţdaviniai yra organizuoti valstybinį socialinį draudimą ir vykdyti operatyvų
Fondo lėšų tvarkymą bei apskaitą, uţtikrinant priskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų
sumų, baudų, delspinigių surinkimą ir išieškojimą į Fondą, teisingą duomenų apie apdraustuosius
asmenis tvarkymą bei įstatymuose nustatytų valstybinio socialinio draudimo išmokų ir išmokų iš
valstybės biudţeto, kurias pavesta mokėti Fondo administravimo įstaigoms, paskyrimą ir mokėjimą
gavėjams.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Funkcijos:
uţtikrina teisės aktų, reglamentuojančių valstybinį socialinį draudimą, įgyvendinimą Lietuvos
Respublikoje;
uţtikrina socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytų socialinio draudimo politikos tikslų ir
uţdavinių bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimų įgyvendinimą nustatytu laiku;
pagal savo kompetenciją, numatytą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme,
administruoja valstybinio socialinio draudimo įmokas, uţtikrina valstybinį socialinį draudimą
reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų socialinio draudimo išmokų teisingą apskaičiavimą,
skyrimą ir organizuoja valstybinio socialinio draudimo išmokų mokėjimą teisės aktais nustatyta
tvarka ir laiku;
koordinuoja ir uţtikrina Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų efektyvų ir
kokybišką darbą bei jas kontroliuoja, prireikus teikia šiems skyriams ir įstaigoms metodinę pagalbą;
organizuoja ir vykdo pensijų kaupimo dalyvių sutarčių registravimą ir šių sutarčių duomenų
administravimą bei teisingą kaupiamųjų pensijų įmokų apskaičiavimą, pervedimą į apdraustųjų
asmenų pasirinktus pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus;
uţtikrina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų išmokų iš valstybės biudţeto teisingą skyrimą ir (ar)
mokėjimą;
nagrinėja apdraustųjų asmenų, draudėjų, socialinio draudimo išmokų ir išmokų iš valstybės
biudţeto, kurias pavesta mokėti Fondo administravimo įstaigoms, gavėjų, asmens sveikatos
prieţiūros įstaigų skundus dėl Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų
veiksmų ir sprendimų;
organizuoja ir vykdo laikinojo nedarbingumo, ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo
(invalidumo) nustatymo pagrįstumo, teisėtumo ir teisingumo tikrinimus, tais klausimais teikia
metodinę ir praktinę pagalbą Fondo valdybos teritoriniams skyriams;
teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos informaciją, reikalingą įmokų
apskaičiavimo kontrolei uţtikrinti;
nagrinėja, aiškina ir sprendţia klausimus, susijusius su valstybinį socialinį draudimą
reglamentuojančių teisės aktų taikymu;
tvirtina apyskaitų, ataskaitų ir kitų dokumentų formas, pateikimo terminus ir tvarką;
tvirtina pajamų ir išlaidų skaičiavimų pateikimo formas;
318
organizuoja Fondo finansinės atskaitomybės auditą;
Teisės:
vykdant savo funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka gauti reikalingą informaciją ir duomenis;
tikrinti arba pavesti patikrinti dokumentus, kuriais grindţiamos Fondo valdybos, Fondo valdybos
teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų administruojamos įmokos ir socialinio draudimo išmokos,
taip pat išmokos iš valstybės biudţeto, kurias pavesta mokėti Fondo administravimo įstaigoms;
duoti Fondo valdybos teritoriniams skyriams bei kitoms Fondo įstaigoms privalomus vykdyti
nurodymus.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos
departamentai
Teisės akto pavadinimas
Aplinkos apsaugos įstatymas (Valstybės ţinios, 1992, Nr. 5-75);
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (Valstybės ţinios, 2002, Nr. 72-301 );
Pvz., Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatai (2003 12 24 Aplinkos ministro
įsakymas Nr. 717).
Pagrindinė kompetencija
Biudţetinė įstaiga, pagal savo kompetenciją organizuojanti ir vykdanti aplinkos apsaugos bei
gamtos išteklių naudojimo kontrolę jai Aplinkos ministerijos priskirtoje teritorijoje – regione.
Pagrindinis departamento uţdavinys – siekiant uţtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos
srityje, organizuoti ir vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę
regione.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniai:
vykdo ţemės, ţemės gelmių, paviršinių ir poţeminių vandenų, aplinkos oro, kraštovaizdţio,
augalijos, gyvūnijos bei kitų gamtos išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinę kontrolę;
kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, vykdo
aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei kituose teisės
aktuose nustatytus reikalavimus;
kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių,
teisingai apskaičiuoja mokesčius uţ gamtos išteklių naudojimą;
kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką apskaitą, tikrina, ar teisingai apskaičiuoti mokesčiai uţ
aplinkos teršimą;
nustatytąja tvarka išduoda gamtos išteklių naudojimo bei taršos integruotos prevencijos ir kontrolės
leidimus, pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus nustato taršos normatyvus ir vykdo jų
laikymosi kontrolę;
319
vykdo teršalų išmetimo ir išleidimo nustatytų normų laikymosi, aplinkos oro, vandens, dirvoţemio
ir kitų aplinkos komponentų uţterštumo valstybinę laboratorinę kontrolę; kontroliuoja ūkio subjektų
teršalų emisijų į aplinką ir aplinkos komponentų tyrimų kokybę; tikrina ţinybines laboratorijas;
teikia duomenis apie taršos šaltinių emisijas ir charakteristikas, būtinas foninio uţterštumo lygiui
nustatyti;
vykdo valstybinį aplinkos monitoringą regione, koordinuoja savivaldybių ir ūkio subjektų
vykdomus specialiuosius monitoringus bei kontroliuoja ūkio subjektų atliekamą monitoringą;
koordinuoja poveikio aplinkai vertinimo procesą – atlieka atranką, tvirtina poveikio aplinkai
vertinimo programas regione, nagrinėja ir priima sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai privalomo vertinimo ataskaitų;
nagrinėja visuomenės pasiūlymus, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl poveikio
aplinkai vertinimo programų, ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir priima
motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina
pasirinktoje vietoje;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka vykdo ţemės naudojimo valstybinę kontrolę;
nustatytąja tvarka nagrinėja ir teikia išvadas dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių;
nustatyta tvarka derina teritorijų planavimo dokumentus;
nustatytąja tvarka išduoda sąlygas teritorijų planavimo dokumentams bei statinių projektams rengti;
nustatytąja tvarka teikia išvadas dėl statinio projekto aplinkos apsaugos dalies, kai planuojamos
ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas;
kontroliuoja potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių eksploataciją, derina tvenkinių
eksploatacijos taisykles;
išduoda leidimus ţvejybai valstybiniuose vandens telkiniuose, kontroliuoja, ar nuomininkai
įgyvendina vandens telkinių tvarkymo planus, laikosi nustatytų ţuvų sugavimo limitų;
nustatytąja tvarka išduoda leidimus motorizuotomis priemonėmis plaukioti vandens telkiniuose;
kontroliuoja saugomų teritorijų prieţiūrą, vertina jų būklę, teikia pasiūlymus dėl jos gerinimo;
skiria administracines nuobaudas bei kitas administracinio poveikio priemones aplinkos apsaugos
įstatymų paţeidėjams; teikia ieškinius dėl aplinkai padarytos ţalos atlyginimo, taiko kitas
įstatymuose numatytas ekonomines baudas; kontroliuoja baudų, lėšų, priteistų uţ aplinkai padarytą
ţalą, išieškojimą;
kontroliuoja, ar tikslingai naudojamos savivaldybių gamtos fondų lėšos; nustatytąja tvarka
kontroliuoja gamtos išteklių naudojimo apskaitą;
dalyvauja rengiant tikslines aplinkos apsaugos ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo programas
regione, pagal kompetenciją kontroliuoja jų įgyvendinimą;
bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis ir piliečiais valstybinės aplinkos apsaugos ir
gamtos išteklių naudojimo kontrolės srityje, nustatytąja tvarka informuoja visuomenę apie aplinkos
kokybės pokyčius, dalyvauja aplinkosauginio švietimo veikloje;
kontroliuoja tarptautinių susitarimų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą regione;
320
kontroliuoja, kaip laikomasi Miškų įstatymo, ir atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies
miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę;
Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoda leidimus miškui kirsti valstybinių miškų valdytojams
ir privačių miškų savininkams;
kontroliuoja miškotvarkos darbų kokybę.
Teisės:
Departamento pareigūnų, turinčių valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgalinimus, teises ir
pareigas nustato Aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsnis bei Valstybinės aplinkos apsaugos
kontrolės įstatymas.
Aplinkos projektų valdymo agentūra
Teisės akto pavadinimas
Aplinkos projektų valdymo agentūros nuostatai (2005 05 10 Aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-
239)
Pagrindinė kompetencija
Biudţetinė įstaiga, pagal savo kompetenciją vykdanti jai pavestas Europos Komisijos patvirtintų
ISPA, Sanglaudos, Struktūrinių fondų finansuojamų projektų aplinkos apsaugos srityje paruošimo
bei įgyvendinimo koordinavimą Lietuvoje funkcijas.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniai:
įgyvendinti ISPA, Sanglaudos ir Struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, atliekant
kasdieninį remiamų projektų administravimą ir prieţiūrą;
uţtikrinti tinkamą ISPA, Sanglaudos ir Struktūrinių fondų bei bendrojo finansavimo lėšų
panaudojimą ir apskaitą, vykdant ISPA, Sanglaudos ir Struktūrinių fondų bei bendrojo finansavimo
lėšų mokėjimus.
Funkcijos:
uţtikrina, kad projektai būtų įgyvendinami vadovaujantis Sanglaudos fondui taikomomis
taisyklėmis, Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšos būtų naudojamos vadovaujantis
Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, būtų laikomasi Europos
Komisijos sprendimo skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų nuostatų;
uţtikrina, kad įgyvendinant projektus būtų laikomasi Lietuvos Respublikos ir ES kontrolės
institucijų rekomendacijų ir atsiţvelgiama į pateiktas pastabas bei pasiūlymus;
uţtikrina, kad galutinių paramos gavėjų pateiktuose mokėjimo prašymuose būtų tik faktiškai
patirtos išlaidos, padarytos per Europos Komisijos sprendime skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų
numatytą tinkamumo laikotarpį, kurios gali būti įrodomos patvirtintais apskaitos dokumentais ir yra
susijusios su darbais, neuţbaigtais projekto paraiškos pateikimo Europos Komisijai metu, bet kurių
pagrįstai reikia projektui vykdyti arba jam uţbaigti pagal Europos Komisijos sprendimo skirti
321
projektui Sanglaudos fondo lėšų sąlygas ir projekto tikslus, taip pat tuo pagrindu rengia mokėjimo
paraiškas Europos Komisijai gauti tarpines ir galutines išmokas iš Europos Komisijos ir teikia jas
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai;
pagal 2002 m. liepos 29 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002 nustatytus kontrolės
ir audito reikalavimus ir 2003 m. sausio 6 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003
nuostatas atlieka iš Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų finansuojamų projektų kontrolę
jų įgyvendinimo laikotarpiu, kartu tikrina projektus jų įgyvendinimo vietose, registruoja šiuos
patikrinimus, imasi būtinų veiksmų aptiktiems paţeidimams pašalinti, informuoja Lietuvos
Respublikos finansų ministerijai apie tikrinimo rezultatus; teikia visą būtiną pagalbą Europos
Komisijos įgaliotiems pareigūnams, atliekantiems projektų patikrinimą vietose;
nustačiusi, kad esama Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų panaudojimo paţeidimų, arba
gavusi informaciją apie tokius paţeidimus, nedelsdama praneša apie tai Lietuvos Respublikos
finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos;
pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisyklių dėl struktūrinių fondų
paramos valdymo ir kontrolės sistemų, Administravimo ir finansavimo taisyklių nustatytus
kontrolės ir audito reikalavimus atlieka projektų, dėl kurių yra sudarytos paramos sutartys, prieţiūrą
jų įgyvendinimo laikotarpiu; tikrina projektus jų įgyvendinimo vietose, imasi būtinų veiksmų
aptiktiems paţeidimams pašalinti, informuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją apie
tikrinimo rezultatus;
nustačiusi, kad esama paţeidimų, susijusių su deklaruotomis tinkamomis finansuoti išlaidomis,
praneša apie tai Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos aplinkos
ministerijai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, imasi būtinų
priemonių, kad susigrąţintų paramą išmokėtą ir/arba panaudotą paţeidţiant ES ar Lietuvos
Respublikos teisės aktus, projektui;
tikrina ir tvirtina projektų vykdytojų mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti,
atitiktį paramos sutarties sąlygoms; pagal gautus mokėjimo prašymus rengia ir teikia paraiškas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl lėšų pervedimo projekto vykdytojui.
Augalų genų bankas
Teisės akto pavadinimas
Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas (Valstybės ţinios, 2001 10 24, Nr. 90-3144)
Augalų genų banko nuostatai (Valstybės ţinios, 2004, Nr. 143-5240)
Pagrindinė kompetencija
Biudţetinė įstaiga, koordinuojanti augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo ir tyrimo
darbus bei sauganti augalų genetinę medţiagą.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniai:
322
kontroliuoja, kaip laikosi Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo ir jį papildančių teisės
aktų reikalavimų augalų nacionalinių genetinių išteklių valdytojai, naudotojai (savivaldybės,
valstybės įmonės – miškų urėdijos, mokslo įstaigos, botanikos sodai), augalų nacionalinių genetinių
išteklių savininkai;
kontroliuoja tarptautinius mainus augalų nacionaliniais genetiniais ištekliais;
kontroliuoja augalų nacionalinių genetinių išteklių apsaugą, naudojimą ir atkūrimą;
Teisės:
neatlyginamai gauti informaciją ir dokumentus iš juridinių ir fizinių asmenų savo kompetencijos
klausimais;
pagal kompetenciją tikrinti, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys vykdo įstatymų, kitų teisės aktų, kurių
įgyvendinimą organizuoja Bankas, reikalavimus, ir reikalauti ištaisyti paţeidimus ir pašalinti
prieţastis, sudarančias galimybes šiuos reikalavimus paţeisti.
Jūrinių tyrimų centras
Teisės akto pavadinimas
Jūrinių tyrimų centro nuostatai (Valstybės ţinios, 2005 12 29, Nr. 151-5567)
Pagrindinė kompetencija
Aplinkos ministerijai pavaldi institucija, atsakinga uţ ilgalaikius Baltijos jūros ir Kuršių marių
aplinkos būklės tyrimus. Ši institucija buvo įkurta 1992 metais, tačiau Jūros aplinkos duomenų
fonde jau yra sukaupta daugiau nei 50 metų laikotarpio tyrimų duomenų. Taip pat Jūrinių tyrimų
centras atlieka vakarų Lietuvos regiono gėlųjų paviršinių vandenų, nuotekų bei oro kokybės
monitoringą.
Vakarų Lietuvos regiono gėlųjų paviršinių vandenų (upių ir eţerų) ir oro kokybės monitoringo
vykdymas.
Ūkinės veiklos objektų taršos šaltinių laboratorinės kontrolės Klaipėdos regione vykdymas.
Operatyvios informacijos iš Baltijos jūros ir Kuršių marių hidrometeorologinių pakrantės postų,
monitoringo plūdurų gavimas ir teikimas.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniai:
uţtikrinti nepertraukiamą, kompleksišką Baltijos jūros, Kuršių marių, Klaipėdos regiono gėlųjų
paviršinių vandenų aplinkos būklės, oro bei kitų aplinkos komponentų kokybės cheminius ir
biologinius tyrimus, gautų duomenų objektyvų vertinimą, prognozavimą bei informacijos pateikimą
valstybės institucijoms aplinkos apsaugos politikai formuoti, aplinkos apsaugos priemonėms
pagrįsti ir jų efektyvumui vertinti;
Funkcijas:
priţiūri automatinių oro kokybės matavimo stotis, aplinkos oro mėginių paėmimą;
323
pagal kompetenciją dalyvauja rengiant įstatymų, kitų teisės aktų, reguliuojančių jūros aplinkos
apsaugą, Kuršių marių ir jūros aplinkos monitoringą, jūrinių hidrotechnikos statinių naudojimą
hidrologinio ir taršos prevencijos aspektu, jūros aplinkos duomenų banko tvarkymą, valstybinę
laboratorinę kontrolę;
vykdo ūkinės veiklos objektų stacionarių ir mobilių taršos šaltinių oro, vandens, dirvoţemio ir kitų
aplinkos komponentų valstybinę laboratorinę kontrolę Klaipėdos regione pagal suderintą planą su
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu ir teikia departamentui rezultatus;
atlieka avarinio uţterštumo, ypatingųjų ekologinių ir kitų ekstremalių situacijų bei avarijų aplinkos
tyrimus (paima mėginius ir pagal kompetenciją atlieka analizes), vertina, modeliuoja taršos
sklidimą, teikia Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui taršos sklidimo prognozes ir
tyrimų rezultatus;
teikia pasiūlymus nustatant vandensaugos tikslus Kuršių marioms ir Baltijos jūrai, kiekvienam
priekrantės ir tarpinių vandenų tipui būklės vertinimo kriterijus;
pagal kompetenciją organizuoja upių baseinų rajono valdymo plano dalių ir Priemonių programų
rengimą;
uţtikrina vandens būklės kontrolę akvatorijose, kuriose veisiasi vėţiagyviai;
kontroliuoja organizacijų, atliekančių laboratorinius aplinkos tyrimus, darbo kokybę, dalyvauja
išduodant leidimus laboratorijoms, galinčioms atlikti aplinkos ir taršos šaltinių išmetamų į aplinką
teršalų tyrimus;
vertina bei prognozuoja paviršinio vandens bei aplinkos oro būklę pagal aplinkos monitoringo,
ypatingųjų ekologinių ir ekstremalių situacijų bei avarijų tyrimų duomenis, dalyvauja nustatant
taršos mastą;
parenka ir tobulina aplinkos kokybės vertinimo metodus;
organizuoja leidinių apie jūros ir Kuršių marių aplinkos būklę leidimą;
pagal kompetenciją dalyvauja rengiant, įgyvendinant ir koordinuojant Lietuvos ir tarptautines
programas ir projektus aplinkos monitoringo, gamtinės aplinkos tyrimų ir aplinkos kokybės
vertinimo srityse.
Teisės ir pareigos:
teikti pasiūlymus formuojant bei įgyvendinant aplinkos apsaugos, aplinkos kokybės vertinimo,
aplinkos monitoringo, vandens telkinių Upių baseinų pagrindu, planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai vertinimo, aplinkos oro ir paviršinio vandens taršos, gamtos išteklių naudojimo ir
apsaugos, valstybinės laboratorinės kontrolės srityse;
nustatyta tvarka gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų ir organizacijų, įmonių,
juridinių ir fizinių asmenų informaciją, reikalingą Centro funkcijoms vykdyti;
teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją atlikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės
pareigūnų funkcijas;
nustatyta tvarka nagrinėti juridinių ir fizinių asmenų skundus, pareiškimus bei pasiūlymus.
324
Nacionalinis akreditacijos biuras prie Aplinkos ministerijos
Teisės akto pavadinimas
Atitikties įvertinimo įstatymas (Valstybės ţinios, 1998 10 06, Nr. VIII-870)
Pagrindinė kompetencija
įvertina įgaliotų institucijų siūlomas paskelbti (notifikuoti) sertifikacijos ir kontrolės įstaigas bei
bandymų laboratorijas;
akredituoja sertifikacijos ir kontrolės įstaigas, bandymų ir kalibravimo laboratorijas jų prašymu,
išduoda akreditavimo paţymėjimus ir teikia informaciją apie jas Nacionalinio akreditacijos biuro
nustatyta tvarka;
atlieka akredituotų ir paskelbtųjų (notifikuotų) sertifikacijos ir kontrolės įstaigų, bandymų ir
kalibravimo laboratorijų veiklos prieţiūrą;
panaikina akreditavimo paţymėjimus arba sustabdo jų galiojimą Nacionalinio akreditacijos biuro
nustatyta tvarka, jeigu akredituota sertifikacijos ir kontrolės įstaiga ar bandymų ir kalibravimo
laboratorija nesilaiko šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų;
siekia, kad akreditavimo rezultatai ir akredituotų sertifikacijos ir kontrolės įstaigų bei bandymų ir
kalibravimo laboratorijų veikla būtų pripaţinta tarptautiniu lygiu;
pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikos interesams atitikties įvertinimo klausimais
tarptautinėse organizacijose ir uţsienio valstybėse.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniai:
įvertina įgaliotų institucijų siūlomas paskelbti (notifikuoti) sertifikacijos ir kontrolės įstaigas bei
bandymų laboratorijas;
akredituoja sertifikacijos ir kontrolės įstaigas, bandymų ir kalibravimo laboratorijas jų prašymu,
išduoda akreditavimo paţymėjimus ir teikia informaciją apie jas Nacionalinio akreditacijos biuro
nustatyta tvarka;
atlieka akredituotų ir paskelbtųjų (notifikuotų) sertifikacijos ir kontrolės įstaigų, bandymų ir
kalibravimo laboratorijų veiklos prieţiūrą;
panaikina akreditavimo paţymėjimus arba sustabdo jų galiojimą Nacionalinio akreditacijos biuro
nustatyta tvarka, jeigu akredituota sertifikacijos ir kontrolės įstaiga ar bandymų ir kalibravimo
laboratorija nesilaiko šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų;
siekia, kad akreditavimo rezultatai ir akredituotų sertifikacijos ir kontrolės įstaigų bei bandymų ir
kalibravimo laboratorijų veikla būtų pripaţinta tarptautiniu lygiu;
pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikos interesams atitikties įvertinimo klausimais
tarptautinėse organizacijose ir uţsienio valstybėse.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM
325
Teisės akto pavadinimas
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatai (Valstybės ţinios,
2006, Nr. 46-1663)
Pagrindinė kompetencija
Biudţetinė įstaiga, veikianti pagal Biudţetinių įstaigų įstatymą ir išlaikoma iš Lietuvos valstybės
biudţeto.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniai:
uţtikrinti funkcinį vadovavimą, teikti metodinę pagalbą, koordinuoti ir kontroliuoti, kaip Tarnybai
nepavaldūs subjektai Lietuvos Respublikoje vykdo hidrometeorologinius stebėjimus;
Funkcijos:
metodiškai vadovauja Lietuvos Respublikoje atliekamiems hidrometeorologiniams stebėjimams,
rengia ir tvirtina šių stebėjimų vykdymo metodikas, kontroliuoja, kaip jų laikosi nepavaldūs
Tarnybai juridiniai ir fiziniai asmenys;
Teisės ir pareigos:
pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka atlikti nepavaldţių Tarnybai subjektų
hidrometeorologinės veiklos kontrolę.
Miško sanitarinės apsaugos tarnyba
Teisės akto pavadinimas
Miško sanitarinės apsaugos tarnybos nuostatai (Aplinkos ministro įsakymas „Dėl Valstybinės
miškotvarkos tarnybos, Miško sanitarinės apsaugos tarnybos ir Miško genetinių išteklių, sėklų ir
sodmenų tarnybos nuostatų patvirtinimo“, Valstybės ţinios, 2006 01 14, Nr. 5-162);
Miškų įstatymas (Valstybės ţinios, 1994, Nr. 96-1872);
Saugomų teritorijų įstatymas (Valstybės ţinios, 2001 12 28, Nr. 108-3902);
Administracinių teisės paţeidimų kodeksas (Valstybės ţinios, 1985, Nr. 1-1)
Pagrindinė kompetencija
Biudţetinė įstaiga, pagal savo kompetenciją siekianti uţtikrinti gerą sanitarinę Lietuvos miškų būklę
ir tvarų miško ekosistemos funkcionavimą visų nuosavybės formų miškuose.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniai:
profilaktinių ir naikinamųjų miško sanitarinės apsaugos priemonių planavimas, jų vykdymo
prieţiūra ir kontrolė;
Funkcijos:
326
kontroliuoja teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir miško sanitarinės apsaugos priemonių
įgyvendinimą;
rengia instrukcijas, rekomendacijas, reglamentus miško sanitarinės apsaugos klausimais, pagal
kompetenciją dalyvauja rengiant kitų teisės aktų projektus;
Teisės:
gauti informaciją, paţymas ir dokumentus iš juridinių ir fizinių asmenų savo kompetencijos
klausimais;
pagal kompetenciją tikrinti, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų
reikalavimus, uţ kurių įgyvendinimą atsakinga Tarnyba, taip pat reikalauti pašalinti prieţastis,
sudarančias galimybes šiuos reikalavimus paţeisti.
Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba
Teisės akto pavadinimas
Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų nuostatai (Aplinkos ministro įsakymas „Dėl Valstybinės
miškotvarkos tarnybos, Miško sanitarinės apsaugos tarnybos ir Miško genetinių išteklių, sėklų ir
sodmenų tarnybos nuostatų patvirtinimo“, Valstybės ţinios, 2006 01 14, Nr. 5-162);
Administracinių teisės paţeidimų kodeksas (Valstybės ţinios, 1985, Nr. 1-1)
Pagrindinė kompetencija
Biudţetinė įstaiga, pagal savo kompetenciją siekianti uţtikrinti šalies miško genetinių išteklių
kaupimą, išsaugojimą, tyrimą ir jų racionalų naudojimą bei šalies miškų atkūrimą bei įveisimą
selekciškai vertinga ir kokybiška miško dauginamąja medţiaga, organizuojanti ir vykdanti
valstybinę miško dauginamosios medţiagos kilmės, gavybos ir apyvartos kontrolę.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniai:
rengti miško genetinių išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos rekomendacijas bei kontroliuoti jų
vykdymą;
vykdyti miško genetinių išteklių atrankos ir įvertinimo kontrolę;
vertinti miško genetinių išteklių biologinę, ekologinę ir ekonominę reikšmę, saugojimo eiliškumą ir
būdus bei dauginimo galimybes, diegti naujas ir tobulinti esamas miško genetinių išteklių ilgalaikio
saugojimo technologijas;
Miško sėklinės bazės objektų įvertinimas ir kontrolė:
atlikti miško sėklinės bazės objektų įvertinimą, rengti ir teikti jų valdytojams, naudotojams ir
savininkams rekomendacijas dėl jų naudojimo, apsaugos, prieţiūros ir atkūrimo bei kontroliuoti šių
rekomendacijų vykdymą;
plėsti miško sėklinę bazę populiacinės bei individualios selekcijos pagrindu;
327
tvarkyti Lietuvos miško sėklinės bazės sąvadą bei teikti siūlymus Lietuvos Respublikos aplinkos
ministerijai dėl miško sėklinės bazės plėtros;
dalyvauti rengiant ir įgyvendinant miško selekcinės plėtros programas, rengti teisės aktų projektus
miško sėklinės bazės naudojimo, prieţiūros bei tvarkymo klausimais;
konsultuoti miško sėklinės bazės valdytojus, savininkus ir naudotojus miško sėklinės bazės
tvarkymo, naudojimo ir atkūrimo klausimais;
teikti informaciją apie miško sėklinės bazės objektus šalies ir uţsienio suinteresuotoms
institucijoms.
Miško sėklų ir sodmenų kilmės ir kokybės kontrolė:
vykdyti miško dauginamosios medţiagos gavybos, kokybės, kilmės ir apyvartos kontrolę;
kontroliuoti, kad miškas būtų atkuriamas ir įveisiamas kokybiška ir ţinomos kilmės miško
dauginamąja medţiaga;
vertinti miško ir dekoratyvinių medţių ir krūmų sėklų kokybę;
dalyvauti rengiant šalies strategines ir ilgalaikes programas miško dauginamosios medţiagos
gavybos ir apyvartos srityje.
Funkcijos:
kontroliuoja Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo, Augalų (miško) genetinių draustinių,
Miško sėklinių medynų, Miško dauginamosios medţiagos nuostatų ir kitų norminių aktų
reikalavimų vykdymą ir miško genetinių išteklių išsaugojimo priemonių įgyvendinimą;
įvertina, aprobuoja ir kontroliuoja miško sėklinės bazės objektus, rengia jų naudojimo, prieţiūros,
apsaugos ir atkūrimo rekomendacijas, kontroliuoja jų vykdymą ir konsultuoja šiais klausimais jų
savininkus, valdytojus ir naudotojus;
kontroliuoja į šalies rinką tiekiamos ir miškų atkūrimui bei įveisimui naudojamos miško
dauginamosios medţiagos atitikimą Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems kilmės ir
kokybės reikalavimams;
kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją apie miško sėklų rezervą ir atlieka jo kokybinį
įvertinimą;
kontroliuoja miško sėklinės bazės objektų panaudojimą miško dauginamosios medţiagos gavybai;
kontroliuoja provenencijų (kilmių) rajonavimo reikalavimų laikymąsi, išduoda leidimus miško
dauginamosios medţiagos perkėlimui;
kontroliuoja prekybą miško dauginamąja medţiaga vidaus rinkoje ir su uţsienio valstybėmis;
kontroliuoja miško dauginamosios medţiagos ruošą, auginimą, dauginimą, laikymą,
transportavimą, siuntų sudarymą ir išduoda kilmės sertifikatus;
nustato miško ir dekoratyvinių medţių ir krūmų sėklų kokybę ir išduoda kokybės paţymėjimus;
328
tikrina miško dauginamosios medţiagos, gautos iš sėklinės bazės, kuri sudaryta iš genetiškai
modifikuotų organizmų, naudojimo teisėtumą;
rengia ar dalyvauja rengiant teisės aktų ir kitų norminių dokumentų, susijusių su miško genetiniais
ištekliais, sėkline baze ir dauginamąja medţiaga, projektus;
Teisės:
gauti informaciją ir dokumentus iš juridinių ir fizinių asmenų savo kompetencijos klausimais;
pagal kompetenciją tikrinti, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų
reikalavimus, uţ kurių įgyvendinimą atsakinga Tarnyba, taip pat reikalauti pašalinti prieţastis,
sudarančias galimybes šiuos reikalavimus paţeisti;
įstatymų numatytais atvejais skirti administracines nuobaudas uţ tesės aktais nustatytų reikalavimų
nesilaikymą;
teisės aktų nustatyta tvarka imti miško dauginamosios medţiagos bandinius kokybės tyrimams;
nustatytąja tvarka pasitelkti kitų įstaigų specialistus ginčytiniems klausimams spręsti;
dalyvauti rengiant teisės aktų projektus, susijusius su miško genetinių išteklių kaupimu,
išsaugojimu, naudojimu ir atkūrimu.
Valstybinė miškotvarkos tarnyba
Teisės akto pavadinimas
Valstybinės moškotvarkos tarnybos nuostatai (Aplinkos ministro įsakymas „Dėl Valstybinės
miškotvarkos tarnybos, Miško sanitarinės apsaugos tarnybos ir Miško genetinių išteklių, sėklų ir
sodmenų tarnybos nuostatų patvirtinimo“, Valstybės ţinios, 2006 01 14, Nr. 5-162);
Administracinių teisės paţeidimų kodeksas (Valstybės ţinios, 1985, Nr. 1-1)
Pagrindinė kompetencija
Biudţetinė įstaiga, pagal savo kompetenciją tvarkanti Lietuvos Respublikos miškų valstybės
kadastrą, miškų informacinę sistemą, vykdanti visos Lietuvos miškų inventorizaciją atrankos
metodu bei renkanti miškų ūkio statistinius duomenis ir juos apdorojanti, vykdanti miškų būklės
monitoringą šalies miškuose.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniai:
tikrina registruoti pateiktus duomenis;
vykdo nacionalinę miškų inventorizaciją: planuoja ir vykdo lauko darbus (pastovių ir laikinų barelių
išskyrimas ir matavimas), apibendrina surinktus duomenis, ruošia ataskaitas, leidinius;
kontroliuoja medienos matavimo darbų kokybę;
kontroliuoja miškų inventorizaciją vykdančių asmenų sudaromų inventorizuotų objektų duomenų
bazių kokybę;
329
kontroliuoja miškų inventorizacijos, miškotvarkos darbų ir miškotvarkos projektų kokybę;
rengia instrukcijas, rekomendacijas, reglamentus miškotvarkos, miško išteklių apskaitos ir Miškų
valstybės kadastro tvarkymo klausimais, pagal kompetenciją dalyvauja rengiant teisės aktų
projektus;
tvirtina Miškų valstybės kadastro klasifikatorius, nacionalinės miškų inventorizacijos darbų
taisykles, sklypinės miškų inventorizacijos ir miškotvarkos darbų instrukcijas ir normatyvus;
Teisės:
neatlygintinai gauti informaciją ir dokumentus iš juridinių ir fizinių asmenų savo kompetencijos
klausimais;
pagal kompetenciją tikrinti, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų
reikalavimus, reikalauti ištaisyti paţeidimus ir pašalinti prieţastis, sudarančias galimybes šiuos
reikalavimus paţeisti.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Teisės akto pavadinimas
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatai (2002 07 23 Aplinkos
ministro įsakymas Nr. 377);
Administracinių teisės paţeidimų kodeksas (Valstybės ţinios, 1985, Nr. 1-1)
Svarbiausieji Tarnybos uţdaviniai:
įgyvendinti saugomų teritorijų strategiją ir politiką šalies mastu, organizuoti saugomų teritorijų
apsaugą ir tvarkymą;
dalyvauti formuojant šalies mastu saugomų teritorijų strategiją ir politiką bei saugomų teritorijų
sistemą;
organizuoti ir koordinuoti tarnybos reguliavimo sričiai priskirtų valstybinių rezervatų, nacionalinių
ir regioninių parkų direkcijų veiklą, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų apsaugą ir
tvarkymą;
organizuoti ir koordinuoti veiklą šiose srityse: gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir
objektų (vertybių) bei kraštovaizdţio ir biologinės įvairovės išsaugojimo, specialiojo teritorijų
planavimo dokumentų rengimo, valstybinės saugomų teritorijų kontrolės, paţintinio turizmo ir
rekreacijos, mokslinių tyrimų, leidybos ir ekologinio švietimo saugomų teritorijų klausimais srityse.
Tarnyba, spręsdama pavestus uţdavinius, atlieka šias funkcijas:
rengia saugomų teritorijų tvarkymo tikslines programas, koordinuoja ir kontroliuoja jų
įgyvendinimą;
organizuoja ir koordinuoja saugomų teritorijų tvarkymo projektų ir kitų teritorijų planavimo
dokumentų rengimą ir jų įgyvendinimą;
pagal kompetenciją koordinuoja valstybinių rezervatų bei nacionalinių parkų miškų tvarkymą;
330
kontroliuoja saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo reţimo uţtikrinimą, kraštovaizdţio ir
biologinės įvairovės būklę susitarus tam pasitelkdama kitus ministerijos struktūrinius bei
regioninius padalinius;
pagal kompetenciją nagrinėja ūkinės veiklos projektus saugomose teritorijose ir nustatyta tvarka
teikia išvadas;
Lietuvos geologijos tarnyba
Teisės akto pavadinimas
Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatai (2002 06 14 Aplinkos ministro
įsakymas Nr. 316);
Administracinių teisės paţeidimų kodeksas (Valstybės ţinios, 1985, Nr. 1-1);
Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymas (Valstybės ţinios, 2003 05 28, Nr. 51-2253 );
Ţemės gelmių įstatymas (Valstybės ţinios, 1995, Nr. 63-1582);
Statybos įstatymas (Valstybės ţinios, 1996, Nr. 32-788)
Pagrindinė kompetencija
Tarnyba organizuoja ir vykdo valstybinius ţemės gelmių tyrimus, reguliuoja ir kontroliuoja ţemės
gelmių naudojimą bei apsaugą, kaupia, saugo ir valdo valstybinę geologinę informaciją.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniai:
kaupti, saugoti ir valdyti nacionalinę geologinės informacijos sistemą;
saugoti geologinės aplinkos kokybę, stebėti ir prognozuoti jos pokyčius.
Funkcijos:
rengia pagal kompetenciją teisės aktų, susijusių su ţemės gelmių tyrimu, naudojimu ir apsauga,
projektus; taip pat derina ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir kitų institucijų bei įstaigų teisės aktų,
susijusių su ţemės gelmių naudojimu ir apsauga, projektus;
pagal kompetenciją teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms pasiūlymus, rengiant valstybės
strategijas, planus ir(ar) ilgalaikes bei tikslines valstybės programas ţemės gelmių naudojimo,
apsaugos, išteklių gausinimo, teritorijų planavimo, valstybinio aplinkos monitoringo srityse arba
dalyvauja jas rengiant;
pagal kompetenciją teikia Aplinkos ministerijai pasiūlymus, rengiant valstybės investicijų programą
ţemės gelmių naudojimo, apsaugos, išteklių gausinimo ir kitose srityse;
pagal kompetenciją teikia Aplinkos ministerijai pasiūlymus, tvirtinant aplinkos apsaugos rėmimo
programos priemones ir naudojant šiai programai įgyvendinti skirtas lėšas; tvirtina Tarnybos
vykdomų priemonių išlaidų sąmatas, teikiant Valstybės iţdui mokėjimo paraiškas finansuoti
specialias programas, naudoja jų lėšas; pagal kompetenciją reglamentuoja ir kontroliuoja juridinių
asmenų veiklą, susijusią su ţemės gelmių naudojimu:
331
pagal kompetenciją rengia metodines rekomendacijas, nustato reikalavimus ţemės gelmių
tyrimams;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda leidimus tirti ţemės gelmes, panaikina
bei sustabdo jų galiojimą, registruoja išduotus leidimus;
nustato ţemės gelmių tyrimų registravimo tvarką ir juos registruoja;
vertina ţemės gelmių tyrimo darbų projektus;
atlieka inţinerinių geologinių (geotechninių) tyrimųvalstybinę prieţiūrą; Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti ţemės gelmių išteklius ir ertmes,sustabdo
arba panaikina leidimų galiojimą, registruoja išduotus leidimus;
nustatytąja tvarka organizuoja ir rengia konkursus, išduodant leidimus naudoti ţemės gelmių
išteklius ir ertmes;
pagal kompetenciją kontroliuoja ţemės gelmių išteklių naudojimą bei apsaugą;
aprobuoja išţvalgytus naudingųjų iškasenų, poţeminio vandens ir kitus ţemės gelmių išteklius;
nustato ţemės gelmių tyrimų geologinių duomenų vertinimo tvarką, juos nagrinėja ir vertina;
pagal kompetenciją rengia ir nustatytąja tvarka teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų
projektus dėl leidimo naudoti ţemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo tais atvejais, kai pagal
Lietuvos Respublikos ţemės gelmių įstatymą sprendimą dėl leidimo išdavimo priima Lietuvos
Respublikos Vyriausybė;
atlieka leidimų naudoti (ieškoti, ţvalgyti) angliavandenilių išteklius ir naudojimo sutarčių vykdymo
prieţiūrą, teikia pasiūlymus Aplinkos ministerijai dėl šių leidimų galiojimo sustabdymo ar
panaikinimo arba sutarčių sąlygų pakeitimo;
vertina naftos darbų programas, gavybos reţimą;
vykdo, koordinuoja ir kontroliuoja ţemės gelmių monitoringą visoje šalies teritorijoje;
kaupia, saugo ir tvarko duomenis apie ţemės gelmes; valdo valstybinę geologijos informacinę
sistemą ir nustato jos naudojimo bei duomenų apsaugos tvarką:
įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka teikia valstybės
institucijoms bei įstaigoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims duomenis apie ţemės
gelmes, ekspertines išvadas ţemės gelmių naudojimo ir apsaugos klausimais;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda leidimus išveţti iš Lietuvos
Respublikos geologines kolekcijas, muziejų geologinius eksponatus, gręţinių kerną ar jo mėginius;
pagal kompetenciją dalyvauja teritorijų planavimo procese, derina arba teikia išvadas apie
bendruosius, specialiuosius bei detaliuosius planus;
skelbia Tarnybos norminius teisės aktus, informaciją apie išduotus leidimus ir ţemės gelmių tyrimų
rezultatus;
Teisės:
332
nurodyti juridiniams asmenims, turintiems leidimą tirti ţemės gelmes, atlikti su tyrimu susijusius
papildomus darbus;
kontroliuoti, kaip laikomasi nustatytų ţemės gelmių tyrimų, ţemės gelmių naudojimo ir apsaugos
reikalavimų;
riboti arba stabdyti ţemės gelmes tiriančių arba naudojančių asmenų veiklą, jeigu jie paţeidţia
Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ar kitus teisės aktus,
reguliuojančius ţemės gelmių naudojimą ir apsaugą, taip pat jeigu jie nevykdo Tarnybos teisėtų
nurodymų;
įstatymų nustatytais atvejais surašyti administracinės teisės paţeidimų protokolus;
nagrinėti administracinius teisės paţeidimus; skirti bei taikyti teisės aktų numatytas poveikio
priemones;
gauti iš ministerijų, departamentų, tarnybų, apskričių, savivaldybių, mokslo įstaigų ir kitų asmenų jų
atliktų ţemės gelmių tyrimų rezultatus, taip pat statistinius ir kitokius duomenis apie jų vykdomus
ţemės gelmių tyrimus bei naudojimą;
nustatytąja tvarka teikti pasiūlymus paimti ţemę visuomenės poreikiams;
pagal kompetenciją nustatytąja tvarka siūlyti keisti arba panaikinti statinio projektavimo sąlygas;
prireikus sudaryti Tarnybos komisijas, tarybas bei darbo grupes atitinkamiems Tarnybos
kompetencijai priskirtiems klausimams spręsti, prireikus kviestis kitų įstaigų bei organizacijų
specialistus bei ekspertus; ţemės gelmes, kitaip paţeidţiantiems nustatytus ţemės gelmių
naudojimo reikalavimus;
pagal kompetenciją nustatytąja tvarka nagrinėti juridinių ir fizinių asmenų pareiškimus, skundus bei
pasiūlymus, priimti sprendimus ir įgyvendinti reikiamas priemones.
Lietuvos ţemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra
Teisės akto pavadinimas
Valstybinės įmonės „ Lietuvos ţemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros“ įstatai
2001 07 13 Ţemės ūkio ministro įsakymas Nr. 243);
Augalų apsaugos įstatymo įstatymas (Valstybės ţinios, 2003, Nr. 102-4583);
Ţemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas (Valstybės ţinios, 2002, Nr. 72-3009);
Augalų veislių apsaugos įstatymas (Valstybės ţinios, 2001, Nr. 104-3701);
Ūkininko ūkio įstatymas (Valstybės ţinios, 1999, Nr. 43-1358; 2002, Nr. 123-5537);
Atsiskaitymo uţ ţemės ūkio produkciją įstatymas (Valstybės ţinios, 1999, Nr. 102-2921);
Ţuvininkystės įstatymas (Valstybės ţinios, 2000, Nr. 56-1648);
Augalų sėklininkystės įstatymas // Ţin., 2004, Nr. 156-5687
Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymas (Valstybės ţinios, 1994, Nr. 14-226; 1998,
Nr. 110-3023).
333
Pagrindinė kompetencija
Tai iš valstybės turto įsteigta įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos
įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Įmonės veiklos tikslas – teikti
viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus.
Įmonė pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka
įgyvendina ţemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo, rinkos informacinės, eksporto
skatinimo politikos priemones bei ţemiau išvardytas Europos ţemės ūkio orientavimo ir garantijų
fondo (toliau - EŢŪOGF) Garantijų skyriaus priemones.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Funkcijos:
įgyvendina šias EŢŪOGF Garantijų skyriaus priemones - yra atsakinga uţ sprendimo dėl paraiškos
tinkamumo priėmimą: oficialaus leidimo atlikti mokėjimą teikimą; garantijų administravimą;
ţuvininkystės produktų, kuriems taikomos intervencinės priemonės, ir jų panaudojimo tikrinimą;
ataskaitų bei duomenų ataskaitoms rengimą ir pateikimą intervencines priemones
administruojančioms institucijoms (duomenys viešojo saugojimo mėnesinėms ir metinėms
ataskaitoms, taip pat EŢŪOGF Garantijų skyriaus metinei ataskaitai, ataskaitai apie ţemės ūkio ir
maisto produktų, kuriems taikomos intervencinės priemonės, kiekį bei kita); asmenų, susijusių su
intervencinėmis priemonėmis, tikrinimą ir patvirtinimą pagal atsakingosios institucijos
nustatytus atitikties teisės aktams reikalavimus; produktų, kuriems taikomos intervencinės
priemonės, tikrinimą;
teikia pasiūlymus steigėjui dėl ţemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo mechanizmo,
informacinės sistemos bei eksporto skatinimo;
surenka, vertina ir pateikia Europos Sąjungos Komisijai ţemės ūkio ir maisto produktų pardavimų
skatinimo programas bei kontroliuoja šių programų įgyvendinimą.
Vadovavimas licencijų išdavimui.
Generalinė miškų urėdija prie AM
Teisės akto pavadinimas
Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos nuostatai (2002 12 21 Aplinkos ministro
įsakymas Nr. 657);
Miškų įstatymas (Valstybės ţinios, 1994, Nr. 96-1872)
Pagrindinė kompetencija
Biudţetinė įstaiga, valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija,
organizuojanti bei koordinuojanti šių miškų atkūrimą, prieţiūrą, apsaugą ir miško išteklių
naudojimą.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniai:
334
atlieka miškų urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas ir
koordinuoja jų veiklą;
nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas;
nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas;
teikia Aplinkos ministerijai siūlymus dėl miškotvarkos darbų vykdymo miškų urėdijose, metinės
miško kirtimo normos joms nustatymo;
koordinuoja miškų urėdijų rekreacinę veiklą;
koordinuoja miškų urėdijų prekybą apvaliąja mediena ir nenukirstu mišku, kontroliuoja, kaip
laikomasi Apvaliosios medienos pardavimo taisyklių, analizuoja šalies medienos pramonės
apvaliosios medienos poreikius;
organizuoja ir koordinuoja miškų urėdijoms priskirtų miškų sertifikavimą;
atlieka vidaus auditą neturinčiose vidaus auditoriaus pareigybės miškų urėdijose bei kitose
įstaigose, įmonėse bei organizacijose, kurių steigėjas yra Generalinė miškų urėdija;
Teisės:
kontroliuoti miškų urėdijų ūkinę ir finansinę veiklą;
gauti informaciją iš miškų urėdijų savo kompetencijos klausimais;
Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas
Teisės akto pavadinimas
Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo įstatai
Mokesčių uţ aplinkos teršimą įstatymas (Valstybės ţinios, 1999, Nr. 47-1469)
Pagrindinė kompetencija
Pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įsteigtas pagal Lietuvos
Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą
veiklą aplinkosaugos srityje.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniai:
remti visuomeninį ir privatų sektorių, įgyvendinant aplinkos apsaugos projektus, maţinančius
neigiamą ūkinės veiklos įtaką (taršą) aplinkai.
Teisės ir pareigos:
neatlygintinai gauti dalį mokesčio LR mokesčio uţ aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka;
įgyvendinti JTBKKK Kioto protokolo ir atitinkamų teisės aktų reikalavimus įsigyjant bei
parduodant (įskaitant aukcione) apyvartinius taršos leidimus bei uţsiimti kita su tuo susijusia
veikla;
atlikti aplinkosauginių – investicinių projektų analizę ir/ar ekspertizę.
Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija
335
Teisės akto pavadinimas
Aplinkos apsaugos inspekcijos nuostatai (2003 12 24 Aplinkos ministro įsakymas Nr. 717);
Miškų įstatymas (Valstybės ţinios, 1994, Nr. 96-1872);
Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas (Valstybės ţinios, 2001 06 30, Nr. 56-1976);
Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas (Valstybės ţinios, 2001 10 24, Nr. 90-3144)
Pagrindinė kompetencija
Biudţetinė įstaiga, koordinuojanti ir priţiūrinti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos
Respublikoje.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniai:
vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės prieţiūrą;
koordinuoti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų veiklą
aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės srityje;
pagal kompetenciją valdyti aplinkos kokybę.
koordinuoja ir priţiūri regionų aplinkos apsaugos departamentų, aplinkos apsaugos valstybinės
kontrolės pareigūnų veiklą, analizuoja ir apibendrina šios veiklos rezultatus ir teikia pasiūlymus
Aplinkos ministerijai dėl jos gerinimo;
tikrina, ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai laikosi jų veiklą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų aplinkos apsaugos valdymo srityje, tinkamai atlieka savo
funkcijas ir pareigas;
tikrina, analizuoja ir vertina, ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos efektyviai
vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę;
aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų veiklos efektyvumui
įvertinti tikrina, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių
naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
analizuoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymo problemas, teikia pasiūlymus dėl jų
sprendimo;
organizuoja ir atlieka operatyvinius, tikslinius ir kompleksinius regionų aplinkos apsaugos
departamentų veiklos patikrinimus, analizuoja ir vertina šios veiklos rezultatus bei teikia
pasiūlymus dėl šio darbo gerinimo;
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatytais atvejais
nagrinėja ginčus dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ar pareigūnų priimtų
sprendimų;
336
koordinuoja ir priţiūri gamtos išteklių naudojimo bei taršos integruotos prevencijos ir kontrolės
leidimuose nustatytų limitų ir sąlygų laikymosi kontrolę, priţiūri ir koordinuoja išmetamų į aplinką
teršalų normų, teršalų apskaitos reikalavimų vykdymo kontrolę;
analizuoja, apibendrina ir priţiūri regionų aplinkos apsaugos departamentų planuojamas ir
vykdomas organizacines bei kontrolės priemones aplinkos kokybei gerinti, teikia nurodymus dėl šių
priemonių efektyvumo didinimo;
vertina aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų bendradarbiavimo efektyvumą
su savivaldos, apskrities ir valstybės valdymo institucijomis aplinkos apsaugos, gamtos išteklių
naudojimo ir aplinkos būklės gerinimo srityse, nustatytąja tvarka teikia pasiūlymus dėl šio darbo
tobulinimo;
kaupia ir sistemina aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų veiklos
rezultatus, teikia pasiūlymus Aplinkos ministerijai dėl šios veiklos tobulinimo;
rengia aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę reglamentuojančių teisės aktų projektus, derina
Aplinkos ministerijos struktūrinių padalinių parengtus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių
naudojimą reglamentuojančių teisės aktų projektus;
pagal kompetenciją nustato teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę,
įgyvendinimo tvarką;
nagrinėja pasiūlymus ir skundus dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmų
(neveikimo), teikia aplinkos ministrui pasiūlymus dėl regionų aplinkos apsaugos departamentų
vadovų darbo įvertinimo, o šių institucijų vadovams – pasiūlymus dėl jiems pavaldţių pareigūnų
darbo įvertinimo – skatinimo ar drausminių nuobaudų skyrimo;
kartu su Aplinkos ministerija organizuoja ir koordinuoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės
pareigūnų mokymą bei jų kvalifikacijos kėlimą;
nustatytąja tvarka informuoja atitinkamas institucijas ir pareigūnus apie ypatingas ir ekstremalias
ekologines situacijas, avarijas, turinčias ar galinčias turėti neigiamą poveikį aplinkai, koordinuoja
aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų veiksmus tiriant ir
likviduojant jų pasekmes, teikia pasiūlymus Aplinkos ministerijai dėl vietovių paskelbimo
ekologinės nelaimės arba ekologinio pavojaus zonomis;
metodiškai vadovauja aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioms institucijoms, teikia
metodinę paramą regionų aplinkos apsaugos departamentams, aplinkos apsaugos valstybinės
kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, aplinkos kokybės valdymo
klausimais;
dalyvauja rengiant aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo programas ir projektus;
kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją apie aplinkos kokybę Lietuvos Respublikoje, diegia ir
taiko šios informacijos kaupimo bei sisteminimo informacines technologijas;
priţiūri, ar aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos ir pareigūnai laiku pateikia
antstoliams vykdomuosius dokumentus vykdyti;
337
vykdo valstybinių ir privačių miškų valstybinės kontrolės prieţiūrą bei kaupia, sistemina, analizuoja
ir apibendrina informaciją apie valstybinės miškų kontrolės rezultatus;
teikia pasiūlymus Aplinkos ministerijai dėl racionalaus miško išteklių naudojimo, atkūrimo ir
apsaugos kontrolės gerinimo;
koordinuoja miškų naudojimo leidimų išdavimą ir vykdo juose nustatytų limitų ir sąlygų laikymosi
kontrolės prieţiūrą;
atlieka miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos planų (projektų) valstybinę teritorijų
planavimo prieţiūrą;
rengia neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektus,
teikia pasiūlymus dėl neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos gerinimo;
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarko Aplinkos ministerijos sistemai priklausančių
tarnybinių ginklų ir šaudmenų apskaitą, išduoda tarnybinius ginklus ir šaudmenis;
pagal kompetenciją vykdo cheminių medţiagų ir preparatų tvarkymo valstybinę kontrolę.
Teisės ir pareigos:
tikrinti regionų aplinkos apsaugos departamentų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų
darbą, teikti pasiūlymus dėl jo įvertinimo;
iš aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų reikalauti bei gauti
paaiškinimus ir visus dokumentus, susijusius su jų veikla;
nustatytąja tvarka pasitelkti Aplinkos ministerijos centrinio aparato bei kitų ministerijos padalinių
specialistus aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų veiklos
patikrinimams atlikti;
pagal kompetenciją arba Aplinkos ministerijos vadovybei pavedus atstovauti Aplinkos ministerijai
kitose institucijose ir ţinybose aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės bei kitais klausimais;
nustačius, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos ar pareigūnai paţeidė
įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus, informuoti apie tai Inspekcijos viršininką.
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra
Pagrindinė kompetencija
Misija yra administruoti ir įgyvendinti valstybės, savivaldybių bei kitų subjektų programas ir
projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos, tarptautinių finansinių organizacijų, valstybės,
savivaldybių, agentūros ir kitokių lėšų.
Centrinės projektų valdymo agentūros veiklos tikslai: uţtikrinti efektyvų Europos Sąjungos,
tarptautinių finansinių organizacijų ir kitų institucijų suteiktos finansinės paramos
naudojimą;uţtikrinti efektyvų programų ir projektų valdymą – parengimą, atranką, vertinimą,
pirkimų organizavimą, įgyvendinimo prieţiūrą ir kontrolę, lėšų išmokėjimą ir apskaitą;palaikyti ir
stiprinti santykius su partneriais, remti ir skatinti Europos Sąjungos, tarptautinių finansinių
organizacijų ir kitų institucijų investicines programas bei projektus, dalintis projektų
administravimo patirtimi.
338
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Parama programos parengimui, valdymui, prieţiūrai ir kontrolei;
Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas
Teisės akto pavadinimas
Buhalterinės apskaitos įstatymas (Valstybės ţinios, 2001, Nr. 99-3515);
Viešosios įstaigos „Lietuvos Respublikos apskaitos instituto įstatai“ (2005 02 01 Visuotinio
dalininkų susirinkimo sprendimas Nr. 4-3.2)
Pagrindinė kompetencija
Yra ne pelno organizacija, įsteigta vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu, reorganizavus
viešąją įstaigą Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutą ir yra dalies šios
įstaigos teisių, pareigų bei prievolių perėmėja. Pagrindinis Instituto veiklos tikslas yra rengti,
tvirtinti, leisti ir aiškinti Verslo apskaitos standartus.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniai:
rengti, tvirtinti, leisti ir aiškinti Verslo apskaitos standartus;
koordinuoti ir organizuoti buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės tobulinimą;
rengti metodines rekomendacijas ir paaiškinimus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės
klausimais;
teikti pasiūlymus dėl naujų teisės aktų rengimo bei galiojančių papildymo ir pakeitimo buhalterinės
apskaitos ir finansinės atskaitomybės klausimais;
rengti ir skelbti pavyzdinį sąskaitų planą;
nagrinėti Europos Sąjungos teisės aktus ir jų projektus susijusius su finansine atskaitomybe;
koordinuoti Europos Sąjungos teisės aktų ir jų projektų susijusių su finansine atskaitomybe vertimą;
VERSLO APSKAITOS STANDARTŲ TARYBA
Taryba - yra kolegialus organas, sudarytas iš 9 (devynių) narių. 3 (tris) Tarybos narių
kandidatūras teikia Institutas iš etatinių Instituto darbuotojų. Likusių 6 (šešių) Tarybos narių
kandidatūros teikiamos tokia tvarka: du narius teikia Lietuvos auditorių rūmai, po vieną narį
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, Lietuvos
Respublikos draudimo prieţiūros komisija, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija.
Taryba sudaroma trejų metų laikotarpiui.
nustato Verslo apskaitos standartų turinį ir struktūrą;
nagrinėja ir teikia tvirtinimui Verslo apskaitos standartus ir jų metodines rekomendacijas.
Socialinių paslaugų prieţiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Teisės akto pavadinimas
Socialinių paslaugų įstatymas (Valstybės ţinios, 2006 02 11, Nr. 17-589)
Socialinių paslaugų prieţiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai
(Valstybės ţinios, 2005 12 10, Nr. 144-5263)
339
Pagrindinė kompetencija
Departamento veiklos tikslai yra pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės
aktų nustatyta tvarka vertinti, priţiūrėti ir kontroliuoti socialinių paslaugų įstaigų veiklos kokybę ir
rengti bei įgyvendinti ministerijos Departamentui pavestas valstybės socialines programas ir
projektus.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Funkcijos:
vykdydamas socialinių paslaugų įstaigų veiklos prieţiūrą:
vertina socialinių paslaugų įstaigų veiklą bei jų atitikimą normų reikalavimams;
kontroliuoja teikiamų paslaugų kokybę bei atitikimą nustatytiems reikalavimams;
priţiūri, kaip socialinių paslaugų įstaigos bei jų steigėjai laikosi įstatymų ir kitų norminių teisės
aktų, reglamentuojančių socialinių paslaugų įstaigų veiklą;
vertina socialinių paslaugų poreikio asmeniui nustatymo teisingumą bei tikslingumą;
kontroliuoja, kaip savivaldybės bei apskričių viršininkų administracijos vykdo asmenų nukreipimą
bei apgyvendinimą socialinių paslaugų įstaigose;
vertina valstybės investicijų teikimo socialinių paslaugų įstaigoms poreikį;
renka ir kaupia statistinius duomenis apie socialinių paslaugų įstaigas ir jų veiklą, atlieka šių
duomenų analizę, teikia išvadas ir pasiūlymus ministerijai bei rekomendacijas šių įstaigų
steigėjams;
teikia ministerijai pasiūlymus dėl socialinių paslaugų įstaigų tinklo vystymo, veiklos organizavimo
bei teisinės bazės tobulinimo;
įgyvendindamas ministerijos pavestas valstybės socialinių paslaugų programas ir projektus:
administruoja socialines programas ir projektus bei priţiūri socialinėms programoms ir projektams
skirtų lėšų panaudojimą;
atlieka nuolatinį pavestų programų ir projektų įgyvendinimo monitoringą;
teikia rekomendacijas socialines programas ir projektus įgyvendinančioms įstaigoms;
tikrina socialinių programų ir projektų atitiktį nustatytiems tikslams ir iškeltiems uţdaviniams;
analizuoja Departamento administruojamų ir įgyvendinamų socialinių programų ir projektų
finansinių bei veiklos ataskaitų duomenis;
pagal kompetenciją nustatyta tvarka nagrinėja piliečių ir kitų asmenų skundus ir pasiūlymus dėl
socialinių paslaugų įstaigų teikiamų paslaugų kokybės bei ministerijos pavedimu rengiamų ar
vykdomų socialinių programų ar projektų.
Teisės:
340
gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, organizacijų, nevyriausybinių organizacijų ir
iš kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų informaciją bei dokumentus, reikalingus Departamento
tikslams įgyvendinti ir funkcijoms vykdyti;
pasitelkti kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, organizacijų atstovus ir specialistus,
susitarus su jų vadovais, sprendţiamoms problemoms, susijusioms su Departamento kompetencija,
nagrinėti
teikia metodinę pagalbą dėl bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės prieţiūros kokybės kontrolės;
formuoja bendrą socialinės globos normų ir bendrosioms socialinėms paslaugoms beis paslaugoms
beiţiūrai keliamų reikalavimų taikymo praktiką;
vadovaudamasis socialinės globos normomis, vertina socialinės globos kokybę;
išduoda licencijas teikti socialinę globą, sustabdo ir naikina jų galiojimą;
priţiūri ir kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų;
Garantinio fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Teisės akto pavadinimas
Garantinio fondo įstatymas // Ţin., 2000, Nr. 82-2478
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birţelio 7 d. nutarimas Nr. 685 Dėl Garantinio fondo
steigimo // Ţin., 2001, Nr. 50-1753
Fondo taryba vykdo šias funkcijas:
valdo fondo lėšas;
priima sprendimus, kurie įforminami nutarimais, dėl fondo lėšų skyrimo ir kitais fondo veiklos
klausimais;
teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl įmonių negrąţintų finansinės paramos
lėšų, skirtų iš Fondo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams,
susijusiems su darbo santykiais, tenkinti, nurašymo į fondo nuostolius ir kitais fondo veiklos
klausimais;
tvirtina lėšų iš fondo perdavimo įmonei sutarties pavyzdinę formą;
tvirtina rekomendacijas dėl įmonių teikiamų dokumentų;
sprendţia kitus su grąţintina finansine parama iš Fondo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių
darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti ir išmokomis iš Garantinio
fondo susijusius klausimus.
Fondo administracija vykdo šias funkcijas:
priima bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių paraiškas dėl lėšų skyrimo išmokoms
darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius su šiomis įmonėmis, taip pat darbuotojams, kurie
tęsia darbo santykius su bankrutuojančia įmone, kai įmonė jiems yra įsiskolinusi;
341
inicijuoja lėšų skyrimą, kai gaunamas darbuotojų ar jiems atstovaujančios organizacijos pranešimas,
kad bankrutuojančios įmonės administratorius ar bankrutavusios įmonės likvidacinės komisijos
pirmininkas, praėjus 2 mėnesiams nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos, šiuo klausimu
nesikreipė į fondo administraciją;
nustato pateiktos medţiagos atitiktį lėšų skyrimą reglamentuojantiems teisės aktams ir apie tai
informuoja suinteresuotas įmones;
teikia fondo tarybai išvadas dėl gautų paraiškų dėl lėšų skyrimo, rengia nutarimų projektus ir
pasiūlymus fondo tarybos posėdţiams;
kontroliuoja fondo lėšų naudojimą ir kaupia informaciją apie tai.
Fondo administracija, vykdydama nuostatuose numatytą veiklą, turi teisę reikalauti, kad
bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės pateiktų fondo administracijai reikiamus dokumentus ir
kitą informaciją, būtiną fondo tarybos ir administracijos funkcijoms vykdyti.
Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Teisės akto pavadinimas
Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai
(Valstybės ţinios, 2004 04 29, Nr. 65-2322 )
Pagrindinė kompetencija
Biudţetinė įstaiga, organizuojanti neįgaliųjų aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniai:
administruoti ir priţiūrėti gyventojų aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis;
vertinti įsigyjamų techninės pagalbos priemonių kokybę, tinkamumą bei panaudojimo efektyvumą;
Funkcijos:
teikia ministerijai pasiūlymus dėl valstybės biudţeto lėšų skyrimo gyventojų aprūpinimo techninės
pagalbos priemonėmis įgyvendinimo;
priţiūri gyventojų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis įgyvendinimą bei skirtų lėšų
panaudojimą;
apibendrina ir teikia ministerijai informaciją dėl gyventojų aprūpinimo techninės pagalbos
priemonėmis įgyvendinimo rezultatų, teikia rekomendacijas savivaldybių administracijų socialinės
paramos skyriams, techninės pagalbos priemonių gamintojams;
organizuoja ir kontroliuoja teritorinių padalinių veiklą;
teikia pasiūlymus techniniams pagalbos priemonių tiekėjams dėl techninės pagalbos priemonių, jų
kokybės bei standartų tobulinimo;
teikia ministerijai pasiūlymus dėl techninės pagalbos priemonių skyrimo tvarkos tobulinimo bei
nomenklatūros sąrašo pakeitimo.
342
teisės aktų nustatyta tvarka paskirsto techninės pagalbos priemones savivaldybių administracijų
socialinės paramos skyriams ar kitoms įstaigoms, kurioms priskirta ši funkcija;
organizuoja techninės pagalbos priemonių pirkimo ir remonto paslaugų teikimo viešojo pirkimo
konkursus bei sudaro sutartis dėl jų pirkimo ir remonto;
Vertindamas teikiamų paslaugų kokybę, tinkamumą bei panaudojimo efektyvumą:
tikrina ir kontroliuoja teritorinių padalinių darbą aprūpinant asmenis techninės pagalbos
priemonėmis;
atlieka techninės pagalbos priemonių poreikio tyrimus, jų analizę bei nustato prioritetus;
tikrina techninės pagalbos priemonių remonto ir individualaus pritaikymo kokybę;
dalyvauja rengiant techninės pagalbos priemonių standartus;
pagal kompetenciją nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus ir pasiūlymus dėl aprūpinimo
techninės pagalbos priemonėmis prieinamumo, jų kokybės, individualaus pritaikymo ir kt.rengia
medţiagą metodinei literatūrai bei organizuoja jos leidimą;
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
Teisės akto pavadinimas
Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros įstatai (Įregistruoti Juridinių asmenų registre
2004 m. gruodţio 1 d.)
Pagrindinė kompetencija
Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros misija yra administruoti jai priskirtus Europos
socialinio fondo ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamus projektus, Europos bendrijų
iniciatyvos EQUAL bei Europos pabėgėlių fondo projektus.
Svarbiausi Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros tikslai:
uţtikrinti efektyvų Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšų panaudojimą;
uţtikrinti efektyvų projektų valdymą – parengimą, vertinimą, atranką, projektų įgyvendinimo
prieţiūrą ir kontrolę;
teikti informaciją, reikalingą paraiškoms parengti ir projektams administruoti;
dalintis projektų administravimo patirtimi su kitomis institucijomis.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
skelbia kvietimus teikti paraiškas paramai gauti;
priima, tikrina ir vertina paraiškas;
teikia paramos teikimo gairėse ir kt. dokumentuose nustatytą informaciją, kurios reikia paraiškų
teikėjams paraiškoms parengti ir pateikti;
rengia projektų paraiškų vertinimo ataskaitas, teikia projektų atrankos komitetui išvadas ir
rekomendacijas dėl projektų finansavimo;
343
rengia paramos teikimo sutartis;
vykdo paramą gavusių projektų įgyvendinimo prieţiūrą;
tikrina projektų įgyvendinimą vietose;
tikrina ir tvirtina projektų vykdytojų mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą;
teikia informaciją tarpinėms ir vadovaujančiajai institucijoms;
vykdo nustatytus privalomuosius informavimo ir viešumo veiksmus;
rengia mokymus pareiškėjams ir projektų vykdytojams;
siekia uţtikrinti savo teikiamų paslaugų kokybę.
Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos
Teisės akto pavadinimas
Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatai (Valstybės ţinios,
2005, Nr. 38-1229)
Pagrindinė kompetencija
Direkcijos tikslai yra organizuoti pasienio kontrolės punktų plėtrą, vykdyti pasienio kontrolės
punktų plėtros ir prieţiūros uţsakovo funkcijas bei turto valdymą, uţtikrinti Pasienio kontrolės
punktų plėtros strateginio plano įgyvendinimą.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Funkcijos:
susisiekimo ministro nustatyta tvarka bendradarbiauja su pasienio kontrolės punktuose patikrinimą
atliekančiomis valstybės institucijomis pasienio kontrolės punktų projektavimo, statybos darbų bei
prieţiūros ir turto valdymo klausimais;
organizuoja ir vykdo viešųjų pirkimų konkursus prekėms, paslaugoms ir darbams atlikti bei
pasirašo sutartis, reikalingas pasienio kontrolės punktų statybos investicijų projektams bei statinių
prieţiūros darbams įgyvendinti;
vykdo pasienio kontrolės punktų projektavimo ir statybos uţsakovo funkcijas, nustatytas Lietuvos
Respublikos statybos įstatyme (Ţin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3598) ir kituose teisės
aktuose;
organizuoja parengtų projektų privalomąsias ekspertizes, tvirtina projektinę dokumentaciją;
organizuoja statinių projektų vykdymo prieţiūrą bei statinių techninę prieţiūrą arba šias funkcijas
paveda vykdyti kompetentingoms įstaigoms ar įmonėms;
organizuoja statinių priėmimą–statinio pripaţinimą tinkamu naudoti bei dalyvauja priėmimo
komisijos darbe;
rengia uţsakymus techninei pagalbai ir atlieka techninės pagalbos priemonių įgyvendinimo
prieţiūrą;
344
atlieka įgyvendinamų statybos investicijų projektų fizinius, administracinius ir finansinius
patikrinimus;
saugo pagal kompetenciją visus dokumentus, uţtikrina, kad šie dokumentai būtų prieinami
turinčioms teisę juos tikrinti institucijoms ir asmenims;
. organizuoja statinių ir pastatų prieţiūros darbus, sudaro reikalingas sutartis bei apmoka nustatytas
išlaidas, susijusias su statinių, pastatų bei tinklų valdymu, prieţiūra, remontu ar kitokiu tvarkymu
pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių bei pastatų naudojimo ir
prieţiūros reikalavimus, taip pat ţemės sklypų naudojimu ir prieţiūra;
teisės aktų nustatyta tvarka suteikia patalpas pagal nuomos ar panaudos sutartis pasienio kontrolės
punktuose patikrinimus atliekančioms valstybės institucijoms ar ūkio subjektams, susijusiems su
pasienio procedūrų atlikimu;
sudaro sutartis arba įgalioja statinių ar patalpų naudotojus sudaryti reikalingas sutartis dėl elektros
energijos, ryšių, dujų tiekimo, biologinių ir lietaus vandens valymo įrenginių prieţiūros bei kitas
sutartis, susijusias su statinių ar patalpų eksploatavimu.
Lietuvos bioetikos komitetas
Teisės akto pavadinimas
Lietuvos bioetikos komiteto nuostatai (Valstybės ţinios, 2003 12 12, Nr. 116-5307) ;
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas (Valstybės ţinios, 2000, Nr. 44-1247);
Stomatologinės prieţiūros įstatymas (Valstybės ţinios, 2004, Nr. 4-36);
Medicinos praktikos įstatymas (Valstybės ţinios, 1996, Nr. 102-2313);
Vaistų įstatymas (Valstybės ţinios, 1996, Nr. 116-2701);
Sveikatos sistemos įstatymas (Valstybės ţinios, 1994, Nr. 63-1231)
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Teisės ir pareigos:
sudaryti sutartis su juridiniais ir fiziniais asmenimis dėl su komiteto veikla susijusių darbų atlikimo
bei atsiskaityti su šių darbų atlikėjais sutartyje numatyta forma, neprieštaraujančia Lietuvos
Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams;
lankytis (pateikus nustatytos formos tarnybinį paţymėjimą) visose sveikatos prieţiūros įstaigose ir
įmonėse, gauti iš juridinių ir fizinių asmenų reikalingą informaciją, biomedicinos tyrimų programas,
planus, ataskaitas, ţinias apie sveikatos prieţiūros technologijas, kitus duomenis, reikalingus šiuose
nuostatuose numatytai veiklai vykdyti;
. konsultuoti fizinius ir juridinius asmenis savo kompetencijos klausimais, teikti išvadas bei
pasiūlymus dėl bioetikos klausimus reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektų;
išduoti leidimus biomedicininiams tyrimams ir atlikti šių tyrimų etinę prieţiūrą;
345
kontroliuoti, ar asmens ir visuomenės sveikatos prieţiūra atitinka medicinos etikos reikalavimus, ir
priţiūrėti, kaip juridiniai asmenys laikosi bioetikos reikalavimų.
Valstybinė medicininio audito inspekcija prie SAM
Teisės akto pavadinimas
Valstybinės medikinio audito inspekcijos nuostatai (1998 03 23 Sveikatos apsaugos ministro
įsakymas Nr. 154);
Stomatologinės prieţiūros įstatymas (Valstybės ţinios, 2004, Nr. 4-36);
Sveikatos prieţiūros įstaigų įstatymas (Valstybės ţinios, 1998, Nr. 109-2995);
Sveikatos sistemos įstatymas (Valstybės ţinios, 1994, Nr. 63-1231);
Gydytojo medicininės praktikos įstatymas (valstybės ţinios, 1996, Nr. 102-2313)
Pagrindinė kompetencija
Valstybės kontrolės įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudţeto lėšų.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Uţdaviniai:
vykdyti visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos
prieţiūros veikla, teikiamų paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) bei ekonominio
efektyvumo valstybinę kontrolę ir ekspertizę;
skatinti asmens sveikatos prieţiūros įstaigas gerinti teikiamų sveikatos prieţiūros paslaugų
prieinamumą, kokybę ir ekonominį efektyvumą.
Funkcijos:
pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių
asmens sveikatos prieţiūros veiklą;
kontroliuoja ir įvertina asmens sveikatos prieţiūros įstaigų teikiamų sveikatos prieţiūros paslaugų
prieinamumą ir kokybę (tinkamumą);
įvertina sveikatos prieţiūros įstaigų teikiamų paslaugų ekonominį efektyvumą;
atlieka standartinių ir faktinių asmens sveikatos prieţiūros įstaigų teikiamų sveikatos prieţiūros
paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo rodiklių lyginamąją
analizę;
teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui, Valstybinei ligonių kasai, asmens sveikatos prieţiūros
įstaigoms ir jų steigėjams bei kitoms kompetentingoms institucijoms dėl asmens sveikatos
prieţiūros paslaugų kokybės, prieinamumo ir ekonominio efektyvumo gerinimo;
nagrinėja pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus;
analizuoja ir įvertina asmens sveikatos prieţiūros įstaigų išlaidų, susidarančių teikiant asmens
sveikatos prieţiūros paslaugas, dydį ir atskirų paslaugų kaštus;
346
Ekstremalių sveikatai situacijų centras
Teisės akto pavadinimas
Ekstremalių sveikatai situacijų centro nuostatai (Valstybės ţinios, 1998, Nr. 111-3091)
Pagrindinė kompetencija
Centro specialistai nuolat stebi potencialius krizių rizikos veiksnius ir grėsmes gyventojų sveikatai,
analizuoja ir prognozuoja galimas krizines situacijas. Informacija apie sveikatos prieţiūros
organizavimą ekstremalių situacijų metu nuolat teikiama Sveikatos apsaugos ministerijai, asmens ir
visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigoms, valstybės institucijoms. Be to, ESSC specialistai 24
valandas per parą nuolat priima ir atsakingoms institucijoms perduoda informaciją apie gyventojų
sveikatai kilusias ekstremalias situacijas.
Sveikatai ekstremalių situacijų atvejais valstybės institucijoms, sveikatos prieţiūros įstaigoms ir
gyventojams ESSC teikia informaciją sveikatos ugdymo ir mokymo klausimais. ESSC tvarko
duomenų bazes, registrus apie prognozuojamas bei įvykusias ekstremalias visuomenės sveikatai
situacijas, jų padarinių maţinimo ar likvidavimo priemones.
Funkcijos (uţdaviniai, teisės), susijusios su verslo kontrole
Centre atliekamos naujai statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų objektų projektavimo
dokumentų, statinių pripaţinimo tinkamais naudoti higieninės ekspertizės. Tiriami ir vertinami
darbo aplinkos rizikos veiksniai, teikiamos rekomendacijos. Be to, čia atliekami vandens, maisto,
aplinkos fizikinių-cheminių veiksnių laboratoriniai tyrimai.
347
2.4.4. Verslą Lietuvoje kontroliuojančių institucijų klasifikacija
Pagal kompetenciją
Kompetencija nustatyta įstatymais ir poįstatyminiais aktais:
Akcinė bendrovė Turto bankas
Apskričių visuomenės sveikatos centrai
Apskrities viršininko administracija
Apskrities viršininko administracija
Augalų genų bankas
Civilinės aviacijos administracija
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM
Garantinio fondo administracija
Generalinė miškų urėdija prie AM
Kalėjimų departamentas prie TM
Karo prievolės administravimo tarnyba prie KAM
Kultūros paveldo komitetas prie KM
Lietuvos Archyvų departamentas / valstybės archyvai
Lietuvos auditorių rūmai
Lietuvos automobilių kelių direkcija
Lietuvos Bankas
Lietuvos bioetikos komitetas
Lietuvos darbo birţa prie SADM
Lietuvos geologijos tarnyba prie AM
Lietuvos metrologijos inspekcija
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija
Lietuvos radijo ir televizijos komisija
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos
departamentai
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra
Lietuvos Respublikos draudimo prieţiūros komisija
348
Lietuvos Respublikos finansų ministerija
Lietuvos Respublikos ginklų fondas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto departamentas
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba
Lietuvos Respublikos Seimas
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
Lietuvos Respublikos uţsienio reikalų ministerija
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministerija
Lietuvos saugios laivybos administracija
Lietuvos standartizacijos departamentas prie AM
Lietuvos švietimo taryba
Lietuvos valstybinis augalų veislių tyrimo centras
Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas
Lietuvos ţemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
Migracijos departamentas prie VRM
349
Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba
Miško sanitarinės apsaugos tarnyba
Mokestinių ginčų komisija
Muitinės departamentas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŢŪM
Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba
Nacionalinė ţemės tarnyba prie ŢŪM
Nacionalinis akreditacijos biuras
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba
Pasienio kontrolės punktų direkcija
Policijos departamentas prie VRM
Prekybos, pramonės ir amatų rūmai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM
Radiacinės saugos centras
Socialinių paslaugų prieţiūros departamentas
Statistikos departamentas / Statistikos departamento teritorinės statistikos įstaigos
Studijų kokybės vertinimo centras
Transporto investicijų direkcija
Uţkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras
Vaiko teisių apsaugos kontrolierius įstaiga
Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas
Valstybės įmonė Lietuvos prabavimo rūmai
Valstybės įmonė Registrų centras
Valstybės sienos apsaugos tarnyba
Valstybinė akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnyba
Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija
Valstybinė augalų apsaugos tarnyba
Valstybinė darbo inspekcija prie SADM
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
Valstybinė energetikos inspekcija
350
Valstybinė energetikos inspekcija
Valstybinė gyvulių veislininkystės prieţiūros tarnyba prie ŢŪM
Valstybinė įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie SM
Valstybinė kultūros paveldo komisija
Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija
Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija
Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Valstybinė ligonių kasa prie SAM
Valstybinė lošimų prieţiūros komisija
Valstybinė medicininio audito inspekcija prie SAM
Valstybinė medicininio audito tarnyba
Valstybinė metrologijos tarnyba prie AM
Valstybinė miškotvarkos tarnyba
Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŢŪM
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija
Valstybinė visuomenės sveikatos prieţiūros tarnyba prie SAM
Valstybinė geleţinkelių inspekcija
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM
Valstybinis turizmo departamentas
Viešoji įstaiga Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas
Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas
Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas
Viešųjų pirkimų tarnyba
351
Vietos savivaldos institucijos
Ţurnalistų etikos inspektorius
Ţurnalistų ir leidėjų etikos komisija
Ţuvininkystės departamentas prie Ţemės ūkio ministerijos
Kompetencija nustatyta Seimo arba Vyriausybės nutarimais ir poįstatyminiais aktais:
Aplinkos apsaugos agentūra
Informacinės visuomenės plėtros komitetas
Krizių prevencijos komitetas
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras
Nacionalinė sveikatos taryba
Narkotikų kontrolės departamentas
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
Respublikinis mitybos centras
Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra
Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie SADM
Valstybės įmonė Lietuvos ţemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra
Valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras
Valstybės įmonė Ţemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras
Valstybinė dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie FM
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
3. Kompetencija nustatyta tik ţemesnės galios nei Seimo ir Vyriausybės poįstatyminiais aktais
(ministerijos ir kt.):
Ekstremalių sveikatai situacijų centras
Farmacijos departamentas prie SAM
Įmonių bankroto valdymo departamentas prie ŪM
Jūrinių tyrimų centras
Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie SADM
Lietuvos nacionalinė veţėjų automobiliais asociacija „Linava“
Lietuvos teismo ekspertizės centras
Lietuvos valstybinė veterinarijos preparatų inspekcija
352
Lietuvos valstybinis ţuvivaisos ir ţuvininkystės tyrimų centras
Nacionalinė veterinarijos laboratorija
Nacionalinis visuomenės sveikatos tyrimų centras
Pasienio ir transporto valstybinė veterinarijos tarnyba / pasienio veterinarijos postai
Valstybės įmonė Gyvulių produktyvumo kontrolė
Valstybės įmonė Pieno tyrimai
Valstybinė mašinų bandymo stotis
Valstybinis aplinkos sveikatos centras
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra
Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra
Pagal kontrolės pobūdį
PROAKTYVI KONTROLĖ
Lietuvos Respublikos Seimas
RETROAKTYVI KONTROLĖ
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM
Įmonių bankroto valdymo departamentas prie ŪM
Kalėjimų departamentas prie TM
Karo prievolės administravimo tarnyba prie KAM
Krizių prevencijos komitetas
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija
Lietuvos švietimo taryba
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
Mokestinių ginčų komisija
Nacionalinė sveikatos taryba
Statistikos departamento teritorinės statistikos įstaigos
Studijų kokybės vertinimo centras
Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra
Uţkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras
Vaiko teisių apsaugos kontrolierius įstaiga
353
Valstybės archyvai
Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas
Valstybės įmonė Lietuvos ţemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra
Valstybės įmonė Pieno tyrimai
Valstybinė įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“
Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija
Valstybinė medicininio audito tarnyba
Valstybinis aplinkos sveikatos centras
Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra
Ţurnalistų etikos inspektorius
MIŠRI KONTROLĖ
Akcinė bendrovė Turto bankas
apskričių visuomenės sveikatos centrai
Apskrities viršininko administracija
Apskrities viršininko administracija
Augalų genų bankas
Civilinės aviacijos administracija
Ekstremalių sveikatai situacijų centras
Farmacijos departamentas prie SAM
Garantinio fondo administracija prie SADM
Generalinė miškų urėdija prie AM
Informacinės visuomenės plėtros komitetas
Jūrinių tyrimų centras
Kultūros paveldo komitetas prie KM
Lietuvos Archyvų departamentas
Lietuvos auditorių rūmai
Lietuvos automobilių kelių direkcija
Lietuvos Bankas
Lietuvos bioetikos komitetas (+regioniniai biomedicininių tyrimų etikos komitetai)
Lietuvos darbo birţa prie SADM
Lietuvos geologijos tarnyba prie AM
354
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM
Lietuvos metrologijos inspekcija
Lietuvos nacionalinė veţėjų automobiliais asociacija „Linava“
Lietuvos prabavimo rūmai
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija
Lietuvos radijo ir televizijos komisija
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos
departamentai
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra
Lietuvos Respublikos draudimo prieţiūros komisija
Lietuvos Respublikos finansų ministerija
Lietuvos Respublikos ginklų fondas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto departamentas
Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmai
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Lietuvos Respublikos uţsienio reikalų ministerija
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
355
Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministerija
Lietuvos saugios laivybos administracija
Lietuvos standartizacijos departamentas prie AM
Lietuvos teismo ekspertizės centras
Lietuvos valstybinė veterinarijos preparatų inspekcija
Lietuvos valstybinis augalų veislių tyrimo centras
Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas
Lietuvos valstybinis ţuvivaisos ir ţuvininkystės tyrimų centras
Lietuvos ţemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra
Migracijos departamentas prie VRM
Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba
Miško sanitarinės apsaugos tarnyba
Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŢŪM
Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba
Nacionalinė veterinarijos laboratorija
Nacionalinė ţemės tarnyba prie ŢŪM
Nacionalinis akreditacijos biuras prie AM
Nacionalinis visuomenės sveikatos tyrimų centras
Narkotikų kontrolės departamentas
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
Pasienio ir transporto valstybinė veterinarijos tarnyba / pasienio veterinarijos postai
Pasienio kontrolės punktų direkcija prie SM
Policijos departamentas
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Radiacinės saugos centras
Respublikinis mitybos centras
Socialinių paslaugų prieţiūros departamentas prie SADM
Statistikos departamentas
Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie
356
Transporto investicijų direkcija
Valstybės įmonė Gyvulių produktyvumo kontrolė
Valstybės įmonė Registrų centras
Valstybės įmonė Ţemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras
Valstybės sienos apsaugos tarnyba
Valstybinė akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnyba
Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija
Valstybinė augalų apsaugos tarnyba
Valstybinė darbo inspekcija prie SADM
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
Valstybinė energetikos inspekcija
Valstybinė energetikos inspekcija
Valstybinė gyvulių veislininkystės prieţiūros tarnyba prie ŢŪM
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie SM
Valstybinė kultūros paveldo komisija
Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija
Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Valstybinė ligonių kasa prie SAM
Valstybinė lošimų prieţiūros komisija
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Valstybinė mašinų bandymo stotis
Valstybinė medicininio audito inspekcija prie SAM
Valstybinė miškotvarkos tarnyba
Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM
Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŢŪM
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM
357
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija
Valstybinė visuomenės sveikatos prieţiūros tarnyba prie SAM
Valstybinė geleţinkelių inspekcija
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM
Valstybinis turizmo departamentas
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra
Viešoji įstaiga Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas
Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas
Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas“
Viešųjų pirkimų tarnyba
Vietos savivaldos institucijos
Ţurnalistų ir leidėjų etikos komisija
Ţuvininkystės departamentas prie Ţemės ūkio ministerijos
Pagal veiklos sritį
Lietuvos Respublikos Seimas
Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingos institucijos
Lietuvos bankas
Lietuvos radijo ir televizijos komisija
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
Nacionalinė sveikatos taryba
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
Valstybinė kultūros paveldo komisija
Valstybinė lietuvių kalbos komisija
358
Ţurnalistų etikos inspektorius
Ţurnalistų ir leidėjų etikos komisija
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Vyriausybei atskaitingos institucijos
Akcinė bendrovė Turto bankas
Apskričių viršininkų administracijos
Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LRV
Krizių prevencijos komitetas
Kūno kultūros ir sporto departamentas
Lietuvos archyvų departamentas // Valstybės archyvai
Lietuvos auditorių rūmai
Lietuvos Respublikos draudimo prieţiūros komisija
Lietuvos Respublikos ginklų fondas
Lietuvos valstybinė veterinarijos preparatų inspekcija
Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas
Mokestinių ginčų komisija prie LRV
Nacionalinė veterinarijos laboratorija
Narkotikų kontrolės departamentas prie LRV
Pasienio ir transporto valstybinė veterinarijos tarnyba // pasienio veterinarijos postai
Ryšių reguliavimo tarnyba
Statistikos departamentas
Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI)
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
Valstybinė lošimų prieţiūros komisija
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba // Teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba
Viešųjų pirkimų tarnyba prie LRV
Ministerijos ir joms priklausančios institucijos
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Aplinkos apsaugos agentūra
Augalų genų bankas
359
Generalinė miškų urėdija prie AM
Jūrinių tyrimų centras
Lietuvos geologijos tarnyba
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos
departamentai
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra
Lietuvos standartizacijos departamentas prie AM
Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba
Miško sanitarinės apsaugos tarnyba
Nacionalinis akreditacijos biuras prie AM
Valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras
Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija
Valstybinė miškotvarkos tarnyba
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM
Viešoji įstaiga Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas
Lietuvos Respublikos finansų ministerija
Muitinės departamentas prie FM
Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie FM
Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas
Valstybės įmonė Lietuvos prabavimo rūmai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM
Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Karo prievolės administravimo tarnyba prie KAM
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Kultūros paveldo komitetas prie KM
Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Garantinio fondo administracija prie SADM
360
Lietuvos darbo birţa prie SADM
Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie SADM
Socialinių paslaugų prieţiūros departamentas prie SADM
Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie SADM
Valstybinė darbo inspekcija prie SADM
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM
Viešoji įstaiga Technikos prieţiūros tarnyba
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Civilinės aviacijos administracija
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie SM
Lietuvos saugios laivybos administracija
Pasienio kontrolės punktų direkcija prie SM
Transporto investicijų direkcija
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie SM
Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija
Valstybinė geleţinkelio inspekcija SM
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Ekstremalių sveikatai situacijų centras
Farmacijos departamentas prie SAM
Lietuvos bioetikos komitetas // Regioniniai biomedicininių tyrimų etikos komitetai
Nacionalinis visuomenės sveikatos tyrimų centras
Radiacinės saugos centras
Respublikinis mitybos centras
Uţkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras
Valstybinė akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnyba
Valstybinė ligonių kasa prie SAM
Valstybinė medicininio audito inspekcija prie SAM
Valstybinė medicininio audito tarnyba
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
Valstybinė visuomenės sveikatos prieţiūros tarnyba prie SAM // Apskričių visuomenės sveikatos
centrai
Valstybinis aplinkos sveikatos centras
361
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos švietimo taryba
Studijų kokybės vertinimo centras
Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Kalėjimų departamentas prie TM
Lietuvos metrologijos inspekcija
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras
Lietuvos teismo ekspertizės centras
Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie TM
Valstybės įmonė Registrų centras
Valstybinė metrologijos tarnyba prie AM
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
Įmonių bankroto valdymo departamentas prie ŪM
Valstybinė energetikos inspekcija
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija
Valstybinis turizmo departamentas
Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM
Migracijos departamentas prie VRM
Policijos departamentas prie VRM
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM
Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministerija
Lietuvos valstybinis ţuvivaisos ir ţuvininkystės tyrimų centras
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŢŪM
Nacionalinė ţemės tarnyba prie ŢŪM
Valstybės įmonė Gyvulių produktyvumo kontrolė
Valstybės įmonė Lietuvos ţemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra
Valstybės įmonė Pieno tyrimai
362
Valstybės įmonė Ţemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras
Valstybinė augalų apsaugos tarnyba
Valstybinė gyvulių veislininkystės prieţiūros tarnyba prie ŢŪM
Valstybinė mašinų bandymo stotis
Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŢŪM
Ţuvininkystės departamentas prie ŢŪM
Lietuvos Respublikos uţsienio reikalų ministerija
Kitos institucijos
Lietuvos nacionalinė veţėjų automobiliais asociacija LINAVA
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra
Vietos savivaldos institucijos
363
2.4.5. Kitų šalių patirtis verslą kontroliuojančių institucijų veiklos
reglamentavimo srityje
Užsienio valstybių verslą kontroliuojančių institucijų pagrindiniai bruožai ir steigimo pagrindai
Paprastai verslą kontroliuojančios institucijos uţsienio valstybėse nėra išskiriamos į atskirą
kategoriją. Jų steigimo ir veiklos pagrindus numato atskiri teisės aktai. Bendrų bruoţų, būdingų
visoms verslą kontroliuojančioms institucijoms, galima rasti tik kalbant apie visiems viešiesiems
asmenims taikomas bendras procedūras, arba tam tikra apimtimi kalbant apie
kontroliuojančias/reguliuojančias institucijas.
Kaip ir Lietuvoje, uţsienio valstybėse verslą kontroliuoja Parlamentas, Vyriausybė, atskiros
ministerijos, vietos valdţios institucijos bei institucijos, kurioms patikėta vykdyti tam tikras
valstybės funkcijas. Kaip bus apibūdinta vėliau, pastarųjų padėtis daugelyje uţsienio valstybių yra
skirtinga nei Lietuvoje. Tai nulėmė jau prieš porą dešimtmečių pradėta vykdyti reguliavimo
reforma, kuria buvo ir vis dar yra reformuojama ne tik verslą kontroliuojančių institucijų, bet ir visų
reguliuojančių/kontroliuojančių institucijų veikla.
Vykstant globalizacijai, kurios metu nepaprastai greitai kinta ekonominės, socialinės ir
technologinės sąlygos, taip pat plėtojant tarptautinę konkurenciją, reguliavimo vaidmuo yra
nepaprastai svarbus. Valstybėse tapo suvokiama, kad reguliavimas gali tapti kliūtimi, kai juo yra
nustatomi nereikalingi reikalavimai prekybai, dubliuojama valdţios institucijoms tenkanti
atsakomybė, arba ginami turtiniai interesai, kuriems turėtų būti taikomos konkurencinės sąlygos.
Dėl šių prieţasčių daugelyje uţsienio šalių, ypatingai EBPO narėse, jau keletą dešimtmečių yra
nuosekliai vykdoma reguliavimo reforma.
Įgyvendinant reguliavimo reformą, valstybės vaidmuo reguliavimo procese pakito. Prieš keletą
dešimtmečių, siekiant išlaisvinti rinkos ekonomiką, valstybės grieţtas vaidmuo buvo ţymiai
susilpnintas. Tačiau tokios „dereguliavimo“ pastangos daug kur lėmė ekonomikos nuosmukį. Dėl to
1980-1990 metais buvo pradėta reguliavimo ir valdymo reforma, kuria siekiama skatinti
konkurenciją ir maţinti reguliavimo neefektyvumą.
Vykdant reguliavimo reformą, daugelyje uţsienio valstybių pastaraisiais dešimtmečiais pradėtos
steigti sąlyginai nepriklausomos įstaigos ar agentūros, kuriomis siekiama „pagerinti vyriausybių
padalinių, turinčių specializuotas funkcijas, veiklos veiksmingumą“, ir „pagerinti sprendimų
priėmimo teisėtumą ir profesionalumą“. Tokių įstaigų arba agentūrų valstybėse yra labai daug:
pavyzdţiui, remiantis 2002 m. EBPO duomenimis, Jungtinėje Karalystėje buvo 131 vykdomosios
agentūros ir 1 035 nevyriausybinės įstaigos, Švedijoje – 300 centrinių agentūrų, Naujojoje
Zelandijoje – 79 karališkosios įstaigos, Ispanijoje – 68 nepriklausomos kontroliuojančios
institucijos. Šios institucijos paprastai yra ranka pasiekiamos ministerijų ar net centrinės
vykdomosios valdţios. Jos yra vis daugiau steigiamos pereinant nuo monopolinės rinkos prie
konkurencinės rinkos, įskaitant tokius tinklo principu grindţiamus veiklos sektorius, kaip energija ir
364
telekomunikacijos, bei tokius sektorius, kuriuose yra būtina specifinė prieţiūra, tokius, kaip finansų
sektorius.
Steigiant kontroliuojančias iš dalies nepriklausomas institucijas yra siekiama apginti rinką nuo
tiesioginio politinio kišimosi bei kartu nuo pačių reguliuojamų įmonių įtakos. Tikima, kad toks
nepriklausomumas lemia skaidrumą, stabilumą ir profesionalumą. Remiantis valstybių patirtimi,
sektoriuose, kuriuose dominavo nepriklausomos kontrolės institucijos, rinkos atvirumo ekonominė
nauda, remiantis nacionalinėmis ir uţsienio investicijomis, buvo didţiausia.
EBPO skatina nepriklausomų kontrolės institucijų steigimą. Tai atsispindi 1997 m. EBPO
Rekomendacijose, kuriose valstybėms inter alia siūloma „vyriausybėse sukurti efektyvius ir
patikimus mechanizmus, kuriais būtų valdomas ir koordinuojamas reguliavimas ir jo reforma“.
Apţvelgdama 16 narių reguliavimo kokybę, ji „pasveikino pastangas steigiant nepriklausomas
įstaigas“, kadangi tai sukuria didelį potencialą pagerinti reguliavimo ir kontrolės efektyvumą.
Specializuotos ir autonomiškos kontrolės institucijos gali greičiau ir kokybiškiau priimti
sprendimus, ir jų veiksmai yra apibūdinami kaip skaidresni ir atskaitingesni. Jų veikla yra
efektyvesnė tuo atveju, kai jų tikslai ir funkcijos yra aiškiai apibrėţti atskirame teisės akte90.
Taigi, speciali reguliuojančių/kontroliuojančių institucijų paskirtis nulėmė jų specifinį statusą.
Paprastai šios institucijos yra steigiamos kaip nepriklausomos agentūros, tačiau realiai būna bent iš
dalies yra pavaldţios arba atskaitingos konkretų sektorių reguliuojančioms ministerijoms arba
Parlamentui.
Vokietijoje kontroliuojančios institucijos daţniausiai steigiamos kaip nepriklausomos
aukštesniosios federacinės institucijos, atsakingos ministerijai, susijusiai su tam tikra politikos
sritimi (Bundesoberbehörde im Geschäftsbereich eines Bundesministeriums). Daţniausiai
kontroliuojančios/reguliuojančios institucijos, tarp jų ir nepriklausomos verslo kontrolės
institucijos, sprendimus gali priimti pakankamai nepriklausomai. Vokietijoje ministerijos nors
teisiškai ir gali pateikti bendro pobūdţio instrukcijas šioms įstaigoms, jos tai daro labai retai91.
Norvegijos nepriklausomų verslą kontroliuojančių institucijų statusas yra skirtingas, jis priklauso
nuo konkretaus įstatymo, kuriuo institucija yra įsteigta. Pavyzdţiui, kai kurios institucijos, kaip
Datatilsynet, yra visiškai nepriklausomos priimdamos sprendimus, tuo tarpu kitos agentūros,
paprastai esančios prie kurios nors ministerijos, yra pavaldţios centrinei administracijai
(pavyzdţiui, Valstybinis kelių direktoratas). Galiausiai, dauguma verslą kontroliuojančių institucijų
yra sąlyginai autonomiškos, tačiau hierarchine tvarka pavaldţios ministerijoms92.
Lyginant su kitomis valstybėmis, Suomijos verslą kontroliuojančios institucijos yra maţiau
nepriklausomos nei kitose valstybėse. Pavyzdţiui, Suomijos komunikacijų reguliavimo institucija
90
EBPO ataskaita Reguliavimo reforma Norvegijoje: http://www.oecd.org/dataoecd/26/57/2955909.pdf
91
Ţr. EBPO ataskaita Reguliavimo reforma Vokietijoje: http://www.oecd.org/dataoecd/47/0/32407522.pdf
92
Ţr. 1 išnašą.
365
(FICORA) ir visos transporto kontrolės institucijos (įskaitant Suomijos civilinės aviacijos
administraciją (CAA) ir Suomijos geleţinkelių administraciją (RKH)) yra pavaldţios Transporto ir
Komunikacijų ministerijai93.
Tuo tarpu Latvijos Valstybės administracinės struktūros įstatyme numatyta, kad institucijos,
kurioms yra deleguoti administraciniai įgaliojimai, visais atvejais yra pavaldţios nurodytai valdţios
institucijai. Be to, nustatyta, kad administracinės uţduoties vykdymo prieţiūra turi būti išsami ir
efektyvi94.
Neretai kontroliuojančios institucijos yra atskaitingos Parlamentui. Turkijoje, Ispanijoje, Italijoje,
Vokietijoje ir kitose valstybėse kai kurios jų turi paskelbti Parlamente savo metines ataskaitas,
tačiau reikalavimo jas paskelbti daţniausiai nėra.
Antra vertus, kontrolės institucijos gali nepriklausomai priimti tik sprendimus, nesusijusius su
valstybės politikos formavimu. Valstybės politiniai reikalai, šiuo atveju konkrečiai taisyklių, pagal
kurias yra vykdoma verslo kontrolė, priėmimas paprastai paliekamas Parlamentui, Vyriausybei,
atskiroms ministerijoms ir vietos valdţios institucijoms. Pavyzdţiui, Ispanijoje verslą
kontroliuojančios institucijos neturi įgaliojimų priimti taisykles – tai atlieka ministerijos, tuo tarpu
minėtoms institucijoms yra deleguojami tik kontrolės įgaliojimai95. Panašiai yra apribotos ir
Suomijos kontroliuojančių institucijų funkcijos: jos neturi įgaliojimų priimti taisykles, o tik gali
duoti techninius nurodymus, pvz. kaip yra FICORA atveju, ir daţnai jos yra įgaliotos paskirti
nuobaudas uţ taisyklių nesilaikymą96.
Vokietijos kontroliuojančios institucijos taiko ir įgyvendina taisykles, tuo tarpu kitų taisyklių
priėmimas, politikos formavimas ir normatyviniai klausimai išlieka ministerijos įgaliojimų srityje.
Teisiškai aukštesniosios federacinės institucijos ir kitos kontroliuojančios institucijos yra
atskaitingos ministerijai, kuriai priklauso. Tačiau jos individualiais atvejais gali priimti sąlyginai
galutinius sprendimus, kurie gali būti ginčijami tik teismine tvarka97.
Latvijoje tokioms institucijoms gali būti pavedama vykdyti administracinius uţdavinius ir priimti
administracinius sprendimus. Tačiau joms negalima pavesti:
- sektoriaus politikos ir strateginės raidos planavimo ir patvirtinimo;
- sektoriuje vykdomos veiklos koordinavimo;
- institucijų ir pareigūnų prieţiūros;
- viešųjų asmenų biudţeto patvirtinimo, programinių finansinių lėšų paskirstymo bei finansinių
išteklių kontrolės;
93
EBPO ataskaita Reguliavimo reforma Suomijoje: http://www.oecd.org/dataoecd/32/52/2510133.pdf
94
Ţr. Latvijos Valstybės administracinės struktūros įstatymą.
95
EBPO ataskaita Reguliavimo reforma Ispanijoje: http://www.oecd.org/dataoecd/24/3/2508313.pdf
96
Ţr. 4 išnašą.
97
Ţr. 2 išnašą.
366
- leisti administracinių aktų, išskyrus atvejus, kai tai yra numatyta įstatyme;
- uţduočių, susijusių su Valstybės vidaus ir išorės saugumo funkcijomis, išskyrus atvejus, kai
tai yra nustatyta įstatyme arba Vyriausybės sprendimu;
- kitų uţduočių, kurios dėl savo pobūdţio negali būti pavestos tokioms institucijoms98.
Skirtingai nei Lietuvoje, uţsienio valstybėse didelis dėmesys yra skiriamas uţtikrinant taip
vadinamų nepriklausomų verslą kontroliuojančių institucijų autonomiją. Tam pasitelkiamos įvairios
priemonės. Ispanijos kontroliuojančių institucijų autonomija yra uţtikrinama nuostatomis dėl
finansavimo ir darbuotojų paskyrimo99. Italijoje jų nepriklausomumas uţtikrinamas nustatant
darbuotojų paskyrimo tvarką, galimybę pačiai institucijai nustatyti vidaus struktūrą ir
administracinę procedūrą (kuri gali skirtis nuo Administracinės procedūros įstatyme nustatytos
procedūros), turėti autonominį biudţetą ir ţmogiškųjų išteklių politiką100. Airijos kontroliuojančių
institucijų finansinė nepriklausomybė uţtikrinama tuo, kad lėšos yra gaunamos iš mokesčių uţ
licencijas ir rinkliavas101. Turkijoje taip pat lėšos daugiausia surenkamos iš mokesčių uţ licencijas,
leidimus, baudas ir mokesčius102.
Tačiau kai kuriose valstybėse šių institucijų nepriklausomumas nėra siejamas su finansavimu.
Pavyzdţiui, dauguma Norvegijos kontroliuojančių institucijų yra finansuojamos iš viešųjų fondų, o
tik kai kurios gauna visas ar dalį lėšų iš mokesčių, nustatytų reguliuojamame sektoriuje103.
Vokietijoje taip pat kontroliuojančios institucijos paprastai yra finansuojamos biudţeto lėšomis104.
Daugelyje uţsienio valstybių vyrauja tendencija steigti stambias, visą ekonominės veiklos sektorių
apimančias kontroliuojančias institucijas.
Pavyzdţiui, Ispanijoje, kaip ir daugelyje EBPO narių, pastaraisiais metais pradėtos steigti
kontroliuojančios institucijos, veikiančios svarbiausiuose ekonominiuose sektoriuose: buvo įsteigta
Nacionalinė elektros komisija (CSEN), Telekomunikacijų rinkos komisija (CMT), Nacionalinė
vertybinių popierių rinkos komisija (CNMV), Tabako rinkos komisija (CTM). Suomija taip pat
pamaţu pereina nuo kontrolės pramonės lygiu į sektorinę kontrolę. Energijos ir telekomunikacijų
sektoriuose pirmiau egzistavusios institucijos buvo sujungtos į dideles sektoriuje veikiančias
kontroliuojančias institucijas (atitinkamai FICORA ir Energijos rinkos institucija).
Šveicarijoje taip pat pastebima valstybės politika steigti kontroliuojančias institucijas, apimančias
visą konkretų ekonomiškai svarbų sektorių. Pavyzdţiui, finansų sektoriuje ketinama įsteigti
Federacinę finansų rinkos prieţiūros instituciją (FINMA), kuri apimtų Federacinės bankininkystės
98
Ţr. 5 išnašą.
99
Ţr. 6 išnašą.
100
EBPO ataskaita Reguliavimo reforma Italijoje: http://www.oecd.org/dataoecd/29/42/2511763.pdf
101
EBPO ataskaita Reguliavimo reforma Airijoje http://www.oecd.org/dataoecd/30/38/2510916.pdf
102
EBPO ataskaita Reguliavimo reforma Turkijoje: http://www.oecd.org/dataoecd/40/6/1840728.pdf
103
Ţr. 1 išnašą.
104
Ţr. 2 išnašą.
367
komisijos, Šveicarijos pinigų plovimo kontrolės institucijos ir Federacinio privataus draudimo biuro
funkcijas105.
Airijoje bandymas įsteigti instituciją, kurios veikla apimtų kelis sektorius, buvo nesėkmingas. 1996
metais Airijos vyriausybė buvo paskelbusi apie savo planus įsteigti kontroliuojančią instituciją, kuri
veiktų energijos ir telekomunikacijų sektoriuje. Tai buvo ketinama daryti siekiant sumaţinti ir taip
maţos valstybės, prisijungusios prie EB reguliavimo sistemos, kontroliuojančių institucijų skaičių ir
padidinti jų darbo našumą. Tačiau tai padarius, buvo pajusti nepatogumai, ir dėl to politinė pozicija
buvo pakeista ir nutarta siekti ne kelis sektorius apimančių kontroliuojančių institucijų, o atskirų
institucijų kiekviename sektoriuje106.
Užsienio valstybių verslą kontroliuojančių institucijų steigimą ir veiklą reguliuojantys teisės aktai
Uţsienio valstybėse verslą kontroliuojančios institucijos, kaip ir kitos
reguliuojančios/kontroliuojančios institucijos, daţniausiai steigiamos ir modeliuojamos ad hoc
pagrindu, atsiţvelgiant į kiekviename sektoriuje esančias aplinkybes. Kontroliuojančios institucijos
daţniausiai steigiamos įstatymais, jų funkcijos taip pat daţniausiai būna nustatytos įstatymuose.
Kalbant apie kontroliuojančias institucijas, kitas nei Parlamentas, Vyriausybė, ministerijos arba
vietos valdţios institucijos, pagal Latvijos Valstybės administracinės struktūros įstatymą, tokios
institucijos gali būti steigiamos tik įstatymu. Remiantis Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo
išaiškinimais, Latvijos Respublikos Seimas, atsiţvelgiant į valdţių padalijimo principą, yra
vienintelė institucija, galinti suteikti administracinius įgaliojimus kontroliuojančioms
institucijoms107.
Kitose valstybėse nėra tokių grieţtų nuostatų, tačiau yra laikomasi tokios praktikos.
Kai kurių institucijų veiklos pagrindai būna numatyti viename įstatyme, daţniausiai skirtame
konkrečiai institucijai. Pavyzdţiui, Turkijoje atskiruose sektoriuose veikiančios kontroliuojančios
institucijos yra steigiamos specialiais įstatymais, kuriuose yra numatyta jų kompetencija, siekiami
tikslai ir suteikiamas nepriklausomumas nuo politinių jėgų ir kitų suinteresuotų asmenų priimant
sprendimus. Antai Konkurencijos tarybos, kuri priţiūri ir uţkerta kelią bet kokiems susitarimams,
sprendimams ir veiksmams, kuriais trukdoma, kliudoma arba iškraipoma konkurencija prekių ir
paslaugų rinkose, kontroliuoja įmonių susijungimą ir įsigijimą, funkcijos yra išdėstytos Įstatyme
Nr. 4054/1994. Bankininkystės reguliavimo ir prieţiūros agentūros, įgyvendinančios
Bankininkystės įstatymą; skatinančios efektyvumą, pasitikėjimą ir skaidrumą bankininkystės
sektoriuje, uţtikrinančios kreditų sistemos efektyvų veikimą, taip pat įpareigotos ir įgalintos uţkirsti
kelią bet kokiems veiksmams, kurie kelia pavojų depozitoriams bei įprastai ir saugiai bankų veiklai,
funkcijos numatytos Įstatyme Nr. 4389/1999. Telekomunikacijų tarybos, kuri nustato
105
EBPO ataskaita Reguliavimo reforma Šveicarijoje http://www.oecd.org/dataoecd/42/48/36279389.pdf
106
Ţr. 12 išnašą.
107
Latvijos Respublikos Ekonomikos ministerijos atsakymas.
368
administracines, finansines ir technines taisykles, susijusias su telekomunikacijomis, priţiūri šių
taisyklių funkcionavimą, leidţia techninius standartus ir bandomąją įrangą remiantis šiais
standartais bei įgyvendina administracines ir finansines priemones taisyklių paţeidėjų atţvilgiu,
veikla reglamentuojama Įstatymu Nr. Nr. 4502/2000. Energijos rinkos reguliavimo tarybos, kuri
uţtikrina elektros energijos ir dujų rinkų veiklą, kad šios būtų finansiškai stiprios, skaidrios ir veiktų
remiantis privatinės teisės principais konkurencinės rinkos aplinkoje, siekia stabilaus tinkamos,
geros kokybės, pigios ir ekologiškos elektros energijos tiekimo ir uţtikrina šių rinkų autonomišką
reguliavimą ir prieţiūrą, funkcijos yra išdėstytos Įstatyme Nr. 4628/2001 ir Įstatyme Nr. 4646/2002.
Kapitalo rinkų tarybos, reguliuojančios ir priţiūrinčios kapitalo rinkas bei ginančios investuotojų
teises ir privilegijas veiklos pagrindai numatyti Įstatyme Nr. 2499/1982. Radijo ir televizijos
aukščiausiosios tarybos, reguliuojančios radijo ir televizijos transliavimą, funkcijos yra nustatytos
Įstatyme Nr. 3984/1994. Cukraus tarybos, kurios pagrindiniai tikslai yra naujojo Cukraus įstatymo
ir kitų susijusių taisyklių įgyvendinimas bei įgyvendinimo prieţiūra, veikla reglamentuojama
Įstatymu Nr. 4634/2001. Tabako, tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų rinkos reguliavimo tarybos
funkcijos išdėstytos Įstatyme Nr. 4733/2002. Viešųjų pirkimų tarybos, kuri tiria skundus, susijusius
su viešaisiais pirkimais, rengia visas taisykles, susijusias su viešaisiais pirkimais, koordinuoja
viešuosius pirkimus, veikla reguliuojama Įstatymu Nr. 4734/2002108.
Suomijoje taip pat yra keletas institucijų, kurių funkcijos išdėstytos specialiuose joms skirtuose
įstatymuose. Draudimo prieţiūros institucijos, agentūros, pavaldţios Socialinių reikalų ir sveikatos
ministerijai, funkcijos išdėstytos Draudimo prieţiūros institucijos įstatyme (78/1999), Suomijos
Transporto priemonių administracijos (AKE), ministerijos agentūros (tai yra administravimo,
paslaugų ir informacijos centras, globojamas Transporto ir Komunikacijų ministerijos) funkcijos
išdėstytos 1995 m. Įstatyme dėl Transporto priemonių administracijos. Nacionalinės medicinos
agentūros (NAM), agentūros prie Socialinių reikalų ir sveikatos ministerijos, funkcijos išdėstytos
Įstatyme dėl nacionalinės medicinos agentūros (35/1993)109.
Italijos Autorità garante della concorrenzae del mercato, kurios pagrindinės funkcijos yra
konkurencijos teisės įgyvendinimas (apribojantys susitarimai, piktnaudţiavimas dominuojančia
padėtimi ir susijungimai), bankininkystės veiklos analizė, rekomendacijų Parlamentui, Vyriausybei
ir kontroliuojančioms institucijoms teikimas konkurencijos klausimais, veikos pagrindus
reglamentuoja Įstatymas Nr. 287/90. Autorità per le garanzie nelle comunicazioni, kuri yra
atsakinga uţ satelitinių ir kabelinių transliavimo licencijų išdavimą; pasiūlymų dėl transliavimo
lengvatų suteikimo teikimą, nurodymų dėl paslaugų kokybės teikimą, planų dėl daţnio nustatymo
rengimą, sveikatos ir saugumo standartų, susijusių su komunikacijomis, nustatymą bei
dominuojančių ir susijusių padėčių kontrolę, siekiant uţtikrinti pliuralizmą, funkcijos yra numatytos
Įstatyme Nr. 249/97. ISVAP, kurios pagrindinis uţdavinys yra draudimo rinkos prieţiūra, siekiant
uţtikrinti stabilumą ir skaidrumą, funkcijos įtvirtintos Įstatyme Nr. 576/82. Garante per la protezine
108
Ţr. 13 išnašą.
109
Ţr. 4 išnašą.
369
dei dati personali, atsakingos uţ asmens duomenų apdorojimo kontrolę, veiklos pagrindus nustato
Įstatymas Nr. 675/96. Autorità per l„energia elettrica ed il gas, kurios pagrindinės funkcijos yra
kainų tarifų su „lubomis“ nustatymas; taisyklių, susijusių su paslaugų kokybe, leidimas, sveikatos ir
saugumo standartų nustatymas, rekomendacijų Parlamentui ir Vyriausybei dėl nuolaidų teikimas,
perdavimo tarifų nustatymas, ginčų tarp įmonių ir vartotojų sprendimas, problemų, susijusių su
reguliuojamu sektoriumi, perdavimas konkurencijos reikalų institucijai, veikla reglamentuojama
Įstatyme Nr. 481/95.110
Panašiai reglamentuojama ir daugelio Prancūzijos kontroliuojančių institucijų veikla.
Konkurencijos tarybos, kurios pagrindinis uţdavinys yra uţtikrinti teisės į konkurenciją apsaugą,
funkcijos nustatytos 1986 m. gruodţio 1 d. įstatyme. Nacionalinės komercinės infrastruktūros
tarybos, atsakingos uţ leidimų hipermarketų plėtrai išdavimą, funkcijos numatytos 1993 m. sausio
29 d. įstatyme. Telekomunikacijų reguliavimo institucijos, kurios uţdaviniai yra skatinti
konkurenciją telekomunikacijų srityje bei spręsti klausimus dėl visų telekomunikacijų paslaugų
komponentų tiekimo ir finansavimo, veikla reglamentuojama 1996 m. liepos 26 d. įstatymu.
Bankininkystės komisijos, kuri uţtikrina bankų veiklos prieţiūrą, veikla reguliuojama 1984 m.
sausio 24 d. įstatymu. Kredito įstaigų ir investicinių bendrovių tarybos, kuri suteikia patvirtinimą
bankams ir rinkos operatoriams bei teikia patarimus dėl bankų susijungimo, funkcijos numatytos
1984 m. sausio 24 d. įstatyme. Akcijų ir perdavimų komisijos, kuri uţtikrina, kad valstybės
finansiniai interesai būtų ginami privatizavimo proceso metu, veikla reglamentuota 1996 m. liepos 2
d. įstatymu. Draudimo prieţiūros tarybos veikla reglamentuojama 1989 m. gruodţio 31 d. įstatymu,
Savišalpos draudimo bendrovių ir atsargos bendrovių prieţiūros tarybos funkcijos numatytos 1994
m. rugpjūčio 8 d. įstatyme. Centrinio vertinimo biuro, kuris sprendţia ginčus dėl statybos darbų
privalomųjų draudimo įmokų, funkcijos įtvirtintos 1978 m. sausio 4 d. įstatyme, Finansų valdymo
drausmės tarybos, kuriai patikėti drausminiai įgaliojimai, susiję su kolektyvinių investicijų
valdytojais (UCITS), veiklos pagrindai nustatyti 1978 m. liepos 2 d. įstatyme. Nuolatinės centrinės
pajamų iš ţemės ūkio veiklos reikalų komisijos, kurios pagrindinis uţdavinys yra pajamų iš ţemės
ūkio veiklos skaičiavimas, kai Valstybės tarybai pateikiamas skundas dėl įgaliojimų viršijimo,
veikla reglamentuota 1941 m. sausio 13 d. įstatyme. Mokestinių paţeidimų komisijos, atsakingos uţ
patvirtinimų dėl nuobaudų uţ mokestinius paţeidimus paskyrimo pateikimą, funkcijos įtvirtintos
1977 m. gruodţio 29 d. įstatyme. Conseil Supérieur de l„Audiovisuel (Transliavimo kontrolės
institucijos), kuri išduoda licencijas, paskirsto radijo ir televizijos transliavimų laiką, veikla
reguliuojama 1984 m. įstatymu, kuris buvo pakeistas 1989 m. Viešosios nuomonės apklausų
komisijos, kuri teikia taisykles, siekiant uţtikrinti viešosios nuomonės apklausų objektyvumą ir
kokybę bei priţiūri jų skelbimo ir valdymo sąlygas, funkcijos numatytos 1977 m. liepos 19 d.
įstatyme. Filmų pramonės ombudsmeno, galinčio nustatyti draudimus, funkcijos išdėstytos 1982 m.
liepos 29 d. įstatyme. Kovos prieš narkotikų vartojimą ir jo prevencijos tarybos (CPCD), kurios
pagrindinis uţdavinys yra uţtikrinti įstatymo dėl narkotikų vartojimo įgyvendinimą, veikla
110
Ţr. 11 išnašą.
370
reglamentuojama 1999 m. kovo 23 d. įstatymu. Paţeidimų oro uostuose kontrolės institucijos
(ACNUSA) funkcijos numatytos 1999 m. liepos 12 d. įstatyme. Nacionalinės saugumo etikos
komisijos funkcijos įtvirtintos 2000 m. birţelio 6 d. įstatyme111.
Kitais atvejais kontroliuojančių institucijų funkcijos būna išdėstytos įstatymuose,
reglamentuojančiuose konkrečią ekonominę veiklą. Pavyzdţiui, Vokietijos Regulierungsbehörde
für Post und Telekommunikation (RegTP) (Telekomunikacijų ir pašto reguliavimo institucijos), kuri
uţsiima pašto ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų licencijavimu ir prieţiūra, nustato ex ante
pareigas tiekėjams, uţimantiems dominuojančią padėtį rinkoje; nustato arba draudţia tam tikrą
elgesį bendrovei, kuri piktnaudţiauja dominuojančia padėtimi, funkcijos yra numatytos
Telekomunikacijų įstatyme (TKG)112bei Pašto įstatyme (PostG)113, Bundesanstalt für
Finanzdienstleis-tungsaufsicht (BAFin) (Federacinės finansų prieţiūros institucijos), kurios
pagrindinės funkcijos yra susijusios su Finansų sektoriaus prieţiūra, siekiant apsaugoti bankų,
finansų ir draudimo įstaigų mokumą, veikla reglamentuojama Integruotos finansinių paslaugų
prieţiūros įstatymu (FinDAG)114. Bundesinstitut für Arzneimittel und Medizinprodukte (BfArM)
(Federacinio vaistų ir medicinos priemonių instituto), kuris išduoda leidimus galutiniams medicinos
produktams (išskyrus skirtus gyvūnams), registruoja homeopatinius vaistus; vykdo rizikos,
susijusios su medicinos produktais, monitoringą bei priţiūri teisėtą prekybą narkotinėmis
medţiagomis ir prekursoriais, funkcijos yra numatytos Vaistų įstatyme (AMG) 115 .
Eisenmahnbundesamt (EBA) (Federacinės geleţinkelių institucijos), atliekančios Federacinių
geleţinkelių ir geleţinkelio paslaugų operatorių, įsisteigusių uţsienyje licencijavimą ir prieţiūrą,
veikla yra reguliuojama Bendruoju geleţinkelių įstatymu (AEG)116. Bundeskartellamt (BKArtA)
(Federacinis kartelių biuras), kurio pagrindinis uţdavinys yra vykdyti procedūras, nukreiptas prieš
bet kokius konkurencijos apribojimus, įskaitant kartelių draudimo įgyvendinimą, susijungimų
kontrolę ir piktnaudţiavimo kontrolę, yra įsteigtas Įstatymu pieš konkurencijos suvarţymą
(GWB)117. Bundesversicherungsamt (BVA) (Federacinės (Socialinės apsaugos) draudimo
institucijos), priţiūrinčios socialinės apsaugos draudimo institucijų ir kitų specifinių institucijų
veiklą, funkcijos nustatytos Socialinės apsaugos kodekse (SGB)118.
Suomijos komunikacijų reguliavimo institucijos, agentūros prie Transporto ir Komunikacijų
ministerijos, veiklos pagrindai numatyti 1987 m. Telekomunikacijų įstatyme (pakeistas 1997 m. ir
2002 m.), 1999 m. Privatumo ir duomenų apsaugos telekomunikacijų priemonėse įstatyme, 2003 m.
Elektroninio parašo įstatyme, 1988 m., 2003 m. Radijo įstatyme, 1998 m. Televizijos ir radijo
111
EBPO ataskaita Reguliavimo reforma Prancūzijoje: http://www.oecd.org/dataoecd/50/42/32910612.pdf
112
Ţr.: http://www.gesetze-im-internet.de/tkg_2004/index.html
113
Ţr.: http://www.gesetze-im-internet.de/postg_1998/index.html
114
Ţr.: http://bundesrecht.juris.de/findag/BJNR131010002.html
115
Ţr.: http://www.gesetze-im-internet.de/amg_1976/index.html
116
Ţr.: http://www.gesetze-im-internet.de/aeg_1994/index.html
117
Ţr.: http://www.gesetze-im-internet.de/gwb/index.html
118
Ţr.: http://www.gesetze-im-internet.de/sgb_1/index.html
371
veiklos įstatyme, 1998 m. Valstybinio televizijos ir radijo fondo įstatyme, 1994 m. Pašto paslaugų
įstatyme (pakeistas 2001 m.), bei 2001 m. Komunikacijų administravimo įstatyme. Energijos rinkos
institucijos, agentūros (ekspertinės įstaigos) prie Prekybos ir pramonės ministerijos, funkcijos yra
išdėstytos 1995 m. Elektros rinkos įstatyme, 2000 m. Dujų rinkos įstatyme bei 2000 m. Energijos
rinkos institucijos įstatyme. Suomijos konkurencijos institucijos (FCA), agentūros prie Prekybos ir
pramonės ministerijos, veiklos pagrindai numatyti Konkurencijos apribojimų įstatyme Nr. 480/1992
ir Suomijos konkurencijos institucijos įstatyme (711/1988). Finansų prieţiūros institucijos (FSA),
nepriklausomos institucijos, funkcijos yra išdėstytos Finansų prieţiūros institucijos įstatyme
(503/1993), Kredito įstaigų įstatyme (1607/1993), Vertybinių popierių rinkų įstatyme (495/1998),
Investicinių įmonių įstatyme (579/1996), Uţsienio kreditinių ir finansų įstaigų Suomijoje įstatyme
(1608/1993), Finansinių konglomeratų prieţiūros įstatyme (44/2002), Laikinų depozito banko
operacijų nutraukimų įstatyme (1509/2002). Nacionalinės produktų gerovės ir saugumo kontrolės
agentūros (STTV), agentūros (ekspertinės įstaigos), pavaldţios Socialinių reikalų ir sveikatos
ministerijai, funkcijos nustatytos Įstatyme dėl priemonių sumaţinti tabako rūkymą (693/1976) bei
Alkoholio įstatyme (1143/1994)119.
Norvegijos Pašto ir Telekomunikacijų institucijos (PT) (Post- og Teletilsynet), kuri yra autonomiška
administracinė agentūra prie Norvegijos Transporto ir komunikacijų ministerijos, funkcijos
numatytos 1996 m. Telekomunikacijų įstatyme bei 1995 m. Pašto įstatyme. Norvegijos vandens
išteklių ir energijos direktorato (NVE), Naftos ir energijos ministerijai pavaldţios agentūros, veiklos
pagrindai nustatyti 1990 m. Energijos įstatyme, 2000 m. vandens išteklių įstatyme bei 1917 m.
Pramonės koncesijų įstatyme. Valstybinių kelių direktorato (Statens Vegvesen/Vegdirektoratet)
(DPR), agentūros, pavaldţios Komunikacijų ministerijai (Vyriausybinės organizacijos, susijusios su
nacionalinių ir vietos kelių statyba bei prieţiūra, su transporto priemonių kontrole ir vairuotojų
paţymėjimų išdavimu), funkcijos įtvirtintos Kelių įstatyme, Kelių transporto įstatyme bei
Transporto įstatyme. Bankų, draudimo ir vertybinių popierių komisijos (Kredittilsynet) (BISC),
nepriklausomo finansų reguliuotojo prie Finansų ministerijos, funkcijos numatytos Finansinės
prieţiūros įstatyme. Norvegijos duomenų inspektorato (Datatilsynet) (NDI), nepriklausomos
administracinės institucijos prie Norvegijos darbo ir valstybės administravimo ministerijos, veiklos
pagrindai įtvirtinti 1978 m. birţelio 9 d. įstatyme dėl asmenų registrų, 2000 m. balandţio 14 d.
Įstatyme Nr. 31 dėl asmens duomenų apdorojimo (Asmens duomenų įstatymas), 2001 m. geguţės
18 d. įstatyme Nr. 24 (Asmeninių duomenų apie sveikatą pildymo sistemos įstatymas), 1999 m.
birţelio 16 d. įstatyme Nr. 66 dėl Šengeno informacijos sistemos (SIS). Norvegijos uţterštumo
kontrolės agentūros (Statens forurensningstilsyn), vykdomosios agentūros prie Aplinkos
ministerijos funkcijos numatytos 1991 m. uţterštumo kontrolės įstatyme bei Produktų kontrolės
įstatyme120. Norvegijos geleţinkelio inspektorato (Statens jernbanetilsyn) (NRI), autonomiškos
administracinės agentūros prie Transporto ir komunikacijų ministerijos, funkcijos išdėstytos 1993
119
Ţr. 4 išnašą.
120
Ţr. 1 išnašą.
372
m. įstatyme dėl geleţinkelio įkūrimo ir veiklos (Geleţinkelio įstatymas). Norvegijos civilinės
aviacijos institucijos (Luftfartstilsynet) (CAA-N), autonomiškos administracinės agentūros prie
Transporto ir komunikacijų ministerijos, funkcijos numatytos 1993 m. birţelio 11 d. įstatyme Nr.
101 dėl Civilinės aviacijos121.
Ne visose uţsienio valstybėse verslą kontroliuojančios institucijos steigiamos įstatymais, tačiau
tokią praktiką EBPO grieţtai kritikuoja. Pavyzdţiui, Rusijos verslą kontroliuojančių institucijų
funkcijos yra numatytos daugelyje įstatymų, tačiau šiais įstatymais įgaliojimai yra suteikiami
vyriausybei, be